Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2012-10-03 · Civilinė byla Nr. 2-6359-613/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-10-03Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-02-27Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-10-03
Bylos Nr.
2-6359-613/2012
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-04075-2012-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Giedrė Seselskytė
Ieškovas
R. S.
Atsakovas
UAB „E. G.“
Advokatai
Mindaugas Banelis
Civilinė byla Nr. 2-6359-613/2012Proceso Nr. 2-06-3-04075-2012-2 Procesinio sprendimo kategorija
(S)14.3.4;14.5.; 116.1.KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 3 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Seselskytė, sekretoriaujant Vitai Girdvainienei, dalyvaujant ieškovei R. S., ieškovo atstovui advokatui R.Kiviliui, atsakovo atstovams advokatui Mindaugui Baneliui ir bendrovės vadovui R. B., teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovui UAB „E. G.“ dėl su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

Nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė kreipėsi su ieškiniu atsakovui UAB “E. G.” dėl nesumokėto darbo užmokesčio už prastovos laiką priteisimo, ir nurodo bei bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad ieškovė R. S. darbo sutarties Nr. 44, sudarytos 2002-04-04 tarp ieškovės ir atsakovo UAB „Senamiesčio komfortas" (šiuo metu UAB „E. G.", pagrindu, nuo 2002-04-05 dirba viešbutyje „E. P." (vėliau pavadinimas pakeistas į „E. R."), esančiame (duomenys neskelbtini). Iš pradžių ieškovė buvo priimta į šio viešbučio administratorės pareigas, o nuo 2002-12-12, pakeitus darbo sutarties sąlygas, pradėjo dirbti šio viešbučio direktore. Nuo 2010-02-22 iki 2012-01-01 ieškovė buvo išleista vaiko priežiūros atostogų. 2012-01-02, t.y. pirmąją darbo dieną, ieškovė atvyko į savo darbo vietą viešbutyje „E. R." adresu: (duomenys neskelbtini), ir sužinojo, kad viešbučio, kuriame ieškovė dirbo iki atostogų vaiko priežiūrai ir kur buvo ieškovės darbo vieta, nebėra ir kad šiuo metu pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame anksčiau buvo minėtas viešbutis, jokiu teisiniu pagrindu atsakovui nebepriklauso (Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 01 kopija pridedama kaip Priedas Nr. 4). Apie susidariusią situaciją, darbo sutarties sąlygų pasikeitimus iki pat 2012-01-02 ieškovė nebuvo informuota ir nieko nežinojo. 2012-01-02 telefonu susisiekus su UAB „E.G." direktoriumi R. B., ieškovei buvo paaiškinta, kad jos darbo sutarties sąlygos nėra pakeistos ir nuo šiol ieškovė turės dirbti Vilniuje. Toks pat pasiūlymas ieškovei buvo pateiktas ir raštu (2012-01-03 rašto Nr. 0301/12 kopija pridedama kaip Priedas Nr.5). Atsakovo pasiūlymas dirbti Vilniuje ieškovei buvo visiškai nepriimtinas, nes ieškovės darbo vieta pagal darbo sutartį Nr. 44 yra Klaipėdoje ir savo darbo funkcijas, tiek kaip viešbučio administratorė, tiek kaip direktorė, ieškovė vykdė Klaipėdoje; kaip iki darbo sutarties sudarymo, taip ir šiuo metu ieškovės nuolatinė gyvenamoji vieta yra Klaipėdoje. Be to, šiuo metu ieškovė augina du mažamečius vaikus (vaikų gimimo liudijimų bei Pažymos apie gyvenamosios vietos deklaravimą kopijos pridedamos kaip Priedai Nr. 6 ir Nr. 7); darbo sutartį su atsakovu ieškovė sudarė tik todėl, kad jai buvo pasiūlyta dirbti būtent Klaipėdoje esančiame atsakovui priklausančiame viešbutyje. Atsižvelgdama į tai, kad atsakovo pasiūlymas dirbti Vilniuje yra realiai neįgyvendinamas, ieškovė