Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Poškaus, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo P. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. R. ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Elektroninė parduotuvė“ dėl įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus, susijusius su prekės ženklo neteisėtu naudojimu, ir nuostolių atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 2 d. sprendimu ieškovo P. R. ieškinį atsakovei MB ,,Elektroninė parduotuvė“ atmetė ir priteisė atsakovei iš ieškovo 363 Eur atstovavimo išlaidoms atlyginti. Teismas, atlikęs ieškovo prekių ženklų „Garbane.lt“ ir „Garbanė.lt“ bei atsakovės naudojamo žymens www.garbana.lt vizualinį, fonetinį ir semantinį palyginimą, nusprendė, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovės naudojamas žymuo yra klaidinamai panašus į ieškovo registruotus prekių ženklus, tapačioms ar panašioms prekėms ir (ar) paslaugoms žymėti, dėl ko kiltų galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asociaciją su ieškovo ženklu, todėl šį ieškinio reikalavimą atmetė. Tokią išvadą teismas padarė, atsižvelgdamas į tai, kad abu ieškovo prekių ženklai, kaip ir atsakovės naudojamas žymuo, yra tik žodiniai, neapipavidalinti jokiais grafiniais ar spalviniais elementais. Tai yra lietuvių kalbos žodžiai. Ieškovo žymenys reiškia garbanotus plaukus turinčią merginą, ir naudojamas paslaugoms, susijusios su plaukų priežiūra teikti, o atsakovės naudojamas žymuo reiškia garbanotą plaukų sruogą, ir taip pat skirtas paslaugoms, susijusios su plaukų priežiūra, teikti.Ieškovas pabrėžia tik prekių ženklų „Garbane.lt“ ir „Garbanė.lt“ bei atsakovės naudojamo žymens www.garbana.lt panašų fonetinį skambesį, bei prekės ženklų žinomumą, tačiau nepateikia teismui jokių įrodymų, kaip to reikalauja CPK 178 straipsnis, kad vartotojai iš tiesų yra klaidinami atsakovei naudojant žymenį www.garbana.lt, taip pat jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie tai, jog dėl nesąžiningų atsakovės veiksmų, ieškovas būtų praradęs klientus ar negavęs pajamų.Nors lingvistiniu požiūriu šie ženklai yra panašūs, tačiau jie abu žymi paslaugą, kuriai yra skirti. Todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kad prekių ženklai (kaip ir intelektinė nuosavybė apskritai) yra svarbi konkuravimo rinkoje priemonė, į tai, kad prekių ženklų teisė neturi tapti instrumentu „uzurpuoti“ žymenis, kurie prekių ženklų teisės prasme negali būti laikomi prekių ženklais, nes dėl neatitikties absoliutiems ir (arba) kitiems (reliatyviems, santykiniams) reikalavimams, keliamiems prekių ženklams, negali atlikti prekių ženklo funkcijų, padarė išvadą, kad nėra pagrindo atsakovės naudojamą žymenį pripažinti tapačiu ar klaidinamai panašiu į ieškovo prekių ženklus, turinčius silpnus skiriamuosius požymius, ir ginti ieškovo teises, uždraudžiant atsakovei be ieškovo sutikimo naudoti ginčo žymenį atsakovo komercinėje veikloje. Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnio 1 dalies punkte nustatyta, kad įregistruoto ženklo savininkas turi išimtinę teisę uždrausti kietiems asmenims be jo sutikimo komercinėje veikloje naudoti bet kokį žymenį, kuris yra tapatus įregistruotam ženklui tapačioms ar panašioms prekėms ir (ar) paslaugoms ar klaidinamai į jį panašus ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę. Ieškovas privalėjo įrodyti, kad patys lyginamieji prekių ženklai yra tapatūs arba panašūs, kad prekės ženklinamos tais ženklais yra tapačios arba panašios ir todėl yra tikimybė, kad visuomenė bus suklaidinta. Ieškovas neįrodė ginčo prekių ženklų tapatumo arba klaidinančio panašumo, todėl nėra pagrindo tenkinti šio ieškovo reikalavimo.Teismas atmetė ir ieškovo reikalavimą dėl naudojimo uždraudimo. Pagal Europos Sąjungos teismų ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, sprendžiant dėl ženklo (ženklo elemento) atitikties absoliutiems reikalavimams prekių ženklui, turi būti atsižvelgiama į kitų asmenų interesą, kad tam tikri ženklai (žymenys) liktų „laisvi“ ir prieinami visiems (žr., pvz., ESTT 2005 m. rugsėjo 15 d. sprendimą, priimtą byloje BioID AG v. OHIM, Nr. C-37/03 P, Rink. 2005, p. I-07975; 2006 m. sausio 12 d. sprendimą, priimtą byloje Deutsche SiSi- WerkeGmbH&Co. Betriebs KG v. OHIM, Nr. C-173/04 P, Rink. 2006, p. I-00551; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutart civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2010; 2012 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2012; kt.). Teismas pripažino svarbia aplinkybe, jog ieškovui pareiškus pretenzijas, atsakovė nutraukė raktažodžių, tapačių ieškovo prekių ženklams, naudojimą „Google“ paieškos sistemoje. Teismas