Kauno apylinkės teismo sprendimas, 2-999-615/2011

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2011-09-21
Bylos Nr.: 2-999-615/2011
Teisminio proceso Nr.: 2-05-3-12317-2010-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Mindaugas Plučas
Ieškovas: G. K.
Atsakovas: UAB „Kauno autobusai“, UAB DK „PZU Lietuva“
Trečiasis asmuo: Č. Ž., AAS „Gjensidige Baltic“

Kategorijos

116.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė bylą Nr. 2- 999-615/2011(Proceso Nr. 2-05-3-12317-2010-7)Procesinio sprendimo kategorija 116.1. (S)

SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugsėjo 21 d.Kaunas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Plučas, sekretoriaujant Vilmai Mikelionienei, dalyvaujant ieškovei G. K., jos atstovei advokatei K. M., atsakovo UAB „Kauno autobusai“ atstovei R. I., atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ atstovei R. M., trečiajam asmeniui Č. Ž., jo atstovui advokatui E. S., nedalyvaujant trečiojo asmens AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės G. K. ieškinį atsakovams UAB „Kauno autobusai“, UAB DK „PZU Lietuva“, tretiesiems asmenims Č. Ž., AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialui, dėl žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Ieškovė Kauno miesto apylinkės teisme pareiškė ieškinį dėl 849,90 Lt turtinės žalos, 80 000 Lt neturtinės žalos, bylinėjimosi išlaidų priteisimo solidariai iš atsakovų. Dubliku ieškinio reikalavimus sumažino ir prašo priteisti iš atsakovų solidariai 80 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškinyje ir dublike nurodė, kad 2005-03-29 apie 13.55 val. Kaune, Vytauto pr., viešojo transporto stotelėje „Autobusų stotis“ autobuso „Ikarus 260“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio UAB „Kauno autobusai“, vairuotojas Č. Ž., uždarydamas autobuso duris, privėrė išlipusios iš autobuso keleivės R. M. ranką, pradėjo važiuoti, dėl ko R. M. pakliuvo po autobuso ratais, ir galiniu dešinės pusės ratu buvo pervažiuota. Dėl patirtų daugybinių sužalojimų R. M. tą pačią dieną mirė. Ieškovė yra R. M. sesuo. Dėl R. M. mirties aplinkybių vykęs baudžiamasis procesas Č. Ž. atžvilgiu Kauno miesto apylinkės teismo 2010-04-09 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-956-651/2010 buvo nutrauktas suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo už nusikaltimą, numatytą BK 281 str. 5 d., senaties terminui. G. K. civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje buvo paliktas nenagrinėtu. 2005-03-29 įvykusio eismo įvykio metu vairuotojas Č. Ž. dirbo UAB „Kauno autobusai“. Įvykis įvyko darbo metu. Transporto priemonė priklausė UAB „Kauno autobusai“. Atsižvelgiant į tai, UAB „Kauno autobusai“, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojas, privalo atlyginti padarytą žalą CK 6.270 str. pagrindu. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką civilinės atsakomybės draudiko ir žalą padariusio asmens prievolė atlyginti žalą yra solidari (LAT civ. b. skyriaus teisėjų kolegijos 2010-03-01 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-53/2010), todėl reikalaujama priteisti padarytą žalą iš UAB „Kauno autobusai“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ solidariai. CK 6.270 str. nustatyta padidinto pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybė be kaltės, todėl civilinei atsakomybei atsirasti reikalinga nustatyti neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį. Neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog autobusą vairavęs UAB „Kauno autobusai“ darbuotojas, vairuotojas Č. Ž., pažeidė Kelių eismo taisyklių 53 p., nurodantį, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas, ar kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams; 173 p., nurodantį, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams; Kauno miesto savivaldybės tarybos 2003-05-29 sprendimu Nr. T-233 patvirtintų „Keleivių ir bagažo vežimo vietinio susisiekimo autobusais, troleibusais ir maršrutiniais taksi Kauno mieste taisyklių“ 20.1. p., nurodantį, kad ekipažas privalo užtikrinti saugų keleivių ir bagažo vežimą, dėl ko stotelėje išlipus autobuso keleiviams neįsitikino, kad pradėti važiuoti iš stotelės yra saugu, uždarė autobuso duris, jomis privėrė išlipusios iš autobuso keleivės R. M. ranką ir pradėjo važiuoti, dėl ko pastaroji pakliuvo po autobuso ratais ir buvo pervažiuota, ko pasekoje dėl daugybinių lūžių mirė. Vairuotojo pareigos įtvirtintos LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 8 str. 2 d., 3 d. 1 p., 3 p., 4 p., Kelių eismo taisyklių 50 p., 53 p., 64 p. Paminėti teisės aktai, reglamentuojantys vairuotojo pareigas keliuose, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad vairuotojams yra keliami padidinti rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Šių reikalavimų nesilaikymas ir buvo vairuotojo veiksmų neteisėtumas, dėl ko buvo sužalota ieškovės sesuo, o vėliau nuo tų sužalojimų mirė. Dėl sesers žūties ieškovė patyrė turtinę (susijusią su sesers laidojimu) ir neturtinę (dėl prarastos sesers dvynės) žalą. Turtinė žala šiuo metu yra atlyginta. Žuvusioji R. M. ir ieškovė G. K. buvo seserys dvynės, jos turėjo ypatingą emocinį ryšį. Ieškovės ryšį su seserimi pirmiausia patvirtina tai, kad jos buvo dvynės, o tai reiškia, kad jų artimą ryšį lėmė fiziologija. R. M. savo šeimos neturėjo, todėl labai rūpinosi ieškove ir jos šeima. Remdavo ieškovę materialiai ir morališkai, bendravo dažnai ir artimai. R. M. vertėsi ūkiškai, teikdavo ieškovei maistą, rūpinosi neįgaliu broliu, padėjo ieškovei auginti anūkę. Sesers netektis ieškovei sukėlė didelį emocinį šoką, dvasinį diskomfortą, nervinį sukrėtimą. Po sesers žūties ieškovė negalėjo ramiai miegoti naktimis, nuolatos persekiojo nepaaiškinamas baimės jausmas. Be dvasinių išgyvenimų, slėgė materialinės netektys, nes sesers gauta pensija buvo didesnė už ieškovės gaunamą pensiją, todėl ji gyvendama viena, turėdavo galimybes ieškovę paremti pinigais, kurių jai auginant anūkę nuolat trūko. Baudžiamosios bylos nagrinėjimas užsitęsė labai ilgai, nes vairuotojas visais būdais bandė išvengti atsakomybės, skambindavo ieškovei telefonu ir tyčiojosi iš jos, dėl ko ji taip pat patyrė daug nervinės įtampos. Dėl sesers žūties ieškovei padarytą neturtinę žalą ji vertina 80 000 Lt. Kadangi žuvusios R. M. mirties priežastis daugybiniai sužalojimai, pervažiuojant per kojas ir dubenį galiniais autobuso ratais, kas sukėlė mirtį, todėl tai patvirtina tiesioginį priežastinį ryšį tarp neteisėtų autobuso vairuotojo veiksmų - Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir padarytos ieškovei žalos - sesers R. M. mirties. Baudžiamojoje byloje, kurios tyrimas vyko nuo 2005-03-29 iki 2010-04-09, G. K. 2007-05-28 nutarimu buvo pripažinta civiline ieškove. 2010-04-09 nutarimas baudžiamojoje byloje patvirtina, kad ieškovė buvo pareiškusi civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje. Remiantis LR CK 1.130 str. 5 d. senaties terminas buvo nutrauktas, pareiškus ieškovei civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje, todėl ieškinio senaties termino ieškovė nėra praleidusi. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ 2005-04-04 atlygino dalį patirtos žalos - 580 Lt, 2010-03-19 atsakė, kad draudimo išmokos nemokės, o 2010-09-02 atlygino dar 846 Lt. Tokiu būdu atsakovo veiksmai, patvirtina, kad terminai dėl žalos atlyginimo nebuvo praleisti. Šiuo metu ieškovei yra atlyginta visa turtinė žala, tačiau neturtinė žala iš viso neatlyginta. Jeigu teismas manytų, kad ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti, ieškovė prašo jį atnaujinti, atsižvelgiant į svarbias ir nuo jos valios nepriklausiusias aplinkybes.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Kauno autobusai“ ieškinio nepripažįsta, prašo jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį ir triplike nurodė, kad byloje pareikštas ieškinio reikalavimas yra dėl žalos atlyginimo. Jam pareikšti LR CK 1.125 straipsnio 8 dalyje yra nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Žalos atsiradimą nulėmė 2005 m. kovo 29 d. įvykis. Su ieškiniu atsakovui - UAB „Kauno autobusai“ ieškovė į teismą kreipėsi tik 2010-07-16. Trečiasis asmuo Č. Ž. nedirba atsakovo bendrovėje nuo 2005-04-29, su buvusiu darbdaviu ryšių nepalaiko. Ieškinys atsakovui UAB „Kauno autobusai“ pareikštas tik dabar, praėjus daugiau kaip penkeriems metams nuo žalos atsiradimo ir pasibaigus ieškinio senaties terminui, todėl turėtų būti atmestas. LR CK 1.131 straipsnio 2 dalyje yra numatyta teismo teisė atnaujinti praleistą terminą, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis priežastimis gali būti pripažinta sunki asmens liga, jo neraštingumas ir panašiai, jeigu tai realiai trukdė asmeniui laiku pareikšti ieškinį. Ieškovė nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių ji nebūtų galėjusi laiku pareikšti ieškinį atsakovui UAB „Kauno autobusai“. Ieškovė argumentuoja, kad baudžiamojoje byloje ji laiku pareiškė reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Manytina, kad ieškovė turi omenyje LR CK 1.130 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą, kad „ieškinio senaties terminą nutraukia ieškinio pareiškimas įstatymų nustatyta tvarka.“ Bet, pareiškus ieškinį, ieškinio senatis nutraukiama tik tų asmenų atžvilgiu, kurie ieškinio pareiškime nurodyti kaip atsakovai, o ieškovė nebuvo nurodžiusi UAB „Kauno autobusai“ kaip atsakovą. Mano, kad ieškovės prašymas atnaujinti ieškinio senaties terminą yra atmestinas. Prie ieškinio pridėta Kauno miesto apylinkės teismo 2010-04-09 nutartis, kurioje teismas nusprendė baudžiamąjį procesą Č. Ž. atžvilgiu nutraukti, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo už nusikaltimą, numatytą BK 281 str. 5 d., senaties terminui, patvirtina, kad per baudžiamosios bylos nagrinėjimo laiką nebuvo pateikta pakankamai įrodymų, kad trečiasis asmuo Č. Ž. būtų pripažintas kaltu dėl 2005-03-29 įvykio ir kad R. M. žuvo nuo traumų, gautų būtent nuo atsakovui priklausančio autobuso. Ieškovė kildina atsakovo UAB „Kauno autobusai“ civilinę atsakomybę tik iš fakto, kad atsakovas yra padidinto pavojaus šaltinio valdytojas, bet ieškinyje nepateikta įrodymų, patvirtinančių trečiojo asmens kaltę ir faktą, kad R. M. žuvo nuo autobuso „Ikarus 260“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio UAB „Kauno autobusai“. Todėl nepagrįstu laikytinas ieškovės teiginys, kad „Kadangi žuvusios Romualdos mirties priežastis daugybiniai sužalojimai, pervažiuojant per kojas ir dubenį galiniais autobuso ratais, kas sukėlė mirtį, todėl tai patvirtina tiesioginį priežastinį ryšį tarp neteisėtų autobuso vairuotojo veiksmų - kelių eismo taisyklių pažeidimo ir padarytos ieškovei žalos - sesers R. M. mirties“. Atsakovas - UAB „Kauno autobusai“, būdamas transporto priemonių (padidinto pavojaus šaltinio) valdytoju, draudžia savo civilinę atsakomybę būtent tam, kad įvykus eismo įvykiui ar kitam nelaimingam atsitikimui neturėtų nenumatytų nuostolių, ir kad žalą nukentėjusiems atlygintų draudimo bendrovės. Ieškovė teigia, kad jos sesuo R. M. 2005-03-29 buvo mirtinai sužalota autobuso „Ikarus 260“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovo civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo naudojant šią transporto priemonę, buvo apdrausta UAB „NORD/LB draudimas“ (dabar - PZU Lietuva) 2004-04-30 sudarytoje draudimo sutartyje (draudimo polisas Nr.0351993, serija AHA). Šioje draudimo sutartyje numatyta draudimo suma asmeniui 1 726 400,00 Lt (500.000 EUR). Ieškovės prašoma atlyginti neturtinė žala yra žalos asmeniui rūšis. Dėl draudiko prievolės atlyginti neturtinę žalą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktika yra suvienodinta bei suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 11 d. nutartyje O. V. v. UAB DK „PZU Lietuva“ byloje Nr. 3K-7-115/2006, kurioje išaiškinta, kad „tais atvejais, kai draudiko įsipareigojamos atlyginti žalos asmeniui rūšis (turtinė, neturtinė) neaptarta transporto priemonės savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartyje, nekonkretizuota šiuos draudimo santykius reglamentuojančiose teisės normose, draudikas atsako asmeniui už abiejų rūšių žalą - turinę ir neturtinę. Tokiais atvejais draudiko atsakomybę už nukentėjusiajam padarytą žalą, neatsižvelgiant į jos rūšį, riboja tik draudimo išmokų dydis“. Be to, įvykio metu atsakovas UAB „Kauno autobusai“ turėjo galiojančią keleivių draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartį su ADB „Snoro garantas“ (vėliau pakeistas pavadinimas į „Reso Europa“ ir nuo 2009 m. - „Gjensidige Baltic“) KEN Nr. 000582, pagal kurią numatyta draudimo suma mirties ar nelaimingo atsitikimo atveju kiekvienam pervežamam keleiviui 20 000,00 Lt. Ieškovė teigia, kad žuvusioji R. M. buvo autobuso keleivė ir buvo mirtinai sužalota, lipdama iš autobuso. Taip pat, įvykio metu atsakovas UAB „Kauno autobusai“ buvo apdraudęs savo bendrąją civilinę atsakomybę (veiklos civilinė atsakomybę) draudimo kompanijoje „Lindra“ (dabar - PZU Lietuva) - 3 452 800,00 Lt draudimo sumai. Ši draudimo sutartis yra papildoma draudiminė atsakovo apsauga, pagal šią sutartį turi būti dengiama žala, kurios nepadengia kitos draudimo rūšys. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.254 straipsnio 2 dalyje yra numatyta kokiais atvejais (esant draudimo sutarčiai) žalą privalo atlyginti draudėjas (apdraustasis asmuo): „Jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą“. Šiuo ginčijamu atveju draudėjas - UAB „Kauno autobusai“ yra apdraudusi savo civilinę atsakomybę net trimis draudimo sutartimis, o draudimo sumos yra pakankamai didelės, kad būtų patenkinti ieškovės reikalavimai, jeigu teismas nuspręstų, kad jie yra teisėti ir pagrįsti. Ieškovė atsakovo UAB „Kauno autobusai“ civilinę atsakomybę kildina iš LR CK 6.270 straipsnyje numatytos atsakomybės už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą. Atsakovas sutinka, kad tokiai atsakomybei kilti nebūtina padidinto pavojaus šaltinio valdytojo kaltė, bet būtina nustatyti neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad R. M. žuvo po UAB „Kauno autobusai“ priklausančio autobuso, kurį vairavo trečiasis asmuo Č. Ž., ratais. Tai nebuvo įrodyta ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, todėl apkaltinamasis nuosprendis Č. Ž. nebuvo priimtas. Civilinė atsakomybė UAB „Kauno autobusai“ negali kilti, jeigu nėra įrodyta, kad R. M. žuvo nuo UAB „Kauno autobusai“ autobuso. LR CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.284 straipsnio 1 dalis numato asmenų teisę į žalos (tame tarpe ir neturtinės) atlyginimą. Bet ši teisė nėra absoliuti, ji yra sąlyginė ir priklauso nuo konkrečių aplinkybių. Nustatant priteistiną neturtinės žalos dydį privalu atsižvelgti į CK 6.250 str. 2 dalyje nurodytus kriterijus. Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad ieškovė negyveno kartu su žuvusiąja, nebuvo jos išlaikoma, padaryta turtinė žala sąlyginai nedidelė. Todėl mano, kad ieškovės prašoma priteisti neturtinės žalos suma gerokai viršija panašiose bylose priteisiamas neturtinės žalos sumas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje R. J., T.P. ir R.P. - ADB „Reso Europa“, UAB „Vilniaus autobusai“, bylos Nr.3K-3-l50/2008). Sutinka, kad ieškovę ir žuvusiąją siejo artima giminystė. Tačiau, ieškovė yra suaugusi, savarankiška, turėjo savo šeimą ir gyveno atskirai. Mano, kad šiuo konkrečiu atveju neturtinės žalos atlyginimas ieškovei neturėtų būti priteistinas. Analizuojant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo pilnamečiams šeimos nariams, mato, kad priteistinos sumos net ir labai artimiems šeimos nariams - pilnamečiams vaikams, yra žymiai mažesnės. Vadovaujantis išdėstytais argumentais, prašo taikyti ieškinio senatį, jei būtų nuspręsta priešingai, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinio nepripažįsta, prašo jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį ir triplike nurodė, kad draudiko atsakomybė yra sutartinė, taigi draudimo kompanija atsako tik prisiimtų įsipareigojimų ribose. Tai patvirtina ir teismų praktika: 2005-03-09 LAT civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2005, nurodė, jog draudiko pareiga atlyginti žalą kyla draudimo sutarties pagrindu. Tai reiškia, kad draudiko pareigos apimtis nustatoma ne pagal deliktinės civilinės atsakomybės taisykles, kur taikomas visiškas nuostolių atlyginimo principas, o pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, bei pagal pačią draudimo sutartį. Būtent draudimo sutartinius santykius reglamentuojančios teisės normos ir pati draudimo sutartis nustato, kokią žalą ir kokia apimtimi atlygina draudikas (CK 6.254 straipsnio 1 dalis, 6.1018 straipsnis). Taigi draudiko pareiga atlyginti tiek turtinę, tiek neturtinę žalą atsiranda tik tada, kai tokia pareiga numatyta įstatyme ar draudimo sutartyje. Atsižvelgiant į ieškinyje ir atsakovo UAB „Kauno autobusai“ atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus, UAB DK „PZU Lietuva“ daro išvadą, jog reikalavimas draudiko atžvilgiu yra nukreiptas dviejų su UAB „Kauno autobusai“ sudarytų draudimo sutarčių pagrindu, t.y. UAB „Nord/LB draudimas“ (dabar UAB DK „PZU Lietuva“) Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi (draudimo liudijimas AHA Nr. 0351993) bei UAB DK „Lindra“ (dabar UAB DK „PZU Lietuva“) Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartimi (draudimo liudijimas Nr. BCA 000614). Dėl šių priežasčių draudikas laiko būtina pasisakyti dėl prisiimtų įsipareigojimų ir 2005-03-29 kelių eismo įvykio pripažinimo draudžiamuoju įvykiu abiejų šių sutarčių pagrindu. Dėl Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties (draudimo liudijimas AHA Nr. 0351993) pagrindu prisiimtų įsipareigojimų. Vadovaujantis Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi AHA Nr. 0351993, UAB DK „PZU Lietuva“ yra įpareigota 2004-03-05 LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo Nr. IX-2041 (toliau - Įstatymas) numatytose ribose atlyginti nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų žalą dėl kurios padarymo 2005-03-29 kelių eismo įvykio pasekmėje kyla transporto priemonės (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini), valdytojo Č. Ž. civilinė atsakomybė. Pažymėtina, kad nurodyto Įstatymo 11 straipsnio 1 dalis aiškiai numato draudiko atsakomybės ribas - transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 500 eurų dėl neturtinės žalos padarymo) bei 100 000 eurų dėl žalos turtui. Vadinasi, draudiko atsakomybė atlyginant nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų patirtą neturtinę žalą yra ribojama 500 eurų (1726,40 Lt) suma. Tai reiškia, kad 500 eurų neturtinės žalos atlyginimas yra sudėtinė bendros 500 000 eurų sumos žalos asmeniui dalis, todėl sudarydamas sutartį draudikas nėra įpareigotas jos aptarti atskirai kiekvienoje draudimo sutartyje. Dėl šių priežasčių UAB DK „PZU Lietuva“ nesutinka su atsakovo UAB „Kauno autobusai“ atsiliepime į ieškinį nurodytu teiginiu, kad draudiko atsakomybė atlyginant neturtinę žalą yra išplečiama iki 500 000 eurų sumos. Pažymėtina, kad aiškinant sutarties turinį turi būti atsižvelgiama į tikruosius šalių ketinimus, taip pat į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (CK 6.193 str. 1 d.). Teismų praktika, nustatanti, kad neturtinė žala yra žalos asmeniui rūšis, susiformavo tik 2006 metais, tuo tarpu sutarties sudarymo metu buvo laikomasi pozicijos, kad Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme vartojama sąvoka „žala asmeniui“ reiškia tik turtinę žalą, kuri atsiranda sužalojus asmeniui sveikatą ar atėmus jam gyvybę (LAT 2005-03-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2005, 2005-11-28 civilinėje byloje Nr. 3K-3-626/2005). Todėl pagrindo tikėtis, jog į sutartyje nurodytą 500 000 eurų draudimo sumą dėl žalos asmeniui būtų įtraukta ir neturtinė žala tokia pačia apimtimi, nėra. Dėl draudimo išmokų mokėjimo principų pasisakė, kad Įstatymo 16 straipsnio 4 dalis nurodo, kad šio įstatymo nustatyta tvarka atsakingas draudikas moka išmoką, jeigu pretenzija dėl padarytos žalos pareikšta per vienus metus nuo žalos atsiradimo dienos arba per vienus metus nuo dienos, kurią nukentėjęs trečiasis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie padarytą žalą, bet ne vėliau kaip per 4 metus nuo eismo įvykio dienos. Panaši sąlyga yra nurodyta ir 2001-09-13 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1100 patvirtintų Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo taisyklių 4.4. straipsnyje- draudiminis įvykis yra transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijime (polise) nurodytos transporto priemonės savininko ir valdytojo civilinės atsakomybės atsiradimas dėl tretiesiems asmenims autoavarijos metu padarytos žalos asmeniui ir (ar) turtui arba žalos asmeniui ir (ar) turtui, atsiradusios kaip auoavarijos pasekmė, ir reikalavimo, pareikšto raštu arba žodžiu, atlyginti autoavarijos metu padarytą žalą apdraustajam pateikimas, jeigu reikalavimas atlyginti žalą apdraustajam pareikštas per vienerius metus nuo žalos atsiradimo dienos arba per vienerius metus nuo dienos, kurią tretysis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie padarytą žalą. Tai yra sąlyga, kuriai egzistuojant draudikas turi pareigą išmokėti įrodymais pagrįsto dydžio draudimo išmoką. Pažymėtina, kad šie įstatyme numatyti pretenzijos pateikimo terminai yra naikinamieji ir jiems pasibaigus išnyksta draudiko pareiga išmokėti draudimo išmoką. Atkreiptinas dėmesys, kad analogiškos nuostatos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nurodęs, kad laiku ir tinkamai pareikšti pretenziją ir ieškinį žalą padariusio asmens draudikui reiškia, kad tai turi būti padaryta tol, kol nepasibaigė žalą padariusio asmens draudiko prievolė tenkinti tokius reikalavimus (2008-02-12 LAT nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-76/2008). Vadovaujantis turima medžiaga, matyti, kad į atsakingą draudiką G. K. kreipėsi 2005-04-22 dėl laidojimo išlaidų atlyginimo. Tačiau pretenzija dėl neturtinės žalos atlyginimo draudikui buvo pateikta tik 2010-03-05, t.y. praleidus Įstatymo numatytą terminą. Todėl darytina išvada, kad draudikas neturi pagrindo išmokėti draudimo išmoką, kadangi tokių terminų nesilaikymo pasekmė yra žalą padariusio asmens draudiko prievolės pasibaigimas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 straipsnio 4 dalies prasme (LAT 2008-02-12 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-76/2008). Dėl Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartimi (draudimo liudijimas Nr. BCA 000614) prisiimtų įsipareigojimų pasisakė, kad prie savo atsiliepimo į ieškinį atsakovas UAB „Kauno autobusai“ pateikė 2004-07-27 tarp UAB DK „Lindra“ ir UAB „Kauno autobusai“ sudarytos Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutarties (draudimo polisas BCA Nr. 000614) kopiją, iš kurios matyti, kad 2005-03-29 kelių eismo įvykio metu atsakovo veiklos civilinė atsakomybė buvo drausta 1 000 000 Eur (3 452 800 Lt) suma, numatant besąlyginę franšizę kiekvienam įvykiui 4 000 Lt. UAB DK „PZU Lietuva“ atkreipia dėmesį į tai, kad neatskiriama sudarytos draudimo sutarties dalimi yra UAB DK „Lindra“ Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo taisyklės Nr. 034 (toliau -Taisyklės Nr. 034), kurios išsamiai numato, kada draudikui kyla pareiga atlyginti nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų patirtą žalą. Taisyklių Nr. 034 4.4.3. punktas vienareikšmiškai nurodo, kad jokiomis aplinkybėmis įvykiai negali būti laikomi draudiminiais, jeigu jie susieti su pretenzijomis dėl moralinės žalos, garbės ar orumo įžeidimo, žalos prestižui, žalos dėl kliento paslapties neišaugojimo. Kadangi individualiose sutarties sąlygose nėra sutarta kitaip, darytina išvada, kad neturtinė (moralinė) žala nėra Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutarties objektas. Be to nurodo, kad LR CK 1.125 straipsnio 8 dalis numato, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Vadovaujantis LR CK 1.127 straipsnio 1 dalimi, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Akivaizdu, kad apie savo teisės pažeidimą nukentėjusieji asmenys turėjo sužinoti įvykio dieną, t.y. 2005-03-29. Tačiau per LR Civilinio kodekso numatytą terminą pareiškėjai dėl žalos atlyginimo į draudiką nesikreipė, taip pat neturima jokių duomenų apie tai, kad draudikas buvo įtrauktas į baudžiamąją bylą civiliniu atsakovu. LR CK 1.131 straipsnio 1 dalis numato, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio senaties pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Kadangi per įstatymo numatytą terminą, t.y. iki 2008-03-28, pareiškėjai į draudiką dėl neturtinės žalos atlyginimo nesikreipė, vadovaujantis LR CK 1.131 straipsnio 1 dalimi, UAB DK „PZU Lietuva“ neturi pagrindo išmokėti draudimo išmoką. Pažymėtina, kad nors G. K. buvo pripažinta nukentėjusiąją baudžiamojoje byloje dar 2007-05-28, neturima jokių duomenų apie tai, kad ir draudikas buvo įtrauktas į baudžiamąją bylą civiliniu atsakovu ir taip jam buvo suteikta galimybė susipažinti su keliamu reikalavimu, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal LR CK 1.130 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties terminą nutraukia ieškinio pareiškimas įstatymų nustatyta tvarka tik tų asmenų atžvilgiu, kurie ieškinio pareiškime nurodyti kaip atsakovai. Atsižvelgiant į tai, kad solidarioji prievolė UAB DK „PZU Lietuva“ sieja su UAB „Kauno autobusai“, darytina išvada, kad G. K. ieškinio pareiškimas baudžiamojoje byloje Č. Ž., nenutraukė ieškinio senaties termino UAB DK PZU Lietuva atžvilgiu. Taip pat atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ nuomone, yra nepagrįstas ieškovės prašymas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, todėl neturėtų būti tenkintas. LR CK 1.131 straipsnio 2 dalis imperatyviai nurodo, kad ieškinio senaties terminas gali būti atnaujintas tik tuo atveju, jeigu jis yra praleistas dėl svarbios priežasties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tik sunki liga, gydymasis ligoninėje, asmens neraštingumas ar kitos panašios savo išskirtine svarba ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės gali būti pripažįstamos svarbiomis priežastimis praleistam ieškinio senaties terminui atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 39 15.2 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloję Nr. 3K-7-372/2005). Tačiau ieškovės dublike nėra įrodyta jokių aplinkybių, kurios, draudiko nuomone, galėtų būti pripažintos svarbiomis. Ieškovė reikalauja atlyginti 80 000 Lt neturtinės žalos. Nors UAB DK „PZU Lietuva“ nuomone, draudiko pareiga atlyginti prašomą žalą nekyla, atsiliepime į pareikštą ieškinį pasisakytina ir dėl reikalaujamos atlyginti žalos dydžio. G. K. reikalauja priteisti 80 000 Lt neturtinės žalos atlgyinimo, tačiau nenurodo, kokiu būdu buvo apskaičiuotas prašomos sumos dydis. UAB DK „PZU Lietuva“ atkreipia dėmesį į tai, jog LR CK 6.250 straipsnio 2 dalis įpareigoja Teismą, nustatantį atlygintinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgti į visas bylos aplinkybes bei tam tikrų kriterijų visumą, t.y. į žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir kt. Pažymėtina, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį nepakanka vien formalaus neturtinės žalos dydžio kriterijų nurodymo: jie turi būti išnagrinėti įvertinant kiekvieno atskiro kriterijaus ir jų visumos reikšmę konkrečiam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti (LAT 2008-10-28 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-358/2008). Šiuolaikinėje teisės doktrinoje artimo žmogaus mirties atveju neturtinės žalos kompensavimas yra aiškinamas kaip atlygis už šeimos ryšių netekimą. Teismų praktikoje nurodoma, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, be kitų LR CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų orientacinių kriterijų, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas asmenų, pareiškusių ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, bei mirusiojo asmens ryšio analizei, t.y. nustatant neturtinės žalos atlyginimą nepakanka formalaus giminystės fakto konstatavimo, o turi būti atsižvelgiama į šių asmenų santykius iki mirties (LAT 2008-07-03 Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosios bylose apžvalga, Teismų praktika Nr. 29). Pažymėtina, kad asmens gyvybės atėmimo atveju teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyveno neįregistravęs santuokos. Kitiems BPK 38 straipsnyje, BK 248 straipsnyje nurodytiems šeimos nariams ar artimiems giminaičiams (broliams, seserims, seneliams, vaikaičiams) kompensacija už dvasines kančias, kurias sukėlė nukentėjusiojo mirtis, priteisiama tik išimtiniais atvejais, nes teisė tretiesiems asmenims dėl jų artimųjų gyvybės atėmimo gauti neturtinės žalos atlyginimą dabartinio teisinio reguliavimo sąlygomis nėra absoliuti. Neigiami emociniai išgyvenimai savaime nesudaro pagrindo atlyginti neturtinę žalą (LAT 2008-10-28 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-358/2008). UAB DK „PZU Lietuva“ atkreipia dėmesį į tai, kad pagrindinis motyvas, kuriuo vadovaujamasi reikalaujant neturtinės žalos atlyginimo nagrinėjamoje byloje yra finansinės sesers paramos netekimas, kuris nėra pagrįstas jokiais įrodymais bei negali būti pagrindu priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, draudiko nuomone, ieškovė G. K. neįrodė prašomos atlyginti neturtinės žalos dydžio. Vadovaujantis išdėstytais argumentais, prašo taikyti ieškinio senaties terminą ir ieškinį UAB DK „PZU Lietuva“ atžvilgiu atmesti. Priešingu atveju prašo ieškinį atmesti kaip neįrodytą ir nepagrįstą.