šio pasiūlymo atsisakė. Tad nuo 2012-01-02 ieškovei yra žymimos prastovos ne dėl darbuotojo kaltės ir už šį laiką atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 195 str. 4 d., ieškovei moka ne mažiau kaip 30 proc. Vyriausybės nustatyto minimaliojo valandinio atlygio už kiekvieną prastovos valandą (2012-01-09 rašto Nr. S-0109/12 ir 2012-01-13 rašto Nr. S-0113/12 kopijos). Ieškovė laikosi nuomonės, kad šie atsakovo veiksmai yra neteisėti, pažeidžiantys ieškovės teises ir teisėtus interesus. Nenorėdama skatinti tolimesnio konflikto ir siekdama susidariusį ginčą išspręsti taikiai, ieškovė pasiūlė atsakovui darbo sutartį nutraukti šalių susitarimu (LR DK 125 str.), išmokant ieškovei išeitinę išmoką, analogišką darbuotoją atleidžiant LR DK 129 str. pagrindu. Tačiau dėl darbo sutarties nutraukimo LR DK 125 str. pagrindu susitarti nepavyko. Tad, kaip jau buvo minėta, nuo 2012-01-02 iki pat šiol ieškovei yra žymimos prastovos ne dėl darbuotojo kaltės ir už prastovos laiką ieškovei mokama 30 proc. Vyriausybės nustatyto minimaliojo valandinio atlygio už kiekvieną prastovos valandą, t.y. po 200 Lt per mėnesį (atskaičius mokesčius). Nepavykus išspręsti darbo sutarties nutraukimo klausimo, pažeistas savo teises ieškovė bandė apginti kreipdamasis į atsakovą su prašymu dėl darbo ginčų komisijos sušaukimo ir darbo ginčo išnagrinėjimo. Tačiau atsakovas darbo ginčų komisijos nesudarė, nurodydamas, jog ieškovės reikalavimas dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo spręstinas tiesiogiai teisme, o už prastovos laiką yra sumokama teisingai (2012-02-17 Prašymo dėl darbo ginčų komisijos sušaukimo bei Atsakovo 2012-03-02 atsakymo kopijos pridedamos kaip Priedas Nr. 8). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 1.883,20 Lt (4,85x(176+160+176)-600=l.883,20) nesumokėto darbo užmokesčio už prastovos ne dėl darbuotojos kaltės laiką nuo 2012-01-02 iki 2012-03-30 bei ateityje už kiekvieną prastovos valandą ieškovei mokėti ne mažiau nei Vyriausybės nustatytas minimalus valandinis atlygis, t.y. ne mažiau kaip po 4,85 Lt už kiekvieną prastovos valandą (LR DK 195 str. l d., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-12-17 nutarimas Nr. 1368 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo). Pareiga darbdaviui mokėti už prastovos laiką atsiranda tada, kai darbdavys neduoda darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl tam tikrų objektyvių priežasčių (LR DK 122 str. l d.). Apmokėjimą už prastovos laiką reglamentuoja LR DK 195 str. Ieškovė laikosi nuomonės, kad šiuo atveju atsakovas už prastovos laiką jai privalo mokėti pagal LR DK 195 str. l d., t.y. už kiekvieną prastovos valandą turi mokėti ne mažesnį, nei Vyriausybės nustatytas minimalusis valandinis atlygis. Taikyti LR DK 195 str. 4 d. galima tik tuo atveju, jeigu darbuotojas atsisako pasiūlyto darbo pagal savo profesiją, specialybę, kvalifikaciją, kurj jis galėtų dirbti nepakenkdamas savo sveikatai. Šiuo atveju atsakovas, žinodamas, kad ieškovės nuolatinė darbo vieta iki atostogų vaiko priežiūrai buvo Klaipėdoje, pasiūlė ieškovei dirbti Vilniuje, puikiai suprasdamas, kad ieškovė tokio pasiūlymo negalės priimti, nes nuolat gyvena Klaipėdoje, be to augina du mažamečius vaikus. Ieškovei atsisakius pateikto pasiūlymo, nesprendė klausimo dėl darbo sutarties nutraukimo, o pradėjo ieškovei žymėti prastovas ir už prastovos laiką mokėti pagal LR DK 195 str. 4 d. Ieškovė laikosi nuomonės, kad atsakovo pasiūlymas dirbti Vilniuje vertintinas