Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2016-05-31 · Civilinė byla Nr. e2-1982-772/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-05-31
Bylos Nr.
e2-1982-772/2016
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-01088-2016-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jonas Stubrys
Ieškovas
D. J.
Atsakovas
R. J.
Išvadą teikia
ŠVTAS
Kategorijos
El. civilinė byla Nr. e2-1982-772/2016
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01088-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.5.2.1.; 3.2.6.1. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 31 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys,posėdžio sekretorė Ona Baronienė,

dalyvaujant ieškovei D. J. ir jos atstovei adv. K. Pugačienei, atsakovui R. J. bei jo atstovui adv. Z. Burbai, Šiaulių m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau - ŠVTAS) atstovui V. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. J. ieškinį atsakovui R. J. dėl nepilnamečiam vaikui nustatyto išlaikymo dydžio pakeitimo, dalyvaujant Institucijai, duodančiai išvadą byloje ŠVTAS.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė ir jos atstovė 2016-02-03 pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė pakeisti Šiaulių m. apylinkės teismo 2011-04-08 sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 3.1. punktą, kuriuo nustatytą, kad atsakovas R. J. nepilnamečio sūnaus D. J. išlaikymui mokės periodinėmis išmokomis po 300 Lt (dabar 86,89 Eur) kiekvieną mėnesį iki jo pilnametystės.

Ieškovė teismui pateiktame ieškinyje nurodė, kad nors atsakovas ankstesniu teismo sprendimu įsipareigojo sūnaus išlaikymui mokėti po 300,00 Lt (86,89 Eur) kas mėnesį iki jo pilnametystės, tačiau dėl pasikeitusių aplinkybių šis išlaikymo dydis keistinas. Pirmiausia, pasikeitė nepilnamečio vaiko poreikiai. Antra, sūnus paaugo ir pradėjo lankyti mokyklą bei papildomus užsiėmimus. Trečia, auganti infliacija sumažino piniginio vieneto perkamąją galią, ieškovė su sūnumi gyvena Jungtinėje Karalystėje, todėl vien jos pajamų dėl padidėjusių išlaidų sūnaus išlaikymui neužtenka. Ketvirta, ieškovė patiria išlaidų susijusių ne tik su gyvenamojo ploto nuoma, bet ir dėl kitų prekių bei paslaugų įsigijimo, kadangi gyvena užsienyje. Todėl prašė teismo priteisti iš atsakovo R. J. sūnaus D. J. išlaikymui po 180,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Taip pat prašė priteisti vaikui skirtą išlaikymą nuo ieškinio padavimo teismui dienos. Atskirai ieškovės atstovė prašė priteisti iš atsakovo su bylinėjimusi susijusias išlaidas, tiek ieškovei, tiek valstybei.

Ieškovė savo reikalavimus atsakovui grindė į bylą pateiktais įrodymais.

Šalies argumentai

Ieškovė ir jos atstovė adv. K. Pugačienė teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad savo prašymą dėl anksčiau nustatyto išlaikymo dydžio pakeitimo ieškovė grindžia konkrečiomis išlaidomis. Nurodė, kad šis prašymas paremtas realiai padidėjusiomis išlaidomis sūnaus išlaikymui, kadangi vaikas auga ir ateityje išlaidos tik didės. Ieškovė nurodė, kad nori, jog šalių vaikas ne tik būtų sveikas, nors šiuo metu neturi didelių sveikatos problemų, bet ir ateityje galėtų sėkmingai vystytis, todėl mano, kad jam reikalinga ir didesnė tėvo parama. Dėl to ieškovė atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį sutinka, jog tėvas sūnaus išlaikymui kol kas mokėtų bent po 170 Eur kiekvieną mėnesį.

