- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-30
- Bylos Nr.
- 2A-352/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Konstantinas Gurinas, Egidijus Žironas
- Ieškovas
- S. T.
- Atsakovas
- L. U., M. U., R. U.
- Kategorijos
- 24.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 63.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Egidijaus Žirono,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. T. (S. T. ) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-690-253/2008 pagal ieškovo S. T. ieškinį atsakovams L. U. , M. U., R. U. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas S. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovų L. U. , M. U. , R. U. po 133 333,33 Lt, 5 procentų dydžio palūkanas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovai yra mirusio M. U. turto paveldėtojai, todėl jie privalo atsakyti už mirusiojo skolas. Mirusysis M. U. pagal 1997 m. lapkričio 21 d. notarinę sutartį buvo jam skolingas 400 000 Lt. Notarinėje sutartyje buvo numatytas skolos grąžinimo terminas – 2007 m. lapkričio 21 d. Kadangi skola iki šiol nėra sugrąžinta, prašė ją priteisti iš paveldėtojų.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. balandžio 29 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino.
Šalies argumentai
Atsakovai pareiškė prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Prašė panaikinti 2008 m. balandžio 29 d. preliminarų teismo sprendimą ir ieškinį atmesti. Prašė taikyti ieškinio senaties terminą pretenzijoms dėl palikėjo skolų pareikšti. Nurodė, kad ginčo sprendimui turi būti taikomos 1964 metų Civilinio kodekso normos, nes M. U. mirė 2000 m. spalio 7 d. ir paveldėjimas atsirado iki 2001 metų Civilinio kodekso įsigaliojimo. Tai, kad ieškovas negali pateikti paskolos sutarties originalo teismui, yra vienas iš įrodymų, kad paskola, jei ir buvo suteikta, buvo grąžinta. Paskolinis dokumentas skolos grąžinimo atveju perduodamas paskolos gavėjui. Ieškovas pateikė teismui notarų kontoros išduotą paskolos sutarties dublikatą. Be to, ieškovas negalėjo paskolinti tokios pinigų sumos, nes tuo metu užsienio piliečiams buvo draudžiama nedeklaravus įvežti į Lietuvą tokias pinigų sumas. Ieškovas nepateikė įrodymų, kokiu būdu jis galėjo Klaipėdoje paskolinti tokio dydžio sumą, čia neturėdamas banko sąskaitos ir nedeklaravęs įvežamų grynųjų pinigų. Paskolos sutartis yra realinis sandoris, todėl pagal sutartį neperdavus pinigų, tokia sutartis tampa niekine. Įrodinėjimo pareiga, jog šalis siejo paskolos teisiniai santykiai, tenka paskolos davėjui. Ieškovas iki šiol nekėlė atsakovams jokių pretenzijų, nes pinigų M. U. nebuvo paskolinęs, arba jie buvo grąžinti.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepime į atsakovų prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo nurodė, kad su jais nesutinka. Pretenzijas dėl skolos buvo pareiškęs – atsakovai patys nurodė, jog kelis kartus skambino ieškovui. Nurodė, kad paskolos sutarties įvykdymo terminas buvo 2007 m. lapkričio 21 d., todėl yra taikytinos 2001 metų Civilinio kodekso normos dėl sutartinių prievolių ir jų neįvykdymo teisinių pasekmių. Atsakovai pripažino skolą, paveldėdami M. U. turtą perėmė visas pareigas pagal paskolos sutartį ir privalėjo tas pareigas įvykdyti. Atsakovai nepateikė nei pakvitavimo, nei kitų įrodymų, kad paskola yra grąžinta, nors privalo tai įrodyti. Atsakovų paaiškinimai nenuoseklūs – jie nurodo, kad ieškovo ir M. U. nesiejo paskolos sutartiniai santykiai, o prieštaravimuose pripažįsta, kad paskola buvo, tačiau ji yra grąžinta. Atsakovai nepagrįstai abejoja, kad ieškovas negalėjo skolinti tokios pinigų sumos, nes pinigų gavimo šaltinis šioje byloje nėra ginčo dalykas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. balandžio 29 d. preliminarų sprendimą panaikino ir ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo S. T. atsakovams L. U. , M. U. ir R. U. po 1 180 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 13,40 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, panaikino laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartimi. Teismas, remdamasis bylos duomenimis nustatė, kad 1997 m. lapkričio 21 d. sutartimi, reg. Nr. RKS – 4172, ieškovas S. T. paskolino 400 000 Lt M. U. . Sutarties įvykdymo terminas buvo numatytas 2007 m. lapkričio 21 d. Sutarties 5 punkte numatyta, jog pirmasis jos egzempliorius paliekamas Klaipėdos miesto 5-ajame notarų biure, o antrasis išduodamas kreditoriui. Klaipėdos miesto 5-ojo notarų biuro 2008 m. balandžio 23 d. rašte Nr. S – 277 nurodyta, kad notarų biure nėra gautas S. T. pareiškimas apie paskolos grąžinimo prievolės įvykdymą. 2001 m. liepos 23 d. Paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas patvirtina, jog po M. U. mirties jo turtą paveldėjo lygiomis dalimis, t. y. po 1/3 dalį, L. U. , Milda M. U. ir R. U. . 1964 metų Civilinio kodekso 293 straipsnis numatė, kad jei paskolos gavėjas pinigų ar kitų daiktų faktiškai negavo ar arba gavo jų mažiau, negu sutartyje nurodyta, tai jis turi teisę nuginčyti visos paskolos sutarties arba jos dalies galiojimą. Teismo teigimu, nagrinėjamoje byloje atsakovai, paskolos davėjo paveldėtojai, reikalavimo dėl 1997 m. lapkričio 21 d. paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia nepareiškė. 1997 m. lapkričio 21 d. notarinės formos paskolos sutartis, kuria S. T. paskolino 400 000 Lt M. U. , teismo manymu, atitinka 1964 metų Civilinio kodekso šio sandorio formai ir turiniui keliamus reikalavimus, todėl konstatuoti, kad ji niekinė, pagrindo nėra. Civilinio kodekso 6.65 straipsnio 2 dalis numato atvejus, kai prievolės įvykdymo faktas patvirtinamas supaprastinta tvarka ir specialaus pakvitavimo apie visišką ar dalinį prievolės įvykdymą duoti nereikia. Tokie atvejai galimi esant rašytiniam skolos dokumentui, kurį skolininkas yra perdavęs kreditoriui. Tokiu atveju įvykdžius prievolę, kreditorius privalo grąžinti skolos dokumentą skolininkui. Teismas nurodė, kad 2008 m. liepos 15 d. teismo posėdžio metu atsakovų L. U. , Mildos M. U. ir R. U. atstovė advokatė pateikė teismui 1997 m. lapkričio 21 d. sutarties, reg. Nr. RKS – 4172, originalą (b. l. 56). Teismo teigimu, tai, jog skolininkas turi skolos dokumentą, tokiais atvejais reiškia prezumpciją, jog prievolė įvykdyta. Tokį prievolės įvykdymą pripažino tinkamu ir 1964 m. Civilinio kodekso 244 straipsnio 4 dalies nuostatos. Teismas nurodė, kad kreditorius turėjo pareigą įrodyti savo teiginį, jog prievolė pagal 1997 m. lapkričio 21 d. paskolos sutartį buvo neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai, tačiau be ieškovo teiginių, jog paskola nebuvo grąžinta, byloje kitų šį teiginį patvirtinančių duomenų nėra (CK 6.123 str. 2 d.). Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. balandžio 29 d. preliminarų sprendimą panaikino ir ieškinį atmetė.
Šalies argumentai
Ieškovas S. T. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti ieškovui visas bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias tinkamą prievolės įvykdymą (CPK 330 str.). Kadangi M. U. mirė 2000 m. spalio 7 d., tai akivaizdu, jog notarinė paskolos sutartis tarp mirusiojo dokumentų atsidūrė dar iki 2001 m. Civilinio kodekso įsigaliojimo. Taigi teismas darydamas išvadas apie prievolės įvykdymą paskolos sutarties originalo buvimu pas skolininką, turėjo taikyti ne 2001 m., o 1964 Civilinio kodekso normas. Teismas neatsižvelgė į tai, kad paskolos sutarties įvykdymo vieta yra Klaipėdos miestas (Sutarties 3 p.), kad po paskolos sutarties sudarymo ieškovas į Lietuvą nebuvo atvykęs. Tai neneigė ir atsakovai, tačiau negalėjo paaiškinti, tai kokiu būdu, jų teigimu, Klaipėdoje paskola buvo grąžinta.
2. Teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, nes nepakankamai atsižvelgė į byloje esančius oficialius rašytinius įrodymus ir dėl to padarė iš esmės neteisingas išvadas dėl įrodymų nebuvimo (CPK 329 str. 1 d.). Byloje pateiktos Valstybinės mokesčių inspekcijos deklaracijos, kuriose nurodyti faktai laikytini visiškai įrodytais (CPK 197 str. 2 d.). Tai, kad skola nebuvo grąžinta įrodo: ieškinys bei jame pateikti paaiškinimai; byloje apklaustų liudytojų parodymai; 1998 m. vasario 10 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos deklaracija, kurioje nurodyta, jog M. U. iš ieškovo paskolintais pinigais dengė kitus įsiskolinimus, t. y., kad pinigų neturėjo ne tik kitiems įsiskolinimams dengti, bet ir ieškovo paskolai grąžinti; 1998 m. kovo 16 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos deklaracija, kurioje nurodyta, kad dalis iš ieškovo pasiskolintų pinigų buvo paskolinti atsakovei L. U. ; 1998 m. balandžio 15 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos deklaracija, kurioje nurodyta, kad paskolinti pinigai buvo panaudoti ir nekilnojamojo turto įsigijimui, kurį atsakovai yra paveldėję; notaro patvirtinimas, kad notarų kontoroje nėra gautas pakvitavimas apie prievolės įvykdymą; paskolos sutarties įvykdymo vieta – Klaipėda, tačiau nėra įrodymų, kad prievolė buvo įvykdyta (1964 m. CK 183 str.). Šie įrodymai patvirtina sunkią M. U. finansinę padėtį ir tą faktą, kad jis niekaip negalėjo atiduoti ieškovui paskolos. Teismas nepakankamai įvertino visus paminėtus įrodymus. Teismas taip pat neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką vertindamas byloje esančius įrodymus ir darydamas išvadą, kad įrodymų, išskyrus ieškovo teiginius, neva nėra (CPK 4 str. 329 str. 1 d.).
3. Teismas neteisingai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą (CPK 330 str., 329 str. 1 d.). Notarinė paskolos sutartis nėra skolininko išduotas skolos dokumentas, nes notarinė paskolos sutartis yra dvišalis notaro patvirtintas sandoris. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į ieškovo paaiškinimus, kad ieškovas yra Anglijos pilietis ir nemoka lietuvių kalbos. Kadangi ieškovas nežinojo Lietuvos įstatymų ir nemokėjo lietuvių kalbos, galimai buvo apgautas ir vietoj originalios sutarties jam galėjo būti pateikta sutarties kopija. Be to, vien sutarties originalo buvimo pas atsakovus faktas dar neįrodo, kad prievolė buvo įvykdyta. Teismas, darydamas neteisingą išvadą, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pagal kurią, kilus ginčui dėl prievolės, numatytos paskolos sutartyje įvykdymo, skolininkas turi įrodyti, kad grąžintinomis sumomis disponavo ir turėjo realią galimybę prievolę įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-939/2001). Būtent kilus neaiškumui dėl paskolos sutarties originalo atsiradimo pas atsakovus ir ginčui dėl prievolės įvykdymo, atsakovai ir neįrodė, kad M. U. disponavo grąžintina 400 000 Lt pinigų suma, ir kad turėjo realią galimybę tokią pinigų sumą grąžinti, ir kad ją grąžino paskolos sutartyje numatytoje vietoje.
