Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Paliokas, sekretoriaujant Mintautei Varnaitei, dalyvaujant ieškovei G. K., jos atstovei advokatei Kristinai Mikolaitei, atsakovo UAB „Kauno autobusai“ atstovei R. I., trečiajam asmeniui Č. Ž., jo atstovui advokatui Edvinui Sergaičiui, nedalyvaujant atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ atstovei, trečiojo asmens AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės G. K. ieškinį atsakovams UAB „Kauno autobusai“, UAB DK „PZU Lietuva“, tretiesiems asmenims Č. Ž., AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialui, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė G. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams UAB „Kauno autobusai“, UAB DK „PZU Lietuva“, tretiesiems asmenims Č. Ž., AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialui dėl žalos atlyginimo.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2005 m. kovo 29 d. Kaune, Vytauto prospekte esančioje viešojo transporto stotelėje „Autobusų stotis“, atsakovui priklausančio ir trečiojo asmens Č. Ž. vairuojamo autobuso durys privėrė jos seseriai R. M. ranką, dėl ko autobusui pradėjus važiuoti ši pateko po autobuso ratais ir buvo pervažiuota. Nuo patirtų sužalojimų ieškovės sesuo tą pačią dieną mirė. Dėl R. M. mirties aplinkybių pradėtas baudžiamasis procesas dėl trečiojo asmens Č. Ž. K. miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 9 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. I-956-651/2010 buvo nutrauktas suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Šia nutartimi G. K., kuri buvo pripažinta civiline ieškove baudžiamojoje byloje, pareikštas civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 21 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš dalies. Spręsdamas klausimą dėl ieškovės teisės į neturtinės žalos atlyginimą ir pasisakydamas dėl priteistino žalos dydžio, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad eismo įvykio metu mirtinai sužalota R. M. ir ieškovė buvo biologinės dvynės, o ieškovės byloje duotais paaiškinimais bei liudytojų parodymais nustatyta, jog ieškovė su seserimi sutarė gerai, tam tikrą laikotarpį gyveno kartu, o negyvendamos kartu itin dažnai bendraudavo, prižiūrėdavo viena kitą ligos atveju, rėmė finansiškai bei maisto produktais, ieškovė sunkiai išgyveno sesers žūtį, ir priteisė ieškovės naudai 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (7726,40 Lt iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ ir 2273,60 Lt iš atsakovo UAB „Kauno autobusai“).

Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovės G. K. ir atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinius skundus, pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą, iš esmės sutikdamas su jame išdėstytais motyvais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. birželio 8 d. nutartimi Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 23 d. nutarties dalį ir Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 21 d. sprendimo dalį, kuriomis atmestas reikalavimas priteisti likusią dalį (7726,40 Lt) neturtinės žalos iš UAB „Kauno autobusai“, panaikino ir bylą dėl šios dalies perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Taip pat kasacinės instancijos teismas minėta nutartimi Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 23 d. nutarties dalį ir Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 21 d. sprendimo dalį, kuriomis iš UAB „Kauno autobusai“ priteista 2273,60 Lt neturtinės žalos ir sumažintas atlygintinos žalos dydis iki 10 000 Lt, paliko nepakeistą; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 23 d. nutarties dalį ir Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 21 d. sprendimo dalį, kuriomis iš UAB DK „PZU Lietuva“ priteista 7726,40 Lt neturtinės žalos pakeitė, priteisiant iš UAB DK „PZU Lietuva“ 1726,4 Lt draudimo išmoką neturtinei žalai atlyginti.

Kasacinės instancijos teismui grąžinus bylą iš naujo nagrinėti dalyje dėl 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, ieškovė, atsisakydama ieškinio dalyje dėl 4000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, reikalauja priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Kauno autobusai“ ir UAB DK „PZU Lietuva“, 6 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo palaiko.