Nurodė, jog dėl vaiko pomėgių ieškovė patiria ir papildomų išlaidų. Atstovė teigė, jog vaiko motina norėdama sudaryti vaikui palankias sąlygas ugdymui, poilsiui ir normaliam vystymuisi, šiuo metu viena negali teikti sūnui reikalingo realaus išlaikymo. Kadangi ieškovė nors ir dirba, tačiau gauna nedidelį atlyginimą, dėl to jai pastoviai trūksta lėšų sūnaus normalių poreikių patenkinimui. Taip pat ji nurodė teismui, kad visas savo gaunamas pajamas ieškovė išleidžia sūnaus D. išlaikymui, bei nemažą dalį gaunamų lėšų skiria gyvenamojo buto išlaikymui ir sutvarkymui. Teigė, kad būtina atsižvelgti į vaiko ir ieškovės šeimos buities poreikius. Nurodė, jog vaikui augant tėvo parama yra būtina, o pastarasis kol kas ją teikia nepakankamo dydžio, tai yra tik po 86,89 Eur. Todėl toks tėvo elgesys ir atsakovo paaiškinimuose nurodytas išmokos dydis skirtas vaikui, laikytini ne tik neatitinkančiais sūnaus poreikių, bet ir nesudarančiais normalių sąlygų vaiko egzistencijai. Neneigia, kad vaikas neturi gyventi geriau už tėvus, tačiau abu tėvai privalo teikti sūnui išlaikymą bent jau ne mažesnį nei minimali mėnesinė alga. Teigė, jog vaiko tėvas turintis visas galimybes dirbti ir uždirbti, privalo teikti vaikui tokį išlaikymą, kuris nebūtų kaip išmalda. Todėl mano, jog ieškovės kaip sūnaus įstatyminės atstovės reikalavimas vaiko tėvui atsižvelgiant į šių dienų realijas nėra nei per didelis, nei neatitinkantis vaiko poreikių ar tėvo galimybių.

Ieškovė savo reikalavimus atsakovui grindė į bylą pateiktais papildomais rašytiniais įrodymais.

Atsiliepimas

Atsakovas R. J. pateikė į bylą atsiliepimą nurodydamas šiuos motyvus.

Atsakovas nurodė, kad su pareikštu ieškiniu sutinka iš dalies.

Atsakovas teigė, kad jis puikiai supranta, jog kiekvienas vaikas turi turėti teisę į gyvenimo sąlygas, kokių reikia fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi.

Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

LR CK 3.192 str. yra suformuluotos išlaikymo teikimo ir jo dydžio nustatymo taisyklės. Šiame straipsnyje nurodyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

LR CK 3.201 str. 1 d. nurodyta, kad teismas pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį gali padidinti ar sumažinti išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.

Pagrindiniai išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai, įtvirtinti įstatyme ir suformuluoti kasacinio teismo praktikoje, yra tokie: išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis); teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2011, 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-09 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010 formuojami išlaikymo teikimo objektyvūs ir subjektyvūs veiksniai yra pakankamai svarbūs ir šioje byloje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija minimoje byloje pažymėjo, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai - tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs - amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Todėl teismas priimdamas šioje byloje sprendimą turėtų atsižvelgti į bendruosius teisės principus, bei į tai, kad atsakovas ilgą laiką buvo bedarbis, registruotas darbo biržoje kaip ieškantis darbo, kad deda maksimalias pastangas įsidarbinti, jog atsakovui po keleto metų praleistų Jungtinėje Karalystėje objektyviai nėra galimybės susirasti geriau apmokamą darbą. Atsakovas savo turtinę padėtį vertina kaip sunkią. Ieškovės teiginiai, kad atsakovas turi ženklią sumą 10 000 – 15 000 GBP santaupų deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Atsakovas atsakingai pažymi, kad jokių santaupų neturi. Atsakovas pripažįsta, kad turi nekilnojamojo turto, tačiau šis turtas jokių pajamų, kurios įtakotų atsakovo turtinę padėtį, neduoda (gyvenamas namas susidėvėjęs, avarinės būklės).

Nors ir šiuo metu atsakovo turtinė padėtis ganėtinai sunki, atsakovas gyvena iš gaunamų socialinių išmokų, yra priverstas dirbti visuomenei naudingus darbus, pagal savo galimybes ir toliau teikia sūnui išlaikymą, naudojasi 100 procentų valstybės apmokama antrine teisine pagalba, tačiau atsižvelgdamas į išimtinai nepilnamečio sūnaus D. interesus, atsakovas sutinka, kad būtų padidintas sūnui teiktino išlaikymo dydis bei iš atsakovo būtų priteistas 110 Eur dydžio išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016-02-01 iki sūnaus pilnametystės. Atsakovo nuomone šis dydis nors ir nedidelis, bet atitinka atsakovo turtinę padėtį, bei aukščiau aptartas išlaikymo dydžio nustatymo taisykles. Atsakovas taip pat sutinka padengti 1/2 dalį sūnaus kelionės į Lietuvą ir atgal išlaidų. Konkrečiu atveju atsakovas sutiktų apmokėti vaiko grįžimo iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę išlaidų.

Atsakovo nuomone šioje byloje yra galimybė sudaryti taikos sutartį.

Atsakovas pateikė teismui prašymą išreikalauti duomenis iš valstybės registrų apie šalių turtinę padėtį bei gaunamas pajamas.

