- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-03-23
- Bylos Nr.
- 1-68-327/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-9-00671-2013-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktoras Preikšas
- Advokatai
- Sigitas Štaraitis
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
kaltinamiesiems A. Š. ir S. M., jų gynėjams advokatams Sigitui Štaraičiui ir Dianai Ingridai Vinklerytei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
1. A. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB "(duomenys neskelbtini)" apsaugos darbuotoju, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 3 ir 6 dalis, ir 183 straipsnio 2 dalį, ir
2. S. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 6 klasių išsilavinimo, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ autokrautuvo vairuotoju, teistas 2010-12-08 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 219 straipsnį 20 MGL bauda, 2011-06-16 bauda sumokėta, kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 3 ir 4 dalis, ir 183 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 223 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. M., laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 3 d. iki 2013 m. rugpjūčio 12 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pažeidė 2001-11-06 LR buhalterinės apskaitos įstatymo IX-574 19 str. 1 d. ir 2 d. reikalavimus, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuris turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą; Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis LR dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis. 1995-12-05 LR Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 (2004-03-30 Nr. IX-2084 redakcija) 10 str. 1 d. nurodymai, kad <...> įstaigos ar įmonės veiklos dokumentai turi būti <...> apsaugoti nuo sugadinimo, praradimo, neteisėto naudojimo, pakeitimo, sunaikinimo, ir 12 str. 1 d. nurodymai, kad <...> įstaigos ir įmonės, <...> privatūs juridiniai asmenys privalo saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius: išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotus su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės, 12 str. 2 d. „<...> privataus juridinio asmens veiklos dokumentų išsaugojimą reikiamą laiką atsako vadovas“. 1996-02-22 Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsakymo Nr. 13 „Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“ nuostatas, reikalaujančias apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus saugoti 10 metų, pažeidė 2001-11-06 LR buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. reikalavimus, kuriame nurodyta, kad „už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas“, tyčia neišsaugojo, prarado ir tyrimui nepateikė: 2011 m., 2012 m., 2013 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, apskaitos registrų ir finansinių ataskaitų rinkinių, kasos knygos, banko ir kasos apskaitos registrų, prekių pirkimo ir pardavimo dokumentų ir apskaitos registrų, darbo užmokesčio apskaitos dokumentų, Finansinių atskaitomybių, ir dėl šių visų neišsaugotų dokumentų, visiškai nebuvo galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2011, 2012, 2013 metų laikotarpį, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje.
S. M. buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas vieninga tyčia ir turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą pasisavinti didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, organizavo – parengė nusikalstamos veikos planą ir vadovavo šiai veikai, numatė jos įvykdymo būdus ir priemones, bei veikdamas bendrai su A. Š., (duomenys neskelbtini), tiksliai nenustatytoje vietoje, ne vėliau kaip iki 2011-06-02 pasiūlė A. Š. būti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, sutarė su juo, kad realiai bendrovei vadovaus ir jos turtą valdys S. M., A. Š. sutikus ir laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 2 d. iki 2011 m. rugsėjo 29 d. pagal 2011-05-31 vienintelio akcininko sprendimą, būnant UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), vieninteliu akcininku ir direktoriumi bei užimamų pareigų pagrindu turint savo žinioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, 2011 m. birželio 28 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojamose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), A. Š. neteisėtai perdavus su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesusijusiam darbo santykiais S. M. A. Š. žinioje buvusią AB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduotą ir priklausančią elektroninę mokėjimo priemonę – mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) su PIN kodu, ko pasėkoje S. M., neteisėtai įgijęs svetimą mokėjimo priemonę ir jos duomenis, neturėdamas teisėto pagrindo ir teisės tvarkyti, valdyti bendrovės sąskaitą, disponuoti joje esančiomis lėšomis, pasinaudodamas šia kortele su PIN kodu, laikotarpiu nuo 2011-06-28 iki 2011-09-29 neteisėtai atliko finansines operacijas – per 172 kartus iš bankomatų, esančių (duomenys neskelbtini), iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ AB „(duomenys neskelbtini)“ esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), išgrynino UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius pinigus, o būtent:
2011-08-12 bankomate (duomenys neskelbtini), per 5 kartus, 10 000 Lt.
2011-08-26 bankomate (duomenys neskelbtini), 2 000 Lt.
viso nuėmė grynais 400 670 litų (116 042,05 Eur), iš kurių 76 269,94 litų (22 089,30 Eur) panaudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikmėms, o likusiai sumai – 324 400,06 litų (93 952,75 Eur) pinigų panaudojimo pateisinančių dokumentų nepateikė, pinigų į bendrovės kasą negrąžino, taip veikdamas bendrai su A. Š., neteisėtai įgijęs ir disponuodamas svetima elektronine mokėjimo priemone ir jos duomenimis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti neteisėtai juos panaudodamas, neteisėtai atlikdamas finansines operacijas, pasisavino paimdamas užimamų pareigų pagrindu A. Ž. žinioje, faktiškai S. M. žinioje buvusį svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį didelės 324 400,06 litų (93 952,75 Eur) vertės turtą – pinigus, tai yra buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 3 ir 4 dalyse, ir 183 straipsnio 2 dalyje.
Be to, S. M. buvo kaltinamas ir tuo, kad neturėdamas įgaliojimo tvarkyti, valdyti ir disponuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančiomis lėšomis, bei neturėdamas leidimo naudotis UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo priemone, nebūdamas susijęs su UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokiais darbo santykiais, laikotarpiu nuo 2011-06-28 iki 2011-09-29, neteisėtai įgijo, laikė ir panaudojo svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią elektroninę mokėjimo priemonę – AB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortelę ir jos tikrus naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis – jai suteiktą PIN kodą, neteisėtai atliko finansines operacijas, o būtent, iš A. Š., UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko ir direktoriaus, 2011 m. birželio 28 d. neteisėtai įgijo AB „(duomenys neskelbtini)“ išduotą UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) su PIN kodu, ją neteisėtai laikė iki 2011-09-29 ir panaudojo – laikotarpiu nuo 2011-06-28 iki 2011-09-29 172 kartus neteisėtai inicijavo finansines operacijas, kurių metu iš bankomatų, esančių (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisėto pagrindo išgrynino UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius pinigus – 400 670 Lt (116 042,05 Eur), tai yra, buvo kaltinamas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį.
A. Š. buvo kaltinamas tuo, kad S. M. turint tikslą pasisavinti didelės vertės svetimą turtą organizavus – parengus nusikalstamos veikos – didelės vertės svetimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto pasisavinimo planą ir vadovavus šiai veikai, numačius jos įvykdymo būdus, veikdami bendrai su S. M. pasisavino svetimą didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, o būtent: S. M. ne vėliau kaip iki 2011-06-02 pasiūlius A. Š. būti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, jiems susitarus, kad bendrovei realiai vadovaus ir jos turtą valdys S. M., A. Š. laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 2 d. iki 2011 m. rugsėjo 29 d., pagal 2011-05-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko sprendimą būdamas uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), vieninteliu akcininku ir direktoriumi, užimamų pareigų pagrindu turėdamas savo žinioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, 2011 m. birželio 28 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojamose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), vykdydamas S. M. nurodymus, S. M., kuris su UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokiais darbo santykiais nebuvo susijęs, neteisėtai perdavė jo žinioje buvusią UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią elektroninę mokėjimo priemonę – mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) su PIN kodu, ko pasėkoje S. M., neteisėtai įgijęs svetimą mokėjimo priemonę ir jos prisijungimo duomenis, neturėdamas teisėto pagrindo ir teisės tvarkyti, valdyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovės sąskaitą, disponuoti joje esančiomis lėšomis, neteisėtai pasinaudodamas svetima mokėjimo priemone bei jos prisijungimo duomenimis neteisėtai atliko finansines operacijas – per 172 kartus, laikotarpiu nuo 2011-06-28 iki 2011-09-29, iš bankomatų, esančių (duomenys neskelbtini), iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ AB „(duomenys neskelbtini)“ esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), išgrynino UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius 400 670 litų (116 042,05 Eur), iš kurių 76 269,94 litų (22 089,30 Eur) panaudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikmėms, o likusios sumos – 324 400,06 litų (93 952,75 Eur) į bendrovės kasą negrąžino bei pinigų panaudojimą pateisinančių dokumentų nepateikė, taip S. M. A. Š. padedamas pasisavino A. Š. žinioje užimamų pareigų pagrindu buvusį, faktiškai S. M. žinioje buvusį svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį didelės vertės turtą – 324 400,06 litus (93 952,75 Eur), šiais veiksmais S. M. ir A. Š., veikdami bendrai, padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 324 400,06 litų (93 952,75 Eur) žalą. A. Š. buvo kaltinamas šiais veiksmais padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 3 ir 6 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamųjų pozicija dėl pateiktų kaltinimų
Kaltinamasis S. M. kaltu prisipažino iš dalies. Pripažino savo kaltę dėl buhalterinių dokumentų neišsaugojimo, dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų pasisavinimo kaltės nepripažino. Parodė, kad nuo 2005 m. dirbo (duomenys neskelbtini), R. A. įmonėje. R. A. buvo savininkė, kaltinamasis – įmonės vadovas. Įmonė vertėsi viskuo, kas susiję su mediena. 2010-2011 m. R. A. įmonėje pablogėjo finansinė padėtis, nes lizingu buvo įsigyta turto, kuris buvo atimtas. Kaltinamasis internete rado parduodamą UAB „(duomenys neskelbtini)“. A. Š. paprašė pabūti šios bendrovės savininku ir direktoriumi, nes nenorėjo gadinti bendrovės reputacijos savo pavarde. Apie 2011 m. nuvyko į Vilnių ir nupirko šią bendrovę. Sumokėjo apie 10 000-15 000 Lt. Įstatuose nurodė veiklą – medienos pirkimas, apdirbimas, realizavimas. Bendrovės buveinę registravo (duomenys neskelbtini) – patalpas, nuomojamas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pats su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo santykių neturėjo, veiklą vykdė pagal įgaliojimą. A. Š. jokių funkcijų nevykdė, tik gavo atlyginimą. Įmonės pirkimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuostolių ataskaitoje buvo nurodyta virš 60 000 litų. Veikloje nuostolius padengė. Visi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ investuoti pinigai buvo skirti įmonės veiklai. Kaltinamasis iš savų santaupų pirko medieną. (duomenys neskelbtini) kartu su A. Š. atidarė bendrovės sąskaitas. A. Š. pasirašė sutartis dėl kortelinės ir einamosios sąskaitų atidarymo ir viską perdavė kaltinamajam. A. Š. jokių operacijų nevykdė, kortelių kodų nežinojo. Bendrovės banko kortelė, sąskaitos, prisijungimai buvo tik pas kaltinamąjį. Bendrovės vardu veikė pagal įgaliojimą, kuris nebuvo patvirtintas notariškai. Pinigų į banką eidavo kartu su A. Š., o vėliau su tokiu pačiu, tik notariškai patvirtintu įgaliojimu, kuriame buvo nurodyta, kad turi teisę naudotis banko kortelėmis, elektroninėmis priemonėmis. Su bendrovės klientais bendravo pats. Iki 2012 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkdavo medieną, R. A. įmonė apdirbdavo medieną, produkciją realizuodavo UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2011-2012 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo pelningai. Ataskaitas pateikdavo buhalterė L. K. Paskui R. A. įmonė bankrutavo, tada nuo 2012 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą vykdė savarankiškai, įsijo įrengimus, visa kita nuomojosi iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2011 m. birželio-rugsėjo mėn. bendrovė tik įsigydavo žaliavas ir parduodavo gaminius. Tuo metu ir paėmė iš bankomatų visas kaltinime nurodytas pinigų sumas. Paimtus pinigus naudojo medienos pirkimui, įmonės naudai. Už netoli milijono litų iš įvairių tiekėjų užpirko didelį kiekį medienos skolon, nes prieš metus sėkmingai pardavė malkas į Norvegiją ir vėl tikėjosi uždirbti. Už medieną mokėjo grynais, pirko iš Z., iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“, iš urėdijos. Ne su visais tiekėjais turėjo sutartis. Daugeliu atvejų medieną pirko kreditan. Norvegai tais metais nepirko medienos iš visos Lietuvos, todėl kaltinamajam nepavyko atsiskaityti su tiekėjais. Liko visos ieškiniuose nurodytos skolos – 300 000-400 000 litų. Medienos pardavimas ir pirkimas būdavo įforminamas sąskaitomis faktūromis. Įmonės dokumentai buvo laikomi nerakinamose spintose (duomenys neskelbtini), pereinamose patalpose, kurias nuomojosi iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ten buvo rakinamos durys, signalizacija, seifo nebuvo. Negali visko įrodyti, nes dingo visa buhalterija. Medienos pirkimui panaudoti 76 000 Lt buvo nustatyti ne iš bendrovės buhalterijos, bet atlikus tyrimą, iš kryžminių dokumentų. Imdamas pinigus iš bankomato, iki 20 000 Lt per dieną, kaupdavo lėšas atsiskaitymams su klientais. Iš banko filialo imdavo pinigus tik tada, kai jų reikdavo skubiai. 2012 m. vasarį persirašė įmonę ant savęs. 2013 m. vasarį palūžo dvasiškai, viską metė ir išvažiavo. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto. Dabar UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrutavusi ir likviduota.
