Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Gytis Večerskas Baudžiamoji byla Nr.1A-104-397/2012

2012 m. kovo 30 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gyčio Večersko, teisėjų Danguolės Šiugždinytės, Algimanto Smolsko, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Astai Chraminai, išteisintųjų M. G., E. G., G. Š., L. L., M. V., gynėjui advokatui M. V.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno rajono apylinkės prokuratūros prokurorės Astos Chraminos apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 24 d. nuosprendžio, kuriuo

M. G. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį;

E. G. išteisinta pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį;

L. L. išteisinta pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį;

M. V. išteisinta pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį;

G. S. išteisinta pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį.

Tuo pačiu nuosprendžiu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. G. buvo kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje, apgaule savo žmonos E. G. naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto gauti 303129,11 Lt motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas bei laikotarpiu nuo 2007-01-02 iki 2010-06-14 įgijo šias nepagrįstas pašalpų lėšas – 303129,11 Lt, o būtent:

Nuo 2006-06-07 dirbdamas Uždaroje akcinėje bendrovėje ,,Ž“ (įmonės kodas duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigose, pagal Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo (2003-12-11 Nr.IX-1889) 37 str. „Bendrovės vadovas“ 10 d. 1 p., kaip UAB „Ž“ vadovas, būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą, susitaręs ir bendrai veikdamas su savo žmona E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) siekdami apgaule E. G. naudai įgyti motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto (toliau VSDF), tyčia, žinodamas, kad jo žmona E. G. yra nėščia, ir nuo 2007-01-02 bus išleidžiama nėštumo ir gimdymo atostogų, o nuo 2007-05-08 jai bus suteiktos vaiko priežiūros atostogos, taip pat numatydamas, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 3 str. „Kompensuojamasis uždarbis“ 3 d. (Žin. 2000, Nr. 111-3574) kur nurodyta, kad „Kompensuojamasis uždarbis – apdraustojo asmens draudžiamųjų pajamų visose darbovietėse per 3 paeiliui einančius mėnesius, kai skaičiuojama atgal nuo už praeito kalendorinio ketvirčio, buvusio prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo, nėštumo ir gimdymo ar vaiko priežiūros atostogų suteikimo mėnesį, pabaigos, suma“, jai motinystės pašalpa bus skaičiuojama iš 2006 metų III ketvirčio draudžiamųjų pajamų ir motinystės (tėvystės) pašalpa, bus skaičiuojama iš 2006 metų IV ketvirčių draudžiamųjų pajamų, siekdamas sukurti E. G. 2006 metų III-IV ketvirčių draudžiamąsias pajamas, tikslu iš VSDF biudžeto gauti motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, pasirašė 2006 m. rugpjūčio mėn. 16 d. E. G. Darbo sutartį Nr. 06/3, įdarbinant savo žmoną E. G. 1,5 etato krūviu 5 darbo dienų po 12 darbo val. direktoriaus pavaduotojos pareigose ir 3 punktu įsipareigojo nuo 2006 m. rugpjūčio mėn. 16 d. kas mėnesį mokėti jai 5000 Lt darbo užmokestį, žinodamas, kad E. G. realiai direktoriaus pavaduotojos pareigose nedirbs, dėl ko nepagrįstai E. G. buvo priskaičiuota už 2006 metų rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėn. – 37248,00 Lt. pajamų (darbo užmokesčio suma) ir šiuos duomenis pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, adresu Mickevičiaus g. 42, Kaune,

po ko E. G., pasinaudodama šiais melagingais duomenimis, 2007-01-08 ir 2007-07-11 pateikė VSDFV Kauno skyriui, adresu Mickevičiaus g. 42, Kaune, prašymus, kuriais remiantis VSDFV Kauno skyrius nuo 2007-01-02 išleido ją nėštumo ir gimdymo atostogų ir pagal Lietuvos Respublikos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 3 str. 3 d. redakciją (Žin.2000, Nr. 111-3574) iš UAB „Ž“ 2006 metų III-IV ketvirčių draudžiamųjų pajamų apskaičiavo ir paskyrė: 1) 2007-01-10 Sprendimu Nr. 186 – 23137,80 Lt nepagrįstą motinystės pašalpą, apskaičiuotą dėl E. G. įdarbinimo UAB „Ž“ direktoriaus pavaduotojos pareigose; 2) 2007-07-18 Sprendimu Nr.8.36-932, 2008-01-23 Sprendimu Nr.8.36-932, 2008-04-21 Sprendimu Nr.8.36-4222, 2008-10-02 Sprendimu Nr.8.36-11638, 2009-01-09 Sprendimu Nr.8.36-11638/1 ir 2009-02-10 Sprendimu Nr.8.36-11638/3 – 122918,94 Lt nepagrįstą motinystės (tėvystės) pašalpą laikotarpiu nuo 2007-05-08 iki 2009-03-07, apskaičiuotą dėl E. G. įdarbinimo UAB „Ž“ direktoriaus pavaduotojos pareigose bei 2008-04-03 ir 2008-09-24 pateikė VSDFV Kauno skyriui, adresu Mickevičiaus g. 42, Kaune, prašymus, kuriais remiantis VSDFV Kauno skyrius nuo 2008-03-27 išleido ją nėštumo ir gimdymo atostogų ir pagal Lietuvos Respublikos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 str. 2 d. redakciją (Žin.2007, Nr. 132-5346) iš 2007 metų III ketvirčio draudžiamųjų pajamų, kurias sudarė pašalpa iš VSDF biudžeto lėšų, apskaičiavo ir paskyrė: 1) 2008-04-08 Sprendimu Nr.8.37-1239 – 24993,32 Lt nepagrįstą motinystės pašalpą, apskaičiuotą dėl E. G. įdarbinimo UAB „Ž“ direktoriaus pavaduotojos pareigose; 2) 2008-08-26 Sprendimu Nr.8.36-11522, 2009-01-09 Sprendimu Nr.8.36-11522/1, 2009-01-28 Sprendimu Nr.8.36-11522/2, 2010-01-06 Sprendimu Nr.8.54-16 ir 2010-01-28 Sprendimu Nr.8.54-638 – 132079,05 Lt nepagrįstą motinystės (tėvystės) pašalpą laikotarpiu nuo 2008-07-31 iki 2010-06-14, apskaičiuotą dėl E. G. įdarbinimo UAB „Ž“ direktoriaus pavaduotojos pareigose,

tokiu būdu M. G. veikdamas išankstine vieninga tiesiogine tyčia bendrininkų grupėje su E. G., apgaule E. G. naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto gauti 303129,11 Lt nepagrįstas motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas ir nuo 2007-01-02 iki 2010-06-14 E. G. išmokėjus šias nepagrįstas pašalpų lėšas, apgaule E. G. naudai įgijo valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui priklausančias 303129,11 Lt dydžio lėšas, tuo padarydama VSDFV biudžetui 303129,11 Lt turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais M. G. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje.

Be to, M. G. kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje, kartu su savo žmona E. G., suklastojo dokumentą, o būtent:

susitaręs ir bendrai veikdamas su savo žmona E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) siekdamas apgaule E. G. naudai įgyti motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas iš VSDF, 2006 m. rugpjūčio mėn. 16 d. sudarė Darbo sutartį Nr. 06/3, įdarbinant savo žmoną E. G., kas mėnesį mokant jai 5000 Lt darbo užmokestį žinodamas, kad E. G. realiai direktoriaus pavaduotojos pareigose nedirbs, dėl ko VSDF biudžetui bus padaryta didelės 303129,11 Lt turtinės žalos.

Šiais savo veiksmais M. G. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos 300 straipsnio 1 dalyje.