Tretysis asmuo Č. Ž. rašytiniu atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad trečiojo asmens 2005 m. kovo 29 d. vairuotas autobusas nesužalojo R. M.. Ieškovė tik deklaratyviai nurodė ieškinyje, kad 2005 m. kovo 29 d. apie 13 val. 55 min. Kaune, Vytauto pr., viešojo transporto stotelėje „Autobusų stotis“ autobuso „Ikarus 260“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio UAB „Kauno autobusai“, vairuotojas Č. Ž., uždarydamas autobuso duris, privėrė išlipusios iš autobuso keleivės R. M. ranką, pradėjo važiuoti, dėl ko R. M. pakliuvo po autobuso ratais, ir galiniu dešinės pusės ratu buvo pervažiuota. Jokių įrodymų, kurie patvirtintų ieškovės deklaruojamą aplinkybę, jog būtent trečiojo asmens vairuotas autobusas „Ikarus 260“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), mirtinai sužalojo R. M., ieškovė nepateikė, jų net neįvardino, ši aplinkybė nėra nustatyta kitų teismų kitose bylose. Todėl laikytina, jog ieškinį ieškovė, pati net nemačiusi įvykio, kurio metu buvo sužalota jos sesuo, grindžia išskirtinai tik savo spėlionėmis ir prielaidomis. Be to, kaip teisingai nurodyta ieškovės ieškinyje, CK 6.270 str. nustatyta padidinto pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybė be kaltės, todėl civilinei atsakomybei atsirasti reikalinga nustatyti neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį. Tačiau ieškinio teiginiai, kad neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog tretysis asmuo vairavo UAB „Kauno autobusai“ priklausantį autobusą „Ikarus 260“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), kuriuo ir buvo sužalota R. M., yra tik deklaratyvaus pobūdžio, neparemti jokiais įrodymais. Todėl akivaizdu, jog ieškovė neįrodo būtinos sąlygos civilinei atsakomybei kilti - neteisėtų trečiojo asmens veiksmų. Be to, ieškovės prašoma priteisti neturtinės žalos suma yra visiškai nepagrįsta ir gerokai viršija panašiose bylose priteisiamas neturtinės žalos sumas.

