- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-10-02
- Bylos Nr.
- eI3-1148-776/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00416-2024-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Giedrė Kairienė, Erminijus Baziulis, Eglė Mauricė
- Pareiškėjas
- akcinės bendrovės „P“
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Jonas Sakalauskas
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Erminijaus Baziulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedrės Kairienės ir Eglės Mauricės,
dalyvaujant atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovui Gintarui Kliaugai,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „P“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo dalies pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja akcinė bendrovė „P“ (toliau – ir pareiškėja, ir AB „P“) teismui paduotu skundu prašė pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2023 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. AS-41 (toliau – ir Departamento sprendimas), kuriuo pareiškėjai nustatyta sumokėti į valstybės biudžetą 49 668 Eur mokesčio už aplinkos teršimą (toliau – ir MUAT) iš stacionarių taršos šaltinių, taip pat prašė pakeisti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2024 m. sausio 12 d. sprendimo Nr. S-2024/7(7-2023/190) (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuria pareiškėjai nustatyta sumokėti į valstybės biudžetą 35 081 Eur MUAT iš stacionarių taršos šaltinių ir priimti naują sprendimą ginčijamoje dalyje – nurodyti pareiškėjai sumokėti į valstybės biudžetą 7 997,00 Eur MUAT iš stacionarių taršos šaltinių.
Pareiškėja AB „P“ skunde nurodė ir teisminio nagrinėjimo metu jos atstovas paaiškino, kad Departamento sprendimu, atsižvelgiant į Komisijos 2021 m. gegužės 24 d. sprendimą Nr. S-70 (7-46/2021), kuriuo buvo panaikinta Departamento 2021 m. vasario 22 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. AS-71 dalis dėl nurodymo pareiškėjai sumokėti į biudžetą 96 225 Eur mokestį už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių ir pareiškėjos skundas perduotas iš naujo nagrinėti Departamentui, buvo iš naujo išnagrinėtas Departamento Panevėžio apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus 2020 m. gruodžio 15 d. Patikrinimo aktas Nr. PA80-115-2020 (toliau – Patikrinimo aktas). Departamento sprendimu buvo iš dalies patvirtintas Patikrinimo aktas, pareiškėjai iš viso buvo paskaičiuotas 49 668 Eur mokestis už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių 2017-2019 m. laikotarpiu. Nagrinėdama pareiškėjos skundą Komisija Sprendimu nutarė: 1) pakeisti Departamento sprendimą: vietoj Departamento sprendimo nurodymo pareiškėjai sumokėti į valstybės biudžetą 49 668 Eur mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių, nurodyti pareiškėjai sumokėti į valstybės biudžetą 35 081 Eur mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių; 2) pareiškėjos skundo argumentus, susijusius su mokesčiu už aplinkos teršimą apskaičiavimo pagrįstumu, palikti nenagrinėtus. Sprendime Komisijai nustačius teisinius pagrindus mažinti mokestį, padarė nepagrįstą sprendimą, jog didesnio tarifo taikymu siekiami tikslai bus pasiekti Departamento nustatytos MUAT sumos sankcijine dalimi. Todėl MUAT, apskaičiuotas taikant tarifų koeficientus 30, 50 ir 300 dydį bei tarifo koeficientą 1,5, nėra teisingas ir proporcingas teisės pažeidimui. Komisija Sprendimu paliko MUAT sumą, kuri apskaičiuota taikant 1.5, 15, 25 ir 150 kartų padidintu tarifu. Mano, jog pritaikyta sankcija taikant 1.5, 15, 25 ir 150 kartų didesnį mokesčio tarifą yra pernelyg griežta, o padarytiems pažeidimams atlyginti ir Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo (redakcija galiojusi iki 2021 m. sausio 1 d., toliau – ir MUATĮ) numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti pakanka mokestį už 2017-2019 m. laikotarpį padidinti, atitinkamai, 1.2, 3, 5, 10 kartų. Sprendime pritaikytas mokesčio didesniu tarifu paskaičiavimas neatitinka teisingumo ir proporcingumo reikalavimų, nes: sąmoningai ir tyčia nesiekė nuslėpti bei neslėpė taršos iš taršos šaltinių, deklaravo visą taršą. Vykdė į aplinkos orą išleidžiamų teršalų monitoringą ir apskaitą bei teikė oro taršos apskaitos metines ataskaitas. 2017-2019 metais deklaravo į aplinkos orą išleistą teršalų kiekį ir yra pateikusi 2017–2019 m. Mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių deklaracijas forma FR0522 (toliau – ir Deklaracija), sumokėjo mokestį už taršą iš stacionarių taršos šaltinių pagal faktinius teršalų kiekius. Tačiau nebuvo taikytas didesnis tarifas. Mokestinio patikrinimo laikotarpiu buvo galiojantis taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas Nr. T-P.3-8/2015 (toliau – TIPK leidimas) su dalimi „Oro tarša“. Taigi turėjo teisę išleist teršalus į aplinkos orą iš stacionarių taršos šaltinių. Mokestinio patikrinimo metu tik buvo kilęs ginčas dėl normatyvų galiojimo. 2017 metais atliktas senosios voninės krosnies pakeitimas sumažino į aplinką išleidžiamų teršalų kiekį, taigi buvo naudingas aplinkai. Atlikdama aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizaciją eksploatuojant naują voninę krosnį (taršos šaltinis Nr. 005) faktiškai išleido į aplinkos orą mažiau teršalų negu senoji (eksploataciją baigusi) voninė krosnis. Nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo padaryta žala valstybės biudžetui. Mokesčio apskaičiavimo ir deklaravimo neatitikimas nelaikytinas sąmoningu, tikslingai siekiant ekonominės naudos. Ėmėsi aktyvių veiksmų TIPK leidimo keitimui ir šiame procese, pagal savo kompetencijas dalyvavo Departamentas ir Aplinkos apsaugos agentūra (toliau – Agentūra) ir nuo šių institucijų veiksmų irgi priklausė TIPK leidimo pakeitimo proceso eiga, pakeitimo apimties poreikis ir operatyvumas. Informavo Agentūrą apie numatomą stacionaraus taršos šaltinio (krosnies) keitimą, taip pat apie atliktą pakeitimą ir technologinius bandymus. Tiek Departamentui, tiek Agentūrai nuo 2016 metų buvo žinomos aplinkybės, susijusios su vykdytos technologinės įrangos pakeitimu. Pati Agentūra nurodė parengti paraišką TIPK leidimo sąlygų pakeitimui, tik prieš tai atlikus aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizaciją. Pateikė Agentūrai paraišką TIPK leidimo keitimui per agentūros nustatytą terminą. Paraiškos derinimas vyko nuo 2018 metų kovo mėnesio iki 2021 m. vasario 18 d., kai buvo priimtas agentūros sprendimas priimti paraišką. Agentūra tik 2021 m. rugpjūčio 23 d., tai yra praėjus daugiau nei 3,5 metams, priėmė sprendimą dėl TIPK leidimo pakeitimo, pagal kurį taršos šaltiniui Nr. 005 TIPK leidime buvo atskirai nustatyti normatyvai. Nors pati paraiška buvo priimta 2021 m. vasario 18 d., tačiau sprendimas buvo priimtas dar po 6 mėnesių, vietoje reglamentuojamo 20 darbo dienų termino. Agentūrai Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-528 (redakcija galiojo iki 2022 m. rugpjūčio 17 d., toliau – ir Taisyklės), įsigaliojimo metu atlikus TIPK leidimo peržiūrą ir atlikus TIPK leidimo tikslinimo procedūrą, TIPK leidimo 19 punkte būtų pašalinti normatyvų galiojimo terminai taip, kad šį leidimo dalis atitiktų įsigaliojusių Taisyklių sąlygas. Taigi Pareiškėjas mokestinio patikrinimo laikotarpiu vykdytų veiklą pagal TIPK leidime nustatytus normatyvus, nes Agentūra privalėjo peržiūrėti TIPK leidimo sąlygas dar 2014 metais arba bent jau 2016 metais, gavus