Remiantis aukščiau išdėstytu, bei vadovaudamasis LR CPK 5 str., 42 str., 142 str. ir LR CK 1.5 str., 3.3 str., 3. 192 str., 3.201 str., atsakovas teismo prašė ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies

Atsiliepimas

Atsakovas R. J. ir jo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu sutinka tik iš dalies. Teigė, kad ieškovės teismui pateiktas sūnaus išlaikymui reikalingų išlaidų apskaičiavimas yra ,,išpūstas“, todėl mano, jog išlaidos yra aiškiai per didelės. Papildomai nurodė, kad ieškovė gyvendama su sūnumi, tokių kokios nurodytos komunalinių paslaugų ir kitų išlaidų faktiškai nepatiria. Pripažino, kad sūnaus išlaikymui Šiaulių m. apylinkės teismo 2011-04-08 sprendimu nustatyta 300 Lt (dabar 86,89 Eur) išmoką moka kas mėnesį ir jis išlaikymą vaikui teikia nuolat. Todėl mano, jog teismas, esant nurodytai situacijai turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris leistų normaliai patenkinti sūnaus poreikius, atsižvelgiant ir į tėvo dabartinę padėtį. Be to paaiškino, kad neturi jokio nuosavo gero būsto, gyvena sename name, kurį reikia remontuoti, išskyrus žemės sklypą bei savo vardu tėra įregistravęs vieną senoką transporto priemonę. Teigė, kad sūnaus išlaikymui kol kas tegali mokėti tik ne daugiau kaip po 130,00 Eur mėnesinėmis periodinėmis išmokomis, todėl prašė teismo ieškovės ieškinio reikalavimą dalyje dėl dar didesnės išmokos priteisimo atmesti. Pripažino, jog yra visada pasiruošęs vaikui teikti didesnį išlaikymą pagal galimybes, tačiau dabartiniu metu to negali padaryti. Nurodė, kad tik neseniai įsidarbino pagal sezoninio darbo sutartį dirbti gelbėtoju, tačiau jo atlyginimas bus tik minimalus.

Atsakovas pateikė teismui įrodymus, pagrindžiančius jo atsikirtimus dėl ieškovės ieškinio reikalavimo.

ŠVTAS pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė teismui, kad ieškovės reikalavimą atsakovui skyrius palaiko visiškai. Nurodė, jog sprendžiant apie išlaidas minimaliems žmogaus poreikiams patenkinti per mėnesį, šiuo metu reikia atsižvelgti ir į minimalios mėnesinės algos dydį. Kadangi vaiko tėvai dabartiniu metu gyvena skyrium, vaikas liko gyventi su motina, o tėvas kartu negyvena, dėl to tėvo padėtis palengvėja, tačiau motinos pasunkėja, nes vaikui reikalinga ne tik materialinė parama, bet ir nuolatinė priežiūra. Be to ieškovė kol kas neturi pakankamai pajamų reikalingų jos ir atsakovo vaiko išlaikymui. Todėl skyrius siūlė teismui, atsižvelgiant į atsakovo amžių, sveikatą ir jo pasiruošimą dirbti, bei į vaiko interesus, patenkinti ieškovės prašymą dėl sūnui reikalingo išlaikymo iš tėvo padidinimo. Papildomai nurodė, kad Lietuvos Respublikai ratifikavus Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija, nustatyta, jog vaikui turi būti užtikrintos normalios sąlygos jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi ir už tai atsakomybė tenka jo tėvams.

Teismo posėdžio metu atstovas pakartojo išvados motyvus ir atsižvelgiant į ieškovės nuolaidą dėl išlaikymo dydžio padidinimo, sutiko, kad teismas tenkintų jos reikalavimą priteisdamas iš atsakovo 170 Eur periodinėmis išmokomis.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš bylos medžiagos matyti, kad D. J. yra R. J. ir D. J. sūnus (8 b.l.). Vaiko tėvai gyvena skyrium, kadangi jų santuoka nutraukta Šiaulių m. apylinkės teismo 2011-04-08 sprendimu (5-7 b.l.). D. J. šiuo metu dirba užsienyje ir gauna su darbo santykiais susijusį darbo užmokestį, kurio dalį skiria sūnaus išlaikymui (65 b.l.). Atsakovas taip pat vėl pradės dirbti ir gauti su darbo santykiais susijusių pajamų, tai yra jo atlyginimas iki 2016-08-31 bus minimalaus dydžio (117-117 b.l.). Atsakovas teigė, kad šiuo metu dar nėra būtinybės padidinti sūnaus išlaikymui skirtą periodinę išmoką iki ieškovės nurodyto dydžio, nes mano, kad sūnus gali sėkmingai vystytis ir būti ugdomas mokykloje be papildomų išlaidų. Ieškovė priešingai teigė, kad šiuo metu atsakovo skiriama parama sūnaus išlaikymui jau nebesudaro reikalingų normalių sąlygų vaiko vystymuisi ir ugdymui.

