Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovei O. M. dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Teismo posėdžio metu atsakovė su ieškiniu sutinka iš dalies. Pripažįsta, kad sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas ieškovo automobilis, sutinka atlyginti realias jo remonto sąnaudas. Paaiškino, kad įvykio metu dėl susiklosčiusių aplinkybių buvo priversta vairuoti automobilį, kadangi tuomečiam draugui ieškovo sūnui buvo atimta teisė vairuoti. Pažymėjo, kad vairavimo stažas yra mažas, prieš įvykstant įvykiui jautėsi prastai, kadangi važiuojant automobilyje su ieškovo sūnumi apsipyko, todėl laiko, kad dėl įvykusio eismo įvykio dalis kaltės tenka ir ieškovo pusei. Taip pat nurodė, kad ieškovo reikalaujama suma yra per didelė, nurodytos dalių kainos yra užaukštintos: domėjosi, jog sudaužytą žibintą galima nupirkti už 100 Eur, kai tuo tarpu ieškovas reikalauja 600 Eur. Laiko, kad pateiktu ieškiniu siekiama pasipelnyti.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas V. S. paaiškino, kad rūpinasi apgadinto automobilio remontu. Pažymėjo, kad pradėjus ieškoti automobilio dalių paaiškėjo, jog remonto kaštai realiai bus net didesni nei prašoma priteisti suma, kadangi originalios šio modelio automobilio dalys yra brangios.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2016-02-19 21.15 val. Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas ieškovui priklausantis automobilis „BMW 530d“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu ieškovo automobilį vairavo ir dėl eismo įvykio kalta buvo pripažinta atsakovė O. M.. Eismo įvykio metu buvo sugadinti ieškovui priklausančio automobilio priekinis buferis, priekinis žibintas ir automobilio gaubtas. Iš 2016-03-08 UAB „Pajūrio Autorika“ vertinimo ataskaitos Nr. 20160308-2 matyti, kad automobilio „BMW 530d“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atstatomojo remonto kaštai sudarys 1304,96 Eur.

Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp šalių ginčas kilo iš deliktinių teisinių santykių. Vadovaujantis CK 6.245 straipsnio 1 dalimi, civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas, o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas. Tam, kad atsirastų deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina įrodyti visas atsakomybės sąlygas: neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs ieškovas privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246 str., 6.247 str., 6.249 str.). CK 6.263 straipsnyje suformuluotoje deliktinės civilinės atsakomybės nuostatoje įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 str. 2 d.). Civilinės atsakomybės taikymo sąlygų egzistavimą turi įrodyti ieškovas, prašantis taikyti atsakovui civilinę atsakomybę (CPK 178 str.).

Nagrinėjamu atveju atsakovė pripažįsta savo kaltę dėl eismo įvykio, dėl jos neatidaus ir nerūpestingo elgesio buvo apgadinta ieškovo transporto priemonė, tokiu būdu ieškovui padaryta žala, todėl spręstina, kad yra visos sąlygos atsakovės deliktinei atsakomybei konstatuoti (CK 6.246 str., 6.247 str.). Byloje ginčas iš esmės kilo dėl atlygintinos žalos dydžio.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 str.), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Civilinėse bylose dėl žalos atlyginimo žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį visais atvejais turi įrodyti ieškovas (CPK 12, 178 str.).

Taigi, žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto su(ap)gadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas. Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodo, kad apgadinto automobilio „BMW 530d“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remontas dar nėra atliktas, turtas neatkurtas po sugadinimo ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, todėl padarytos žalos dydžiui pagrįsti pateikė 2016-03-08 UAB „Pajūrio Autorika“ vertinimo ataskaitą Nr. 20160308-2, parengtą vadovaujantis atkuriamosios vertės metodu parengtais apskaičiavimais.

Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu; svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Atkuriamosios vertės (kaštų) nustatymas – vienas Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nurodytų turto vertinimo metodų, jo pagrindas – skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo (sugadinimo) metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo (sugadinimo) metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012; 2012 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2012; kt.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senatas 2000-06-16 nutarime Nr. 27 „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje nagrinėjant civilines bylas dėl atlyginimo turtinės žalos, padarytos eismo įvykio metu“ (publikuotas Teismų praktika Nr. 13, 2000 m.) nurodyta, kad žalos atlyginimo dydis dėl transporto priemonės apgadinimo, kai jos atkūrimas (remontas) yra ekonomiškai tikslingas, nustatomas pagal turėtas remonto išlaidas; jeigu transporto priemonė nesuremontuota, atlyginami apskaičiuoti transporto priemonės atkūrimo (remonto) kaštai (18 punktas); kai transporto priemonės atkūrimas (remontas) yra ekonomiškai netikslingas, žalos atlyginimo dydis dėl transporto priemonės sunaikinimo nustatomas pagal sunaikintos transporto priemonės rinkos vertę iki sunaikinimo, kuri apskaičiuojama pagal transporto priemonės sunaikinimo metu esančią rinkos vertę (17 punktas). Be to, atlyginant eismo įvykio metu padarytą žalą gali būti priteisiamos dėl eismo įvykio turėtos išlaidos (pvz., žalos dydžiui nustatyti, apgadintai transporto priemonei iš įvykio vietos nugabenti) (19 punktas).

