Kauno apygardos teismo nuosprendis

2018-03-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-68-327/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-03-23
Bylos Nr.
1-68-327/2018
Teisminio proceso Nr.
1-20-9-00671-2013-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Viktoras Preikšas
Advokatai
Sigitas Štaraitis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-68-327/2018Proceso Nr. 1-20-9-00671-2013-3Procesinio sprendimo kategorija 1.1.3.2.; 1.1.7.2.2.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.14.; 1.2.14.6.2.1.; 1.2.18.2.; 1.2.18.3.; 1.2.18.11.; 2.1.14.; 2.3.6.4.4.; 2.3.6.4.5. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 23 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas,sekreto­riau­jant Audronei Stankevičiūtei,dalyvaujant prokurorei Rasai Verdnikovienei,

kalti­na­miesiems A. Š. ir S. M., jų gynėjams advokatams Sigitui Štaraičiui ir Dianai Ingridai Vinklerytei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

1. A. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lie­tu­vos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB "(duomenys neskelbtini)" apsaugos darbuotoju, neteistas, kalti­na­mas pagal Lietuvos Respublikos bau­džia­mojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 3 ir 6 dalis, ir 183 straipsnio 2 dalį, ir

2. S. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens ko­das (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 6 klasių išsilavinimo, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ auto­krau­tuvo vairuotoju, teistas 2010-12-08 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 219 straipsnį 20 MGL bauda, 2011-06-16 bauda sumokėta, kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 3 ir 4 dalis, ir 183 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 223 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. M., laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 3 d. iki 2013 m. rugpjūčio 12 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), di­rek­toriumi, pažeidė 2001-11-06 LR buhalterinės apskaitos įstatymo IX-574 19 str. 1 d. ir 2 d. reika­la­vi­mus, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos re­gistrai iki finansinių atas­kai­tų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuris turi numatyti priemones, už­tikrinančias dokumentų sau­gu­mą; Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos do­kumentai ir apskaitos re­gistrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis LR do­ku­mentų ir archyvų įsta­ty­mo nuostatomis. 1995-12-05 LR Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 (2004-03-30 Nr. IX-2084 re­dakcija) 10 str. 1 d. nurodymai, kad <...> įstaigos ar įmonės veiklos do­ku­mentai turi būti <...> ap­sau­go­ti nuo sugadinimo, praradimo, neteisėto naudojimo, pakeitimo, sunai­ki­ni­mo, ir 12 str. 1 d. nurodymai, kad <...> įstaigos ir įmonės, <...> privatūs juridiniai asmenys privalo sau­go­ti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įver­tin­da­mi galimus rizikos veiksnius: išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotus su ja susi­ju­sių fizinių ir juridinių asmenų teisės, 12 str. 2 d. „<...> pri­va­taus juridinio asmens veiklos dokumentų iš­saugojimą reikiamą laiką atsako va­do­vas“. 1996-02-22 Lie­tuvos archyvų departamento prie Lietuvos Res­publikos Vyriausybės įsakymo Nr. 13 „Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“ nuostatas, reikalaujančias apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus saugoti 10 metų, pažeidė 2001-11-06 LR buhalterinės apskaitos įsta­ty­mo Nr. IX-574 21 str. reikalavimus, kuriame nurodyta, kad „už apskaitos organizavimą ir apskaitos do­kumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas“, tyčia neiš­sau­gojo, prarado ir tyrimui nepateikė: 2011 m., 2012 m., 2013 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), pirminių bu­hal­terinės apskaitos dokumentų, aps­kai­tos registrų ir finansinių ataskaitų rin­ki­nių, kasos knygos, banko ir kasos apskaitos registrų, prekių pirkimo ir pardavimo dokumentų ir aps­kai­tos registrų, darbo už­mo­kesčio apskaitos dokumentų, Finan­si­nių atskaitomybių, ir dėl šių visų neišsaugotų doku­men­tų, visiškai nebuvo galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipa­rei­go­ji­mų dydžio ir struktūros už 2011, 2012, 2013 metų laikotarpį, tai yra padarė nusikalstamą veiką, nu­matytą BK 223 straipsnio 1 dalyje.

S. M. buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas vieninga tyčia ir turėdamas vie­nin­gą nusikalstamą tikslą pasisavinti didelės ver­tės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, organizavo – pa­rengė nusi­kals­ta­mos veikos planą ir va­do­va­vo šiai veikai, numatė jos įvykdymo būdus ir priemones, bei veik­damas bendrai su A. Š., (duomenys neskelbtini), tiksliai nenus­ta­ty­toje vietoje, ne vėliau kaip iki 2011-06-02 pasiūlė A. Š. būti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, sutarė su juo, kad realiai ben­dro­vei va­do­vaus ir jos turtą valdys S. M., A. Š. sutikus ir laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 2 d. iki 2011 m. rugsėjo 29 d. pagal 2011-05-31 vienintelio akcininko sprendimą, bū­nant UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), vieninteliu akcininku ir direktoriumi bei užimamų pareigų pagrindu turint savo ži­nio­je UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, 2011 m. birželio 28 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojamose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), A. Š. neteisėtai per­da­vus su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesusijusiam darbo santykiais S. M. A. Š. žinioje buvusią AB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduotą ir priklausančią elektroninę mo­kė­jimo prie­mo­nę – mokė­ji­mo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) su PIN kodu, ko pasėkoje S. M., neteisėtai įgijęs svetimą mokėjimo priemonę ir jos duomenis, neturėdamas teisėto pagrindo ir tei­sės tvarkyti, valdyti bendrovės sąs­kaitą, disponuoti joje esančiomis lė­šomis, pasinaudodamas šia kor­te­le su PIN kodu, laikotarpiu nuo 2011-06-28 iki 2011-09-29 netei­sėtai atliko finansines operacijas – per 172 kartus iš bankomatų, esan­čių (duomenys neskelbtini), iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ AB „(duomenys neskelbtini)“ esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), išgrynino UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius pinigus, o būtent:

2011-06-28 AB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) 12 000 Lt,2011-06-30 bankomate (duomenys neskelbtini), per 8 kartus, 16 000 Lt,2011-07-01 bankomate (duomenys neskelbtini), 700 Lt,2011-07-04 bankomate (duomenys neskelbtini), per 6 kartus, 11 600 Lt,2011-07-08 bankomate (duomenys neskelbtini), per 6 kartus, 12 000 Lt,2011-07-12 bankomate (duomenys neskelbtini), 1300 Lt,2011-07-13 bankomate (duomenys neskelbtini), per 5 kartus, 10 000 Lt,2011-07-14 bankomate (duomenys neskelbtini), per 6 kartus, 11 000 Lt,2011-07-18 bankomate (duomenys neskelbtini), per 2 kartus, 2 500 Lt,2011-07-20 bankomate (duomenys neskelbtini), per 5 kartus, 9 500 Lt,2011-07-22 bankomate (duomenys neskelbtini), per 8 kartus, 16 000 Lt,2011-07-25 bankomate (duomenys neskelbtini), per 2 kartus 2 900 Lt,2011-07-27 bankomate (duomenys neskelbtini), per 8 kartus, 16 000Lt,2011-07-29 bankomate (duomenys neskelbtini), per 2 kartus 2 600 Lt,2011-08-01 bankomate (duomenys neskelbtini), 1 200 Lt,2011-08-03 bankomate (duomenys neskelbtini), per 9 kartus, 18 000 Lt,2011-08-04 bankomate (duomenys neskelbtini), 250 Lt,2011-08-05 bankomate (duomenys neskelbtini), per 2 kartus, 3 500 Lt,2011-08-08 bankomate (duomenys neskelbtini), per 7 kartus, 12 950 Lt,2011-08-11 bankomate (duomenys neskelbtini), per 9 kartus, 17 600 Lt,

2011-08-12 bankomate (duomenys neskelbtini), per 5 kartus, 10 000 Lt.

2011-08-12 AB (duomenys neskelbtini), 11 000 Lt,2011-08-16 bankomate (duomenys neskelbtini), per 5 kartus, 10 000 Lt,2011-08-18 bankomate (duomenys neskelbtini), per 10 kartų, 20 000 Lt,2011-08-19 bankomate (duomenys neskelbtini), per 4 kartus, 8 000 Lt,2011-08-19 AB (duomenys neskelbtini), 21 000Lt,2011-08-23 bankomate (duomenys neskelbtini), 2 000 Lt,2011-08-23 AB (duomenys neskelbtini), 25 000 Lt,

2011-08-26 bankomate (duomenys neskelbtini), 2 000 Lt.

2011-08-26 bankomate (duomenys neskelbtini), 800 Lt,2011-08-30 bankomate (duomenys neskelbtini), per 8 kartus, 16 000 Lt,2011-09-01 bankomate (duomenys neskelbtini), per 4 kartus, 8 000 Lt,2011-09-06 bankomate (duomenys neskelbtini), 2 000 Lt,2011-09-08 bankomate (duomenys neskelbtini), per 5 kartus,10 000 Lt,2011-09-12 bankomate (duomenys neskelbtini), per 5 kartus, 5 100 Lt,2011-09-13 bankomate (duomenys neskelbtini), per 4 kartus, 6 470 Lt,2011-09-14 bankomate (duomenys neskelbtini), 2 000 Lt,2011-09-15 bankomate (duomenys neskelbtini), per 3 kartus, 5 300 Lt,2011-09-19 bankomate (duomenys neskelbtini), per 7 kartus, 14 000 Lt,2011-09-20 AB (duomenys neskelbtini), 20 000 Lt,2011-09-22 bankomate (duomenys neskelbtini), 300 Lt,2011-09-23 bankomate (duomenys neskelbtini), per 3 kartus, 6 000 Lt,2011-09-26 bankomate (duomenys neskelbtini), per 4 kartus, 6 400 Lt,2011-09-29 AB (duomenys neskelbtini), 10 000 Lt,2011-09-29 bankomate (duomenys neskelbtini), 1 700 Lt,

viso nuėmė grynais 400 670 litų (116 042,05 Eur), iš kurių 76 269,94 litų (22 089,30 Eur) pa­nau­dojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikmėms, o likusiai sumai – 324 400,06 litų (93 952,75 Eur) pinigų panau­do­ji­mo pa­tei­sinančių dokumentų nepateikė, pinigų į bendrovės kasą negrąžino, taip veikdamas bendrai su A. Š., neteisėtai įgijęs ir disponuodamas svetima elektronine mokėjimo priemone ir jos duo­me­ni­mis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti neteisėtai juos panaudodamas, neteisėtai at­likdamas fi­nan­sines operacijas, pasisavino paimdamas užimamų pareigų pagrindu A. Ž. žinioje, faktiškai S. M. žinioje buvusį svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį didelės 324 400,06 litų (93 952,75 Eur) vertės turtą – pinigus, tai yra buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 3 ir 4 dalyse, ir 183 straipsnio 2 dalyje.

Be to, S. M. buvo kaltinamas ir tuo, kad neturėdamas įgaliojimo tvarkyti, valdyti ir disponuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančiomis lėšomis, bei neturėdamas leidimo naudotis UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo priemone, nebū­damas susijęs su UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokiais darbo santykiais, laikotarpiu nuo 2011-06-28 iki 2011-09-29, neteisėtai įgijo, laikė ir panaudojo svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią elektroninę mokėjimo prie­monę – AB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortelę ir jos tikrus naudotojo tapatybės patvirtinimo duo­me­nis – jai suteiktą PIN kodą, neteisėtai atliko finansines ope­racijas, o būtent, iš A. Š., UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko ir direktoriaus, 2011 m. birželio 28 d. neteisėtai įgijo AB „(duomenys neskelbtini)“ iš­duotą UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) su PIN kodu, ją neteisėtai laikė iki 2011-09-29 ir panaudojo – laikotarpiu nuo 2011-06-28 iki 2011-09-29 172 kartus neteisėtai inicijavo finansines ope­ra­ci­jas, kurių metu iš bankomatų, esančių (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisėto pagrindo iš­gry­nino UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius pinigus – 400 670 Lt (116 042,05 Eur), tai yra, buvo kaltinamas pagal BK 214 straips­nio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį.