Be to, M. G. buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje, apgaule G. Š. naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto gauti 53607,20 Lt didesnes nei priklauso motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas bei laikotarpiu nuo 2009-04-01 iki 2010-05-31 įgijo dalį šių nepagrįstai didesnių pašalpų lėšų – 30858,06 Lt, o būtent:

nuo 2006-06-07 dirbdamas Uždaroje akcinėje bendrovėje ,,Ž“ (įmonės kodas duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigose, pagal Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo (2003-12-11 Nr.IX-1889) 37 str. „Bendrovės vadovas“ 10 d. 1 p., kaip UAB „Ž“ vadovas, būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą, susitaręs ir bendrai veikdamas su G. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) siekdami apgaule G. Š. naudai įgyti didesnes nei priklauso motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto (toliau VSDF), tyčia, žinodamas, kad G. Š. yra nėščia, ir nuo 2009-04-01 bus išleidžiama nėštumo ir gimdymo atostogų, o nuo 2009-08-05 jai bus suteiktos vaiko priežiūros atostogos, taip pat numatydamas, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 str. „Kompensuojamasis uždarbis“ 2 d. (Žin. 207, Nr. 132-5346) kur nurodyta, kad „Kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpų dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas užpraeitą kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį.“ (galiojo iki 2008-12-31), jai motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos, bus skaičiuojamos iš 2008 metų IV ketvirčio ir 2009 metų I ketvirčio draudžiamųjų pajamų, siekdama padidinti 2008 metų IV ketvirčio ir 2009 metų I ketvirčio draudžiamąsias pajamas, tikslu iš VSDF biudžeto gauti didesnes motinystės pašalpas, pasirašė 2008 m. spalio mėn. 20 d. G. Š. Darbo sutartį Nr. 08/06 įdarbinant G. Š. UAB ,,Ž“ administratorės pareigose ir 3 punktu įsipareigojo nuo 2008 m. spalio mėn. 21 d. kas mėnesį mokėti jai ne mažesnį už Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatytą minimalų darbo užmokestį, žinodamas, kad darbo užmokestis ir premijos realiai neatitiks jos atliekamų pareigų, dėl ko nepagrįstai G. Š. buvo priskaičiuota už 2008 metų spalio, lapkričio, gruodžio mėn. 2009 metų sausio, vasario, kovo mėn. – 14870,59 Lt. pajamų (darbo užmokesčio suma) bei 2008 metų spalio, lapkričio, gruodžio mėn. 2009 metų sausio, vasario, kovo mėn. – 8000,00 Lt. pajamų (premijų suma) ir šiuos duomenis pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, adresu Mickevičiaus g. 42, Kaune,

po ko G. Š., pasinaudodama šiais melagingais duomenimis, 2009-04-14 ir 2009-08-26 pateikė VSDFV Kauno skyriui, adresu Mickevičiaus g. 42, Kaune, prašymus, kuriais remiantis VSDFV Kauno skyrius nuo 2009-04-01 išleido ją nėštumo ir gimdymo atostogų ir pagal Lietuvos Respublikos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 str. „Kompensuojamasis uždarbis“ 2 d. (Žin. 2008, Nr. 149-5999) kur nurodyta, kad „Kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per 9 kalendorinius mėnesius, nuo 2009 m. liepos 1 d. – per 12 kalendorinių mėnesių, buvusių prieš nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį.“ (įsigaliojo nuo 2009-01-01) iš UAB „Ž“ draudžiamųjų pajamų nuo 2008-04-01 iki 2009-03-31 apskaičiavo ir paskyrė: 1) 2009-04-15 Sprendimu Nr. 8.37-2413 – 10461,90 Lt motinystės pašalpą, iš kurios 8489,06 Lt sudaro nepagrįstą motinystės pašalpos dalį, apskaičiuotą dėl G. Š. įdarbinimo UAB „Ž“ administratorės pareigose; iš UAB „Ž“ draudžiamųjų pajamų bei pašalpų iš VSDF biudžeto lėšų nuo 2008-08-05 iki 2009-08-04 apskaičiavo ir paskyrė: 1) 2009-08-27 Sprendimu Nr.8.36-9001 ir 2010-01-28 Sprendimu Nr.8.54-638 – 55603,75 Lt motinystės (tėvystės) pašalpą, iš kurios 45118,14 Lt sudaro nepagrįstą motinystės (tėvystės) pašalpos dalį, apskaičiuotą dėl G. Š. įdarbinimo UAB „Ž“ administratorės pareigose,

Tokiu būdu M. G. veikdamas išankstine vieninga tiesiogine tyčia bendrininkų grupėje su G. Š., apgaule G. Š. naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto gauti 53607,20 Lt didesnes nei priklauso ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas ir nuo 2009-04-01 iki 2010-05-31 išmokėjus dalį šių didesnių nei priklauso motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų, apgaule G. Š. naudai įgijo valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui priklausančias 30858,06 Lt dydžio lėšas, tuo padarydama VSDFV biudžetui 30858,06 Lt turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais M. G. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje.

Be to, M. G. buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje, kartu su G. Š., suklastojo dokumentą, o būtent:

susitaręs ir bendrai veikdamas su G. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) siekdamas apgaule G. Š. naudai įgyti didesnes nei priklauso motinystės pašalpas iš VSDF, 2008 m. spalio mėn. 20 d. sudarė Darbo sutartį Nr. 08/06, įdarbinant G. Š., kas mėnesį mokėti jai ne mažesnį už Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatytą minimalų darbo užmokestį, žinodamas, kad darbo užmokestis ir premijos realiai neatitiks G. Š. atliekamų darbų, dėl ko VSDF biudžetui padaryta didelės 30858,06 Lt turtinės žalos.

Šiais savo veiksmais M. G. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos 300 straipsnio 1 dalyje.

Be to, M. G. buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje, apgaule L. L. naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto gauti 62585,52 Lt didesnes nei priklauso motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas bei laikotarpiu nuo 2007-10-31 iki 2010-01-06 įgijo šias nepagrįstai didesnių pašalpų lėšas – 62585,52 Lt, o būtent:

nuo 2006-06-07 dirbdamas Uždaroje akcinėje bendrovėje ,,Ž“ (įmonės kodas duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigose, pagal Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo (2003-12-11 Nr.IX-1889) 37 str. „Bendrovės vadovas“ 10 d. 1 p., kaip UAB „Ž“ vadovas, būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą, susitaręs ir bendrai veikdamas su L. L., a. k. (duomenys neskelbtini) siekdami apgaule L. L. naudai įgyti didesnes nei priklauso motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto (toliau VSDF), tyčia, žinodamas, kad L. L. yra nėščia, ir nuo 2007-10-31 bus išleidžiama nėštumo ir gimdymo atostogų, o nuo 2008-03-05 jai bus suteiktos vaiko priežiūros atostogos, taip pat numatydamas, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 str. „Kompensuojamasis uždarbis“ 2 d. (Žin. 207, Nr. 132-5346) kur nurodyta, kad „Kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpų dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas užpraeitą kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį.“ (galiojo iki 2008-12-31), jai motinystės pašalpa bus skaičiuojama iš 2007 metų II ketvirčio draudžiamųjų pajamų ir motinystės (tėvystės) pašalpa bus skaičiuojama iš 2007 metų III ketvirčio draudžiamųjų pajamų, siekdama padidinti 2007 metų II-III ketvirčio draudžiamąsias pajamas, tikslu iš VSDF biudžeto gauti didesnes motinystės pašalpas, pasirašė 2007 m. gegužės 29 d. L. L. Darbo sutartį Nr. 07/1 įsidarbinant L. L. UAB ,,Ž“ 0,5 etato referentės pareigose ir 3 punktu įsipareigojo nuo 2007 m. gegužės mėn. 29 d. kas mėnesį mokėti jai 1500 Lt darbo užmokestį, žinodamas, kad darbo užmokestis ir premijos realiai neatitiks jos atliekamų pareigų, dėl ko nepagrįstai L. L. buvo priskaičiuota už 2007 metų gegužės, birželio, rugpjūčio, rugsėjo mėn. – 9089,29 Lt. pajamų (darbo užmokesčio suma) bei 2007 metų gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėn. – 8000,00 Lt. pajamų (premijų suma) ir šiuos duomenis pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, adresu Mickevičiaus g. 42, Kaune,