kaip niekinis, nes toks pasiūlymas realiai neįgyvendinamas, yra pažeidžiantis ieškovės teisėtus lūkesčius po vaiko priežiūros atostogų sugrįžti į buvusią darbo vietą, yra pažeidžiantis LR DK 35 str. 2 d. įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, kuriais vadovaujantis prastovos metu darbuotojui turėtų būti siūlomas darbas, esantis toje pačioje vietovėje, kurioje darbuotojas nuolat dirbo. Tokios pat nuomonės laikosi ir LR valstybinė darbo inspekcija (Valstybinės darbo inspekcijos 2012-01-26 rašto Nr. (1) SD-1527 kopija pridedama kaip Priedas Nr. 9). Su ieškove sudarytoje darbo sutartyje yra nurodyta, jog ieškovė priimama dirbti administratorės pareigoms viešbutyje „E. P." (Darbo sutarties 1.2. p.). Viešbutis „E. P." tuo metu bei 2002-12-12 ieškovę perkeliant į viešbučio direktorės pareigas buvo Klaipėdoje, adresu: (duomenys neskelbtini). Vėliau, kaip minėta, šis viešbutis buvo pavadintas „E. R.", tačiau pavadinimo pasikeitimas faktiniams darbo santykiams jokios įtakos neturėjo (LR DK 138 str.). Tokiu būdu, ieškovės darbo vieta yra Klaipėdoje tiek pagal darbo sutarties sąlygas, tiek pagal faktinę darbo funkcijos atlikimo vietą. Todėl realiu kito darbo pasiūlymu prastovos metu būtų galima laikyti tik tokį pasiūlymą, jeigu kitas darbas ieškovei būtų buvęs pasiūlytas jos nuolatinėje darbo vietoje, t.y. Klaipėdoje, ir kurį ieškovė būtų galėjusi realiai įgyvendinti. Tai, kad ieškovės darbo vieta faktiškai buvo Klaipėdoje, patvirtina atsakovo įsakymai dėl ieškovės komandiruočių iš Klaipėdos į Vilnių bei komandiruotpinigių sumokėjimas. Tuo pačiu pažymėtina, kad LR DK 195 str. 4 d. gali būti taikoma tik kai darbas darbuotojui siūlomas laikinai. Šiuo atveju ieškovei yra pasiūlyta ne laikinai, t.y. prastovos laiku, dirbti Vilniuje, o nuolat, todėl toks atsakovo pasiūlymas vertintinas kaip siūlymas pakeisti darbo vietą, t.y. pakeisti vieną iš būtinųjų darbo sutarties sąlygų (LR DK 95 str. l d.). Atsakovui neturint galimybės suteikti ieškovei darbo, kurį ji dirbo iki atostogų vaiko priežiūrai, atsakovas ieškovės prastovos ne dėl darbuotojos kaltės laiką turi apmokėti pagal LR DK 195 str. l d., t.y. ne mažesniu, nei Vyriausybės nustatytas minimalusis valandinis atlygis už kiekvieną prastovos valandą. Šiuo metu minimalus valandinis atlygis yra 4,85 Lt, tad už 8 val. prastovą, Ieškovei per dieną turi būti sumokama 38,8 Lt, tokiu būdu nuo 2012-01-02 iki 2012-03-30 ieškovei už prastovą turėjo būti sumokėta 2.483,20 Lt (sausio mėn. 22 darbo dienos, vasario mėn. 20 darbo dienų, kovo mėn. 22 darbo dienos). Atsakovas, vadovaudamasis LR DK 195 str. 4 d., iš viso per 2012 m. sausio, vasario ir kovo mėn. ieškovei sumokėjo tik 753,32 Lt (mokėjimo nurodymų kopijos pridedamos kaip Priedas Nr. 10; 2012-04-02 atsakovas ieškovei sumokėjo 259,46 Lt). Tokiu būdu skirtumas tarp ieškovei sumokėto ir turimo sumokėti darbo užmokesčio už prastovos laiką sudaro 1.729,88 Lt (neatskaičius mokesčių), kurie priteistini iš atsakovo ieškovės naudai. Atsižvelgiant į tai, kad prastova tęsiasi ir po 2012-03-30, atsakovas įpareigotinas nuo 2012-04-02 už prastovos laiką skaičiuoti ir ieškovei mokėti pagal LR DK 195 str. l d. ne mažiau kaip po 4,85 Lt už kiekvieną prastovos valandą. Kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui išmokami įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai (LR DK 207 str. l d.). Pažymėtina, kad šiuo atveju darbdavio (Atsakovo) kaltė preziumuojama, t.y. jis laikomas kaltu, jei neįrodo, kad sumos pavėluotai išmokamos