A. Š. buvo kaltinamas tuo, kad S. M. turint tikslą pasisavinti di­de­lės ver­tės svetimą turtą organizavus – parengus nusikalstamos veikos – didelės vertės svetimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto pasisavinimo planą ir vadovavus šiai veikai, numačius jos įvykdymo būdus, veik­da­mi bendrai su S. M. pasisavino svetimą didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, o būtent: S. M. ne vėliau kaip iki 2011-06-02 pa­siū­lius A. Š. būti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direk­to­riu­mi, jiems susitarus, kad ben­dro­vei realiai va­do­vaus ir jos turtą valdys S. M., A. Š. lai­ko­tarpiu nuo 2011 m. birželio 2 d. iki 2011 m. rugsėjo 29 d., pagal 2011-05-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vie­nin­telio akcininko spren­di­mą būdamas uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos ad­resu (duomenys neskelbtini), vieninteliu akcininku ir direktoriumi, užimamų pa­rei­gų pa­grin­du turėdamas savo žinioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, 2011 m. birželio 28 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo­mo­jamose pa­tal­po­se, esančiose (duomenys neskelbtini), vykdydamas S. M. nur­odymus, S. M., kuris su UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokiais darbo santykiais nebuvo susijęs, neteisėtai perdavė jo ži­nioje buvusią UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią elektroninę mokėjimo priemonę – mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) su PIN kodu, ko pasėkoje S. M., netei­sė­tai įgijęs sve­ti­mą mokėjimo prie­monę ir jos prisijungimo duomenis, netu­rėdamas teisėto pa­grindo ir teisės tvarkyti, val­dyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovės sąskaitą, disponuoti joje esančiomis lėšo­mis, netei­sėtai pasi­nau­do­da­mas svetima mokėjimo priemone bei jos prisijungimo duo­menimis netei­sė­tai atliko finansines ope­ra­ci­jas – per 172 kartus, laikotarpiu nuo 2011-06-28 iki 2011-09-29, iš ban­ko­matų, esančių (duomenys neskelbtini), iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ AB „(duomenys neskelbtini)“ esančios sąs­kaitos Nr. (duomenys neskelbtini), išgrynino UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius 400 670 litų (116 042,05 Eur), iš kurių 76 269,94 litų (22 089,30 Eur) pa­nau­dojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ reik­mėms, o likusios sumos – 324 400,06 litų (93 952,75 Eur) į bendrovės kasą negrąžino bei pinigų pa­naudojimą pateisinančių dokumentų nepateikė, taip S. M. A. Š. padedamas pasisavino A. Š. žinioje užima­mų pareigų pagrindu buvusį, faktiškai S. M. žinioje bu­vusį svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ pri­klau­san­tį didelės vertės turtą – 324 400,06 litus (93 952,75 Eur), šiais veiksmais S. M. ir A. Š., veikdami bendrai, padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 324 400,06 litų (93 952,75 Eur) žalą. A. Š. buvo kaltinamas šiais veiksmais padaręs nusikalstamas veikas, numa­ty­tas BK 214 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 3 ir 6 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamųjų pozicija dėl pateiktų kaltinimų

Kaltinamasis S. M. kaltu prisipažino iš dalies. Pripažino savo kaltę dėl bu­halterinių do­ku­mentų neišsaugojimo, dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų pasisavinimo kaltės nepripažino. Pa­ro­dė, kad nuo 2005 m. dir­bo (duomenys neskelbtini), R. A. įmonėje. R. A. buvo savininkė, kal­ti­na­masis – įmonės va­dovas. Įmonė vertėsi viskuo, kas susiję su me­die­na. 2010-2011 m. R. A. įmonėje pablo­gėjo fi­nansinė padė­tis, nes lizingu buvo įsigyta turto, kuris buvo atimtas. Kaltinamasis in­ter­nete rado par­duodamą UAB „(duomenys neskelbtini)“. A. Š. pa­prašė pabū­ti šios bendrovės savininku ir di­rek­toriumi, nes nenorėjo ga­din­ti bendrovės reputacijos savo pavarde. Apie 2011 m. nuvyko į Vilnių ir nu­pir­ko šią ben­drovę. Su­mo­kė­jo apie 10 000-15 000 Lt. Įs­ta­tuose nu­ro­dė veiklą – medienos pirkimas, ap­dirbimas, realizavimas. Ben­drovės buveinę re­gistravo (duomenys neskelbtini) – patalpas, nuo­mo­ja­mas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pats su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo santykių netu­rėjo, veik­lą vykdė pagal įga­lio­ji­mą. A. Š. jokių funk­ci­jų nevyk­dė, tik gavo atlyginimą. Įmo­nės pir­ki­mo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuostolių ataskaitoje buvo nuro­dy­ta virš 60 000 litų. Veikloje nuostolius pa­dengė. Visi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ investuoti pinigai buvo skirti įmonės veiklai. Kaltinamasis iš savų san­tau­pų pirko medieną. (duomenys neskelbtini) kartu su A. Š. atidarė bendrovės sąskaitas. A. Š. pasirašė sutartis dėl kor­telinės ir eina­mo­sios sąs­kaitų ati­darymo ir viską perdavė kaltinamajam. A. Š. jokių operacijų nevyk­dė, kortelių kodų nežinojo. Ben­drovės banko kortelė, sąskaitos, prisijungimai buvo tik pas kalti­na­mą­jį. Bendrovės vardu veikė pagal įgaliojimą, kuris nebuvo patvirtintas notariškai. Pinigų į banką eidavo kartu su A. Š., o vėliau su tokiu pačiu, tik notariškai patvirtintu įga­liojimu, ku­ria­me buvo nurodyta, kad turi teisę naudotis banko kortelėmis, elektroninėmis priemonėmis. Su bendrovės klien­tais bendravo pats. Iki 2012 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkdavo me­die­ną, R. A. įmo­nė apdirbdavo me­die­ną, pro­duk­ciją realizuodavo UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2011-2012 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo pelningai. Ataskaitas pateik­da­vo buhalterė L. K. Paskui R. A. įmonė ban­krutavo, tada nuo 2012 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą vykdė sava­ran­kiš­kai, įsijo įrengimus, visa kita nuomojosi iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2011 m. bir­želio-rugsėjo mėn. ben­drovė tik įsigydavo žaliavas ir parduodavo gaminius. Tuo metu ir paėmė iš bankomatų visas kalti­ni­me nurodytas pini­gų sumas. Paimtus pi­ni­gus nau­do­jo medienos pirkimui, įmo­nės naudai. Už netoli mi­li­jo­no litų iš įvairių tiekėjų už­pirko didelį kiekį medienos skolon, nes prieš metus sėkmingai par­da­vė malkas į Norvegiją ir vėl ti­kė­josi uždirbti. Už medieną mokėjo grynais, pirko iš Z., iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“, iš urėdijos. Ne su visais tiekėjais turėjo sutartis. Daugeliu atvejų me­dieną pirko kreditan. Norvegai tais metais nepirko medienos iš visos Lietuvos, todėl kaltinamajam nepavyko atsiskaityti su tiekėjais. Liko visos ieškiniuose nurodytos skolos – 300 000-400 000 litų. Me­dienos pardavimas ir pir­ki­mas būdavo įfor­mi­namas sąskaitomis faktūromis. Įmonės dokumentai buvo laikomi nerakinamose spin­tose (duomenys neskelbtini), pereinamose pa­talpose, kurias nuomojosi iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ten buvo rakinamos durys, signalizacija, seifo nebu­vo. Negali visko įrodyti, nes din­­go visa buhal­te­ri­ja. Me­dienos pirkimui pa­nau­doti 76 000 Lt buvo nustatyti ne iš bendrovės bu­hal­te­ri­jos, bet atlikus tyrimą, iš kryžminių doku­men­tų. Imdamas pinigus iš bankomato, iki 20 000 Lt per die­ną, kaupdavo lėšas at­sis­kai­tymams su klien­tais. Iš banko filialo imdavo pinigus tik tada, kai jų reik­davo skubiai. 2012 m. vasarį persirašė įmonę ant savęs. 2013 m. vasarį palūžo dvasiškai, viską metė ir iš­va­žiavo. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto. Dabar UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrutavusi ir likviduota.

Kaltinamasis A. Š. kaltu neprisipažino. Parodė, kad važiuodavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) pirkti medienos. 2011 m. birželio pradžioje ten sutiko S. M., kuris pasiūlė tapti įmonės vadovu, sakė, kad žada plėsti medžio apdirbimo įmonę, reikia kurti bendrovę, o jis pats negali, nes kitoje bendrovėje jau yra direktorius. S. M. sakė, kad gerai sekasi, duos ir jam už­dirb­ti. Kal­ti­na­ma­sis sutiko. Su S. M. važiavo į Vilnių, čia bendravo su keliais žmonėmis. Viską susitarė S. M., kalti­na­ma­sis sutiko būti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, savininku ir akcininku, ir tik pasirašė dokumentus, tačiau pats jokių pinigų į bendrovę neinvestavo. Kaltinamasis apie vadybą žinių neturi. Bendrovės verslas – medienos perdirbimas. S. M. sakė, kad pats bendraus su tie­kė­jais, pa­sirašinės sutartis. Bendrovės sąskaitos (duomenys neskelbtini) atidarymą tvarkė S. M., kal­ti­namasis tik pasirašė dokumentus. Gavo banko kortelę ir iš karto ją ir kitus dokumentus atidavė S. M.. Kortelės PIN kodo neži­no­jo. Bendrovės darbuotojus į darbą priiminėjo S. M.. Kaltinamasis lankėsi bendrovėje, kai tek­da­vo pasirašyti dokumentus. Tuo tikslu pas­kambindavo ir pa­kvies­davo dažniausiai S. M., kar­tais buhalterė L. K.. Kaltinamasis pasi­ti­kė­jo S. M., todėl pasi­rašy­davo bankinius dokumentus, kurių tu­ri­nio neži­no­jo, pirkimo-pardavimo sąs­kai­tas. Pinigų sumų nežiū­rė­jo, nes buvo pa­sa­kyta, kad tvarko profesionalus žmogus. Nuo pat pra­džių S. M. buvo para­šy­tas įgaliojimas at­likti visas bankines operacijas, po kelių mėnesių – įgalio­ji­mas patvirtintas notaro. Kal­tinamasis pats pinigų negrynino, neži­no­jo kokios pinigų sumos buvo pa­im­tos ir kur jos panau­do­tos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų neišš­vaistė. Išgirdo gan­dus, kad vyks­ta kažkas negerai, kad verslas nebe­vyks­ta, prob­lemos su pinigais. S. M. paaiškino, kad viskas gerai. Vėliau S. M. neatsakė į skam­bučius, dingo. For­ma­liai dirbo ir at­ly­gi­nimą – puse minimalaus darbo už­mokesčio gavo iki 2012 m. va­sa­rio 2 d. Išeidamas pa­sirašė per­da­vimo aktą, perdavė turtą, pinigus, bu­halterinius dokumentus.

Įrodymai, kuriais grindžiami kaltinimai

Liudytoja L. K. parodė, kad nuo 2010 m. turi įmonę „(duomenys neskelbtini)“, anksčiau tu­rėjo įmonę „(duomenys neskelbtini)“, kurios teikė buhalterines paslaugas. Liudytoja dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). 2011 m. S. M. paprašė teikti buhalterines paslaugas jo įmonei. Buvo pasirašyta bu­halterinės apskaitos paslaugų sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atlyginimą pagal sutartį gau­davo grynais. Formalus įmonės direktorius buvo A. Š.. Jie išsinuomavo patalpas UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose. A. Š. atvyk­da­vo į bendrovę kartą per mėnesį, kai reikėdavo pasirašyti doku­men­tus – priėmimo ir atleidimo iš darbo įsakymus, kasos dokumentus, sąskaitas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo malkų skaldyklę ir skaldė malkas, prekiavo mal­ko­mis. Buhalterija buvo vedama segtuvuose, liudytoja žiūrėdavo doku­men­tus, vesdavo sąskaitas, ban­ko išrašus, tabelius. Apskaitą tvarkė su nemokama aps­kai­tos programa. Bendrovė turėjo atsis­kaitomąją sąskaitą ir kortelinę sąskaitą (duomenys neskelbtini). S. M. turėjo banko kortelę. Kortelė buvo bendrovės, bet išduota asmens vardu. S. M. tuo me­tu nebuvo nei direktorius, nei akcininkas, bet jis per­ves­davo ir nuimdavo pinigus, kaip įgaliotas asmuo pagal A. Š. išduotą vidinį įmonės dokumentą – notariškai nepatvirtintą įgaliojimą paimti pi­nigus, pasirašyti dokumentus. Nuimti pinigai buvo pajamuojami bendrovės kasoje kaip gryni pinigai. Tačiau liudytoja grynų pinigų nematė, tik išrašydavo kasos orderius, S. M. pasirašydavo orderius. Jis buvo kaip ir kasininkas, nors tokios pareigybės nebuvo. Jei nėra kasininko, tai kasą tvarko direktorius ir pinigus laiko jam žinomoje vietoje. Liudytoja sutvarkydavo dokumentus. Pinigai į sąskaitą patekdavo iš klientų už malkas, medieną, pro­duk­ciją. 2012 m. valstybinė mokesčių ins­pekcija, kuriai buvo tei­kiamas gaunamų ir išrašomų do­ku­mentų registras, tikrino registrus ir pre­ten­zi­jų neturėjo. Bendrovėje dirbo apie 10 žmonių. Su dar­buo­tojais būdavo atsiskaitoma grynais pinigais. Įmonė dirbo pelningai, tačiau su kreditoriais nebuvo at­sis­kaitoma, mokesčiai nemokami, todėl kiek įplauk­davo pinigų, tiek jų pasiimdavo mokesčių inspekcija. Liudytoja mano, kad toliau bendrovėje buvo atsiskaitoma grynais. Bu­halteriniai dokumentai buvo lai­ko­mi UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, atski­ro­je lentynoje. Patalpos buvo rakinamos, buvo signalizacija. Už dokumentų saugojimą atsakingas as­muo įsakymu nebuvo paskirtas. Nuo 2012 m. A. Š. nebedirbo. Kai A. Š. baigė dirbti, buvo su­rašytas perdavimo aktas, per­duo­tos piniginės lėšos, S. M. pateiktas kreditorių sąrašas. Ak­ci­jos buvo parduotos J. Z.. S. M. tapo direktoriumi. Liudytoja nebuvo informuota apie ben­drovės skolas. Netyčia rado segtuvą, kur buvo įmonių pre­ten­zi­jos, raginimai susimokėti skolas. Ka­so­je esančiais pinigais buvo galima padengti skolas. Kartą atėjusi į darbą liudytoja lentynose nerado do­kumentų. Į apskaitą buvo su­vedusi visus pirminius dokumentus, kiek jai buvo pateikta. S. M. žinojo kas skolingi ben­dro­vei, ir kam skolinga bendrovė. Jis spręsdavo kam daryti pavedimus. Ben­drovės banko sąskaitoje pinigų praktiškai nebūdavo, visos įplau­kos buvo pervedamos į kortelinę sąs­kai­tą ir išgryninamos. Mokėdavo tiekėjams po 10 000 – 20 000 Lt. Kur buvo naudojamos išgrynintos pi­nigų sumos, S. M. nesa­kė. Buhalterijai pateiktais doku­mentai buvo patvirtintas apie 30-40 pro­centų išgrynintos pinigų sumos panaudojimas. Liko bendrovės turtas – apie 30 000 litų vertės skal­dyklė, pjūklai po 2000 litų vertės. 2013 m. S. M. kažkur dingo.