Teismas, atsižvelgdamas į ieškovės prašymą, priteisti didesnę išmoką iš atsakovo skirtą sūnaus išlaikymui, daro išvadą, kad abu tėvai privalo vaiko išlaikymui teikti reikalingą realią paramą kiekvieną mėnesį. Remiantis paminėtu, pripažintina, jog atsakovas savo pareigą pagal Šiaulių m. apylinkės teismo 2011-04-08 sprendimu patvirtintą santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 3.1. p., dėl sūnui nustatyto išlaikymo, vykdė tinkamai, tačiau šiandien vertintinos jau ir kitos su vaiko išlaikymu susijusios aplinkybės.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2005-06-23 nutarimu Nr. 54 patvirtinęs ,,Lietuvos Respublikos teismų praktikos taikant įstatymus, reglamentuojančius tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, apibendrinimo apžvalgą“, pažymėjo, kad vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas - maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. Vaiko poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį ir formą. Analizuojant konkretaus vaiko poreikių turinį ir apimtį, reikalinga atsižvelgti į teisės aktuose įtvirtintas vaiko teises bei į poreikius (maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui) būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti.

Vaiko poreikiai maistui nustatomi atsižvelgiant į įstatyme nustatytą vaiko teisę būti pakankamai aprūpintam maistu, kad vaikas turėtų tiek ir tokios kokybės maisto, kuris patenkintų jo visapusišką fiziologinį vystymąsi (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 11 straipsnis). Negalima užtikrinti deramo vaikų fizinio, protinio, dvasinio, moralinio ir socialinio vys­tymosi, jei jie nepakankamai maitinami. Vaiko maisto poreikiai priklauso nuo vaiko amžiaus, indivi­dualių vaiko augimo ir kitų aplinkybių. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. ISAK-1384 ,,Dėl maitinimo normų nustatymo“ (su pakeitimais 2006 m.) yra patvirtinta maitinimo norma moksleiviams ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų auklėtiniams, išlaikomiems valstybės. Minėtame įsakyme reglamentuojama, kad maitinimo norma parai turi siekti nuo 2,46 Eur (anksčiau 8,5 Lt) iki 3,16 Eur (anksčiau 10,9 Lt) per parą, jei vaikams yra skiriamas visas maitinimas tris kartus per dieną. Taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1997-06-05 nutarimu Nr. 561 (nauja redakcija Žin., 2007, Nr. 137-5611) yra patvirtinusi sporto renginių, vykstančių Lietuvoje, dalyvių vienos paros maitinimosi išlaidų piniginių kompensacijų dydžius. Šiuo nutarimu Vyriausybė jaunučiams, jauniams ir jaunimui, nustatė maitinimosi išlaidų normą 3,48 - 5,79 Eur (anksčiau 12-20 litų) per parą. Analogiškai tokias pat normas reikalinga taikyti ir vaikams, augantiems šeimose. Todėl teismas laiko, kad ieškovės nurodytas dydis dėl vaiko maitinimui reikalingų išlaidų yra realus (2 b.l.).

Akivaizdu, jog esant dabartinėms maisto produktų kainoms, šalių vaikui maistui yra reikalinga skirti ne mažiau kaip po 2,90 Eur per dieną. Tokiu būdu vaikui vien maisto produktams reikalinga skirti vidutiniškai po 86,89 Eur per mėnesį. Atsižvelgiant į dabartines maisto produktų kainas ir vaikų amžių, tai nėra maksimali suma, tai yra realūs minimalūs poreikiai.

Pažymėtina, kad vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik maitinimu. Vaiko poreikiai ugdymui nustatomi atsižvelgiant į tėvų pareigą sudaryti materialines sąlygas vaikams būti ugdomiems mokykloje iki įstatymuose nustatyto amžiaus, užtikrinti vaiko lavinimąsi pagal ugdymo programą, vystyti vaiko gebėjimus (Konstitucijos 41 straipsnis, Švietimo įstatymo 7-16, 46 straipsniai, 47 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant klausimą dėl vaiko išlaikymo dydžio, atsižvelgtina ir į išlaidas, kurios yra būtinos konkretaus vaiko ugdymo ir neformalaus ugdymo išlaidoms padengti. Vaiką reikalinga aprūpinti ir ugdymui skirtomis priemonėmis bei literatūra. Kiekvieną įgytą prekę ar išleistą eurą šiems vaiko poreikiams yra sudėtinga apskaityti, nes didžiausios išlaidos patiriamos rudenį. Šalių vaikas lanko mokyklą Jungtinėje Karalystėje ir už suteiktas paslaugas tėvai turi apmokėti dar atitinkamą dalį jo išlaikymui reikalingų išlaidų, todėl pripažintina, kad ir ši ieškovės nurodyta suma yra pastovi bei priskirtina prie vaiko išlaikymo išlaidų (2 b.l.).

