Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2018-01-05 · Civilinė byla Nr. e2-1256-618/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-01-05
Bylos Nr.
e2-1256-618/2018
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-14660-2017-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Larisa Šimanskienė
Ieškovas
T. R.
Atsakovas
I. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1256-618/2018Proceso Nr. 2-06-3-14660-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.2.4.2.; 2.6.10.5.2.16.; 3.1.7.6.; 3.1.7.8.; 3.2.6.5.1.; 3.2.6.5.2. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 5 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Larisa Šimanskienė,

vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. R. ieškinį atsakovei I. P. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 800,00 neturtinę žalą, 95,00 Eur turtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau ji per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Esant ieškovo prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Atlikus formalų įrodymų vertinimą nustatyta, jog Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017-09-18 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30ANN-118215139-17 atsakovė pripažinta kalta padariusi administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 4 dalyje ir 423 straipsnio 2 dalyje, t.y. kad ji 2017-08-21 vairuodama automobilį nepraleido per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją ėjusio pėsčiojo ir jį partrenkė, taip sukeldama jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017-10-03 nutarimu ieškovas pripažintas nukentėjusiuoju. Ieškovas nurodo, kad jis dėl atsakovės veiksmų patyrė 800,00 neturtinę žalą ir 95,00 Eur turtinę žalą. Duomenų, jog nurodytas sumas atsakovė būtų atlyginusi, byloje nėra.

Ištyrus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, jog tarp šalių susiklostė prievoliniai deliktiniai teisiniai santykiai. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jos kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju atsakovės neteisėti veiksmai nustatyti įsiteisėjusiu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017-09-18 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30ANN-118215139-17, kuriuo konstatuota, jog atsakovė padarė administracinius nusižengimus.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 800,00 neturtinę žalą. Nurodo, kad dėl ieškovės veiksmų patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą, buvo sužalota jo sveikata. Neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-394/2006). Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviaisiais ir objektyviaisiais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir lemiančiais pareigą įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Taigi, nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, atsižvelgtina į šiuos reikšmingus kriterijus: sveikatos sužalojimo laipsnį; sužalojimo pobūdį; sveikatos sužalojimo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, turtinius ir neturtinius); sužalojimo būdą; žalos padariusio asmens kaltę; kitas reikšmingas aplinkybes; sąžiningumą, teisingumą ir protingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 13 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-1611/2013).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė 2017-08-21 vairuodama automobilį nepraleido per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją ėjusio ieškovo ir jį partrenkė. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2017-09-13 specialisto išvada patvirtina, kad eismo įvykio metu buvo nežymiai sutrikdyta atsakovo sveikata: padarytas atsakovo kairiojo kelio ir kairės alkūnės sumušimas bei odos nubrozdinimas. Esant išdėstytoms aplinkybėms, įvertinus ieškovui kompensuotinos neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y. jo sveikatos sužalojimo laipsnį, pobūdį, ieškovo amžių, sužalojimo būdą, ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo kaip pagrįstas tenkintinas, ieškovui iš atsakovės priteistina 800,00 neturtinės žalos atlyginimo.

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 95,00 Eur turtinę žalą. Nurodo, kad dėl atsakovės veiksmų buvo sugadinti jo džinsai, marškinėliai ir kuprinė, kurių vertė iš viso 95,00 Eur. Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, CPK 178 straipsnį šalis turi tiksliai įrodyti nuostolių dydį, o jeigu negali to padaryti, jų dydį nustato teismas. Taigi, žala nepreziumuojama, jos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jas patyrė. Nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė duomenų, patvirtinančių tai, kokie jo asmeniniai daiktai buvo sugadinti eismo įvykio metu bei duomenų, leidžiančių nustatyti šių daiktų vertę. Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas dėl 95,00 Eur turtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas patyrė 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Patenkinus 89 proc. ieškinio reikalavimų, ieškovui iš atsakovės priteistina 356,00 Eur (400,00 Eur x 89 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

Patenkinus ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, iš atsakovės priteistina 18,00 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 285-287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės I. P. 800,00 neturtinės Eur žalos atlyginimą ir 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovui T. R..

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės I. P. 18,00 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Larisa Šimanskienė