Tretysis asmuo AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas rašytiniame atsiliepime nurodė, kad AAS „Gjensidige Baltic“ (ADB „Snoro garantas“ 2004 08 30 perregistruota į ADB RESO Europa, kurios teisių ir pareigų perėmėja nuo 2009 03 31 yra AAS „Gjensidige Baltic“, kuri veiklą Lietuvoje vykdo per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą), kaip atsakovo UAB „Kauno autobusai“ Keleivių draudimo nuo nelaimingų atsitikimo Draudikas (polisas KEN 000582, galiojimo laikotarpis 2004 11 14 -2005 11 13, Keleivių draudimo nuo nelaimingų atsitikimų taisyklės Nr. 034) jokios informacijos apie ieškinyje nurodytą 2005 03 29 eismo įvykį Kaune, kurio metu nukentėjo ieškovės sesuo R. M. neturi. Draudimo bendrovė negavo nei pranešimo apie įvykį, nei prašymo atlyginti žalą. LR CK 1.125 str. 7 p. numato, kad sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams, todėl sutinkamai su LR CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., tretysis asmuo teismą prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį draudimo bendrovės atžvilgiu atmesti.

Šalies argumentai

Ieškovė teismo posėdžio metu ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti.

Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu ieškinį palaiko pilnai, prašo jį tenkinti ir priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų 80000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Įrodymai, kad atsakovams kyla civilinė atsakomybė yra baudžiamojoje byloje ir civilinėje byloje. Ieškovės sesuo mirė nuo sužalojimų pervažiavus autobusu kojas. Ieškovės sesers ranka buvo priverta autobuso durų, tai patvirtina liudytojos R. D. parodymai bei ekspertizės išvados. Rūbų apžiūros protokole (baudžiamosios bylos II tomas, b.l. 84-85) nustatyta, kad ant rūbų likę slydimo pėdsakų. Specialisto V. parodymai patvirtina, kad mirusioji buvo pervažiuota gulinčioje padėtyje. Tretysis asmuo Č. Ž. nesielgė apdairiai, nepastebėjo privertos keleivės ir pradėjo važiuoti. Draudimo bendrovė atlygino turtinę žalą. Taip pat prašo atstatyti senaties terminą, kadangi baudžiamojoje byloje ieškovė taip pat buvo civiline ieškove. Baudžiamosios bylos I tome, 6 bylos lape yra fotolentelė, kurioje matyti, kad šaligatvis yra sausas ir neapledėjęs, sniego krūvų nesimato. Mirusioji R. M.- ieškovės sesuo dvynė, liudytoja G. L. L. patvirtino sesių dvynių artimą ryšį. Ieškovė patyrė stresą, kadangi žuvo jos artimas šeimos narys.

Atsakovo UAB „Kauno autobusai“ atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, prašo taikyti ieškinio senatį. 2007-05-21 buvo pateiktas pareiškimas baudžiamojoje byloje, ieškovė norėjo prisiteisti žalą iš Č. Ž., 2010 metais kreipėsi į draudimą. Atsakomybei atsirasti kaltė nebūtina, būtini neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys. Pilnai atkurti įvykio aplinkybių negalima (baudžiamosios bylos 68 bylos lapas). Prašo remtis liudytojo A. D. parodymais, kurie yra nuoširdūs. Teisė į neturtinę žalą nėra absoliuti, ieškovės reikalavimai yra per dideli. Net ir kai miršta tėvai ar vaikai, priteisiama mažesnė žala.