Vaikai nori laisvalaikio pramogų - visi renginiai yra mokami. Tėvų pareiga rūpintis vaiko laisvalaikiu reiškia tai, kad būtina sudaryti jam materialines sąlygas visapusiškai dalyvauti kultūriniame gyvenime, atsižvelgiant į jo amžių, raidos lygį, leisti laisvalaikį taip, kiek reikia vaiko psichologinei, fizinei ir dorovinei raidai. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose kultūros renginiuose ir panašiai. Atsižvelgiant į šiuos vaiko poreikius, teismas įvertina ir protingas išlaidas jiems patenkinti bei įtraukia jas į apskaičiuojamą bendrą išlaikymo sumą (2 b.l.).

Kaip jau minėta šalių vaikas, kaip ir kiekvienas vaikas turi teisę į tinkamą sveikatos priežiūrą. Gydytojai atsižvelgiant į vaiko sveikata skiria vaistus ar vitaminus, stiprinančius jo organizmą. Vaiko teisių konvencijoje akcentuojama būtinybė sudaryti galimybę nepilnamečiam vaikui būti medicinos darbuotojų aptarnaujamam, atstatyti sveikatą, sudaryti sąlygas ugdyti asmenybei ir bręsti kultūriniu bei dvasiniu požiūriu (Konvencijos 23 straipsnio 3 dalis). Vaikai yra neatsparūs peršalimo ligoms, dažnai serga, todėl yra poreikis pirkti ir įvairius maisto papildus jų imunitetui stiprinti. O vaikui susirgus yra perkami gydytojų išrašyti vaistai, antibiotikai. Todėl šalių sūnaus sveikatos užtikrinimui reikalingos išlaidos irgi priskirtinos prie būtinųjų išlaidų (2 b.l.).

Vaikų poreikis turėti gyvenamąjį būstą užtikrinamas teisės aktuose įtvirtinant vaiko teisę į gyvenamąjį būstą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnis). Šią teisę turi įgyvendinti abu vaiko tėvai. Vaiko būstas turi užtikrinti kitų vaiko teisių, t. y. teisės į sveiką ir saugią aplinką (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1 punktas), teisės į asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę, garbę ir orumą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 10 straipsnis), teisės į mokslą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 14, 35 straipsniai), teisės į poilsį ir laisvalaikį (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 straipsnis) ir kt., įgyvendinimą. Vaiko teisei į būstą užtikrinti turi būti skiriama tiek lėšų, kad vaikui būtų sudaryta galimybė turėti atskirą kambarį, būstas turėtų komunalinius patogumus. Išlaidas, susijusias su vaiko teisės į gyvenamąjį būstą tenkinimu, sudaro: išlaidos būsto priežiūrai, remontui, šildymui, kitos komunalinių patarnavimų išlaidos, tenkančios vaiko daliai (2, 61-63 b.l.).

Vaiko poreikiai aprangai nustatomi atsižvelgiant į tai, kad vaikas turi turėti tokią aprangą, kuri užtikrintų jo sveikatos saugumą ir nepažeistų vaiko orumo. Išlaidos vaiko aprangos poreikiams tenkinti nustatomos tokio dydžio, kad vaikas turėtų aprangos ir apavo komplektus metų (žiemos, pavasario, vasaros, rudens) sezonams, sportinę, laisvalaikio aprangą, atitinkančią vaiko ūgį ir dydį. Pažymėtina, kad rūbai bei avalynė vaikams yra perkami iš suaugusiesiems skirtų parduotuvių (2 b.l.).

Tėvų pareiga rūpintis vaikais, auklėti juos ir išlaikyti, sudaryti jiems normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas, kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Vaikams sulaukus pilnametystės išnyksta tėvams teisinė pareiga išlaikyti vaiką (CK 3. 192 str., 3. 194 str. 3 d.). Jei tėvai savo noru neteikia vaikui protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka.