Atsiliepimas
Atsakovai L. U. , M. U. ir R. U. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad tiek 2000 m. CK 6.129 straipsnio 4 dalyje, tiek 1964 m. CK 244 straipsnio 3 dalyje teisiniai santykiai apie prievolės įvykdymą yra reglamentuoti identiškai. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad mirusysis M. U. neturėjo finansinių galimybių paskolai grąžinti, todėl neturėjo realių galimybių prievolę įvykdyti. Šie apelianto teiginiai yra tik prielaidos, nes jis privalėjo teismui įrodyti, kokiu būdu paskolos sutarties originalas atsirado pas skolininką. Iki 2008 m. ieškovas į atsakovus nesikreipė, jokių pretenzijų dėl paskolos nereiškė ir tai patvirtina, jog paskola ieškovui buvo grąžinta. Be to, ieškovas praleido ieškininės senaties terminą pretenzijoms dėl palikėjo skolų pareikšti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Pirmosios instancijos teismas surinko ir ištyrė visus įrodymus, teisingai juos įvertino ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, o taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).
Ieškovo vardu jo atstovas ieškinį pareiškė, remdamasis paskolos teisiniais santykiais ir įrodinėjo paskolos suteikimo aplinkybes. Tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad skolininkas (paskolos gavėjas) yra miręs, todėl ieškiniu skolą prašoma priteisti iš jo turto paveldėtojų, todėl nagrinėjamojoje byloje visų pirma reikia taikyti ne paskolos teisinius santykius, o paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas (CK 5.63 str. 1 d., atitinkamai 1964 m. redakcijos CK 594 str.). Tarp ieškovo ir atsakovų, šiuo atveju, paskolos sutartis sudaryta nebuvo, todėl ir kildinti civilinę teisinę atsakovų atsakomybę iš paskolos teisinių santykių nėra pagrindo. Todėl, šiuo atveju, nėra reikšminga ieškovo nurodoma aplinkybė, kad paskolos sutarties grąžinimo terminas suėjo tik 2007 metais, nagrinėjamojoje byloje svarbu nustatyti, ar kreditorius turėjo galimybę ir ar laiku pareiškė reikalavimus palikimą priėmusiems įpėdiniams (CK 5.63 str. 1 d.).
Byloje nustatyta, kad skolininkas M. U. mirė 2000 m. spalio 7 d., nuo šio momento atsirado palikimas (1964 m. CK 569 str. 1 d.). Pagal 1964 m. redakcijos CK 595 straipsnio pirmąją dalį palikėjo kreditoriai turėjo teisę per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti pretenzijas priėmusiems palikimą įpėdiniams. Pagal 2001 m. CK 5.63 straipsnio pirmąją dalį, reikalavimus palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
Teismas gali pratęsti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 str. 4 d.). Tačiau ieškovas tokių aplinkybių neįrodinėjo ir teismas jų nevertino, nurodęs, kad ieškovo reikalavimo teisė nepagrįsta, todėl ieškinio senatis nenagrinėtina. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šias aplinkybes ir į apeliacinio skundo argumentus, pasisako ir dėl paskolos teisinių santykių.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 400 000 litų paskola 1997 m. lapkričio 21 d. notariškai patvirtinta sutartimi ieškovo mirusiajam M. U. buvo suteikta. Dėl šių teismo nustatytų aplinkybių atsakovai apeliacinio skundo nepadavė, todėl jos laikytinos nustatytomis.
Teismas, vertindamas šalių paskolos teisinius santykius, nurodė, kad skolininko (mirusiojo M. U. ) turto paveldėtojai (atsakovai) pateikė paskolos sutarties originalą (b. l. 56). Šio dokumento 5 p. nurodyta, kad vienas sutarties originalas paliekamas Klaipėdos m. notarų biure Nr. 5, o antrasis išduodamas kreditoriui (šiuo atveju, ieškovui). Pagal 1964 m. redakcijos CK 244 str. 3 d., skolos dokumento buvimas pas skolininką, nors ir be atžymos apie įvykdymą, patvirtina, kad prievolė yra pasibaigusi, kol neįrodyta priešingai. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis šia teisės norma ir remdamasis skolos dokumento buvimu pas skolininką (jo įpėdinius) laikė prievolę pagal paskolos sutartį pasibaigusia ir šiuo pagrindu ieškinį atmetė. Teisėjų kolegija sutinka su tokia teismo išvada. Panašiai šie santykiai reglamentuojami ir 2001 m. redakcijos CK 6.129 str. 4 d., kur nurodyta, jog preziumuojama, kad kreditorius atleidžia skolininką nuo prievolės įvykdymo, jeigu kreditorius savanoriškai grąžina skolininkui skolos dokumentą ir nėra kitokių aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, kad skolos dokumentas buvo grąžintas skolininkui, kai šis įvykdė prievolę.
