Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. N. ieškinį atsakovui P. D. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. 2023-02-24 vykusio teismo posėdžio metu duodamas paaiškinimus, ieškovas nurodė, kad 2022-07-08 atsakovui buvo perduotas automobilis Mazda su tikslu parduoti, sutarė, kad automobilio kaina – 20000 litų. Automobilis atsakovui patiko, buvo pasirašytas susitarimas dėl automobilio perdavimo. Po kurio laiko, kai atidavė automobilį, kadangi šalių žemės sklypai (duomenys neskelbtini) kaime ribojosi, atsakovas pasiūlė atiduoti savo dalį žemės sklypo kaip atsiskaitymą už automobilį. Pasiūlyta žemės sklypo dalis buvo adekvati automobilio kainai, todėl ieškovas sutiko. Tada atsakovas perkėlė tvorą (maždaug 3 metrus perkėlė tvorą, maždaug 3 arai žemės ieškovui buvo perduota) ir toliau ieškovas ta žemės sklypo dalimi naudojosi, ant tos sklypo dalies pradėjo statyti pirtį. Netikėtai sužinojo, kad atsakovas, jo neinformavęs, apie 2010 metais, pardavė savo žemės sklypus, tame tarpe ir tą žemės sklypo dalį, kurią buvo perdavęs naudotis ieškovui. Ieškovui perduota naudotis žemės sklypo dalis liko nesutvarkyta teisiškai, todėl ieškovas kreipėsi į atsakovą prašydamas spręsti žemės įforminimo pagal faktinį naudojimą sutvarkymo klausimus. Ieškovas nurodė, kad šiai dienai savo žemės sklypą yra pardavęs – pardavė žemės sklypą pagal teisiškai įregistruotas ribas, pirkėjui tiko, nes tas pats pirkėjas, kiek žino, nupirko ir buvusį atsakovo sklypą. Ieškovas taip pat paaiškino, kad jis 20000 litų, kuriuos turėjo sumokėti atsakovas, už automobilį yra sumokėjęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ (su įmone atsiskaitė savais pinigais), turbūt 2003 metais. Ieškovas patvirtino, kad 20 000 litų tiesiogiai atsakovui jis niekada nėra mokėjęs už žemės sklypo dalį.

5. 2023-02-24 vykusio teismo posėdžio metu duodamas paaiškinimus, atsakovas nurodė, kad į bylą pateikto 2012-07-24 rašytinio įsipareigojimo niekada nepasirašė, minėtame įsipareigojime nurodytos 20 000 Lt sumos iš ieškovo nėra gavęs. Mano, kad į bylą pateikta rašytinio įsipareigojimo kopija, kurioje yra jo parašas, suklastota. Atsakovas patvirtino, kad buvo pasirašęs su UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos ieškovo, susitarimą dėl ketinimo įsigyti automobilį Mazda, tačiau šio automobilio nuosavybės teisės jo vardu niekada nebuvo perregistruotas, nors atsakovas ne kartą prašė, kad ieškovas tai padarytų po to, kai perdavė ieškovui naudotis jam priklausiusią žemės sklypo dalį (apie 3 arus). Kadangi ieškovas automobilio nuosavybės teisių jo vardu neperregistravo, jis dėl to ir nesiėmė tvarkyti žemės sklypo dalies įforminimo ieškovo vardu dokumentų. Atsakovas nurodė, kad automobilis Mazda iki šiol yra registruotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, dėl nesutvarkytų automobilio dokumentų jis juo jau seniai negali naudotis. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovas jo apie tai, kad būtų sumokėjęs už atsakovą 20000 litų UAB „(duomenys neskelbtini)“, niekada neinformavo ir tai patvirtinančių dokumentų nepateikė. Nurodė, kad 2022-04-28 gavo iš ieškovo raštišką pretenziją, kad turi sumokėti ieškovui 20000 Lt sumą (5 792,40 Eur) už automobilį; atsakydamas į šią pretenziją, paprašė ieškovo pateikti dokumentą, kuriuo remiantis ieškovas reikalauja tokios sumos sumokėjimo, tačiau ieškovas pateikė tik byloje esančią rašytinio įsipareigojimo kopiją, kurios atsakovas nėra pasirašęs.

6. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas pareikšto ieškinio reikalavimus palaikė, prašė tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas

8. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas iš atsakovo 2001-04-14 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgijo žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,148 ha (toliau – ir žemės sklypas), kurį ieškovas 2021-12-17 pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė A. C. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovas A. C. pardavė tokio pačio dydžio žemės sklypą, kokį buvo įsigijęs iš atsakovo 2001-04-14 pirkimo-pardavimo sutartimi. Ieškovas byloje nurodė, kad jis faktiškai valdė didesnę žemės sklypo dalį nei buvo įsigijęs iš atsakovo 2001-04-14 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi, nes 2002 metais atsakovas ieškovui buvo perdavęs valdyti ir naudotis papildomą žemės sklypo dalį – apie 3 arus (dėl to šalių sutartimu buvo perkelta tvora), dėl kurios sutvarkymo (ribų patikslinimo parengiant amalgamacijos projektą, įforminimo ieškovo vardu) ir buvo sudarytas 2012-07-24 susitarimas su atsakovu.