Kaltinamasis A. Š. kaltu neprisipažino. Parodė, kad važiuodavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) pirkti medienos. 2011 m. birželio pradžioje ten sutiko S. M., kuris pasiūlė tapti įmonės vadovu, sakė, kad žada plėsti medžio apdirbimo įmonę, reikia kurti bendrovę, o jis pats negali, nes kitoje bendrovėje jau yra direktorius. S. M. sakė, kad gerai sekasi, duos ir jam uždirbti. Kaltinamasis sutiko. Su S. M. važiavo į Vilnių, čia bendravo su keliais žmonėmis. Viską susitarė S. M., kaltinamasis sutiko būti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, savininku ir akcininku, ir tik pasirašė dokumentus, tačiau pats jokių pinigų į bendrovę neinvestavo. Kaltinamasis apie vadybą žinių neturi. Bendrovės verslas – medienos perdirbimas. S. M. sakė, kad pats bendraus su tiekėjais, pasirašinės sutartis. Bendrovės sąskaitos (duomenys neskelbtini) atidarymą tvarkė S. M., kaltinamasis tik pasirašė dokumentus. Gavo banko kortelę ir iš karto ją ir kitus dokumentus atidavė S. M.. Kortelės PIN kodo nežinojo. Bendrovės darbuotojus į darbą priiminėjo S. M.. Kaltinamasis lankėsi bendrovėje, kai tekdavo pasirašyti dokumentus. Tuo tikslu paskambindavo ir pakviesdavo dažniausiai S. M., kartais buhalterė L. K.. Kaltinamasis pasitikėjo S. M., todėl pasirašydavo bankinius dokumentus, kurių turinio nežinojo, pirkimo-pardavimo sąskaitas. Pinigų sumų nežiūrėjo, nes buvo pasakyta, kad tvarko profesionalus žmogus. Nuo pat pradžių S. M. buvo parašytas įgaliojimas atlikti visas bankines operacijas, po kelių mėnesių – įgaliojimas patvirtintas notaro. Kaltinamasis pats pinigų negrynino, nežinojo kokios pinigų sumos buvo paimtos ir kur jos panaudotos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų neiššvaistė. Išgirdo gandus, kad vyksta kažkas negerai, kad verslas nebevyksta, problemos su pinigais. S. M. paaiškino, kad viskas gerai. Vėliau S. M. neatsakė į skambučius, dingo. Formaliai dirbo ir atlyginimą – puse minimalaus darbo užmokesčio gavo iki 2012 m. vasario 2 d. Išeidamas pasirašė perdavimo aktą, perdavė turtą, pinigus, buhalterinius dokumentus.
Įrodymai, kuriais grindžiami kaltinimai
Liudytoja L. K. parodė, kad nuo 2010 m. turi įmonę „(duomenys neskelbtini)“, anksčiau turėjo įmonę „(duomenys neskelbtini)“, kurios teikė buhalterines paslaugas. Liudytoja dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). 2011 m. S. M. paprašė teikti buhalterines paslaugas jo įmonei. Buvo pasirašyta buhalterinės apskaitos paslaugų sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atlyginimą pagal sutartį gaudavo grynais. Formalus įmonės direktorius buvo A. Š.. Jie išsinuomavo patalpas UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose. A. Š. atvykdavo į bendrovę kartą per mėnesį, kai reikėdavo pasirašyti dokumentus – priėmimo ir atleidimo iš darbo įsakymus, kasos dokumentus, sąskaitas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo malkų skaldyklę ir skaldė malkas, prekiavo malkomis. Buhalterija buvo vedama segtuvuose, liudytoja žiūrėdavo dokumentus, vesdavo sąskaitas, banko išrašus, tabelius. Apskaitą tvarkė su nemokama apskaitos programa. Bendrovė turėjo atsiskaitomąją sąskaitą ir kortelinę sąskaitą (duomenys neskelbtini). S. M. turėjo banko kortelę. Kortelė buvo bendrovės, bet išduota asmens vardu. S. M. tuo metu nebuvo nei direktorius, nei akcininkas, bet jis pervesdavo ir nuimdavo pinigus, kaip įgaliotas asmuo pagal A. Š. išduotą vidinį įmonės dokumentą – notariškai nepatvirtintą įgaliojimą paimti pinigus, pasirašyti dokumentus. Nuimti pinigai buvo pajamuojami bendrovės kasoje kaip gryni pinigai. Tačiau liudytoja grynų pinigų nematė, tik išrašydavo kasos orderius, S. M. pasirašydavo orderius. Jis buvo kaip ir kasininkas, nors tokios pareigybės nebuvo. Jei nėra kasininko, tai kasą tvarko direktorius ir pinigus laiko jam žinomoje vietoje. Liudytoja sutvarkydavo dokumentus. Pinigai į sąskaitą patekdavo iš klientų už malkas, medieną, produkciją. 2012 m. valstybinė mokesčių inspekcija, kuriai buvo teikiamas gaunamų ir išrašomų dokumentų registras, tikrino registrus ir pretenzijų neturėjo. Bendrovėje dirbo apie 10 žmonių. Su darbuotojais būdavo atsiskaitoma grynais pinigais. Įmonė dirbo pelningai, tačiau su kreditoriais nebuvo atsiskaitoma, mokesčiai nemokami, todėl kiek įplaukdavo pinigų, tiek jų pasiimdavo mokesčių inspekcija. Liudytoja mano, kad toliau bendrovėje buvo atsiskaitoma grynais. Buhalteriniai dokumentai buvo laikomi UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, atskiroje lentynoje. Patalpos buvo rakinamos, buvo signalizacija. Už dokumentų saugojimą atsakingas asmuo įsakymu nebuvo paskirtas. Nuo 2012 m. A. Š. nebedirbo. Kai A. Š. baigė dirbti, buvo surašytas perdavimo aktas, perduotos piniginės lėšos, S. M. pateiktas kreditorių sąrašas. Akcijos buvo parduotos J. Z.. S. M. tapo direktoriumi. Liudytoja nebuvo informuota apie bendrovės skolas. Netyčia rado segtuvą, kur buvo įmonių pretenzijos, raginimai susimokėti skolas. Kasoje esančiais pinigais buvo galima padengti skolas. Kartą atėjusi į darbą liudytoja lentynose nerado dokumentų. Į apskaitą buvo suvedusi visus pirminius dokumentus, kiek jai buvo pateikta. S. M. žinojo kas skolingi bendrovei, ir kam skolinga bendrovė. Jis spręsdavo kam daryti pavedimus. Bendrovės banko sąskaitoje pinigų praktiškai nebūdavo, visos įplaukos buvo pervedamos į kortelinę sąskaitą ir išgryninamos. Mokėdavo tiekėjams po 10 000 – 20 000 Lt. Kur buvo naudojamos išgrynintos pinigų sumos, S. M. nesakė. Buhalterijai pateiktais dokumentai buvo patvirtintas apie 30-40 procentų išgrynintos pinigų sumos panaudojimas. Liko bendrovės turtas – apie 30 000 litų vertės skaldyklė, pjūklai po 2000 litų vertės. 2013 m. S. M. kažkur dingo.
Liudytojas N. S. parodė, kad kaltinamieji pažįstami iš civilinės bankroto bylos ir dėl žalos atlyginimo bylos. 2013 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla, liudytojas buvo paskirtas bankroto administratoriumi. Kreditoriniai finansiniai reikalavimai buvo virš 300 000 litų. Šiuo metu byla baigta. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovavo L. K., bet ji neperdavė jokių dokumentų. Vėliau (duomenys neskelbtini) policija nurodė, kad S. M. paskelbta paieška. Su S. M. susisiekti nepavyko. Kreditorių buvo virš dešimties. Įmonės turto ir lėšų rasti nepavyko. Su A. Š. buvo sudaryta taikos sutartis, kurią jis įvykdė, sumokėjo apie 1400-1500 eurų. Jam bankroto administratorius pretenzijų neturi. Visi reikalavimai nurodyti civiliniame ieškinyje. A. Š. ir S. M. padarytos žalos mastas ir dydis nustatytas atsižvelgiant į vadovavimo periodą, priimtus ir neįvykdytus įsipareigojimus.