po ko L. L., pasinaudodama šiais melagingais duomenimis, 2007-11-06 ir 2008-13-13 pateikė VSDFV Kauno skyriui, adresu Mickevičiaus g. 42, Kaune, prašymus, kuriais remiantis VSDFV Kauno skyrius nuo 2007-10-31 išleido ją nėštumo ir gimdymo atostogų ir pagal Lietuvos Respublikos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 str. 2 d. redakciją (Žin.2007, Nr. 132-5346) iš UAB „Ž“ 2007 metų II-III ketvirčių draudžiamųjų pajamų apskaičiavo ir paskyrė: 1) 2007-11-09 Sprendimu Nr.8.37-2723 – 5261,50 Lt motinystės pašalpą, iš kurios 2846,65 Lt sudaro nepagrįstą motinystės pašalpos dalį, apskaičiuotą dėl L. L. įdarbinimo UAB „Ž“ referentės pareigose; 2) 2008-03-21 Sprendimu Nr.8.36-3336 ir 2009-01-28 Sprendimu Nr.8.36-3336/2 – 90077,15 Lt motinystės (tėvystės) pašalpą laikotarpiu nuo 2008-03-05 iki 2010-01-06, iš kurios 59738,87 Lt sudaro nepagrįstą motinystės (tėvystės) pašalpos dalį, apskaičiuotą dėl L. L. įdarbinimo UAB „Ž“ referentės pareigose,

tokiu būdu M. G. veikdamas išankstine vieninga tiesiogine tyčia bendrininkų grupėje su L. L., apgaule L. L. naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto gauti 62585,52 Lt didesnes nei priklauso motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas ir nuo 2007-10-31 iki 2010-01-06 išmokėjus šias nepagrįstai didesnių nei priklauso motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų lėšas, apgaule L. L. naudai įgijo valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui priklausančias 62585,52 Lt dydžio lėšas, tuo padarydama VSDFV biudžetui 62585,52 Lt turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais M. G. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje.

Be to, M. G. buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje, kartu su L. L., suklastojo dokumentą, o būtent:

susitaręs ir bendrai veikdamas su L. L., a. k. (duomenys neskelbtini) siekdamas apgaule L. L. naudai įgyti didesnes nei priklauso motinystės pašalpas iš VSDF, 2007 m. gegužės mėn. 29 d. sudarė Darbo sutartį Nr. 07/1, įdarbinant L. L. 0,5 etato referentės pareigose, kas mėnesį mokant jai 1500 Lt darbo užmokestį žinodamas, kad darbo užmokestis ir premijos realiai neatitiks L. L. atliekamų darbų, dėl ko VSDF biudžetui padaryta didelės 62585,52 Lt turtinės žalos.

Šiais savo veiksmais M. G. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos 300 straipsnio 1 dalyje.

Be to, M. G. buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje, apgaule M. V. naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto gauti 55998,77 Lt didesnes nei priklauso motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas bei laikotarpiu nuo 2008-07-02 iki 2010-05-31 įgijo dalį šių nepagrįstai didesnių pašalpų lėšų – 49532,25 Lt, o būtent:

nuo 2006-06-07 dirbdamas Uždaroje akcinėje bendrovėje ,,Ž“ (įmonės kodas duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigose, pagal Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo (2003-12-11 Nr.IX-1889) 37 str. „Bendrovės vadovas“ 10 d. 1 p., kaip UAB „Ž“ vadovas, būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą, susitaręs ir bendrai veikdamas su M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) siekdami apgaule M. V. naudai įgyti didesnes nei priklauso motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto (toliau VSDF), tyčia, žinodamas, kad M. V. yra nėščia, ir nuo 2008-07-02 bus išleidžiama nėštumo ir gimdymo atostogų, o nuo 2008-11-05 jai bus suteiktos vaiko priežiūros atostogos, taip pat numatydamas, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 str. „Kompensuojamasis uždarbis“ 2 d. (Žin. 207, Nr. 132-5346) kur nurodyta, kad „Kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpų dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas užpraeitą kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį.“ (galiojo iki 2008-12-31), jai motinystės pašalpa bus skaičiuojama iš 2008 metų I ketvirčio draudžiamųjų pajamų ir motinystės (tėvystės) pašalpa, bus skaičiuojama iš 2008 metų II ketvirčio draudžiamųjų pajamų, siekdama padidinti 2008 metų I-II ketvirčio draudžiamąsias pajamas, tikslu iš VSDF biudžeto gauti didesnes motinystės pašalpas, pasirašė 2008 m. kovo 18 d. M. V. Darbo sutartį Nr. 08/02 įsidarbinant M. V. UAB ,,Ž“ 0,5 etato referentės pareigose ir 3 punktu įsipareigojo nuo 2008 m. kovo mėn. 19 d. kas mėnesį mokėti jai ne mažesnį už Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatytą minimalų darbo užmokestį, žinodamas, kad darbo užmokestis ir premijos realiai neatitiks jos atliekamų pareigų, dėl ko nepagrįstai M. V. buvo priskaičiuota už 2008 metų kovo, balandžio, gegužės, birželio, liepos mėn. – 6868,69 Lt. pajamų (darbo užmokesčio suma) bei 2008 metų kovo, gegužės, birželio mėn. – 5500,00 Lt. pajamų (premijų suma) ir šiuos duomenis pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, adresu Mickevičiaus g. 42, Kaune,

po ko M. V., pasinaudodama šiais melagingais duomenimis, 2008-07-04 ir 2008-11-13 pateikė VSDFV Kauno skyriui, adresu Mickevičiaus g. 42, Kaune, prašymus, kuriais remiantis VSDFV Kauno skyrius nuo 2008-07-02 išleido ją nėštumo ir gimdymo atostogų ir pagal Lietuvos Respublikos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 str. 2 d. redakciją (Žin.2007, Nr. 132-5346) iš UAB „Ž“ 2008 metų I-II ketvirčių draudžiamųjų pajamų apskaičiavo ir paskyrė: 1) 2008-07-09 Sprendimu Nr. 8.37-2381 – 2577,81 Lt motinystės pašalpą, iš kurios 2127,15 Lt sudaro nepagrįstą motinystės pašalpos dalį, apskaičiuotą dėl M. V. įdarbinimo UAB „Ž“ referentės pareigose; 2) 2008-12-03 Sprendimu Nr.8.36-14313, 2009-09-07 Sprendimu Nr.8.36-9380 ir 2010-01-28 Sprendimu Nr.8.54-638 – 69834,36 Lt motinystės (tėvystės) pašalpą laikotarpiu nuo 2008-11-05 iki 2010-08-25, iš kurios 53871,62 Lt sudaro nepagrįstą motinystės (tėvystės) pašalpos dalį, apskaičiuotą dėl M. V. įdarbinimo UAB „Ž“ referentės pareigose,

Tokiu būdu M. G. veikdamas išankstine vieninga tiesiogine tyčia bendrininkų grupėje su M. V., apgaule M. V. naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto gauti 55998,77 Lt didesnes nei priklauso motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas ir nuo 2008-07-02 iki 2010-05-31 išmokėjus dalį šių nepagrįstai didesnių nei priklauso motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų lėšų, apgaule M. V. naudai įgijo valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui priklausančias 49532,25 Lt dydžio lėšas, tuo padarydama VSDFV biudžetui 49532,25 Lt turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais M. G. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje.