pirminę informaciją apie planuojamus įrenginio pakeitimus. Sprendime pagrįstai nurodoma, kad Agentūros ir Departamento nepakankama kontrolė, aktyvių veiksmų nesiėmimas, sužinojus, kad daromi teisės aktų pažeidimai, taip pat sudaro pagrindą mažinti MUAT. MUATĮ numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti būtų proporcinga Sprendime MUAT sumos sankcijinę dalį pakeisti ir MUAT apskaičiuoti taikant koeficientus: 1) Koeficientą 1.5 pakeisti į 1.2; 2) Koeficientą 15 pakeisti į 3; 3) Koeficientą 25 pakeisti į 5; 4) Koeficientą 150 pakeisti į 10. Atitinkamai nustatant mokėtina MUAT iš stacionarių taršos šaltinių už 2017 metus - 10 103 Eur, už 2018 metus –16 504 Eur, už 2019 metus – 22 947 Eur. Įvertinus Departamento Sprendime nurodytas sumokėtas MUAT iš stacionarių taršos šaltinių sumas, apskaičiuojamas papildomai mokėtinas MUAT iš stacionarių taršos šaltinių sudarys už 2017 metus – 1 971 Eur (10 103 – 8 132), už 2018 metus – 3 592 Eur (16 504 – 12912), už 2019 metus – 2 434 Eur (22 947 – 20513), iš viso – 7 997 Eur MUAT iš stacionarių taršos šaltinių.
Atsiliepimas
Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos su pareiškėjos skundu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėja skunde teismui išdėstė tuos pačius argumentus kaip ir skunde, kurį teikė Komisijai, prašydamas sumažinti jai paskaičiuotą mokestį didesniu tarifu. Savo Sprendime visus šiuos argumentus Komisija įvertino ir dėl jų pasisakė, todėl nėra tikslingą juos pakartotinai vertinti. Pareiškėja nepateikė jokių duomenų, kad jai paskaičiuotas mokestis būtų per didelė finansinė našta ir ji negalėtų jo sumokėti, ar finansinė būklė taptų kritine, arba ji turėtų sunkumų vykdant kitus įsipareigojimus. Komisija Sprendime aiškiai ir argumentuotai pasisakė į pareiškėjos skunde išdėstytas aplinkybes, pagrįstai sumažino pareiškėjai padidintus tarifo koeficientus 50 proc., todėl nėra pagrindo jau sumažintą mokestį dar labiau mažinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Pareiškėja teigia, kad Komisijos jai apskaičiuotas 35 081 Eur dydžio MUAT yra ekonominė sankcija, kuri yra aiškiai per didelė ir neadekvati padarytam pažeidimui, be to, taikant šią priemonę, nebuvo atsižvelgta į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes, nesivadovauta teisingumo, protingumo bei proporcingumo kriterijais.
MUATĮ 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog mokesčiu už aplinkos teršimą siekiama ekonominėmis priemonėmis skatinti teršėjus mažinti aplinkos teršimą, vykdyti atliekų prevenciją ir tvarkymą, neviršyti nustatytų teršalų išmetimo į aplinką normatyvų, taip pat iš mokesčio kaupti lėšas aplinkosaugos priemonėms įgyvendinti.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad mokesčių surinkimas yra susijęs su viešojo intereso apsauga, nes taip yra gaunama lėšų visos visuomenės poreikiams patenkinti. Mokesčių teisės prasme, subjektas, tiesiogiai arba netiesiogiai prisidedantis prie mokesčių nemokėjimo, elgiasi nesąžiningai, nemokant mokesčių yra pažeidžiamas viešasis interesas (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 1997 m. liepos 10 d. nutarimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2012-662/2019).
MUATĮ 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčio už aplinkos teršimą mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai. Mokestis už aplinkos teršimą sumokamas ir mokesčio už aplinkos teršimą deklaracija pateikiama ne vėliau kaip pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, vasario 15 dienos teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios veiklos teritorijoje mokesčio mokėtojas yra įregistruotas mokesčių mokėtojų registre (MUATĮ 7 straipsnio 2 dalis).
