- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-03
- Bylos Nr.
- eI-1675-595/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04565-2018-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Vita Valeckaitė, Mefodija Povilaitienė, Jolita Rasiukevičienė
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Pareiškėjas
- J. Š.
- Kategorijos
- 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Jolitos Rasiukevičienės ir Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
trečio suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei J. D.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. Š. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, dalyvaujant byloje trečiąjam suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja J. Š. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1. Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018-10-23 raštą Nr. A51-90927(2.15.1.1-MP3) ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2018-11-30 raštą Nr. (23.2)-2D-17249; 2. Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją pakartotinai išnagrinėti pareiškėjos siūlymus (Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje registruoti – 2018-02-23 registracijos Nr. A50-6301/18, 2018 03 15 registracijos Nr. A50-8742/18 ir 2018 07 13 - A50-23056/18) ir jiems pritarti arba išsamiai bei motyvuotai pagal teisės aktų reikalavimus atsakyti į minėtus pareiškėjos siūlymus, kodėl jie netenkinami (e. b. l. 1-15).
Skunde nurodoma, kad 2018-02-23, 2018-03-15 ir 2018-07-13 pareiškėja pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pasiūlymus dėl Vilniaus miesto bendrojo plano, siūlydama žemės sklypo (unikalus numeris – (duomenys neskelbtini) ) (toliau – Sklypas) dalyje (apie 2 ha teritorijoje iš daugiau nei 9 ha) numatyti mažaaukštę gyvenamąją statybą. Nurodo, kad tokiu būdu būtų rastas socialinis kompromisas - sudarytos sąlygos bent iš dalies atkurti nuosavybės teises toje sklypo dalyje, kurioje nėra želdinių (ji yra pretendentė atkurti nuosavybės teises minėtame sklype), taip nebūtų sunaikinti jokie želdiniai, atskirųjų želdinių sklypas ir toliau išliktų beveik 7 ha dydžio.
Vilniaus miesto savivaldybės administracija, išnagrinėjusi jos pasiūlymus dėl Vilniaus miesto bendrojo plano, 2018-08-01 raštu Nr.A51-64974/18(2.15.1.1-MP3) atsisakė juos tenkinti. Minėtą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimą apskundė Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos. Išnagrinėjęs skundą, Departamentas pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai privalomą nurodymą išsamiai ir motyvuotai pareiškėjai atsakyti, priimant sprendimą panaikinti ar pakeisti minėtą 2018-08-01 raštą Nr.(A51-64974/18(2.15.1.1-MP3), o bendrojo plano planavimo proceso nevykdyti, kol nebus pašalinti minėti pažeidimai. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2018-10-23 raštu Nr.A51-90927/18(2.15.1.1-MP3) pateikė pareiškėjai naują atsakymą į jos pasiūlymus dėl Vilniaus miesto bendrojo plano, informuodama, kad ji panaikino savo 2018-08-01 raštą Nr.(A51-64974/18(2.15.1.1-MP3), tačiau vis tiek netenkins jos pasiūlymų. Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018-10-23 rašto Nr.(A51-90927/18(2.15.1.1-MP3) matyti, kad ji pareigą iš naujo išnagrinėti jos siūlymus atliko formaliai. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018-10-23 raštas Nr.(A51-90927/18(2.15.1.1-MP3), kaip ir ankstesnis jos raštas, buvo grindžiamas iš esmės tais pačiais teiginiais – kad žemės sklypas, kuriame ji siūlė numatyti mažaaukštę gyvenamąją statybą, patenka į gamtinį karkasą (detalizuojant jo struktūrą ir įvertinant jo geomorfologinę sandarą, esą nustatyta, minėtas žemės sklypas patenka į Neries upės salpą, ir yra 1 procento tikimybė, kad gali būti užlietas potvynio) ir intensyvaus naudojimo želdynų funkcinę zoną. Lyginant su ankstesniu atsakymu, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018-10-23 rašte Nr.(A51-90927/18(2.15.1.1-MP3) buvo atlikta tik keletas kosmetinių, esmės nekeičiančių informacinio pobūdžio papildymų, skirtų padidinti atsakymo apimtį – nurodyta, kas yra gamtinis karkasas, kas yra potvynis, kokios yra gamtinio karkaso rūšys ir pan.
Šalies argumentai
Kadangi 2018-10-23 raštu Nr.A51-90927/18(2.15.1.1-MP3) Vilniaus miesto savivaldybės administracija neatsakė į jos pasiūlymus dėl Vilniaus miesto bendrojo plano, 2018-11-06 skundu pareiškėja kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos. Nors Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakymas iš esmės nepasikeitė, tačiau šį kartą Departamentas, išnagrinėjęs jos skundą, 2018-11-30 rašte Nr. (23.2)-2D-17249 nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė išsamų ir motyvuotą atsakymą. Nurodo, kad minėtas Departamento 2018-11-30 raštas Nr. (23.2)-2D-17249 yra nepagrįstas ir naikintinas.