9. Ieškovas ieškinio reikalavimą atsakovui grindžia į byla pateikta 2012-07-24 rašytinio įsipareigojimo kopija (b. l. 3), kurioje nurodoma, kad atsakovas įsipareigoja ieškovui sutvarkyti atsakovui priklausiusią žemės dalį (taip, kaip šiuo metu pastatyta tvora) (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas, ginčo žemės sklypas); minėtu įsipareigojimu patvirtinama, kad pinigus už žemę atsakovas yra gavęs sumoje 20 000,00 (dvidešimt tūkstančių litų) (5 792,40 Eur) ir nurodoma, kad neįvykdžius įsipareigojimo pinigus atsakovas grąžins po pareikalavimo. Atsakovas nurodė, kad jo parašas minėtame rašytiniame įsipareigojime yra suklastotas ir jis pats tokio įsipareigojimo ieškovui niekada nepasirašė. Teismas 2022-10-27 nutartimi įpareigojo ieškovą pateikti teismui 2012-07-24 rašytinio įsipareigojimo originalą. Ieškovas pateiktuose rašytiniuose įrodymuose nurodė, kad jis 2012-07-24 rašytinio įsipareigojimo originalo, iš kurio yra kildinamas ieškinio reikalavimas, fiziškai neturi, kadangi jis yra sunaikintas dar 2018 m. ginčo žemės sklype buvusiame ir ieškovui nuosavybės teise priklausiusiame pastate – gyvenamajame name įvykusio gaisro metu. Kadangi į bylą nėra pateikto rašytinio įsipareigojimo originalo, nėra galimybės patikrinti atsakovo parašo minėtame dokumente tikrumo.

10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kai nėra dokumento originalo, o tik kopija, teismas sprendžia, ar kopiją pripažinti įrodymu, ir vertina jos įrodomąją reikšmę nustatydamas bylos faktines aplinkybes. Kai dokumento originalas neišlikęs, jo kopija teismo gali būti pripažįstama įrodymu, atsižvelgiant į tai, kaip šioje kopijoje esantys duomenys dera ir ar neprieštarauja kitoms bylos aplinkybėms bei kitiems įrodymų duomenims, ar kiti bylos įrodymai nepaneigia kopijoje išdėstytų duomenų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-469/2016 41 punktą, 2017 m. kovo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-86-415/2017 32 punktą).

11. Pažymėtina, kad atsakovas, dar iki ieškovo kreipimosi į teismą, atsakydamas į 2022 m. balandžio mėn. ieškovo pretenzijas dėl 5 792,40 eurų skolos sumokėjimo, nurodė, kad ieškovo nurodomo turinio įsipareigojimo, kurio kopija atsakovui buvo pateikta kaip priedas prie pretenzijos, nėra pasirašęs (2022-05-03 atsakovo pakartotinis atsakymas į pretenziją). Taip pat atsakovas kategoriškai neigė 2012-07-24 įsipareigojimo, iš kurio ieškovas kildina ieškinio reikalavimą, pasirašymą ir duodamas teismui paaiškinimus 2023-02-24 teismo posėdžio metu. Tuo tarpu ieškovas 2012-07-24 rašytinio įsipareigojimo pasirašymo faktą įrodinėjo liudytojos K. L. parodymais, tačiau minėta liudytoja, nors teigė, jog dalyvavo 2012 m. liepos mėnesį šalių susitikimo, vykusio (duomenys neskelbtini), metu, tačiau parodė, jog konkretaus šio susitikimo metu pasirašyto susitarimo sąlygų nemačiusi, todėl minėtos liudytojos parodymai nepatvirtina į bylą pateikto 2012-07-24 rašytinio įsipareigojimo kopijos tikrumo ir konkretaus turinio dokumento sudarymo fakto. Teismas pažymi, kad ieškovo pozicija dėl 2012-07-24 įsipareigojimo sąlygų nebuvo nuosekli: ieškovas ieškinyje nurodė, kad minėtu įsipareigojimu atsakovas patvirtino už žemės sklypo dalį gavęs 20 000 Lt sumą, tuo tarpu duodamas paaiškinimus teisme (2023-02-24), ieškovas jau teigė, kad 20 000 Lt už žemę jis atsakovui niekada neperdavė ir atsakovas 20 000 Lt iš ieškovo nėra gavęs, ieškovas nurodė, kad 20 000 Lt suma, nurodyta minėtame įsipareigojime, iš tikrųjų yra suma, kurią ieškovas sumokėjo už atsakovą UAB „(duomenys neskelbtini)“ už atsakovui 2002 metais perduotą naudoti automobilį Mazda 626, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas, vadovaudamasis 160 straipsnio 3 punktu, nurodė ieškovui pateikti įrodymus, galinčius patvirtinti ieškovo nurodomas aplinkybes, tačiau ieškovas jokių įrodymų, galinčių patvirtinti 20 000 Lt sumos sumokėjimo už automobilį faktą UAB „(duomenys neskelbtini)“, teismui nepateikė, todėl teismas ieškovo nurodytą aplinkybę dėl 20 000 Lt sumos sumokėjimo už atsakovą UAB „(duomenys neskelbtini)“ laiko neįrodyta (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