MUATĮ 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija kontroliuoja teršalų išmetimo į aplinką, sąvartyne pašalintų atliekų, apmokestinamųjų gaminių ir pripildytos gaminių apmokestinamosios pakuotės apskaitą, tikrina mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimą.
MUATĮ 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už išmestą iš stacionarių taršos šaltinių normatyvus viršijantį teršalų kiekį ar nuslėptą teršalų ir (ar) sunaudotų degalų, sąvartyne pašalintų atliekų ir (ar) apmokestinamųjų gaminių bei pripildytos gaminių apmokestinamosios pakuotės kiekį mokestis už aplinkos teršimą mokamas taikant didesnį tarifą
MUATĮ 9 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad MUAT taikant didesnį tarifą apskaičiuojamas už normatyvus viršijantį ir (ar) nuslėptą teršalų kiekį, išmestą iš stacionarių taršos šaltinių, dauginant iš mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių tarifo, pateikto šio Įstatymo 1 priedėlyje, ir iš mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių tarifo koeficiento, nurodyto šio Įstatymo 2 priedėlyje. Tai yra, pagal minėtą MUATĮ nuostatą didesnis mokesčio už aplinkos teršimą tarifas yra taikomas tais atvejais, kai asmuo išleidžia į aplinką daugiau teršiančių medžiagų negu leidžiama pagal MUATĮ nurodytus normatyvus arba kitais atvejais, kurie yra numatyti šiame įstatyme.
Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. D1-213 (redakcija galiojo iki 2021 m. spalio 16 d., neteko galios 2024 m. liepos 11 d.), 5 punkte nustatyta, kad mokėtojo patikrinimas įforminamas Patikrinimo aktu, o pagal 6 punktą patikrinimą atliekantis pareigūnas, vadovaudamasis mokėtojo pateiktuose dokumentuose esančiais duomenimis ir informacija, surašo patikrinimo aktą, šių duomenų ir informacijos teisingumą patvirtina mokėtojas, pasirašydamas Mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo teisingumą patvirtinančių duomenų ir informacijos surinkimo aktą, informacija ir duomenys, įrodantys taršos nuslėpimo faktą, kuriais remiantis buvo apskaičiuota mokėtina mokesčio suma, nurodomi patikrinimo akte.
Nagrinėjamu atveju, Departamento sprendimu, pagal MUATĮ 2 priedėlį (redakcija galiojusi iki 2021 m. sausio 1 d.), pareiškėjai už CO, NOx, S02 mokesčio tarifas yra didinamas 1,5 karto, už avalą ir jo junginius - 30 kartų, o už kietąsias daleles (KD), chloro vandenilį - 50 kartų, už 1,1,1-trichloretanas (metilchloroformas) – 300 kartų. Sprendimu Komisija sumažino Departamento sprendimu MUAT sumos sankcijinės dalies 30, 50 ir 300 koeficientus 50 procentų.
