- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-01
- Bylos Nr.
- 2A-1865-324/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-00139-2010-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė (pirm.), Galina Blaževič, Nijolia Indreikienė
- Ieškovas
- I. G.
- Atsakovas
- K. K.
- Advokatai
- Ilona Leketienė
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Antanas Vincas Pilipčikas;
2010 m. gruodžio 1 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Galinos Blaževič ir Nijolios Indreikienės, sekretoriaujant Neringai Gudašytei, dalyvaujant ieškovei I. G., atsakovo atstovei advokatei Ilonai Leketienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo K. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-769-59/2010 pagal I. G. ieškinį atsakovui K. K. dėl tėvystės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą duodanti institucija – Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašė nustatyti, kad atsakovas yra ieškovės sūnaus A. G. tėvas, o A. G. yra atsakovo sūnus, nustatyti nepilnamečio sūnaus A. G. gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui A. G. po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2010 m. sausio 15 d. iki vaiko pilnametystės, indeksuojant jas Vyriausybės nustatyta tvarka, pervedant šias išmokas į lėšų tvarkytojos ieškovės asmeninę sąskaitą, priteisti iš atsakovo 14400 Lt išlaikymo įsiskolinimą, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakovu ieškovė susipažino 1997 m., 1998 m. gegužės 3 d. pagimdė sūnų A. G. Atsakovas tėvystės nepripažino, todėl ji nustatytina teismine tvarka. Ieškovės materialinės padėtis yra sunki, ji su sūnumi gyvena 1/3 nuosavybės teise priklausančiame bute, moka būsto kreditą ir palūkanas, dvi vartojamąsias paskolas, įmokas už gyvybės draudimą, komunalinių patarnavimų mokesčius, įmokas už interneto paslaugas. Sūnui augant, padidėjo jo išlaikymo ir priežiūros išlaidos, kurios per mėnesį sudaro apie 800 Lt. Atsakovas niekada nevykdė pareigos išlaikyti savo sūnų, todėl priteistinas ir išlaikymo įsiskolinimas už trejus metus.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2010 m. birželio 21 d. sprendimu ieškinį iš dalies patenkino. Nustatė, kad atsakovas yra A. G., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, o A. G. yra jo sūnus, nustatė A. G. gyvenamąją vietą su ieškove, priteisė iš atsakovo 12600 Lt išlaikymo įsiskolinimą, išlaikymą sūnui A. G. po 350 Lt kas mėnesį nuo 2010 m. sausio 15 d. iki jo pilnametystės, priteistas lėšas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir pavedant uzufrukto teise jas tvarkyti ieškovei, bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė. Remdamasis DNR ekspertizės išvada, nurodė, kad atsakovas yra A. G. tėvas. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovas turi dar vieną išlaikytinę, jo pajamos dabartiniu metu yra sumažėjusios dėl finansinio Europos valstybių nuosmukio, sprendė, kad atsakovas yra pajėgus teikti savo sūnui ieškovės prašomą išlaikymo dydį, jį sumažinant iki 350 Lt per mėnesį iki sūnaus pilnametystės. Konstatavo, kad atsakovo nurodomos turimos išlaidos analogiškos toms, kurias turi ir viena ieškovė, atsakovas turi darbingą sutuoktinę, ieškovės turimos sūnaus išlaikymo išlaidos yra normalios, neišpūstos. Įvertinęs tai, kad atsakovas savo sūnaus materialiai nerėmė daug metų, jį išlaikė viena motina, priteisė išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas nurodo, jog sprendimo dalys dėl išlaikymo dydžio ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo neteisėtos ir nepagrįstos.
Nepateikti įrodymai, pagrindžiantys, jog ieškovė sūnaus maisto išlaidoms skiria 310 Lt per mėnesį, nepateiktas detalesnis apskaičiavimas, įrodantis vaikui reikalingas išlaidas maistui. Konkretus išlaikymo dydis kiekvienam vaikui priklauso nuo individualių jo poreikių, todėl privalu tinkamai apskaičiuoti išlaidas pagal pateiktus įrodymus. Ieškovės tvirtinimai, jog sūnus yra labai išrankus maistui, negali būti pagrindu vaiko didelio poreikio tenkinimui.
