Kauno apygardos teismo nutartis

1. Ieškovė VšĮ Lazdijų ligoninė patikslintame ieškinyje prašė pripažinti atsakovės A. P. 2013 m. birželio 17 d. darbo sutarties Nr. 819 nutraukimą pagal ieškovės VšĮ Lazdijų ligoninė 2019 m. gegužės 2 d. sprendimą „Dėl darbo sutarties nutraukimo“ teisėtu.

2. Ieškovė nurodė ir paaiškino, kad atsakovė buvo atleista iš darbo dėl dviejų darbo drausmės pažeidimų, padarytų per 12 mėnesių laikotarpį. Pirmuoju pažeidimu ieškovė nurodo tai, kad 2019 m. balandžio 18 d. atsakovė parengė įsakymą dėl atostogų E. D. suteikimo, tačiau jame nurodė ankstesnę, o ne įsakymo rengimo datą, t. y. 2019 m. balandžio 17 d., taip pat įrašė direktoriaus nepasirašyto įsakymo numerį, tokiais savo veiksmais pažeisdama personalo inspektorės pareiginių nuostatų 4.1.1 punktą, t. y. jos kompetencijai priskirtus dokumentus pildė neteisingai ir neatsakingai. Antruoju darbo drausmės pažeidimu ieškovė nurodo tai, kad 2019 m. balandžio 30 d. atsakovė ligoninės direktoriui žodžiu pranešė, kad neranda buvusio ligoninės darbuotojo E. V. darbo sutarties ir jo asmens bylos, t. y. neišsaugojo darbuotojo asmens bylos. Tokiais savo veiksmais atsakovė pažeidė personalo inspektorės pareiginių nuostatų 2.8 punktą, 1.4 punktą, Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100 patvirtintų Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės 7.2-7.3 punktus. Ieškovė nurodė, kad atsakovė užėmė personalo inspektorės pareigas, o personalo inspektorės pareiginių nuostatų 4.1.1 punkte numatyta, kad ji atsako už teisingą dokumentų pildymą. Pirmasis darbo drausmės pažeidimas pasireiškė tuo, kad atsakovė 2019 m. balandžio 17 d. iš ligoninės sekretoriato pasiėmė dokumentų valdymo sistemoje užregistruotą 2019 m. balandžio 12 d. E. D. prašymą dėl atostogų suteikimo ir 2019 m. balandžio 18 d. savo nuožiūra, prieš tai jo nesuderinusi su ligoninės direktoriumi, atgaline data parengė 2019 m. balandžio 17 d. direktoriaus įsakymą dėl atostogų E. D. suteikimo, savavališkai suteikė jam numerį LLA-37 ir įsakymą įkėlė į DVS sistemą, o darbuotojo prašyme atliko įrašus apie jo išleidimą atostogoms ir nurodė, kiek atostogų dienų ir nuo kada suteikta, nurodė, kokio įsakymo pagrindu atostogos suteiktos, nors įsakymo direktorius vėliau nepasirašė. Ieškovė pažymi, kad DVS sistema pati suteikia elektroniniu parašu pasirašytam dokumentui registracijos numerį, tačiau šiuo atveju atsakovė pati įrašė įsakymo numerį. Ieškovės teigimu, atsakovė pirmiausia turėjo išsiaiškinti, ar E. D. prašymas dėl atostogų suteikimo direktoriaus bus tenkinamas, ar tam nėra kliūčių, ir tik tuomet paruošti įsakymo projektą, įkelti jį į sistemą ir pranešti vadovui apie priskyrimą jį pasirašyti. Ligoninės direktoriui minėto įsakymo nepasirašius, atsakovė pati jį ištrynė iš DVS sistemos. Todėl šiuo metu toks įsakymas dėl E. D. atostogų apskritai neegzistuoja, tačiau užregistruotame jo prašyme dėl atostogų suteikimo užpildyta visa neegzistuojančio įsakymo informacija. Atsakovė taip pat nesidomėjo, ar toks prašymas apskritai gali būti tenkinamas, ar jis neprieštarauja darbo kodekso nuostatoms, nors darbuotojas E. D. dar nebuvo išdirbęs pusės metų, kad galėtų gauti atostogas. Todėl atsakovė iš viso neturėjo rengti įsakymo dėl atostogų. Nors E. D. prašyme dėl atostogų suteikimo buvo direktoriaus pareigas ėjusio K. M. viza „įsakymui“, tačiau 2019 m. balandžio 17 d. po nedarbingumo laikotarpio į darbą jau buvo grįžęs ligoninės direktorius V. Š., o atsakovė šio klausimo su direktoriumi neaptarė ir vienašališkai nusprendė, kad atostogos E. D. bus suteiktos. Ieškovė pagrįstai įspėjo atsakovę, jog už padarytą antrą tokį patį darbo pareigų pažeidimą per dvylikos mėnesių laikotarpį, ji gali būti atleista iš darbo remiantis darbo kodekso 58 straipsnio nuostatomis.