pripažino, kad lyginamieji žymenys gali koegzistuoti ir būti lygiavertės konkuravimo rinkoje priemonės prekių, kurioms žymėti jie naudojami, rinkoje, todėl ieškinį atmetė. Taip pat teismas sprendė, jog nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovė, naudodama domeną www.garbana.lt, atlieka nesąžiningos konkurencijos veiksmus, todėl šį ieškinio reikalavimą taip pat atmetė.Teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl žalos atlyginimo, nes ieškovas neįrodė visų privalomųjų sąlygų civilinei atsakomybei kilti, o būtent, neteisėtų atsakovės veiksmų, o taip pat žalos ir jos dydžio. Žala ir jos dydis yra fakto klausimas ir viena iš įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių bylose, susijusiose su žalos atlyginimo nustatymu. Ieškovo prašoma priteisti 6 055 Eur žala nėra pagrista jokiais įrodymais, kaip tai yra reikalaujama pagal nusistovėjusią teismų praktiką bei CK nuostatas. Vien tai, kad ieškovas mano, kad prašoma priteisti kompensacija yra pagrįsta ir teisinga, savaime nereiškia, jog ieškovas įrodė jam padarytą žalą ir jos dydį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas P. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: Nors ieškovo prekių ženklai yra sudaryti iš bendrinių lietuvių kalbos žodžių, tai savaime nesudaro pagrindo išvadai, kad jie yra bendriniai ir neturintys skiriamojo požymio jais žymimų prekių ir (ar) paslaugų atžvilgiu. Ieškovas ir atsakovė vykdo mažmeninę prekybą profesionalia kosmetika veidui, kūnui, plaukams, įdegio, dekoratyvine ir gydomąja kosmetika, t.y. prekiauja tapačiomis ar panašiomis prekėmis, todėl laikytini konkurentais pagal Konkurencijos įstatymą. Atsakovei naudojant reklamoje ieškovo prekių ženklus ir klaidinamai panašų žymenį www.garbana.lt, buvo sudaryta galimybė suklaidinti visuomenę, todėl tokie atsakovės veiksmai pripažintini neteisėtais. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovo prekių ženklai ir atsakovės naudojamas žymuo yra tik bendriniai žodiniai, neapipavidalinti jokiais grafiniais ar spalviniais elementais, todėl nelaikytini pakankamai panašiais bei neklaidinančiais visuomenės dėl bylos šalių vykdomos veiklos. Pagal PŽĮ 2 straipsnio 1 dalį prekių ženklas – tai bet koks žymuo, kurio paskirtis – atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekių arba paslaugų, ir kurį galima pavaizduoti grafiškai. Ieškovui priklausantys prekių ženklai yra sudaryti iš bendrinių lietuvių kalbos žodžių, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo išvadai, kad jie yra bendriniai ir neturintys skiriamojo požymio jais žymimų prekių ir (ar) paslaugų atžvilgiu. Todėl teismas nepagrįstai vertino apelianto reikalavimus, kaip siekį „uzurpuoti“ žymenis, kadangi PŽĮ 39 straipsnyje numatyti prekių ženklo savininko teisių apribojimai nagrinėjamomis aplinkybėmis neturėtų būti taikomi. Aptariamų žymenų fonetinį bei lingvistinį bendrumą ir klaidinantį panašumą civilinės bylos duomenimis patvirtino ir pati atsakovė savo veiksmais. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė pasirinko prieigą prie savo el. parduotuvės per domeną www.garbana.lt neatsitiktinai, bet siekdama pasinaudoti ieškovės prekių ženklu ir jo el. parduotuvės, pasiekiamos per domeną www.garbane.lt, žinomumu. Atsakovė paieškos sistemoje „Google“ aktyviai naudojo apelianto prekių ženklus, susiedamas paieškos rezultatus su nuoroda į jo el. parduotuvę. Pagal raktinį žodį „garbane“, atsakovei įsigijus „Adwords“ paslaugą, vartotojai buvo nukreipiami ne į apelianto el. parduotuvę www.garbane.lt, bet į atsakovės el. parduotuvę www.garbana.lt. Tokiu būdu atsakovė pati pripažino, kad jos naudojamas žymuo yra klaidinamai panašus į apelianto prekių ženklus, ir šį panašumą ji siekė išnaudoti vartotojų pritraukimui į savo el. parduotuvę. Nurodytas atsakovės skelbimų pateikimas „Google“ paieškos sistemoje yra pakankamas pagrindas konstatuoti vartotojų suklaidinimo tikimybei ir apelianto kaip prekių ženklų savininko teisių pažeidimui. Tai atitinka ir teismų praktiką (Europos Teisingumo Teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. sprendimas byloje Nr. C‑323/09; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2007; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1377/2014). Priešingai, nei nurodė teismas atsakovės neteisėtų veiksmų nutraukimas, nebenaudojant apelianto prekių ženklų „Google“ reklamoje po pretenzijos jai pareiškimo, patvirtina atsakovės veiksmų neteisėtumo suvokimą ir tuo pačiu patvirtina ir naudotų žymenų bendrumą bei klaidinantį panašumą. Atsakovė nepaneigė aplinkybės, jog veikdama kosmetikos platinimo rinkoje, nežinojo ar negalėjo nežinoti, kokius prekių ženklus savo komercinėje