Ieškovės atstovė nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nustatyta, kad šioje byloje ieškovė patyrė 10 000 Lt neturtinę žalą. Liko tik nustatyti, kuriam iš atsakovų kyla pareiga atlyginti likusią neatlygintą žalos dalį. Šioje byloje jau buvo nustatyti faktai, kad ieškovei padaryta 10 000 Lt neturtinė žala, teismai nustatė visas civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas. Ieškovė yra gavusi 1 726,40 Lt iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ ir 2 273,60 Lt iš atsakovo UAB „Kauno autobusai“. Likusi neatlyginta neturtinės žalos suma yra 6 000 Lt. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išdėstytus argumentus, kad pagal bendrosios civilinės atsakomybės sutartį, sudarytą tarp atsakovų 2004-07-27, atsakovui UAB BK „PZU Lietuva“ nėra pareigos atlyginti neturtinę žalą, į tai kad iš UAB DK „PZU Lietuva“ kasacinės instancijos teismas priteisė 1 726,40 Lt, prašo likusią neatlygintą neturtinės žalos sumą priteisti solidariai iš abiejų atsakovų. Privalomojo transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimo sutarties sudarymo metu galiojusi privalomo civilinės atsakomybės įstatymo redakcija nenumatė ir neišskyrė neturtinės žalos ir jos dydžio. Pagal susiformavusią teismų praktiką, tokiu atveju atlyginimas yra ribojamas tik pačia sutartyje numatyta suma. Ieškovės prašoma atlyginti suma patenka į draudimo sutartyje nurodytą atlygintinos žalos dydį, todėl mano, kad iš privalomos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės sutarties, sudarytos tarp atsakovų 2004-04-30, kyla solidari atsakomybė atlyginti 6000 Lt sumą. Taip pat ieškovės atstovė nurodė, kad teismui priteisus neturtinės žalos atlyginimą solidariai iš abiejų atsakovų, ar UAB „Kauno autobusai“ atleidžiant nuo prievolės mokėti ir priteisiant iš tik iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“, tokiu atveju bylinėjimosi išlaidos neturėtų būti priteistos iš ieškovės.

Atsakovo UAB „Kauno autobusai“ atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad iš priteistų 10 000 Lt atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ 1726,40 Lt jau sumokėjo. Atsakovas UAB „Kauno autobusai“ sumokėjo 2273,60 Lt, todėl liko nesumokėta 6 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką draudiko ir žalą padariusio asmens prievolė atlyginti žalą yra solidari. Šioje byloje UAB „Kauno autobusai“ atsakomybė kildinama iš CK 6.270 str., kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojo, tai reiškia, kad jų atsakomybė kyla ir nesant kaltei, todėl prisiima atsakomybę dėl neturtinės žalos atlyginimo. Tačiau draudimo polise nurodyta, kad sutartis įsigalioja 2004-04-30 9 val. ir sutartis sudaryta vadovaujantis draudimo taisyklėmis, patvirtintomis 2001-09-13 Vyriausybės nutarimu Nr. 1100. Šio nutarimo 50 p. nurodytos tik dvi draudimo išmokos – dėl žalos asmeniui ir dėl žalos turtui. Sudarant draudimo sutartį nebuvo išskirta neturtinė žala, todėl tikėjosi, kad draudžia apskritai civilinę atsakomybę, neskirstant jos į turtinę ir neturtinę, bei mano, kad neatlygintą žalos sumą turėtų atlyginti draudikas.

Atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ atstovas į teismo posėdį neatvyko bei teismui pateikė rašytinį prašymą civilinę bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant (t. 3, b.l. 23-30). Atsakovas šiame prašyme taip pat nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. birželio 8 d. nutartimi nustatė atsakovo pareigą atlyginti tik 500 eurų (1726,40 Lt) neturtinė žalos pagal 2004-04-30 transporto priemonės valdytojų privalomojo draudimo sutartį, kurią UAB DK „PZU Lietuva“ ieškovei G. K. 2012-03-02 jau išmokėjo. Taip pat atsakovas prašo iš ieškovės G. K. priteisti 232,00 Lt sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą ir 248,00 Lt sumokėto žyminio mokesčio už kasacinio skundo padavimą.

Trečiojo asmens Č. Ž. atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad žalos atlyginimo klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra.