Liudytojas N. S. parodė, kad kaltinamieji pažįstami iš civilinės bankroto bylos ir dėl žalos atlyginimo bylos. 2013 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla, liudytojas buvo pas­kirtas bankroto administratoriumi. Kreditoriniai finansiniai reikalavimai buvo virš 300 000 litų. Šiuo metu byla baigta. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovavo L. K., bet ji neperdavė jokių dokumentų. Vėliau (duomenys neskelbtini) policija nurodė, kad S. M. paskelbta paieška. Su S. M. susisiekti nepavyko. Kre­ditorių buvo virš dešimties. Įmonės turto ir lėšų rasti nepavyko. Su A. Š. buvo su­daryta taikos su­tar­tis, kurią jis įvykdė, sumokėjo apie 1400-1500 eurų. Jam bankroto administratorius pre­tenzijų neturi. Visi reikalavimai nurodyti civiliniame ieškinyje. A. Š. ir S. M. pada­ry­tos žalos mastas ir dydis nustatytas atsižvelgiant į vadovavimo periodą, priimtus ir neįvykdytus įsi­pa­reigojimus.

Liudytoja J. Z. parodė, kad prieš 5-6 metus dirbo buhaltere UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Su S. M. susipažino kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientu. Su kitu kalti­na­muo­ju pažįstama iš matymo, nes jis atvažiuodavo pas S. M.. S. M. pirkdavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ medienos džiovinimo paslaugas kaip R. A. įmonės atstovas. Jie medieną pjau­davo, džiovindavo ir realizuodavo. S. M. sudarinėjo sutartis, liudytoja jam iš­ra­šy­davo ir pa­duodavo sąskaitas. Vėliau S. M. ats­to­va­vo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri nuomojosi patalpas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ patal­po­se buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kabinetas. Kabinetai buvo pereinami, nerakinami, bet visos patalpos buvo ra­ki­namos. Liudytoja nežino, kur buvo laikomi UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai. 2012 m. vasarį S. M. prašymu liudytoja įsi­gijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ak­ci­jas. Pinigų už tai nemo­kėjo. Akcijas jai laikinai perrašė iš vienintelio ak­ci­nin­ko A. Š.. Ak­ci­jų per­rašymo akte dalyvavo A. Š., liudytoja ir S. M. Tokiu būdu norėjo padėti S. M. Susitarė, kad vė­liau jis tas akcijas persirašys sau. Liudytoja neperėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinių do­ku­men­tų, pini­gi­nių lėšų, turto. Formalia bendrovės akcininke liudytoja buvo apie metus lai­ko. Liu­dy­to­ja nesi­ė­mė priemonių saugoti dokumentus. Žino, kad bendrovės di­rek­to­riumi buvo A. Š., po to – S. M., buhaltere buvo L. K.. 2013 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla sustojo. Liu­dytoja pas­te­bėjo, kad iš pašto ateidavo pranešimai apie bendrovės skolas. S. M. pažadėjo viską su­tvar­kyti. Vėliau jis neatsi­lie­pė. R. A. sakė, kad nežino kur yra vyras.

Liudytojas A. R. parodė, kad yra vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), akcininkas. Su kaltinamaisiais pažįstamas. 2011-2012 metais S. M. įmo­nei „(duomenys neskelbtini)“ išnuomojo patalpas ir įrangą. Liudytojas nežino, ar S. M. buvo šios įmonės savininkas. Už nuomą jis mokėdavo laiku. Nuomos kaina buvo virš 20 000 litų per mėnesį. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pu­sės dokumentus pasirašinėjo di­rektorius – kitas kaltinamasis A. Š., bet daugiausia liudytojas ben­dravo su S. M.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ad­mi­nistracija naudojo vieną pereinamą kabinetą, kuriame grei­čiausiai laikė buhalterinius dokumentus. Ten buvo ir liudytojo bendrovės dokumentai. Patalpos buvo ra­kinamos, buvo ir signalizacija. Kiekvienas turėjo savo raktą ir kodą. Nuoma truko apie metus. 2012-2013 metais nuomos sutartys buvo nutrauktos, nes jiems pradėjo blogai sektis, sustojo pro­duk­ci­jos ju­dėjimas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neliko skolinga bendrovei „(duomenys neskelbtini)“. S. M. dingo. Liudytojas žino, kad buhaltere pas bendrovėje „(duomenys neskelbtini)” dirbo L. K.. Nepastebėjo, kad dingo jų doku­men­tai.

Specialistė E. D. parodė, kad pagal pavedimą atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės fi­nansinės veiklos tyrimą. Tvirtina savo išvadas šioje byloje. Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės fi­nansinės veiklos tyrimui 2011-06-01-2012-02-09 laikotarpiui nepateikti jokie dokumentai, registrai. Buvo tik iš­ra­šai iš banko, Sodros duomenys, registro išrašai. Užduotyje buvo nurodyta, kad tyrimas pradėtas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundo. S. M. pripažino, kad veiklą vyk­dė prisidengdamas A. Š. įga­­liojimu. Buvo nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ryšiai su kitomis įmo­nė­mis – „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir kitomis. Iš šių įmonių buvo pa­teik­ti do­kumentai. Tyrimo metu buvo surinkti priešpriešiniai duomenys. Iš banko sąskaitų matėsi įmonės, su kuriomis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo paimtos PVM sąskaitos, registro duomenys. Iš banko duo­me­nų matyti, kad tyrimo laikotarpiu iš banko paimti gryni pinigai. Apmokėjimas grynais pinigais nus­ta­tytas su bendrovėmis „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“. Bet ne kiekvienu atveju buvo galima nustatyti, kas konkrečiai ap­mo­kė­jo. Bu­hal­terinės apskaitos pažeidimų mokant grynais nėra nustatyta, nes galima atsiskaityti ir gry­nais. Ka­dan­gi nepateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, finansinių ataskaitų, nebu­vo galima nustatyti operacijų, nuosavo turto, kapitalo, finansinės veiklos. Ty­rimo metu nustatyta, kad darbuotojams atlyginimas mokėtas grynais pinigais. Algalapiai nebuvo pa­teik­ti, tik iš Sodros gautų duo­menų ir darbuotojų apklausos buvo suskaičiuota, kiek atlyginimo sumo­kė­ta grynais pinigais. Visi mo­kesčiai nustatyti iš Sodros duomenų ir VMI nurodytos skolos. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo 98 328,06 litų apmokėjimas, bet dokumentais tai nepatvirtinta. Ši bendrovė dėl sko­los nesikreipė, todėl bankroto byloje reikalavimų suma mažesnė. Apie pinigus kasoje duomenų nebuvo. Grynų pinigų išėmimas nus­ta­tytas tiksliai. Buvo nustatyta, kad per tyrimo laikotarpį 241 607 litų sumai rasti pa­tei­sinimo dokumentai. Nustatyta, kad grynais sumokėta 63 331 eurų, taip pat atlyginimas darbuotojams.

Liudytojas A. Š. parodė, kad dirba bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direkto­riu­mi. „(duomenys neskelbtini)“ perka miškus, kerta juos ir realizuoja medieną. S. M. įmonei „(duomenys neskelbtini)“ par­da­vė malkas. Liudytojas su S. M. pasirašė sutartį. S. M. prisistatė kaip įmonės sa­vi­nin­kas ar direktorius. Ant sutarties uždėjo įmonės „(duomenys neskelbtini)“ antspaudą. Įgaliojimo nerodė. Liudytojas neat­kreipė dėmesio kokia pavardė įrašyta sutartyje. Pasirašant sutartį dalyvavo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktorius D. Liudytojo įmonė tiekė medieną, sutartyje buvo nurodyta per kiek laiko at­sis­kai­toma. Pradžioje įmonė „(duomenys neskelbtini)“ vykdė mokėjimus, po to S. M. dingo. Kai pradėjo rinkti do­kumentus antstoliams, pasižiūrėjęs sutartį atkreipė dėmesį, kad sutartyje parašyta ne S. M. pa­vardė, nors sutartį pasirašė S. M.. Su D. nuvyko į „(duomenys neskelbtini)“. Atrodė, kad gamyba vyks­ta. Įmonei „(duomenys neskelbtini)“ pristatė 195 kubinius metrus medienos, visos sąskaitos buvo surinktos ir pasi­ra­šy­tos. S. M. apmokėjo apie 8000 litų, liko skolingas apie 20 000 litų. Liudytojas skambindavo S. M., šis vis žadėjo susimokėti, po to telefoną išjungė ir prapuolė. Liudytojo žiniomis, S. M. buvo išvykęs į Angliją. Tuomet kreipėsi į policiją ir dėl bankroto bylos iškėlimo. Skola buvo virš 15 000 litų.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal 2013-07-12 UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo skundą (1 t., b. l. 1-4), kuriame nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), vengia atsiskaityti už pateiktas žaliavas, tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 15 445 Lt žalą. Prie skun­do pridėta medienos pirkimo-par­davimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurią pasirašė pirkėjo grafoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. Š. ir pardavėjo grafoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. D., su­tar­ties kopija, krovinio važtaraščiai, PVM sąskaitos faktūros, įsiskolinimų ir delspinigių paskaičiavimo lentelė, operacijos informacija, apie UAB "(duomenys neskelbtini)" apmokėtas sąskaitas. Operacijos suma 8000 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Iš Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 27 d. įsakymo dėl 15 445,20 Lt skolos išieškojimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 21) uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad tarp šių ūkio subjektų buvo kilęs turtinis ginčas. Tai patvirtina tarp šių bendrovių sudaryta medienos pirkimo-pardavimo sutartis (1 t., b. l. 7, 8-9), krovinio – malkų važtaraščiai (1 t., 10-13).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini), S. M. gyvenamojoje vietoje rastos penkios bankų čekių knygelės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ spaudai. Rasti daiktai pateikti Z. A. pagal daiktų pateikimo protokolą (1 t., b. l. 83-85, 86).

Iš 2017-02-20 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtos 5-ios čekių knygelės: (duomenys neskelbtini), viena jų išduota S. M. (1 t., b. l. 87-94). Čekių knygelės perduotos saugojimui (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 95-98).

2013-09-25 gautas bankroto administratoriaus N. S. prašymas, pagal kurį jam pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ apvalus antspaudas (7 t., b. l. 15).

Kauno apygardos teismo 2013-07-15 nutartimi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymu UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš­kelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas N. S., pridėtas 2015-07-16 ban­kru­ta­vusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ 73 996,84 Eur ieškinys dėl žalos atlyginimo (7 t., b. l. 17, 18-24, 25-26).