veikloje naudoja toje pačioje rinkoje veikiantys rinkos subjektai, todėl apelianto prekių ženklų pasirinkimas raktažodžiais ,,Google“ paieškos sistemoje laikytinas neatitinkančiu sąžiningos verslo praktikos ir gerų papročių. Tokiu būdu narinėjamu atveju netaikytinos nurodytoje teismų praktikoje suformuotos išimtys, kada galimas prekių ženklo naudojimas raktažodžiu, neturint prekių ženklo savininko sutikimo. Civilinės bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė buvo ieškovo prekių ženklus pasirinkusi raktažodžiu reklamai ,,Google“ paieškos sistemoje. Atsižvelgiant į tai, kad žymuo „garbane.lt“ yra registruotas kaip apelianto prekės ženklas, toks svetimo prekių ženklo naudojimas, kai yra silpninamas jo skiriamasis požymis, yra draudžiamas KĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto. Ieškovas pagrįstai pagal PŽĮ 38 straipsnio 2 dalies 4 punktą prašė teismo uždrausti jo prekių ženklų naudojimą. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad ieškovo ir atsakovės naudoti žymenys yra klaidinančiai panašūs, šį panašumą atsakovė sukūrė, siekdama nesąžiningai konkuruoti su ieškovu. Pagal PŽĮ 51 straipsnio 4 dalį vietoj žalos (nuostolių), faktiškai atsiradusios dėl šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimo, atlyginimo ieškovui suteikta teisė reikalauti atlyginimo, kuris turėjo būti sumokėtas, jeigu pažeidėjas būtų teisėtai naudojęs prekių ženklą (t. y. gavęs leidimą), o kai yra pažeidėjo tyčia ar didelis neatsargumas, – iki dviejų kartų didesnio šio atlyginimo. Atsakovė pripažino pažeidimo faktą bei dėl to ieškovo patirtos žalos dydį, o atsakovės tyčia įrodyta byloje turimais duomenimis. Atsakovė pripažino pažeidimo faktą, o pasiūlydama ieškovui leisti jai naudotis prekių ženklais už 3000 Eur, įvertino ir padarytos žalos dydį. Todėl ši suma vertintina kaip neginčijama kaina, kurią atsakovė būtų sumokėjusi už teisėtą ieškovo prekių ženklų naudojimą. Atsakovė negalėjo nežinoti apie ieškovo veiklą ir įregistruotus prekių ženklus „Garbanė.lt“ ir „Garbane.lt“. Ji siekė neteisėtai pasinaudoti ieškovo prekių ženklų žinomumu. Tokiu būdu ji tyčia pasirinko tik viena raide besiskiriantį el. parduotuvės pavadinimą, siekdama pasinaudoti ieškovo el. parduotuvės žinomumu bei jo investicijomis, klaidindavo vartotojus, pritraukdama juos į elektroninę parduotuvę www.garbana.lt, naudodamas žymenis „www.garbane.lt“, „garbane.lt“ ir „garbane“. Atsakovė taip pat laiku ir tinkamai nevykdė teismo 2016 m. birželio 10 d. nutarties, kuria jai buvo laikinai uždrausta savo veikloje naudoti domeną www.garbana.lt, suteikiant prieigą prie elektroninės parduotuvės per domeną www.garbana.lt. Prekių ženklų naudojimas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu buvo užfiksuotas 2016 m. birželio 27 d. Įvertinus nurodytas aplinkybes, atsakovės veiksmai kvalifikuotini tyčiniais ir atitinkamai leidžiančiais reikalauti dviejų atlyginimo dydžių už leidimą naudotis ieškovo prekių ženklais, t.y. 6 000 Eur. Ši suma dėl dydžio pagrįstumo nereikalauja papildomo įrodinėjimo pagal PŽĮ 51 straipsnio 4 dalį, kadangi buvo pripažinta pačios atsakovės.Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė MB „Elektroninė parduotuvė“ nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 2 d. sprendimą nepakeistą, priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad prekių ženklai, priklausomai nuo juos sudarančių elementų ar elementų derinio išskirtinumo (ar neišskirtinumo), gali būti „stiprūs“ bei „silpni“. Tai lemia, kad vienų prekių ženklų skiriamoji (identifikacinė) funkcija bus „stipresnė“, kitų – „silpnesnė“. Nuo skiriamosios funkcijos „stiprumo“, be kita ko, priklauso kitų intelektinės nuosavybės objektų, tokių kaip prekių ženklų, juridinių asmenų pavadinimų panašumo vertinimas, t. y. atitinkamo prekių ženklo teisinės apsaugos „ribos“. Vadinamojo „stipraus“ prekių ženklo (t. y. sudaryto iš išskirtinių elementų ar elementų derinio) atveju kitų intelektinės nuosavybės objektų panašumo vertinimas bus griežtesnis negu tų, kurie sudaryti iš mažiau išskirtinių elementų ar jų derinio. Ženklo (ženklo elemento) „stiprumas“ ar „silpnumas“ ir yra lemianti aplinkybė, nusakanti, suteikianti išimtinių teisių į prekių ženklą ribas. Nagrinėjamoje byloje atsakovės žymuo www.garbana.lt ir ieškovo žymenys www.garbane.lt bei www.garbane.lt nėra tapatūs, o tam tikras jų panašumas, atsižvelgiant į tai, kad lyginami žymenys turi silpną skiriamąjį požymį, nėra pakankamas klaidinančiam ginčo žymenų panašumui konstatuoti. Tai pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tam tikrais atvejais, kada ženklo savininkas siekia vartotojus orientuoti į prekių, pažymėtų tuo ženklu, paskirtį, tam