Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą byloje, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės gerovės skyrius atstovei Loretai Činčikaitei,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. V. pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, globos nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo; suinteresuoti asmenys – Z. V., K. P.; institucija, teikianti išvadą byloje, – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės gerovės skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Pareiškime nurodoma, kad suinteresuotas asmuo Z. V. yra pareiškėjo motina. Suinteresuotam asmeniui Z. V. neveiksnumas tam tikrose srityse nustatytinas dėl to, kad ji negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti tam tikrose srityse. Z. V. serga Alzheimerio liga, stipria demencija. Pareiškime taip pat pažymima, kad tik nustačius suinteresuoto asmens Z. V. neveiksnumą tam tikrose srityse, būtų galima tinkamai apsaugoti jos teises ir teisėtus interesus. Pareiškėjo teigimu, jis sugebės tinkamai vykdyti globėjo pareigas, nes gyvena netoli suinteresuoto asmens Z. V., yra jos sūnus bei yra darbingas.

3. Suinteresuotas asmuo K. P. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

5. Institucija, teikianti išvadą byloje, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės gerovės skyrius (toliau – išvadą teikianti institucija) pateikė išvadą, kurioje nurodo, kad suinteresuotam asmeniui Z. V. nustatytas pirmo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis, jai diagnozuojama psichinė liga, dėl kurios ji negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Išvadą teikianti institucija pažymi, jog suinteresuotas asmuo Z. V. yra slaugoma VšĮ Marcinkevičiaus ligoninėje, ją lanko jos vaikai pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo K. P., bendru vaikų sutarimu globėju ir turto administratoriumi sutinka būti pareiškėjas. Išvadą teikiančios institucijos vertinimu, pareiškėjas tinkamai rūpinasi savo motina: perka maisto produktus, vaistus, organizuoja jos gydymą, rūpinasi buitimi, tvarko finansinius reikalus. Išvadoje, be kita ko, nurodoma, kad pareiškėjas gyvena kartu su savo seserimi daugiabučiame name, dviejų kambarių bute su patogumais. Pareiškėjas dirba, iš darbinės veiklos gauna pajamų. Išvadą teikiančios institucijos vertinimu, pareiškėjas, atsižvelgiant į jo sveikatos būklę, gali būti globėju, yra atsakingas, tinkamai rūpinasi savo mama, suteikia jai reikiamą priežiūrą ir tinkamai įgyvendina jos interesus. Išvadą teikianti institucija neturi duomenų, kad pareiškėjas negali būti suinteresuoto asmens Z. V. globėju ir turto administratoriumi.

6. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. balandžio 30 d. vykusio teismo posėdžio metu pareiškėjas pareiškimą palaikė – prašė suinteresuotą asmenį Z. V. pripažinti neveiksnia pareiškime ir teismo ekspertizės akte nurodytose srityse, nustatyti jai globą, paskiriant pareiškėją jos globėju. Pareiškėjas patikslino pareiškimą, prašydamas jį taip pat paskirti suinteresuoto asmens Z. V. turto administratoriumi. Pareiškėjas papildomai paaiškino, kad suinteresuotu asmeniu Z. V. rūpinosi jis ir sesuo K. P. pagal jų galimybes, tačiau, suinteresuoto asmens Z. V. būklei pablogėjus, ji šiuo metu gydoma privačiuose slaugos namuose ir laukia eilėje perkėlimo į valstybės finansuojamus slaugos (globos) namus. Pareiškėjo teigimu, pareiškėjas ir jo sesuo turi spręsti visus suinteresuotam asmeniui Z. V. aktualius klausimus, susijusius tiek su turimo turto išlaikymu, tiek su gydymo paslaugų suinteresuotam asmeniui Z. V. teikimu. Pareiškėjas gyvena nuosavame būste, turi nuolatinį darbą ir gauna pajamų, jo sveikatos būklė yra tinkama būti globėju.

7. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. balandžio 30 d. vykusiame teismo posėdyje suinteresuoto asmens Z. V. atstovas advokatas Arūnas Merkys pareiškėjo reikalavimus palaikė. Papildomai paaiškino, kad yra pagrindas skirti pareiškėją ir suinteresuoto asmens Z. V. turto administratoriumi, nes Z. V. turi nuosavybės teise nekilnojamojo turto.

8. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. balandžio 30 d. vykusio teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo K. P. paaiškino, kad sutinka su pareiškime išdėstytais reikalavimais, neprieštarauja, kad globėju ir turto administratoriumi būtų paskirtas pareiškėjas. Papildomai paaiškino, kad suinteresuoto asmens Z. V. sveikata, ypač psichinė, labai pablogėjo, todėl atsirado būtinybė spręsti globos nustatymo ir globėjo paskyrimo klausimus.

9. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. balandžio 30 d. vykusiame teismo posėdyje išvadą teikiančios institucijos atstovė Loreta Činčikaitė palaikė pateiktą išvadą, prašė pareiškėjo pareiškimą tenkinti, nurodė, kad pareiškėjas gyvena tvarkingai; išvadą teikianti institucija nėra gavusi duomenų, kad pareiškėjas suinteresuotu asmeniu Z. V. rūpintųsi netinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas

10. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, išklausęs byloje dalyvaujančių asmenų ir jų atstovų paaiškinimus teismo posėdžio metu, daro išvadą, jog pareiškimas dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, globos nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Dėl asmens pripažinimo neveiksniu

11. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.10 straipsniu, fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje. Asmens neveiksnumas (ribotas veiksnumas) nustatomas, remiantis dviem kriterijais: medicininiu ir juridiniu.

12. Nagrinėjamoje byloje, siekiant nustatyti, ar egzistuoja medicininis kriterijus pripažinti suinteresuotą asmenį Z. V. neveiksnia tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 28 d. nutartimi buvo paskirta teismo psichiatrijos ekspertizė. Teismo psichiatrijos ekspertizės 2024 m. balandžio 9 d. akte Nr. TPE-168/2024 suinteresuotam asmeniui Z. V. konstatuotas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – nepatikslinta kraujagyslinė demencija (F01.9). Ekspertizės akte nurodyta, kad dėl psichikos sveikatos būklės suinteresuotas asmuo Z. V. negali įgyvendinti savo teisių ir atlikti pareigų bei savarankiškai priimti adekvačių sprendimų ir įvertinti realios situacijos visose turtinių bei asmeninių neturtinių santykių srityse; dėl visiškos buitinės ir socialinės dezadaptacijos jai būtina pastovi kito asmens priežiūra ir globa.

13. Eksperto išvada yra nuosekli, pagrįsta suinteresuoto asmens Z. V. asmens sveikatos istorijos ir jos apžiūros metu gautų duomenų tyrimu. Proceso dalyviai prieštaravimų ir (ar) pastabų dėl eksperto išvadų nepareiškė. Objektyvių priežasčių abejoti ekspertizės akte suformuluotų išvadų pagrįstumu ir jų įrodomąja reikšme nenustatyta. Išvadą teikiančios institucijos 2024 m. sausio 26 d. išvadoje Nr. A782-45/24 „Dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo Z. V.“ fiksuotos aplinkybės, pateiktas išvadą teikiančios institucijos vertinimas atitinka išdėstytas ekspertizės akte aplinkybes. Byloje dalyvaujantys asmenys procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje laikėsi nuoseklios pozicijos dėl būtinumo suinteresuotą asmenį Z. V. pripažinti neveiksnia turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, nes ji nesugeba suprasti savo veiksmų reikšmės, priimti sprendimų ir pasirūpinti savimi tose srityse. Be to, byloje yra pateikta biudžetinės įstaigos (toliau – BĮ) „Vilniaus miesto socialinių paslaugų centras“ 2023 m. lapkričio 23 d. išvada Nr. 130-310/23 „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus“, kurioje BĮ „Vilniaus miesto socialinių paslaugų centras“ konstatavo, kad suinteresuotas asmuo Z. V. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse patiria nuolatinius sunkumus, negali pati savarankiškai susitvarkyti.

14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje suformuluota nuostata, jog asmens veiksnumo ribojimas yra kraštutinė priemonė, naudojama išimtinėmis aplinkybėmis, ir detaliai išanalizavus, ar asmuo dėl psichikos sutrikimų tikrai nebegali veikti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, siektina kiek įmanoma mažiau riboti asmens veiksnumą, paliekant jam teisę veikti tose srityse, kuriose jis dar gali. Tačiau asmens veiksnumo ribojimo mastas yra siejamas ne su santykių sritimis, kurios tokiam asmeniui yra aktualios ar neaktualios, o su psichikos sutrikimo pobūdžiu bei intensyvumu ir to nulemtu asmens negalėjimu suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ir jų valdyti. Todėl jeigu teismas, remdamasis išsamia ir visapusiška eksperto medicinine išvada bei išsamiai įvertinęs visas bylai reikšmingas aplinkybes, nusprendžia, kad asmuo tikrai negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, jo sprendimas pripažinti asmenį neveiksniu visose tose srityse yra pagrįstas ir teisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-684/2019).