dėl darbuotojo kaltės. Pagal 1996-02-20 Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo Nr. 1-1214 (aktuli redakcija nuo 2003-01-28) 2 str. nuostatas delspinigių dydį sudaro 0,06 procento priklausančios išmokėti sumos už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną, pradedant skaičiuoti po 7 kalendorinių dienų, kai išmokos teisės aktuose ar kolektyvinėje (jeigu jos nėra, - darbo) sutartyje arba darbdavio nustatytu laiku turėjo būti sumokėtos, ir baigiant skaičiuoti įskaitant jų išmokėjimo dieną. Šiuo atveju atsakovas pagal darbo sutarties su ieškove sąlygas (darbo sutarties 5 p.) laiku yra sumokėjęs tik 753,32 Lt. Tad nuo laiku nesumokėtos sumos, t.y. nuo 1.729,88 Lt (neatskaičiavus mokesčių), atsakovas privalo ieškovės naudai sumokėti 33,70 Lt delspinigių (Delspinigių paskaičiavimo lentelė pridedama kaip Priedas Nr. 11). Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 33, 70 Lt delspinigių. LR CK 6.37 str. 2 d. yra įtvirtinta skolininko pareiga mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadovaujantis šia LR CK norma bei LR CK 6.210 str. l d., šiuo atveju atsakovas turėtų mokėti 6 proc. dydžio metines palūkanas. Sutinkamai su LR CK 6.37 str. 2 d. bei 6.210 str. l d., iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Iš atsakovo priteistinos ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė pradiniu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 1.729,88 Lt neišmokėto darbo užmokesčio už prastovos laiką, 33,70 Lt delspinigių; įpareigoti atsakovą nuo 2012-04-02 už prastovos ne dėl darbuotojo kaltės laiką ieškovei mokėti pagal LR DK 195 str. l d., t.y. ne mažiau nei Vyriausybės nustatytas minimalusis valandinis atlygis už kiekvieną prastovos valandą; 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. 2012-09-02 ieškovė patikslino ieškinio reikalavimus ir prašė priteisti už 2012 m. sausio -rugpjūčio mėnesius 4614,15 Lt. Nurodė, kad ieškinio pateikimo metu minimalus valandinis atlygis buvo 4,85 Lt/val., tad nuo 2012-01-02 iki 2012-08-01 ieškovei už prastovą turėjo būti sumokėta 5.727,85 Lt (l 181 valanda x 4,85 Lt = 5.727,85). Nuo 2012 m. rugpjūčio l d. padidėjus minimaliam valandiniam atlygiui iki 5,15 Lt (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-06-20 nutarimas Nr. 718 „Dėl minimalaus darbo užmokesčio didinimo") už rugpjūčio mėn. ieškovei turėjo būti sumokėta 901,25 Lt (175 vai. x 5,15 Lt = 901,25). Iš viso už 2012 m. sausio -rugpjūčio mėnesius ieškovei turėjo būti sumokėta 6.629,10 Lt. Iš atsakovo pateiktos ieškovės asmeninės darbo užmokesčio kortelės bei sąskaitos išrašo matosi, kad per minėtą laikotarpį atsakovas ieškovei sumokėjo 2.014,95 Lt. Tokiu būdu skirtumas tarp ieškovei sumokėto ir turimo sumokėti darbo užmokesčio už prastovos laiką sudaro 4.614,15 Lt (6.629,10 - 2.014,95 = 4.614,15), kurie priteistini iš atsakovo ieškovės naudai. Atsižvelgiant į tai, kad prastova tęsiasi ir po 2012-09-03, atsakovas įpareigotinas nuo 2012 m. rugsėjo mėn. už prastovos laiką skaičiuoti ir ieškovei mokėti pagal LR DK195 str. l d. ne mažiau kaip po 5,15 Lt už kiekvieną prastovos valandą. Kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui išmokami įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai (LR DK 207 str. l d.). Šiuo atveju atsakovas pagal darbo sutarties su ieškove sąlygas (darbo sutarties 5 p.) laiku yra sumokėjęs tik 2.014,95 Lt, tad nuo laiku nesumokėtos sumos, t.y. nuo 4.614,15 Lt (neatskaičiavus mokesčių), iš atsakovo ieškovės naudai prašo priteisti 285,50 Lt delspinigių.