Nors atsakovas šiuo metu reguliariai, teikia sūnaus išlaikymui reikalingą nustatytą paramą ir sutinka, kad ji turėtų būti didesnė, tačiau toks atsakovo sutikimas pripažintinas tik iš dalies visiškai pagrįstu. Todėl atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus spręstinas klausimas dėl šalių vaikui skirto išlaikymo peržiūrėjimo, atsižvelgiant į sūnaus poreikius, vaiko amžių ir šalių turtinę padėtį. Tokia išvada darytina, kadangi individualūs vaiko poreikiai, jo kaip asmenybės vystymasis sąlygoja ir jam reikalingą realų išlaikymo dydį, kuri turi teikti atsakovas. Siekiant, jog suaugęs vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, kaip siūlo atsakovas, o visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Pirmiausia, tik tėvai yra atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Ieškovės D. J. ir atsakovo R. J. sūnus šiuo metu jau lanko mokyklą užsienyje, kurioje siekia realizuoti savo sugebėjimus bei yra ruošiamas savarankiškam gyvenimui. Dėl to kaip ir bet kuris vaikas, jis turi būti sveikas siekdamas realizuoti savo gebėjimus, o tai yra susiję ir su papildomomis išlaidomis. Taip pat ateityje sūnui dar mokantis mokykloje, gali išryškėti ir kiti jo pomėgiai, kurie galėtų būti realizuoti. Dėl to materialios tėvų pareigos vaikui atlikimo išraiška yra jų teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaiko vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą vaikui, privalu jį teikti tokio dydžio, kuris leistų užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis ir mokytis (CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti savo esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams ar vienam iš jų neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiko, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams ar vienam iš tėvų. Ieškovė kaip vaiko motina ne tik pagal išgales materialiai remia sūnų, bet ir siekia sudaryti jam geras sąlygas jo fiziniam bei socialiniam vystymuisi, ko negalima pasakyti apie atsakovą, nes jo dabartinis siūlymas dėl vaikui reikalingo išlaikymo dydžio, šiandien iš dalies jau neatitinka vaiko poreikių (65-66 b.l.). Vertinant tokią padėtį, kuomet motinos parama vaiko išlaikymui yra didesnė nei vaiko tėvo, tai pripažintina vaiko teisių pažeidimu ir toks šio pažeidimo tęstinis pobūdis negali būti toleruojamas. Vaikui neatidėliotinai ir jam gyvybiškai svarbus nuolatinis poreikis būti išlaikomam, sąlygoja tai, jog yra spręstinas realaus išlaikymo dydžio nustatymas D. J.. CK 3.194 str. 2 d. numato, kad išlaikymas vaikui priteisiamas, jeigu tėvai gyvendami skyrium nesusitaria dėl vaikui reikalingo išlaikymo, kaip yra ginčo atveju. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes ir vaiko interesų apsaugą, atsiranda būtinumas pakeisti vaikui reikalingo išlaikymo dydį, atsižvelgiant į jo poreikius ir tėvų turtinę padėtį. Vaiko poreikiai taip pat savo ruožtu sudaro savarankišką pagrindą spręsti dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Todėl teismas mano, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikytina CK 6. 461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Šioje byloje toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant kokio dydžio išlaikymas reikalingas vaikui.