Trečiojo asmens AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo atstovas į teismo posėdį neatvyko, pateiktame prašyme dėl bylos nagrinėjimo jų atstovui nedalyvaujant nurodė, kad palaiko savo poziciją, nurodytą atsiliepime į ieškinį (t. 3, b.l. 20). Tretysis asmuo AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas atsiliepime nurodė, kad AAS „Gjensidige Baltic“ (ADB „Snoro garantas“ 2004 08 30 perregistruota į ADB RESO Europa, kurios teisių ir pareigų perėmėja nuo 2009 03 31 yra AAS „Gjensidige Baltic“, kuri veiklą Lietuvoje vykdo per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą), kaip atsakovo UAB „Kauno autobusai“ Keleivių draudimo nuo nelaimingų atsitikimo Draudikas (polisas (duomenys neskelbtini), galiojimo laikotarpis 2004 11 14 -2005 11 13, Keleivių draudimo nuo nelaimingų atsitikimų taisyklės Nr. 034) jokios informacijos apie ieškinyje nurodytą 2005-03-29 eismo įvykį Kaune, kurio metu nukentėjo ieškovės sesuo R. M. neturi. Draudimo bendrovė negavo nei pranešimo apie įvykį, nei prašymo atlyginti žalą.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Baudžiamojoje byloje Nr. 1-956/2010 nustatyta, kad Č. Ž. 2005-03-29, apie 13.55 val., Vytauto pr., Kauno m., viešojo transporto stotelėje „Autobusų stotis“, būdamas maršrutinės transporto priemonės - autobuso „Ikarus 260“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio UAB „Kauno autobusai“ vairuotoju ir vairuodamas šią transporto priemonę, pažeidė KET (red. gal. nuo 2004-12-24 iki 2006-10-04) 53 p., 64 p., 145 p., 173 p.; Kauno miesto savivaldybės tarybos 2003-05-29 sprendimu Nr. T-233 patvirtintų „Keleivių ir bagažo vežimo vietinio susisiekimo autobusais, troleibusais ir maršrutiniais taksi Kauno mieste taisyklių“ 20.1.p., reikalavimus, ko pasėkoje stotelėje išlipus autobuso keleiviams neįsitikino, kad pradėti važiuoti iš stotelės yra saugu, uždarė autobuso duris, jomis privėrė išlipusios iš autobuso keleivės R. M. ranką ir pradėjo važiuoti dėl ko pastaroji pakliuvo po autobuso ratais ir buvo pervažiuota. Eismo įvykio metu R. M. patyrė šiuos kūno sužalojimus - gaktinės sąvaržos bei abiejų klubikaulių ir kryžkaulio jungčių išsiskyrimą, kairiojo gaktikaulio šakų lūžimą, atvirą dešinės blauzdos šeivikaulio ir blauzdikaulio bei kairiojo blauzdikaulio lūžimus, plėštinę žaizdą kairėje kirkšninėje srityje bei kairėje blauzdoje, kojų minkštųjų audinių aptraiškymą ir atsluoksniavimą, makšties plyšimą, kraujosruvą šlapimo pūslės sienelėje, kraujosruvą pakaušio srities minkštuosiuose audiniuose ir nuo jų mirė. Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 9 d. nutartimi baudžiamasis procesas Č. Ž. atžvilgiu nutrauktas, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo už nusikaltimą, numatytą BK 281 str. 5 d., senaties terminui. Nukentėjusios G. K. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas (t. 1, b.l. 7-9, Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys). Dėl šių aplinkybių ginčo tarp šalių ir trečiųjų asmenų nėra.

Dėl atsakovų civilinės atsakomybės pagrindų.