Neįvertinta, kad ieškovė neįrodė, jog vaiko išlaikymui būtina 800 Lt suma kiekvieną mėnesį. Atsakovo paskaičiavimais yra reikalinga apie 500 Lt vaiko išlaikymui per mėnesį: maistui, vitaminams – 250 Lt, drabužiams – 100 Lt, higienos reikmenims – 25 Lt, ugdymui – 50 Lt, kitoms išlaidoms – 25 Lt. Atsakovas neturi galimybės kas mėnesį vaiko išlaikymui mokėti po 350 Lt, nes šiuo metu jo turtinė padėtis pablogėjo. Sutinka sūnaus išlaikymui skirti išlaikymą po 250 Lt kas mėnesį iki jo pilnametystės. Nurodo, kad 2010 m. liepos 10 d. sūnaus A. išlaikymui ieškovei sumokėjo 250 Lt už 2010 m. birželio 21 d. – 2010 m. liepos 20 d. laikotarpį.
Neteisinga išvada, kad atsakovo turimos išlaidos analogiškos toms, kurias turi ir viena ieškovė. Atsakovo pajamos yra sumažėjusios dėl finansinio Europos valstybių nuosmukio. Dirbdamas Anglijoje atsakovas turi mokėti dideles išlaidas būsto nuomai, kuro išlaidas kelionei į darbą, automobilio eksploatacines išlaidas, maisto, telefoninių pokalbių, kitas išlaidas. Atsakovo turtinė padėtis yra blogesnė nei ieškovės. Atsakovas turi nepilnametę dukrą, kuriai teikia išlaikymą. Atsakovo sutuoktinė gauna mažas pajamas, todėl prie dukros išlaikymo mažai prisideda.
Neatsižvelgta, kad atsakovo išlaikytinė dukra G., nors ir greitai sulauks pilnametystės, tačiau mokysis vidurinės mokyklos dvyliktoje klasėje, jos individualūs poreikiai yra ženkliai didesni nei ieškovės sūnaus. Į tai atsižvelgęs, teismas turėjo įstatyminį pagrindą ženkliau sumažinti išlaikymo dydį.
Nepagrįstai priteistas 12600 Lt išlaikymo įsiskolinimas, nes iki mokslinių tyrimų atlikimo atsakovui nebuvo žinoma, jog jis yra A. G. tėvas. Dėl to iki tėvystės nustatymo dienos atsakovas neturėjo prievolės mokėti išlaikymą A. G. Su nepilnamečio vaiko išlaikymu susijusios prievolės atsiranda pagal įstatymą tėvams, kurių tėvystė yra įforminta, o vaiko ir jo biologinio tėvo nesieja teisinė išlaikymo prievolė, jos negalima priversti vykdyti teismo tvarka. Tik nustatyta tvarka patvirtinta vaiko kilmė sukelia teisines pasekmes, tarp jų – ir tėvo pareigą teikti vaikui išlaikymą.
Trečiuoju asmeniu (nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų) neįtraukta atsakovo sutuoktinė J. K. Šis teismo sprendimas neabejotinai turi įtakos atsakovo sutuoktinės teisėms ir pareigoms.
Sprendimo motyvuojamoje dalyje neaptarti visi įrodymai. Teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje turėjo būti nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės dėl individualių nepilnamečių vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties (CPK 270 straipsnio 4 dalis). Teismas turėjo aptarti įrodymus, patvirtinančius individualius vaiko poreikius (maistui, aprangai, būstui, mokslui, sveikatai, poilsiui ir laisvalaikiui, užklasinei ir kitokiai veiklai), nurodyti juos sprendimo motyvuojamojoje dalyje ir padaryti išvadą dėl vaiko poreikius tenkintino išlaikymo dydžio ir formos. Teismas taip pat turėjo aptarti įrodymus dėl vaiko tėvų turtinės padėties, nurodyti kiekvieno iš vaiko tėvų turimą turtą, gaunamas pajamas, kitus kiekvieno iš tėvų pagal įstatymą išlaikomus asmenis ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės tėvų turtinei padėčiai. Teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje taip pat turėjo būti nurodyti argumentai, kuriais remiantis nustatomas konkretus išlaikymo pareigos paskirstymas tarp vaiko tėvų, įgyvendinant išlaikymo pareigos paskirstymo tarp tėvų turtinės padėties proporcingumo principą, įtvirtintą CK 3.192 straipsnio 3 dalyje.