Pažymėtina, jog Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Teismas, atsižvelgęs į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (žr., pvz., 2008 m. sausio 21 d. nutarimą, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimą). Konstitucinis Teismas, aiškindamas proporcingumo principą, 2000 m. gruodžio 6 d. nutarime yra nurodęs, jog teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija), šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui. Konstitucinis Teismas 2001 m. spalio 2 d. nutarime yra konstatavęs, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, tačiau neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pateikęs išaiškinimą, jog šiuolaikinė teisės samprata remiasi aiškiu teisės ir įstatymo skyrimu, pripažįstant teisę fundamentalesniu dalyku negu įstatymas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad tuo atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai (žr., pvz., 2007 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-773/2007). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aiškinimu, nuo teisingumo principo, kaip universalaus bendrojo teisės principo, neatskiriamas proporcingumo principas, kurio esmė yra tai, kad pritaikyta neigiama poveikio priemonė turi atitikti padarytą pažeidimą. Tačiau teisės teorijoje ir teisminėje praktikoje pripažįstama, kad teisingumo principas reikalauja, jog asmuo, padaręs priešingą teisei veiką, neišvengtų ir atsakomybės. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas proporcingumo principo taikymą, yra nurodęs, kad būtina rasti balansą tarp padaryto pažeidimo ir taikytos poveikio priemonės dydžio. Todėl sprendžiant dėl proporcingumo principo taikymo, turi būti atsižvelgta į ūkio subjekto finansinę padėtį; nustatant mažesnį mokestį, turi būti siekiama, kad nebūtų visiškai išvengta atsakomybės arba ji nebūtų tiek lengva, kad nepadarytų poveikio pažeidimą padariusiam asmeniui bei padarytų atgrasantį poveikį kitiems asmenis, paliktas galioti mokesčio dydis būtų pakankamai svarus, tačiau nevaržytų asmens, nei būtina tikslams pasiekti (žr., pvz., 2016 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje svarbiomis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą mažinti aplinkos apsaugos institucijos nustatytą mokestį už gamtos išteklių naudojimą, vertinama tai, kad ūkio subjektas nesiekė tyčia ir sąmoningai nuslėpti mokestį, ir nėra duomenų, kad ūkio subjektas būtų sistemingai pažeidinėjęs įstatymus (žr., pvz., 2016 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2166-575/2016); ekonominės sankcijos sumažinimas, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus (žr., pvz., 2016 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2166-575/2016, 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3525-575/2016).
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad byloje nepateikta duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėja būtų nuolat ir sistemingai pažeidinėjusi įstatymus, taip pat nenustatyta, kad ji būtų siekusi tyčia ir sąmoningai nuslėpti MUAT. Įvertinusi nustatytų faktinių aplinkybių visetą, ir atsižvelgusi į teisės pažeidimo pobūdį - pažeidimas nėra siejamas su didesne žala aplinkai, o yra susijęs su leidimo duomenų neatnaujinimu; Agentūra ir Departamentas vykdė nepakankamą pareiškėjos kontrolę ir nesiėmė aktyvių veiksmų, sužinojus, kad daromas teisės aktų pažeidimas; pažeidimo laikotarpį – faktiškai pažeidimas tęsėsi tris metus, jo mastą bei teisingumo ir protingumo kriterijus, teisėjų kolegija sprendžia, jog MUAT sumos sankcijinės dalies 30, 50 ir 300 koeficientus yra tikslinga sumažinti iki 50 procentų, nes dar didesnis koeficientų mažinimas akivaizdžiai užkirs kelia tarifo taikymu siekiamiems tikslams pasiekti. Pareiškėja prašo papildomai pakeisti MUAT sumos sankcijinės dalies 1.5 koeficientą į 1.2 koeficientą. Bet, šis 1.5 koeficientas yra nežymus ir pats savaime pakankamai subalansuotas pareiškėjos įvykdytam pažeidimui, todėl jo mažinimas, atsižvelgus į visas nagrinėjamos bylos aplinkybes, akivaizdžiai prieštarautų teisingumo, protingumo bei proporcingumo principams.