Atsakovas UAB „Kauno autobusai“ yra transporto priemonės – autobuso „Ikarus 260“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas, kurią eismo įvykio metu, kai ieškovės sesuo buvo mirtinai sužalota, vairavo trečiasis asmuo Č. Ž.. Šių aplinkybių byloje dalyvaujantys asmenys neginčija. Civilinę atsakomybę už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą reglamentuoja specialioji teisės norma – CK 6.270 straipsnis. Pagal šio straipsnio nuostatas didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą privalo atlyginti šio šaltinio valdytojas. Be to, valdytojo atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą atsiranda be kaltės. Nagrinėjamoje byloje didesnio pavojaus šaltinio valdytoju yra UAB „Kauno autobusai“. Kadangi tretysis asmuo Č. Ž. ieškovės seserį mirtinai sužalojo atsakovui UAB „Kauno autobusai“ priklausančia transporto priemone, dėl to už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą ieškovei privalo atlyginti UAB „Kauno autobusai“. Didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybę nagrinėjamu atveju pašalintų tik nenugalima jėga ar nukentėjusiojo asmens tyčia ar didelis neatsargumas (CK 6.270 str. 1 d.), tačiau tokių aplinkybių bylos nagrinėjimo metu nenustatyta.

Be to civilinėje byloje esantys įrodymai patvirtina, kad autoįvykio metu atsakovas UAB „Kauno autobusai“ 2004-04-30 Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 41) buvo apsidraudęs savo civilinę atsakomybę transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu UAB „NORD/LB draudimas“ (dabar- UAB DK „PZU Lietuva“), pagal kurį draudikas – atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“, įsipareigojo atlyginti nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytą žalą sutartyje arba įstatyme numatytų sumų ribose (CK 6.987 str., 6.997 str. 1 d., Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 3 str., 11 str. 1 d. (2004-03-05 įstatymo redakcija).

Dėl neturtinės žalos dydžio.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. birželio 8 d. nutartimi Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 23 d. nutarties dalį ir Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 21 d. sprendimo dalį, kuriomis iš UAB „Kauno autobusai“ priteista 2273,60 Lt neturtinės žalos ir sumažintas atlygintinos žalos dydis iki 10 000 Lt, paliko nepakeistą (t. 2, b.l. 188-195), todėl nagrinėjamoje byloje ginčo dėl ieškovės patirtos neturtinės žalos dydžio nėra ir negali būti.

Be to minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 23 d. nutarties dalį ir Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 21 d. sprendimo dalį, kuriomis iš UAB DK „PZU Lietuva“ priteista 7726,40 Lt neturtinės žalos pakeitė, priteisdamas iš UAB DK „PZU Lietuva“ 1726,4 Lt draudimo išmoką neturtinei žalai atlyginti.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas UAB „Kauno autobusai“ ieškovei 2012-02-10 atlygino 2273,60 Lt neturtinės žalos (t. 3, b.l. 32), o atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ ieškovei 2012-03-02 atlygino 1726,40 Lt neturtinės žalos (t. 3, b.l. 29). Ieškovė teismo posėdžio metu pripažino, kad mokėjimo nurodymuose nurodyta pinigų sumą iš atsakovų gavo, todėl ieškinio reikalavimų dalyje dėl 4000 Lt (2273,60 Lt + 1726,40 Lt) atsisako (t. 3, b.l. 34).

Kadangi ieškovės dalies ieškinio reikalavimų atsisakymas viešajam interesui neprieštarauja, kitų asmenų teisių nepažeidžia, todėl priimtinas. Civilinė byla šioje dalyje (dėl 4000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo) nutrauktina (CPK 140 str. 1 d., 293 str. 4 p.).

Dėl atsakingo už žalą asmens ir civilinės atsakomybės draudiko atsakomybės ribų.

Ieškovė prašo likusią neatlygintą (6000 Lt) neturtinę žalą priteisti iš atsakovų UAB „Kauno autobusai“, kaip atsakingo už žalą asmens, ir UAB DK „PZU Lietuva“, pas kurią atsakovas UAB „Kauno autobusai“ buvo apsidraudęs transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, solidariai.