Neįvertinta, kad ieškovė neįrodė, jog jos turtinė padėtis yra sunki. Nepateikti rašytiniai įrodymai (kredito sutartis), pagrindžiantys ieškovės būsto kredito įsigijimą. Remtasi tik ieškovės teiginiais. Neįvertinta, kad iš ieškovės nuosavybę patvirtinančių dokumentų (nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo), matyti, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso tik 1/3 buto dalis, kiti buto bendradalininkai bei turto hipotekoje įkeitėjai yra J. G. ir A. G. Iš ieškovės teismui pateiktos AB banko Snoras pažymos matyti, jog ieškovės paskolos mokėjimas baigsis 2010 m. spalio 15 d. Ieškovės darbo užmokestis yra 2196 Lt.
Šalies argumentai
Prašo panaikinti sprendimo dalį ir priimti naują sprendimą. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė patikslino prašymą, nurodydama, kad apeliaciniu skundu prašoma sumažinti priteisto išlaikymo dydį iki 250 Lt ir panaikinti sprendimo dalį dėl 12600 Lt išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo sprendimo nekeisti. Nurodo, kad nesutinka su atsakovo paskaičiuota 500 Lt suma vaiko išlaikymui per mėnesį, nes atsakovas sūnaus nepripažino, nelankė, neaugino, neišlaikė 12 metų ir negali žinoti jo poreikių. Ieškovė prieštarauja jo sutikimui sūnaus išlaikymui skirti po 250 Lt kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, nes tokiu būdu nebūtų ginami vaiko interesai ir tenkinami nepilnamečio sūnaus poreikiai. Atsakovas turi finansines galimybes skirti sūnui po 350 Lt kas mėnesį, nes yra jaunas, sveikas, darbingas, atsakovo darbo užmokestis yra 1000 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų, o tai yra daugiau už vidutinį mėnesinį darbo užmokestį Lietuvoje ir du kartus daugiau už ieškovės mėnesinę algą, atsakovas neturi įsipareigojimų bankams ar kitoms kreditinėms institucijoms, turi nekilnojamojo turto, automobilį, atsakovo kita išlaikytinė – dukra G. – š. m. rugsėjo mėn. sulauks pilnametystės ir atsakovas neturės daugiau išlaikytinių, išskyrus sūnų. Atsakovas turi galimybes per mėnesį pokalbiams telefonu išleisti 109,95 svarus, važinėti į darbą nuosavu transportu, tam per mėnesį skiriant 111,09 svarų, automobilio eksploatacinėms išlaidoms skirti 318 svarų, samdyti advokatę, bylinėtis teismuose. Atsakovo turimos išlaidos nėra analogiškos ieškovės, nes ji nuosavybės teise turi tik 1/3 buto, didelę dalį pajamų išleidžia kredito ir paskolų mokėjimui, neturi santaupų, viena moka buto komunalinius mokesčius, viena išlaiko sūnų. Dėl to turtine padėtimi atsakovas yra pranašesnis už ieškovę. Atsakovas turi darbingą sutuoktinę, kuri prisideda prie judviejų š.m. rugsėjo mėnesį pilnamete tapsiančios dukros išlaikymo. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad jo išlaikytinės dukters individualūs poreikiai yra didesni nei jo sūnaus. Apeliantas 12 metų neprisidėjo prie sūnaus išlaikymo, todėl tuo laikotarpiu turėjo visas galimybes tenkinti maksimalius dukters G. poreikius. Atsakovas melagingai tvirtina nežinojęs apie turimą sūnų. Šią aplinkybę įrodo 2010 m. balandžio 2 d. triplikas, kuriame nurodyta, kad „2007 m. ji buvo atvykusi į komandiruotę Londone. Jos buvimo Londone metu buvome susitikę. Su ieškovės teiginiu, neva aš esantis jos sūnaus tėvas, aš nesutikau.“ Tai, kad atsakovas nenorėjo pripažinti sūnaus, nereiškia, kad šis faktas jam buvo nežinomas. Ieškovės žiniomis, atsakovas, vengdamas mokėti išlaikymą savo sūnui, po teismo sprendimo sąmoningai pablogino savo materialinę padėtį. Ieškovės mėnesinės pajamos, atskaičius mokesčius, yra ne 2196 Lt, kaip nurodo atsakovas, bet 1711 Lt.