Likusieji tiek pareiškėjos, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių bylų įstatymo normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr. 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Remiantis tuo, Departamento sprendimu paskirtas MUAT už normatyvą viršijančius teršalų kiekius perskaičiuojamas taip:
MUAT iš stacionarių taršos šaltinių dydis taikant didesnį tarifą už taršą 2017 m. Taršos šaltinis Teršalas Išmestas teršalo kiekis be leidimo, t. y. normatyvą viršijantis kiekis (QNP), t/m Teršalo tarifas (T) Eur/t Tarifo koeficientas (b) Indeksavimo koeficientas (I) MUATĮ 6 str, 3 dalyje nurodytas koefic. MUAT taikant didesnį tarifą už išmestą teršalo kiekį (Mp), Eur 115 1,1,1-trichloretanas (metilchloroformas) 0,0005 406 150 1,282 1 39 Izoprapanolis 0,001 24 15 1,282 1 0 121 Alavas ir jo junginiai 0,3045 24 15 1,282 1 141 122 Alavas ir jo junginiai 0,5 24 15 1,282 1 231 137 Kietosios dalelės 0,0014 61 1,5 1,282 1 0 140 Kietosios dalelės 0,0028 61 1,5 1,282 1 0 140 Etanolis 0,664 4 1,5 1,282 1 5 15 Kietosios dalelės 0,0015 61 1,5 1,282 1 0 17 Azoto oksidai (B) 0,0345 196 1,5 1,282 1 13 Anglies monoksidas 0,0019 4 1,5 1,282 1 0 28 Azoto oksidai 0,141 196 1,5 1,282 1 53 Anglies monoksidas 0,157 4 1,5 1,282 1 1 5 Azoto oksidai (B) 31,7635 196 1,5 1,282 1 11972 Kietosios dalelės (B) II grupė 0,319 191 25 1,282 1 1953 Iš viso 14408
MUAT iš stacionarių taršos šaltinių dydis taikant didesnį tarifą už taršą 2018 m. Taršos šaltinis Teršalas Išmestas teršalo kiekis be leidimo, t. y. normatyvą viršijantis kiekis (QNP), t/m Teršalo tarifas (T) Eur/t Tarifo koeficientas (b) Indeksavimo koeficientas (I) MUATĮ 6 str, 3 dalyje nurodytas koefic. MUAT taikant didesnį tarifą už išmestą teršalo kiekį (Mp), Eur 115 Azoto rūgštis 0,0002 191 25 1,306 1 1 Chloro vandenilis 0,014 191 25 1,306 1 87 Izoprapanolis 0,001 24 15 1,306 1 0 Amoniakas 0,0052 4 1,5 1,306 1 0 121 Alavas ir jo junginiai 0,555 24 15 1,306 1 261 122 Alavas ir jo junginiai 0,555 24 15 1,306 1 261 123 Etanolis 0,014 4 1,5 1,306 1 0 127 Etanolis 0,01 4 1,5 1,306 1 0 128 Kietosios dalelės 0,295 61 1,5 1,306 1 35 129 Kietosios dalelės 0,024 61 1,5 1,306 1 3 135 Kietosios dalelės 0,01 61 1,5 1,306 1 1 138 Kietosios dalelės 0,134 61 1,5 1,306 1 16 139 Kietosios dalelės 0,39 61 1,5 1,306 1 47 140 Etanolis 0,416 4 1,5 1,306 1 3 142 Kietosios dalelės 0,09 61 1,5 1,306 1 11 15 Kietosios dalelės 0,003 61 1,5 1,306 1 0 16 Natrio karbonatas 0,043 4 1,5 1,306 1 0 17 Azoto oksidai 0,071 196 1,5 1,306 1 27 Kietosios dalelės (B) II grupė 0,104 191 25 1,306 1 649 Anglies monoksidas 0,037 4 1,5 1,306 1 0 22 Kietosios dalelės 0,029 61 1,5 1,306 1 3 28 Azoto oksidai 0,234 196 1,5 1,306 1 90 Kietosios dalelės (B) II grupė 0,196 191 25 1,306 1 1222 Anglies monoksidas 0,194 4 1,5 1,306 1 2 5 Sieros diosidas 6,192 104 1,5 1,306 1 1262 Azoto oksidai 44,324 196 1,5 1,306 1 17019 Kietosios dalelės (B) II grupė 0,682 191 25 1,306 1 4253 Anglies monoksidas 29,129 4 1,5 1,306 1 228 601 Kietosios dalelės 0,002 61 1,5 1,306 1 0 Manganas, mangano oksidas ir kt. junginiai 0,0002 24 15 1,306 1 0 602 Azoto oksidai 0,513 196 1,5 1,306 1 197 Anglies monoksidas 0,169 4 1,5 1,306 1 1 Iš viso 25679