Teismas sutinka su ŠVTAS atstovės argumentu, kad Lietuvos Respublikai ratifikavus Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją (konvencijos 27 str. 1,2 d.), privalu pripažinti, kad kiekvienas vaikas turi turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis sudarymą, pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Konstitucijoje 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši tėvų konstitucinė pareiga lemia tai, kad išlaikymui reikalingas deramas pinigų sumas tėvai turi apskaičiuoti ir skirti patys. Tai yra asmeninė turtinė tėvų prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims, o taip pat ir valstybei (CK 3. 192 str. 1 d.). Geriausiai žinodami augančio ir auklėjamo vaiko individualius poreikius, tėvai atsakingai turėtų skirti visą išlaikymą vaikui ir tokį išlaikymą tinkamai panaudoti. CK 3. 192 str. 2 d. numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Remiantis byloje pateiktais dokumentais darytina išvada, kad ieškovės prašomas (patikslintas reikalavimas) priteisti iš atsakovo 170 Eur periodinėmis mėnesinėmis išmokomis išlaikymas skirtas sūnui šiandien nėra nei per didelis ir nei ypač pabloginantis atsakovo padėtį. Taip pat teismas nagrinėdamas šį ieškovės prašymą, privalo atsižvelgti į tai, jog atsakovo teikiamas išlaikymas jau nuo sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo, turėjo būti indeksuojamas, atsižvelgiant į vartojimo kainų indeksą. Tuo pačiu atsakovas teikiantis sūnui sutarto išlaikymo dydį irgi turėjo galimybę įvertinti ir pasikeitusius sūnaus poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, sveikatos būseną, gyvenimo sąlygas ir kt., o ne siekti, kad sūnaus išlaikymo našta tektų, pavyzdžiui, buvusiai sutuoktinei ar kitiems jos artimiesiems. Be to teismas mano, jog dabartinė atsakovo padėtis objektyviai leidžia padidinti anksčiau šalių nustatytą sūnaus išlaikymui skirtą išmokos dydį, kuris būtinas sudarant normalias sąlygas vaiko vystymuisi (72-87, 94, 97 b.l.). Pažymėtina, kad nors atsakovas šiuo metu pradės gauti minimalią mėnesinę algą, tačiau jis nepateikė teismui įrodymų, dėl ko negali susirasti geriau apmokamo darbo ar dėl kokių objektyvių priežasčių negalėtų dirbti kito darbo. Tuo pačiu teismas įvertina ne tik atsakovo pajamas, išlaidas, bet ir jo valdomą turimą turtą (10-17, 117-119 b.l.). Tuo pačiu remiantis aukščiau nurodytais argumentais atmestinas atsakovo motyvas, kad nėra teisinio pagrindo peržiūrėti sūnui prieš penkerius nustatyto išlaikymo dydį. Atskirai pažymėtina, kad sūnus gyventi į užsienį išvyko abiejų, o ne vieno iš tėvų noru, todėl atsakovo motyvas, jog ieškovės šeimai gyvenant LR, sūnaus išlaikymo išlaidos būtų mažesnės, irgi atmestinas. Teismas nevertina ir atsakovo pateikto pasiūlymo ieškovei dėl jų vaiko kelionių į LR apmokėjimo, kadangi toks pageidavimas nėra teisiškai konkretus, dėl to ir negali būti patenkintas.

Pastebėtina, kad ir šiuo teismo sprendimu nustatytas šalių vaiko išlaikymui reikalingas dydis, visuomet ateityje gali būti peržiūrėtas, atsižvelgiant ne tik į ieškovės dabartinę materialinę padėtį, bet ir į vaiko tėvo, o taip pat ir į visus su vaiko gyvenimu, jo išlaikymu, susijusius poreikius (2 b.l.). Teismas laiko, kad nėra būtina, o be to ir neįmanoma tiksliai apskaičiuoti visų vaiko išlaikymo išlaidų, todėl darytina išvada, jog reikalinga nustatyti tik bendrą vaiko išlaikymui skiriamų išlaidų dydį per mėnesį. Šių išlaidų dydis skirtas tenkinti normalius vaiko mėnesio poreikius, tačiau į jas neįskaičiuojamos nenumatytos išlaidos (CK 3. 201 str. 2d.). Todėl pastebėtina, kad ieškovei visuomet išlieka teisė vėl kreiptis į teismą dėl tų išlaidų, kurios gali būti nenumatytos (pvz. vaiko gydymo, slaugos ir kt.), tačiau susijusios su vaiko interesais ir kurių atsakovas nesutinka kompensuoti.

Remiantis aukščiau paminėtu iš dalies tenkintinas ieškovės prašymas dėl ieškinyje nurodyto išlaikymo dydžio skirto jos ir atsakovo vaikui pakeitimo, jį padidinant iki 170 Eur. Šis išlaikymas skirtas vaikui keistinas nuo 2016-02-03, tai yra nuo ieškinio pateikimo teismui dienos ir nustatytinas iki vaiko pilnametystės. Teismas nustatydamas didesnį šalių vaikui reikalingo išlaikymo dydį, tuo pačiu atsižvelgia ir į valstybės atsakovui suteiktą paramą (52 b.l.).

Naujajame Civiliniame kodekse, skirtingai negu prieš tai galiojusiame Santuokos ir šeimos kodekse, vaikas pripažįstamas savarankišku civilinių teisinių santykių subjektu. Tai reiškia tėvų ir vaikų turtinių teisių atskyrimo principo įtvirtinimą šalies teisės sistemoje. Į tai atsižvelgtina taikant ir aiškinant CK 3.192, 3.194, 3.196 straipsniuose nustatytas normas dėl išlaikymo padidinimo nepilnamečiam vaikui. Be to CK 3. 185 straipsnyje įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas. Nurodytų CK straipsnių pagrindu išlaikymas priteisiamas vaikui, o ne jo įstatyminei atstovei, todėl teismo sprendime nurodoma, jog išlaikymas priteisiamas nepilnamečiam vaikui. Be to atsakovas sūnui skirtą išlaikymą gali pervesti į jo vardu atidarytą asmeninę sąskaitą, o ieškovė tokiu atveju atsakovui pareikalavus turėtų pateikti pastarajam sūnaus išlaikymui skirtų išlaidų ataskaitą (CK 3. 186 str., 190 str.).

