Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta: (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta: (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. J. kaltinamas tuo, kad vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: 2024 metų gruodžio 20 dieną, apie 21.50 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu, pažymėtu (duomenys neskelbtini) numeriu, vairavo jam priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai alkoholio matuokliu DRAGER 7510 ARRF-0145 jam nustatytas 2,09 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis E. J. apklausiamas teisme dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai. Nurodė, kad 2024 m. gruodžio 20 dieną po darbo su kolegomis išgėrinėjo ir kolega paprašė jo jį parvežti iki namų. Kadangi buvo apsvaigęs nuo alkoholio, neįvertino situacijos, tai sutiko. Pravežė jį namo ir grįžtant sustabdė policija. Alkoholį vartojo darbo vietoje po darbo ir planavo grįžti pas ūkininką, nes ten gyvena dar vienas bendradarbis, pas kurį būtų pasilikęs nakvoti. Jautėsi apsvaigęs ir prisimena, kad jam buvo nustatytas 2,09 promilių neblaivumas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir LR BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamajam inkriminuojama veika be kaltinamojo prisipažinimo bei parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu, įrodyta kitais byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2024 m. gruodžio 20 d. E. J. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, bei alkotesteriu DRAGER 7510 ARRF-0145 6, pirmuoju tikrinimu 21 val. 53 min. nustatytas 2,09 promilių, antruoju tikrinimu 22 val. 13 min. - 2,20 promilių neblaivumas (b. l. 24).

Iš apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vieta atitinka kaltinime nurodytą vietą, kurioje kaltinamasis vairavo transporto priemonę neblaivus (b. l. 8-19). Šis apžiūros protokolas taip pat sutampa su kaltinime nurodytomis įvykio aplinkybėmis.

Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad E. J. suvokė, kad yra neblaivus ir negali vairuoti transporto priemonės, tačiau vis tiek ją vairavo suvokdamas pavojingos veikos pobūdį. Kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau -– BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, nes atitinka visus šios nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Teismo posėdžio metu išreikštas G. J. prašymas atiduoti kaltinamąjį jos atsakomybėn pagal laidavimą be užstato. Iš laiduotojo ir kaltinamojo paaiškinimų nustatyta, kad kaltinamasis yra laiduotojos sūnus. Pasak laiduotojos, ji sugebės daryti tinkamą įtaką kaltinamajam, kad šis daugiau nenusikalstų. Iš byloje esančios įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų matyti, kad G. J. neteista. Administracinių nusižengimo duomenys patvirtina, kad galiojančių administracinių nuobaudų G. J. neturi. Visos šios aplinkybės rodo, kad G. J. yra verta pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.

Kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai įvertino savo elgesį. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. E. J. anksčiau neteistas, administracine tvarka, baustas už pažeidimą, kuris nesusijęs su eismo saugumu. Be to, ši nuobauda nebegalioja. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys daugiau nusikalstamų veikų. Teismas, įvertinęs G. J. kaip laiduotoją charakterizuojančią medžiagą, jos artimus santykius su kaltinamuoju, asmenines savybes, sprendžia, kad G. J. yra verta teismo pasitikėjimo ir tinkama laiduotoja, galinti daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, todėl yra pagrindas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį G. J. atsakomybei.

Įvertinus laiduotoja prašančios būti G. J. asmenybę, jos nurodytą sunkią turtinę padėtį ir kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, teismas sprendžia, kad laidavimas nustatytinas be užstato.

Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, todėl laidavimas nustatytinas 1 metų ir 6 mėnesių terminui.

Atleidęs asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės teismas gali spręsti klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonių, įskaitant ir uždraudimo naudotis specialia teise, taikymo. BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui nuo vienerių iki penkerių metų naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. Šiuo atveju kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Jo padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. Kita vertus, nusikalstama veika jokie padariniai sukelti nebuvo, dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamasis prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi, todėl spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant kaltinamajam naudotis teise vairuoti transporto priemones – 1 metų ir 6 mėnesių laikotarpiui.

Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę, t. y. nuo dienos, kada buvo pritaikyta BPK 120 straipsnyje numatyta kardomoji priemonė, t. y. dokumento – vairuotojo pažymėjimo, paėmimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Šiuo atveju – nuo 2024 m. gruodžio 21 d.

Bylos duomenimis automobilis „(duomenys neskelbtini)“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso kaltinamajam. BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Minėta transporto priemonė turi ekonominę vertę, ją naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikaltimų darymui, transporto priemonę būtina konfiskuoti. Pagal LAT formuojamą praktiką, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymas paliekamas teismo nuožiūrai (LAT nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-1073/2018). Sprendžiant dėl konfiskavimo taikymo svarbu, kad taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltinamojo atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų taikymas bus išimtinai neproporcingas.

Pagal BK 72 straipsnio 1 dalies nuostatas turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ir jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų įstatyme nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Byloje nustatyta, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso kaltinamajam E. J., todėl yra sąlygos taikyti BK 72 straipsnį ir konfiskuoti šią transporto priemonę, saugomą UAB "KV Group" aikštelėje, kaip nusikaltimo padarymo priemonę.

Taip pat kaltinamajam skirtina 20 MGL dydžio įmoka į nukentėjusiųjų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas).

Ikiteisminio tyrimo metu A. B. buvo skirta kardomosios priemonės – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas, specialiosios teisės vairuoti sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 52–55) – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus paimtas dokumentas perduotinas teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai – VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,

nusprendė:

E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą ir bylą nutraukti, perduodant E. J. laiduotojos G. J., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą be užstato.

Laidavimo terminą nustatyti 1 metus ir 6 mėnesius.

Išaiškinti E. J., kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra sąlyginio pobūdžio. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galios ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Laiduotojai G. J. išaiškintina, kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Skirti E. J. baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL (1 000 Eur) įmoką į Nukentėjusiųjų asmenų fondą.

Išaiškintina, kad įmoka per keturis mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta į atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT14 4040 0636 1000 0390, kaip gavėją nurodant Lietuvos Respublikos Teisingumo ministeriją, taip pat nurodant mokėtojo, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą. Jeigu per teismo nustatytą terminą įmoka nėra sumokama, teisingumo ministerija kreipiasi dėl priverstinio paskirtos įmokos išieškojimo į antstolį.

Paskirti E. J. baudžiamojo poveikio priemonę uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 metų ir 6 mėnesių laikotarpiui nuo 2024 m. gruodžio 21 d.

Konfiskuoti E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.