MUAT iš stacionarių taršos šaltinių dydis taikant didesnį tarifą už taršą 2019 m. Taršos šaltinis Teršalas Išmestas teršalo kiekis be leidimo, t. y. normatyvą viršijantis kiekis (QNP), t/m Teršalo tarifas (T) Eur/t Tarifo koeficientas (b) Indeksavimo koeficientas (I) MUATĮ 6 str, 3 dalyje nurodytas koefic. MUAT taikant didesnį tarifą už išmestą teršalo kiekį (Mp), Eur 115 Azoto rūgštis 0,0002 191 25 1,342 1 1 Fluoro vandenilis 0,001 24 15 1,342 1 0 Chloro vandenilis 0,014 191 25 1,342 1 90 Izoprapanolis 0,0006 24 15 1,342 1 0 Amoniakas 0,0052 4 1,5 1,342 1 0 121 Alavas ir jo junginiai 0,555 24 15 1,342 1 268 122 Alavas ir jo junginiai 0,555 24 15 1,342 1 268 128 Kietosios dalelės 0,2163 61 1,5 1,342 1 27 129 Kietosios dalelės 0,0194 61 1,5 1,342 1 2 137 Kietosios dalelės 0,002 61 1,5 1,342 1 0 138 Kietosios dalelės 0,1751 61 1,5 1,342 1 22 139 Kietosios dalelės 0,6885 61 1,5 1,342 1 85 140 Etanolis 0,416 4 1,5 1,342 1 3 142 Kietosios dalelės 0,0817 61 1,5 1,342 1 10 15 Kietosios dalelės 0,003 61 1,5 1,342 1 0 16 Natrio karbonatas 0,0416 4 1,5 1,342 1 0 17 Azoto oksidai 0,0413 196 1,5 1,342 1 16 Kietosios dalelės (B) II grupė 0,1408 191 25 1,342 1 902 22 Kietosios dalelės 0,0275 61 1,5 1,342 1 3 28 Azoto oksidai 0,1512 196 1,5 1,342 1 60 Kietosios dalelės (B) II grupė 0,1912 191 25 1,342 1 1225 Anglies monoksidas 0,194 4 1,5 1,342 1 2 5 Sieros diosidas 0,9666 104 1,5 1,342 1 202 Azoto oksidai 64,2254 196 1,5 1,342 1 25340 Kietosios dalelės (B) II grupė 1,2074 191 25 1,342 1 7737 Anglies monoksidas 11,208 4 1,5 1,342 1 90 601 Kietosios dalelės 0,002 61 1,5 1,342 1 0 Manganas, mangano oksidas ir kt. junginiai 0,0002 24 15 1,342 1 0 602 Azoto oksidai 0,513 196 1,5 1,306 1 197 Anglies monoksidas 0,169 4 1,5 1,306 1 1 Iš viso 36551
Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja jau yra sumokėjusi MUAT iš stacionarių taršos šaltinių už 2017 metus – 8 132 Eur, už 2018 metus – 12 912 Eur, už 2019 metus – 20 513 Eur. Atsižvelgus į tai, kad privaloma pareiškėjai sumokėti MUAT iš stacionarių taršos šaltinių suma už 2017 metus sudaro 14 408 Eur, už 2018 metus – 25 679 Eur, už 2019 metus – 36 551 Eur, todėl, pareiškėjai papildomai mokėtinas MUAT iš stacionarių taršos šaltinių sudarys už 2017 metus – 6 276 Eur (14408 - 8132), už 2018 metus – 12 767 Eur (25679 - 12912), už 2019 metus – 16 038 Eur (36551 - 20513), iš viso – 35 081 Eur MUAT iš stacionarių taršos šaltinių.
Pažymėtina, kad skundžiamame Sprendime Komisija taip pat nusprendė Departamento sprendimo MUAT sumos sankcijinės dalies 30, 50 ir 300 koeficientus sumažinti iki 50 procentų ir taip pat apskaičiavo pareiškėjai papildomai mokėtiną MUAT iš stacionarių taršos šaltinių iš viso – 35 081 Eur. Remiantis tuo, teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, konstatuoja, Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti nėra pagrindo, Departamento sprendimo MUAT sumos sankcijinės dalies 30, 50 ir 300 koeficientai pagrįstai sumažinti 50 procentų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjos akcinės bendrovės „P“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimų dalies pakeitimo atmesti kaip nepagrįstą.
Palikti galioti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. sausio 12 d. sprendimą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinį teismą.