Skunde nurodoma, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimas neatitinka Teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo ir gero administravimo principo imperatyvų bei aiškumo ir pakankamumo reikalavimų. Jei sprendimas nepagrįstas objektyviais duomenimis bei teisės aktų normomis, jis laikomas tik planavimo organizatoriaus niekuo nepagrįsta nuomone. Skundžiamas planavimo organizatoriaus atsakymas neatitinka teisės aktų normų kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis.
Skunde nurodoma, kad planavimo organizatoriaus (Vilniaus miesto savivaldybė) rašte nurodomos aplinkybės, kad konkrečioje teritorijoje, į kurią patenka ginčo sklypas, pagal galiojančio ir keičiamo Bendrojo plano sprendinius nustatytas nacionalinio lygmens gamtinio karkaso migracijos koridorius, yra nepagrįstos, kadangi planavimo organizatorius nėra paviešinęs keičiamo Gamtinio karkaso brėžinio projekto. Pareiškėjos nuomone, dėl šios priežasties nėra galimybės susipažinti su gamtinio karkaso brėžinio projektiniais siūlymais, o tai apribojo pareiškėjos galimybes teikti pasiūlymus dėl gamtinio karkaso ribų keitimo ir tikslinimo, kas pažeidžia Teritorijų planavimo įstatyme nustatytą kompleksinių teritorijų planavimo dokumentų viešinimo pareigą.
Šalies argumentai
Pareiškėja teigia, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija nenurodė, kokiame dokumente yra numatyta ginčo sklype esančio migracinio koridoriaus detalizacija, taip pat neatsižvelgė į tai, jog pareiškėja siūlė nustatyti gyvenamąją funkcinę zoną tik dalyje ginčo sklypo. Pateiktame skunde taip pat nurodoma, kad planavimo organizatorius pažeidė vietinių gyventojų lūkesčius, kadangi kompleksinio planavimo metu, pareiškėjos nuomone, bus naikinami esami privažiavimai prie jų namų. Pareiškėjai taip pat nėra aišku, kodėl gamtinio karkaso teritorijoje negali būti numatoma gyvenamoji funkcinė zona. Be to, pareiškėja nesutinka su Administracijos argumentu, jog Ginčo žemės sklypas patenka į teritoriją, kuri gali būti užlieta kilus potvyniui.
Skunde pareiškėja teigia, jog planavimo organizatorius skundžiamame 2018-10-23 rašte Nr. A51-90927/18(2.15.1.1-MP3) nurodo, kad ginčo sklypas patenka į intensyviai naudojamų želdynų funkcinę zoną, tačiau nieko nepaaiškina. Be kita ko, pareiškėja nurodo, kad planavimo organizatorius ją diskriminuoja, nes nėra aišku, kokiais kriterijais Vilniaus miesto savivaldybė vadovaujasi vienų asmenų pasiūlymams pritardama, o pareiškėjos pasiūlymus atmesdama. Siekdama pagrįsti savo teiginius pareiškėja nurodo, jog Bendrojo plano projekte Pilaitėje esanti intensyviai naudojamų želdynų funkcinė zona VAR-1-2 mažinama, nors Pilaitėje gyvena daug didesnis skaičius gyventojų ir vyrauja daugiaaukštė statyba.
Pareiškėja nurodo, jog planavimo organizatorius skundžiamame atsakyme nenurodė, kodėl neatsižvelgia į jos argumentus dėl neatitikimo teisės aktų reikalavimams ir ar suformuoti atskirieji želdynai atitinka teisės aktų reikalavimus, nepateikė jokių paaiškinimų.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir atsakovė, ir Administracija) atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutiko, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą (e. b. l. 71-80).
Atsiliepime nurodoma, kad savivaldybė turi diskrecijos teisę veikti įstatymo pagrindu, šiuo atveju ir Vietos savivaldos įstatymo nuostatomis teritorijų planavimo srityje. Pareiškėja pateiktame skunde nenurodė jokių esminių procedūrinių pažeidimų, kurie galėtų būti laikomi esminiais sprendžiant dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018-10-23 rašto Nr. A51- 90927/18(2.15.1.1-MP3), kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjos pasiūlymus, teisėtumo. Akcentuoja, kad pareiškėja neįvardija kokios procedūros buvo pažeistos ir ar tokie tariami pažeidimai galėtų būti pagrindas taikyti ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018-10-23 atsakymo pagrįstumą bei motyvavimo pareigos įgyvendinimą patvirtina ir teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekanti institucija, tad laikytina, jog nėra pagrindo abejoti skundžiamo atsakymo teisėtumu ir pagrįstumu.