Liudytoja J. Z. parodė, kad prieš 5-6 metus dirbo buhaltere UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Su S. M. susipažino kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientu. Su kitu kaltinamuoju pažįstama iš matymo, nes jis atvažiuodavo pas S. M.. S. M. pirkdavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ medienos džiovinimo paslaugas kaip R. A. įmonės atstovas. Jie medieną pjaudavo, džiovindavo ir realizuodavo. S. M. sudarinėjo sutartis, liudytoja jam išrašydavo ir paduodavo sąskaitas. Vėliau S. M. atstovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri nuomojosi patalpas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kabinetas. Kabinetai buvo pereinami, nerakinami, bet visos patalpos buvo rakinamos. Liudytoja nežino, kur buvo laikomi UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai. 2012 m. vasarį S. M. prašymu liudytoja įsigijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas. Pinigų už tai nemokėjo. Akcijas jai laikinai perrašė iš vienintelio akcininko A. Š.. Akcijų perrašymo akte dalyvavo A. Š., liudytoja ir S. M. Tokiu būdu norėjo padėti S. M. Susitarė, kad vėliau jis tas akcijas persirašys sau. Liudytoja neperėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinių dokumentų, piniginių lėšų, turto. Formalia bendrovės akcininke liudytoja buvo apie metus laiko. Liudytoja nesiėmė priemonių saugoti dokumentus. Žino, kad bendrovės direktoriumi buvo A. Š., po to – S. M., buhaltere buvo L. K.. 2013 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla sustojo. Liudytoja pastebėjo, kad iš pašto ateidavo pranešimai apie bendrovės skolas. S. M. pažadėjo viską sutvarkyti. Vėliau jis neatsiliepė. R. A. sakė, kad nežino kur yra vyras.
Liudytojas A. R. parodė, kad yra vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), akcininkas. Su kaltinamaisiais pažįstamas. 2011-2012 metais S. M. įmonei „(duomenys neskelbtini)“ išnuomojo patalpas ir įrangą. Liudytojas nežino, ar S. M. buvo šios įmonės savininkas. Už nuomą jis mokėdavo laiku. Nuomos kaina buvo virš 20 000 litų per mėnesį. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pusės dokumentus pasirašinėjo direktorius – kitas kaltinamasis A. Š., bet daugiausia liudytojas bendravo su S. M.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracija naudojo vieną pereinamą kabinetą, kuriame greičiausiai laikė buhalterinius dokumentus. Ten buvo ir liudytojo bendrovės dokumentai. Patalpos buvo rakinamos, buvo ir signalizacija. Kiekvienas turėjo savo raktą ir kodą. Nuoma truko apie metus. 2012-2013 metais nuomos sutartys buvo nutrauktos, nes jiems pradėjo blogai sektis, sustojo produkcijos judėjimas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neliko skolinga bendrovei „(duomenys neskelbtini)“. S. M. dingo. Liudytojas žino, kad buhaltere pas bendrovėje „(duomenys neskelbtini)” dirbo L. K.. Nepastebėjo, kad dingo jų dokumentai.
Specialistė E. D. parodė, kad pagal pavedimą atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą. Tvirtina savo išvadas šioje byloje. Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimui 2011-06-01-2012-02-09 laikotarpiui nepateikti jokie dokumentai, registrai. Buvo tik išrašai iš banko, Sodros duomenys, registro išrašai. Užduotyje buvo nurodyta, kad tyrimas pradėtas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundo. S. M. pripažino, kad veiklą vykdė prisidengdamas A. Š. įgaliojimu. Buvo nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ryšiai su kitomis įmonėmis – „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir kitomis. Iš šių įmonių buvo pateikti dokumentai. Tyrimo metu buvo surinkti priešpriešiniai duomenys. Iš banko sąskaitų matėsi įmonės, su kuriomis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo paimtos PVM sąskaitos, registro duomenys. Iš banko duomenų matyti, kad tyrimo laikotarpiu iš banko paimti gryni pinigai. Apmokėjimas grynais pinigais nustatytas su bendrovėmis „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“. Bet ne kiekvienu atveju buvo galima nustatyti, kas konkrečiai apmokėjo. Buhalterinės apskaitos pažeidimų mokant grynais nėra nustatyta, nes galima atsiskaityti ir grynais. Kadangi nepateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, finansinių ataskaitų, nebuvo galima nustatyti operacijų, nuosavo turto, kapitalo, finansinės veiklos. Tyrimo metu nustatyta, kad darbuotojams atlyginimas mokėtas grynais pinigais. Algalapiai nebuvo pateikti, tik iš Sodros gautų duomenų ir darbuotojų apklausos buvo suskaičiuota, kiek atlyginimo sumokėta grynais pinigais. Visi mokesčiai nustatyti iš Sodros duomenų ir VMI nurodytos skolos. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo 98 328,06 litų apmokėjimas, bet dokumentais tai nepatvirtinta. Ši bendrovė dėl skolos nesikreipė, todėl bankroto byloje reikalavimų suma mažesnė. Apie pinigus kasoje duomenų nebuvo. Grynų pinigų išėmimas nustatytas tiksliai. Buvo nustatyta, kad per tyrimo laikotarpį 241 607 litų sumai rasti pateisinimo dokumentai. Nustatyta, kad grynais sumokėta 63 331 eurų, taip pat atlyginimas darbuotojams.
Liudytojas A. Š. parodė, kad dirba bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktoriumi. „(duomenys neskelbtini)“ perka miškus, kerta juos ir realizuoja medieną. S. M. įmonei „(duomenys neskelbtini)“ pardavė malkas. Liudytojas su S. M. pasirašė sutartį. S. M. prisistatė kaip įmonės savininkas ar direktorius. Ant sutarties uždėjo įmonės „(duomenys neskelbtini)“ antspaudą. Įgaliojimo nerodė. Liudytojas neatkreipė dėmesio kokia pavardė įrašyta sutartyje. Pasirašant sutartį dalyvavo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktorius D. Liudytojo įmonė tiekė medieną, sutartyje buvo nurodyta per kiek laiko atsiskaitoma. Pradžioje įmonė „(duomenys neskelbtini)“ vykdė mokėjimus, po to S. M. dingo. Kai pradėjo rinkti dokumentus antstoliams, pasižiūrėjęs sutartį atkreipė dėmesį, kad sutartyje parašyta ne S. M. pavardė, nors sutartį pasirašė S. M.. Su D. nuvyko į „(duomenys neskelbtini)“. Atrodė, kad gamyba vyksta. Įmonei „(duomenys neskelbtini)“ pristatė 195 kubinius metrus medienos, visos sąskaitos buvo surinktos ir pasirašytos. S. M. apmokėjo apie 8000 litų, liko skolingas apie 20 000 litų. Liudytojas skambindavo S. M., šis vis žadėjo susimokėti, po to telefoną išjungė ir prapuolė. Liudytojo žiniomis, S. M. buvo išvykęs į Angliją. Tuomet kreipėsi į policiją ir dėl bankroto bylos iškėlimo. Skola buvo virš 15 000 litų.
Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal 2013-07-12 UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo skundą (1 t., b. l. 1-4), kuriame nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), vengia atsiskaityti už pateiktas žaliavas, tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 15 445 Lt žalą. Prie skundo pridėta medienos pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurią pasirašė pirkėjo grafoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. Š. ir pardavėjo grafoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. D., sutarties kopija, krovinio važtaraščiai, PVM sąskaitos faktūros, įsiskolinimų ir delspinigių paskaičiavimo lentelė, operacijos informacija, apie UAB "(duomenys neskelbtini)" apmokėtas sąskaitas. Operacijos suma 8000 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Iš Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 27 d. įsakymo dėl 15 445,20 Lt skolos išieškojimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 21) uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad tarp šių ūkio subjektų buvo kilęs turtinis ginčas. Tai patvirtina tarp šių bendrovių sudaryta medienos pirkimo-pardavimo sutartis (1 t., b. l. 7, 8-9), krovinio – malkų važtaraščiai (1 t., 10-13).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini), S. M. gyvenamojoje vietoje rastos penkios bankų čekių knygelės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ spaudai. Rasti daiktai pateikti Z. A. pagal daiktų pateikimo protokolą (1 t., b. l. 83-85, 86).
Iš 2017-02-20 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtos 5-ios čekių knygelės: (duomenys neskelbtini), viena jų išduota S. M. (1 t., b. l. 87-94). Čekių knygelės perduotos saugojimui (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 95-98).
2013-09-25 gautas bankroto administratoriaus N. S. prašymas, pagal kurį jam pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ apvalus antspaudas (7 t., b. l. 15).
Kauno apygardos teismo 2013-07-15 nutartimi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymu UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas N. S., pridėtas 2015-07-16 bankrutavusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ 73 996,84 Eur ieškinys dėl žalos atlyginimo (7 t., b. l. 17, 18-24, 25-26).
Iš juridinio asmens duomenų pažymos matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisinis statusas: Bankrutuojantis. Juridinio fakto naudotojai, fizinis asmuo: S. M., direktorius, nuo 2012-02-09 iki 2013-07-30. Fizinis asmuo: A. Š., direktorius nuo 2011-06-02 iki 2012-02-09 (7 t., b. l. 34-38).
Iš Kauno apygardos teismo 2013-10-11 nutarties matyti, kad patvirtinti bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių reikalavimų sąrašas 221 191,31 Lt sumai (7 t., b. l. 27-28). Iš Kauno apygardos teismo 2014-09-17 nutarties matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta bankrutavusia ir nutarta ją likviduoti, taip pat patvirtinti kreditoriai ir jų finansiniai reikalavimai, (duomenys neskelbtini) –2 965,91 Eur, (duomenys neskelbtini) – 44 121,94 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 1 211,35 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 1 034,12 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 2 357,44 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 9 626,25 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 2 078,49 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 3 894 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 1 352,53 Eur, J. P. įmonė – 3 475,44 Eur ir kiti (2 t., b. l. 86-88, 7 t., b. l. 29-30).
Iš Kauno apygardos teismo 2016-03-22 nutarties matyti, kad patvirtinta ieškovės bankrutavusios UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos bankroto administratoriaus N. S., ir atsakovų A. Š. ir S. M. taikos sutartis, kurioje A. Š. pripažįsta ieškinį 1 800 Eur sumoje, S. M. pripažįsta ieškinį 26 922,68 Eur sumoje (7 t., b. l. 41-42).
VĮ Registrų centro Kauno filialo duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011-05-31 vienintelis akcininkas, valdantis 100 proc. įmonės akcijų A. Š., nusprendžia paskirti nuo 2011-05-31 bendrovės direktoriumi A. Š.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatinis kapitalas 47 500 Lt, padalintas į 475 vnt. paprastųjų vardinių akcijų (4 t., b. l. 102, 103). UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatai, pakeisti vienintelio akcininko, nurodant, kad įmonės veikla – visos veiklos, neuždraustos įstatymų (4 t., 110, 111-115). 2012-02-02 vienintelė akcininkė, valdanti 100 proc. įmonės akcijų, J. Z., nusprendžia atleisti iš direktoriaus pareigų A. Š. ir paskirti nuo 2012-02-03 bendrovės direktoriumi S. M. (4 t., b. l. 124). 2012-02-07 UAB "(duomenys neskelbtini)" akcininkų sąraše nurodyta, kad J. Z. 2012-01-31 įgijo 475 paprastųjų vardinių akcijų (4 t., b. l. 125).
Iš AB „(duomenys neskelbtini)“ gautas kompaktinio disko su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų išrašais už laikotarpį nuo 2011-06-01 iki 2013-06-01 (3 t., b. l. 142-163).
Iš AB „(duomenys neskelbtini)“ gautos UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. Š. 2011-09-29 įgaliojimo kopijos matyti, kad S. M. įgaliojamas tvarkyti ir valdyti bendrovės sąskaitą AB (duomenys neskelbtini), disponuoti joje esančiomis lėšomis (3 t., b. l. 167).
