Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Ieškinys grindžiamas šiais patikslintame ieškinyje (t. 3, b. l. 1-8) ir teismo posėdyje atstovo nurodytais argumentais. Atsakovė buvo atleista iš darbo dėl per 12 mėnesių laikotarpį padarytų dviejų darbo drausmės pažeidimų. Pirmuoju pažeidimu ieškovė nurodo tai, kad 2019 m. balandžio 18 d. atsakovė parengė įsakymą dėl atostogų E. D. suteikimo, tačiau jame nurodė ankstesnę, o ne įsakymo rengimo datą, t. y. 2019 m. balandžio 17 d., taip pat įrašė direktoriaus nepasirašyto įsakymo numerį, tokiais savo veiksmais pažeisdama personalo inspektorės pareiginių nuostatų 4.1.1 punktą, t. y. jos kompetencijai priskirtus dokumentus pildė neteisingai ir neatsakingai. Antruoju darbo drausmės pažeidimu ieškovė nurodo tai, kad 2019 m. balandžio 30 d. atsakovė ligoninės direktoriui žodžiu pranešė, kad neranda buvusio ligoninės darbuotojo E.V. darbo sutarties ir jo asmens bylos, t. y. neišsaugojo darbuotojo asmens bylos. Tokiais savo veiksmais atsakovė pažeidė personalo inspektorės pareiginių nuostatų 2.8 punktą, 1.4 punktą, Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100 patvirtintų Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės 7.2-7.3 punktus. Ieškovė nurodo, kad atsakovė užėmė personalo inspektorės pareigas, o personalo inspektorės pareiginių nuostatų 4.1.1 punkte numatyta, kad ji atsako už teisingą dokumentų pildymą. Pirmasis darbo drausmės pažeidimas pasireiškė tuo, kad atsakovė 2019 m. balandžio 17 d. iš ligoninės sekretoriato pasiėmė dokumentų valdymo sistemoje užregistruotą 2019 m. balandžio 12 d. E. D. prašymą dėl atostogų suteikimo ir 2019 m. balandžio 18 d. savo nuožiūra, prieš tai jo nesuderinusi su ligoninės direktorium, atgaline data parengė 2019 m. balandžio 17 d. direktoriaus įsakymą dėl atostogų E. D. suteikimo, savavališkai suteikė jam numerį LLA-37 ir įsakymą įkėlė į DVS sistemą, o darbuotojo prašyme atliko įrašus apie jo išleidimą atostogoms ir nurodė kiek atostogų dienų ir nuo kada suteikta, nurodė kokio įsakymo pagrindu atostogos suteiktos, nors įsakymo direktorius vėliau nepasirašė. Ieškovė pažymi, kad DVS sistema pati suteikia elektroniniu parašu pasirašytam dokumentui registracijos numerį, tačiau šiuo atveju atsakovė pati įrašė įsakymo numerį. Ieškovės teigimu, atsakovė pirmiausia turėjo išsiaiškinti, ar E. D. prašymas dėl atostogų suteikimo direktoriaus bus tenkinamas, ar tam nėra kliūčių ir tik tuomet paruošti įsakymo projektą, įkelti jį į sistemą ir pranešti vadovui apie priskyrimą jį pasirašyti. Negana to, ligoninės direktoriui minėto įsakymo nepasirašius, atsakovė pati jį ištrynė iš DVS sistemos, todėl šiuo metu toks įsakymas dėl E. D. atostogų apskritai neegzistuoja, tačiau užregistruotame jo prašyme dėl atostogų suteikimo užpildyta visa neegzistuojančio įsakymo informacija. Ligoninės direktorius V. Š. po ilgo nedarbingumo į darbą grįžo tik 2019 m. balandžio 17 d., o nepranešusi apie šio darbuotojo atostogų prašymą direktoriui atsakovė veikė vienašališkai, pati nusprendė, kad prašymas bus tenkinamas ir atostogos bus suteikiamos, todėl akivaizdžiai viršijo savo darbinę kompetenciją. Atsakovė taip pat nesidomėjo ar toks prašymas apskritai gali būti tenkinamas, ar jis neprieštarauja Darbo kodekso nuostatoms, nors darbuotojas E. D. dar nebuvo išdirbęs pusės metų, kad galėtų gauti atostogas. Todėl atsakovė iš viso neturėjo rengti įsakymo dėl atostogų. Nors E. D. prašyme dėl atostogų suteikimo buvo direktoriaus pareigas ėjusio K. M. viza „įsakymui“, tačiau 2019 m. balandžio 17 d. po nedarbingumo laikotarpio į darbą jau buvo grįžęs ligoninės direktorius V. Š., o atsakovė šio klausimo su direktoriumi neaptarė ir vienašališkai nusprendė, kad atostogos E. D. bus suteiktos. Nors ieškovės atstovas pripažįsta, kad joks ligoninės vidaus teisės aktas neįpareigojo atsakovės antrą kartą gauti direktoriaus vizą ant E. D. atostogų prašymo, tačiau teigia, kad atsakovė turėjo tą padaryti vadovaudamasi bendrais darbo, sąžiningumo ir lojalumo principais, o ne parengti įsakymą be direktoriaus žinios ir tikėtis, kad jis įsakymą pasirašys. Ieškovė teigia, kad buvo nustatytas pirmasis atsakovės darbo pareigų pažeidimas, nes ji aplaidžiai