Pažymi, kad šiuo nagrinėjamu atveju pareiškėjos teiginiai, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija pažeidė įstatyminę visuomenės informavimo apie rengiamo Bendrojo plano sprendinius pareigą, yra visiškai nepagrįsti, kadangi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos organizuoto viešo svarstymo metu papildomai suinteresuota visuomenė buvo supažindinta su gamtinio karkaso schema (brėžiniai „Gamtinio karkaso schema“ ir „Geomorfologiniai gamtinio karkaso elementai“), o sulaukus didelio gyventojų susidomėjimo rengiamu Bendruoju planu, visuomenės supažindinimas su parengtais Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniais buvo pratęstas nuo 2018 m. gegužės 31 d. iki 2018 m. liepos 24 d. Pastebi, kad Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 „Dėl visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatų patvirtinimo“, nurodo, jog viešinimo procedūros metu eksponuojami parengti teritorijų planavimo dokumento sprendiniai - teritorijų planavimo dokumento pagrindinis brėžinys ir strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (SPAV) ataskaita. Vien ta aplinkybė, jog viešo svarstymo metu visuomenė papildomai buvo supažindinta su Gamtinio karkaso schema įrodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija įgyvendino įstatymuose numatytą visuomenės informavimo pareigą ir nepažeidė Teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalies, Nuostatų 6.4.2. papunkčio reikalavimų bei Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.
Nesutinka su pareiškėjos teiginiu, jog planavimo organizatorius Vilniaus miesto savivaldybės administracija neatsižvelgė į tai, jog pareiškėja siūlė nustatyti gyvenamąją funkcinę zoną tik dalyje ginčo sklypo, o ne visoje teritorijoje. Akcentuoja, kad Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos Bendrojo plano sprendiniuose sklypai nėra formuojami, neperformuojami ir nekeičiamos esamos, neprojektuojamos naujos sklypų ribos. Tai reiškia, jog sklypų formavimo klausimų Bendrojo plano sprendiniai nesprendžia, tad Vilniaus miesto savivaldybės administracija, atsakydama į pareiškėjos pasiūlymus dėl Bendrojo plano sprendinių keitimo, neturėjo teisinio pagrindo vertinti dalį teritorijos, išskiriant ar atribojant žemės sklypo dalies ribas.
Nurodo, kad pareiškėja, teigdama, jog numačius ginčo teritorijoje gamtinio karkaso teritoriją su intensyvaus naudojimo želdynais, bus naikinami esami vietinių gyventojų privažiavimai prie jų namų, klaidina teismą. Atkreipia dėmesį į tai, kad rengiamo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos Bendrojo plano sprendiniuose nėra numatyta naikinti privažiavimų prie esamų gyvenamųjų namų. Kadangi Bendrasis planas yra rengiamas su perspektyva į ateitį, jo sprendiniais siekiama kiek įmanoma labiau atsižvelgti į Ginčo teritorijoje esančio gamtinio karkaso apsaugą, nepaisant teritorijoje jau esančių veiksnių, tačiau privaloma atsižvelgti ir į vietos gyventojų interesus, taip siekiant viešojo ir privataus interesų derinimo.
Laiko nekvestionuotina aplinkybę, jog ginčo teritorija pagrįstai patenka į gamtinį karkasą bei joje numatyta intensyviai naudojamų želdynų funkcinė zona. Pareiškėjos minimas pavyzdys dėl Pilaitėje, Elbingo kvartale numatyto želdyno mažinimo, negali būt lyginamas su ginčo teritorija, kadangi kiekvienu konkrečiu atveju yra vertinamos gamtinės ir kitos sąlygos konkrečioje vietovėje. Šiuo atveju ginčo teritorija yra Neries upės pakrantėje esantis centrinis želdynas - jungtis, kuriame egzistuoja potvynių galimybė, taip pat ginčo teritorija patenka į gamtinį karkasą, tad skirtingų miesto teritorijų želdynų vertinimas atsižvelgiant į toje teritorijoje vyraujančią aplinką (tame tarpe ir gamtinę) negali būti traktuojamas kaip pareiškėjos ar kitų asmenų diskriminavimas. Vien ta aplinkybė, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija, išnagrinėjusi pareiškėjos prašymus nusprendė jų netenkinti, negali būti vertinama kaip lygiateisiškumo principo, numatyto Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 9 dalyje, pažeidimas.
Pažymi, kad pasiūlymai nėra privalomi planavimo organizatoriui. Teisės aktai nenumato planavimo organizatoriaus pareigos bet kuriuo atveju priimti visus visuomenės teikiamus pasiūlymus, tad pareiškėjos deklaratyvaus pobūdžio teiginiai dėl jos diskriminavimo ir lygiateisiškumo principo pažeidimo laikytini absoliučiai nepagrįstais.
Pažymi, kad rengiamo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių teisėtumas nėra šios nagrinėjamos bylos dalykas, tad negali būti vertinamas šios bylos kontekste. Pareiškėja teigia, kad planavimo organizatorius savo sprendime turėjo nurodyti kokie reglamentuojantys teisės aktai būtų pažeisti patenkinus jos siūlymą, taip pat nenurodė jokių konkrečių teisės aktų reikalavimų ir teisės aktų nuostatų, kuriomis remiantis planavimo organizatorius nustato vienokio ar kitokio dydžio intensyviai naudojamų želdynų funkcinę zoną. Šiuo nagrinėjamu atveju įvertinus tai, kad skundžiamame Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018-10-23 atsakyme Nr. A51-90927/18(2.15.1.1-MP3) buvo išsamiai išdėstytos aplinkybės, dėl kokios priežasties pareiškėjos pasiūlymai nėra tenkinami, minėtos aplinkybės konkrečiai pagrįstos teisės aktų nuostatomis, teigtina, kad skundžiamas atsakymas, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjos pasiūlymus dėl Bendrojo plano sprendinių, yra motyvuotas bei pagrįstas teisės aktais, tad negali būti naikinamas.
Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjos skunde minimas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus atsakymas yra rekomendacinio pobūdžio, nesukeliantis jokių teisių pasekmių subjektams. Be kita ko, pareiškėja nurodydama, kad ginčo teritorijoje esantis želdynas priskirtinas rajoniniam želdynui ir jo pasiekiamumo spindulys (atstumas nuo miesto gyvenamojo rajono iki želdyno) yra 800 m., klaidina teismą. Ginčo teritorijoje esantis želdynas yra Centrinis želdynas - jungtis, kuriam nustatomas didžiausias pasiekiamumo spindulys yra 3000 m. (2007 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-694 „Dėl atskirųjų rekreacinės paskirties želdynų plotų normų ir priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintų Atskirųjų rekreacinės paskirties želdynų plotų normų 15.3.). Šios aplinkybės paneigia pareiškėjos teiginius, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija, nustatydama Bendrajame plane atskirųjų želdynų funkcines zonas, nesivadovauja Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-694 „Dėl atskirųjų rekreacinės paskirties želdynų plotų normų ir priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintomis Atskirųjų rekreacinės paskirties želdynų plotų normomis.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus.
Atsiliepime į skundą trečias suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau ir – Inspekcija) su skundu nesutiko, prašė atmesti jį kaip nepagrįstą (e.b.l. 101-107).
Atsiliepime nurodoma, kad Inspekcija gavo ir išnagrinėjo pareiškėjos 2018-08-20 skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (toliau – planavimo organizatorius), vykdančio Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimą, 2018-08-01 raštu Nr. A51-64974/18(2.15.1.1-MP3) pateikto atsakymo į pareiškėjos 2018-02-23, 2018-03-15 ir 2018-07-13 planavimo pasiūlymus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) 6 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 6 straipsnio 2 dalies 9 punktu, Inspekcija išnagrinėjo pareiškėjos 2018-08-20 skundą su priedais ir nustatė pažeidimus, vykdant bendrojo plano keitimo viešinimo procedūras, todėl vadovaujantis Priežiūros įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi pateikė bendrojo plano planavimo organizatoriui 2018-09-12 privalomąjį nurodymą Nr. PN-1120. Šiame privalomajame nurodyme nustatyta, kad išnagrinėjus planavimo organizatoriaus 2018-08-01 raštu Nr. A51-64974/18(2.15.1.1-MP3) pateiktą informaciją pareiškėjai, kad į jos pasiūlymus neatsižvelgta; nenurodyti planavimo organizatoriaus motyvai ar argumentai, kodėl į pasiūlymą neatsižvelgta. Neįvardinti teisės aktai, kuriais vadovaujantis pasiūlymas atmestas. Atsižvelgiant į išvardintus pažeidimus, Inspekcija, padariusi išvadą, kad pareiškėjos pasiūlymas atmestas nemotyvuotai, nepaaiškinus pasiūlymo nepriimtinumo priežasčių bei neišpildyti Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatų 6.4.2. papunkčio (toliau – nuostatai), Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies (toliau – Viešojo administravimo įstatymas) reikalavimai, todėl vadovaujantis Priežiūros įstatymo 6 straipsnio 12 dalimi ir 4 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktais įpareigojo planavimo organizatorių pakartotinai išnagrinėti pareiškėjos 2018-02-23 reg. Nr. A50-6301/18, 2018-03-15 reg. Nr. A50-8742/18 ir 2018-07-13 reg. Nr. A50-23056/18 prašymus (pasiūlymus) planavimo organizatoriui ir apie priimtą sprendimą informuoti pareiškėją bei departamentą.
2018-10-11 Inspekcijoje gautas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl privalomųjų nurodymų įvykdymo atidėjimo“, kuriuo buvo prašoma privalomojo nurodymo Nr. PN-1120 vykdymą atidėti vienam mėnesiui nuo privalomojo nurodymo gavimo (užregistravimo) dienos. 2018-10-24 atsakymu „Dėl privalomųjų nurodymų įvykdymo termino pratęsimo“ Nr. 2D-15162 Vilniaus miesto savivaldybės administracija buvo informuota, kad prašymas tenkinamas.
Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2018-10-23 raštu Nr. A51-90927/1892.15.1.1-MP3) „Dėl pasiūlymų bendrojo plano keitimui“, pareiškėją ir Inspekciją informavo apie privalomojo nurodymo įvykdymą ir pateiktas išsamus ir motyvuotas atsakymas į pareiškėjos 2018-02-23 reg. Nr. A50-6301/18, 2018-03-15 reg. Nr. A50-8742/18 ir 2018-07-13 reg. Nr. A50-23056/18 prašymus (pasiūlymus).