Be to, M. G. buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje, kartu su savo M. V., suklastojo dokumentą, o būtent:

susitaręs ir bendrai veikdamas su M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) siekdamas apgaule M. V. naudai įgyti didesnes nei priklauso motinystės pašalpas iš VSDF, 2008 m. kovo mėn. 18 d. sudarė Darbo sutartį Nr. 08/02, įdarbinant M. V. 0,5 etato referentės pareigose, kas mėnesį mokant jai ne mažesnį už Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatytą minimalų darbo užmokestį, žinodamas, kad darbo užmokestis ir premijos realiai neatitiks M. V. atliekamų darbų, dėl ko VSDF biudžetui padaryta didelės 49532,25 Lt turtinės žalos.

Šiais savo veiksmais M. G. yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje.

E. G. buvo kaltinama tuo, kad veikdama bendrininkų grupėje, apgaule savo naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto gauti 303129,11 Lt motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas bei laikotarpiu nuo 2007-01-02 iki 2010-06-14 įgijo šias nepagrįstas pašalpų lėšas – 303129,11 Lt o būtent:

susitarusi ir bendrai veikdama su uždaroje akcinėje bendrovėje ,,Ž“, (įmonės kodas duomenys neskelbtini) ėjusiu direktoriaus pareigas jos vyru M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) siekdama apgaule savo naudai įgyti motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto (toliau VSDF), tyčia, žinodama, kad yra nėščia, ir nuo 2007-01-02 bus išleidžiama nėštumo ir gimdymo atostogų, o nuo 2007-05-08 jai bus suteiktos vaiko priežiūros atostogos, taip pat numatydama, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 3 str. „Kompensuojamasis uždarbis“ 3 d. (Žin. 2000, Nr. 111-3574) kur nurodyta, kad „Kompensuojamasis uždarbis – apdraustojo asmens draudžiamųjų pajamų visose darbovietėse per 3 paeiliui einančius mėnesius, kai skaičiuojama atgal nuo užpraeito kalendorinio ketvirčio, buvusio prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo, nėštumo ir gimdymo ar vaiko priežiūros atostogų suteikimo mėnesį, pabaigos, suma“, jai motinystės pašalpa bus skaičiuojama iš 2006 metų III ketvirčio draudžiamųjų pajamų ir motinystės (tėvystės) pašalpa, bus skaičiuojama iš 2006 metų IV ketvirčių draudžiamųjų pajamų, siekdama turėti 2006 metų III-IV ketvirčių draudžiamąsias pajamas, tikslu iš VSDF biudžeto gauti motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, susitarė su direktoriumi M. G. nuo 2006-08-16 pagal Darbo sutartį Nr. 06/3 įsidarbinti UAB ,,Ž“ direktoriaus pavaduotojos pareigose, žinodama, kad realiai direktoriaus pavaduotojos pareigose nedirbs,

M. G. 2006 m. rugpjūčio mėn. 16 d. pasirašius 2006 m. rugpjūčio mėn. 16 d. E. G. Darbo sutartį Nr. 06/3, įdarbinant savo žmoną E. G. 1,5 etato krūviu 5 darbo dienų po 12 darbo val. direktoriaus pavaduotojos pareigose ir 3 punktu įsipareigojus nuo 2006 m. rugpjūčio mėn. 16 d. kas mėnesį mokėti jai 5000 Lt darbo užmokestį, taip pat nepagrįstai priskaičiavus už 2006 metų rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėn. – 37248,00 Lt. pajamų (darbo užmokesčio suma) ir duomenis pateikus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, adresu Mickevičiaus g. 42, Kaune, E. G. pasinaudodama šiais melagingais duomenimis, 2007-01-08 ir 2007-07-11 pateikė VSDFV Kauno skyriui, adresu Mickevičiaus g. 42, Kaune, prašymus, kuriais remiantis VSDFV Kauno skyrius nuo 2007-01-02 išleido ją nėštumo ir gimdymo atostogų ir pagal Lietuvos Respublikos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 3 str. 3 d. redakciją (Žin.2000, Nr. 111-3574) iš UAB „Ž“ 2006 metų III-IV ketvirčių draudžiamųjų pajamų apskaičiavo ir paskyrė: 1) 2007-01-10 Sprendimu Nr. 186 – 23137,80 Lt nepagrįstą motinystės pašalpą, apskaičiuotą dėl E. G. įdarbinimo UAB „Ž“ direktoriaus pavaduotojos pareigose; 2) 2007-07-18 Sprendimu Nr.8.36-932, 2008-01-23 Sprendimu Nr.8.36-932, 2008-04-21 Sprendimu Nr.8.36-4222, 2008-10-02 Sprendimu Nr.8.36-11638, 2009-01-09 Sprendimu Nr.8.36-11638/1 ir 2009-02-10 Sprendimu Nr.8.36-11638/3 – 122918,94 Lt nepagrįstą motinystės (tėvystės) pašalpą laikotarpiu nuo 2007-05-08 iki 2009-03-07, apskaičiuotą dėl E. G. įdarbinimo UAB „Ž“ direktoriaus pavaduotojos pareigose bei 2008-04-03 ir 2008-09-24 pateikė VSDFV Kauno skyriui, adresu Mickevičiaus g. 42, Kaune, prašymus, kuriais remiantis VSDFV Kauno skyrius nuo 2008-03-27 išleido ją nėštumo ir gimdymo atostogų ir pagal Lietuvos Respublikos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 str. 2 d. redakciją (Žin.2007, Nr. 132-5346) iš 2007 metų III ketvirčio draudžiamųjų pajamų, kurias sudarė pašalpa iš VSDF biudžeto lėšų, apskaičiavo ir paskyrė: 1) 2008-04-08 Sprendimu Nr.8.37-1239 – 24993,32 Lt nepagrįstą motinystės pašalpą, apskaičiuotą dėl E. G. įdarbinimo UAB „Ž“ direktoriaus pavaduotojos pareigose; 2) 2008-08-26 Sprendimu Nr.8.36-11522, 2009-01-09 Sprendimu Nr.8.36-11522/1, 2009-01-28 Sprendimu Nr.8.36-11522/2, 2010-01-06 Sprendimu Nr.8.54-16 ir 2010-01-28 Sprendimu Nr.8.54-638 – 132079,05 Lt nepagrįstą motinystės (tėvystės) pašalpą laikotarpiu nuo 2008-07-31 iki 2010-06-14, apskaičiuotą dėl E. G. įdarbinimo UAB „Ž“ direktoriaus pavaduotojos pareigose,

tokiu būdu E. G. veikdama išankstine vieninga tiesiogine tyčia bendrininkų grupėje su M. G., apgaule savo naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto gauti 303129,11 Lt nepagrįstas motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas ir bei laikotarpiu nuo 2007-01-02 iki 2010-06-14 išmokėjus šias nepagrįstas pašalpų lėšas, apgaule savo naudai įgijo valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui priklausančias 303129,11 Lt dydžio lėšas, tuo padarydama VSDFV biudžetui didelę 303129,11 Lt turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais E. G. buvo kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje.