Pagal CK 6.263 str. 2 d. dėl nusikalstamos veikos atsiranda deliktinė atsakomybė ir žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo – nagrinėjamu atveju atsakovas UAB „Kauno autobusai“. Tačiau atsakovui UAB „Kauno autobusai“ apdraudus savo civilinę atsakomybę transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu nukentėjęs trečiasis asmuo greta reikalavimo į atsakingą už žalą asmenį - UAB „Kauno autobusai“, įgyja ir teisę reikalauti draudimo išmokos iš civilinės atsakomybės draudiko - UAB DK „PZU Lietuva“. Abu šie reikalavimai turi savarankiškus pagrindus: ieškovės reikalavimas į UAB „Kauno autobusai“ atsirado iš delikto, o reikalavimas į UAB DK „PZU Lietuva“ kildinamas 2004-04-30 iš Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties kaip sutarties trečiojo asmens naudai. Nukentėjusio trečiojo asmens tiesioginio reikalavimo teisė į civilinės atsakomybės draudiką įtvirtinta ir Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme (draudimo sutarties sudarymo metu galiojusios šio įstatymo redakcijos 1 str. 2 d., 2 str. 3 d., 3 str.). Tačiau draudikas privalo atlyginti padarytą žalą sutartyje arba įstatyme numatytų sumų ribose (CK 6.987 str., 6.997 str. 1 d.), o jei draudimo atlyginimo nepakanka žalai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą (CK 6.254 str.).

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 21 d. sprendime konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje buvusio autoįvykio metu galiojusio Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalis draudiko atsakomybę atlyginant nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų patirtą neturtinę žalą riboja 500 eurų (1726,40 Lt) suma, todėl iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ pagal 2004-04-30 Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį priteisė 500 eurų (1726,40 Lt) neturtinės žalos ir 6000 Lt (7726,40 Lt – 1726,40 Lt= 6000 Lt) neturtinės žalos pagal 2004-07-27 Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį (t. 2, b.l. 54-69).

Nei ieškovė G. K. (t. 2, b.l. 77-78), nei atsakovas UAB „Kauno autobusai“ (nepateikė nei apeliacinio skundo, nei neprisidėjo prie kito atsakovo apeliacinio skundo) pirmos instancijos teismo sprendimo dalyje dėl neturtinės žalos dydžio pagal Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį neskundė. Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ apeliaciniu skundu taip pat neginčijo priteistos neturtinės žalos dydžio pagal Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (t. 2, b.l. 95-100). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 23 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 21 d. sprendimas paliktas nepakeistas (t. 2, b.l. 135-144).

Kasaciniu skundu atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ prašė panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 21 d. sprendimo dalį bei Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 23 d. nutarties dalį, kuria konstatuota draudiko UAB DK „PZU Lietuva“ civilinė atsakomybė pagal Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį (duomenys neskelbtini) (draudimo liudijimas (duomenys neskelbtini)) pareiga mokėti draudimo išmoką neturtinei žalai atlyginti, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą: ieškinį dėl atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ dėl neturtinės žalos atlyginimo pagal Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį atmesti (t. 2, b.l. 148-153), t.y. iš esmės kasacinio skundo nagrinėjimo dalykas buvo – draudiko atsakomybės ribos pagal savanoriško civilinės atsakomybės draudimą. Kasacinis teismas kasacinio skundo ribų neperžengė (CPK 353 str.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. birželio 8 d. nutartyje konstatavo, kad bylą nagrinėję teismai, pagal 2004 m. liepos 27 d. Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį priteisdami iš kasatoriaus draudimo išmoką neturtinei žalai atlyginti, pažeidė CK 6.987 straipsnį, bei Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 23 d. nutarties dalį ir Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 21 d. sprendimo dalį, kuriomis iš UAB DK „PZU Lietuva“ priteista 7726,40 Lt neturtinės žalos pakeitė, priteisdamas iš UAB DK „PZU Lietuva“ 1726,4 Lt (7726,40 Lt – 6000 Lt) draudimo išmoką neturtinei žalai atlyginti (t. 2, b.l. 188-195).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. birželio 8 d. nutartimi (dėl to, kad pirmos instancijos teismas nemotyvavo sprendimo dalyje dėl 7726,40 Lt neturtinės žalos iš UAB „Kauno autobusai“ reikalavimo atmetimo) panaikino Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 23 d. nutarties dalį ir Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 21 d. sprendimo dalį, kuriomis atmestas reikalavimas priteisti likusią dalį (7726,40 Lt) neturtinės žalos iš UAB „Kauno autobusai“, ir bylą dėl šios dalies perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą (CPK 362 str. 2 d.).