Atsiliepimas

Atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ atstovė teismo posėdžio metu prašo ieškinį atmesti, nurodo, kad praleistas 3 metų ieškinio senaties terminas. Baudžiamojoje byloje reikalavimai buvo pareikšti Č. Ž., o ne atsakovui. Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą, yra suėjęs pretenzijos pateikimo terminas (įstatyme nustatytas 4 metų baigiamasis terminas). Neturtinės žalos atlyginimas giminaičiams nėra draudimo sutarties objektas.

Tretysis asmuo Č. Ž. teismo posėdžio metu ieškinį prašo atmesti.

Atsiliepimas

Trečiojo asmens Č. Ž. atstovas teismo posėdžio metu ieškinį prašo atmesti. Iš nuotraukų fotolentelėje (baudžiamosios bylos I tome, b.l. 53-54) slidumo nesimatė, tačiau sniego krūvos buvo, net liudytoja R. D. tai patvirtino. Liudytoja R. D. atsirado po trijų metų po įvykio, ji kaitaliojo savo parodymus. Liudytoja R. D. nurodo, neva autobusas vilko ieškovės seserį 30-35 metrus, o moteris rasta stotelėje, specialisto išvada (baudžiamosios bylos I tomas, b.l. 68-69) irgi tai paneigia. Sužalojimai vienmomentiški, įrodymų nėra, kad autobusą vairavo Č. Ž.- niekas nematė nei jo, nei autobuso numerių.

Trečiojo asmens AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, prašymų iki teismo posėdžio pradžios negauta.

Liudytojas A. D. parodė, kad jis važiavo su ieškovės seserimi tuo pačiu autobusu nuo Vilijampolės tilto, autobuso Nr. (duomenys neskelbtini). Liudytojas važiavo į geležinkelio stotį, pervažiavus Varnių gatvės tiltą atsisėdo prie vidurinių durų kitoje pusėje. Leidžiantis nuo Parodos g. kalno susidarė automobilių spūstis. Sustojus Kęstučio gatvėje liudytojas pamatė autobuse sėdinčią moteriškę, jos kojos buvo ištiestos, ji buvo lyg užsnūdusi, apsirengusi žaliu paltu, prie kojų ištiesta lazdelė. Prie autobusų stoties liudytojas išlipo, ėjo į pastato pusę, apėjo keleivių laukimo stotelės paviljoną, jam išlipant iš autobuso moteris sėdėjo. Į moteriškę atkreipė dėmesį, nes keleiviai kliūdavo už jos kojos. Vėliau kairėje pusėje pamatė vieną lengvąjį automobilį, degė raudonas šviesoforo signalas, o liudytojui reikėjo pereiti gatvę. Pažiūrėjus, kad jau ne raudona šviesa, trinktelėjo autobuso durys, autobusas buvo trijų durų „Ikarus“. Autobusas pasuko į kairę, tuo metu ant bordiūro kampo krito moteriškė. Ji krito prie sniego krūvos, kojos buvo į važiuojamąją dalį. Paėjęs pirmyn, liudytojas pasisukęs pamatė, kad moteriškė dar guli. Priėję du vyrukai paėmė moteriškę už pažastų, palto skvernų. Nuo paviljono stotelės moteriškė buvo metro su trupučiu atstumu. Panešus moteriškę bandė pasodinti, bet ji sėdėti jau nepajėgė. Po to atvažiavo greitoji medicinos pagalba ir moteriškę išvežė, atvažiavo policija, kreipėsi į žmones, klausė, kas matė įvykį, tačiau niekas neatsiliepė. Tada liudytojas pasakė, kad matė jis. Policininkas liepė laukti, bet liudytojas laukti negalėjo, paliko savo duomenis. Kai moteriškė griuvo, tarp moteriškės ir autobuso buvo apie 0,5 metro atstumas nuo autobuso vidurio. Liudytojas buvo apie 10 metrų nuo paviljono ir dar paviljono plotis, žmonių tarp liudytojo ir moteriškės tuo metu buvo. Vidurinės autobuso durys buvo prie paviljono galo nuo geležinkelio stoties pusės. Sniego krūvos buvo apie medžius, apie 1 metro aukščio, gal daugiau. Liudytojas nematė, kad autobusas moteriškę pervažiavo, į moteriškės kojas nežiūrėjo. Kai moteris krito, autobusas judėjo, ant šaligatvio buvo ledo, buvo slidu. Kad moteris buvo su negalia, liudytojas sužinojo tik apklausoje, autobuse jos lazdelę matė. Nugriuvus moteriai lazdelės nematė, lipimo momento nematė. Griūdama moteris rankas pakėlė aukštyn. Autobuso vairuotojo liudytojas neįsidėmėjo.

Liudytoja G. L. L. parodė, kad yra ieškovės kaimynė, ieškovė su savo žuvusia seserimi R. M. buvo dvynės, labai gerai sutarė, tam tikrą laikotarpį kartu gyveno, kitais laikotarpiais bendraudavo itin dažnai, ligos atveju viena kitą prižiūrėjo, rėmė viena kitą produktais ir finansiškai. Po R. M. mirties ieškovė pradėjo skųstis, kad jai trūksta piniginių lėšų, bet apie ieškovės finansus liudytoja konkrečiai nežino. Sesers dvynės mirtį ieškovė išgyveno itin sunkiai.

Liudytoja R. D. parodė, kad nepažįsta byloje dalyvaujančių asmenų. Liudytoja 2005 metais per Šv. Velykas buvo pas seserį Jonavoje. Tada atvyko į Kauno Autobusų stotį aplankyti kitą seserį. Išlipus iš požeminės perėjos išgirdo kažką šaukiant: „stok, stok“. Pagalvojo, kad gaudo vagį. Po to, priėjus prie gatvės, netoli sustojimo, liudytoja pamatė žmones, taip pat pamatė nuvažiuojantį (duomenys neskelbtini) maršruto autobusą. Matė, kad autobusas privertom durim velka moterį, buvo priverta moters dešinė ranka, buvo velkama galva į vairuotojo pusę, pasvirusi į nugaros pusę. Privėrusios autobuso durys buvo vidurinės. Vairuotojas važiavo, moters kojos papuolė po autobuso užpakaliniais ratais, ranka iš autobuso durų ištrūko. Tai vyko maždaug ties laiptais į Autobusų stotį, į kasas. Autobusas nuvažiavo link geležinkelio stoties nesustodamas. Po to nubėgo du vyrai ir jie moterį atnešė, pasodino prie sniego krūvos. Liudytojai priėjus, moteris labai aimanavo, kažką kalbėjo, bet žmonės apstojo ir liudytoja negirdėjo. Vyras iškvietė greitąją medicinos pagalbą, atvažiavo ir policija. Moterį išvežė greitosios medicinos pagalbos automobilis. Po to, liudytoja sėdo į 7 maršruto troleibusą ir nuvažiavo. Liudytoja yra kaunietė, ji buvo apklausta baudžiamojoje byloje 2008 metais, ją apklausė praėjus 5 metams po įvykio. Tiksliai kiek buvo praėję po apklausos nepamena. Autobusas buvo geltonos spalvos „Ikarus“ markės, (duomenys neskelbtini) maršrutas. Liudytoja kartais važiuoja (duomenys neskelbtini) maršrutu, „Ikarus“ autobusą pažįsta pagal markę. Autobusas buvo su priekaba. Moteris buvo apsirengusi ilgomis juodomis kelnėmis, juodu paltu, juodais batais. Apie įvykius dienraštyje „Kauno diena“ liudytoja neskaitė, per „Pūko“ radiją išgirdo skelbimą, bet pametė numerį, kai paskambino į „Pūko“ radijo stotį, ten gavo ieškovės telefoną. Liudytoja pati matė, kaip autobusas pervažiavo moteriškės kojas. Kai pervažiavo kojas, kokia padėtis buvo nematė, pervažiavo kojas apie kelius. Vyrai moterį panešė gal 5 metrus iki sniego pusnies. Liudytoja kraujo nematė, matė, kad moteris kojų nevaldė, ar kojos nubrozdintos buvo nematė. Policija tuo metu nieko neklausinėjo. Liudytoja nepriėjo prie policijos, nes buvo tiek daug žmonių ir liudytoja galvojo, kad kas nors vis tiek atsilieps. Autobusas buvo ilgas, trijų durų, ilgą autobusą liudytoja vadina „su priekaba“.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl ieškinio senaties. Ieškovė dubliku sumažino savo reikalavimus ir prašo priteisti iš atsakovų solidariai 80 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovė prašo priteisti neturtinę žalą, kurią ji patyrė dėl savo sesers- dvynės R. M. mirties 2005-03-29. Ieškinys pareikštas 2010-07-16, todėl ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 7-8 dalys). Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Ieškovė prašo praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti (I t. 80 b.l. pirma pastraipa). Civilinės bylos medžiaga yra nustatyta, kad dėl R. M. mirties 2005-03-29 buvo pradėtas baudžiamasis ikiteisminis tyrimas. Ieškovė G. K. baudžiamojo proceso metu buvo aktyvi ir visomis jai prieinamomis teisėtomis priemonėmis siekė ginti savo teises (baudžiamosios bylos Nr. 1-956/2010 I t. 58- 62, 77- 78, 105- 106, 113- 114, 126-127 b.l. ir kt.). 2007-05-28 nutarimu G. K. buvo pripažinta civiline ieškove baudžiamojoje byloje (baudžiamosios bylos Nr. 1-956/2010 I t. 116 b.l.). Baudžiamasis procesas kaltinamojo Č. Ž. atžvilgiu Kauno miesto apylinkės teismo 2010-04-09 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-956-651/2010 buvo nutrauktas suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo už nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje, senaties terminui (I t. 7-9 b.l.). G. K. civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje buvo paliktas nenagrinėtu. Nutraukus baudžiamąjį procesą G. K. 2010-07-16 pareiškė teisme civilinį ieškinį. Įvertinęs civilinėje byloje nustatytas aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškinio senaties terminą ieškovė praleido dėl svarbių, nuo jos nepriklausančių aplinkybių, todėl ieškinio senaties terminas ieškovei G. K. atnaujintinas (CK .131 straipsnio 2 dalis).