Apeliacinės bylos nagrinėjimo metu dalyvaujantys byloje asmenys palaikė argumentus, išdėstytus savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus, patikrinusi, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo aplinkybių ir, atsižvelgiant į viešąjį interesą, patikrinusi visą bylos medžiagą, nenustatė CPK 329, 330 straipsniuose reglamentuotų pagrindų skundžiamam sprendimui panaikinti ar pakeisti (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Byloje nustatytas atsakovo tėvystės faktas, t. y. kad jis yra A. G. tėvas (CK 3.146 straipsnio 1 dalis). Pagal Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 6 straipsnio 1 dalį nesantuokinio vaiko tėvas ir motina turi tokias pačias pareigas išlaikyti vaiką, kaip ir jei jis būtų gimęs santuokoje. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Dėl to, jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).
Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas vaiko išlaikymo dydį, rėmėsi orientaciniu jo nustatymo kriterijumi – CK 6.461 straipsnio 2 dalyje nustatyta minimalia vieno mėnesio išlaikymo verte (1 MMA, t. y. 800 Lt) ir sprendė, kad kas mėnesį A. G. išlaikymui reikia 800 Lt.
Apeliaciniu skundu atsakovas nesutinka su teismo būtinomis A. G. išlaikyti pripažintomis 800 Lt išlaidomis, argumentuodamas tuo, kad ieškovė neįrodė, jog vaiko išlaikymui būtina tokia suma kiekvieną mėnesį, sūnaus maistui išleidžiama 310 Lt per mėnesį. Teisėjų kolegija šį apeliacinio skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Pagal CPK 177 straipsnio 1 dalį įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal to paties straipsnio 2 dalį tie duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais ir ekspertų išvadomis. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad sūnaus maistui per mėnesį skiria 300 Lt (ne 310 Lt, kaip teigia atsakovas), detalizavo kitus sūnaus poreikius ir jų patenkinimui išleidžiamas sumas. Ieškovė 2010 m. birželio 17 d. teismo posėdyje paaiškino, kad sūnus yra sveikas, turi tik lengvų stuburo problemų, jam skirtam maistui ieškovė išleidžianti apie 300 litų, taip pat ji turinti išlaidų sūnaus drabužiams, mokyklinėms prekėms, vitaminams, atostogoms, būreliams ir pan. Iš viso sūnaus išlaikymui kas mėnesį reikia apie 800 Lt (b. l. 103). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės paaiškinimus, sprendžia, kad nėra pagrindo abejoti apylinkės teismo išvada dėl ieškovės 12 metų amžiaus sūnaus išlaikymui reikalingos skirti 800 Lt sumos mėnesiui. Apygardos teismas laiko, kad ši suma yra reali, būtina ir neviršija vaiko poreikių (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo pateikiamais skaičiavimais, kad vaiko išlaikymui per mėnesį užtenka 500 Lt. Ši suma neparemta jokiais įrodymais, taip pat pažymėtina, kad atsakovas su sūnumi A. nebendrauja, jo auklėjime ir priežiūroje nedalyvauja, todėl objektyviai negali žinoti apie individualius vaiko poreikius. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas jau kurį laiką negyvena Lietuvoje, todėl jo žinios apie šioje valstybėje esančias prekių ir paslaugų kainas gali būti netikslios.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad atsakovas turi dar vieną išlaikytinę ir jo pajamos dabartiniu metu yra sumažėjusios dėl finansinio Europos valstybių nuosmukio, sprendė, kad yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių išlaikymo prievolėje principo, t. y. atsakovui tenkanti dalis išlaikymo prievolėje turi būti mažesnė. Apeliaciniu skundu atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į jo blogesnę turtinę padėtį ir ženkliau sumažinti išlaikymo dydį. Įvertinusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas neįrodė, jog jo turtinė padėtis yra sunki ar lyginamuoju aspektu daug blogesnė už ieškovės turtinę padėtį, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas objektyviai nepajėgus teikti priteisto dydžio išlaikymą (CPK 178, 185 straipsniai).