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą bei atsakovo atstovai bylos nagrinėjimo metu paaiškino, atsakovas (UAB „E. G.", buvusi UAB „S.K") 2002-04-04 su R. S. (Ieškovė) sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 44, kurioje darbo vieta nurodyta viešbutis „E. P.", nenurodant konkretaus adreso ir vietovės. Ieškovė buvo priimta administratorės pareigoms. Nuo 2002-12-12 ieškovės pareigos po darbdavio pasiūlymo ir Ieškovės pritarimo buvo pakeistos į direktorės pareigas. Neužilgo viešbučio „E. P." pavadinimas buvo pakeistas į „E. R.". Iki 2010-02-22, kuomet ieškovei buvo suteiktos vaiko priežiūros atostogos, ieškovė dirbo UAB „E. G." priklausančiame viešbutyje „E. R." (Klaipėdos mieste) direktorės pareigose. Darbdavio UAB „E. G." įmonė buvo Vilniuje, į kurią ieškovė dažnai vykdavo darbo reikalais į komandiruotes. Tuomet važinėjimas į Vilnių į UAB „E. G." jos sveikatai nepakenkė ir jokių nusiskundimų (dėl vaikų ar pan.) dėl to nebuvo. UAB „E. G." įmonei priklausantis viešbutis „E. R.", patalpomis esančiomis adresu (duomenys neskelbtini), naudojosi nuomininko teisėmis. 2011-05-01 nuomos sutartis su nuomininku UAB „E. G." buvo nutraukta. Visi UAB „E. G." darbuotojai tuo metu dirbę viešbutyje „E. R." (Klaipėdoje) buvo tinkamai ir savalaikiai informuoti apie susidariusią situaciją ir apie būsimus atleidimus iš darbo. Kadangi ieškovė tuo metu buvo vaiko priežiūros atostogose, oficialiai, raštiškai jos informuoti nebuvo pagrindo, juo labiau, kad kaip darbuotoją auginančią vaiką iki trejų metų mes net nebūtume galėję jos atleisti. UAB „E. G." direktorius buvo asmeniškai telefonu informavęs ieškovę apie visą situaciją, be to ieškovei būnant vaiko priežiūros atostogose, ji dažnai ateidavo į viešbutį „E. R." pabendrauti su bendradarbiais ir žinojo visą situaciją, nors savo ieškinyje ieškovė klaidina teismą teigdama, kad iki pat 2012-01-02 nebuvo informuota ir nieko nežinojo apie pasikeitusią situaciją. Taigi nuo 2011-05-01 UAB „E. G." viešbučio „E. R." nebėra. Kitų viešbučių arba verslo objektų UAB „E. G." Klaipėdos mieste neturi ir pasiūlyti darbo Klaipėdos mieste galimybių nėra, tačiau atsakovas pasinaudojo įstatymo suteikta galimybe pasiūlyti ieškovei kitą darbą įmonėje. Remiantis LR DK 122 str. prastova ne dėl darbuotojo kaltės yra tokia padėtis darbovietėje, kai darbdavys neduoda darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl tam tikrų objektyvių priežasčių. Dėl prastovos nėra darbo sutarties šalių kaltės. Remiantis LR DK 35 str. 2 d. įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais atsakovas norėtų ieškovei pasiūlyti darbą, esantį toje pačioje vietovėje, kurioje ieškovė daugiausia dirbo, tačiau susidariusioje situacijoje atsakovas (darbdavys UAB „E. G.") neturi viešbučio ar kitokio verslo objekto Klaipėdoje, todėl nėra galimybių ieškovei pasiūlyti darbo vietą Klaipėdos mieste. Atsakovas neturėjo kitos galimybės kaip tik pasiūlyti ieškovei identišką darbą, pareigas ir atlyginimą tik kitoje vietovėje, t.y. Vilniuje, tačiau ieškovė tokio pasiūlymo atsisakė raštiškai, savo 2012-01-05 d., 2012-01-09 d. ir 2012-01-17 d. raštuose atsakovui (pridedama). Remiantis LR DK 194 str. 4 d.: Jeigu darbuotojas raštu atsisako pasiūlyto darbo pasai savo profesiją, specialybę, kvalifikacija, kurį jis galėtu dirbti nepakenkdamas savo sveikatai, jam mokamas ne mažiau kaip trisdešimt procentu nustatyto minimaliojo valandinio atlygio už kiekviena prastovos valanda. Nors ieškovė