Be to, E. G. kaltinama tuo, kad veikdama bendrininkų grupėje, kartu su M. G., suklastojo dokumentą, o būtent:

susitarusi ir bendrai veikdama su UAB ,,Ž“, (įmonės kodas duomenys neskelbtini) ėjusiu direktoriaus pareigas jos vyru M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) siekdama apgaule savo naudai įgyti nepagrįstas motinystės pašalpas iš VSDF, ji savo parašu patvirtino 2006 m. rugpjūčio mėn. 16 d. Darbo sutartį Nr. 06/3 kas mėnesį mokant jai 5000 Lt darbo užmokestį, dėl ko VSDF biudžetui padaryta didelės 303129,11 Lt turtinės žalos.

Šiais savo veiksmais E. G. buvo kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos 300 straipsnio 1 dalyje.

L. L. buvo kaltinama tuo, kad veikdama bendrininkų grupėje, apgaule savo naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto gauti 62585,52 Lt didesnes nei priklauso motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas bei laikotarpiu nuo 2007-10-31 iki 2010-01-06 įgijo šias nepagrįstai didesnių pašalpų lėšas – 62585,52 Lt o būtent:

susitarusi ir bendrai veikdama su uždaroje akcinėje bendrovėje ,,Ž“, (įmonės kodas duomenys neskelbtini) ėjusiu direktoriaus pareigas M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) siekdama apgaule savo naudai įgyti didesnes nei priklauso motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto (toliau VSDF), tyčia, žinodama, kad yra nėščia, ir nuo 2007-10-31 bus išleidžiama nėštumo ir gimdymo atostogų, o nuo 2008-03-05 jai bus suteiktos vaiko priežiūros atostogos, taip pat numatydama, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 str. „Kompensuojamasis uždarbis“ 2 d. (Žin. 2007, Nr. 132-5346) kur nurodyta, kad „Kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpų dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas užpraeitą kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį.“ (galiojo nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31), jai motinystės pašalpa bus skaičiuojama iš 2007 metų II ketvirčio draudžiamųjų pajamų ir motinystės (tėvystės) pašalpa bus skaičiuojama iš 2007 metų III ketvirčio draudžiamųjų pajamų, siekdama padidinti 2007 metų II-III ketvirčio draudžiamąsias pajamas, tikslu iš VSDF biudžeto gauti didesnes motinystės pašalpas, susitarė su direktoriumi M. G. nuo 2007-05-29 pagal Darbo sutartį Nr. 07-1 įsidarbinti UAB ,,Ž“ referentės pareigose, žinodama, kad darbo užmokestis ir premijos realiai neatitiks jos atliekamų pareigų,

M. G. 2007 m. gegužės mėn. 29 d. pasirašius 2007 m. gegužės mėn. 29 d. L. L. Darbo sutartį Nr. 07/1, įdarbinant L. L. 0,5 etato referentės pareigose ir 3 punktu įsipareigojus nuo 2007 m. gegužės mėn. 29 d. kas mėnesį mokėti jai 1500 Lt darbo užmokestį, taip pat nepagrįstai priskaičiavus už 2007 metų gegužės, birželio, rugpjūčio, rugsėjo mėn. – 9089,29 Lt. pajamų (darbo užmokesčio suma) bei 2007 metų gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėn. – 8000,00 Lt. pajamų (premijų suma) ir duomenis pateikus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, adresu Mickevičiaus g. 42, Kaune, L. L., pasinaudodama šiais melagingais duomenimis, 2007-11-06 ir 2008-13-13 pateikė VSDFV Kauno skyriui, adresu Mickevičiaus g. 42, Kaune, prašymus, kuriais remiantis VSDFV Kauno skyrius nuo 2007-10-31 išleido ją nėštumo ir gimdymo atostogų ir pagal Lietuvos Respublikos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 str. 2 d. redakciją (Žin.2007, Nr. 132-5346) iš UAB „Ž“ 2007 metų II-III ketvirčių draudžiamųjų pajamų apskaičiavo ir paskyrė: 1) 2007-11-09 Sprendimu Nr.8.37-2723 – 5261,50 Lt motinystės pašalpą, iš kurios 2846,65 Lt sudaro nepagrįstą motinystės pašalpos dalį, apskaičiuotą dėl L. L. įdarbinimo UAB „Ž“ referentės pareigose; 2) 2008-03-21 Sprendimu Nr.8.36-3336 ir 2009-01-28 Sprendimu Nr.8.36-3336/2 – 90077,15 Lt motinystės (tėvystės) pašalpą laikotarpiu nuo 2008-03-05 iki 2010-01-06, iš kurios 59738,87 Lt sudaro nepagrįstą motinystės (tėvystės) pašalpos dalį, apskaičiuotą dėl L. L. įdarbinimo UAB „Ž“ referentės pareigose,

tokiu būdu L. L. veikdama išankstine vieninga tiesiogine tyčia bendrininkų grupėje su M. G., apgaule savo naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto gauti 62585,52 Lt didesnę nei priklauso motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas ir nuo 2007-10-31 iki 2010-01-06 įgijo šias nepagrįstai didesnių pašalpų lėšas, apgaule savo naudai įgijo valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui priklausančias 62585,52 Lt dydžio lėšas, tuo padarydama VSDFV biudžetui 62585,52 Lt turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais L. L. buvo kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį.

Be to, L. L. buvo kaltinama tuo, kad veikdama bendrininkų grupėje, kartu su M. G., suklastojo dokumentą, o būtent:

susitarusi ir bendrai veikdama su UAB ,,Ž“, (įmonės kodas duomenys neskelbtini) ėjusiu direktoriaus pareigas M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) siekdama apgaule savo naudai įgyti didesnes nei priklauso motinystės pašalpas iš VSDF, ji savo parašu patvirtino 2007 m. gegužės mėn. 29 d. Darbo sutartį Nr. 07/1, dėl ko VSDF biudžetui padaryta didelės 62585,52 Lt turtinės žalos.

Šiais savo veiksmais L. L. buvo kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos 300 straipsnio 1 dalį.

G. Š. buvo kaltinama tuo, kad veikdama bendrininkų grupėje, apgaule savo naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto gauti 53607,20 Lt didesnes nei priklauso motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas bei laikotarpiu nuo 2009-04-01 iki 2010-05-31 įgijo dalį šių nepagrįstai didesnių pašalpų lėšų – 30858,06 Lt o būtent:

Susitarusi ir bendrai veikdama su uždaroje akcinėje bendrovėje ,,Ž“, (įmonės kodas duomenys neskelbtini) ėjusiu direktoriaus pareigas M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) siekdama apgaule savo naudai įgyti didesnes nei priklauso motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto (toliau VSDF), tyčia, žinodama, kad yra nėščia, ir nuo 2009-04-01 bus išleidžiama nėštumo ir gimdymo atostogų, o nuo 2009-08-05 jai bus suteiktos vaiko priežiūros atostogos, taip pat numatydama, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 str. „Kompensuojamasis uždarbis“ 2 d. (Žin. 2007, Nr. 132-5346) kur nurodyta, kad „Kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpų dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas už praeitą kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį.“ (galiojo nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31), jai motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpa iki vaikui sueis dveji metai, bus skaičiuojama iš 2008 metų IV ketvirčio ir 2009 metų I ketvirčio draudžiamųjų pajamų, siekdama padidinti 2008 metų IV ketvirčio ir 2009 metų I ketvirčio draudžiamąsias pajamas, tikslu iš VSDF biudžeto gauti didesnes motinystės pašalpas, susitarė su direktoriumi M. G. nuo 2008-10-21 pagal Darbo sutartį Nr. 08/06 įsidarbinti UAB ,,Ž“ administratorės pareigose, žinodama, kad darbo užmokestis ir premijos realiai neatitiks jos atliekamų pareigų.