vykdo jos kompetencijai pavestų personalo dokumentų pildymą ir DVS registruoja neteisingą bei su atsakingais ligoninės asmenimis nesuderintą informaciją, todėl pagrįstai įspėjo atsakovę, jog už padarytą antrą tokį patį darbo pareigų pažeidimą per dvylikos mėnesių laikotarpį, ji gali būti atleista iš darbo remiantis Darbo kodekso 58 straipsnio nuostatomis. Dėl antrojo atsakovės darbo pareigų pažeidimo ieškovė nurodė, kad pagal personalo inspektorės pareiginių nuostatų 2.8 punktą atsakovė privalo formuoti ir saugoti įstaigos darbuotojų asmens bylas, o pagal 4.1 punktą - atsako už darbuotojų asmens bylų formavimą, pildymo teisingumą ir saugumą bei už patikėtos informacijos išsaugojimą. Tačiau 2019 m. balandžio 30 d. atsakovė direktoriui pranešė, kad neranda buvusio darbuotojo E. V. darbo sutarties ir jo asmens bylos. 2019 m. balandžio 30 d. atsakovei buvo įteiktas reikalavimas raštu paaiškinti, kur yra E. V. darbo sutartis ir asmens byla, juos pateikti, o jei jie neišsaugoti, nurodyti neišsaugojimo priežastis. 2019 m. gegužės 2 d. buvo gautas atsakovės pasiaiškinimas, kuriame ji nurodė, kad E. V. asmens bylos ir darbo sutarties niekur nerado, papildomai pažymėjo, kad į jos kabinetą galima patekti raktą pasiėmus priėmime, o asmens dokumentų kabinete nėra galimybės užrakinti. Ieškovė teigia, kad kaip ir pirmojo darbo pareigų pažeidimo atveju, atsakovė neigė savo kaltę dėl darbuotojo asmens bylos dingimo, nenurodė jokių aplinkybių kada ir kam ši byla ir darbo sutartis galėjo būti perduota, nesiėmė jokių veiksmų bylai atkurti, tačiau ėmė reikšti nepasitenkinimą tvarka darbovietėje bei kaltinti kitus asmenis paėmus jos nuožiūroje buvusius dokumentus. E. V. byla buvo atkurta ne atsakovės, o paties E. V. pastangomis, nes jis paskutinę savo darbo dieną - 2019 m. sausio 14 d., buvo pasidaręs savo darbo sutarties bei kitų asmens byloje esančių dokumentų skaitmeninę kopiją ir išsisiuntęs iš ligoninės buhalterės elektroninio pašto į savo elektroninį paštą, o vėl grįžęs dirbti - 2019 m. gegužės 14 d. - ligoninei pateikė savo turimą nusiskanuotą 16 lapų failą, kurio pagrindu ir buvo atkurta jo asmens byla. Ieškovė nurodo, kad atsakovė nepadarė jokių išvadų gavusi 2019 m. balandžio 26 d. įspėjimą dėl aplaidžiai vykdomų darbo funkcijų ir savo elgesio keisti bei atsakomybės prisiimti neketina, todėl tai buvo vienas iš pagrindų, lėmęs Ligoninės sprendimą atleisti atsakovę iš darbo dėl antrojo padaryto darbo pareigų pažeidimo per 12 mėnesių. Ieškovės atstovas nurodė, kad nesikreipdama į Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovą dėl sutikimo atleisti atsakovę iš darbo, ieškovė nepažeidė atleidimo procedūros, nes nežinojo, kad atsakovė yra darbo tarybos narė. Ieškovė pripažįsta, kad ligoninės direktorius priėmė įsakymus dėl Darbo tarybos rinkimų komisijos sudarymo ir inicijavo rinkimų organizavimą, tačiau ieškovei nėra žinoma, ar rinkimai įvyko, nėra žinoma kas išrinkti darbo tarybos nariais, o pati atsakovė tik atsiliepime į ieškinį pirmą kartą nurodė, kad yra darbo tarybos narė. Nors darbo tarybos pirmininku save laikantis M. G. teigė, kad rinkimai vyko ir atsakovė buvo išrinkta į darbo tarybą bei joje išrinkta sekretore, taip pat nurodė, kad darbo taryba buvo susirinkusi į vieną posėdį dėl atlyginimų svarstymo, tačiau nėra jokių dokumentų apie įvykusius rinkimus ir išrinktus narius, taip pat nėra darbo tarybos pirmame posėdyje nurodyto kaip priimto jos darbo reglamento, nėra antro posėdžio protokolo, nors už dokumentų saugojimą atsako pati Darbo taryba. Todėl ieškovė teigia, kad nėra pagrindo teigti, jog Darbo taryba ligoninėje egzistavo. Ieškovės atstovas teismo posėdyje nurodė, kad atsakovės požiūris ir bet kokios kaltės neigimas rodo, kad ji nelikusi keistis ir būti lojali darbdaviui. Be to, ji ir 2018 metų liepos mėnesį buvo parengusi su ligoninės direktoriumi nesuderintą įsakymą dėl komandiruotės patarėjui K. M. suteikimo, todėl ne pirmą kartą veikdama direktoriui už nugaros yra praradusi darbdavio pasitikėjimą ir negalėtų toliau dirbti, net jeigu jos atleidimas ir būtų pripažintas neteisėtu. Todėl ieškovė prašo negrąžinti atsakovės į darbą DK 218 straipsnio 4 dalies pagrindu net ir atmetus ieškinį.