3. Ieškovė nurodė, kad atsakovės antras darbo pareigų pažeidimas pasireiškė tuo, kad pagal personalo inspektorės pareiginių nuostatų 2.8 punktą atsakovė privalo formuoti ir saugoti įstaigos darbuotojų asmens bylas, o pagal 4.1 punktą - atsako už darbuotojų asmens bylų formavimą, pildymo teisingumą ir saugumą bei už patikėtos informacijos išsaugojimą. Tačiau 2019 m. balandžio 30 d. atsakovė direktoriui pranešė, kad neranda buvusio darbuotojo E. V. darbo sutarties ir jo asmens bylos. Atsakovei 2019 m. balandžio 30 d. buvo įteiktas reikalavimas raštu paaiškinti, kur yra E. V. darbo sutartis ir asmens byla, juos pateikti, o jei jie neišsaugoti, nurodyti neišsaugojimo priežastis. Atsakovė 2019 m. gegužės 2 d. pateikė pasiaiškinimą, kuriame ji nurodė, kad E. V. asmens bylos ir darbo sutarties niekur nerado, papildomai pažymėjo, kad į jos kabinetą galima patekti raktą pasiėmus priėmime, o asmens dokumentų kabinete užrakinti nėra galimybės. E. V. byla buvo atkurta ne atsakovės, o paties E. V. pastangomis, nes jis paskutinę savo darbo dieną - 2019 m. sausio 14 d., buvo pasidaręs savo darbo sutarties bei kitų asmens byloje esančių dokumentų skaitmeninę kopiją ir išsisiuntęs iš ligoninės buhalterės elektroninio pašto į savo elektroninį paštą, o vėl grįžęs dirbti - 2019 m. gegužės 14 d. - ligoninei pateikė savo turimą nusiskanuotą 16 lapų failą, kurio pagrindu ir buvo atkurta jo asmens byla. Atsakovė nepadarė jokių išvadų gavusi 2019 m. balandžio 26 d. įspėjimą dėl aplaidžiai vykdomų darbo funkcijų ir savo elgesio keisti bei atsakomybės prisiimti neketina, todėl tai buvo vienas iš pagrindų, lėmęs ieškovės sprendimą atleisti atsakovę iš darbo dėl antrojo padaryto darbo pareigų pažeidimo per 12 mėnesių.

4. Ieškovė pažymėjo, kad nesikreipdama į Valstybinės darbo inspekcijos (toliau - VDI) teritorinio skyriaus vadovą dėl sutikimo atleisti atsakovę iš darbo, ieškovė nepažeidė atleidimo procedūros, nes nežinojo, kad atsakovė yra darbo tarybos narė. Ieškovė pripažįsta, kad ligoninės direktorius priėmė įsakymus dėl darbo tarybos rinkimų komisijos sudarymo ir inicijavo rinkimų organizavimą, tačiau ieškovei nėra žinoma, ar rinkimai įvyko, nėra žinoma, kas išrinkti darbo tarybos nariais, o pati atsakovė tik atsiliepime į ieškinį pirmą kartą nurodė, kad yra darbo tarybos narė. Nors darbo tarybos pirmininku save laikantis M. G. teigė, kad rinkimai vyko ir atsakovė buvo išrinkta į darbo tarybą bei joje išrinkta sekretore, taip pat nurodė, kad darbo taryba buvo susirinkusi į vieną posėdį dėl atlyginimų svarstymo, tačiau nėra jokių dokumentų apie įvykusius rinkimus ir išrinktus narius, taip pat nėra darbo tarybos pirmame posėdyje nurodyto kaip priimto jos darbo reglamento, nėra antro posėdžio protokolo, nors už dokumentų saugojimą atsako pati darbo taryba. Todėl, ieškovės nuomone, nėra pagrindo teigti, jog darbo taryba ligoninėje egzistavo.