12. Byloje nustatyta, kad ieškovas laikotarpiu nuo 1998-12-17 iki 2006-12-27 buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, laikotarpiu nuo 1997-05-22 iki 2011-07-18 ieškovas buvo ir šios įmonės akcininku; (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ likviduotas dėl bankroto ir išregistruotas (b. l. 112-115). Ieškovas į bylą pateikė 2022-07-08 susitarimą, sudarytą tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamo jo vadovo ieškovo A. N., ir atsakovo, kuriame nurodyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja parduoti atsakovui lengvąjį automobilį MAZDA 626, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sidabrinės spalvos, 1997 metų, už 20000 Lt sumą, o atsakovas įsipareigoja sumokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ visą sumą iki 2003-03-01; nurodoma, kad automobilis perduodamas pirkėjui naudoti nuo 2002-07-08. Nors ieškovas byloje teigė, kad būtent jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo už atsakovui perduotą naudoti automobilį, tačiau nurodė, kad minėtas automobilis ieškovo vardu nuosavybės teise jam būnant įmonės vadovu nebuvo įregistruotas ir negalėjo paaiškinti, kodėl to nebuvo padaryta, jeigu, kaip teigė ieškovas, už automobilį su pardavėju buvo pilnai atsiskaityta. Tuo tarpu atsakovas, duodamas paaiškinimus teisme, nurodė, kad jis netvarkė ieškovui faktiškai perduotos žemės sklypo dalies įforminimo ieškovo vardu dokumentų (kol dar nebuvo pardavęs žemės sklypo), nes laukė, kol ieškovas sutvarkys automobilio perdavimo nuosavybės teise dokumentus, tačiau iki šios dienos automobilis atsakovo vardu nuosavybės teise nėra įregistruotas.

13. Teismas, spręsdamas, ar į bylą pateiktą 2012-07-24 rašytinio įsipareigojimo kopiją pripažinti įrodymu, atsižvelgia į tai, kad byloje nėra įrodymų, kad būtent šio rašytinio įsipareigojimo originalas buvo 2018 m. ginčo žemės sklype ieškovui nuosavybės teise gyvenamajame name įvykusio gaisro metu. Taip pat teismas įvertina tai, kad ieškovas negalėjo konkrečiai paaiškinti, kada, kokiu būdu padarė į bylą pateikto rašytinio įsipareigojimo kopiją, taigi kopijos padarymo šaltinis yra neaiškus, be to, ant į bylą pateiktos minėto dokumento kopijos šalia atsakovo parašo aiškiai matomi spausdinto teksto fragmentai, kurių žymių atsiradimo ant dokumento nei ieškovas, nei atsakovas negalėjo paaiškinti. Teismas pastebi, kad dokumentą skenuojant ar fotografuojant tokių teksto likučių atsiradimas yra mažai tikėtinas. Be to, teismui kyla pagrįstų abejonių, kad atsakovas galėjo pasirašyti 2012-07-24 dokumentą ir dėl to, jog minėtame dokumente yra nurodyta tikrovės neatitinkanti aplinkybė apie 20 000 Lt sumos už žemę gavimą, todėl abejotina, kad atsakovas, veikdamas kaip protingas ir atidus asmuo, būtų turėjęs pagrindą ir interesą patvirtinti tai, ko jis nėra gavęs. Teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes, nutaria nepripažinti į bylą pateiktos 2012-07-24 rašytinio įsipareigojimo kopijos įrodymu. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas ieškinio reikalavimą kildina iš 2012-07-24 susitarimo, kurio originalas nėra išlikęs, atsakovui neigiant tokio susitarimo (įsipareigojimo) pasirašymo faktą ir pateiktą dokumento kopiją teismui nepripažinus įrodymu, teismas daro išvadą, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų ieškovo pareikšto reikalavimo atsakovui dėl 5 792,40 eurų skolos priteisimo faktinį pagrindą, todėl jo neįrodžius, ieškovo reikalavimas atmestinas.