Taigi iš naujo nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, civilinėje byloje spręstinas tik klausimas dėl atsakingo už žalą asmens atsakomybės atlyginti neturtinę žalą, todėl ieškovė nepagrįstai reikalauja likusią neatlygintą neturtinę žalą priteisti solidariai iš abiejų atsakovų. Spręsti dėl draudiko atsakomybės ribų pagal Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, kuri buvo nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, šioje civilinėje byloje teismas neturi teisės.

Atsakovas UAB „Kauno autobusai“ teismo posėdžio metu sutiko, kad yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas bei atsakingas už žalą asmuo, tačiau nepagrįstai teigia, kad visą neturtinę žalą pagal 2004-04-30 Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį privalo atlyginti draudikas – atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“. Kaip jau buvo minėta, Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 21 d. sprendimas dalyje dėl 500 eurų (1726,40 Lt) neturtinės žalos pagal 2004-04-30 Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį priteisimo iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ nepanaikintas bei yra galiojantis, todėl grąžinus bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo dalyje dėl atsakovo UAB „Kauno autobusai“ civilinės atsakomybės ribų, nėra jokio teisinio pagrindo pagal šią sutartį iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ priteisti didesnį neturtinės žalos dydį.

Kadangi atsakovas UAB „Kauno autobusai“ yra transporto priemonės – autobuso „Ikarus 260“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas, kurią eismo įvykio metu, kai ieškovės sesuo buvo mirtinai sužalota, vairavo trečiasis asmuo Č. Ž., t.y. didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, kuriam atsakomybė kyla be kaltės, o aplinkybių šalinančių jo atsakomybę nenustatyta, iš atsakovo UAB „Kauno autobusai“ ieškovės naudai priteistina likusi neatlyginta 6000 Lt neturtinė žala (CK 6.254 str., 6.263 str. 2 d., 6.270 str.). Ieškovės reikalavimas neatlygintą 6000 Lt neturtinės žalos dalį priteisti solidariai iš abiejų atsakovų, dėl ankščiau nurodytų aplinkybių, atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ prašo iš ieškovės priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas: 232,00 Lt žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą ir 248,00 Lt žyminio mokesčio už kasacinio skundo padavimą (b.l. 23-28).

Ieškinį tenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos perskirstytinos ir priteistinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2-3 d., 5 d.). Kadangi ieškinys atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ atžvilgiu dalyje dėl 6000 Lt neturtinės žalos atlyginimo atmestas, atsakovas pagrįstai reikalauja iš ieškovės priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas atsakovui pasinaudojus apeliacijos ir kasacijos teise, ginčijant šį ieškovės reikalavimą bei šios neturtinės žalos priteisimą. Tačiau ieškinio reikalavimai atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ atžvilgiu atmesti tik 6000 Lt sumoje, todėl iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 180,00 Lt (6000 Lt x 3 proc.) žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą ir 180,00 Lt (6000 Lt x 3 proc.) žyminio mokesčio už kasacinio skundo padavimą, viso 360,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Taip pat iš ieškovės priteistinos kasaciniame teisme patirtos išlaidos, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurių, kasaciniam teismui nusprendus bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, paskirstymo klausimas paliktas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93 str.). Ieškovei Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010-04-22 sprendimu šioje byloje buvo teikiama antrinė teisinė pagalba garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, todėl ieškovė atleista 50 procentų ir nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Kadangi kasaciniame teisme patirta 75,15 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl iš ieškovės priteistina 37,57 Lt (75,15 Lt : 2 = 37,57 Lt) patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 268- 270 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Priimti ieškovės G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškinio atsisakymą dėl 4000 Lt (keturių tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimo ir civilinę bylą Nr. 2-11850-924/2012 šioje dalyje nutraukti.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo UAB „Kauno autobusai“, į.k. 133154754, buveinė Raudondvario pl. 105, Kaunas, a.s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB DnB NORD bankas, banko kodas 40100, ieškovei G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 6000 Lt (šešis tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimo.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“, į.k. 110070610, adresas Eigulių g. 21, Vilnius, a.s. Nr. . (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, 360,00 Lt (tris šimtus šešiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 37,57 Lt (trisdešimt septynis litus 57 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Bylinėjimosi išlaidos turi būti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.