Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Paulius Veršekys, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo J. S. gynėjo advokato Olego Šibkovo skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 29 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. J. S. Vilniaus miesto apylinkės teismo (past. – skundžiamoje nutartyje klaidingai nurodyta „Vilniaus apygardos teismo“) 2021 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-819-961/2021 pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 2 dalimi paskirta bausmė – laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams 12 (dvylika) dienų. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir paskirta 6 (šešių) mėnesių 8 (aštuonių) dienų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie 2021 m. sausio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi subendrintos 2019 m. gruodžio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, kuris pakeistas 2020 m. spalio 27 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, ir prie 2020 m. kovo 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bei neatliktos bausmės dalies, t. y. prie 6 (šešerių) metų 9 (devynių) mėnesių 8 (aštuonių) dienų laisvės atėmimo bausmės, pridėta dalis 2021 m. balandžio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo paskirtos bausmės, ir skirta galutinė subendrinta 7 (septynerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

2. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartimi Nr. 1A-414-806/2021, nuteistojo J. S. apeliacinis skundas atmestas.

3. Bausmės vykdymo pradžia – 2020 m. spalio 14 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2028 m. gegužės 1 d., pusę paskirtos bausmės atliks – 2024 m. spalio 2 d., neatliktos bausmės dalis 2024 m. vasario 21 d. – 4 metai 2 mėnesiai 10 dienų.

4. Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) 2024 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. RV-25-641 (toliau – ir Nutarimas) nutarė netaikyti nuteistajam J. S. lygtinio paleidimo pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 4 dalį, rekomenduojant nuteistajam aktyviai dalyvauti individualiame resocializacijos plane numatytose priemonėse, nukreiptose į aktualių kriminogeninių sričių valdymą.

5. Nesutikdamas su Komisijos Nutarimu, gynėjas jį apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui, prašydamas panaikinti šį sprendimą ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. kovo 29 d. nutartimi nuteistojo J. S. gynėjo advokato Olego Šibkovo skundą atmetė. Skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad teismas, įvertinęs nuteistąjį apibūdinančių aplinkybių visumą, sprendė, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis šiuo metu nėra įgyvendinta ir šiuo metu nėra galimybės nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Pirmosios instancijos teismas nenustatė pagrindo panaikinti Komisijos Nutarimą nuteistojo gynėjo skunde nurodytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir prašymai

7. Skundu nuteistojo J. S. gynėjas advokatas Olegas Šibkovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 29 d. nutartį, 2024 m. vasario 26 d. Komisijos Nutarimą ir priimti naują sprendimą – taikyti nuteistajam J. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

7.1. Nuteistasis šiuo metu atlieka subendrintą 7 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmės pradžia – 2020 m. spalio 14 d., bausmės pabaiga – 2028 m. gegužės 1 d., svarstymo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos dieną neatlikta bausmės dalis buvo 4 metai 2 mėnesiai 10 dienų, kas atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, atsižvelgiant į BVK 82 straipsnio 4 dalį. Nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė, tačiau gynėjo vertinimu, gali būti pripažinta, kad J. S. padarė akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamumo riziką. Be to, J. S. dirba, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse. Taip pat gynėjas skunde nurodo Komisijos Nutarime išskirtas teigiamai nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes ir teigia, kad J. S. turi teigiamas nuostatas taikomos priežiūros atžvilgiu ir neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, laikosi visų vidaus taisyklių ir režimo reikalavimų, kas leidžia daryti išvadą, kad J. S. suvokia būtinybę laikytis įstatymų ir taisyklių, turi polinkį į teigiamą elgesio korekciją.

7.2. Nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas lemiamomis aplinkybėmis laikė ne nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, nuteistojo elgesio teigiamą korekciją ir pokyčius, kurie tęsiasi jau kelis metus, teigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, bet nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas, jų pobūdį ir skaičių. Be to, gynėjo įsitikinimu, egzistuoja objektyvus pagrindas manyti, kad nuteistąjį visiškai įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, kadangi nuteistasis nebe pirmus metus intensyviai koreguoja savo elgesį teigiama linkme, yra stebimi akivaizdūs pozityvūs pokyčiai bei nuteistojo pastangos. Pažymėta, kad veiklose, kurios skatintų nusikalstamą elgesį, nuteistasis nedalyvavo. Taip pat nuteistasis pripažįsta savo kaltę, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, paleistas lygtinai turėtų tinkamas gyvenimo sąlygas, dirbtų. Taigi, nors pirmosios instancijos teismas ir paminėjo nuteistąjį teigiamai apibūdinančias aplinkybes, tačiau tai padarė formaliai.