tikras rinkoje esančių ženklų panašumas (dėl nuorodos į prekių paskirtį) bus neišvengiamas, o vienas iš atitinkamos paskirties prekių gamintojų negali tam tikro elemento monopolizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2013). Nagrinėjamu atveju, ieškovas, naudodamas silpną skiriamąjį požymį turinčius žymenis, siekia vartotojus orientuoti į paslaugų, susijusių su plaukų priežiūra, paskirtį, todėl tam tikras ginčo žymenų panašumas (dėl nuorodos į šių paslaugų paskirtį) bus neišvengiamas, o ieškovas negali šio žymens monopolizuoti. Net jei manoma, jog vizualiai ir (ar) fonetiškai lyginami ženklai galėtų būti panašūs, Europos Sąjungos Bendrojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, jog konceptualūs skirtumai gali nuslopinti nagrinėjamų prekių ženklų vizualinius ir fonetinius panašumus. Taip būna, kai bent vienas iš nagrinėjamų prekių ženklų atitinkamos visuomenės požiūriu turi tokią aiškią ir apibrėžtą reikšmę, kad ši visuomenė gali ją iš karto suvokti. Todėl šioje byloje teismo konstatuoti ryškūs semantiniai skirtumai nuslopins silpną skiriamąjį požymį turinčių elementų vizualius ir (ar) fonetinius panašumus, kadangi ginčo ženklai turi aiškiais ir apibrėžtas ir abipusiais ryšiais nesusijusias reikšmės: ieškovo žymenys reiškia garbanotus plaukus turinčią merginą, o atsakovės naudojamas žymuo reiškia garbanotą plaukų sruogą, kurias vidutinis Lietuvos vartotojas iš karto suvoks. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, vien tik prekės ženklo ar įmonės pavadinimo panaudojimas nėra automatiškai pripažįstamas neteisėtu tokio žymens naudojimu ar nesąžiningu konkuravimu, o žymens (juridinio asmens pavadinimo ar prekės ženklo) savininkas gali uždrausti naudoti šį žymenį ne visais be išimties atvejais, o tik tada kai yra pažeidžiamos žymens funkcijos, kurios daro neigiamą poveikį šio žymens skiriamajam požymiui ar geram jo vardui, ir kai iš skelbimo gerai informuotas, protingas ir pastabus internete vartotojas negali ar sunkiai gali suprasti, ar skelbime nurodytos prekės ar paslaugos yra kilusios iš žymens savininko ar su juo ekonomiškai susijusios įmonės. ESTT išaiškino, jog gerą vardą turinčio prekių ženklo savininkas neturi teisės uždrausti, be kita ko, reklaminių pranešimų, kuriuos konkurentai rodo panaudodami šį prekių ženklą atitinkančius raktinius žodžius ir siūlydami ne paprasčiausią šio prekių ženklo prekių ar paslaugų imitaciją, o šio savininko prekėms ir paslaugoms alternatyvias prekes ir paslaugas, jei jais prekių ženklas nesilpninamas bei nejuodinamas ir ši esmės nepažeidžiamos šio prekių ženklo funkcijos. Ieškovas turėjo įrodyti ne tik tai, kad jo prekių ženklai yra žinomi, bet ir tai, kad jie buvo silpninami ar juodinami, tačiau ieškovas šių aplinkybių jokiais įrodymais nepagrindė. Vien ta aplinkybė, kad atsakovė, siūlydama ieškovo alternatyvias paslaugas, kai atsakovės skelbimuose nėra jokios nuorodos, kuri nukreiptų vartotojus į ieškovo el. parduotuvę, nepatvirtina, kad ieškovo prekių ženklai buvo silpninami bei juodinami ir iš esmės pažeidžiamos ieškovo prekių ženklų funkcijos. Įvedus Ieškovo žymenis į „Google“ paieškos sistemą, atsakovės skelbimas, kuriame nurodomas žymuo „garbana“, atsiranda rezultatuose tik dėl to, kad „Google“ paieškos sistema veikė ne „exact match“ (liet. tikslus atitikimas), bet standartiniu „broad match“ (liet. platus atitikimas) principu, kai buvo ieškomi ir tie skelbimai, kurie turi panašumų su ieškovo žymenimis. Todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovė raktažodžiams naudojo žymenį tapatų ieškovo. Tai, kad ieškovui pareiškus pretenzijas, tokį naudojimą atsakovė nutraukė per protingą laiką, savaime dar nereiškia, kad atsakovė pripažino neteisėtus veiksmus ir ginčo žymenų panašumą. Apeliantas neįrodė aplinkybės, kad atsakovė, veikdama kosmetikos platinimo rinkoje, žinojo ar galėjo žinoti, kokius prekių ženklus savo komercinėje veikloje naudoja toje pačioje rinkoje veikiantys rinkos subjektai. Apeliantas neįrodė kitų Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymui būtinų sąlygų, t.y. ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių faktinį vartotojų suklaidinimą, kuris yra būtinas pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką. Taip pat ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jam priklausančių prekių ženklų reputacijos (žinomumo) Lietuvoje. Teismas pagrįstai pripažino, jog atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų, kad ieškovas neįrodė žalos ir jos dydžio. Apeliantas nepateikė įrodymų, jog už būtent reikalaujamą ar panašaus dydžio mokestį jis yra kam nors suteikęs teisę naudotis jo prekių ženklu arba įrodymus, kad toks mokestis yra realus, atitinkantis ne tik ieškovo lūkesčius, bet ir rinkos sąlygas, paklausą bei protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus (licencines sutartis su kitais asmenimis, pasiūlymai ir kt.) kaip kad reikalaujama teismų praktikoje. Byloje nepateikta jokių faktinių aplinkybių ar įrodymų, kurie pagrįstų, jog atsakovė pripažino pažeidimo faktą, o pasiūlydama apeliantui leisti jam naudotis prekių ženklais už 3 000 Eur, įvertino ir padarytos žalos dydį. Atsakovė šią sumą pasiūlė už teisių į ieškovo prekių ženklus perleidimą, o ne už leidimą jais naudotis. Apeliantas šį pasiūlymą atmetė ir vėliau nurodė, kad parduotų ženklus už 100 000 Eur. Tai patvirtina, kad ieškinyje nurodomą 3 000 Eur kainą ieškovas iki ieškinio pateikimo vertino kaip savo prekių ženklų pirkimo-pardavimo kainą. Ieškovo prašoma žalos atlyginimo suma nėra pagrįsta, atsižvelgiant ir į atsakovės elgesį gavus pretenziją, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Be to, atsakovės kaltės forma, tyčia neįrodyta. Apelianto nurodytoje pirmos instancijos teismo 2016 m. liepos 20 d. nutartyje nustatyta, jog minėto teismo įpareigojimo įgyvendinimas reikalauja laiko, šiuo metu atsakovė yra nutraukusi teismo uždraustą ginčo domeno naudojimą, o laikotarpis, kai domenas buvo naudojamas, nėra ilgas, t. y. nepatvirtina piktybiško teismo nustatytų įpareigojimų nepaisymo. Taip pat teismas konstatavo, jog pateikti duomenys patvirtina, kad prieigos prie atsakovės elektroninės parduotuvės per domeną www.garbana.lt neliko. Todėl spręstina, kad tariamo pažeidimo veiksmai teismo pripažinti nutrauktais, ginčo domeno naudojimas buvo nutrauktas laikantis visų teisės normų reikalavimų, o atsakovės elgesys proceso metu buvo teisėtas. Darytina išvada, jog nėra teisinio pagrindo priteisti iš atsakovės ieškovo naudai turtinės žalos atlyginimą, kadangi nebuvo nustatytos visos būtinosios civilinės atsakomybės taikymo sąlygos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmos instancijos teismo sprendimas, kuriuo buvo atmestas ieškovo reikalavimas pripažinti atsakovės komercinėje veikloje naudojamą žymenį www.garbana.lt klaidinamai panašiu į ieškovo registruotus prekės ženklus „Garbanė.lt“ ir „Garbane.lt“, uždrausti atsakovei be ieškovo sutikimo komercinėje veikloje naudoti šį žymenį, pripažinti, jog atsakovė, naudodama domeną www.garbana.lt, atlieka nesąžiningos konkurencijos veiksmus, priteisti ieškovui iš atsakovės 6 055 Eur nuostolių, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovas yra 2012 m. vasario 24 d. registruotų nacionalinių prekių ženklų Garbanė.lt, reg. Nr. 64724, ir Garbane.lt, reg. Nr. 64723, savininkas. Atsakovė yra domeno www.garbana.lt, tačiau įregistruoto 2015 m. sausio 29 d., t.y. vėliau nei ieškovo prekių ženklas, valdytoja.

Dėl ieškovo prekių ženklų ir atsakovės naudojamo domeno klaidinamo panašumo

Pagal Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 2 punktą įregistruoto ženklo savininkas turi išimtinę teisę uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo komercinėje veikloje naudoti bet kokį žymenį, kuris yra tapatus įregistruotam ženklui tapačioms ar panašioms prekėms ir (ar) paslaugoms ar klaidinamai į jį panašus ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asocijavimą su įregistruotu ženklu. Pagrindinis klausimas, dėl kurio nesutaria ginčo šalys ir kuris keliamas apeliaciniame skunde, yra būtent ieškovo ženklų ir atsakovės valdomo domeno panašumo, dėl kurio yra (arba nėra) galimybė suklaidinti visuomenę, klausimas.Pirmos instancijos teismas, atlikęs ieškovo prekių ženklų „Garbane.lt“ ir „Garbanė.lt“ bei atsakovės naudojamo žymens www.garbana.lt vizualinį, fonetinį ir semantinį palyginimą, nusprendė, jog ieškovas neįrodė, kad atsakovės naudojamas žymuo yra klaidinamai panašus į ieškovo registruotus prekės ženklus, tapačioms ar panašioms prekėms ir (ar) paslaugoms žymėti, dėl ko kiltų galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asociaciją su ieškovo ženklu. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šia skundžiamo sprendimo išvada.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taip pat remiantis atitinkama Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, yra nurodyta, kad prekių ženklų teisės moksle ir teismų praktikoje yra vartojami terminai, tokie kaip „silpnas prekių ženklas“, „silpnas prekių ženklo elementas“, „stiprus prekių ženklas“, „stiprus prekių ženklo elementas“ Kai sprendžiama dėl ženklo (ar atitinkamo ženklo elemento) apsaugos apimties, inter alia dėl kito ženklo klaidinamo panašumo, būtent ženklo (ženklo elemento) „stiprumas“ ar „silpnumas“ ir yra aplinkybė, lemianti išimtinių teisių į prekių ženklą ribas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2012; kt.).Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog sprendžiant dėl prekių ženklo ir ginčijamo žymens klaidinamo panašumo, turi būti įvertinta visuomenės klaidinimo galimybė (ne faktinis klaidinimas); šis vertinimas turi būti atliekamas atsižvelgiant į tai, kaip atitinkamus žymenis, prekes ar paslaugas suvokia atitinkama visuomenės dalis, pagal visumą reikšmingų bylos aplinkybių; turi būti vertinamas ginčo žymenų ir prekių bei paslaugų panašumas, o išvada dėl suklaidinimo galimybės daroma įvertinus šių aspektų tarpusavio santykį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2013). Ginčo žymenys turi būti lyginami laikantis šių pagrindinių taisyklių: suklaidinimo galimybė turi būti vertinama žymenų vizualinio, fonetinio ir semantinio panašumo aspektais, atsižvelgiant į skiriamuosius ir dominuojančius žymenų komponentus, siekiant nustatyti bendrą jų sukuriamą įspūdį vidutiniam vartotojui. Vertinant žymenų panašumą turi būti atsižvelgiamam į tai, kad vartotojas paprastai neturi galimybės lyginti konkuruojančius žymenis, o išvadą dėl jų panašumo ar skirtingumo daro pagal bendrą jo atmintyje išlikusį įspūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264-969/2016; 2016 m. sausio 6 d. nutartos civilinėje byloje Nr. 3K-3-57-611/2016).Klausimui dėl klaidinančio panašumo išspręsti pagal analogiją (Civilinio kodekso 1.8 straipsnio 1 dalis) mutatis mutandis (su būtinaisiais pakeitimais) taikomi Metodiniai nurodymai dėl prekių ir paslaugų ženklų tapatumo bei panašumo nustatymo, patvirtinti Valstybinio patentų biuro 1996 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 28 (toliau tekste – ir Metodiniai nurodymai). Pagal Metodinių nurodymų 2.2 punktą ženklų panašumą lemia juose esančių elementų bendrumas. Panašumui turi įtakos sutampančių ir nesutampančių elementų santykis, taip pat jų svarba ženklų kompozicijoje. Bendriausias ženklų panašumo kriterijus yra bendras suvokimo įspūdis, kurį sukelia ženklas ir jo vaizdo prasmė, dėl ko vartotojai ūkinėje veikloje gali ženklus supainioti, nepaisant tam tikrų juos sudarančių elementų skirtumų.Nagrinėjamoje byloje ieškovo prekių ženklus ir atsakovės žymenį sudaro vienas žodis su tapačia šaknimi „garban“, kuris skiriasi tik galūne (balse), tai yra viena raide – ieškovo prekės ženklai baigiasi raidėmis „e“ ir „ė“, o atsakovės žymuo – raide „a“. Be to, abu žodžiai, tiek „garbanė“, tiek „garbana“ yra semantiškai labai panašūs, turi artimą reikšmę ir visada kelią tą pačią asociaciją su garbanotais plaukais. Aplinkybė, jog nagrinėjami prekių ženklai bei atsakovės naudojamas žymuo yra tik žodiniai, neapipavidalinti jokiais grafiniais ar spalviniais elementais, nereiškia, jog neturi būti vertinamas šių ženklų, kaip rašytinių žodžių, grafinis-vizualinis panašumas. Akcentuotina, kad abi ginčo šalys verčiasi analogiška paslauga – prekyba interneto parduotuvėje, taip pat prekiauja tapačiomis prekėmis – plaukų priežiūrai skirtomis ir kitomis kosmetinėmis prekėmis. Todėl vartotojai, ieškodami tokio pobūdžio prekių internete, pirmiausia reaguoja į jas platinančių asmenų pavadinimų žodinę išraišką bei šio žodžio vizualinę išraišką, o tai yra didžiausia tikimybė, jog vidutinis vartotojas pastebės tik du pirmus žodžio skiemenis bei įsimins tik bendrą jo keliamą asociaciją su garbanotų plaukų priežiūra.Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tiek ieškovo prekių ženkluose, tiek atsakovės žymenyje naudojamų žodžių pirmieji du skiemenys „gar-ba“ yra fonetiškai identiški, skiriasi tik paskutiniojo skiemens („-ne“, „-nė“, „-na“) paskutinė raidė (balsė). Be to, šių žymenų semantinė reikšmė yra artima. Nors ieškovo naudojami prekių ženklai ir nėra pripažinti plačiai žinomais Lietuvos Respublikoje, tačiau ieškovo pateiktas išrašas iš Valstybinės lietuvių kalbos komisijos tinklapio patvirtina, jog 2015 m. kovo 30 d. ieškovo interneto svetainės vardas garbane.lt buvo paminėtas tarp gražiausių interneto svetainės vardų, kurie buvo atrenkami balsavimo būdu. Todėl pripažintina, kad ieškovo prekių ženklą matė bei už jį balsavo ir potencialūs vartotojai, kurie tuo metu specialiai neieškojo ieškovo platinamų prekių, tačiau jie įsidėmėjo patį pavadinimą.Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje esantys duomenys patvirtina aukštą šalių teikiamų paslaugų bei žymenų panašumo laipsnį, todėl pripažintina, jog egzistuoja visuomenės suklaidinimo galimybė. Atsižvelgiant į šią išvadą, ieškovo prašymas pripažinti atsakovės komercinėje veikloje naudojamą žymenį www.garbana.lt klaidinamai panašiu į ieškovo registruotus prekės ženklus „Garbanė.lt“ ir „Garbane.lt“ yra tenkintinas.