Dėl faktinių aplinkybių. Civilinės ir prie jos prijungtos baudžiamosios bylos Nr. 1-956/2010 medžiaga yra nustatyta, kad ieškovės G. K. sesuo R. M. mirė 2005-03-29 (I t. 10- 12, 14- 16 b.l., baudžiamosios bylos Nr. 1-956/2010 I t. 31 b.l.). Dėl šių aplinkybių ginčo tarp šalių ir trečiųjų asmenų nėra.

Baudžiamojoje byloje esančia Specialisto išvada Nr. M 465/05 (02) yra nustatyta (baudžiamosios bylos Nr. 1-956/2010 I t. 42 b.l.), kad R. M. mirties priežastis yra politrauma, pasireiškusi gaktinės sąvaržos bei abiejų klubakaulių ir kryžkaulio jungčių išsiskyrimu, kairiojo gaktikaulio šakų lūžiais, atvirais dešinės blauzdos šleivikaulio ir blauzdikaulio bei kairiojo blauzdikaulio lūžiais, plėštinėmis žaizdomis kairėje kirkšninėje srityje bei kairėje blauzdoje, kojų minkštųjų audinių aptraiškymu ir atsluoksniavimu, makšties plyšimu, kraujosruva šlapimo pūslės sienelėje. Tai komplikavosi išoriniu ir vidiniu kraujavimu, plaučių arterijų riebaline embolija ir šoku. R. M. konstatuota politraumą, pasireiškusi gaktinės sąvaržos bei abiejų klubakaulių ir kryžkaulio jungčių išsiskyrimu, kairiojo gaktikaulio šakų lūžiais, atvirais dešinės blauzdos šeivikaulio ir blauzdikaulio bei kairiojo blauzdikaulio lūžiais, plėštinėmis žaizdomis kairėje kirkšninėje srityje bei kairėje blauzdoje, kojų minkštųjų audinių aptraiškymu ir atsluoksniavimu, makšties plyšimu, kraujosruva šlapimo pūslės sienelėje. Taip pat konstatuota kraujosruva pakaušio srities minkštuosiuose audiniuose. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku, tai yra 2005-03-29 d. Mirties priežastimi tapusi kojų ir dubens srities trauma susidarė kietais bukais paviršiais paveikiant kojas ir dubens sritį iš priekio ir nugaros, kas galėjo atsitikti pervažiuojant troleibuso ratais. Į tai nurodo daugybiniai dubens kaulų lūžiai, plėštinės žaizdos, minkštųjų audinių aptraiškymai ir atsluoksniavimai. Sužalojimų visuma kvalifikuotina sunkiu sveikatos sutrikdymu. R. M. mirė KMUK 2005-03-29 d., 16:50 val. R. M. mirties priežastimi tapusią politraumą patyrė būdama sėdimoje arba gulimoje padėtyje troleibuso ratais pervažiuojant per ištiestas kojas bei dubenį. Visi sužalojimai paradyti praktiškai vienmomentiškai ir atskirų trauminių poveikių skaičius neskaičiuotinas. Papildomai pateiktoje R. M. asmens sveikatos istorijoje iš Šilainių poliklinikos yra duomenys apie tai, kad nuo 1986 m. sirgo kairiojo kelio sąnario deformuoiančia osteoartroze, o taip pat 2000-03-10 buvo patyrus šio sąnario sumušimą su girnelės raiščio daliniu plyšimu. Šios būklės neabejotinai turėjo apsunkinti vaikščiojimą. R. M. lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta. Nėra duomenų apie galimą kitokio pobūdžio apsinuodijimą.

Baudžiamojoje byloje atliktos 2007-09-27 Ekspertizės aktu Nr. 11-2711(07) yra nustatyta, kad tikėtina tokia nukentėjusiajai pėsčiajai R. M. aptiktų kūno sužalojimų padarymo eiga. Pėsčiajai nugriuvus ant gatvės važiuojamosios dalies ir esant horizontalioje padėtyje (gulimoje padėtyje ant nugaros) arba tam artimoje padėtyje (sėdimoje padėtyje), R. M. kūnas buvo pervažiuotas autobuso Ikarus 260 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės užpakaliniais sudvejintais ratais per dubens sritį bei ištiestas kojas, ko pasėkoje pėsčiajai buvo padaryti sužalojimai kojose ir dubens srityje (gaktinės sąvaržos bei abiejų klubakaulių ir kryžkaulio jungčių išsiskyrimas, kairiojo gaktikaulio šakų lūžimas, atvirais dešinės blauzdos šeivikaulio ir blauzdikaulio bei kairiojo blauzdikaulio lūžimas, plėštinės žaizdos kairėje kirkšninėje srityje bei kairėje blauzdoje, kojų minkštųjų audinių aptraiškymas ir atsluoksniavimas, makšties plyšimas, kraujosruva šlapimo pūslės sienelėje). O kraujosruva pakaušio srities minkštuosiuose audiniuose pėsčiajai R. M. buvo padaryta pastarajai galva kontaktuojant su gatvės danga. Pėsčiajai R. M. sužalojimai kojose ir dubens srityje buvo padaryti jai esant ant gatvės važiuojamosios dalies gulimoje padėtyje ant nugaros arba sėdimoje padėtyje. Autobuso Ikarus 260 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešines puses užpakaliniais sudvejintais ratais per dubens sritį bei ištiestas kojas, pervažiuojant pėsčiąją R. M., pastaroji buvo gulimoje padėtyje ant nugaros arba sėdimoje padėtyje. Pėsčiajai R. M. sužalojimai kojose ir dubens srityje buvo padaryti jos kūną pervažiuojant autobuso Ikarus 260 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės užpakaliniais sudvejintais ratais per dubens sritį bei ištiestas kojas (baudžiamosios bylos Nr. 1-956/2010 I t. 102- 103 b.l.).

Įrodinėjimo procesas ir įrodymų vertinimas teisme nagrinėjamose civilinėse ir baudžiamosiose bylose skiriasi iš esmės. Baudžiamojoje byloje visos abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Tuo tarpu teisme nagrinėjamose civilinėse bylose, įrodymų pakankamumo taisyklė yra grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008-08-25 nutartyje kasacinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008 pabrėžė, kad įrodinėjimo tikslas- teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir įrodymų visetą bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-09-11 nutartis kasacinėje byloje Nr. 3K-3-471/2006). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką- nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-03-26 nutartis kasacinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001, 2002-04-15 nutartis kasacinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2004-03-01 nutartis kasacinėje byloje Nr. 3K-3-149/2004 ir kt.).

Iš ant baudžiamojoje byloje paimto ir apžiūrėto pas žuvusią R. M. buvusio visuomeninio transporto vienkartinio bilieto esančių atžymėjimo datos ir garažinio numerio (baudžiamosios bylos Nr. 1-956/2010 I t. 14-17 b.l.), yra matyti, kad autoįvykyje dalyvavusį autobusą Ikarus 260 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo trečiasis asmuo Č. Ž..

Baudžiamojoje byloje atliktos 2007-09-27 Ekspertizės aktu Nr. 11-1672(07) buvo nustatyta, kad jeigu autobusui Ikarus 260 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prieš pradedant važiuoti, pėsčioji R. M. jau buvo nugriuvus ant gatvės važiuojamosios dalies, tai tokiu atveju autobuso Ikarus 260 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo Č. Ž. veiksmai,- nesustabdė vairuojamos transporto priemonės ir nuvažiavo iš eismo įvykio vietos,- techniniu požiūriu buvo pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Pėsčiosios R. M. veiksmai,- būdama gatvės važiuojamojoje dalyje sukėlė grėsmę eismo saugumui,- techniniu požiūriu turėjo tiesioginį priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu. Pėsčiosios R. M. veiksmai, techniniu požiūriu turėję tiesioginį priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu, buvo pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti tik tuo atveju jeigu ji (pėsčioji R. M.) į gatvės važiuojamąją dalį pateko (nugriuvo) tuo metu, kai autobusas Ikarus 260 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jau važiavo. Jeigu eismo dalyvis (autobuso Ikarus 260 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas Č. Ž.), prieš pradėdamas važiuoti įsitikino, kad tai daryti saugu, tai tokiu atveju techniniu požiūriu pastarasis eismo dalyvis (autobuso Ikarus 260 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas Č. Ž.) neprivalėjo tikėtis, kad, jam jau važiuojant, kitas eismo dalyvis (pėsčioji R. M.) nugrius ant gatvės važiuojamosios dalies ir tokiu būdu sukels grėsmę eismo saugumui. Jeigu autobusui Ikarus 260 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prieš pradedant važiuoti, pėsčioji R. M. jau buvo nugriuvus ant gatvės važiuojamosios dalies, tai tokiu atveju autobuso Ikarus 260 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo Č. Ž. veiksmai,- nesustabdė vairuojamos transporto priemonės ir nuvažiavo iš eismo įvykio vietos,- techniniu požiūriu buvo pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Pėsčiosios R. M. veiksmai,- būdama gatvės važiuojamojoje dalyje sukėlė grėsmę eismo saugumui,- techniniu požiūriu turėjo tiesioginį priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu.