7.3. Atkreiptas dėmesys, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, turi būti įvertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Dėl to, yra itin svarbu atsižvelgti į būtent teigiamai J. S. charakterizuojančias aplinkybes, teigiamas, pozityvias nuostatas ir elgesį, kas rodo, kad nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamumo riziką. Be kita ko, gynėjo vertinimu, nuteistasis atitinka visas sąlygas, numatytas BVK 82 straipsnyje. Komisijos Nutarime nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad J. S. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos keltų grėsmę visuomenės saugumui.

7.4. Teigiama, kad nuteistojo sugyventinė A. N. patiria sveikatos problemas, dėl to turi rimtų finansinių įsipareigojimų, todėl J. S. paleistas lygtinai dirbtų ir galėtų rūpinti sugyventinės sveikata, spręsti finansinius sunkumus.

7.5. Gynėjo vertinimu, bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistąjį neizoliuojant nuo visuomenės, tęsiant resocializacijos procesą laisvėje su priežiūra. Vis dėlto, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į svarbiausią – teisingumo principą, bei į proporcingumo ir bausmės individualizavimo principus, taip pat neatsižvelgė į tai, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto netaikymas užtikrina tik nubaudimo tikslą, be jokių kitų bausmės tikslų, neužtikrina resocializacijos principo ir prieštarauja lygtinio paleidimo instituto esmei.

7.6. Taip pat nurodoma, kad J. S. sutinka, jog jam būtų taikomas žymus laisvės suvaržymas – intensyvi priežiūra, leidžiantis pilnai kontroliuoti jo elgesį probacijos metu.

8. Vilniaus apygardos teisme 2024 m. balandžio 26 d. gautas nuteistojo J. S. prašymas, kuriame nurodoma, kad nuo 2024 m. kovo 1 d. jo sugyventinei A. N. nustatytas nedarbingumas dėl smegenų vėžio, suteikta nedarbingumo pensija (296,96 Eur) ir šiuo metu yra labai sunkioje psichologinėje ir materialinėje padėtyje. Taip pat nurodoma, kad šiuo metu nėra kam pasirūpinti A. N., o nuteistasis būdamas laisvėje galėtų ja pasirūpinti tiek morališkai, tiek finansiškai. Nuteistasis teismo prašo atsižvelgti į dabartinę jo šeimos padėtį.

9. Atsiliepimų į skundą negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo J. S. gynėjo advokato Olego Šibkovo skundas atmestinas

10. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs nuteistojo gynėjo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, sprendžia, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis J. S. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Skundžiama nutartis yra pakankamai motyvuota, tinkamai įvertintos visos lygtinio paleidimo taikymui reikšmingos aplinkybės, Komisijos priimtas Nutarimas išnagrinėtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nustatyta tvarka, todėl skundžiamą nutartį naikinti nuteistojo gynėjo skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.

11. BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte, be kita ko, numatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymima ir tai, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Kitaip tariant, įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.

12. Atkreiptinas dėmesys, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes sprendžiant jo taikymo klausimą iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį, o tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes.

13. Bylos duomenimis, nuteistasis pusę teismo paskirtos bausmės atliks 2024 m. spalio 2 d., neatliktos bausmės dalis 2024 m. vasario 21 d. – 4 metai 2 mėnesiai 10 dienų. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis šio straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali būti lygtinai paleisti iki 9 mėnesių anksčiau, negu nustatyta šiose dalyse. Nuteistasis sutinka, kad jam būtų taikoma intensyvi priežiūra, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Vis dėlto tam, kad nuteistasis galėtų būti paleistas lygtinai iš bausmės atlikimo vietos, vien minėtos aplinkybės nepakanka. Būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ar pažanga ją mažinant. Iš 2024 m. vasario 14 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. RV-25-508 (toliau – ir Socialinio tyrimo išvada) matyti, kad J. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, todėl būtina vertinti pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