Apie tai, kad privalomasis nurodymas įvykdytas ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsakymą atitinkantį teisės aktų reikalavimus, Inspekcija pareiškėją informavo 2018-11-30 raštu Nr. (23.2)-2D-17249 ,,Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakymo į pateiktus pasiūlymus dėl Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių“, kuriame nurodė, kad planavimo organizatorius atmetė pasiūlymus, išsamiai nurodydamas pasiūlymų nepriimtinumą (nepagrįstumą), motyvuotai paaiškindamas pasiūlymų nepriimtinumo motyvus, atsakymą pagrįsdamas teisės aktų nuostatomis, todėl Inspekcija skundžiamame rašte padarė išvadą, kad planavimo organizatorius nepažeidė Teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalies, nuostatų 6.4.2. papunkčio ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų bei tinkamai įvykdė privalomąjį nurodymą.
Pažymi, kad ginčo atveju galutinis sprendimas, ar planavimo organizatorius pagrįstai atmetė pareiškėjos rašytinius pasiūlymus dar nėra priimtas, nes teritorijų planavimo dokumentas nėra teisės aktų nustatyta tvarka pateiktas Inspekcijai tikrinti. Konstatuotina, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą planavimo organizatorius neturėjo pareigos priimti pasiūlymų dėl Vilniaus miesto bendrojo plano keitimo sprendinių, bet turėjo pareigą motyvuotai atsakyti pareiškėjai. Įvertinusi minėtą 2018-10-25 atsakymą, Inspekcija padarė išvadą, kad šią pareigą Vilniaus miesto savivaldybės administracija įvykdė iš esmės nepažeisdama teisės aktų reikalavimų ir motyvavo savo nesutikimą su pateiktais pasiūlymais. Aplinkybė, kad pareiškėja iš esmės nesutinka su atsakymuose nurodomomis aplinkybėmis ir argumentais, dėl kurių nėra atsižvelgiama į pareiškėjos pasiūlymus, nesudaro pagrindo panaikinti Inspekcijos atsakymo. Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kuomet pareiškėja, neatsižvelgdama į suformuotą teismų praktiką ir suformuotą elgesio modelį atitinkamose situacijose, prašo teismo nukrypti nuo teismų praktikos bei teismo diskrecijos teisės ribų ir įpareigoti institucijas tenkinti pareiškėjos prašymą ir atsižvelgti į pateiktus pasiūlymus dėl bendrojo plano keitimo. Inspekcija kaip teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekanti institucija, pagrįstai vadovavosi suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje apibrėžtas Inspekcijos veiklos modelis nagrinėjant tokius ginčus – t.y. pareiga patikrinti atsakymo motyvuotumą, nevertinant jo atitikimo teisės aktų reikalavimams (kaip minėta, toks vertinimas atliekamas kitoje teritorijų planavimo stadijoje). Nagrinėjamu atveju Inspekcija būtent ir laikėsi šios pareigos – patikrino, ar Vilniaus miesto savivaldybės administracija pakankamai motyvavo savo atsakymą – primintina, kad pakankamai motyvuotas atsakymas buvo pateiktas tik po Inspekcijos, kaip teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos pateikto privalomojo nurodymo. Akivaizdu, kad Inspekcija tinkamai vykdė savo funkcijas, įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją pateikti motyvuoti atsakymą pareiškėjai ir tik po 2018-10-23 atsakymo pateikimo Inspekcija nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija įvykdė privalomąjį nurodymą ir išsamiai motyvavo pasiūlymų atmetimą.
Teismo posėdyje Inspekcijos atstovė palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Byloje kilo ginčas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018-10-23 rašto Nr. A51-90927/18(2.15.1.1-MP3) (toliau ir - 2018-10-23 rašto) ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2018-11-30 rašto Nr. (23.2)-2D-17249 (toliau ir - 2018-11-30 raštas) teisėtumo bei pagrįstumo. Pareiškėja kelia išvestinį reikalavimą įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją pakartotinai išnagrinėti pareiškėjos siūlymus ir jiems pritarti arba išsamiai bei motyvuotai pagal teisės aktų reikalavimus atsakyti į pareiškėjos siūlymus, kodėl jie netenkinami.
Taigi, nagrinėjamos bylos dalykas – pasiūlymų dėl rengiamų teritorijos planavimo dokumentų nagrinėjimo tvarka.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 str. 2 d. nustatyta, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.
Byloje nustatytos sekančios faktinės aplinkybės reikšmingos bylos išsprendimui.
Iš į bylą pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo Nr. 44/1526535 nustatyta, kad Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklauso 9,1426 ha bendro ploto žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau ir – ginčo sklypas), kurį patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos bei, kuris panaudos sutarties pagrindu perduotas Vilniaus miesto savivaldybės administracijai 99 metams pagal 2015-08-27 panaudos sutartį Nr. 49 SUN-38-(14.49.58.) (e.b.l. 127-129). Žemės sklypo tikslinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorijos, žemės sklypo plotas – 9,1426 ha, iš kurio miško žemės plotas – 1,0636 ha, kitos žemės plotas 8,0790 ha. Žemės sklypui nustatytos šios specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos – miško naudojimo apribojimai (1,0636 ha), saugotini želdiniai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje (8,079 ha), paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos (9,1426 ha), rekreacinės teritorijos (8,079 ha), vandentiekio, liautas ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonos (0,1536 ha), elektros linijų apsaugos zona (0,0347 ha).