M. G. 2008 m. spalio mėn. 20 d. pasirašius 2008 m. spalio mėn. 20 d. G. Š. Darbo sutartį Nr. 08/06, įdarbinant G. Š. administratorės pareigose ir 3 punktu įsipareigojus nuo 2008 m. spalio mėn. 21 d. kas mėnesį mokėti jai ne mažesnį už Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatytą minimalų darbo užmokestį, taip pat nepagrįstai priskaičiavus už 2008 metų spalio, lapkričio, gruodžio mėn. 2009 metų sausio, vasario, kovo mėn. – 14870,59 Lt. pajamų (darbo užmokesčio suma) bei 2008 metų spalio, lapkričio, gruodžio mėn. 2009 metų sausio, vasario, kovo mėn. – 8000 Lt. pajamų (premijų suma) ir duomenis pateikus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, adresu Mickevičiaus g. 42, Kaune, G. Š. pasinaudodama šiais melagingais duomenimis, 2009-04-14 ir 2009-08-26 pateikė VSDFV Kauno skyriui, adresu Mickevičiaus g. 42, Kaune, prašymus, kuriais remiantis VSDFV Kauno skyrius nuo 2009-04-01 išleido ją nėštumo ir gimdymo atostogų ir pagal Lietuvos Respublikos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 str. „Kompensuojamasis uždarbis“ 2 d. (Žin. 2008, Nr. 149-5999) kur nurodyta, kad „Kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per 9 kalendorinius mėnesius, nuo 2009 m. liepos 1 d. – per 12 kalendorinių mėnesių, buvusių prieš nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį.“ (įsigaliojo nuo 2009-01-01) iš UAB „Ž“ draudžiamųjų pajamų nuo 2008-04-01 iki 2009-03-31 apskaičiavo ir paskyrė: 1) 2009-04-15 Sprendimu Nr. 8.37-2413 – 10461,90 Lt motinystės pašalpą, iš kurios 8489,06 Lt sudaro nepagrįstą motinystės pašalpos dalį, apskaičiuotą dėl G. Š. įdarbinimo UAB „Ž“ administratorės pareigose; iš iš UAB „Ž“ draudžiamųjų pajamų bei pašalpų iš VSDF biudžeto lėšų nuo 2008-08-05 iki 2009-08-04 apskaičiavo ir paskyrė: 1) 2009-08-27 Sprendimu Nr.8.36-9001 ir 2010-01-28 Sprendimu Nr.8.54-638 – 55603,75 Lt motinystės (tėvystės) pašalpą, iš kurios 45118,14 Lt sudaro nepagrįstą motinystės (tėvystės) pašalpos dalį, apskaičiuotą dėl G. Š. įdarbinimo UAB „Ž“ administratorės pareigose,

tokiu būdu G. Š. veikdama išankstine vieninga tiesiogine tyčia bendrininkų grupėje su M. G., apgaule savo naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto gauti 53607,20 Lt didesnę nei priklauso motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas ir 2009-04-01 iki 2010-05-31 išmokėjus dalį šių didesnių nei priklauso motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų, apgaule savo naudai įgijo valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui priklausančias 30858,06 Lt dydžio lėšas, tuo padarydama VSDFV biudžetui 30858,06 Lt turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais G. Š. buvo kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje.

Be to, G. B. buvo kaltinama tuo, kad veikdama bendrininkų grupėje, kartu su M. G., suklastojo dokumentą, o būtent:

susitarusi ir bendrai veikdama su UAB ,,Ž“, (įmonės kodas duomenys neskelbtini) ėjusiu direktoriaus pareigas M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) siekdama apgaule savo naudai įgyti didesnes nei priklauso motinystės pašalpas iš VSDF, ji savo parašu patvirtino 2008 m. spalio mėn. 20 d. Darbo sutartį Nr. 08/06, dėl ko VSDF biudžetui padaryta 30858,06 Lt turtinės žalos.

Šiais savo veiksmais G. Š. buvo kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos 300 straipsnio 1 dalyje.

M. V. buvo kaltinama tuo, kad veikdama bendrininkų grupėje, apgaule savo naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto gauti 55998,77 Lt didesnes nei priklauso motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas bei laikotarpiu nuo 2008-07-02 iki 2010-05-31 įgijo dalį šių nepagrįstai didesnių pašalpų lėšų – 49532,25 Lt o būtent:

Susitarusi ir bendrai veikdama su uždaroje akcinėje bendrovėje ,,Ž“, (įmonės kodas duomenys neskelbtini) ėjusiu direktoriaus pareigas M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) siekdama apgaule savo naudai įgyti didesnes nei priklauso motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto (toliau VSDF), tyčia, žinodama, kad yra nėščia, ir nuo 2008-07-02 bus išleidžiama nėštumo ir gimdymo atostogų, o nuo 2008-11-05 jai bus suteiktos vaiko priežiūros atostogos, taip pat numatydama, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 str. „Kompensuojamasis uždarbis“ 2 d. (Žin. 2007, Nr. 132-5346) kur nurodyta, kad „Kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpų dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas už praeitą kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį.“ (galiojo nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31), jai motinystės pašalpa bus skaičiuojama iš 2008 metų I ketvirčio draudžiamųjų pajamų ir motinystės (tėvystės) pašalpa, bus skaičiuojama iš 2008 metų II ketvirčio draudžiamųjų pajamų, siekdama padidinti 2008 metų I-II ketvirčio draudžiamąsias pajamas, tikslu iš VSDF biudžeto gauti didesnes motinystės pašalpas, susitarė su direktoriumi M. G. nuo 2008-03-18 pagal Darbo sutartį Nr. 08/02 įsidarbinti UAB ,,Ž“ referentės pareigose, žinodama, kad darbo užmokestis ir premijos realiai neatitiks jos atliekamų pareigų,

M. G. 2008 m. kovo mėn. 18 d. pasirašius 2008 m. kovo mėn. 18 d. M. V. Darbo sutartį Nr. 08/02, įdarbinant M. V. 0,5 etato referentės pareigose ir 3 punktu įsipareigojus nuo 2008 m. kovo mėn. 18 d. kas mėnesį mokėti jai ne mažesnį už Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatytą minimalų darbo užmokestį, taip pat priskaičiavus už 2008 metų kovo, balandžio, gegužės, birželio, liepos mėn. – 6868,69 Lt. pajamų (darbo užmokesčio suma) bei 2008 metų kovo, gegužės, birželio mėn. – 5500,00 Lt. pajamų (premijų suma) ir duomenis pateikus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, adresu Mickevičiaus g. 42, Kaune, M. V. pasinaudodama šiais melagingais duomenimis, 2008-07-04 ir 2008-11-13 pateikė VSDFV Kauno skyriui, adresu Mickevičiaus g. 42, Kaune, prašymus, kuriais remiantis VSDFV Kauno skyrius nuo 2008-07-02 išleido ją nėštumo ir gimdymo atostogų ir pagal Lietuvos Respublikos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 str. 2 d. redakciją (Žin.2007, Nr. 132-5346) iš UAB „Ž“ 2008 metų I-II ketvirčių draudžiamųjų pajamų apskaičiavo ir paskyrė: 1) 2008-07-09 Sprendimu Nr. 8.37-2381 – 2577,81 Lt motinystės pašalpą, iš kurios 2127,15 Lt sudaro nepagrįstą motinystės pašalpos dalį, apskaičiuotą dėl M. V. įdarbinimo UAB „Ž“ referentės pareigose; 2) 2008-12-03 Sprendimu Nr.8.36-14313, 2009-09-07 Sprendimu Nr.8.36-9380 ir 2010-01-28 Sprendimu Nr.8.54-638 – 69834,36 Lt motinystės (tėvystės) pašalpą laikotarpiu nuo 2008-11-05 iki 2010-08-25, iš kurios 53871,62 Lt sudaro nepagrįstą motinystės (tėvystės) pašalpos dalį, apskaičiuotą dėl M. V. įdarbinimo UAB „Ž“ referentės pareigose,

tokiu būdu M. V. veikdama išankstine vieninga tiesiogine tyčia bendrininkų grupėje su M. G., apgaule savo naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto gauti 55998,77 Lt didesnę nei priklauso motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas ir nuo 2008-07-02 iki 2010-05-31 išmokėjus dalį šių didesnių nei priklauso motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų, apgaule savo naudai įgijo valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui priklausančias 49532,25 Lt dydžio lėšas, tuo padarydama VSDFV biudžetui 49532,25 Lt turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais M. V. buvo kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje.