15. Teismas, ištyręs ir įvertinęs civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, tarp jų – ambulatorinės teismo ekspertizės aktą, išvadą teikiančios institucijos išvadą, išklausęs teismo posėdyje dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, konstatuoja, kad nustatyti tiek medicininis, tiek juridinis kriterijai apriboti suinteresuoto asmens Z. V. veiksnumą, kad būtų tinkamai apsaugoti jos interesai ir teisės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis).

16. Įvertinus suinteresuoto asmens Z. V. psichikos sveikatos būklę, darytina išvada, kad suinteresuotas asmuo Z. V. dėl savo psichikos būklės nesugeba savarankiškai savimi pasirūpinti, negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, todėl yra pagrindas pripažinti ją neveiksnia: 1) turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais; asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; paveldėjimo teisiniai santykiai; dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje; kitos turtinių santykių sritys; 2) neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių sritis; sveikatos priežiūros sritis; šeimos santykių sritis; darbo santykių sritis; politinių teisių įgyvendinimo sritis; kitos asmeninių neturtinių santykių sritys (CK 2.10 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176, 185 straipsniai, 468 straipsnio 1 dalis).

Dėl globos nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo

17. Teismas, pripažinęs asmenį neveiksniu tam tikroje srityje, privalo nedelsdamas paskirti šio asmens globėją ar rūpintoją toje srityje (CK 3.242 straipsnio 1 dalis). CPK 468 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta galimybė reikalavimą dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo nagrinėti toje pačioje byloje, kaip ir pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje.

18. Globa nustatoma, siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus fizinio asmens teises ir interesus (CK 3.238 straipsnio 1 dalis, CPK 505 straipsnio 3 dalis).

19. Teismas, spręsdamas dėl suinteresuoto asmens Z. V. globėjo paskyrimo, atsižvelgia į tai, kad pareiškėjas yra suinteresuoto asmens Z. V. sūnus, kuris nuolat rūpinasi motina, tenkina jos poreikius. Byloje pateikta 2023 m. lapkričio 29 d. medicininio pažymėjimo Nr. 35 kopija patvirtina, kad pareiškėjo sveikatos būklė leidžia jam būti suinteresuoto asmens Z. V. globėju. Išvadą teikiančios institucijos išvadoje nurodyta, kad suinteresuoto asmens Z. V. globėju rekomenduojama skirti pareiškėją. Pareiškėjas sutinka būti paskirtas suinteresuoto asmens Z. V. globėju. Suinteresuotas asmuo K. P. neprieštarauja, kad globėju būtų paskirtas jos brolis. Kitų asmenų, pageidaujančių vykdyti suinteresuoto asmens Z. V. globėjo pareigas, nėra. Iš į bylą pateikto 2024 m. sausio 25 d. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, jog pareiškėjas neteistas, yra padaręs keletą su kelių eismo ir aplinkosaugos taisyklių laikymųsi susijusių administracinės teisės pažeidimų.

20. Atsižvelgdamas į aptartas faktines aplinkybes, susijusias su pareiškėjo asmenybe ir galėjimu (gebėjimu) tinkamai užtikrinti suinteresuoto asmens Z. V. teises ir teisėtus interesus, teismas sprendžia, kad pareiškėjas paskirtinas suinteresuoto asmens Z. V. globėju. Teismo vertinimu, pareiškėjas geriausiai užtikrins neveiksnios Z. V. asmeninių teisių bei interesų įgyvendinimą ir apsaugą (CK 3.242 straipsnio 3 dalis, 507 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad globėjas veikia kaip globotinio atstovas pagal įstatymą, ginantis globotinio teises be specialaus pavedimo (CK 3.240 straipsnis).

21. CPK 508 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka paskirtam globėjui išaiškinama, kad jis turi šias teises ir pareigas: 1) įgyvendinti ir ginti suinteresuoto asmens Z. V. teises bei interesus be specialaus pavedimo; 2) sudaryti atstovaujamo neveiksnaus tam tikroje srityje asmens vardu ir interesais visus būtinus sandorius toje srityje (CK 3.240 straipsnis); 3) neveiksnaus tam tikroje srityje asmens turtą ir jo duodamas pajamas turi naudoti išimtinai neveiksnaus tam tikroje srityje asmens interesais; 4) sandoriams, kurių suma didesnė nei vienas tūkstantis penki šimtai eurų, sudaryti privalo gauti išankstinį teismo leidimą; 5) visais atvejais privalo gauti išankstinį teismo leidimą, jeigu nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekilnojamąjį turtą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės; 6) globėjas negali sudaryti sandorių su globotiniu, išskyrus atvejus, kai turtas globotiniui yra dovanojamas ar perduodamas neatlygintinai naudotis, jeigu tai atitinka globotinio interesus (CK 3.244 straipsnis).