Nustatyta, kad atsakovas organizuoja ginčo sklypo bendrojo plano rengimą.
2018-02-23, 2018-03-15 ir 2018-07-13 Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje buvo gauti pareiškėjos pasiūlymai dėl rengiamo Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo plano pakeitimo (e.b.l. 48-49, 55-56, 58), kuriais Š gatvės gyventojai, tame tarpe ir pareiškėja siūlo ginčo sklypo dalyje - 2 ha teritorijoje, numatyti mažaaukštę gyvenamąją statybą, nes šioje dalyje yra susiformavęs kelias, gyventojai per šį sklypą iš suformuoto kelio patenka (įsirengę įvažiavimus) į savo namus, toje dalyje faktiškai nėra jokių saugotinų želdinių, tos dalies neužsemia upės paviršinis vanduo, o kitos aplinkui esančios namų valdos yra suformuotos arčiau upės. Pareiškėjos teigimu, tokio sklypo suformavimo tikslas būtų galimybė atkurti nuosavybės teisės, kadangi ji yra pretendentė į nuosavybės teisių atkūrimą.
Vilniaus miesto savivaldybės administracija, išnagrinėjusi pareiškėjos pasiūlymus dėl Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo plano pakeitimo, 2018-08-01 pateikė atsakymą Nr. A51- 64974/18(2.15.1.1-MP3) „Dėl bendrojo plano sprendinių“, kuriuo nurodė, jog konkretizuojant bendrojo plano sprendinius į J. Š. ir G. J. pasiūlymus neatsižvelgta (e.b.l. 63-64).
Nesutikdama su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakymu, pareiškėja apskundė 2018-08-01 Administracijos atsakymą Nr. A51-64974/18(2.15.1.1-MP3) Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (e.b.l. 24-28).
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija nemotyvuotai atmetė 2018-02-23, 2018-09-15 ir 2018-07-13 pateiktus pasiūlymus. Dėl šios priežasties Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas surašė privalomąjį nurodymą planavimo organizatoriui (Vilniaus miesto savivaldybės administracijai) panaikinti atsakymą į pateiktus planavimo pasiūlymus ir pakartotinai išnagrinėti Pareiškėjos 2018-02-23, 2018-03-15 ir 2018-0713 pasiūlymus dėl bendrojo plano sprendinių.
2018-10-23 Vilniaus miesto savivaldybės administracija raštu „Dėl pasiūlymų bendrojo plano keitimui„ Nr. A51- 90927/18(2.15.1.1-MP3) panaikino 2018-08-01 atsakymą A51-64974/18(2.15.1.1-MP3) „Dėl bendrojo plano sprendinių“ bei pateikė naują atsakymą kuriame nurodė, jog pakartotinai išnagrinėjo J. Š. 2018-02-23, 2018-03-15 ir 2018-07-13 pateiktus pasiūlymus ir priėmė sprendimą netenkinti pasiūlymų (e.b.l. 60-62).
Pareiškėja, nesutikdama su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018-10-23 atsakymu Nr. A51-90927/18(2.15.1.1-MP3), apskundė jį Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui (e.b.l. 16-23).
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą dėl 2018-10-23 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakymo Nr. A51-90927/18(2.15.1.1-MP3) nustatė, jog Administracija įvykdė Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento privalomąjį nurodymą Nr. PN-1120 bei pakartotinai išnagrinėjus pasiūlymus motyvuotai paaiškino pasiūlymų nepriimtinumą, atsakymą pagrindė teisės aktų nuostatomis ir objektyviais duomenimis (e.b.l. 29-30).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau - ir Teritorijų planavimo įstatymas) 37 straipsnio 2 dalimi pasiūlymus pateikusiems asmenims planavimo organizatorius motyvuotai atsako raštu arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje, jeigu pasiūlymai buvo pateikti šioje sistemoje. Taip pat planavimo organizatoriaus atsakyme nurodoma, kad planavimo organizatorius pritaria visuomenės pasiūlymams arba atmeta pasiūlymus, išsamiai nurodydamas pasiūlymų nepriimtinumą (nepagrįstumą). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-09-18 nutarimu Nr. 1079 patvirtintų Visuomenės informavimo ir dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų (redakcija nuo 2014-01-01) 6.4.2. papunktyje įtvirtinta, jog planavimo organizatorius pasiūlymus teikusiems asmenims atsako raštu arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje, jeigu pasiūlymai teikti šioje sistemoje, nurodydamas, ar į pasiūlymus atsižvelgta, ar neatsižvelgta, ir pateikdamas motyvus, kodėl neatsižvelgta. Atsakymas gali būti apskųstas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai (Teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalis). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad tokį atsakymą apskundus valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai, pastaroji privalo taip pat pateikti motyvuotą atsakymą, patikrinusi ir įvertinusi, ar planavimo organizatorius motyvuotai raštu atsakė pasiūlymus pateikusiam asmeniui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-169/2012).