Kaip jau teismas aukščiau yra nurodęs, D. J. skirtas išlaikymo dydis ir po jo padidinimo gali būti indeksuojamas pagal LRV 2008-07-19 nutarimu Nr. 684 (V.Ž. 2008-07-19, Nr. 82-3263, nutarimas įsigaliojo 2008-07-20) patvirtintą periodinių išmokų indeksavimo tvarkos aprašą. Tokiu atveju teismo nepilnamečiam vaikui nustatyto išlaikymo periodinėmis išmokomis indeksavimą pagal teismo sprendimą vykdo antstolis, išskaitas darantis asmuo (pvz., darbdavys) arba pats skolininkas.

Pastebėtina, kad šiuo teismo sprendimu priteistų išmokų indeksavimas neįpareigoja vaiko motinos ateityje vėl pakartotinai kreiptis į teismą, kuomet tik dėl infliacijos didėja vartojimo kainų indeksas.

Ieškovės atstovė pateikė teismui rašytinius įrodymus, kad klientė patyrė išlaidų dėl dokumentų vertimo, kurios laikytinos būtinomis ir pagrįstomis, dėl to šios išlaidos priteistinos iš atsakovo ieškovei (CPK 88 str. 1d. 9 p.). Kadangi teismas tenkina ieškovės ieškinio reikalavimą atsakovui visiškai, nors pradinis jos reikalavimas vaiko tėvui buvo 10 eurų didesnis, tačiau tokiu atveju byloje nesusidaro ieškinio patenkinimo iš dalies situacija (CPK 93 str. 2d.). Teismas tokią išvadą daro įvertindamas ieškovės geranoriškumą atsakovo atžvilgiu, kadangi šis skirtumas tenka vaiko motinai, o ne tėvui. Todėl nėra teisinio pagrindo išvadai, jog ieškovė veikdama sūnaus vardu atsisakė dalies ieškinio reikalavimo. Tokiu atveju nepriteistinos iš ieškovės į valstybės biudžetą ir išlaidos pagal ieškinio patenkinimo iš dalies nuostatą.

Sprendimas dėl išlaikymo skirto D. J. nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.). Išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą iš atsakovo nepriteistinos, kadangi jų dydis neviršija įstatyme nustatytos sumos (CPK 96 str. 6d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo). Iš atsakovo valstybei priteistinos kitos išlaidos, susijusios su bylinėjimusi teisme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CK 3. 185, 3.192, 3.194, 3. 169 str., LR CPK 259- 270 str.,

nusprendžia:

Ieškovės D. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui R. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) tenkinti visiškai.

1. Pakeisti Šiaulių m. apylinkės teismo 2011-04-08 sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 3.1. punktą ir jį išdėstyti taip: ,,3.1. Priteisti iš atsakovo R. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam sūnui D. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) po 170,00 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų) periodinėmis išmokomis mokamomis kas mėnesį nuo ieškinio priėmimo teisme 2016-02-03 dienos iki jo pilnametystės“.

2. Priteisti į ieškovei D. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš R. J., (a.k. (duomenys neskelbtini) 84,00 Eur (aštuoniasdešimt keturis eurus) būtinų išlaidų atlyginimui.

3. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš R. J., (a.k. (duomenys neskelbtini) 61,00 Eur (šešiasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio už vaiko išlaikymui skirtas didesnes pinigines lėšas.

4. Sprendimą dėl D. J. padidinto išlaikymo priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

5. Išaiškinti šalims, kad teismui net ir pakeitus santuokos nutraukimo pasekmių sutarties nuostatą dėl išlaikymo dydžio skirto D. J., joms vis tiek išlieka teisė vėl kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ar papildomo išlaikymo vaikui priteisimo, pasikeitus faktinėms aplinkybėms (CK 3. 201 str. 1d.) ar dėl kitų su šia sutartimi susijusių reikalavimų pakeitimo (pvz. CK 3. 174 - 3.176 str.). Taip pat ieškovei išlieka teisė reikalauti iš atsakovo turėtų papildomų išlaidų dalies atlyginimo, kadangi sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta su motina, kurios gali būti susijusios su vaiko liga, sužalojimu, slauga ar nuolatine priežiūra (CK 3. 201 str. 2d.).

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.

Teisėjas Jonas Stubrys