Iš juridinio asmens duomenų pažymos matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisinis statusas: Ban­kru­tuojantis. Juridinio fakto naudotojai, fizinis asmuo: S. M., direktorius, nuo 2012-02-09 iki 2013-07-30. Fizinis asmuo: A. Š., direktorius nuo 2011-06-02 iki 2012-02-09 (7 t., b. l. 34-38).

Iš Kauno apygardos teismo 2013-10-11 nutarties matyti, kad patvirtinti bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių reikalavimų sąrašas 221 191,31 Lt sumai (7 t., b. l. 27-28). Iš Kauno apygardos teismo 2014-09-17 nutarties matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta bankrutavusia ir nutarta ją likvi­duoti, taip pat patvir­tinti kreditoriai ir jų finansiniai reikalavimai, (duomenys neskelbtini) –2 965,91 Eur, (duomenys neskelbtini) – 44 121,94 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 1 211,35 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 1 034,12 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 2 357,44 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 9 626,25 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 2 078,49 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 3 894 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 1 352,53 Eur, J. P. įmonė – 3 475,44 Eur ir kiti (2 t., b. l. 86-88, 7 t., b. l. 29-30).

Iš Kauno apygardos teismo 2016-03-22 nutarties matyti, kad patvirtinta ieškovės ban­kru­ta­vu­sios UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos bankroto administratoriaus N. S., ir atsakovų A. Š. ir S. M. taikos sutartis, kurioje A. Š. pripažįsta ieškinį 1 800 Eur sumoje, S. M. pri­pažįsta ieškinį 26 922,68 Eur sumoje (7 t., b. l. 41-42).

VĮ Registrų centro Kauno filialo duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011-05-31 vienintelis akci­nin­kas, valdantis 100 proc. įmonės akcijų A. Š., nusprendžia paskirti nuo 2011-05-31 bendrovės direktoriumi A. Š.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsta­ti­nis kapitalas 47 500 Lt, padalintas į 475 vnt. papras­tųjų vardinių akcijų (4 t., b. l. 102, 103). UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatai, pakeisti vienintelio akcininko, nuro­dant, kad įmo­nės veikla – visos veiklos, neuždraustos įstatymų (4 t., 110, 111-115). 2012-02-02 vie­nintelė akci­nin­kė, valdanti 100 proc. įmonės akcijų, J. Z., nusprendžia atleisti iš direktoriaus pareigų A. Š. ir paskirti nuo 2012-02-03 bendrovės direktoriumi S. M. (4 t., b. l. 124). 2012-02-07 UAB "(duomenys neskelbtini)" akcininkų sąraše nurodyta, kad J. Z. 2012-01-31 įgijo 475 pa­pras­tųjų vardinių akcijų (4 t., b. l. 125).

Iš AB „(duomenys neskelbtini)“ gautas kompaktinio disko su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų išrašais už laikotarpį nuo 2011-06-01 iki 2013-06-01 (3 t., b. l. 142-163).

Iš AB „(duomenys neskelbtini)“ gautos UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. Š. 2011-09-29 įga­lio­jimo kopijos matyti, kad S. M. įgaliojamas tvarkyti ir valdyti bendrovės sąskaitą AB (duomenys neskelbtini), disponuoti joje esančiomis lėšomis (3 t., b. l. 167).

VSDFV Kauno skyrius pateikė socialinio draudimo pranešimų kopijas bei per elektroninę drau­dėjų aptarnavimo sistemą pateiktų socialinio draudimo pranešimų nuorašus, iš kurių matyti, kad UAB "(duomenys neskelbtini)" 2012-02-03 - 2013-08-12 laikotarpiu apdraustas valstybiniu socialiniu draudimu asmuo S. M., o 2011-06-14 - 2012-02-03 laikotarpiu apdraustas asmuo A. Š. (5 t., b. l. 1-5).

VSDFV Kauno skyrius pateikė informaciją apie UAB "(duomenys neskelbtini)" apdraustuosius VSD priskai­čiuotas draudžiamąsias pajamas, bei draudėjo sumokėtas VSD įmokas už apdraustuosius VSD laiko­tar­piu nuo 2011-06-01 iki 2012-12-31 (5 t., b. l. 7-116 ).

Iš 2015-12-14 UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašto matyti, kad nuo 2011-10-01 iki 2011-12-31 pa­tal­pas nuomavosi tik UAB „(duomenys neskelbtini)“. R. A. įmonė nuomavosi patalpas iki 2011-10-30. Per 2011-06-01 iki 2011-12-31 UAB "(duomenys neskelbtini)" atsiskaitė tik 2011-12-02 – vieną kartą gry­nai­siais pinigais, visi kiti atsiskaitymai už nurodytą laikotarpį buvo vykdomi per banką. UAB „(duomenys neskelbtini) atsiskaitė už patalpų nuomą ir elektros energiją. Pridėti tai patvirtinantys dokumentai (3 t., b. l. 76-102).

2014-01-16 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), dėl uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos, nurodyta, kad tyrimas atliktas už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2013-08-30. Ben­dro­vės registruota veikla – didmeninė ir mažmeninė prekyba, bet kokia gamyba, įvairių paslaugų tei­kimas, aptarnavimo paslaugos, eksporto ir importo operacijos. Faktiškai vykdė veiklą – medienos pirkimas, malkų gamyba ir pardavimas. 2013 m. liepos 15 d. Kauno apygardos teismo nutartimi uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)” iškelta bankroto byla. Iš tyrimui atlikti pateiktų dokumentų (banko sąskaitų išrašų) nustatyta, kad iš atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu vyko grynųjų pinigų išėmimas. Grynuosius pinigus išėmė S. M. pagal čekius 32 980 Lt grynaisiais pinigais. Iš tyrimui atlikti pateiktų dokumentų, banko sąskaitų išrašų, nėra galimybės nustatyti kur ir kam buvo panaudoti 32 980 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantys pi­nigai. Iš AB (duomenys neskelbtini) bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vardu atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) litais gry­nųjų pinigų išėmimas. Tiriamuoju laikotarpiu S. M. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) litais, esančios AB (duomenys neskelbtini), grynųjų pinigų išėmė 112 450 Lt ir panaudojo pirkiniui 39,11 Lt, iš viso 112 489,11 Lt. Iš tyrimui at­lik­ti pateiktų dokumentų, banko sąskaitos išrašo nėra galimybės nustatyti kur ir kam S. M. panaudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius pinigus – 112 489,11 Lt. Iš AB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu ati­da­ry­tos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) sąskaitos išrašo nustatyta, kad grynųjų pinigų išė­mimus ir sąskaitos papildymus S. M. tiriamuoju laikotarpiu išėmė gry­nai­siais pinigais 210 750 Lt, į sąskaitą įnešė 21 200 Lt. Iš tyrimui atlikti pateiktų dokumentų, banko sąs­kaitos išrašo nėra galimybės nustatyti kur ir kam S. M. panaudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pri­klausančius pinigus – 189 550 Lt. Iš AB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu atidarytos banko sąs­kaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (mokėjimo kortelės sąskaita) išrašo nustatyta, kad grynų pinigų išėmimus iš sąskaitos ir sąskaitos papildymus S. M. išėmė grynaisiais pinigais 563 710 Lt ir į sąskaitą įnešė 100 Lt. Iš tyrimui atlikti pateiktų dokumentų, banko sąskaitos išrašų, nėra gali­my­bės nustatyti kur ir kam S. M. panaudojo 563 610 Lt (563 710-100) bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias pinigines lėšų. Tiriamuoju laikotarpiu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu atidarytų sąskaitų bankuose, pasinaudodamas mo­kė­ji­mo kortele ir čekiais, S. M. išėmė grynaisiais pinigais 941 929,11 Lt. Į banko sąskaitas gry­naisiais pinigais S. M. įnešė 21 300 Lt. Tyrimui atlikti nepateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhal­te­ri­nės apskaitos pirminiai dokumentai ir apskaitos registrai, todėl piniginių lėšų judėjimas buvo nustatytas pagal bankų pateiktus sąskaitų išrašus. Iš tyrimui atlikti pateiktų dokumentų nėra galimybės nustatyti kur ir kam S. M. panaudojo iš bankų paimtus grynuosius pinigus sumoje 920 629,11 Lt. Ty­rimo metu iš tyrimui atlikti pateiktų AB (duomenys neskelbtini)“ vardu atidarytų banko sąskaitų išrašų nus­ta­ty­ta, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (mokėjimo kortelės sąskaita), esančios AB “ (duomenys neskelbtini)”, A. Š. išėmė grynais pinigais 99 000 Lt ir į sąs­kai­tą įnešė 3 200 Lt. Iš tyrimui atlikti pateiktų dokumentų nėra galimybės nustatyti kur ir kam A. Š. panaudojo iš banko paimtus grynuosius pinigus sumoje 95 800 Lt. Iš AB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo nustatyta, kad A. Š. nuėmė 53 300 Lt ir į sąskaitą įnešė 37 088 Lt. Iš tyrimui pateiktų dokumentų negalima nus­ta­tyti kur ir kam A. Š. panaudojo 16 212 Lt (53300-37088). Tiriamuoju laikotarpiu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu atidarytų sąskaitų bankuose, pasinaudodamas mokėjimo kortele ir čekiais, grynaisiais pi­ni­gais A. Š. išėmė 152 300 Lt. Į banko sąskaitas grynaisiais pinigais įnešė 40 288 Lt. Tyrimui at­likti nepateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos pirminiai dokumentai ir apskaitos registrai, todėl piniginių lėšų judėjimas buvo nustatytas pagal bankų pateiktus sąskaitų išrašus. Iš tyrimui atlikti pateiktų dokumentų nėra galimybės nustatyti kur ir kam buvo panaudoti iš bankų A. Š. pa­imti grynieji pinigai sumoje 112 012 Lt (152 300-40 288). Iš tyrimui pateiktų dokumentų nėra gali­my­bės nustatyti kokios aplinkybės sąlygojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą. Ar bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ buvo moki galima nustatyti pagal bendrovės sudarytus finansinių ataskaitų rinkinius ir buhalterinės apskaitos re­gis­trus, sudarytus debitorinių ir kreditorinių įsiskolinimų sąrašus, kurie turi būti suderinti su sko­li­nin­kais ir kreditoriais. Ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamuoju laikotarpiu (nuo 2011-01-01 iki 2013-08-30) buvo moki nustatyti nėra galimybės, nes iš byloje surinktų dokumentų negalima nustatyti bendrovės turto ver­tės, kreditorinių įsiskolinimų sumų ir pradelstų įsiskolinimų dydžio, apskaičiuoti mokumo koefi­cientų, pagal kuriuos nustatomas įmonės mokumas. Iš byloje surinktų dokumentų nustatyta, kad 2013 m. liepos 15 d. Kauno apygardos teismo nutartimi pagal ieškovų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir E. R. ieškinius UAB-ei „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla. Kauno apygardos teismo nutarties nusta­to­mo­joje dalyje yra nurodyta, kad Juridinių asmenų registrui pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės ats­kai­tomybės duomenų matyti, kad įmonės 2010 m. į balansą įrašyto trumpalaikio turto vertė viso sudarė 4 507 Lt, ilgalaikio turto įmonė neturėjo. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai su­da­rė 69 719 Lt. Iš 2010 m. Pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad įmonė per ataskaitinį laikotarpį patyrė 7 083 Lt nuostolio. Kauno apskrities VMI pateiktais duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal pateiktas mo­kes­čių deklaracijas bei mokesčių apskaitos duomenis 2013-07-08 turi 152 107,60 Lt mokestinę neprie­mo­ką valstybės, savivaldybių biudžetams ir valstybės pinigų fondams, neįvertintos bendrovės mokes­ti­nės prievolės pagal nepateiktas deklaracijas už 2012 m. VSDFV informacinės sistemos 2013-07-10 duo­menimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sudaro 9 839,10 Lt. Minėti duomenys pagrindžia, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra nemoki, pradelsti įmonės finansiniai įsipa­rei­go­ji­mai viršija turimą turtą, todėl jai keltina bankroto byla. Tyrimui atlikti uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, apskaitos registrų ir finansinių ataskaitų rin­ki­nių, jokių bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų. Tyrimui atlikti nepateikė kasos knygos, ban­ko ir kasos apskaitos registrų, prekių pirkimo ir pardavimo dokumentų ir apskaitos registrų, darbo už­mo­kesčio apskaitos dokumentų, finansinių atskaitomybių ir t.t. Tyrimo metu iš tyrimui atlikti pateiktų ban­ko sąskaitų išrašų nustatyta, kad bendrovė vykdė veiklą, vykdė mokėjimus už perkamas prekes ir ga­vo pajamų už parduotą produkciją. Tyrimo metu nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu 2011-01-01 – 2013-08-30 A. Š. iš banko sąskaitų grynaisiais pinigais išėmė 152 300 Lt. Į sąskaitas bankuose įne­šė 40 288 Lt. Iš tyrimui pateiktų buhalterinės apskaitos dokumentų (sąskaitų išrašų) nėra galimybės nustatyti kur ir kam A. Š. panaudojo 112 012 Lt. Ar šie pinigai buvo įnešti į bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ kasą nustatyti nėra galimybės, nes nepateikta kasos knyga ir kt. pirminiai buhalterinės apskaitos do­ku­mentai. Iš tyrimui atlikti pateiktų dokumentų nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu S. M. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu atidarytų banko sąskaitų pagal išrašytus čekius ir naudodamasis banko mo­kė­ji­mo kortelėmis iš sąskaitų grynaisiais pinigais išėmė 941 929,11 Lt, tuo pačiu laikotarpiu į banko sąs­kai­tas įnešė 21 300 Lt. Tyrimo metu nustatyti kur S. M. panaudojo 920 629,11 Lt (941 929-21 300) iš banko sąskaitų paimtus grynuosius pinigus nėra galimybės, nes tyrimui atlikti bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ nepa­teikė buhalterinės apskaitos pirminių dokumentų ir apskaitos registrų. Ar iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ kasos S. M. buvo išduotos piniginės lėšos nustatyti nėra galimybės, nes tyrimui at­lik­ti ben­dro­vė nepateikė buhalterinės apskaitos dokumentų, t.y. kasos knygų, kasos apskaitos registrų, materialiai atskaitingų asmenų atskaitomybių su išlaidas pateisinančiais dokumentais. Iš tyrimui atlikti pa­teiktų do­kumentų negalima visiškai nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsi­pa­reigojimų dydžio ir struktūros (6 t., b. l. 13-30).