VSDFV Kauno skyrius pateikė socialinio draudimo pranešimų kopijas bei per elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą pateiktų socialinio draudimo pranešimų nuorašus, iš kurių matyti, kad UAB "(duomenys neskelbtini)" 2012-02-03 - 2013-08-12 laikotarpiu apdraustas valstybiniu socialiniu draudimu asmuo S. M., o 2011-06-14 - 2012-02-03 laikotarpiu apdraustas asmuo A. Š. (5 t., b. l. 1-5).
VSDFV Kauno skyrius pateikė informaciją apie UAB "(duomenys neskelbtini)" apdraustuosius VSD priskaičiuotas draudžiamąsias pajamas, bei draudėjo sumokėtas VSD įmokas už apdraustuosius VSD laikotarpiu nuo 2011-06-01 iki 2012-12-31 (5 t., b. l. 7-116 ).
Iš 2015-12-14 UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašto matyti, kad nuo 2011-10-01 iki 2011-12-31 patalpas nuomavosi tik UAB „(duomenys neskelbtini)“. R. A. įmonė nuomavosi patalpas iki 2011-10-30. Per 2011-06-01 iki 2011-12-31 UAB "(duomenys neskelbtini)" atsiskaitė tik 2011-12-02 – vieną kartą grynaisiais pinigais, visi kiti atsiskaitymai už nurodytą laikotarpį buvo vykdomi per banką. UAB „(duomenys neskelbtini) atsiskaitė už patalpų nuomą ir elektros energiją. Pridėti tai patvirtinantys dokumentai (3 t., b. l. 76-102).
2014-01-16 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), dėl uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos, nurodyta, kad tyrimas atliktas už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2013-08-30. Bendrovės registruota veikla – didmeninė ir mažmeninė prekyba, bet kokia gamyba, įvairių paslaugų teikimas, aptarnavimo paslaugos, eksporto ir importo operacijos. Faktiškai vykdė veiklą – medienos pirkimas, malkų gamyba ir pardavimas. 2013 m. liepos 15 d. Kauno apygardos teismo nutartimi uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)” iškelta bankroto byla. Iš tyrimui atlikti pateiktų dokumentų (banko sąskaitų išrašų) nustatyta, kad iš atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu vyko grynųjų pinigų išėmimas. Grynuosius pinigus išėmė S. M. pagal čekius 32 980 Lt grynaisiais pinigais. Iš tyrimui atlikti pateiktų dokumentų, banko sąskaitų išrašų, nėra galimybės nustatyti kur ir kam buvo panaudoti 32 980 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantys pinigai. Iš AB (duomenys neskelbtini) bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vardu atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) litais grynųjų pinigų išėmimas. Tiriamuoju laikotarpiu S. M. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) litais, esančios AB (duomenys neskelbtini), grynųjų pinigų išėmė 112 450 Lt ir panaudojo pirkiniui 39,11 Lt, iš viso 112 489,11 Lt. Iš tyrimui atlikti pateiktų dokumentų, banko sąskaitos išrašo nėra galimybės nustatyti kur ir kam S. M. panaudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius pinigus – 112 489,11 Lt. Iš AB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) sąskaitos išrašo nustatyta, kad grynųjų pinigų išėmimus ir sąskaitos papildymus S. M. tiriamuoju laikotarpiu išėmė grynaisiais pinigais 210 750 Lt, į sąskaitą įnešė 21 200 Lt. Iš tyrimui atlikti pateiktų dokumentų, banko sąskaitos išrašo nėra galimybės nustatyti kur ir kam S. M. panaudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius pinigus – 189 550 Lt. Iš AB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (mokėjimo kortelės sąskaita) išrašo nustatyta, kad grynų pinigų išėmimus iš sąskaitos ir sąskaitos papildymus S. M. išėmė grynaisiais pinigais 563 710 Lt ir į sąskaitą įnešė 100 Lt. Iš tyrimui atlikti pateiktų dokumentų, banko sąskaitos išrašų, nėra galimybės nustatyti kur ir kam S. M. panaudojo 563 610 Lt (563 710-100) bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias pinigines lėšų. Tiriamuoju laikotarpiu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu atidarytų sąskaitų bankuose, pasinaudodamas mokėjimo kortele ir čekiais, S. M. išėmė grynaisiais pinigais 941 929,11 Lt. Į banko sąskaitas grynaisiais pinigais S. M. įnešė 21 300 Lt. Tyrimui atlikti nepateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos pirminiai dokumentai ir apskaitos registrai, todėl piniginių lėšų judėjimas buvo nustatytas pagal bankų pateiktus sąskaitų išrašus. Iš tyrimui atlikti pateiktų dokumentų nėra galimybės nustatyti kur ir kam S. M. panaudojo iš bankų paimtus grynuosius pinigus sumoje 920 629,11 Lt. Tyrimo metu iš tyrimui atlikti pateiktų AB (duomenys neskelbtini)“ vardu atidarytų banko sąskaitų išrašų nustatyta, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (mokėjimo kortelės sąskaita), esančios AB “ (duomenys neskelbtini)”, A. Š. išėmė grynais pinigais 99 000 Lt ir į sąskaitą įnešė 3 200 Lt. Iš tyrimui atlikti pateiktų dokumentų nėra galimybės nustatyti kur ir kam A. Š. panaudojo iš banko paimtus grynuosius pinigus sumoje 95 800 Lt. Iš AB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo nustatyta, kad A. Š. nuėmė 53 300 Lt ir į sąskaitą įnešė 37 088 Lt. Iš tyrimui pateiktų dokumentų negalima nustatyti kur ir kam A. Š. panaudojo 16 212 Lt (53300-37088). Tiriamuoju laikotarpiu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu atidarytų sąskaitų bankuose, pasinaudodamas mokėjimo kortele ir čekiais, grynaisiais pinigais A. Š. išėmė 152 300 Lt. Į banko sąskaitas grynaisiais pinigais įnešė 40 288 Lt. Tyrimui atlikti nepateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos pirminiai dokumentai ir apskaitos registrai, todėl piniginių lėšų judėjimas buvo nustatytas pagal bankų pateiktus sąskaitų išrašus. Iš tyrimui atlikti pateiktų dokumentų nėra galimybės nustatyti kur ir kam buvo panaudoti iš bankų A. Š. paimti grynieji pinigai sumoje 112 012 Lt (152 300-40 288). Iš tyrimui pateiktų dokumentų nėra galimybės nustatyti kokios aplinkybės sąlygojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą. Ar bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ buvo moki galima nustatyti pagal bendrovės sudarytus finansinių ataskaitų rinkinius ir buhalterinės apskaitos registrus, sudarytus debitorinių ir kreditorinių įsiskolinimų sąrašus, kurie turi būti suderinti su skolininkais ir kreditoriais. Ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamuoju laikotarpiu (nuo 2011-01-01 iki 2013-08-30) buvo moki nustatyti nėra galimybės, nes iš byloje surinktų dokumentų negalima nustatyti bendrovės turto vertės, kreditorinių įsiskolinimų sumų ir pradelstų įsiskolinimų dydžio, apskaičiuoti mokumo koeficientų, pagal kuriuos nustatomas įmonės mokumas. Iš byloje surinktų dokumentų nustatyta, kad 2013 m. liepos 15 d. Kauno apygardos teismo nutartimi pagal ieškovų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir E. R. ieškinius UAB-ei „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla. Kauno apygardos teismo nutarties nustatomojoje dalyje yra nurodyta, kad Juridinių asmenų registrui pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės duomenų matyti, kad įmonės 2010 m. į balansą įrašyto trumpalaikio turto vertė viso sudarė 4 507 Lt, ilgalaikio turto įmonė neturėjo. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 69 719 Lt. Iš 2010 m. Pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad įmonė per ataskaitinį laikotarpį patyrė 7 083 Lt nuostolio. Kauno apskrities VMI pateiktais duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal pateiktas mokesčių deklaracijas bei mokesčių apskaitos duomenis 2013-07-08 turi 152 107,60 Lt mokestinę nepriemoką valstybės, savivaldybių biudžetams ir valstybės pinigų fondams, neįvertintos bendrovės mokestinės prievolės pagal nepateiktas deklaracijas už 2012 m. VSDFV informacinės sistemos 2013-07-10 duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sudaro 9 839,10 Lt. Minėti duomenys pagrindžia, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra nemoki, pradelsti įmonės finansiniai įsipareigojimai viršija turimą turtą, todėl jai keltina bankroto byla. Tyrimui atlikti uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, apskaitos registrų ir finansinių ataskaitų rinkinių, jokių bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų. Tyrimui atlikti nepateikė kasos knygos, banko ir kasos apskaitos registrų, prekių pirkimo ir pardavimo dokumentų ir apskaitos registrų, darbo užmokesčio apskaitos dokumentų, finansinių atskaitomybių ir t.t. Tyrimo metu iš tyrimui atlikti pateiktų banko sąskaitų išrašų nustatyta, kad bendrovė vykdė veiklą, vykdė mokėjimus už perkamas prekes ir gavo pajamų už parduotą produkciją. Tyrimo metu nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu 2011-01-01 – 2013-08-30 A. Š. iš banko sąskaitų grynaisiais pinigais išėmė 152 300 Lt. Į sąskaitas bankuose įnešė 40 288 Lt. Iš tyrimui pateiktų buhalterinės apskaitos dokumentų (sąskaitų išrašų) nėra galimybės nustatyti kur ir kam A. Š. panaudojo 112 012 Lt. Ar šie pinigai buvo įnešti į bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ kasą nustatyti nėra galimybės, nes nepateikta kasos knyga ir kt. pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai. Iš tyrimui atlikti pateiktų dokumentų nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu S. M. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu atidarytų banko sąskaitų pagal išrašytus čekius ir naudodamasis banko mokėjimo kortelėmis iš sąskaitų grynaisiais pinigais išėmė 941 929,11 Lt, tuo pačiu laikotarpiu į banko sąskaitas įnešė 21 300 Lt. Tyrimo metu nustatyti kur S. M. panaudojo 920 629,11 Lt (941 929-21 300) iš banko sąskaitų paimtus grynuosius pinigus nėra galimybės, nes tyrimui atlikti bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė buhalterinės apskaitos pirminių dokumentų ir apskaitos registrų. Ar iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ kasos S. M. buvo išduotos piniginės lėšos nustatyti nėra galimybės, nes tyrimui atlikti bendrovė nepateikė buhalterinės apskaitos dokumentų, t.y. kasos knygų, kasos apskaitos registrų, materialiai atskaitingų asmenų atskaitomybių su išlaidas pateisinančiais dokumentais. Iš tyrimui atlikti pateiktų dokumentų negalima visiškai nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (6 t., b. l. 13-30).