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėja teikė pasiūlymus planavimo organizatoriui, siūlydama dalyje teritorijos (2 ha plote) nustatyti mažaaukštę statybą. Atsakovas, įvertinęs pareiškėjos pasiūlymus, 2018-10-23 sprendimu pareiškėjos pasiūlymams nepritarė. Nepritarimas pareiškėjos pasiūlymams motyvuojamas aplinkybėmis, kad žemės sklypas patenka į gamtinį karkasą (nacionalinio lygmens migracijos koridorių). Žemės sklypas turi intensyviai naudojamų želdynų funkcinę zoną ŠAL -1-8, kuri turi didžiulį rekreacinį potencialą ir yra svarbaus Centrinio miesto želdyno - jungties (Neries upės dešiniosios pakrantės nuo V tilto iki L tilto) sudėtinė dalis. Rašte taip pat nurodoma, kad pagal Lietuvos potvynių grėsmės žemėlapius (patvirtintus Aplinkos ministro 2014 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu Nr. Dl-655), žemės sklypas patenka į teritoriją, kuri gali būti užlieta kilus vidutinės tikimybės (1 proc.) potvyniams ir tai laikytina svarbiu motyvu nenumatyti statybų teritorijoje. Dėl visų rašte nurodomų priežasčių šioje zonoje urbanizacija nenumatoma, todėl nepritarta pareiškėjos pasiūlymams numatyti sklypo dalyje mažaaukštę gyvenamąją statybą.
Nustatyta, kad pareiškėja, nesutikdama su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018-10-23 raštu, pasinaudojo įstatyme numatyta teise ir apskundė atsakymą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą dėl 2018-10-23 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakymo Nr. A51- 90927/18(2.15.1.1-MP3) nustatė, jog Administracija įvykdė Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento privalomąjį nurodymą Nr. PN-1120, t.y. panaikino 2018-08-01 raštą Nr. A51-64974/18(2.15.1.1-MP3), kuriuo buvo pateiktas atsakymas į 2018-02-23, 2018-03-15 ir 2018-07-13 pasiūlymus, pakartotinai išnagrinėjo pasiūlymus ir atsakė 2018-10-23 raštu Nr. A51-90927/18(2.15.1.1-MP3) bei nevykdė bendrojo plano planavimo proceso. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas, išnagrinėjęs planavimo organizatoriaus atsakymą nustatė, kad atsakyme išsamiai ir motyvuotai paaiškintas pasiūlymų nepriimtinumas, atsakymas pagrįstas teisės aktų nuostatomis ir objektyviais duomenimis, tad Vilniaus miesto savivaldybės administracija nepažeidė Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalies, Nuostatų 6.4.2. papunkčio reikalavimų bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, taip pat tinkamai vykdė privalomąjį nurodymą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalies normą, yra nurodęs, kad joje aptariami pasiūlymai neturi privalomojo planavimo organizatoriui pobūdžio. Tai parodo sąvokos „pasiūlymai“ lingvistinis aiškinimas bei pats šios teisės normos turinys, iš kurio matyti, kad, gavęs nurodytus pasiūlymus, planavimo organizatorius turi diskreciją į juos atsižvelgti arba neatsižvelgti. Tačiau aptariamoje teisės normoje yra nustatytas planavimo organizatoriui bei valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai privalomo elgesio modelis: laikytis joje nustatytos pasiūlymų nagrinėjimo procedūros bei, atmetus gautus pasiūlymus, motyvuotu raštu pranešti apie tai pasiūlymus pateikusiam asmeniui. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti, ar buvo laikomasi nurodytų reikalavimų ir, ar teismui skundžiamas valstybinės teritorijų planavimo priežiūrą atliekančios institucijos atsakymas dėl pasiūlymų atmetimo gali būti pripažintas teisėtu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-143-201/2009, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-169/2012; 2014 m. gruodžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2031/2014; 2015 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-711-525/2015; 2016 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2374-442/2016). Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad teismų praktikoje išaiškinta ir tai, kad teismas, nagrinėdamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos bei Inspekcijos atsakymų teisėtumą ir pagrįstumą neturi teisės vertinti rengiamų bendrojo plano pakeitimų sprendinių teisėtumo ir pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2374-442/2016). Pateikti visuomenės pasiūlymai ir jų priėmimo ar atmetimo motyvai vertinami atitikimo teisės aktų reikalavimams požiūriu ne skundų dėl planavimo organizatoriaus atsakymų į pateiktus pasiūlymus nagrinėjimo metu, o teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadijoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2215/2013; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1032-520/2017). Ginčo atveju galutinis sprendimas, ar planavimo organizatorius pagrįstai atmetė pareiškėjos rašytinius pasiūlymus dar nėra priimtas, nes teritorijų planavimo dokumentas nėra teisės aktų nustatyta tvarka pateiktas Inspekcijai tikrinti.
Teismo vertinimu planavimo organizatoriaus 2018-10-23 atsakymas atitinka Teritorijų planavimo įstatymo vartojamą „motyvuoto atsakymo“ sąvoką, atsakyme nurodyta, kad nesutinkama su pateiktais pareiškėjo pasiūlymais, ir motyvuotai paaiškinta, kodėl su pateiktais pasiūlymais nesutinkama. Atsakovas motyvuotai paaiškino, kodėl neatsižvelgiama į pasiūlymą dėl mažaaukštės statybos nustatymo, kadangi teritorijoje numatyta palikti intensyvaus naudojimo želdynų funkcinę zoną (ŠAL-1-8), kuri turi didžiulį rekreacinį potencialą ir yra svarbus Centrinio miesto želdyno jungties sudėtinė dalis.