2016-05-27 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), dėl uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ūki­nės fi­nansinės veiklos, nurodyta, kad tyrimo metu buvo vadovautasi ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamuoju laikotarpiu vykdė malkų skaldymo darbus, pirko medieną, pirko džiovinimo, medienos pjovimo paslaugas. Atsiskaitymai su pirkėjais ir tiekėjais vyko per banko atsiskaitomąją sąskaitą ir grynais pinigais. Siekiant nustatyti, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskaitingi asmenys at­sis­kaitė už prekes ir paslaugas grynais pinigais buvo pateikti užklausimai įmonėms: UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, MSK “ (duomenys neskelbtini)“, su kuriomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo ūkinių finansinių ryšių. Papildomo tyrimo metu susisteminti gauti duomenys iš minėtų įmo­nių, kur UAB „(duomenys neskelbtini)“ už medieną atsiskaitė grynaisiais pinigais: UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. A. individualia įmonė. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys iš kitų įmo­nių, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 179 671,29 Lt (52 036,40 Eur) grynaisiais pinigais. Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ tyrimui atlikti nepateikė buhalterinės apskaitos dokumentų, t. y. kasos knygos, kasos registro, atskaitingų asmenų registro su išlaidas pateisinančiais dokumentais, nėra galimybės nustatyti ar buvo tvarkoma piniginių lėšų apskaita, kaip buvo naudojami bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ gryni pinigai. Pagal ikiteis­mi­nio tyrimo medžiagoje surinktą informaciją, gauti duomenys iš priešpriešinės medžiagos buvo pa­teikti R. A. IĮ apskaitos dokumentai. Tyrimo metu įvertinus įmonės apskaitos doku­men­tus nustatyta, kad R. A. IĮ įmonės vadovas S. M.. Tačiau 2011-09-29 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. Š. pasirašė įgaliojimą, kuriuo įgaliojo S. M. tvarkyti, val­dyti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB (duomenys neskelbtini), disponuoti joje esančiomis lėšomis, pasirašyti ir atlikti visus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu. S. M. turėjo galimybę disponuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginėmis lėšomis. Tyrimui iš pateiktų R. A. IĮ apskaitos dokumentų nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu 2011-06-01-2012-02-09 R. A. individuali įmonė išrašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitų faktūrų už 114 342,29 Lt, tame skaičiuje PVM 19 844,53 Lt, kurių pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ apmokėjo grynais pinigais. Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ tyrimui atlikti nepateikė buhalterinės apskaitos dokumentų, t. y. kasos knygos, kasos registro, atskaitingų asmenų registro su išlaidas pateisinančiais dokumentais, nėra galimybės nustatyti ar buvo tvar­koma piniginių lėšų apskaita, ar buvo tvarkoma kasos knyga ir kasos registras, iš kokių lėšų buvo ap­mokėtos išrašytos R. A. individualios įmonės PVM sąskaitos faktūros. Laikotarpiu 2011-06-01-2011-12-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ priskaitė draudžiamųjų pajamų 13 066,35 Lt, sumokėjo VSD įmo­kų 1463,71 Lt, laikotarpiu 2012-01-01-2012-02-29 priskaitė draudžiamųjų pajamų 12 953,33 Lt, su­mo­kėjo VSD įmokų 3 624,5 Lt. Ūkinės finansinės veiklos patikrinimo duomenimis bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ liko skolinga ne tik UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet per laikotarpį nuo 2011-06-01 iki 2012-02-09 galimai pasisavino UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius 634 170 Lt. (6 t., b. l. 40-55).

2016-12-07 papildomoje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), dėl uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos, nurodyta, kad siekiant nustatyti, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskaitingi as­me­nys atsiskaitė už prekes ir paslaugas grynais pinigais buvo pateikti užklausimai ir gauti į atsakymai iš įmonių: UAB „(duomenys neskelbtini)“, VĮ „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ , UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, A. M. IĮ „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, R. S. firma, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB VLI „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, D. B. IĮ. Papildomo ty­ri­mo metu susisteminti gauti duomenys iš minėtų įmonių, kur UAB „(duomenys neskelbtini)“ už prekes ar paslaugas at­sis­kaitė grynaisiais pinigais. Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiriamuoju laikotarpiu 2011-06-02 – 2012-02-09 pagal ikiteisminio tyrimo medžiagos surinktais duomenimis, atsiskaitė su tiekėjais už pre­kes ir paslaugas grynais pinigais 218 670,41 Lt (63 331,33 Eur). Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ tyrimui atlikti nepa­tei­kė buhalterinės apskaitos dokumentų, t.y. kasos knygos, kasos registro, atskaitingų asmenų registro su išlaidas pateisinančiais dokumentais, negalima nustatyti ar buvo tvarkoma piniginių lėšų apskaita, kaip buvo naudojami bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ gryni pinigai, t.y. kiek iš ko gavo pajamų į kasą, nustatyti tikslios išlaidų sumos ir grynųjų pinigų likučio. Tyrimo metu įvertinus VSDFV Kauno skyriaus duomenis, pris­kai­čiuotas bendrovės darbuotojams draudžiamąsias pajamas laikotarpiu nuo 2011-06-01 iki 2012-02-09 buvo paskaičiuotas galimai išmokėtas darbo užmokestis („į rankas“) darbuotojui už ataskaitinį laiko­tar­pį. Nustatyta, kad 2011 m. birželio mėn. – 2012 m. vasario mėn. laikotarpiu bendrovė darbuotojams priskaitė darbo užmokesčio 26 020,68 Lt (7 536,11 Eur) iš priskaičiuotos sumos išskaitė privalomus mokesčius: gyventojų pajamų mokestį (15%), sveikatos draudimo įmokas (6% ir 3%). Tyrimo metu nustatytas, priskaitytas išmokėjimui išskaičius mokesčius sudarė 22 937,08 Lt (6 643 Eur), atlyginimas galimai buvo išmokėtas grynais pinigais iš kasos. Tiriamuoju laikotarpiu nuo 2011-06-06 iki 2011-02-02 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. Š. laikotarpiu nuo 2012-02-03 iki 2013-08-12 bendrovės direktorius S. M. (6 t., b. l. 138-147).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo

BK 223 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų rei­ka­lau­ja­mą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsi­pa­rei­gojimų dydžio, ar struktūros. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali. Baudžiamajai atsakomybei už nu­ro­dytos veikos padarymą kilti būtini BK 223 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti padariniai – nega­lė­jimas visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dy­džio, ar struktūros. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad aplaidus teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas padaromas tik neatsargia kaltės forma, o kitos šiame straipsnyje numatytos veikos, t. y. buhalterinės apskaitos netvarkymas arba buhalterinės apskaitos do­kumentų nesaugojimas, gali būti padaromos ir tyčia, ir dėl neatsargumo (kasacinė nutartis bau­džia­mo­joje byloje Nr. 2K-P-305/2009).

Kaltinamasis S. M. pripažino savo kaltę dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo, nurodė, kad 2012-02-03 tapo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, tapo atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą. Nurodė, kad 2012-02-02 iš A. Š. pagal dokumentų perdavimo aktą pats pri­ėmė visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus. Tą patį patvirtino ir kaltinamasis A. Š.. Liu­dytoja L. K. nurodė, kad pagal bu­halterinės apskaitos paslaugų sutartį tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ liudytoja tvarkė šios bendrovės buhalterinę apskaitą. Buhalterinius doku­mentus jai pa­teikdavo pats S. M..

Tiek pats kaltinamasis S. M., tiek liudytojai L. K., A. R. patvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai buvo laikomi iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojamose patalpose, spintoje. Liudytoja L. K. nurodė, kad jau bendrovės direktoriui dirbant S. M. kartą atėjusi į darbą lentynose nerado bendrovės do­kumentų. Liudytojas N. S., BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorius patvirtino, kad jam nebuvo perduoti jokie UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentai.

Iš Specialisto išvadų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog tyrimui atlikti nebuvo pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011 m., 2012 m., 2013 m. pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai, aps­kai­tos registrai ir finansinių ataskaitų rin­ki­niai, kasos knygos, banko ir kasos apskaitos registrai, prekių pirkimo ir pardavimo dokumentai ir aps­kai­tos registrai, darbo užmokesčio apskaitos dokumentai, finan­sinės atskaitomybės, piniginių lėšų panaudojimo dokumentai. Dėl to visiškai nebuvo galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipa­rei­go­ji­mų dydžio ir struktūros už 2011, 2012, 2013 metų laikotarpį. Bendrovė, tvarkydama buhalterinę apskaitą, pažeidė išvadose aprašytus buhal­terinę apskaitą reglamentuojančius aktus (6 t., b. l. 13-30, 40-55, 138-147).

Pagal LR buhalterinės apskaitos įstatymo IX-574 19 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies reikalavimus apskaitos dokumentai ir apskaitos re­gistrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuris turi numatyti priemones, už­tikrinančias dokumentų saugumą. Pagal LR Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 (2004-03-30 Nr. IX-2084 re­dakcija) 10 straipsnio 1 dalį ir 12 straipsnio 1 dalį ir 2 dalį įmonės veiklos do­ku­mentai turi būti ap­sau­go­ti nuo sugadinimo, praradimo, neteisėto naudojimo, pakeitimo, sunai­ki­ni­mo patikimoje ir saugioje aplinkoje, už dokumentų iš­saugojimą reikiamą laiką atsako va­do­vas. LR buhalterinės apskaitos įsta­ty­mo Nr. IX-574 21 straipsnyje nurodyta, kad už apskaitos organizavimą ir apskaitos do­kumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas.

S. M. inkriminuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą aplaidžiai tvarkė laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 3 d. iki 2013 m. rugpjūčio 12 d. VĮ „Registrų centras“ duomenimis nuo 2012-02-03 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigas ėjo S. M. (4 t., b. l. 120-123). Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelės akci­nin­kės J. Z. 2012-02-02 sprendimo matyti, kad nuo 2012-02-03 bendrovės direktoriumi paskirtas S. M.. Iš juridinio asmens duomenų pažymos matyti, kad S. M. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvo nuo 2012-02-09 iki 2013-07-30. Byloje nėra duomenų, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius S. M. būtų paskyręs už teisės aktų reikalaujamą ben­drovės buhalterinę apskaitą ir dokumentų saugojimą būtų paskyręs atsakingą asmenį.