Pėsčiosios R. M. veiksmai, techniniu požiūriu turėję tiesioginį priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu, buvo pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti tik tuo atveju jeigu ji (pėsčioji R. M.) į gatvės važiuojamąją dalį pateko (nugriuvo) tuo metu, kai autobusas Ikarus 260 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jau važiavo.

Tikėtina tokia šio eismo įvykio eiga. Kauno mieste Vytauto prospekte iš viešojo transporto stotelės „Autobusų stotis" link Čiurlionio gatvės važiavo autobusas Ikarus 260 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas Č. Ž.. R. M. nugriuvus ant gatvės važiuojamosios dalies ir esant horizontalioje padėtyje (gulimoje padėtyje ant nugaros) arba tam artimoje padėtyje (sėdimoje padėtyje), pėsčiosios kūnas buvo pervažiuotas autobuso Ikarus 260 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės užpakaliniais sudvejintais ratais per dubens sritį bei ištiestas kojas. Po pėsčiosios R. M. pervažiavimo autobusas Ikarus 260 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo iš eismo įvykio vietos, o pėsčioji R. M. liko gulėti eismo įvykio vietos aplinkoje nenustatytoje padėtyje. Jeigu autobusui Ikarus 260 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prieš pradedant važiuoti, pėsčioji R. M. jau buvo nugriuvus ant gatvės važiuojamosios dalies, tai tokiu atveju autobuso Ikarus 260 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo Č. Ž. veiksmai,- nesustabdė vairuojamos transporto priemonės ir nuvažiavo iš eismo įvykio vietos,- techniniu požiūriu turėjo tiesioginį priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu (baudžiamosios bylos Nr. 1-956/2010 I t. 98- 99 b.l.).

Tokiu būdu aukščiau nurodytu Baudžiamojoje byloje atliktos 2007-09-27 Ekspertizės aktu Nr. 11-1672(07) buvo nustatyta, kad Pėsčiosios R. M. veiksmai, techniniu požiūriu turėję tiesioginį priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu, buvo pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti tik tuo atveju jeigu ji (pėsčioji R. M.) į gatvės važiuojamąją dalį pateko (nugriuvo) tuo metu, kai autobusas Ikarus 260 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jau važiavo.

Pagal CK 6.270 straipsnio 1 ir 2 dalis, asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (tame tarpe transporto priemonių naudojimu), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Atsakovas pagal šį straipsnį yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, t. y. asmuo, valdantis šį šaltinį nuosavybės, patikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu (panaudos, nuomos ar kitokios sutarties pagrindu, pagal įgaliojimą ir t. t.).

Atsakovai civilinėje byloje neginčijo aplinkybės, kad UAB „Kauno autobusai“ buvo aukščiau nurodyto autobuso valdytojas. Atsakovai civilinėje byloje taip pat neįrodinėjo ir aplinkybės, kad aukščiau nurodytą autobusą trečiasis asmuo Č. Ž. vairavo kaip nors netesėtai jį užvaldęs (CK 6.270 straipsnio 3 dalis). Todėl atsakovai neprivalėtų atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytos žalos tiktai tuo atveju, jeigu civilinėje byloje būtų įrodę, kad pėsčioji R. M. į gatvės važiuojamąją dalį pateko (nugriuvo) tuo metu, kai autobusas Ikarus 260 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jau važiavo. Įrodyti šią aplinkybę civilinėje byloje buvo būtent atsakovų pareiga (CK 6.270 straipsnio 1 dalis).

Įvertinus civilinėje byloje esančius, atsakovų pateiktus ir jų prašymu išreikalautus įrodymus, laikytina, kad atsakovai aukščiau nurodytos aplinkybės neįrodė (CPK 185 straipsnio 1 dalis). 2009-12-17 baudžiamojoje byloje atlikto eksperimento metu buvo nustatyta, kad matomumas iš autobuso Ikarus 260 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo vietos per galinio vaizdo veidrodėlį yra geras (baudžiamosios bylos Nr. 1-956/2010 II t. 59- 61 b.l.). Liudytoja R. D. teismo posėdžio metu parodė, kad 2005 metais per Šv. Velykas, buvo pas seserį Jonavoje. Tada atvyko į Kauno Autobusų stotį aplankyti kitą seserį. Išlipus iš požeminės perėjos išgirdo kažką šaukiant: „stok, stok“. Pagalvojo, kad gaudo vagį. Po to, priėjus prie gatvės, netoli sustojimo, liudytoja pamatė žmones, taip pat pamatė nuvažiuojantį (duomenys neskelbtini) maršruto autobusą. Matė, kad autobusas privertom durim velka moterį, buvo priverta moters dešinė ranka. Vairuotojas važiavo, moters kojos papuolė po autobuso užpakaliniais ratais, ranka iš autobuso durų ištrūko. Tai vyko maždaug ties laiptais į Autobusų stotį, į kasas. Autobusas nuvažiavo link geležinkelio stoties nesustodamas. Tokiu būdu teismo posėdžio metu apklausta liudytoja R. D. paneigė, kad pėsčioji R. M. į gatvės važiuojamąją dalį pateko (nugriuvo) tuo metu, kai autobusas Ikarus 260 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jau važiavo. Tai, kad eismo įvykio aplinkybes liudytoja teismo posėdžio metu prisiminė ne visai tiksliai, nagrinėjamu atveju neturi esminės reikšmės, kadangi teismo ji buvo apklausta po eismo įvykio praėjus gana ilgam laiko tarpui. Be to, bet kokiu atveju, šios liudytojos parodymai nepatvirtina, kad eismo įvykis įvyko dėl nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo, o įrodyti šią aplinkybę, kaip jau yra nurodyta sprendime aukščiau, buvo tiesioginė atsakovų pareiga. Nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo nepatvirtina ir teismo posėdžio metu atsakovų ir trečiojo asmens Č. Ž. prašymu apklausto liudytojo A. D. parodymai. Iš šio senyvo amžiaus liudytojo parodymų teismo posėdžio metu yra matyti, kad jis nematė arba nepamena pačio traumos padarymo R. M. momento. Liudytojas iš viso nematė, kaip autobuso ratai R. M. pervažiavo- nors ši aplinkybė neginčijamai nustatyta tiek prie civilinės bylos prijungtoje baudžiamojoje byloje esančia Specialisto išvada Nr. M 465/05 (02) (baudžiamosios bylos Nr. 1-956/2010 I t. 42 b.l.), tiek baudžiamojoje byloje atliktos 2007-09-27 Ekspertizės aktu Nr. 11-2711(07) (baudžiamosios bylos Nr. 1-956/2010 I t. 102- 103 b.l.). Jokių kitų įrodymų, patvirtinančių nukentėjusio asmens (R. M.) tyčią ar didelį neatsargumą, atsakovai nenurodė, nepateikė ir teismo išreikalauti neprašė. Jokios papildomos ekspertizės civilinėje byloje atsakovai paskirti neprašė. Išreikalauti kokius nors papildomus įrodymus, atsakovai civilinėje byloje neprašė. Apklausti kokius nors kitus liudytojus, atsakovai civilinėje byloje taip pat neprašė.

Kadangi atsakovai civilinėje byloje neįrodė aplinkybės, kad R. M. į gatvės važiuojamąją dalį pateko (nugriuvo) tuo metu, kai autobusas Ikarus 260 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jau važiavo, t.y. neįrodė, kad žala padidinto pavojaus šaltinio buvo padaryta dėl nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo, ieškinio reikalavimai laikytini pagrįstais (CK 6.270 straipsnio 1- 2 dalys).

Dėl atsakovų atsakomybės. Ieškovė neturtinės žalos atlyginimą prašo priteisti iš atsakovų UAB „Kauno autobusai“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ solidariai. Savo reikalavimus atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“ ieškovė grindžia ta aplinkybe, kad atsakovas UAB „Kauno autobusai“ nurodytu laikotarpiu buvo apsidraudęs civilinę atsakomybę pas UAB DK „PZU Lietuva“, todėl ši draudimo bendrovė taip pat privalo atlyginti neturtinę žalą. Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ tokią savo pareigą ginčija.

Kadangi byloje draudiko prievolė atlyginti ieškovei neturtinę žalą kildinama iš dviejų draudimo sutarčių- privalomojo ir savanoriškojo draudimo, pagal kurias draudikas prisiėmė įsipareigojimus atlyginti žalą, tai teismas įvertina draudiko prievolę atskirai pagal šias abi sutartis.