Nagrinėjamojoje byloje ieškovas (kreditorius) neįrodė jokių aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima daryti išvadą apie kitokias, nei nurodė atsakovai, skolos dokumento originalo buvimo pas skolininką aplinkybes, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad tai reiškia prievolės pagal paskolos sutartį pasibaigimą.
Šių aplinkybių nepaneigia apelianto nurodyti įrodymai, kurių, jo manymu, neįvertino pirmosios instancijos teismas. Byloje pateiktos M. U. deklaracijos Klaipėdos valstybinei mokesčių inspekcijai (b. l. 79-81) tik patvirtina aplinkybę, kad 400 000 litų paskola jam buvo suteikta ir iki 1998 m. balandžio 15 d. nebuvo grąžinta. Tačiau, kaip minėta, skolininkas mirė 2000 m. spalio mėnesį, todėl šiomis deklaracijomis negalima remtis kaip skolos buvimo iki skolininko mirties įrodymu. Pirmosios instancijos teisme apklausti apelianto nurodyti liudytojai E. J. , D. T. (b. l. 74-76) nenurodė jokių aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima spręsti, kodėl skolos dokumentas buvo perduotas skolininkui. Priešingai, jos patvirtino, ką neigia pats ieškovas, kad skolos dokumento originalą jos mačiusios pas jį patį. Tai paneigia jo apeliacinio skundo argumentus, kad jis, nemokėdamas lietuvių kalbos, notarinėje kontoroje galėjo gauti tik sutarties kopiją, o ne originalą.
Ieškovo apeliacinio skundo argumentai, kad teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir vertindamas įrodymus, atsižvelgdamas į ginčo pobūdį ir vadovaudamasis įstatymo reikalavimais bei remdamasis logikos dėsniais, turėjo spręsti apie visų surinktų faktinių duomenų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti, nėra pagrindas naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą, nes teisėjų kolegija tokių aplinkybių nenustatė. Priešingai, įvertinusi nagrinėjamų teisinių santykių esmę, galimo jų subjektų elgesio motyvus, atitiktį logikos dėsniams, rūpestingo, protingo, apdairaus teisinių santykių dalyvio elgesio standartams, kaip kad nurodo apeliantas, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamojoje situacijoje ieškovas, netikėtai mirus jo bičiuliui ir verslo partneriui (kokiu, šalių paaiškinimais, buvo M. U. ) ir esant dideliems skoliniams įsipareigojimams, kaip protingas, rūpestingas žmogus, atidus verslininkas, tikrai neturėtų laukti aštuonerius metus po jo mirties ir tik po to per teismą reikalauti skolos grąžinimo. Todėl šiuo atveju, labiau tikėtina aplinkybė, kad skola jau buvo grąžinta, ar kad šalis siejo kitokie santykiai, kurie leido laikyti prievolę pagal skolos sutartį pasibaigusia.
Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentais neturi pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).
Netenkindama apeliacinio skundo, teisėjų kolegija atitinkamai paskirsto bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str.). Atsakovai pateikė įrodymus dėl 4 000 Lt (b. l. 108, 115) atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos sudėtingumą, ginčo pobūdį, atsakovų atstovės atliktų procesinių veiksmų pobūdį, paruoštų procesinių dokumentų ir teismo posėdžių skaičių, remdamasi Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijoms dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamas teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, o taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sumažina atsakovų L. U. , M. U. ir R. U. naudai priteistinas išlaidas už advokato teisinę pagalbą, priteisdama iš ieškovo 2 500 Lt. Iš apelianto taip pat priteistina 6 Lt išlaidų valstybei, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 88, 93, 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo S. T. (S. T. ) (a. k. 19390320, gyv. Beatty RD 55, Great Yarmuoth, Norfolk, Anglijoje) atsakovams L. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) M. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) R. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2 500 (du tūkstančius penkis šimtus) Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš ieškovo S. T. (S. T. ) 6 (šešis) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.