Kaltinime S. M. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį nurodoma, kad jis tyčia neišsaugojo, prarado ir tyrimui nepateikė 2011 m., 2012 m., 2013 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirminių buhalterinės aps­kaitos dokumentų, apskaitos registrų ir finansinių ataskaitų rin­ki­nių, kasos knygos ir kitų dokumentų. Kaltinamasis nurodė, kad UAB "(duomenys neskelbtini)" buhalterinių dokumentų neišsaugojo dėl nerūpestingumo, nes dėl nepavykusio verslo apėmus depresijai išvyko į užsienį ir nepaliko dokumentų atsakingam asmeniui. Tyčia jų nesunaikino. Juos paliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojamose patalpose (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, kad bendrovės apskaitos dokumentus S. M. būtų sunaikinęs ar paslėpęs. Teismas sprendžia, kad toks S. M. elgesys, kai jis išvyko visiškai nesirūpindamas savo vado­vaujamos įmonės dokumentų likimu, teikia pagrindo daryti išvadą, kad jis tyčia nevykdė savo, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų ir neužtikrino tinkamos šių dokumentų apsaugos.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl šių visų kaltinime nurodytų neišsaugotų dokumentų visiškai nebuvo galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipa­rei­go­ji­mų dydžio ir struktūros už 2011, 2012, 2013 metų laikotarpį, tai yra kilo BK 223 straipsnio 1 dalies dispozicijoje reikalaujami padariniai. Tokiu atveju S. M. veika atitinka BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikalstamo požymius.

Kaltinime S. M. nurodyta, kad jis aplaidžiai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą būdamas ne tik bendrovės direktorius, bet ir vienintelis bendrovės akcininkas. Iš bylos dokumentų matyti, kad vienintele šios bendrovės akcininke kaltinime nurodytu laikotarpiu buvo J. Z., todėl šita ap­lin­ky­bė iš kaltinimo pašalinama. Tačiau ši aplinkybė nepašalina S. M. atsakomybės už aplaidų UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos tvarkymą, nes, kaip aukščiau minėta, už apskaitos organizavimą ir apskaitos do­kumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas.

Dėl kaltinamųjų kaltės pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį

Kaltinimai abiem kaltinamiesiems pagal nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje yra neatsiejamai susiję, todėl įrodymai vertinami ir teismo išvados dėl abiejų kaltinamųjų dėl šių nusikalstamų veikų aptariamos bendrai.

S. M. ir A. Š. buvo kaltinami, kad veikdami susitarę ir bendrai, S. M. orga­ni­za­vus ir vadovaujant, A. Š. padedant, ne vėliau kaip iki 2011-06-02 S. M. pasiūlius A. Š. būti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir sutarus, kad realiai ben­dro­vei vadovaus ir jos turtą valdys S. M., A. Š. laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 2 d. iki 2011 m. rugsėjo 29 d. bū­nant UAB „(duomenys neskelbtini)“ vieninteliu akcininku ir di­rek­to­riu­mi bei užimamų pareigų pagrindu turint savo ži­nio­je UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, 2011 m. bir­že­lio 28 d. A. Š. neteisėtai per­da­vė S. M. AB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovei išduotą elek­tro­ni­nę mo­kėjimo prie­mo­nę – mokėjimo kortelę su PIN kodu, o S. M. neteisėtai įgijęs svetimą mo­­kė­ji­mo priemonę ir jos duomenis, neturėdamas tei­sė­to pagrindo ir teisės valdyti bendrovės sąs­kai­tą, disponuoti joje esančiomis lė­šomis, pa­si­nau­do­damas šia kortele su PIN kodu, laikotarpiu nuo 2011-06-28 iki 2011-09-29 netei­sėtai atliko finan­si­nes ope­ra­ci­jas – per 172 kartus iš bankomatų ir ban­ko skyriuose iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos išgry­ni­no UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius 400 670 litų (116 042,05 EUR), iš kurių 324 400,06 litų (93 952,75 EUR) į bendrovės kasą negrąžino bei pinigų pa­naudojimą pa­teisinančių dokumentų nepateikė ir taip pa­sisavino šį UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį didelės vertės turtą. Dėl šių veiksmų S. M. kal­ti­na­mas pagal BK 24 straipsnio 3 ir 4 dalis, ir 183 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, A. Š. – pagal 24 straipsnio 3 ir 6 dalis, ir 183 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį.

Pagal BK 183 str. kaltininkas atsako, kai jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą ar turtinę teisę neteisėtai neatlygintinai paverčia savo turtu, tai yra ima elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui. Nusikaltimo dalykas yra tik kaltininkui patikėtas ar jo žinioje esantis tur­tas. Remiantis teismų praktika patikėtas turtas – tai einamų pareigų, specialių pavedimų ar sutarčių pa­grin­du teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai api­brėžtus įgaliojimus. Esminis šio nusi­kal­timo sudėties požymis – kaltininkui patikėto ar jo žinioje bu­vu­sio svetimo turto neteisėtas pavertimas savo nuosavybe. Baudžiamoji atsakomybė už turto pasi­sa­vi­ni­mą galima tik esant tie­sio­ginei ty­čiai. Tai reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas ar buvęs jo žinioje svetimas turtas, netei­sėtai dis­po­nuodamas juo nori paversti jį savo nuosavu turtu taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita.

Baudžiamoji atsa­ko­my­bė pagal BK 214 straipsnio 1 dalį numatyta tam, kas gamino vieną ar daugiau netikrų elektroninių mo­kė­ji­mo priemonių ar jų dalių ar suklastojo vieną ar daugiau tikrų elek­troninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elek­tro­ninių mokėjimo priemonių, arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo prie­monių duo­me­nis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, arba gamino, įgijo, laikė, perdavė ar realizavo tech­ninę įrangą, programinę įrangą ar kitokias priemones, tiesiogiai skirtas ar pritaikytas netik­roms elek­troninėms mokėjimo priemonėms ar jų dalims gaminti ar tikroms elektroninėms mokė­ji­mo prie­mo­nėms klastoti.

Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elek­tro­ni­nių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokė­ji­mo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino tei­sė­tu.

Kaltinimas A. Š. pagal BK 214 straipsnio 1 dalį grindžiamas faktais, kad jis, kaltinime nu­rodytu laikotarpiu formaliai būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, o fak­tiš­kai bendrovės veiklai va­do­vaujant S. M., paėmęs iš AB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortelę su PIN kodu, 2011 m. birželio 28 d. neteisėtai perdavė ją S. M. Elektroninės mokėjimo priemonės per­da­vi­mo neteisėtumas grindžiamas aplinkybe, kad S. M. tuo metu nebuvo darbo santykiuose su UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Kaltinimas S. M. pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį grindžiamas faktais, kad jis 2011 m. birželio 28 d. iš A. Š. neteisėtai įgijo AB „(duomenys neskelbtini)“ išduotą ben­dro­vei „(duomenys neskelbtini)“ mo­kė­jimo kortelę su PIN kodu, ją neteisėtai laikė iki 2011-09-29 ir neteisėtai panau­dojo lai­ko­tarpiu nuo 2011-06-28 iki 2011-09-29 172 kartus inicijuodamas finansines ope­ra­ci­jas, kurių metu iš bankomatų ir banko padaliniuose, neturėdamas teisėto pagrindo išgrynino UAB „(duomenys neskelbtini)“ pri­klau­san­čius pinigus. Elek­troninės mokėjimo priemonės įgijimo, laikymo ir panaudojimo inicijuojant fi­nan­si­nes ope­ra­ci­jas neteisėtumas iš esmės grindžiamas aplinkybe, kad S. M. tuo metu nebuvo dar­bo san­tykiuose su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir neturėjo įgaliojimo disponuoti bendrovei išduota elek­tro­ni­ne mo­kėjimo priemo­ne, inicijuoti finansines ope­ra­ci­jas, nes iš bylos medžiagos matyti, kad šia elek­tronine mo­kė­ji­mo priemone S. M. disponavo ir inicijavo finansines ope­ra­ci­jas ir po 2011-09-29, tačiau nuo šios datos jis turėjo notariškai patvirtintą UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliojimą.

Abu kaltinamieji patvirtino, kad A. Š. buvo tik nominalus bendrovės savininkas ir di­rek­torius, kad realiai bendrovei vadovavo S. M., taigi, realiai bendrovės turtas buvo S. M. žinioje. Šią aplinkybę patvirtina ne tik patys kaltinamieji, bet ir liudytoja L. K., netiesiogiai ir liudytojas A. R., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, kuris 2011-2012 metais S. M. įmo­nei „(duomenys neskelbtini)“ išnuomojo patalpas ir įrangą, liudytojas A. Š., kuriam S. M. prisistatė kaip įmonės sa­vi­nin­kas ar direktorius, su kuriuo tarėsi dėl medienos pirkimo.

Teismas, vertindamas byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamųjų A. Š. ir S. M. parodymai yra nuoseklūs ir pakankamai logiški, juos pa­tvir­tina ir liu­dy­to­jos V. K. parodymai, iš kurių turinio matyti, kad A. Š. realiai bendrovės di­rek­toriaus funkcijų nevykdė, nespren­dė jokių finansinių klausimų, bendrovėje atliekamų darbų nekoordinavo, dar­buotojams užduo­čių neduodavo.

Kaltinamieji neginčija, kad A. Š. perdavė S. M., o S. M. iš A. Š. gavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią elektroninę mokėjimo prie­mo­nę – AB (duomenys neskelbtini) mokėjimo kor­telę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis – jai suteiktą PIN kodą. S. M. pripažįsta, kad disponavo šiomis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis, kad inicijavo finansines ope­ra­ci­jas – išgrynino UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus. Tačiau kaltinamieji tvirtina, kad ši elektroninė mokėjimo priemonė S. M. buvo perduota kaltinime nurodytu laikotarpiu nuo pat pradžių jam veikiant pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. Š. S. M. išduotą įgaliojimą, kuris buvo tokio paties tu­ri­nio, kaip ir vėliau išduotas notarės patvirtintas įgaliojimas. Byloje yra pateiktas notarės 2011 m. rugsėjo 29 d. patvirtintas įgaliojimas (3 t., b. l. 167), kuriame nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama di­rek­toriaus A. Š., paveda S. M. tvarkyti, valdyti bendrovės sąskaitą AB (duomenys neskelbtini), dis­po­nuo­ti joje esančiomis lėšomis, pasirašyti ir atlikti visus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu. Ap­lin­ky­bę, kad S. M. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu nuo pat UAB "(duomenys neskelbtini)" veiklos pradžios veikė pagal ben­drovės direktoriaus A. Š. išduotą vidinį įmonės dokumentą – notariškai nepatvirtintą įga­lio­jimą paimti pi­nigus, pasirašyti dokumentus, patvirtino ir liudytoja, bendrovės buhalterė, L. K. Pagal bylos duomenis AB (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortelė ir jos PIN kodas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui A. Š. buvo išduoti 2011 m. birželio 28 d. Nors byloje ir nėra dokumentų, patvirtinančių pirmojo įgaliojimo išdavimo faktą, nors detalus nurodyto įgaliojimo turinys teismui nėra žinomas, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad ir iki notariškai patvirtinto įgaliojimo išdavimo datos – 2011 m. rugsėjo 29 d. bendrovė vykdė veiklą, kuri galėjo būti susijusi su tokio įgaliojimo panaudojimo būtinumu (įgijo medieną ir realizavo gaminius), kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. Š. atliko tik nominalų vaid­me­nį, jokių reikšmingų finansinių bendrovės reikalų netvarkė. Esant tokioms aplinkybėms teismas pri­pa­žįsta, jog nėra paneigta, kad S. M. veikė pagal A. Š., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus, įgaliojimą, nors ir nepatvirtintą notariškai. Kaip minėta, 2011 m. rugsėjo 29 d. S. M. buvo iš­duo­tas notariškai patvirtintas įgaliojimas, ir nuo šios datos S. M. veiksmų pagal šį įgaliojimą gryninant bendrovės pinigines lėšas kaltinimas nelaiko nusikalstamais.

A. Š., formaliai būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vieninteliu akcininku ir direktoriumi, turėjo tei­sę gauti ir gavo iš banko bendrovės elektroninę mokėjimo priemonę – mokėjimo kortelę su PIN kodu. Tei­sėto UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo priemonės turėtojo A. Š. perdavimas jos kitam as­me­niui, šiuo atveju S. M., veikiančiam su naudotojo įgaliojimu, ir pagal jį veikiančiam bendrovės interesais, negali būti pripažintas neteisėtu svetimos elek­tro­ni­nės mokėjimo prie­mo­nės ar jo naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenų perda­vi­mu ir įgijimu (BK 214 str. 1 d.), o taip pat neteisėtu finansinės operacijos inicijavimu ar atli­ki­mu, neteisėtu sve­timos elektroninės mokėjimo priemonės ar jos nau­do­to­jo tapatybės patvirtinimo priemonės duo­me­nų panaudojimu (BK 215 str. 1 d.). Vien tik faktas, kad įga­lio­jimas, kurį bendrovės direktorius suteikė S. M., nebuvo notariškai patvirtintas, teismo nuo­mo­ne, nėra pakankamas vertinti šiuos kalti­na­mų­jų veiksmus nusikalstamais BK 214 ir 215 straipsnių pras­me. Todėl teismas sprendžia, kad bendrovės banko kortelę ir jos PIN kodą A. Š. perdavė, o S. M. įgijo ir jais disponavo teisėtai.