2016-05-27 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), dėl uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos, nurodyta, kad tyrimo metu buvo vadovautasi ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamuoju laikotarpiu vykdė malkų skaldymo darbus, pirko medieną, pirko džiovinimo, medienos pjovimo paslaugas. Atsiskaitymai su pirkėjais ir tiekėjais vyko per banko atsiskaitomąją sąskaitą ir grynais pinigais. Siekiant nustatyti, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskaitingi asmenys atsiskaitė už prekes ir paslaugas grynais pinigais buvo pateikti užklausimai įmonėms: UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, MSK “ (duomenys neskelbtini)“, su kuriomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo ūkinių finansinių ryšių. Papildomo tyrimo metu susisteminti gauti duomenys iš minėtų įmonių, kur UAB „(duomenys neskelbtini)“ už medieną atsiskaitė grynaisiais pinigais: UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. A. individualia įmonė. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys iš kitų įmonių, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 179 671,29 Lt (52 036,40 Eur) grynaisiais pinigais. Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ tyrimui atlikti nepateikė buhalterinės apskaitos dokumentų, t. y. kasos knygos, kasos registro, atskaitingų asmenų registro su išlaidas pateisinančiais dokumentais, nėra galimybės nustatyti ar buvo tvarkoma piniginių lėšų apskaita, kaip buvo naudojami bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ gryni pinigai. Pagal ikiteisminio tyrimo medžiagoje surinktą informaciją, gauti duomenys iš priešpriešinės medžiagos buvo pateikti R. A. IĮ apskaitos dokumentai. Tyrimo metu įvertinus įmonės apskaitos dokumentus nustatyta, kad R. A. IĮ įmonės vadovas S. M.. Tačiau 2011-09-29 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. Š. pasirašė įgaliojimą, kuriuo įgaliojo S. M. tvarkyti, valdyti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB (duomenys neskelbtini), disponuoti joje esančiomis lėšomis, pasirašyti ir atlikti visus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu. S. M. turėjo galimybę disponuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginėmis lėšomis. Tyrimui iš pateiktų R. A. IĮ apskaitos dokumentų nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu 2011-06-01-2012-02-09 R. A. individuali įmonė išrašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitų faktūrų už 114 342,29 Lt, tame skaičiuje PVM 19 844,53 Lt, kurių pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ apmokėjo grynais pinigais. Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ tyrimui atlikti nepateikė buhalterinės apskaitos dokumentų, t. y. kasos knygos, kasos registro, atskaitingų asmenų registro su išlaidas pateisinančiais dokumentais, nėra galimybės nustatyti ar buvo tvarkoma piniginių lėšų apskaita, ar buvo tvarkoma kasos knyga ir kasos registras, iš kokių lėšų buvo apmokėtos išrašytos R. A. individualios įmonės PVM sąskaitos faktūros. Laikotarpiu 2011-06-01-2011-12-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ priskaitė draudžiamųjų pajamų 13 066,35 Lt, sumokėjo VSD įmokų 1463,71 Lt, laikotarpiu 2012-01-01-2012-02-29 priskaitė draudžiamųjų pajamų 12 953,33 Lt, sumokėjo VSD įmokų 3 624,5 Lt. Ūkinės finansinės veiklos patikrinimo duomenimis bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ liko skolinga ne tik UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet per laikotarpį nuo 2011-06-01 iki 2012-02-09 galimai pasisavino UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius 634 170 Lt. (6 t., b. l. 40-55).
2016-12-07 papildomoje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), dėl uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos, nurodyta, kad siekiant nustatyti, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskaitingi asmenys atsiskaitė už prekes ir paslaugas grynais pinigais buvo pateikti užklausimai ir gauti į atsakymai iš įmonių: UAB „(duomenys neskelbtini)“, VĮ „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ , UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, A. M. IĮ „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, R. S. firma, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB VLI „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, D. B. IĮ. Papildomo tyrimo metu susisteminti gauti duomenys iš minėtų įmonių, kur UAB „(duomenys neskelbtini)“ už prekes ar paslaugas atsiskaitė grynaisiais pinigais. Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiriamuoju laikotarpiu 2011-06-02 – 2012-02-09 pagal ikiteisminio tyrimo medžiagos surinktais duomenimis, atsiskaitė su tiekėjais už prekes ir paslaugas grynais pinigais 218 670,41 Lt (63 331,33 Eur). Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ tyrimui atlikti nepateikė buhalterinės apskaitos dokumentų, t.y. kasos knygos, kasos registro, atskaitingų asmenų registro su išlaidas pateisinančiais dokumentais, negalima nustatyti ar buvo tvarkoma piniginių lėšų apskaita, kaip buvo naudojami bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ gryni pinigai, t.y. kiek iš ko gavo pajamų į kasą, nustatyti tikslios išlaidų sumos ir grynųjų pinigų likučio. Tyrimo metu įvertinus VSDFV Kauno skyriaus duomenis, priskaičiuotas bendrovės darbuotojams draudžiamąsias pajamas laikotarpiu nuo 2011-06-01 iki 2012-02-09 buvo paskaičiuotas galimai išmokėtas darbo užmokestis („į rankas“) darbuotojui už ataskaitinį laikotarpį. Nustatyta, kad 2011 m. birželio mėn. – 2012 m. vasario mėn. laikotarpiu bendrovė darbuotojams priskaitė darbo užmokesčio 26 020,68 Lt (7 536,11 Eur) iš priskaičiuotos sumos išskaitė privalomus mokesčius: gyventojų pajamų mokestį (15%), sveikatos draudimo įmokas (6% ir 3%). Tyrimo metu nustatytas, priskaitytas išmokėjimui išskaičius mokesčius sudarė 22 937,08 Lt (6 643 Eur), atlyginimas galimai buvo išmokėtas grynais pinigais iš kasos. Tiriamuoju laikotarpiu nuo 2011-06-06 iki 2011-02-02 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. Š. laikotarpiu nuo 2012-02-03 iki 2013-08-12 bendrovės direktorius S. M. (6 t., b. l. 138-147).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas
Dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo
BK 223 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio, ar struktūros. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali. Baudžiamajai atsakomybei už nurodytos veikos padarymą kilti būtini BK 223 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti padariniai – negalėjimas visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio, ar struktūros. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad aplaidus teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas padaromas tik neatsargia kaltės forma, o kitos šiame straipsnyje numatytos veikos, t. y. buhalterinės apskaitos netvarkymas arba buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas, gali būti padaromos ir tyčia, ir dėl neatsargumo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-305/2009).
Kaltinamasis S. M. pripažino savo kaltę dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo, nurodė, kad 2012-02-03 tapo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, tapo atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą. Nurodė, kad 2012-02-02 iš A. Š. pagal dokumentų perdavimo aktą pats priėmė visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus. Tą patį patvirtino ir kaltinamasis A. Š.. Liudytoja L. K. nurodė, kad pagal buhalterinės apskaitos paslaugų sutartį tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ liudytoja tvarkė šios bendrovės buhalterinę apskaitą. Buhalterinius dokumentus jai pateikdavo pats S. M..
Tiek pats kaltinamasis S. M., tiek liudytojai L. K., A. R. patvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai buvo laikomi iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojamose patalpose, spintoje. Liudytoja L. K. nurodė, kad jau bendrovės direktoriui dirbant S. M. kartą atėjusi į darbą lentynose nerado bendrovės dokumentų. Liudytojas N. S., BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorius patvirtino, kad jam nebuvo perduoti jokie UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentai.
Iš Specialisto išvadų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog tyrimui atlikti nebuvo pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011 m., 2012 m., 2013 m. pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai, apskaitos registrai ir finansinių ataskaitų rinkiniai, kasos knygos, banko ir kasos apskaitos registrai, prekių pirkimo ir pardavimo dokumentai ir apskaitos registrai, darbo užmokesčio apskaitos dokumentai, finansinės atskaitomybės, piniginių lėšų panaudojimo dokumentai. Dėl to visiškai nebuvo galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2011, 2012, 2013 metų laikotarpį. Bendrovė, tvarkydama buhalterinę apskaitą, pažeidė išvadose aprašytus buhalterinę apskaitą reglamentuojančius aktus (6 t., b. l. 13-30, 40-55, 138-147).
Pagal LR buhalterinės apskaitos įstatymo IX-574 19 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies reikalavimus apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuris turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. Pagal LR Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 (2004-03-30 Nr. IX-2084 redakcija) 10 straipsnio 1 dalį ir 12 straipsnio 1 dalį ir 2 dalį įmonės veiklos dokumentai turi būti apsaugoti nuo sugadinimo, praradimo, neteisėto naudojimo, pakeitimo, sunaikinimo patikimoje ir saugioje aplinkoje, už dokumentų išsaugojimą reikiamą laiką atsako vadovas. LR buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnyje nurodyta, kad už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas.
S. M. inkriminuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą aplaidžiai tvarkė laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 3 d. iki 2013 m. rugpjūčio 12 d. VĮ „Registrų centras“ duomenimis nuo 2012-02-03 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigas ėjo S. M. (4 t., b. l. 120-123). Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelės akcininkės J. Z. 2012-02-02 sprendimo matyti, kad nuo 2012-02-03 bendrovės direktoriumi paskirtas S. M.. Iš juridinio asmens duomenų pažymos matyti, kad S. M. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvo nuo 2012-02-09 iki 2013-07-30. Byloje nėra duomenų, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius S. M. būtų paskyręs už teisės aktų reikalaujamą bendrovės buhalterinę apskaitą ir dokumentų saugojimą būtų paskyręs atsakingą asmenį.
Kaltinime S. M. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį nurodoma, kad jis tyčia neišsaugojo, prarado ir tyrimui nepateikė 2011 m., 2012 m., 2013 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, apskaitos registrų ir finansinių ataskaitų rinkinių, kasos knygos ir kitų dokumentų. Kaltinamasis nurodė, kad UAB "(duomenys neskelbtini)" buhalterinių dokumentų neišsaugojo dėl nerūpestingumo, nes dėl nepavykusio verslo apėmus depresijai išvyko į užsienį ir nepaliko dokumentų atsakingam asmeniui. Tyčia jų nesunaikino. Juos paliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojamose patalpose (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, kad bendrovės apskaitos dokumentus S. M. būtų sunaikinęs ar paslėpęs. Teismas sprendžia, kad toks S. M. elgesys, kai jis išvyko visiškai nesirūpindamas savo vadovaujamos įmonės dokumentų likimu, teikia pagrindo daryti išvadą, kad jis tyčia nevykdė savo, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų ir neužtikrino tinkamos šių dokumentų apsaugos.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl šių visų kaltinime nurodytų neišsaugotų dokumentų visiškai nebuvo galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2011, 2012, 2013 metų laikotarpį, tai yra kilo BK 223 straipsnio 1 dalies dispozicijoje reikalaujami padariniai. Tokiu atveju S. M. veika atitinka BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikalstamo požymius.
Kaltinime S. M. nurodyta, kad jis aplaidžiai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą būdamas ne tik bendrovės direktorius, bet ir vienintelis bendrovės akcininkas. Iš bylos dokumentų matyti, kad vienintele šios bendrovės akcininke kaltinime nurodytu laikotarpiu buvo J. Z., todėl šita aplinkybė iš kaltinimo pašalinama. Tačiau ši aplinkybė nepašalina S. M. atsakomybės už aplaidų UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos tvarkymą, nes, kaip aukščiau minėta, už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas.
Dėl kaltinamųjų kaltės pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį
Kaltinimai abiem kaltinamiesiems pagal nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje yra neatsiejamai susiję, todėl įrodymai vertinami ir teismo išvados dėl abiejų kaltinamųjų dėl šių nusikalstamų veikų aptariamos bendrai.