Pažymėtina, kad iš Nekilnojamojo turto registro išrašo taip pat nustatyta, kad žemės sklypo, kuriame rengiamas bendrasis planas, tikslinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorijos, žemės sklypo plotas – 9,1426 ha, iš kurio miško žemės plotas – 1,0636 ha, kitos žemės plotas 8,0790 ha. Žemės sklypui nustatytos šios specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos – miško naudojimo apribojimai (1,0636 ha), saugotini želdiniai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje (8,079 ha), paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos (9,1426 ha), rekreacinės teritorijos (8,079 ha), vandentiekio, liautas ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonos (0,1536 ha).
Konstatuotina, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą planavimo organizatorius neturėjo pareigos priimti pasiūlymų dėl Vilniaus miesto bendrojo plano keitimo sprendinių, bet turėjo pareigą motyvuotai atsakyti pareiškėjai. Teisės aktai nenumato planavimo organizatoriaus pareigos bet kokiu atveju priimti visus visuomenės teikiamus pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumento sprendinių, jei sprendiniai neprieštarauja teisės aktų nuostatoms, o tik turi motyvuotai paaiškinti pasiūlymų teikėjams, kodėl jų pasiūlymai atmetami.
Teismo vertinimu aplinkybė, kad pareiškėja iš esmės nesutinka su atsakymuose nurodomomis aplinkybėmis ir argumentais, dėl kurių nėra atsižvelgiama į pareiškėjos pasiūlymus, nesudaro pagrindo panaikinti atsakovo 2018-10-23 rašto bei Inspekcijos 2018-11-30 rašto. Skunde nurodomi argumentai dėl kurių pareiškėja nesutinka su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakymu, kuriuo buvo atsisakyta atsižvelgti į pareiškėjos pasiūlymus, iš esmės reiškia nesutikimą su jo turiniu, ir niekaip nepagrindžia skundžiamo sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo. Pareiškėja pateiktame skunde nenurodo jokių esminių procedūrinių pažeidimų, kurie galėtų būti laikomi esminiais sprendžiant dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018-10-23 sprendimo teisėtumo. Paminėtina ir tai, kad vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pateikti visuomenės pasiūlymai ir jų priėmimo ir atmetimo motyvai vertinami atitikimo teisės aktų reikalavimams požiūriu ne skundų dėl planavimo organizatoriaus atsakymų į pateiktus pasiūlymus nagrinėjimo metu, o teritorijų planavimo dokumento derinimo ir tikrinimo stadijose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-169-12). Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad rengiamo teritorijų planavimo dokumento sprendinių teisėtumo ir pagrįstumo teismas vertinti neturi teisės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2374- 442/2016).
Pažymėtina, kad ginčo atveju rengiamo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, tad negali būti vertinamas ir nustatytų sprendinių teisingumas bei pagrįstumas.
Vien ta aplinkybė, jog atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjos pasiūlymą dėl mažaaukštės statybos teritorijoje nustatymo nusprendė jo netenkinti, negali būti vertinama kaip lygiateisiškumo principo, numatyto Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 9 dalyje, pažeidimas. Kaip jau nurodyta, pasiūlymai nėra privalomi planavimo organizatoriui. Teisės aktai nenumato planavimo organizatoriaus pareigos bet kuriuo atveju priimti visus visuomenės teikiamus pasiūlymus, tad šiuo nagrinėjamu atveju pareiškėjos deklaratyvaus pobūdžio teiginiai dėl jos diskriminavimo ir lygiateisiškumo principo pažeidimo laikytini nepagrįstais.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, aiškus ir motyvuotas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad pastarosios VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., žr. 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756 450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556 15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010).
Atsakovės 2018-10-23 rašto turinys yra aiškus ir pakankamai motyvuotas, suprantamas ir jo nėra galimybės traktuoti dviprasmiškai. Atsižvelgiant į Teritorijų planavimo įstatymo įvirtintas nuostatas, LVAT praktiką akivaizdu, kad ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, parengtas kompetentingo ir kvalifikuoto subjekto, todėl nėra jokio teisinio pagrindo jį naikinti.
Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad atsakovas, kaip planavimo organizatorius į pareiškėjos pateiktus pasiūlymus atsakė išsamiai ir motyvuotai, o inspekcija skundžiamame sprendime (rašte) aiškiai išdėstė pareiškėjos skundo netenkinimo motyvų, todėl nėra pagrindo ginčijamus sprendimus pripažinti neteisėtais ir nepagrįstais. Atsakovų sprendimai atitinka individualaus administracinio akto bendruosius reikalavimus, numatytus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje, t. y. pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, todėl nėra pagrindo jų panaikinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 86 str., 87 str., 88 str. 1 d. 1 p., 132 str., 133 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjos J. Š. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.