Kaltinamasis A. Š. viso proceso metu nuosekliai neigė žinojęs apie tai, kur S. M. panaudojo išgrynintus bendrovės pinigus, tvirtino, kad pasirašydavo neskaitęs tuos dokumentus, ku­riuos jam paduodavo faktinis įmonės direktorius S. M. ir buhalterė V. K.. Kalti­na­ma­sis S. M. patvirtino, kad A. Š. bendrovės finansinių ir kitokių reikalų netvarkė, nežinojo apie bendrovės pinigų paėmimo faktą iš bendrovės sąskaitos. Buhalterė V. K. taip pat nurodė, kad A. Š. kartą per mėnesį atvykdavo į bendrovės patalpas, kad pasirašydavo tuos dokumentus, kuriuos ji jam paduodavo, kad realiai visus bendrovės veiklos reikalus sprendė S. M., kuris veikė pagal įgaliojimą. Su A. Š., kaip įmonės vadovu, liudytoja jokių darbinių reikalų nesprendė. S. M. išgrynintus pinigus V. K. užpajamuodavo bendrovės kasoje, S. M. pa­si­ra­šydavo kasos orderius ir naudojo pinigus bendrovės reikmėms savo nuožiūra. Jai nėra žinoma, kad bendrovės pinigus būtų naudojęs savo asmeniniams reikalams.

Kaltinimas A. Š. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį grindžiamas iš esmės tik faktu, kad jis buvo formalus bendrovės direktorius ir perdavė S. M. bendrovei išduotą kortelę su PIN kodu. Jokie bylos įrodymai nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nepatvirtina, kad A. Š., perduodamas S. M., veikiančiam pagal bendrovės įgaliojimą, bendrovės kortelę ir prisijungimo duomenis, būtų ta­rę­sis su juo, kad šis pasisavins ar iššvaistys bendrovės lėšas, o ne panaudos jas bendrovės in­te­re­sais. Byloje nėra paneigta, kad A. Š. bendrovės mokėjimo kortelę su PIN kodu S. M. perdavė tikslu naudoti juos UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesais. A. Š. teigia, jog suprato, kad faktiškai bendrovę val­do S. M., kad jis pats yra tik formalus savininkas ir vadovas, matė, kad bendrovė vykdo veiklą, todėl pakankamai logiška manyti, kad perduodamas banko kortelę ir prisijungimo duo­me­nis ir taip su­teikdamas teisę disponuoti įmonės piniginėmis lėšomis, turėjo pagrindo manyti, kad jie bus naudojami bendrovės interesais. Nesant jokių kaltinamųjų nusikalstamą susitarimą patvirtinančių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti tokiu šio kaltinamojo paaiškinimu. Vien tik nustatymas fakto, kad buvo S. M. susitarimas su A. Š., kad jis taptų UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, tačiau realiai ben­dro­vei vadovautų ir jos turtą valdytų S. M., kad A. Š. iš tiesų buvo paskirtas šios bendrovės di­rek­toriumi, teismo nuomone, nėra pakankamas pripažinti, kad tarp jų buvo susi­tarimas pasisavinti bendrovės pinigus ir kad taip A. Š. padėjo S. M. pasisavinti kaltinime nurodytą bendrovei priklausančią pinigų sumą.

Kaltinimas S. M. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį grindžiamas faktais, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos jis išgrynino kal­tinime nurodytą sumą piniginių lėšų ir kad bendrovėje nerasta do­ku­mentų, patvirtinančių šios pinigų sumos panaudojimą bendrovės reikmėms. S. M. pripažino paėmęs iš ben­dro­vės sąskaitos kaltinime nurodytus pinigus, tačiau nurodė, kad šiais pinigais, mo­kė­da­mas grynais, atsis­kai­tė su bendrovės tiekėjais už medieną ir paslaugas. Įgaliojimu jam buvo suteikta teisė disponuoti įmonės piniginėmis lėšomis.

Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis S. M., vykdydamas veiklą bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, būtų naudojęs suklastotus ar fiktyvius dokumentus. Kaip matyti iš bylos dokumentų 2011-2012 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryti sandoriai su kitomis įmonėmis buvo realiai vykdomi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko medieną ir paslaugas ir su šiomis bendrovėmis vykdė atsiskaitymą. Didele dalimi su partneriais bendrovė atsiskaitė grynaisiais.

Liudytoja L. K. nurodė, kad S. M. iš bendrovės sąskaitos nuimtus pinigus pa­ja­muodavo bendrovės kasoje, išrašydavo kasos orderius, tačiau grynų pinigų nematė. S. M. buvo kaip kasininkas ir pinigus laikė jam žinomoje vietoje. Specialistė E. D. nurodė, kad ūkio subjektams nedraudžiama atsiskaityti grynaisiais pinigais.

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad tiriamuoju laikotarpiu S. M. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu atidarytų banko sąskaitų grynaisiais pinigais išėmė 941 929,11 Lt, tuo pačiu lai­ko­tar­piu į banko sąskaitas įnešė 21 300 Lt. Tyrimo metu nustatyti, kur S. M. panaudojo 920 629,11 Lt iš banko sąskaitų paimtus grynuosius pinigus nėra galimybės, nes tyrimui atlikti bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė buhalterinės apskaitos pirminių dokumentų ir apskaitos registrų.

Iš Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) turinio matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal dokumentus už laikotarpį nuo 2011-07-05 iki 2012-05-08 atsiskaitė grynaisiais pinigais už 63 331,33 Eur sumą su 22 įmonėmis. Kaip matyti, grynais pinigais atsikaitoma buvo ir laikotarpiu, išeinančiu iš kaltinime pagal BK 183 straipsnio 2 dalį nurodyto laikotarpio. Specialisto išvadoje taip pat nurodoma, jog tyrimo metu nus­tatyta, kad bendrovės darbuotojams priskaitytas išmokėjimui darbo užmokestis išskaičius mo­kes­čius sudarė 22 937,08 Lt (6 643 Eur), atlyginimas galimai buvo išmokėtas grynais pinigais iš kasos. Taigi, bendra dokumentais patvirtinta suma – 69 974,37 Eur, neatitinka kaltinime nurodytos sumos – 22 089,30 Eur, įvardintos kaip panaudotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikmėms. Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atsis­kai­ty­mas grynais pinigais tiriamu laikotarpiu užfiksuotas su 22 įmonėmis. Šis santykinai didelis įmonių skaičius ir san­tykinai didelė per palyginti trumpą laikotarpį dokumentais užfiksuota atsiskaitymo gry­nai­siais pi­ni­gais suma (63 331,33 Eur) iš dalies patvirtina kaltinamojo S. M. tvirtinimą, kad iš įvairių tie­kė­jų pirko didelį kiekį medienos, už medieną mokėjo grynais, ne su visais tiekėjais turėjo sutartis, dau­ge­liu atvejų me­dieną pirko kreditan, todėl dokumentams neišlikus negali to įrodyti.

Pažymėtina, kad pirmoje specialisto išvadoje (Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodoma, kad nėra galimybės nus­tatyti kur ir kam S. M. panaudojo iš bankų paimtus grynuosius pinigus sumoje 920 629,11 Lt. Tuo tarpu atlikus papildomą tyrimą, išreikalavus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ partnerių informaciją apie san­do­rius ir atsiskaitymą, buvo gauta duomenų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitymą už medieną ir paslaugas grynaisiais pinigais ir Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad per laikotarpį nuo 2011-06-01 iki 2012-02-09 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal iš kitų įmonių surinktus duomenis grynais pinigais sumokėjo 179 671,29 Lt. Vėlesnėje Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad per laikotarpį nuo 2011-06-01 iki 2012-02-09 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal iš įmonių surinktus duomenis grynais pinigais sumokėjo 218 670,41 Lt. Tokiu būdu neatmetama galimybė, kad atlikus dar platesnį patikrinimą būtų surasta dar daugiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų panau­do­ji­mo pa­tei­sinančių dokumentų.

Byloje objektyviai nėra nustatytos bendrovės visos pajamos ir išlaidos, piniginių lėšų judė­ji­mas nei laikotarpiu, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas ėjo A. Š., nei kai direktoriumi buvo S. M.. Kaip matyti iš Specialisto išvadų, tik pagal bendrovės banko sąskaitos duomenis nus­ta­ty­ta, kad laikotarpiu nuo 2011 06 02 iki 2011 09 29 bankomatuose ir banko skyriuose buvo išgryninta kaltinime nurodyta pinigų suma. Dėl bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimo nėra aišku kiek realiai pinigų, išgrynintų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos kaltinime nurodytu laikotarpiu nuo 2011 06 02 iki 2011 09 29 ir vėliau buvo išleista bendrovei įgyjant medieną ar per­kant paslaugas. Specialisto išvadose remiamasi tik dokumentais, kurie buvo gauti ikiteisminio tyrimo metu iš įmonių, kurios pardavė medieną ir teikė paslaugas kaltinamųjų vadovautai bendrovei. Byloje taip pat nėra ob­jek­tyvių duomenų, leidžiančių daryti pagrįstą ir patikimą išvadą, kad S. M. jam inkriminuotą pinigų sumą, paimtą iš bendrovės sąskaitos, pasisavino, o ne panaudojo bendrovės reik­mėms. Byloje nenustatyta duomenų apie galimą kaltinamojo S. M. praturtėjimą ir kitas aplin­ky­bes, teikiančias pagrindo manyti, kad jis galėjo pasisavinti bendrovės pinigus.

Kaltinamajame akte nurodyti duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolas kitoms įmonėms nepa­tvir­tina kaltinamųjų kaltės padarius jiems inkriminuotus nusikaltimus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšų pasisavinimą.

Iš Kauno apygardos teismo (2013-02-08, 2013-02-20, 2013-07-15) nutarčių dėl bankroto bylos iškėlimo matyti, kad bankroto byla UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta pagal ieškinius: UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl 10 586,11 Lt skolos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl 8 139,78 Lt skolos, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl 17 426,60 Lt skolos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl 1 049,16 Lt skolos (4 t., b. l. 128-129, 132-133, 140, 149). Kaip matyti bankroto byla UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta 2013 metais, t. y. praėjus beveik dvejiems metams po kaltinamiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų. Iš teismo nutarčių turinio matyti, kad ieškovai krei­pėsi dėl santykinai nedidelių, palyginus su kaltinime nurodyta pinigų suma, skolų sumų.

Iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ Bankroto administratoriaus civilinio ieškinio matyti, kad iš atsakovų A. Š. ir S. M. buvo prašoma priteisti 73 996,85 Eur sumą (7 t., 18-24). Iš Kauno apy­gar­dos teismo 2016-03-22 nutarties matyti, kad patvirtinta ieškovės ban­kru­ta­vu­sios UAB „(duomenys neskelbtini)“ ban­kroto administratoriaus ir A. Š. bei S. M. taikos sutartis, kurioje A. Š. pripažino ieš­ki­nį 1 800 Eur sumoje, S. M. pri­pažino ieškinį 26 922,68 Eur sumoje.

A. Š. buvo kaltinamas kartu su S. M. vykdęs ir padėjęs jam pasisavinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį didelės vertės turtą (BK 24 str. 3 d., 6 d. ir 183 str. 2 d.). Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Kaip jau minėta aukščiau, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių tarp A. Š. ir S. M. buvus susitarimui, jog S. M. išgrynintas bendrovės lėšas panaudos ne bendrovės reikmėms, o pasisavins. A. Š. suprato, kad jis tik formaliai atlieka bendrovės direktoriaus ir akcijų savininko funkcijas, kad faktiškai bendrovė priklauso S. M., kad jis vadovauja bendrovės veiklai, priima darbuotojus, perka medieną, vykdo malkų gamybą ir realizuoja gaminius. Nurodė, kad per laikotarpį, kai jis ėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas, jo žiniomis bendrovė dirbo pelningai. Kaltinamasis A. Š. nurodė, kad tik to laikotarpio pabaigoje suprato, kad verslas ėmė nebesisekti. S. M. taip pat nurodė, kad apie bendrovės veiklą A. Š. nežinojo, kad nieko nusikalstamo su juo nesitarė. Nesant dokumentų ar kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių kad A. Š. žinojo, kad išgryninti pinigai galėjo būti naudojami ne bendrovės reikmėms, teismas neturi pakankamo pa­grin­do išvadai, kad A. Š. dalyvavo pasisavinant jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą.

Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu S. M. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų nepasisavino ir kad visus juos panaudojo bendrovės reikmėms: pirko iš tiekėjų medieną ir apmokėjo už ją grynais pinigais. Kaltinamasis S. M. pripažįsta, kad dalies šių išlaidų negali patvirtinti dokumentais. Nurodė, kad tokių dokumentų arba apskritai nebuvo, arba dalis jų galėjo neišlikti, nes jie būdavo saugomi bendrovės nuomojamose patalpose, kurios nebuvo atskirai rakinamos.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad sprendžiant, ar bendrovės vadovas, disponuodamas bendrovės turtu ar jį paimdamas, padarė BK 183 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo tyčios turinį (kryptingumą). Šiuo atveju esminę reikšmę turi tai, kokį sumanymą turėjo bendrovės vadovas neteisėtai disponuodamas ar paimdamas jam patikėtą (buvusį jo žinioje) bendrovės turtą: ar jį naudoti asmeniniams poreikiams tenkinti, ar panaudoti bendrovės interesais. Jeigu bendrovės vadovas tokį turtą neteisėtai paėmė ar kitaip neteisėtai juo disponavo, turėdamas sumanymą jį naudoti bendrovės poreikiams tenkinti, tai jo veika paprastai negali būti vertinama kaip tokio turto pavertimas nuosavu ir kvalifikuojama pagal BK 183 straipsnį. Apie tokio sumanymo buvimą bendrovės vadovo veikloje sprendžiama atsižvelgiant į tai, kaip toks turtas buvo naudojamas ar dėl to bendrovei buvo padaryta žala, ir į kitas objektyvias veikos padarymo aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-78/2012).

Remiantis aukščiau paminėtais duomenimis, liudytojos L. K. parodymais, teismas netu­ri pagrindo visiškai atmesti S. M. parodymus apie išgrynintų pinigų panaudojimą ben­dro­vės reikmėms, todėl daro išvadą, kad nustatyta pasisavintų pinigų suma grindžiama tik prielaidomis ir nėra įrodyta. Teismui nekyla abejonių, jog dalis UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltinamojo S. M. išgrynintų lėšų buvo naudojamos bendrovės reikmėms. Nustatyti ar kokią nors išgrynintų pinigų dalį S. M. pasisavino, nėra galimybės. Po laikotarpio, kuris inkriminuotas, kaip bendrovės lėšų pasisavinimas, direktoriaus pareigas einant A. Š., 2012-02-03 S. M. pats perėmė vadovavimą bendrovei – tapo jos direktoriumi ir iki 2013 m. rugpjūčio 12 d. vykdė direktoriaus funkcijas, toliau tęsė ben­dro­vės veiklą, vykdė atsiskaitymus su tiekėjais, dalyvavo įmonės bankroto procese, sudarė taikos sutartį su ban­kroto administratoriumi, kas rodo jo siekį atlyginti padaryta žalą bendrovės partneriams ir kas siekiant pasisavinti bendrovės turtą būtų nelogiška.

Kaltinamasis S. M. nurodė, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu už paimtus pi­ni­gus – už netoli mi­li­jo­no litų mokėdamas grynais iš įvairių tiekėjų nu­pirko didelį kiekį medienos skolon, nes prieš metus buvo sėkmingai par­dav­ęs malkas į Norvegiją ir vėl ti­kė­josi uždirbti. Tačiau sandoris Nor­vegijoje nepavyko, jų produkcijos buvo atsisakyta. Tokie kaltinamojo, kuris vienas realiai sprendė visus finansinius bendrovės klausimus, aiškinimai byloje ištirtais įro­dy­mais nėra paneigti. Teismas neturi pagrindo spręsti, kad medienos pirkimo sutartys negalėjo būti sudarytos. Bendrovės vadovas su­dė­tingos ekonominės situacijos metu gali būti priverstas daryti ri­zi­kingus verslo sprendimus, kurie gali lemti ir verslo subjekto bankrotą. Tai aktualu ir šios baudžiamosios bylos kontekste. Nors nurodytu lai­ko­tarpiu bendrovė turėjo ir įsis­ko­linimų kitiems verslo subjektams, S. M. nurodytos priežastys, dėl kurių jis pri­ėmė sprendimą pirkti didesnį kiekį medienos, yra pa­kan­kamai logiškos, tai nėra neįprasta verslo praktikoje. Byloje nėra neabejotinų įrodymų, kad kaltinamasis S. M. turėjo tyčią iš banko sąskaitos paimtus pinigus paversti savo nuosavybe, ir padaryti bendrovei žalą.

Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad orga­ni­zuojant verslą svarbią reikšmę turi ir ekonominės veiklos rizikos principas, siejamas su galimų nuostolių tikimybe arba pajamų praradimu, palyginus su verslo plane priimtu variantu. Verslas negali gyvuoti be rizikos, kuri atsiranda siekiant prisitaikyti prie kintančių rinkos sąlygų, todėl konfliktinių situacijų spren­di­mas baudžiamosiomis teisinėmis priemonėmis gali būti konstatuojamas tik išimtiniais atvejais (ka­sa­cinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-9/2013).

BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti ap­kal­tinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir negin­čytinai įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Pažymėtina ir tai, kad kasa­ci­nės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos pa­da­ry­mo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal su­siformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teis­mo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–177/2009, 2K–205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014). Duomenų, kuriais re­mian­tis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie as­mens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014).

Įvertinęs visas aplinkybes teismas sprendžia, kad visi bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai – liu­dy­to­jų parodymai, specialisto išvados, apžiūros protokolai ir kiti dokumentai nei kiekvienas ats­ki­rai, nei visumoje, nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nepatvirtina A. Š. ir S. M. kaltės padarius čia aptartas kaltinime nurodytas nusikalstamas veikas (BK 183 str. 2 d., 214 str. 1 d. ir 215 str. 1 d.).

Teismas konstatuoja, jog šis kaltinimas A. Š. ir S. M. buvo grin­džiamas prie­lai­domis, byloje nėra patikimų įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų jų kaltę dėl šių jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų. Visas abe­jones ver­tin­da­mas kalti­na­mųjų naudai teismas sprendžia, kad A. Š. pagal BK 24 straipsnio 3, 6 dalis ir 183 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, o S. M. pagal BK 24 straipsnio 3, 4 dalis ir 183 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį išteis­si­na­mi nepadarius vei­kos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 str. 5 d. 1 p.).

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

BK 54 str. 1 d. nurodyta, kad teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į visumą BK 54 str. 2 d. nurodytų aplinkybių.

Kaltinamasis S. M. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), buvo teistas 2010 m. bauda, kurią sumokėjo (10 t., b. l. 5, 18-20, 41-42), buvo baustas administracine tvarka (10 t., b. l. 6-17, 22-24). S. M. yra vedęs (9 t., b. l. 117), turi nepilnametį vaiką (9 t., b. l. 116). Kaltinamojo S. M. at­sa­ko­mybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 str. 1 d. 2 p.), at­sa­komybę sun­kinančių ap­lin­kybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas S. M. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavo­jin­gumo visuomenei laipsnį bei jos tyčinį pobūdį, mastą ir trukmę. S. M. aplaidžiai tvarkė bu­halterinę apskaitą savo vadovaujamos įmonės, kuria vykdė savo verslą. Civilinė byla dėl suban­kru­ta­vu­sios jo bendrovės nutraukta susitaikius su bankroto administratoriumi, byloje nėra asmenų, pripažintų nukentėjusiaisiais, neteisėti veiksmai sun­kes­nių pasekmių nesukėlė. Šios aplinkybės rodo mažesnį nusikalstamos veikos pavojingumą. Nors S. M. nusikalto neišnykus teistumui už nusikaltimą finansų sistemai, už ką buvo teisiamas 2010 metais, by­loje nėra duomenų, kad po šioje byloje pada­ry­tos nusikalstamos veikos, t. y. beveik per penkerius metus jis būtų padaręs kitų nusikalstamų veikų. Teis­mas, įvertinęs byloje esančius duomenis, kaltinamąjį charakterizuojančias aplin­ky­bes, spren­džia, kad baus­mės tikslams pa­­siekti – sulaikyti kal­­ti­na­mą­jį nuo nusi­kals­ta­mų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas vei­kas bei užtikrinti tei­sin­gu­mo prin­cipo įgy­ven­di­ni­mą (BK 41 str. 2 d.) S. M. skirtina bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu – bauda (BK 47 str.), jos dydį nustatant mažesnį už vi­dur­kį (BK 61 str.).

Teismo 2014 m. kovo 27 d. nutartimi (9 t., b. l. 87-90) S. M. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. S. M. faktiškai sulaikytas 2015 m. lapkričio 19 d. (8 t., b. l. 103). Teis­mo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartimi (9 t., b. l. 100-103) S. M. nustatytas suėmimo terminas dviem mėnesiams. Prokurorės 2016 m. sausio 14 d. nutarimu (9 t., b. l. 118-119) kardomoji priemonė – suėmimas S. M. buvo panaikinta pasibaigus suėmimo terminui (2016-01-19). Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas įskaitomas į ski­riamą bausmę.

Kadangi S. M. skiriama bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu laisvės atėmimu, kar­do­mosios prie­mo­nės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas (9 t., b. l. 118-119, 122-123, 124-126) panaikinamos.

Kadangi A. Š. išteisinamas, kardomoji prie­mo­nė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (8 t., b. l. 57, 58) panaikinama.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – penkios čekių knygelės, sau­go­mos (duomenys neskelbtini) policijos komisariate (1 t., b. l. 98), su­naikintinos, kadangi tyrimui nebe­rei­ka­lingos (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas prie AB „(duomenys neskelbtini)“ 2013-07-31 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 142, 143), paliekamas byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Kaltinamajame akte nurodoma, kad Policijos departamentas patyrė 1776,47 Eur ekstradicijos išlaidų dėl S. M. parvežimo iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą (8 t., b. l. 94-102), kas sudaro proceso išlaidas. Ikiteisminis tyrimas byloje buvo pradėtas 2013-07-29. Iš bylos medžiagos matyti, kad prokurorės 2014-02-26 nutarimu S. M. buvo pripažintas įtariamuoju ir paskelbta jo paieška (8 t., b. l. 80-83).

Pagal BPK 103 straipsnio 6 punktą, be proceso išlaidų, numatytų šio straipsnio 1–5 punktuose, proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui.

Iš Z. A. apklausos protokolo (1 t., b. l. 99) matyti, kad S. M. išvyko į Angliją uždarbiauti 2013 m. pavasarį. Pats S. M. yra nurodęs, kad į užsienį išvyko 2013 m. vasario mėn., apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nežinojęs (9 t., b. l. 98-99). S. M. iš Lietuvos išvyko tuo metu, kai jam nebuvo pateiktas įtarimas, jo atžvilgiu dar nebuvo taikomos jokios kardomosios priemonės, kurių sąlygas jis, išvykdamas į užsienį, būtų pažeidęs. Teismui nėra pagrindo daryti išvadą, kad S. M. išvyko siekdamas pasislėpti nuo baudžiamojo persekiojimo Lietuvoje. Ta aplinkybė, kad pradėjus ikiteisminį tyrimą S. M. atžvilgiu ir nustačius jo gyvenamąją vietą užsienyje, policijos pareigūnams teko imtis priemonių siekiant atsigabenti įtariamąjį į Lietuvą, neduoda pagrindo išvadai, kad ekstradicijos išlaidas lėmė paties S. M. veiksmai, jos atsirado ne dėl kaltinamojo S. M. sąmoningų veiksmų. Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad S. M. ekstradicija į Lietuvos Respubliką yra viena iš policijos funkcijų, kurią finansuoti privalo valstybė iš savo biudžeto, todėl eks­tradicijos išlaidos iš S. M. nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 297 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 5 d. 1 p., 304 str., 305 str., 307 str., 313 str. 2 d. ir 3 d. teismas

nusprendžia:

1. S. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje ir nubausti jį 200 MGL (7 532 eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaičius S. M. sulaikyme ir suėmime iš­bū­tą laiką – nuo 2015 m. lapkričio 19 d. iki 2016 m. sausio 19 d., viso 61 dieną, vieną buvimo su­laikyme ir suėmime dieną prilyginus dviejų MGL dydžio baudai, galutinę bausmę nustatyti 139 MGL (5 234,74 Eur) dydžio baudą.

S. M. pagal BK 24 straipsnio 3, 4 dalis ir 183 straipsnio 2 dalį išteisinti, kadangi nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

S. M. pagal BK 214 straipsnio 1 dalį išteisinti, kadangi nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

S. M. pagal BK 215 straipsnio 1 dalį išteisinti, kadangi nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kardomąsias priemones S. M. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir doku­men­to – asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) – paėmimą – panaikinti.

2. A. Š. pagal BK 24 straipsnio 3, 6 dalis ir 183 straipsnio 2 dalį išteisinti, kadangi nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

A. Š. pagal BK 214 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kardomąją priemonę A. Š. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – penkias čekių knygeles – su­naikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diskas prie AB „(duomenys neskelbtini)“ 2013-07-31 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) – palikti byloje.

Dėl nuosprendžio per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skun­das Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teis­mą.

Teisėjas Viktoras Preikšas