Be to, M. V. buvo kaltinama tuo, kad veikdama bendrininkų grupėje, kartu su M. G., suklastojo dokumentą, o būtent:

susitarusi ir bendrai veikdama su UAB ,,Ž“, (įmonės kodas duomenys neskelbtini) ėjusiu direktoriaus pareigas M. G., a. k(duomenys neskelbtini) siekdama apgaule savo naudai įgyti didesnes nei priklauso motinystės pašalpas iš VSDF, ji savo parašu patvirtino 2008 m. kovo mėn. 18 d. Darbo sutartį Nr. 08/02, dėl ko VSDF biudžetui padaryta didelės 49532,25 Lt turtinės žalos.

Šiais savo veiksmais M. V. buvo kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos 300 straipsnio 1 dalyje.

Kauno apygardos prokuratūros prokurorė Asta Chramina su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nesutinka, apeliaciniame skunde nurodo, kad Kauno rajono apylinkės teismo 2011-10-24 priimtas išteisinamasis nuosprendis M. G., E. G., L. L., G. S. ir M. V. atžvilgiu turi būti panaikintas dėl to, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, be to, apylinkės teismo išteisinamajame nuosprendyje pateiktas įrodymų vertinimas nėra pagrįstas išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, dėl ko yra pakankamas pagrindas manyti, kad teismas padarė esminių BPK pažeidimų. Apylinkės teismas neįvertino aplinkybių, jog specialistų išvadose buvo nustatyta, jog 2006 ir 2008 metais įmonės veikla buvo nuostolinga, tačiau nepaisant to, E. G., G. Š., M. V., L. L. buvo mokami žymiai didesni darbo užmokesčiai nei kitiems, įmonėje dirbantiems, asmenims. Nors apylinkės teismas išteisinamajame nuosprendyje konstatavo, jog prokuroras nepateikė įrodymų, pagrindžiančių kaltinamųjų kaltę, tačiau nenustatė, jog ikiteisminis tyrimas buvo atliktas nepilnai, neišsamiai ir nevisapusiškai. Prokurorės manymu, byloje nėra duomenų apie E. G., L. L., G. Š., M. V. realiai įstaigoje atliktą darbą, rezultatus, darbo metodus, formas. Jų parodymai akivaizdžiai nelogiški, prieštaringi, klaidinantys teismą, nenuoseklūs. Teismo posėdyje apklausti liudytojai negalėjo tiksliai įvardinti, kokį darbą įmonėje atliko E. G., L. L., G. Š., M. V.. Šių moterų neperiodinis atėjimas į įstaigos patalpas, buvimas direktoriaus kabinete, sėdėjimas prie kompiuterio, kalbėjimas telefonu, anot prokurorės, negali būti savaime traktuojamas darbu, darbiniais teisiniais santykiais. Apylinkės teismas taip pat neįvertino ir tos aplinkybės, kad E. G., L. L., G. Š., M. V. buvo priimtos į darbą tik nuo to laikotarpio, pagal kurį skaičiuojama ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nustatyta motinystės pašalpa, todėl akivaizdu, kad šių moterų įdarbinimas buvo fiktyvus, darbo teisiniai santykiai buvo tik imituojami, siekiant tokiu būdu apgaule gauti didesnes motinystės pašalpas.

Dėl minėtų priežasčių prokurorė prašo panaikinti 2011-10-24 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendį ir

pripažinti M. G. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio l dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio l dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio l dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio l dalyje ir skirti jam tokias bausmes:

už veiką, numatytą BK 300 straipsnio l dalyje, 6 mėn. laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, iš dalies subendrinti paskirtas bausmes ir skirti galutinę 5 m. 2 mėn. laisvės atėmimo bausmę,

vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, iš dalies subendrinti skirtas bausmes ir skirti galutinę 5 m. 2 mėn. laisvės atėmimo bausmę,

vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, iš dalies subendrinti paskirtas bausmes ir skirti galutinę 5 m. 2 mėn. laisvės atėmimo bausmę,

už veiką, numatytą BK 300 straipsnio l dalyje, skirti 6 mėn. laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes iš dalies subendrinti ir skirti galutinę 5 m. 2 mėn. laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, iš dalies subendrinti paskirtas bausmes ir skirti galutinę 5 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmę, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose, kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiu įsiteisėjus, panaikinti.

Pripažinti E. G. kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio l dalyje ir paskirti jai tokias bausmes:

vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes iš dalies subendrinti ir skirti galutinę 5 m. 2 mėn. laisvės atėmimo bausmę, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose, kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Pripažinti L. L. kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio l dalyje ir paskirti jai tokias bausmes:

už veiką, numatytą BK 300 straipsnio l dalyje 6 mėn. laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes iš dalies subendrinti ir skirti galutinę 5 m. 2 mėn. laisvės atėmimo bausmę, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose, kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiu įsiteisėjus panaikinti.

Pripažinti M. V. kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio l dalyje ir skirti jai tokias bausmes:

už veiką, numatytą BK 300 straipsnio l dalyje 6 mėn. laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes iš dalies subendrinti ir skirti galutinę 5 m. 2 mėn. laisvės atėmimo bausmę, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose, kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Pripažinti G. Š. kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio l dalyje ir skirti jai šias bausmes:

vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes iš dalies subendrinti ir skirti galutinę 5 m. 2 mėn. laisvės atėmimo bausmę, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose, kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Tenkinti VSDFV Kauno skyriaus civilinį ieškinį ir priteisti iš nurodytų asmenų:

G. Š. 30858,06 Lt,M. V. 49532,25 Lt,L. L. 62585,52 Lt,E. G. 303129,11 Lt.

UAB „Ž“ sumokėtas socialinio draudimo įmokas VSDF valdybai, konfiskuoti kaip nusikalstamai veikai panaudotus pinigus.

Atsikirtimu į apeliacinį skundą išteisintųjų gynėjas prašo prokurorės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 24 d. išteisinamąjį nuosprendį palikti nepakeistą, kadangi jis teisėtas ir pagrįstas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokurorė prašė skundą tenkinti, išteisintųjų gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Pirmos instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas dėl išteisintųjų kaltės, padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nebuvimo, dėl ko apeliacinis skundas atmestinas.

Byla buvo patikrinta tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnis).

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, įrodymų vertinimas nepagrįstas išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, dėl ko, prokurorės nuomone, buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso kodekso pažeidimai. Išanalizavusi apeliacinio skundo motyvus ir atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai nagrinėjo bylos duomenis ir todėl padarė baudžiamojo proceso kodekso esminius pažeidimus. Konkretesnių pažeidimų ar BPK straipsnių, kuriuos pažeidžiant buvo padaryti BPK pažeidimai, apeliaciniame skunde nenurodoma ir vien ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis buvo priimtas kaip nepalankus valstybiniam kaltinimui, nėra pagrindas teigti, jog dėl to buvo pažeistos baudžiamojo proceso normos, neišsamiai nagrinėjama byla, netinkamai vertinami liudytojų parodymai ar kiti, byloje esantys įrodymai. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva.