S. M. ir A. Š. buvo kaltinami, kad veikdami susitarę ir bendrai, S. M. organizavus ir vadovaujant, A. Š. padedant, ne vėliau kaip iki 2011-06-02 S. M. pasiūlius A. Š. būti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir sutarus, kad realiai bendrovei vadovaus ir jos turtą valdys S. M., A. Š. laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 2 d. iki 2011 m. rugsėjo 29 d. būnant UAB „(duomenys neskelbtini)“ vieninteliu akcininku ir direktoriumi bei užimamų pareigų pagrindu turint savo žinioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, 2011 m. birželio 28 d. A. Š. neteisėtai perdavė S. M. AB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovei išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – mokėjimo kortelę su PIN kodu, o S. M. neteisėtai įgijęs svetimą mokėjimo priemonę ir jos duomenis, neturėdamas teisėto pagrindo ir teisės valdyti bendrovės sąskaitą, disponuoti joje esančiomis lėšomis, pasinaudodamas šia kortele su PIN kodu, laikotarpiu nuo 2011-06-28 iki 2011-09-29 neteisėtai atliko finansines operacijas – per 172 kartus iš bankomatų ir banko skyriuose iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos išgrynino UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius 400 670 litų (116 042,05 EUR), iš kurių 324 400,06 litų (93 952,75 EUR) į bendrovės kasą negrąžino bei pinigų panaudojimą pateisinančių dokumentų nepateikė ir taip pasisavino šį UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį didelės vertės turtą. Dėl šių veiksmų S. M. kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 3 ir 4 dalis, ir 183 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, A. Š. – pagal 24 straipsnio 3 ir 6 dalis, ir 183 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį.
Pagal BK 183 str. kaltininkas atsako, kai jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą ar turtinę teisę neteisėtai neatlygintinai paverčia savo turtu, tai yra ima elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui. Nusikaltimo dalykas yra tik kaltininkui patikėtas ar jo žinioje esantis turtas. Remiantis teismų praktika patikėtas turtas – tai einamų pareigų, specialių pavedimų ar sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus. Esminis šio nusikaltimo sudėties požymis – kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto neteisėtas pavertimas savo nuosavybe. Baudžiamoji atsakomybė už turto pasisavinimą galima tik esant tiesioginei tyčiai. Tai reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas ar buvęs jo žinioje svetimas turtas, neteisėtai disponuodamas juo nori paversti jį savo nuosavu turtu taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita.
Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 214 straipsnio 1 dalį numatyta tam, kas gamino vieną ar daugiau netikrų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų dalių ar suklastojo vieną ar daugiau tikrų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių, arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, arba gamino, įgijo, laikė, perdavė ar realizavo techninę įrangą, programinę įrangą ar kitokias priemones, tiesiogiai skirtas ar pritaikytas netikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms ar jų dalims gaminti ar tikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms klastoti.
Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu.
Kaltinimas A. Š. pagal BK 214 straipsnio 1 dalį grindžiamas faktais, kad jis, kaltinime nurodytu laikotarpiu formaliai būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, o faktiškai bendrovės veiklai vadovaujant S. M., paėmęs iš AB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortelę su PIN kodu, 2011 m. birželio 28 d. neteisėtai perdavė ją S. M. Elektroninės mokėjimo priemonės perdavimo neteisėtumas grindžiamas aplinkybe, kad S. M. tuo metu nebuvo darbo santykiuose su UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Kaltinimas S. M. pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį grindžiamas faktais, kad jis 2011 m. birželio 28 d. iš A. Š. neteisėtai įgijo AB „(duomenys neskelbtini)“ išduotą bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortelę su PIN kodu, ją neteisėtai laikė iki 2011-09-29 ir neteisėtai panaudojo laikotarpiu nuo 2011-06-28 iki 2011-09-29 172 kartus inicijuodamas finansines operacijas, kurių metu iš bankomatų ir banko padaliniuose, neturėdamas teisėto pagrindo išgrynino UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius pinigus. Elektroninės mokėjimo priemonės įgijimo, laikymo ir panaudojimo inicijuojant finansines operacijas neteisėtumas iš esmės grindžiamas aplinkybe, kad S. M. tuo metu nebuvo darbo santykiuose su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir neturėjo įgaliojimo disponuoti bendrovei išduota elektronine mokėjimo priemone, inicijuoti finansines operacijas, nes iš bylos medžiagos matyti, kad šia elektronine mokėjimo priemone S. M. disponavo ir inicijavo finansines operacijas ir po 2011-09-29, tačiau nuo šios datos jis turėjo notariškai patvirtintą UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliojimą.
Abu kaltinamieji patvirtino, kad A. Š. buvo tik nominalus bendrovės savininkas ir direktorius, kad realiai bendrovei vadovavo S. M., taigi, realiai bendrovės turtas buvo S. M. žinioje. Šią aplinkybę patvirtina ne tik patys kaltinamieji, bet ir liudytoja L. K., netiesiogiai ir liudytojas A. R., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, kuris 2011-2012 metais S. M. įmonei „(duomenys neskelbtini)“ išnuomojo patalpas ir įrangą, liudytojas A. Š., kuriam S. M. prisistatė kaip įmonės savininkas ar direktorius, su kuriuo tarėsi dėl medienos pirkimo.
Teismas, vertindamas byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamųjų A. Š. ir S. M. parodymai yra nuoseklūs ir pakankamai logiški, juos patvirtina ir liudytojos V. K. parodymai, iš kurių turinio matyti, kad A. Š. realiai bendrovės direktoriaus funkcijų nevykdė, nesprendė jokių finansinių klausimų, bendrovėje atliekamų darbų nekoordinavo, darbuotojams užduočių neduodavo.
Kaltinamieji neginčija, kad A. Š. perdavė S. M., o S. M. iš A. Š. gavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią elektroninę mokėjimo priemonę – AB (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortelę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis – jai suteiktą PIN kodą. S. M. pripažįsta, kad disponavo šiomis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis, kad inicijavo finansines operacijas – išgrynino UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus. Tačiau kaltinamieji tvirtina, kad ši elektroninė mokėjimo priemonė S. M. buvo perduota kaltinime nurodytu laikotarpiu nuo pat pradžių jam veikiant pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. Š. S. M. išduotą įgaliojimą, kuris buvo tokio paties turinio, kaip ir vėliau išduotas notarės patvirtintas įgaliojimas. Byloje yra pateiktas notarės 2011 m. rugsėjo 29 d. patvirtintas įgaliojimas (3 t., b. l. 167), kuriame nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus A. Š., paveda S. M. tvarkyti, valdyti bendrovės sąskaitą AB (duomenys neskelbtini), disponuoti joje esančiomis lėšomis, pasirašyti ir atlikti visus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu. Aplinkybę, kad S. M. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu nuo pat UAB "(duomenys neskelbtini)" veiklos pradžios veikė pagal bendrovės direktoriaus A. Š. išduotą vidinį įmonės dokumentą – notariškai nepatvirtintą įgaliojimą paimti pinigus, pasirašyti dokumentus, patvirtino ir liudytoja, bendrovės buhalterė, L. K. Pagal bylos duomenis AB (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortelė ir jos PIN kodas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui A. Š. buvo išduoti 2011 m. birželio 28 d. Nors byloje ir nėra dokumentų, patvirtinančių pirmojo įgaliojimo išdavimo faktą, nors detalus nurodyto įgaliojimo turinys teismui nėra žinomas, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad ir iki notariškai patvirtinto įgaliojimo išdavimo datos – 2011 m. rugsėjo 29 d. bendrovė vykdė veiklą, kuri galėjo būti susijusi su tokio įgaliojimo panaudojimo būtinumu (įgijo medieną ir realizavo gaminius), kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. Š. atliko tik nominalų vaidmenį, jokių reikšmingų finansinių bendrovės reikalų netvarkė. Esant tokioms aplinkybėms teismas pripažįsta, jog nėra paneigta, kad S. M. veikė pagal A. Š., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus, įgaliojimą, nors ir nepatvirtintą notariškai. Kaip minėta, 2011 m. rugsėjo 29 d. S. M. buvo išduotas notariškai patvirtintas įgaliojimas, ir nuo šios datos S. M. veiksmų pagal šį įgaliojimą gryninant bendrovės pinigines lėšas kaltinimas nelaiko nusikalstamais.
A. Š., formaliai būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vieninteliu akcininku ir direktoriumi, turėjo teisę gauti ir gavo iš banko bendrovės elektroninę mokėjimo priemonę – mokėjimo kortelę su PIN kodu. Teisėto UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo priemonės turėtojo A. Š. perdavimas jos kitam asmeniui, šiuo atveju S. M., veikiančiam su naudotojo įgaliojimu, ir pagal jį veikiančiam bendrovės interesais, negali būti pripažintas neteisėtu svetimos elektroninės mokėjimo priemonės ar jo naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenų perdavimu ir įgijimu (BK 214 str. 1 d.), o taip pat neteisėtu finansinės operacijos inicijavimu ar atlikimu, neteisėtu svetimos elektroninės mokėjimo priemonės ar jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenų panaudojimu (BK 215 str. 1 d.). Vien tik faktas, kad įgaliojimas, kurį bendrovės direktorius suteikė S. M., nebuvo notariškai patvirtintas, teismo nuomone, nėra pakankamas vertinti šiuos kaltinamųjų veiksmus nusikalstamais BK 214 ir 215 straipsnių prasme. Todėl teismas sprendžia, kad bendrovės banko kortelę ir jos PIN kodą A. Š. perdavė, o S. M. įgijo ir jais disponavo teisėtai.
Kaltinamasis A. Š. viso proceso metu nuosekliai neigė žinojęs apie tai, kur S. M. panaudojo išgrynintus bendrovės pinigus, tvirtino, kad pasirašydavo neskaitęs tuos dokumentus, kuriuos jam paduodavo faktinis įmonės direktorius S. M. ir buhalterė V. K.. Kaltinamasis S. M. patvirtino, kad A. Š. bendrovės finansinių ir kitokių reikalų netvarkė, nežinojo apie bendrovės pinigų paėmimo faktą iš bendrovės sąskaitos. Buhalterė V. K. taip pat nurodė, kad A. Š. kartą per mėnesį atvykdavo į bendrovės patalpas, kad pasirašydavo tuos dokumentus, kuriuos ji jam paduodavo, kad realiai visus bendrovės veiklos reikalus sprendė S. M., kuris veikė pagal įgaliojimą. Su A. Š., kaip įmonės vadovu, liudytoja jokių darbinių reikalų nesprendė. S. M. išgrynintus pinigus V. K. užpajamuodavo bendrovės kasoje, S. M. pasirašydavo kasos orderius ir naudojo pinigus bendrovės reikmėms savo nuožiūra. Jai nėra žinoma, kad bendrovės pinigus būtų naudojęs savo asmeniniams reikalams.