Civilinės bylos medžiaga yra nustatyta, kad autoįvykio metu atsakovas UAB „Kauno autobusai“ 2004-04-30 Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi AHA Nr. 0351993 (41 b.l.) buvo apsidraudęs savo civilinę atsakomybę transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu UAB „NORD/LB draudimas“ (dabar- UAB DK „PZU Lietuva“) 1.726.400,00 Lt (500.000 EUR). Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ pagrįstai nurodo, kad šia privalomojo draudimo sutartimi UAB DK „PZU Lietuva“ yra įpareigota 2004-03-05 LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo numatytose ribose atlyginti nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų žalą dėl kurios padarymo 2005-03-29 kelių eismo įvykio pasekmėje kyla transporto priemonės (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini), valdytojo Č. Ž. civilinė atsakomybė. LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo, galiojusio 2005-03-29, 11 straipsnio 1 dalis numato draudiko atsakomybės ribas- transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 500 000 Eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 500 Eurų dėl neturtinės žalos padarymo) bei 100 000 Eurų dėl žalos turtui. Todėl draudiko atsakomybė atlyginant nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų patirtą neturtinę žalą pagal Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį AHA Nr. 0351993 yra ribojama 500 Eurų (1726,40 Lt) suma. Atsakovas UAB „Kauno autobusai“ nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-115/2006, kadangi šioje nutartyje yra pasisakoma dėl teisinių santykių, reglamentuotų anksčiau galiojusios LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo redakcijos. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje buvusio autoįvykio metu galiojusio aukščiau nurodyto įstatymo 11 straipsnio 1 dalis draudiko atsakomybę atlyginant nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų patirtą neturtinę žalą riboja 500 Eurų (1726,40 Lt) suma.

Tačiau civilinės bylos medžiaga taip pat yra nustatyta, kad atsakovas UAB „Kauno autobusai“ autoįvykio metu buvo apdraudęs savo bendrąją civilinę atsakomybę (veiklos civilinė atsakomybę) Draudimo kompanijoje „Lindra“ (dabar- UAB DK „PZU Lietuva“)- 3.452.800,00 Lt draudimo sumai 2004-07-27 Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartimi BCA Nr. 000614/1/168 (44-47 b.l.).

Ši draudimo sutartis yra papildoma draudiminė atsakovo UAB „Kauno autobusai“ apsauga, pagal šią sutartį turi būti dengiama žala, kurios nepadengia kitos draudimo rūšys.

Nurodytos draudimo sutarties 2.1 punktu šalys susitarė, kad draudimo objektas yra draudėjo civilinė atsakomybė už žalą sveikatai bei gyvybei ar/ir materialiam turtui, draudiminio įvykio pasekoje padarytą tretiesiems asmenims, kai šie pareiškia pretenzijas draudėjui dėl žalos atlyginimo, taip pat už žalą gamtai. Sutarties 2.2 punktu šalys susitarė, kad sutartyje nurodytos draudimo sumos ribose apdraudžiamos tame tarpe viešoji civilinė atsakomybė ir veiklos civilinė atsakomybė. Sutarties 3.1 punktu šalys susitarė, kad draudiminiu įvykiu yra laikomas, tame tarpe, neapskundžiamu galutiniu teismo sprendimu pripažinta trečiojo asmens pretenzija dėl žalos, draudimo sutarties galiojimo metu padarytos trečiojo asmens sveikatai bei gyvybei.

Taigi pagal 2004-07-27 Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį šalys neabejotinai susitarė dėl žalos asmens sveikatai bei gyvybei draudimo. Kadangi žalos asmens sveikatai bei gyvybei rūšis- turtinė ar neturtinė- pačioje sutartyje betarpiškai nekonkretizuota, tai nėra pagrindo išvadai, kad šia sutartimi šalys nesusitarė dėl neturtinės žalos draudimo. Pagal Civilinio kodekso 6.193 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai, visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Nagrinėjamos bylos atveju sudarydamas bendrąją civilinės atsakomybės sutartį draudėjas prisijungė prie draudiko patvirtintų standartinių šios rūšies draudimo taisyklių. Taigi turėjusi galimybę aiškiai išdėstyti sutarties sąlygas jų neaiškumu ar neapibrėžtumu jas pasiūliusi sutarties šalis (draudikas) negali remtis, siekdama išvengti sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Tokią teismų praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2008).

Dėl to draudiko prievolė atlyginti neturtinę žalą kyla tiek iš Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties (500 Eurų ribose), tiek iš Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutarties (3.452.800 Lt ribose). Tačiau nurodytos Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutarties 7.3 punkte šalys numatė besąlyginę 4000 Lt dydžio franšizę. Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovės reikalavimai tenkinti atsakovo UAB „Kauno autobusai“ atžvilgiu tenkintini 2273, 60 Lt (4000-(500 x 3,4528)) sumai, o atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ atžvilgiu kitai ieškovės reikalavimų, kuriuos teismas pripažins pagrįstais, sumai.

Tai, kad atsakovas UAB „Kauno autobusai“ nurodo, jog jis buvo sudaręs civilinės atsakomybės sutartį taip pat ir su ADB „Snoro garantas“ (dabar trečiasis asmuo AAS „Gjensidige Baltic“), nagrinėjamoje byloje neturi teisinės reikšmės. Ieškinio reikalavimų AAS „Gjensidige Baltic“ atžvilgiu ieškovė nepareiškė. Atsakovui UAB „Kauno autobusai“ išaiškintina, kad jis, laikydamas, jog AAS „Gjensidige Baltic“ turi prievolę atlyginti iš UAB „Kauno autobusai“ priteisiamą 2273, 60 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą, turi teisę bendra tvarka atskiroje civilinėje byloje pareikšti AAS „Gjensidige Baltic“ ieškinį, dėl žalos atlyginimo regreso teise priteisimo.

Dėl teisės į neturtinės žalos atlyginimą ir šios žalos dydžio. Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl asmens gyvybės atėmimo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal Civilinio kodekso 6.284 straipsnio 1 dalį, fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi. Be mirusio asmens nepilnamečių vaikų, sutuoktinio, nedarbingų tėvų, teisę į žalos atlyginimą turi taip pat ir kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai. Šie asmenys taip pat turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Iš ieškovės nurodytų aplinkybių, jos nuoseklių paaiškinimų teismo posėdžio metu, civilinėje byloje apklaustos liudytojos G. L. L. parodymų, matyti, kad ieškovė su savo žuvusia seserimi R. M. buvo biologinės dvynės, labai gerai sutarė, tam tikrą laikotarpį kartu gyveno, kitais laikotarpiais bendraudavo itin dažnai, ligos atveju viena kitą prižiūrėjo, rėmė viena kitą produktais ir finansiškai. Po R. M. mirties ieškovė pradėjo skųstis, kad jai trūksta piniginių lėšų. Sesers dvynės mirtį ieškovė išgyveno itin sunkiai. Jokių šias aplinkybės paneigiančių įrodymų atsakovai nenurodė, nepateikė ir teismo išreikalauti neprašė. Todėl laikytina, kad žuvusioji R. M. su ieškove buvo itin artimos, ji ieškovę iš dalies išlaikė (CPK 185 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 1 dalis, Civilinio kodekso 1.5 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo kolegija 2005-02-14 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2005 pabrėžė, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimą Civilinio kodekso 6.284 straipsnio 1 dalyje numatyti asmenys turi neatsižvelgiant į darbingumą. Kolegija taip pat pažymėjo, kad sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir jos dydžio klausimą, reikia atsižvelgti į šių asmenų santykius su žuvusiuoju. Todėl teismas, vertindamas ieškovei priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį, atsižvelgia į tai, kad ieškovės G. K. santykiai su žuvusia R. M. buvo itin artimi daugelį metų, jos buvo biologinės dvynės (šios aplinkybės atsakovai byloje neginčijo). Tačiau vertindamas ieškovei priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį teismas taip pat atsižvelgia ir į tą aplinkybę, kad ieškovė savo žuvusios sesers buvo išlaikoma tiktai nedidele dalimi. Esant nurodytoms aplinkybėms ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ieškovei priteistinas 10 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimas (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 1 dalis, Civilinio kodekso 1.5 straipsnio 4 dalis, 6.250 straipsnis, 6.270 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 6.284 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 str. 1 d., turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą asmenys, nagrinėjant civilines bylas atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6-8 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas), su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų, todėl ieškovė yra atleista nuo teismo patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu bei žyminio mokesčio, mokėjimo valstybei.

Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovų į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (Civilinio proceso kodekso 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259 str., 268- 270 str.,

nusprendžia:

Atnaujinti ieškovei G. K. ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareikšti.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“, į.k. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), a.s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, 7726,40 Lt (septynis tūkstančius septynis šimtus dvidešimt šešis litus 40 ct) neturtinės žalos atlyginimo, ieškovės G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti iš atsakovo UAB „Kauno autobusai“, į.k. (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), a.s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB DnB NORD bankas, banko kodas 40100, 2273,60 Lt (du tūkstančius du šimtus septyniasdešimt tris litus 60 ct) neturtinės žalos atlyginimo, ieškovės G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), naudai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo UAB „Kauno autobusai“, į.k. (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), a.s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB DnB NORD bankas, banko kodas 40100, 68,22 Lt žyminio mokesčio, 26,15 Lt ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, 2,44 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija, įm. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300, įmokos kodas už išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu bei žyminio mokesčio sumokėjimą- 5660, už antrinės teisinės pagalbos suteikimo ieškovei apmokėjimą- 5630.

Priteisti iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“, į.k. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), a.s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, 231,78 Lt žyminio mokesčio, 88,85 Lt ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, 8,30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija, įm. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300, įmokos kodas už išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu bei žyminio mokesčio sumokėjimą- 5660, už antrinės teisinės pagalbos suteikimo ieškovei apmokėjimą- 5630.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Plučas