14. Teismas papildomai pažymi, kad byloje tarp šalių nebuvo ginčo dėl to, kad 2012-07-24 įsipareigojime nurodyta žemės sklypo dalis rašytiniame įsipareigojime nurodytą jo sudarymo dieną, t. y. 2012-07-24, atsakovui nuosavybės teise nepriklausė, atsakovas šią žemės sklypo dalį, kuri buvo faktiškai naudojama ieškovo, buvo perleidęs trečiajam asmeniui, taigi atsakovas, nebūdamas žemės sklypo dalies savininku, neturėjo teisės atlikti jokių veiksmų dėl šios žemės sklypo dalies įforminimo ieškovo vardu (CK 4.37 straipsnio 2 dalis). Be to, teismo vertinimu, iš rašytinio įsipareigojimo (jeigu šį įsipareigojimą būtų galima vertinti kaip pasirašytą atsakovo) turinio negalima nustatyti, kokius konkrečius veiksmus atsakovas turėjo atlikti, kad žemės sklypą būtų galima laikyti sutvarkytu ir kad atsakovas būtų turėjęs pagrindą ir įgaliojimus tokius veiksmus esamoje situacijoje (kai žemės sklypo dalis perleista naujam savininkui) atlikti. Tokiu būdu, net jei teismas pripažintų, jog pakanka duomenų nuspręsti, kad nurodyto turinio įsipareigojimą atsakovas pasirašė, nebūtų galima pripažinti nurodyto turinio šalių susitarimo sudarytu, nes nėra aiškus tokio susitarimo dalykas, kas yra esminė sąlyga susitarimo galiojimui pagal CK 6.162 straipsnio 2 dalį, CK 6.3 straipsnį. Be to, abi ginčo šalys paneigė susitarimo sąlygos dėl įsipareigojime nurodytos 20 000 litų sumos sumokėjimo atsakovui egzistavimą, todėl susitarimą laikant nesudarytu nesant aiškiai apibrėžto susitarimo dalyko, nebūtų pagrindo spręsti dėl įsipareigojime nurodytos sumos grąžinimo, nes įsipareigojime nurodyta suma atsakovui nebuvo perduota.

15. Išanalizavęs ir įvertinęs visą bylos medžiagą, teismas daro išvadą, kad ieškovas neįrodė reikalavimo teisės į 5 792,40 eurų skolą egzistavimo pagrindo, todėl ieškovo reikalavimas atsakovui dėl 5 792,40 eurų skolos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas (CK 6.1, 6.3 straipsniai, CPK 178, 185 straipsniai). Atmetus pagrindinį ieškinio reikalavimą dėl skolos priteisimo, atmestinas ir išvestinis reikalavimas dėl 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų iš atsakovo priteisimo.

16. Teismas pažymi, kad pagal į bylą pateiktus duomenis, esamoje ginčo situacijoje teismas neturi pagrindo įvertinti ieškinio senaties termino taikymo ar netaikymo, nes ieškovas byloje neįrodinėjo, kad pagal 2012-07-24 rašytinį įsipareigojimą ar anksčiau buvo gavęs 20 000 Lt sumą iš atsakovo, todėl su minėtu rašytiniu įsipareigojimu nesietina atsakovo prievolė grąžinti 5 792,40 eurų skolą, tuo tarpu kitų duomenų, kurie patvirtintų atsakovo prievolės grąžinti ieškovui 5 792,40 eurų sumą egzistavimą (atsiradimo pagrindą), ieškovas nepateikė (duomenų apie tai, kada, kokiomis konkrečiomis aplinkybėmis įvykdė prievolę už atsakovą UAB „(duomenys neskelbtini)“).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

17. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Vadovaujantis paminėta įstatymine nuostata, ieškinį atmetus, atsakovas turi teisę į jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo reikalauti iš ieškovo. Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovas patyrė 3 448,50 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų.

18. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (akto redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20). Įvertinęs bylos pobūdį ir sudėtingumą, teismui pateiktų procesinių dokumentų pobūdį ir kiekį, vykusių teismo posėdžių trukmę, teismas, vadovaudamasis paminėtų Rekomendacijų nuostatomis, sprendžia, kad atsakovo patirtos advokato teisinės pagalbos išlaidas atitinka minėtas rekomendacijas ir mažinti jų nėra pagrindo. Išdėstyto pagrindu atsakovui iš ieškovo priteistina 3 448,50 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų.

19. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje sudaro 13,44 Eur, todėl, ieškinį atmetus, yra pagrindas priteisti iš ieškovo 13,44 Eur pašto išlaidų valstybei (CPK 96 str. 2 d., 92 str., 88 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268 ir 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 3 448,50 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovui P. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovo A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 13,44 Eur (trylika eurų 44 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų byloje siuntimu, valstybės naudai. Išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5662, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.