Kaltinimas A. Š. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį grindžiamas iš esmės tik faktu, kad jis buvo formalus bendrovės direktorius ir perdavė S. M. bendrovei išduotą kortelę su PIN kodu. Jokie bylos įrodymai nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nepatvirtina, kad A. Š., perduodamas S. M., veikiančiam pagal bendrovės įgaliojimą, bendrovės kortelę ir prisijungimo duomenis, būtų taręsis su juo, kad šis pasisavins ar iššvaistys bendrovės lėšas, o ne panaudos jas bendrovės interesais. Byloje nėra paneigta, kad A. Š. bendrovės mokėjimo kortelę su PIN kodu S. M. perdavė tikslu naudoti juos UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesais. A. Š. teigia, jog suprato, kad faktiškai bendrovę valdo S. M., kad jis pats yra tik formalus savininkas ir vadovas, matė, kad bendrovė vykdo veiklą, todėl pakankamai logiška manyti, kad perduodamas banko kortelę ir prisijungimo duomenis ir taip suteikdamas teisę disponuoti įmonės piniginėmis lėšomis, turėjo pagrindo manyti, kad jie bus naudojami bendrovės interesais. Nesant jokių kaltinamųjų nusikalstamą susitarimą patvirtinančių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti tokiu šio kaltinamojo paaiškinimu. Vien tik nustatymas fakto, kad buvo S. M. susitarimas su A. Š., kad jis taptų UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, tačiau realiai bendrovei vadovautų ir jos turtą valdytų S. M., kad A. Š. iš tiesų buvo paskirtas šios bendrovės direktoriumi, teismo nuomone, nėra pakankamas pripažinti, kad tarp jų buvo susitarimas pasisavinti bendrovės pinigus ir kad taip A. Š. padėjo S. M. pasisavinti kaltinime nurodytą bendrovei priklausančią pinigų sumą.
Kaltinimas S. M. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį grindžiamas faktais, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos jis išgrynino kaltinime nurodytą sumą piniginių lėšų ir kad bendrovėje nerasta dokumentų, patvirtinančių šios pinigų sumos panaudojimą bendrovės reikmėms. S. M. pripažino paėmęs iš bendrovės sąskaitos kaltinime nurodytus pinigus, tačiau nurodė, kad šiais pinigais, mokėdamas grynais, atsiskaitė su bendrovės tiekėjais už medieną ir paslaugas. Įgaliojimu jam buvo suteikta teisė disponuoti įmonės piniginėmis lėšomis.
Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis S. M., vykdydamas veiklą bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, būtų naudojęs suklastotus ar fiktyvius dokumentus. Kaip matyti iš bylos dokumentų 2011-2012 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryti sandoriai su kitomis įmonėmis buvo realiai vykdomi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko medieną ir paslaugas ir su šiomis bendrovėmis vykdė atsiskaitymą. Didele dalimi su partneriais bendrovė atsiskaitė grynaisiais.
Liudytoja L. K. nurodė, kad S. M. iš bendrovės sąskaitos nuimtus pinigus pajamuodavo bendrovės kasoje, išrašydavo kasos orderius, tačiau grynų pinigų nematė. S. M. buvo kaip kasininkas ir pinigus laikė jam žinomoje vietoje. Specialistė E. D. nurodė, kad ūkio subjektams nedraudžiama atsiskaityti grynaisiais pinigais.
Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad tiriamuoju laikotarpiu S. M. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu atidarytų banko sąskaitų grynaisiais pinigais išėmė 941 929,11 Lt, tuo pačiu laikotarpiu į banko sąskaitas įnešė 21 300 Lt. Tyrimo metu nustatyti, kur S. M. panaudojo 920 629,11 Lt iš banko sąskaitų paimtus grynuosius pinigus nėra galimybės, nes tyrimui atlikti bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė buhalterinės apskaitos pirminių dokumentų ir apskaitos registrų.
Iš Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) turinio matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal dokumentus už laikotarpį nuo 2011-07-05 iki 2012-05-08 atsiskaitė grynaisiais pinigais už 63 331,33 Eur sumą su 22 įmonėmis. Kaip matyti, grynais pinigais atsikaitoma buvo ir laikotarpiu, išeinančiu iš kaltinime pagal BK 183 straipsnio 2 dalį nurodyto laikotarpio. Specialisto išvadoje taip pat nurodoma, jog tyrimo metu nustatyta, kad bendrovės darbuotojams priskaitytas išmokėjimui darbo užmokestis išskaičius mokesčius sudarė 22 937,08 Lt (6 643 Eur), atlyginimas galimai buvo išmokėtas grynais pinigais iš kasos. Taigi, bendra dokumentais patvirtinta suma – 69 974,37 Eur, neatitinka kaltinime nurodytos sumos – 22 089,30 Eur, įvardintos kaip panaudotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikmėms. Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitymas grynais pinigais tiriamu laikotarpiu užfiksuotas su 22 įmonėmis. Šis santykinai didelis įmonių skaičius ir santykinai didelė per palyginti trumpą laikotarpį dokumentais užfiksuota atsiskaitymo grynaisiais pinigais suma (63 331,33 Eur) iš dalies patvirtina kaltinamojo S. M. tvirtinimą, kad iš įvairių tiekėjų pirko didelį kiekį medienos, už medieną mokėjo grynais, ne su visais tiekėjais turėjo sutartis, daugeliu atvejų medieną pirko kreditan, todėl dokumentams neišlikus negali to įrodyti.
Pažymėtina, kad pirmoje specialisto išvadoje (Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodoma, kad nėra galimybės nustatyti kur ir kam S. M. panaudojo iš bankų paimtus grynuosius pinigus sumoje 920 629,11 Lt. Tuo tarpu atlikus papildomą tyrimą, išreikalavus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ partnerių informaciją apie sandorius ir atsiskaitymą, buvo gauta duomenų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitymą už medieną ir paslaugas grynaisiais pinigais ir Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad per laikotarpį nuo 2011-06-01 iki 2012-02-09 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal iš kitų įmonių surinktus duomenis grynais pinigais sumokėjo 179 671,29 Lt. Vėlesnėje Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad per laikotarpį nuo 2011-06-01 iki 2012-02-09 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal iš įmonių surinktus duomenis grynais pinigais sumokėjo 218 670,41 Lt. Tokiu būdu neatmetama galimybė, kad atlikus dar platesnį patikrinimą būtų surasta dar daugiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų panaudojimo pateisinančių dokumentų.
Byloje objektyviai nėra nustatytos bendrovės visos pajamos ir išlaidos, piniginių lėšų judėjimas nei laikotarpiu, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas ėjo A. Š., nei kai direktoriumi buvo S. M.. Kaip matyti iš Specialisto išvadų, tik pagal bendrovės banko sąskaitos duomenis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2011 06 02 iki 2011 09 29 bankomatuose ir banko skyriuose buvo išgryninta kaltinime nurodyta pinigų suma. Dėl bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimo nėra aišku kiek realiai pinigų, išgrynintų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos kaltinime nurodytu laikotarpiu nuo 2011 06 02 iki 2011 09 29 ir vėliau buvo išleista bendrovei įgyjant medieną ar perkant paslaugas. Specialisto išvadose remiamasi tik dokumentais, kurie buvo gauti ikiteisminio tyrimo metu iš įmonių, kurios pardavė medieną ir teikė paslaugas kaltinamųjų vadovautai bendrovei. Byloje taip pat nėra objektyvių duomenų, leidžiančių daryti pagrįstą ir patikimą išvadą, kad S. M. jam inkriminuotą pinigų sumą, paimtą iš bendrovės sąskaitos, pasisavino, o ne panaudojo bendrovės reikmėms. Byloje nenustatyta duomenų apie galimą kaltinamojo S. M. praturtėjimą ir kitas aplinkybes, teikiančias pagrindo manyti, kad jis galėjo pasisavinti bendrovės pinigus.
Kaltinamajame akte nurodyti duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolas kitoms įmonėms nepatvirtina kaltinamųjų kaltės padarius jiems inkriminuotus nusikaltimus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšų pasisavinimą.
Iš Kauno apygardos teismo (2013-02-08, 2013-02-20, 2013-07-15) nutarčių dėl bankroto bylos iškėlimo matyti, kad bankroto byla UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta pagal ieškinius: UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl 10 586,11 Lt skolos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl 8 139,78 Lt skolos, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl 17 426,60 Lt skolos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl 1 049,16 Lt skolos (4 t., b. l. 128-129, 132-133, 140, 149). Kaip matyti bankroto byla UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta 2013 metais, t. y. praėjus beveik dvejiems metams po kaltinamiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų. Iš teismo nutarčių turinio matyti, kad ieškovai kreipėsi dėl santykinai nedidelių, palyginus su kaltinime nurodyta pinigų suma, skolų sumų.
Iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ Bankroto administratoriaus civilinio ieškinio matyti, kad iš atsakovų A. Š. ir S. M. buvo prašoma priteisti 73 996,85 Eur sumą (7 t., 18-24). Iš Kauno apygardos teismo 2016-03-22 nutarties matyti, kad patvirtinta ieškovės bankrutavusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus ir A. Š. bei S. M. taikos sutartis, kurioje A. Š. pripažino ieškinį 1 800 Eur sumoje, S. M. pripažino ieškinį 26 922,68 Eur sumoje.
A. Š. buvo kaltinamas kartu su S. M. vykdęs ir padėjęs jam pasisavinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį didelės vertės turtą (BK 24 str. 3 d., 6 d. ir 183 str. 2 d.). Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Kaip jau minėta aukščiau, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių tarp A. Š. ir S. M. buvus susitarimui, jog S. M. išgrynintas bendrovės lėšas panaudos ne bendrovės reikmėms, o pasisavins. A. Š. suprato, kad jis tik formaliai atlieka bendrovės direktoriaus ir akcijų savininko funkcijas, kad faktiškai bendrovė priklauso S. M., kad jis vadovauja bendrovės veiklai, priima darbuotojus, perka medieną, vykdo malkų gamybą ir realizuoja gaminius. Nurodė, kad per laikotarpį, kai jis ėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas, jo žiniomis bendrovė dirbo pelningai. Kaltinamasis A. Š. nurodė, kad tik to laikotarpio pabaigoje suprato, kad verslas ėmė nebesisekti. S. M. taip pat nurodė, kad apie bendrovės veiklą A. Š. nežinojo, kad nieko nusikalstamo su juo nesitarė. Nesant dokumentų ar kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių kad A. Š. žinojo, kad išgryninti pinigai galėjo būti naudojami ne bendrovės reikmėms, teismas neturi pakankamo pagrindo išvadai, kad A. Š. dalyvavo pasisavinant jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą.
Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu S. M. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų nepasisavino ir kad visus juos panaudojo bendrovės reikmėms: pirko iš tiekėjų medieną ir apmokėjo už ją grynais pinigais. Kaltinamasis S. M. pripažįsta, kad dalies šių išlaidų negali patvirtinti dokumentais. Nurodė, kad tokių dokumentų arba apskritai nebuvo, arba dalis jų galėjo neišlikti, nes jie būdavo saugomi bendrovės nuomojamose patalpose, kurios nebuvo atskirai rakinamos.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad sprendžiant, ar bendrovės vadovas, disponuodamas bendrovės turtu ar jį paimdamas, padarė BK 183 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo tyčios turinį (kryptingumą). Šiuo atveju esminę reikšmę turi tai, kokį sumanymą turėjo bendrovės vadovas neteisėtai disponuodamas ar paimdamas jam patikėtą (buvusį jo žinioje) bendrovės turtą: ar jį naudoti asmeniniams poreikiams tenkinti, ar panaudoti bendrovės interesais. Jeigu bendrovės vadovas tokį turtą neteisėtai paėmė ar kitaip neteisėtai juo disponavo, turėdamas sumanymą jį naudoti bendrovės poreikiams tenkinti, tai jo veika paprastai negali būti vertinama kaip tokio turto pavertimas nuosavu ir kvalifikuojama pagal BK 183 straipsnį. Apie tokio sumanymo buvimą bendrovės vadovo veikloje sprendžiama atsižvelgiant į tai, kaip toks turtas buvo naudojamas ar dėl to bendrovei buvo padaryta žala, ir į kitas objektyvias veikos padarymo aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-78/2012).
