- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-04-16
- Bylos Nr.
- e2YT-1538-1081/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00325-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Vorienė
- Pareiškėjas
- V. L.
- Suinteresuotas asmuo
- D. I., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. I., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas V. L. kreipėsi su pareiškimu į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po mamos S. L., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo ir suinteresuoto asmens D. I. mama S. L.. S. L. iki mirties gyveno su jo šeima, jis mamą prižiūrėjo, slaugė, mirusią palaidojo, prižiūri kapus, o po mamos mirties likusį turtą valdo, moka mokesčius. Po S. L. mirties liko jos asmeninio naudojimo, buitinės technikos ir apyvokos daiktų, nekilnojamasis turtas: ¼ dalis 0,8100 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir ¼ dalis 0,9000 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Po S. L. mirties dalį jai priklausiusių daiktų atidavė pažįstamiems, kaimynei už pagalbą slaugant mamą, dalį pardavė, dalį pasiliko savo reikmėms, seseriai D. I. atidavė senovines drobės audimo stakles ir verpimo ratelį. Žemės sklypus 2019 m. liepos – rugpjūčio mėnesiais nušienavo, nurūgštino, patręšė, pašalino krūmus, o miško paskirties sklype organizavo talką išvartoms pašalinti, sumokėjo žemės mokesčius. Prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad galėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo D. I. atsiliepime į pareiškimą su pareiškimu sutiko. Nurodė, jog jos brolio V. L. prašyme nurodytos faktinės aplinkybės yra teisingos, ji jokių reikalavimų dėl S. L. turto nereiškia. Patvirtino, jog V. L. po mamos mirties visą jos likusį turtą tvarkė ir tvarko. Kiek jai žinoma, dalį daiktų brolis išdalino pažįstamiems, dalį pasiliko sau, jai atidavė senovines drobės audimo stakles ir verpimo ratelį. Su mamos turtu pareiškėjas tvarkosi kaip su savo, žemės sklypuose organizavo talkas šienauti, medžių išvartoms valyti, mokėjo žemės mokesčius. Prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka ir pareiškimą tenkinti, nes jokio ginčo dėl paveldimo turto nėra.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nurodė, jog nesant prieštaravimų tarp suinteresuotų proceso šalių, teismui pripažinus pareiškimo argumentus pagrįstais, pareiškimo tenkinimui neprieštaraus. Neprieštaravo dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka, nurodė, jog suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvaus.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjo V. L. ir suinteresuoto asmens D. I. mama S. L. 1954 m. gegužės 9 d. buvo sudariusi santuoką su S. L., kuris (duomenys neskelbtini) mirė. Po S. L. mirties likusį turtą paduodami pareiškimą notarui priėmė jo sutuoktinė S. L. ir sūnus V. L.. 2019 m. lapkričio 18 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu V. L. įregistruota nuosavybės teisė į ¾ dalis 0,8600 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir ¾ dalis 0,9000 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). S. L. nuosavybės teisė į po S. L. paveldėtas anksčiau minėtų žemės sklypų likusias ¼ dalis neįregistruota. S. L. (duomenys neskelbtini) mirė. Dėl jos palikimo priėmimo į notarų biurą nei vienas iš įpėdinių nesikreipė. S. L. iki 2019 m. kovo 15 d. gyvenamąją vietą buvo deklaravusi (duomenys neskelbtini), kur deklaruota ir pareiškėjo V. L. gyvenamoji vieta. Kretingos rajono savivaldybės administracijos Kretingos miesto seniūnijos raštas patvirtina, kad S. L. kapavietę prižiūri ir tvarko V. L.. Tai, kad V. L., su kuriuo iki mirties gyveno S. L., likusius po mirties S. L. asmeninius daiktus tvarkė savo nuožiūra, dalį atidavė kitiems asmenims, savo seseriai, patvirtina suinteresuoto asmens D. I. atsiliepime nurodytos aplinkybės. Tai, kad V. L. po S. L. mirties rūpinosi S. L. priklausiusiomis žemės sklypų dalimis, juos tvarkė, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, patvirtina V. L. banko sąskaitų išrašai, kaimyno A. B. rašytiniai paaiškinimai.
Paveldėjimo, kaip ir kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose galioja civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad asmenys turimas teises įgyvendina savo nuožiūra, išskyrus įstatyme nustatytus ribojimus. Paveldėjimo teisėje šis principas įgyvendinamas, priimant arba atsisakant priimti palikimą (CK 5.50, 5.60 straipsniai), kai asmuo turi teisę paveldėti pagal įstatymą arba testamentą. Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, aiškinant CK nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.).
Byloje nustatyta, kad S. L. iki mirties gyveno su pareiškėju V. L., kuris ja rūpinosi ir, kuris po S. L. mirties likusius jos asmeninius, buities apyvokos daiktus tvarkė savo nuožiūra, dalį jų atiduodamas kitiems asmenims, dalį pasilikdamas sau, taip pat rūpinosi S. L. žemės sklypų dalimis, juos prižiūrėdamas, šienaudamas, mokėdamas mokesčius, t. y. elgėsi ir iki šiol elgiasi kaip paveldimo turto savininkas, turintis teisę į palikimą. Tai, kad V. L. po S. L. mirties likusiu turtu rūpinasi kaip savo, jį prižiūri patvirtino ir suinteresuotas asmuo D. I..
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjas V. L. priėmė savo mamos S. L., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Juridinis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir nuosavybės teisių įregistravimo tikslu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 444, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė savo mamos S. L., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir nuosavybės teisių įregistravimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.