žinojo visą situaciją dėl viešbučio „E. R." uždarymo, turėjo pakankamai laiko kito darbo paieškoms. Ieškovė taip pat žinojo, kad jos nebus galima atleisti pagal LR DK 129 str., kadangi LR DK 132 str. 2 d. draudžia nutraukti darbo sutartį su darbuotojais auginančiais vaiką iki trejų metų. Todėl ieškovė pradėjo piktnaudžiauti savo teisėmis. Nesutikdama su darbdavio pasiūlymu dirbti Vilniuje, nenurodo vienintelės DK 195 str. 4 d. nurodytos sąlygos, kad darbuotojo atsisakymas yra susijęs su darbu, kuris gali pakenkti jo sveikatai. Kokių tik argumentų ieškovė nebandė nurodyti tiek savo raštuose darbdaviui, tiek ir ieškinyje, bet į vienintelį klausimą kaip darbas Vilniuje galėtų pakenkti jos sveikatai, ieškovė taip ir neatsakė, kadangi atsakymo į tą klausimą ir DK 195 str. 4 d. nurodytą sąlygą ieškovė neturi. Todėl visiškai teisėtai ieškovei yra mokama trisdešimt procentų nustatyto minimaliojo valandinio atlygio už kiekvieną prastovos valandą. Ieškovė esamą situaciją nori interpretuoti sau naudinga linkme. Ieškovė nenori ir neketina tęsti darbo santykių, o paprasčiausiai piktnaudžiauja savo padėtimi, kad išsireikalautų kuo didesnę kompensaciją. Iš visų pateiktų argumentų ir įrodymų matosi, kad ieškovė nenori tęsti darbo santykių pas atsakovą, argumentų kaip darbas Vilniuje pakenktų jos sveikatai neturi ir piktnaudžiaudama savo teisėmis ieškovė nori išsireikalauti kuo didesnę kompensaciją, todėl ieškovės ieškinys yra atmestinas kaip nepagrįstas. Ieškovės į bylą pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas yra visiškai perteklinis įrodymas byloje, nes buvo galima gauti du nemokamus raštus (vieną iš UAB „Verteinė", kitą iš UAB „E. G."), kad adresu (duomenys neskelbtini), UAB „E. G." veiklos nevykdo nuo 2011 m. gegužės mėnesio. Atsakovas ieškinį prašo atmesti ir reikalauja iš ieškovės atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo metu iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų ir šalių bei jų atstovų paaiškinimų, nustatytos sekančios bylos aplinkybės dėl kurių ginčo tarp šalių nėra: ieškovė R. S. darbo sutarties Nr. 44, sudarytos 2002-04-04 tarp ieškovės ir atsakovo UAB „S.K." (šiuo metu UAB „E. G.") pagrindu, nuo 2002-04-05 dirba viešbutyje „E. P." (vėliau pavadinimas pakeistas į „E. R."), esančiame (duomenys neskelbtini). Iš pradžių ieškovė buvo priimta į šio viešbučio administratorės pareigas, o nuo 2002-12-12, pakeitus darbo sutarties sąlygas, pradėjo dirbti šio viešbučio direktore. Nuo 2010-02-22 iki 2012-01-01 ieškovė buvo išleista vaiko priežiūros atostogų. UAB „E. G." įmonei priklausantis viešbutis „E. R.", patalpomis esančiomis adresu (duomenys neskelbtini), naudojosi nuomininko teisėmis. 2011-05-01 nuomos sutartis su nuomininku UAB „E. G." buvo nutraukta. Kitų viešbučių arba verslo objektų UAB „E. G." Klaipėdos mieste neturi ir pasiūlyti darbo Klaipėdos mieste galimybių nėra, tačiau atsakovas pasinaudojo įstatymo suteikta galimybe pasiūlyti ieškovei kitą darbą įmonėje. Toks pasiūlymas ieškovei buvo pateiktas ir raštu (2012-01-03 rašto Nr. 0301/12 kopija, b.l. 19). Ieškovė paaiškino, kad atsakovo pasiūlymas dirbti Vilniuje ieškovei buvo visiškai nepriimtinas, nes ieškovės darbo vieta pagal darbo sutartį Nr. 44 yra Klaipėdoje ir savo darbo funkcijas, tiek kaip viešbučio administratorė, tiek kaip direktorė, ieškovė vykdė Klaipėdoje; kaip iki darbo sutarties sudarymo, taip ir šiuo metu ieškovės nuolatinė gyvenamoji vieta yra Klaipėdoje, be to, šiuo metu ieškovė augina du mažamečius vaikus.