Apeliacinio skundo argumentus, kad išteisintųjų parodymai nelogiški ir prieštaringi, paneigia byloje esanti medžiaga, iš kurios matyti, jog nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme M. G., E. G., G. Š., L. L., M. V. davė nuoseklius ir išsamius parodymus, jų nekeitė, kryptingai laikėsi vienodos pozicijos. Tokią pačią išteisintųjų poziciją palaikė ir jų gynėjas, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Todėl teigti, kad išteisintųjų parodymai nelogiški ir nenuoseklūs, nėra pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju. Nustatant išteisintosioms darbo užmokestį, nebuvo pažeistos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatos. Šiuo konkrečiu atveju įmonė vykdė savo veiklą, joje dirbo darbuotojai, t. y., įmonė vykdė realią veiklą, o ne buvo fiktyviai sukurta. E. G., L. L., G. Š., M. V. darbo užmokestis buvo nustatytas šalių susitarimu ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui nuo jo buvo mokamos atitinkamos įmokos, o išteisintosios įgijo teisę į atitinkamo dydžio motinystės pašalpas. Išteisintosioms išmokėtos motinystės pašalpos priklausė objektyviai egzistuojančiu pagrindu, joms teisėtai priklausančios teisės ir piniginių lėšų įgijimas nesudarė sukčiavimo. Byloje nėra faktinių duomenų, pagrindžiančių, kad E. G., G. Š., M. V., L. L. motinystės pašalpas gavo apgaulės būdu. Sukčiavimu šioje baudžiamojoje byloje išteisintųjų veiksmai galėjo būti pripažinti nusikalstamais tik tuo atveju, jeigu būtų įrodyta, jog E. G., G. Š., M. V., L. L. UAB „Ž“ nedirbo jokio darbo, bet atlyginimą gavo. Tokia kaltinimo versija byloje buvo paneigta pirmosios instancijos teismo, su tuo sutinka ir apeliacinės instancijos teismas. Byloje nėra duomenų, kad UAB „Ž“ direktoriaus M. G. ir E. G., G. Š., M. V., L. L. sudarytos darbo sutartys, kurių pagrindu šios darbuotojos dirbo UAB „Ž“, buvo fiktyvios. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje darbo sutarčių fiktyvumo aplinkybes išteisintieji neigė, jų darbo santykius su minėta įmone pagrindė šių sutarčių įforminimo byloje ištirti dokumentai bei liudytojų parodymai, kitų įrodymų byloje, kurie paneigtų šias ištirtas aplinkybes nebuvo surinkta, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vertinti, kad išteisintosios pagal darbo sutartis nedirbo sulygto darbo, ir joms už darbą buvo mokama neteisėtai. Išteisintosioms nustatytų darbo užmokesčių vertinti kaip per didelių, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo tiek remiantis darbo įstatymus reglamentuojančiomis teisės normomis, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika (bylos Nr. 2K-606/2010, 2K-448/2012, 2K-342/2011, 2K-331/2011 ir kt.).

Be to, pažymėtina ir tai, kad išteisintosioms išmokėtų mėnesinių užmokesčių dydis, kuris sudarė atitinkamai E. G. 5000 Lt, kitoms išteisintosioms – žymiai mažesnes (maždaug 1500 Lt) sumas, taip pat joms išmokėtos premijos, įvertinus to meto pragyvenimo lygį, ekonominę padėtį, nebuvo aiškiai per didelės ar aiškiai iškreiptos ir nekėlė įtarimų savo nepagrįstumu.

Patvirtinti kaltinimo pagrįstumą, kad E. G. turėjo žinoti apie savo nėštumą, nes darbo sutartį sudarė 2006-08-16, o medicinos įstaigoje, kur buvo fiksuojamas jos nėštumas, lankėsi 2006-08-19 (nėštumo eigos įrašai asmens sveikatos istorijoje 3 t., b. l. 111-119), galima tik prielaida. M. V. darbo sutartį sudarė 2008-03-18, nėštumas nustatytas 2008-01-15, apie tai padaryti įrašai asmens sveikatos istorijoje, ir apie savo nėštumą sudarydama sutartį žinojo (3 t., b. l. 82-99). G. Š. darbo sutartį sudarė 2008-10-20, lankėsi medicinos įstaigoje 2008-11-07, apie tai padaryti įrašai asmens sveikatos istorijoje (3 t., b. l.102-108). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, galima daryti tik prielaidą, jog M. G. žinojo apie įdarbinamų moterų nėštumą kitų įrodymų apie tai, byloje nėra. Kadangi apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, turi būti pagrįstas įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmenų kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų, apylinkės teismas šiomis kaltinimo nurodytomis prielaidomis nesivadovavo pagrįstai ir motyvuotai jas atmetė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad jokia teisės norma neįpareigoja moterų sudarant darbo sutartį pranešti darbdaviui apie savo nėštumą. Be to, žinojimas, kad įdarbinamos moterys yra nėščios, negali būti kaltinimo baudžiamojoje byloje pagrindu, kadangi įstatymai gina nėščiųjų teises, suteikia joms garantijas (DK 96 straipsnis, 132 straipsnis). Pagal 2000 m. gruodžio 21 d. Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo, galiojusio iki 2009-01-01, 6 straipsnio 2 dalį, kompensuojamas uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpų dydis, buvo apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas už praeitą kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį. Išteisintosioms mokant nustatyto dydžio darbo užmokestį, nebuvo pažeistas šis įstatymas. Taigi, išteisintieji buvo išteisinti pagrįstai, vadovaujantis principu, draudžiančiu nuteisti už veiksmus ar neveikimą, kurie pagal jų padarymo metu galiojusius valstybės įstatymus arba tarptautinę teisę nebuvo laikomi nusikaltimais.

Teismų praktikoje tikro dokumento klastojimas apima veiksmus, kurie pakeičia dokumente užfiksuotos informacijos teisingumą. Iš bylos duomenų matyti, kad nebuvo pagrindo teigti, jog išteisintieji suklastojo kaltinamajame akte nurodytus dokumentus. Aukštesnysis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nebuvo nustatyta, jog į kaltinime nurodytus dokumentus buvo įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija, kadangi darbo sutartys buvo sudarytos, darbo užmokestis nustatytas nepažeidžiant įstatymų reikalavimų. Aukščiau minėti įrodymai patvirtina, kad išteisintosios įmonėje dirbo darbo sutartimis numatytus ir kitus, joms pavestus, darbus, dėl ko joms pagrįstai buvo mokamas darbo užmokestis. Taigi, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo konstatuoti apgaulei būtino požymio – tiesos iškreipimo, darbo teisinių santykių neteisėtumo bei dokumentų klastojimo faktų.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad prokurorės apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų vertinant bylos įrodymus, kurių pagrindu teismas nustatė, jog M. G. įmonės „Ž“ ir E. G., G. Š., M. V., L. L. darbo santykiai nebuvo fiktyvūs, todėl jie nepadarė kaltinamajame akte jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų. Taigi, esant šioms aplinkybėms, kolegija konstatuoja, kad, skirtingai nei savo apeliaciniame skunde nurodo prokurorė, išteisintųjų veiksmuose nebuvo nustatyta nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų BK 182 straipsnio 2 dalyje bei 300 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų, požymių.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Kauno rajono apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą atmesti.