22. Tais atvejais, kai neveiksnus ar ribotai veiksnus asmuo turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, teismas paskiria turto administratorių, kuriuo gali būti skiriamas globėjas arba kitas asmuo (CK 3.245 straipsnio 1 dalis). CPK 493 straipsnis numato, kad jeigu neveiksnus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnus tam tikroje srityje asmuo turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra (įmonė, žemė, pastatas ir kt.), teismas pagal globos ir rūpybos institucijos prašymą ar savo iniciatyva paskiria turto administratorių. Šiuo administratoriumi gali būti skiriamas globėjas (rūpintojas) arba kitas asmuo.

23. Iš byloje esančio valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centras“ pateikto 2024 m. sausio 16 d. išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog suinteresuotam asmeniui Z. V. asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini).

24. Spręsdamas dėl turto administratoriaus paskyrimo, teismas pažymi, kad Lietuvos teismų praktikoje yra išaiškinta, jog globos ir turto administravimo teisės ir pareigos yra tiesiogiai susijusios su neveiksnaus asmens poreikių tenkinimu, todėl to paties asmens paskyrimas tiek globėju, tiek ir turto administratoriumi užtikrina didesnį veiksmų, atliekamų neveiksnaus asmens naudai, suderinamumą (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-364-553/2016). Atsižvelgęs į byloje surinktus įrodymus, bylos dalyvių paaiškinimus, teismas daro išvadą, jog pareiškėjas turi galimybes tinkamai administruoti neveiksnaus asmens turtą, todėl, siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus asmens teises ir turtinius interesus, tikslinga paskirti pareiškėją suinteresuoto asmens Z. V. turto ir pajamų administratoriumi (CK 3.245 straipsnis, CPK 508 straipsnio 3 dalis).

12. Pareiškėjui išaiškintina, kad turto administratorius privalo priimti turto duodamus vaisius ir pajamas, registruoti skolas ir jas apmokėti iš administruojamo turto, taip pat įgyvendinti kitas teises, susijusias su turto valdymu ir naudojimu, iš administruojamo turto gaunamas lėšas administratorius turi teisę saugiai investuoti. Administratorius neturi teisės keisti turto tikslinės paskirties, išskyrus atvejus, kai tokiems veiksmams leidimą išduoda teismas. Teismui leidus, administratorius gali turtą perleisti kitiems asmenims atlygintinai arba jį įkeisti, jeigu tai yra būtina skoloms apmokėti arba turto vertei išlaikyti. Greitai gendantį turtą administratorius gali realizuoti be teismo leidimo (CK 4.240 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Administratorius savo prievoles privalo vykdyti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjo interesais. Administratorius negali jam suteiktų teisių panaudoti savo asmeniniams poreikiams ar trečiųjų asmenų poreikiams tenkinti. Administratorius turi teisę pareikšti su turto administravimu susijusius ieškinius, taip pat įstoti į kitų asmenų pradėtą bylą, susijusią su administruojamu turtu (CK 4.242 straipsnio 2, 4 dalys). Administratoriui draudžiama panaudoti savo funkcijas asmeniniams interesams. Apie kiekvieną interesų konfliktą administratorius privalo nedelsdamas pranešti naudos gavėjui. Administratorius neturi teisės sujungti ar sumaišyti administruojamo turto su savo turtu, naudoti administruojamo turto ar informacijos, susijusios su turto administravimu, savo interesams, išskyrus atvejus, kai tai leidžia daryti naudos gavėjas ar administravimą nustatęs aktas. Administratorius neturi teisės perleisti administruojamo turto neatlygintinai kitiems asmenims, taip pat negali atsisakyti teisių, kurias naudos gavėjas turi į administruojamą turtą. Administratorius neturi teisės administruojamo turto įsigyti nuosavybėn, išskyrus atvejus, kai tai leidžia naudos gavėjas ar teismas arba kai administruojamą turtą jis paveldi (CK 4.243 straipsnio 1–4 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 468 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Pripažinti suinteresuotą asmenį Z. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), neveiksnia:

1) turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais; asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; paveldėjimo teisiniai santykiai; dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje; kitos turtinių santykių sritys.

2) asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių sritis; sveikatos priežiūros sritis; šeimos santykių sritis; darbo santykių sritis; politinių teisių įgyvendinimo; kitos asmeninių neturtinių santykių sritys.

Nustatyti neveiksnia pripažintai Z. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuolatinę globą.

Paskirti suinteresuoto asmens Z. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), globėju ir turto administratoriumi pareiškėją G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo įsiteisėjimo išsiųsti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai.

Teismo sprendimui įsiteisėjus, grąžinti gydymo įstaigoms sveikatos istoriją.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.