Atsakovas remiasi LR DK 194 str. 4 d., kuri nustato, jeigu darbuotojas raštu atsisako pasiūlyto darbo pagal savo profesiją, specialybę, kvalifikaciją, kurį jis galėtu dirbti nepakenkdamas savo sveikatai, jam mokamas ne mažiau kaip trisdešimt procentu nustatyto minimaliojo valandinio atlygio už kiekviena prastovos valanda, ir nuo 2012-01-02 iki pat šiol ieškovei žymi prastovas ne dėl darbuotojo kaltės ir už prastovos laiką moka ieškovei trisdešimt procentų nustatyto minimaliojo valandinio atlygio už kiekvieną prastovos valandą (b.l.20).

Ieškovė laikosi nuomonės, kad atsakovo pasiūlymas dirbti Vilniuje vertintinas kaip niekinis, nes toks pasiūlymas realiai neįgyvendinamas, yra pažeidžiantis ieškovės teisėtus lūkesčius po vaiko priežiūros atostogų sugrįžti į buvusią darbo vietą, yra pažeidžiantis LR DK 35 str. 2 d. įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, kuriais vadovaujantis prastovos metu darbuotojui turėtų būti siūlomas darbas, esantis toje pačioje vietovėje, kurioje darbuotojas nuolat dirbo. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 1.883,20 Lt (4,85x(176+160+176)-600=l.883,20) nesumokėto darbo užmokesčio už prastovos ne dėl darbuotojos kaltės laiką nuo 2012-01-02 iki 2012-03-30 bei ateityje už kiekvieną prastovos valandą ieškovei mokėti ne mažiau nei Vyriausybės nustatytas minimalus valandinis atlygis, t.y. ne mažiau kaip po 4,85 Lt už kiekvieną prastovos valandą (LR DK 195 str. l d., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-12-17 nutarimas Nr. 1368 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo), o nuo 2012 m. rugpjūčio l d. padidėjus minimaliam valandiniam atlygiui iki 5,15 Lt (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-06-20 nutarimas Nr. 718 „Dėl minimalaus darbo užmokesčio didinimo") už rugpjūčio mėn. ieškovei turėjo būti sumokėta 901,25 Lt (175 vai. x 5,15 Lt = 901,25). Iš viso už 2012 m. sausio -rugpjūčio mėnesius ieškovei turėjo būti sumokėta 6.629,10 Lt. Iš atsakovo pateiktos ieškovės asmeninės darbo užmokesčio kortelės bei sąskaitos išrašo matosi, kad per minėtą laikotarpį atsakovas ieškovei sumokėjo 2.014,95 Lt. Tokiu būdu skirtumas tarp ieškovei sumokėto ir turimo sumokėti darbo užmokesčio už prastovos laiką sudaro 4.614,15 Lt (6.629,10 - 2.014,95 = 4.614,15).

Teismas, spręsdamas tarp šalių iškilusį ginčą, remiasi Darbo Kodekso 120 str.1d., kuri nustato, jog kai keičiama gamyba, jos mastas, technologija arba darbo organizavimas, taip pat kitais gamybinio būtinumo atvejais darbdavys turi teisę pakeisti darbo sutarties sąlygas. Jei darbuotojas nesutinka dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, jis gali būti atleistas iš darbo pagal kodekso 129 straipsnį, laikantis nustatytos darbo sutarties nutraukimo tvarkos. Darytina išvada, kad darbuotojo perkėlimas į kitą vietovę galimas gavus darbuotojo sutikimą. Remiantis DK 35 str.2d. įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, darbdavys prastovos metu darbuotojui turi siūlyti darbą, esantį toje pačioje vietovėje, kurioje darbuotojas nuolat dirbo, o jeigu darbuotojas atsisako dirbti darbą kitoje vietovėje DK 195 str.4d. netaikytina. Ieškovei esant prastovoje ne dėl darbuotojo kaltės, prastovos laikas turi būti apmokamas pagal DK 195 straipsnio 1 dalį.