Remiantis aukščiau paminėtais duomenimis, liudytojos L. K. parodymais, teismas neturi pagrindo visiškai atmesti S. M. parodymus apie išgrynintų pinigų panaudojimą bendrovės reikmėms, todėl daro išvadą, kad nustatyta pasisavintų pinigų suma grindžiama tik prielaidomis ir nėra įrodyta. Teismui nekyla abejonių, jog dalis UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltinamojo S. M. išgrynintų lėšų buvo naudojamos bendrovės reikmėms. Nustatyti ar kokią nors išgrynintų pinigų dalį S. M. pasisavino, nėra galimybės. Po laikotarpio, kuris inkriminuotas, kaip bendrovės lėšų pasisavinimas, direktoriaus pareigas einant A. Š., 2012-02-03 S. M. pats perėmė vadovavimą bendrovei – tapo jos direktoriumi ir iki 2013 m. rugpjūčio 12 d. vykdė direktoriaus funkcijas, toliau tęsė bendrovės veiklą, vykdė atsiskaitymus su tiekėjais, dalyvavo įmonės bankroto procese, sudarė taikos sutartį su bankroto administratoriumi, kas rodo jo siekį atlyginti padaryta žalą bendrovės partneriams ir kas siekiant pasisavinti bendrovės turtą būtų nelogiška.
Kaltinamasis S. M. nurodė, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu už paimtus pinigus – už netoli milijono litų mokėdamas grynais iš įvairių tiekėjų nupirko didelį kiekį medienos skolon, nes prieš metus buvo sėkmingai pardavęs malkas į Norvegiją ir vėl tikėjosi uždirbti. Tačiau sandoris Norvegijoje nepavyko, jų produkcijos buvo atsisakyta. Tokie kaltinamojo, kuris vienas realiai sprendė visus finansinius bendrovės klausimus, aiškinimai byloje ištirtais įrodymais nėra paneigti. Teismas neturi pagrindo spręsti, kad medienos pirkimo sutartys negalėjo būti sudarytos. Bendrovės vadovas sudėtingos ekonominės situacijos metu gali būti priverstas daryti rizikingus verslo sprendimus, kurie gali lemti ir verslo subjekto bankrotą. Tai aktualu ir šios baudžiamosios bylos kontekste. Nors nurodytu laikotarpiu bendrovė turėjo ir įsiskolinimų kitiems verslo subjektams, S. M. nurodytos priežastys, dėl kurių jis priėmė sprendimą pirkti didesnį kiekį medienos, yra pakankamai logiškos, tai nėra neįprasta verslo praktikoje. Byloje nėra neabejotinų įrodymų, kad kaltinamasis S. M. turėjo tyčią iš banko sąskaitos paimtus pinigus paversti savo nuosavybe, ir padaryti bendrovei žalą.
Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad organizuojant verslą svarbią reikšmę turi ir ekonominės veiklos rizikos principas, siejamas su galimų nuostolių tikimybe arba pajamų praradimu, palyginus su verslo plane priimtu variantu. Verslas negali gyvuoti be rizikos, kuri atsiranda siekiant prisitaikyti prie kintančių rinkos sąlygų, todėl konfliktinių situacijų sprendimas baudžiamosiomis teisinėmis priemonėmis gali būti konstatuojamas tik išimtiniais atvejais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-9/2013).
BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Pažymėtina ir tai, kad kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–177/2009, 2K–205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014).
Įvertinęs visas aplinkybes teismas sprendžia, kad visi bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai – liudytojų parodymai, specialisto išvados, apžiūros protokolai ir kiti dokumentai nei kiekvienas atskirai, nei visumoje, nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nepatvirtina A. Š. ir S. M. kaltės padarius čia aptartas kaltinime nurodytas nusikalstamas veikas (BK 183 str. 2 d., 214 str. 1 d. ir 215 str. 1 d.).
Teismas konstatuoja, jog šis kaltinimas A. Š. ir S. M. buvo grindžiamas prielaidomis, byloje nėra patikimų įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų jų kaltę dėl šių jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų. Visas abejones vertindamas kaltinamųjų naudai teismas sprendžia, kad A. Š. pagal BK 24 straipsnio 3, 6 dalis ir 183 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, o S. M. pagal BK 24 straipsnio 3, 4 dalis ir 183 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį išteissinami nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 str. 5 d. 1 p.).
Bausmės skyrimas ir kiti klausimai
BK 54 str. 1 d. nurodyta, kad teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į visumą BK 54 str. 2 d. nurodytų aplinkybių.
Kaltinamasis S. M. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), buvo teistas 2010 m. bauda, kurią sumokėjo (10 t., b. l. 5, 18-20, 41-42), buvo baustas administracine tvarka (10 t., b. l. 6-17, 22-24). S. M. yra vedęs (9 t., b. l. 117), turi nepilnametį vaiką (9 t., b. l. 116). Kaltinamojo S. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas S. M. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį bei jos tyčinį pobūdį, mastą ir trukmę. S. M. aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą savo vadovaujamos įmonės, kuria vykdė savo verslą. Civilinė byla dėl subankrutavusios jo bendrovės nutraukta susitaikius su bankroto administratoriumi, byloje nėra asmenų, pripažintų nukentėjusiaisiais, neteisėti veiksmai sunkesnių pasekmių nesukėlė. Šios aplinkybės rodo mažesnį nusikalstamos veikos pavojingumą. Nors S. M. nusikalto neišnykus teistumui už nusikaltimą finansų sistemai, už ką buvo teisiamas 2010 metais, byloje nėra duomenų, kad po šioje byloje padarytos nusikalstamos veikos, t. y. beveik per penkerius metus jis būtų padaręs kitų nusikalstamų veikų. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, sprendžia, kad bausmės tikslams pasiekti – sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str. 2 d.) S. M. skirtina bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu – bauda (BK 47 str.), jos dydį nustatant mažesnį už vidurkį (BK 61 str.).
Teismo 2014 m. kovo 27 d. nutartimi (9 t., b. l. 87-90) S. M. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. S. M. faktiškai sulaikytas 2015 m. lapkričio 19 d. (8 t., b. l. 103). Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartimi (9 t., b. l. 100-103) S. M. nustatytas suėmimo terminas dviem mėnesiams. Prokurorės 2016 m. sausio 14 d. nutarimu (9 t., b. l. 118-119) kardomoji priemonė – suėmimas S. M. buvo panaikinta pasibaigus suėmimo terminui (2016-01-19). Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas įskaitomas į skiriamą bausmę.
Kadangi S. M. skiriama bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu laisvės atėmimu, kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas (9 t., b. l. 118-119, 122-123, 124-126) panaikinamos.
Kadangi A. Š. išteisinamas, kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (8 t., b. l. 57, 58) panaikinama.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – penkios čekių knygelės, saugomos (duomenys neskelbtini) policijos komisariate (1 t., b. l. 98), sunaikintinos, kadangi tyrimui nebereikalingos (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas prie AB „(duomenys neskelbtini)“ 2013-07-31 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 142, 143), paliekamas byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).
Kaltinamajame akte nurodoma, kad Policijos departamentas patyrė 1776,47 Eur ekstradicijos išlaidų dėl S. M. parvežimo iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą (8 t., b. l. 94-102), kas sudaro proceso išlaidas. Ikiteisminis tyrimas byloje buvo pradėtas 2013-07-29. Iš bylos medžiagos matyti, kad prokurorės 2014-02-26 nutarimu S. M. buvo pripažintas įtariamuoju ir paskelbta jo paieška (8 t., b. l. 80-83).
Pagal BPK 103 straipsnio 6 punktą, be proceso išlaidų, numatytų šio straipsnio 1–5 punktuose, proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui.
Iš Z. A. apklausos protokolo (1 t., b. l. 99) matyti, kad S. M. išvyko į Angliją uždarbiauti 2013 m. pavasarį. Pats S. M. yra nurodęs, kad į užsienį išvyko 2013 m. vasario mėn., apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nežinojęs (9 t., b. l. 98-99). S. M. iš Lietuvos išvyko tuo metu, kai jam nebuvo pateiktas įtarimas, jo atžvilgiu dar nebuvo taikomos jokios kardomosios priemonės, kurių sąlygas jis, išvykdamas į užsienį, būtų pažeidęs. Teismui nėra pagrindo daryti išvadą, kad S. M. išvyko siekdamas pasislėpti nuo baudžiamojo persekiojimo Lietuvoje. Ta aplinkybė, kad pradėjus ikiteisminį tyrimą S. M. atžvilgiu ir nustačius jo gyvenamąją vietą užsienyje, policijos pareigūnams teko imtis priemonių siekiant atsigabenti įtariamąjį į Lietuvą, neduoda pagrindo išvadai, kad ekstradicijos išlaidas lėmė paties S. M. veiksmai, jos atsirado ne dėl kaltinamojo S. M. sąmoningų veiksmų. Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad S. M. ekstradicija į Lietuvos Respubliką yra viena iš policijos funkcijų, kurią finansuoti privalo valstybė iš savo biudžeto, todėl ekstradicijos išlaidos iš S. M. nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 297 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 5 d. 1 p., 304 str., 305 str., 307 str., 313 str. 2 d. ir 3 d. teismas
nusprendžia:
1. S. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje ir nubausti jį 200 MGL (7 532 eurų) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaičius S. M. sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką – nuo 2015 m. lapkričio 19 d. iki 2016 m. sausio 19 d., viso 61 dieną, vieną buvimo sulaikyme ir suėmime dieną prilyginus dviejų MGL dydžio baudai, galutinę bausmę nustatyti 139 MGL (5 234,74 Eur) dydžio baudą.
S. M. pagal BK 24 straipsnio 3, 4 dalis ir 183 straipsnio 2 dalį išteisinti, kadangi nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
S. M. pagal BK 214 straipsnio 1 dalį išteisinti, kadangi nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
S. M. pagal BK 215 straipsnio 1 dalį išteisinti, kadangi nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Kardomąsias priemones S. M. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento – asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) – paėmimą – panaikinti.
2. A. Š. pagal BK 24 straipsnio 3, 6 dalis ir 183 straipsnio 2 dalį išteisinti, kadangi nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
A. Š. pagal BK 214 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Kardomąją priemonę A. Š. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – penkias čekių knygeles – sunaikinti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diskas prie AB „(duomenys neskelbtini)“ 2013-07-31 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) – palikti byloje.
Dėl nuosprendžio per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.