Nustatyta, kad sprendimo priėmimo metu ieškovei priklausė 1/3 buto, esančio (duomenys neskelbtini), jos mėnesio pajamos sudarė 2196 Lt, neatskaičius mokesčių (b. l. 6-8), atsakovas turėjo 1999 metų automobilį BMW 523, žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), jo mėnesio pajamos sudarė 1200 GBP (~ 4908 Lt), neatskaičius mokesčių, 1000 GBP (~4090 Lt), atskaičius mokesčius (b. l. 69-71, 80). Taip pat atsakovas turėjo dar vieną išlaikytinę – dukrą G., kuri (duomenys neskelbtini) tapo pilnametė (b. l. 76). Atsakovas, pagrįsdamas savo išlaidas, pateikė 2010 m. kovo 11 d. pažymą apie už būsto nuomą mokamus 300 GBP (~1227 Lt) (b. l. 79), 318 GBP (~1301 Lt) kvitą už automobilio eksploatacines išlaidas (b. l. 83), 109,95 GBP (~450 Lt) sąskaitą už telefoną (b. l. 85), 111,09 GBP (~454 Lt) kvitus už degalus (b. l. 87, 90, 92, 94). Šių duomenų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad kitų atsakovo išlaidų (kurui, telefonui) negalima pripažinti svarbesnėmis už išlaikymo teikimą vaikui, todėl daro išvadą, kad atsakovo darbo užmokestis yra pakankamas, kad jis mokėtų po 350 Lt kas mėnesį periodinių išmokų sūnui A. G. išlaikyti. Apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovė neįrodė savo sunkios turtinės padėties, vertintini kaip nepagrįsti, nes ieškovės turtinė padėtis neturi įtakos atsakovo turtinei padėčiai, t. y. nesudaro pagrindo teigti, kad jis negali teikti teismo nustatyto dydžio išlaikymą.
Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu atsakovo atstovė pateikė VĮ Registrų centro Alytaus filialo 2010 m. liepos 21 d. pažymą Nr. 1749472, iš kurios matyti, kad atsakovas nuosavybės teise įregistruoto nekilnojamojo turto, esančio Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi. Taip pat atsakovo atstovė pateikė 2010 m. liepos 20 d. sutartį, kuria sutuoktiniai J. K. ir K. K. pasidalino santuokoje įgytą turtą: J. K. asmeninėn nuosavybėn atiteko butas, esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), visos esamos ir būsimos piniginės sumos, esančios bankų sąskaitose, atidarytose J. K. vardu, skoliniai įsipareigojimai bankams ir kitiems tretiesiems asmenims pagal jos vardu sudarytas ir pasirašytas sutartis, K. K. asmeninėn nuosavybėn atiteko automobilis BMW 523, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 5000 Lt piniginė kompensacija, visos esamos ir būsimos piniginės sumos, esančios bankų sąskaitose, atidarytose K. K. vardu, skoliniai įsipareigojimai bankams ir kitiems tretiesiems asmenims pagal jo vardu sudarytas ir pasirašytas sutartis. Šiais įrodymais atsakovo atstovė grindė jos atstovaujamojo pablogėjusią turtinę padėtį. Atsakovui priklausančio turto perleidimą teisėjų kolegija vertintina kaip sąmoningą savo turtinės padėties pabloginimą ir konstatuoja, kad ši aplinkybė pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo mažinti išlaikymą nepilnamečiui vaikui. Priešingas vertinimas leistų atsakovui piktnaudžiauti susidariusia padėtimi, taip pažeidžiant ne tik vaiko, bet ir kitos išlaikymą teikiančios šalies interesus. Pažymėtina, kad atsakovas yra sveikas, darbingas asmuo (kitokių duomenų byloje nėra pateikta), todėl laikytina, kad jis nėra išnaudojęs visų galimybių turėti didesnes pajamas negu nurodė teismui ir gali siekti gauti geriau apmokamo darbo. Dėl ekonominės krizės sumažėjusios galimybės rasti geriau apmokamą darbą vertintina kaip laikinas reiškinys, kuris neturi būti lemiantis vaiko poreikių ribojimą.
Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo lygių dalių išlaikymo prievolėje principo, įvertinęs tai, kad atsakovas išlaiko ir dukrą G., todėl nevertintini apeliacinio skundo argumentai dėl atsakovo turimų išlaidų jai išlaikyti. Pažymėtina, kad atsakovo dukra G. (duomenys neskelbtini) tapo pilnametė, prie jos išlaikymo prisideda ir atsakovo sutuoktinė.
Atsakovas nesutinka su išlaikymo įsiskolinimo priteisimu, motyvuodamas tuo, kad iki tėvystės nustatymo jis neturėjo prievolės mokėti išlaikymą A. G. Teisėjų kolegija šį apeliacinio skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą. CK 3.192 straipsnio 1 dalis nustato, jog tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.200 straipsnis, apibrėžiantis išlaikymo priteisimo momentą, numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Teisę gauti išlaikymą atsakovo nepilnametis sūnus pagal kilmę įgijo nuo savo gimimo dienos (CK 3.137 straipsnis). Teismo sprendimu atsakovą pripažinus vaiko tėvu, tėvystė buvo teisiškai įforminta, ir šis teisinis faktas tapo pagrindu priteisti iš atsakovo išlaikymą ir jo įsiskolinimą už trejus metus nepilnamečiui sūnui, kadangi atsakovas pareigos išlaikyti sūnų nevykdė nuo (duomenys neskelbtini).
Nėra pagrindo konstatuoti atsakovo sutuoktinės J. K. teisių ir interesų pažeidimo dėl to, kad ji nebuvo įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Apeliaciniame skunde nenurodyta, kokį konkretų proceso teisės normų pažeidimą padarė pirmosios instancijos teismas, išnagrinėdamas bylą, dalyvauti joje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, neįtraukęs atsakovo sutuoktinės, ir kaip tai pažeidė jos teises. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovo atstovė pripažino, kad dėl jokių J. K. teisių ir pareigų teismas nėra nusprendęs. Kaip minėta, J. K. ir atsakovo dukra nuo (duomenys neskelbtini) tapo pilnametė. 2010 m. liepos 20 d. sutartimi atsakovas įsipareigojo mokėti jos išlaikymui po 250 Lt per mėnesį iš visų jo pajamų, nepriklausomai nuo pajamų rūšies, iki dukra sulauks pilnametystės, taip pat ir sulaukus pilnametystės, kol ji mokysis bet kurios mokymo įstaigos dieniniame skyriuje, todėl J. K. ir atsakovo dukros interesai teismo sprendimu nebuvo pažeisti.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nepakankamai motyvuotas. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka. Teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis). Šie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatymine teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270, 331 straipsniai). Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai yra glausti, nesudaro pagrindo išvadai, kad apylinkės teismas neištyrė byloje esančių įrodymų, jų tinkamai neįvertino ir tuo pažeidė teismo pareigą tinkamai motyvuoti priimtą sprendimą.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, byloje nenustatyta įstatyminių pagrindų skundžiamam teismo procesiniam sprendimui panaikinti ar pakeisti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Iš atsakovo valstybei priteistinos 4,05 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme, ieškovei – 64,43 Lt pašto ir kelionės išlaidos pagal jos pateiktus kvitus (CPK 93, 96 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti, Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš atsakovo K. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 4,05 Lt (keturis litus 5 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti ieškovei I. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo K. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 64,43 Lt (šešiasdešimt keturis litus 43 ct) pašto ir kelionės išlaidų apeliacinės instancijos teisme.