Ieškinio reikalavimai tenkintini pilnai. Nuo 2012-01-02 iki 2012-08-01 ieškovei už prastovą turėjo būti sumokėta 5.727,85 Lt (l 181 valanda x 4,85 Lt = 5.727,85). Nuo 2012 m. rugpjūčio l d. padidėjus minimaliam valandiniam atlygiui iki 5,15 Lt (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-06-20 nutarimas Nr. 718 „Dėl minimalaus darbo užmokesčio didinimo") už rugpjūčio mėn. ieškovei turėjo būti sumokėta 901,25 Lt (175 vai. x 5,15 Lt = 901,25). Iš viso už 2012 m. sausio -rugpjūčio mėnesius ieškovei turėjo būti sumokėta 6.629,10 Lt. Iš atsakovo pateiktos ieškovės asmeninės darbo užmokesčio kortelės bei sąskaitos išrašo (b.l.132,133)matosi, kad per minėtą laikotarpį atsakovas ieškovei sumokėjo 2.014,95 Lt. Tokiu būdu skirtumas tarp ieškovei sumokėto ir turimo sumokėti darbo užmokesčio už prastovos laiką sudaro 4.614,15 Lt (6.629,10 - 2.014,95 = 4.614,15), kurie priteistini iš atsakovo ieškovės naudai. Atsižvelgiant į tai, kad prastova tęsiasi ir po 2012-09-03, atsakovas įpareigotinas nuo 2012 m. rugsėjo mėn. už prastovos laiką skaičiuoti ir ieškovei mokėti pagal LR DK195 str. l d. ne mažiau nei Vyriausybės nustatytas minimalusis valandinis atlygis už kiekvieną prastovos valandą.

Kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui išmokami įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai (LR DK 207 str. l d.). Pagal 1996-02-20 Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo Nr. 1-1214 (aktuli redakcija nuo 2003-01-28) 2 str. nuostatas delspinigių dydį sudaro 0,06 procento priklausančios išmokėti sumos už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną, pradedant skaičiuoti po 7 kalendorinių dienų, kai išmokos teisės aktuose ar kolektyvinėje (jeigu jos nėra, -darbo) sutartyje arba darbdavio nustatytu laiku turėjo būti sumokėtos, ir baigiant skaičiuoti įskaitant jų išmokėjimo dieną. Šiuo atveju atsakovas pagal darbo sutarties su ieškove sąlygas (darbo sutarties 5 p.) laiku yra sumokėjęs 2.014,95 Lt, tad nuo laiku nesumokėtos sumos, t.y. nuo 4.614,15 Lt (neatskaičiavus mokesčių), iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 285,50 Lt delspinigių.

Reikalavimas dalyje dėl 6 procentų metinių palūkanų priteisimo atmestinas. 2012-05-03 nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2012 yra išaiškinęs, kad CK 6.37straipsnis, kurio 2 dalyje įtvirtinta skolininko pareiga mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, netaikomos darbo bylose ( siekiant skatinti teismų sprendimų vykdymą), nes yra taikomas specialaus pobūdžio DK 300 straipsnis. Pagal įstatymų numatytą reglamentavimą DK nuostatos, reguliuodamos darbo santykius, turi pirmenybę bendrųjų privatinės teisės nuostatų atžvilgiu ( DK 11 straipsnis 1 dalis). Todėl reikalavimas priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo pagal CK 6.37 str. 6.210 str. atmestinas kaip nepagrįstas.

Ieškinį patenkinus ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 3400 Lt advokato pagalbos išlaidų pagal pateiktą pinigų priėmimo kvitą (b.l.129) (CPK 98 str.1d.).

Ieškinį patenkinus, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis , nuo kurio mokėjimo ieškovė darbo byloje atleistina, į valstybės biudžetą (CPK 96 str.1d.). Žyminis mokestis yra 147,00 Lt, tai yra 3 procentai nuo patenkintų reikalavimų-4900,65 Lt.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259, 260, 270 straipsniais,

Nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo UAB „E. G.“, įmonės kodas 124666595, 4 615,15 Lt (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio už prastovos laiką nuo 2012-01-02 iki 2012-09-03, 285,50 Lt delspinigių ir 3400 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Įpareigoti atsakovą UAB „E. G.“ nuo 2012 m. rugsėjo mėn. 3 d. už prastovos laiką skaičiuoti ir ieškovei R. S. mokėti pagal LR DK195 str. l d. ne mažiau ne mažiau nei Vyriausybės nustatytas minimalusis valandinis atlygis už kiekvieną prastovos valandą.

Iš atsakovo UAB „E. G.“ priteisti 147,00 Lt bylinėjimosi išlaidas į valstybės biudžetą.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Seselskytė