Dėl nesąžiningos konkurencijos

Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, įskaitant savavališką naudojimą žymens, kuris yra tapatus ar panašus į kito ūkio subjekto pavadinimą, registruotą prekės ženklą ar neregistruotą plačiai žinomą prekės ženklą, ar kitą pirmumo teise naudojamą žymenį su skiriamuoju požymiu, jeigu tai sukelia ar tikėtina, kad gali sukelti painiavą su šiuo ūkio subjektu ar jo veikla, arba jeigu siekiama nesąžiningai pasinaudoti šio ūkio subjekto (jo ženklo ar žymens) reputacija, arba jeigu dėl to gali nukentėti šio ūkio subjekto (jo ženklo ar žymens) reputacija, arba jeigu dėl to gali susilpnėti šio ūkio subjekto naudojamo ženklo ar žymens skiriamasis požymis. Byloje nustatyta, kad ieškovo registruoti prekės ženklai buvo naudojami nuo 2012 m. jo veikloje, už vieną iš jų, kaip už gražiausią interneto svetainės vardą, balsavo tam tikras vartotojų procentas, taigi ieškovas susikūrė šį žymenį atpažįstančių ir jį su ieškovo paslaugomis siejančių klientų ratą. Antstolės 2016 m. gegužės 2 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, jog „Google“ paieškos sistemoje įvedus pavadinimus „garbane.lt“, „garbane“, www.garbane.lt, sistema pateikia pirmą nuorodą į tinklapį www.garbana.lt, siūlantį grožio produktus – kokybišką ir profesionalią kosmetiką, ir žemiau esančią, antrąją nuorodą į www.garbane.lt, profesionalios kosmetikos elektroninę parduotuvę. Pripažintina, kad atsakovė nuo 2015 m. pradėjusi naudoti domeną, kuris yra klaidinamai panašus į ieškovo prekės ženklus, naudojasi ieškovo įdirbiu ir reputacija, t. y. atlieka nesąžiningos konkurencijos veiksmus, draudžiamus pagal KĮ 15 straipsnio 1 dalies nuostatas. Todėl yra pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą uždrausti atsakovei be ieškovo sutikimo komercinėje veikloje naudotis žymenį www.garbana.lt., tačiau tik vykdant prekybą profesionalia kosmetika veidui, kūnui, plaukams, įdegio, dekoratyvine ir gydomąja kosmetika, dantų priežiūros priemonėmis, eteriniais aliejais, grožio aksesuarais ir kitomis prekėmis, skirtoms moterims, vyrams ir vaikams, t.y. analogiškomis ar tapačiomis prekėmis, pardavinėjamomis ieškovo internetinėje parduotuvėje, pasiekiamoje per ieškovo domeną „www.garbane.lt“.

Dėl žalos atlyginimo

PŽĮ 50 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad prekių ženklo savininkas, gindamas savo teises, įstatymų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti atlyginti turtinę žalą, įskaitant negautas pajamas ir kitas turėtas išlaidas. pagal PŽĮ 51 straipsnio 1 dalį turtinės žalos atlyginimo tvarką reglamentuoja Civilinis kodeksas ir šis įstatymas. Pagal šio straipsnio 4 dalį vietoj žalos (nuostolių), faktiškai atsiradusios dėl šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimo, atlyginimo šio įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikalauti atlyginimo, kuris turėjo būti sumokėtas, jeigu pažeidėjas būtų teisėtai naudojęs prekių ženklą (t. y. gavęs leidimą), o kai yra pažeidėjo tyčia ar didelis neatsargumas, – iki dviejų kartų didesnio šio atlyginimo. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovas 2016 m. gegužės 5 d. išsiuntė atsakovei pretenziją dėl neteisėto domeno vardo ir prekės ženklo naudojimo, kuria reikalavo iki 2016 m. gegužės 20 d. nutraukti elektroninės parduotuvės, pasiekiamos per domeną www.garbana.lt veiklą, bei iki 2016 m. gegužės 6 d. nebenaudoti „Adwords“ reklamoje žymenų, tapačių ar panašių į ieškovo prekės ženklus. Atsakovės atstovas 2016 m. gegužės 19 d. el. laišku siūlė ieškovui 3 000,00 Eur, kad domeną garbane.lt galėtų toliau naudoti be apribojimų. Ieškovas remdamasis šiuo atsakovės atstovo pasiūlymu prašo priteisti 6 055,00 Eur nuostolių.Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į jau nustatytas aplinkybes, jog atsakovės naudojamas domenas yra klaidinamai panašus į ieškovo prekių ženklus, t.y. jo naudojimas gali klaidinti vartotojus, darant žalą ieškovui bei jo prekių ženklui, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju konstatuotinos dvi iš keturių civilinės atsakomybės sąlygų – tai yra atsakovės kaltė ir neteisėti veiksmai, kurie pasireiškė savavališku žymens, kuris klaidinamai panašus į ieškovo įregistruotus prekės ženklus, naudojimu internetinės parduotuvės domeno pavadinime (Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CK 6.246 ir 6.248 straipsniai). Atsakovė nesutiko su ieškovo teiginiu, jog aukščiau cituotame jos atstovo el.laiške 3 000,00 Eur nurodyta suma buvo pasiūlymas už leidimą naudoti ieškovo prekių ženklus, teigdama, kad ši suma buvo siūloma už teisių į ieškovo prekių ženklus perleidimą, tačiau apeliantas šį atsakovės pasiūlymą atmetė ir vėliau nurodė, jog savo prekės ženklus parduotų už 100 000,00 Eur. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje esančių šalių laiškų turinys patvirtina, jog tarp ieškovo ir atsakovės vyko derybos dėl atlyginimo už prekių ženklo naudojimą. Aplinkybės, jog atsakovė nutraukė raktažodžių, tapačių ieškovo prekių ženklams, naudojimą „Google“ paieškos sistemoje, taip pat siūlė ieškovui 3 000,00 Eur už tolesnį domeno garbane.lt naudojimą be apribojimų, leidžia daryti išvadą, jog atsakovė pripažino savo daromą pažeidimą ir ieškovės prekių ženklo naudojimą įvertino 3 000,00 Eur. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog nurodyta suma būtų siūloma už paties prekių ženklo pardavimą, jog ieškovas būtų prašęs didesnės sumos. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į atsakovės veiksmus po ieškovo pretenzijos gavimo, tai yra į tai, kad atsakovė nutraukė raktažodžių, tapačių ieškovo prekių ženklams, naudojimą, sprendžia, kad ieškovo reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo tenkintinas iš dalies ir jam priteistina iš atsakovės 3 000,00 Eur nuostolių suma. Taip pat pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir 6.210 straipsnio 2 dalį ieškovui iš atsakovės priteistinos 6 procentų metinės palūkanos nuo priteisto sumos.Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai nepripažino atsakovės naudojamo žymens klaidinamai panašiu į ieškovo prekės ženklus, taip pat nepagrįstai nepriteisė ieškovui iš atsakovės dalies prašomų nuostolių atlyginimo. Aukščiau nustatyti materialinės teisės normų pažeidimai yra pagrindas tenkinti ieškovo apeliacinį skundą ir panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą, ieškovo ieškinį tenkinant iš dalies.Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos nagrinėti iš naujo, pakeičia teismo sprendimą ar priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Nagrinėjamoje byloje ieškovas sumokėjo 85,25 Eur už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, 167 Eur žyminio mokesčio, 805,00 Eur už advokato pagalbą. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Kadangi ieškovo neturtiniai reikalavimai buvo patenkinti visiškai, o turtinių reikalavimų 50 proc., ieškovui iš atsakovės priteistinas 99,00 Eur žyminis mokestis, 402,50 Eur už advokato teisinę pagalbą ir 42,63 Eur už antstolio konstatavimo protokolus.Ieškovas taip pat sumokėjo 136 Eur žyminio mokesčio ir 242 Eur advokatui už apeliacinį skundą. Kadangi ieškovo apeliacinis skundas buvo patenkintas iš dalies, jam priteistina iš atsakovės 68 Eur žyminio mokesčio ir 121 Eur už advokato pagalbą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškovo P. R. ieškinį atsakovei MB „Elektroninė parduotuvė“ tenkinti iš dalies.

Pripažinti atsakovės MB „Elektroninė parduotuvė“ naudojamą žymenį www.garbana.lt klaidinamai panašiu į ieškovo P. R. registruotus prekių ženklus „Garbanė.lt“ ir „Garbane.lt“.

Uždrausti atsakovei MB „Elektroninė parduotuvė“ be ieškovo P. R. sutikimo komercinėje veikloje naudoti žymenis www.garbana.lt, tačiau tik vykdant prekybą profesionalia kosmetika veidui, kūnui, plaukams, įdegio, dekoratyvine ir gydomąja kosmetika, dantų priežiūros priemonėmis, eteriniais aliejais, grožio aksesuarais ir kitomis prekėmis, skirtoms moterims, vyrams ir vaikams, t.y. analogiškomis ar tapačiomis prekėmis, pardavinėjamomis ieškovo internetinėje parduotuvėje, pasiekiamoje per ieškovo domeną „www.garbane.lt“.

Pripažinti, kad atsakovas MB „Elektroninė parduotuvė“, naudodama domeną www.garbana.lt, ir prekiaudamas analogiškomis ar tapačiomis prekėmis, pardavinėjamomis ieškovo internetinėje parduotuvėje, pasiekiamoje per ieškovo domeną www.garbane.lt atlieka nesąžiningos konkurencijos veiksmus.

Priteisti ieškovui P. R. iš atsakovės MB „Elektroninė parduotuvė“ 3 000,00 Eur nuostolių, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. birželio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 99,00 Eur žyminio mokesčio, 402,50 Eur už advokato teisinę pagalbą ir 42,63 Eur už antstolio konstatavimo protokolus.

Priteisti ieškovui P. R. iš atsakovės MB „Elektroninė parduotuvė“ 68,00 Eur žyminio mokesčio ir 121,00 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.