14. Pagal aukštesniajam teismui pateiktą bylos medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, akcentuojamais ir nuteistojo gynėjo skunde, nekyla. Aukštesnysis teismas sutinka su skundo argumentais, kad nuteistasis J. S. pastaruoju metu koreguoja savo elgesį teigiama linkme bei daro pažangą bausmės atlikimo metu. Nors skunde nurodoma, kad žemesnysis teismas lemiamomis aplinkybėmis laikė ne nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, nuteistojo elgesio teigiamą korekciją ir pokyčius, bet nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas, jų pobūdį ir skaičių, visgi toks skundo teiginys yra nepagrįstas. Iš skundžiamos nutarties turinio akivaizdu, kad žemesnysis teismas aptarė tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį bei jo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančius duomenis. Skundą nagrinėjantis teismas sutinka, kad nuteistojo elgesio korekcijoje yra teigiamų pokyčių: nuteistasis, paleistas lygtinai, turėtų gyvenamą vietą, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, atlikdamas laisvės atėmimo bausmes įkalinimo įstaigose yra įgijęs įvairių profesinių kvalifikacijų, laisvės bausmės atlikimo metu dirba, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, paleistas lygtinai būtų įdarbintas, yra skatintas tris kartus, pastaruoju metu neturi galiojančių drausminių nuobaudų, nuteistajam leidžiama išvykti iš bausmės atlikimo vietos į darbą, į trumpalaikes išvykas, duomenų apie užfiksuotus pažeidimus negauta, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis ir pan. Aukštesniojo teismo vertinimu, nors yra pastebimos tam tikros teigiamos nuteistojo elgesio tendencijos, tačiau jis, atlikdamas paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Kita vertus, nepagrįstas nuteistojo gynėjo skundo teiginys, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja iš esmės tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, dėl ko nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamumo riziką.

15. Kaip jau minėta, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo, turi būti vertinami ne tik duomenys, esantys nuteistojo svarstymo metu, tačiau atsižvelgiama ir į nuteistojo elgesį ir jo pokyčius per visą bausmės atlikimo laiką. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis, atlikdamas laivės atėmimo bausmę, nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus pažeidė vieną kartą – 2022 m. rugpjūčio 25 d. J. S. nubaustas vienos bazinės socialinės išmokos dydžio įmoka į socialinės paramos nuteistiesiems fondą, nes 2022 m. rugpjūčio 19 d. apie 13.10 val. rankose laikė mobiliojo ryšio telefoną. Nuteistasis J. S. skatintas tris kartus – 2022 m. rugpjūčio 11 d., 2022 m. gruodžio 30 d. Vilniaus pataisos namų direktoriaus už nepriekaištingą elgesį, taip pat į pažangą mažinant nusikalstamumo riziką, o 2024 m. sausio 26 d. Vilniaus kalėjimo viršininko sprendimu paskatintas papildoma trumpalaike išvyka į namus. Kaip jau minėta, pastaruoju metu J. S. galiojančių nuobaudų neturi, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Taigi, nors nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu išskirtiniais sunkumais nepasižymi, tačiau tai savaime nėra absoliutus pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

16. Vertinant nuteistojo pažangą mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, būtina atsižvelgti į visas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes. Iš Socialinio tyrimo išvados ir Komisijos Nutarimo matyti, kad J. S. laisvės atėmimo bausmę atlieka penktą kartą, teisėsaugos akiratyje atsidūrė jau būdamas gana brandžiame amžiuje – 27 m., o pirmą kartą nuteistas – 28 m. J. S. yra teistas dešimt kartų, o laisvės atėmimo bausmę atlieka penktą kartą. Pažymėtina, kad nuteistasis tris kartus buvo paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir visus tris kartus lygtinio paleidimo metu įvykdė naują nusikalstamą veiką, t. y. nuteistasis lygtinio paleidimo metu darė naujus nusikaltimus, kuriems būdingas finansinės naudos siekimo modelis. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis sąmoningai priimdavo sprendimą gauti finansinės naudos iš nusikaltimų, siekiant savanoriškai atlyginti turimus finansinius įsipareigojimus. Vadinasi, nuteistasis, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, nesugeba tinkamai laikytis nustatytos tvarkos bei vykdyti jam paskirtų įpareigojimų ir valstybėje galiojančių įstatymų. Dėl to, aukštesniajam teismui kelia abejonių ir gynėjo skunde pabrėžiama aplinkybė, kad paleistas lygtinai nuteistasis dirbtų. Iš bylos medžiagos matyti, kad ankstesnė J. S. veikla buvo glaudžiai susijusi su nusikalstamų veikų vykdymu, t. y. nuteistasis net turėdamas oficialią darbinę veiklą vis tiek darė nusikalstamas veikas, jas toleravo bei skatino (past. – nuteistasis yra dirbęs Laisvės atėmimo vietų ligoninėje kontrolieriumi (prižiūrėtoju), o iš darbo išėjo, nes nuteistiesiems (suimtiesiems) padėdavo gauti draudžiamų daiktų, taip pat neoficialiai yra dirbęs nekilnojamojo turto agentu, dirbdamas neoficialiai įregistruotose darbo vietose nuslėpė mokesčius nuo valstybės, be to, teikdamas pavėžėjo paslaugas, veždavo narkomanus į taborą pirkti narkotikų, o vėliau pats tiekė narkotikus narkomanams dirbdamas taksi vairuotoju), todėl formaliai oficialaus pragyvenimo šaltinio turėjimas šiuo atveju negali būti vertinamas kaip teigiamas asmenybės aspektas. Komisijos Nutarime nurodyta, kad nors pokalbio metu J. S. išreiškia požiūrį, jog narkotikus vartojantys asmenys yra ligoniai ir teigia supratęs narkotinių medžiagų teikiamą žalą kitiems, tačiau nors ir jautė „kaltę“, siekdamas savo tikslų – finansinės naudos – negebėjo savęs varžyti ir analogiškas nusikalstamas veikas vykdė toliau. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad J. S. subendrintą 7 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę atlieka dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 259 straipsnio 1 ir 2 dalyse (neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti). Be kita ko, nors nuteistojo gynėjo skunde ir paties nuteistojo prašyme akcentuojama, kad J. S. sugyventinei A. N. reikalinga pagalba dėl sveikatos problemų (dėl to, deklaruojami ir finansiniai sunkumai), o nuteistasis būdamas laisvėje galėtų ja pasirūpinti tiek morališkai, tiek finansiškai, vis dėlto, aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į ankstesnę nuteistojo darbinę padėtį, sprendžia, kad finansinės naudos siekimas (gavimas) neteisėtais būdais verčia teismą abejoti, ar paleistas lygtinai J. S. spręs iškilusius finansinius sunkumus teisėtais būdais.

17. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad vertinant nuteistojo padarytą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir sprendžiant nuteistojo lygtino paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, kiekvienas atvejis vertinamas individualiai, o sprendimas priimamas, atsižvelgiant į visas šiam klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju abejonių dėl pakankamo nuteistojo mąstymo, elgesio ir nuostatų pasikeitimo kelia tai, kad nuteistajam J. S. vis dar išskiriamas pakankamai reikšmingas dinaminių kriminogeninių veiksnių skaičius. Socialinio tyrimo išvadoje išskiriama 10 dinaminių kriminogeninių veiksnių: finansinio stabilumo trūkumas; lėšų pasiskirstymo įgūdžių stoka; nutrūkę santykiai su biologiniais vaikais; nuolatinė veikla, skatinanti nusikalstamumą; per aukštas savęs vertinimas; impulsyvumas; nesugebėjimas atpažinti problemų; problemų sprendimo įgūdžių stoka; pasekmių suvokimo stoka; kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos. Svarbu ir tai, kad nustatyti vos 2 apsauginiai kriminogeniniai veiksniai (formaliai patvirtinta gyvenamoji vieta, formaliai patvirtinta įsidarbinimo galimybė), kurie negali atsverti nustatytų 6 statinių kriminogeninių veiksnių (didelis nusikalstamų veikų, šiame teisme, skaičius (6), didelis teistumų skaičius (11), lygtinio paleidimo metu įvykdė naują nusikaltimą, laisvės atėmimo bausmę atlieka penktą kartą, nusikaltimams būdingas finansinės naudos siekimo modelis, stebima nusikaltimų sunkėjimo dinamika) ir jau minėtų 10 dinaminių kriminogeninių veiksnių. Neabejojama, jog lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Šiuo atveju dinaminių veiksnių egzistavimas ir jų kiekis sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad nepaisant visų skunde akcentuojamų nuteistojo dedamų pastangų keičiant savo elgesį teigiama linkme, J. S. pataisos procesas vis dar nėra baigtas ir gali būti koreguojamas teigiama linkme nuosekliau ir labiau, tokiu būdu darant pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

18. Skundą nagrinėjantis teismas atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes daro išvadą, kad nuteistasis J. S. neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Apylinkės teismas, spręsdamas J. S. lygtinio paleidimo klausimą, be kita ko, įvertino ir nuteistąjį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, o tai, jog žemesniojo teismo priimtas sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nesudaro pagrįsto pagrindo išvadai, kad apylinkės teismas šias aplinkybes vertino netinkamai. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo gynėjo skundą dėl Komisijos Nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo J. S. gynėjo advokato Olego Šibkovo skundą ir palikti galioti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 29 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.