Nagrinėjamu atveju iš 2016-03-08 UAB „Pajūrio Autorika“ vertinimo ataskaitoje Nr. 20160308-2 esančios automobilio remonto sąmatos matyti, kad automobilio „BMW 530d“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atkūrimo kaštai sudarytų 1304,96 Eur (698,93 Eur remonto darbai + 1766,14 Eur keistinos automobilio dalys – 1160,11 Eur išskaita, atsižvelgiant į buvusių (keistinų) dalių nusidėvėjimą). Susisiekimo ministro ir Finansų ministro įsakymu 2000 m. balandžio 17 d. Nr. 120 ir 2000 m. balandžio 14 d. Nr. 101 patvirtintos Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos 10 p. bei Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos 14 p. nustatyta, kad atkūrimo (remonto) kaštai - tai išlaidos apgadintos (sužalotos) transporto priemonės atstatymui iki buvusios prieš apgadinimą techninės būklės bei eksploatacinių savybių. Atkuriamosios vertės (kaštų) metodo pagrindas yra skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos fizinės būklės ir esamą eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Apskaičiuojant atkūrimo turto vertę, įskaičiuojamos visos sumos, kurias paprastai reikia išleisti, norint atkurti sugadintą turtą iki tokios būklės, kokios šis buvo iki draudžiamojo įvykio. Šiuo atveju automobilio „BMW 530d“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atkuriamoji (remonto) vertė, kuri pagal ieškovo pateiktus duomenis sudarytų 1304,96 Eur (su PVM), apskaičiuota pritaikius 67 procentų nuvertinimo normą nuo keičiamų detalių vertės, atsižvelgiant į keičiamų dalių techninę būklę prieš apgadinimą. Ši keistinų automobilio dalių nuvertinimo norma parinkta tinkamai, kaip tai numato Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos bei Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos 3 lentelė. Tuo tarpu atsakovė, nors teismo posėdžio metu nurodė, jog ieškovo pateikti skaičiavimai dėl žalos dydžio yra per dideli, tačiau šiems savo teiginiams pagrįsti nurodė tik bendro pobūdžio abejones, nepateikdama jokių pagrįstų ir objektyvių duomenų (CPK 178 str.). Pažymėtina, kad atsakovės į bylą pateikta 2016-07-11 sąskaita – faktūra, kuri neva rodo, jog „BMW“ markės automobilio žibintą galima nupirkti už 100 Eur, nepaneigia, jog byloje nagrinėjamo automobilio „BMW 530d“ keistino kairės pusės priekinio žibinto vertė sudarys 252,22 Eur (764,30 Eur (su PVM) naujo žibinto kaina – 512,08 Eur išskaita už dalies nusidėvėjimą, pritaikius 67 proc. dalies nuvertinimo normą), kadangi iš atsakovės pateiktos pavyzdinės sąskaitos – faktūros neaišku, kokio „BMW“ markės modelio automobilio žibintas pirktas už nurodytą sumą, nežinomas tokios transporto priemonės senumas metais, žibinto rūšis, ir kita specifikacija. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad atsakovė nepateikė duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog ieškovo pateikti paskaičiavimai apie būsimo remonto kaštus (sąnaudas) yra neteisingi ir neatitinkantys tikrovės, ieškovo nurodyto žalos dydžio bei paskaičiavimo pagrįstumo ar teisėtumo nenuginčijo. Pažymėtina, jog įstatymų leidėjas nustatė ne tik kiekvienos šalies pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi, t. y. vadinamąją įrodinėjimo pareigą, bet ir šią pareigą šalims paskirstė. Ieškovas privalėjo įrodyti ieškinio pagrindą, o atsakovė įrodyti nesutikimo su ieškiniu pagrindą, t. y. turi įrodyti savo atsikirtimus į ieškinį. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos teisinės pasekmės – tokios aplinkybės pripažįstamos neįrodytomis, o šalies reikalavimai netenkinami. Atsižvelgiant į byloje esančią medžiagą bei į tai, kad atsakovė savo atsikirtimų dėl reikalaujamos atlyginti žalos dydžio nepagrindė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis ir patikimų priešpriešinių įrodymų nepateikė (CPK 178 str.), konstatuotina, jog ieškinys dėl žalos atlyginimo yra įrodytas byloje esančia rašytine medžiaga, todėl tenkintinas, ieškovui iš atsakovės priteistina 1304,96 Eur žalos atlyginimo (CK 6.249 str., 6.251 str. 1 d., CPK 178, 185, 187, 200 str.).

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidusi atsakovė privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 str. 1 d.). Todėl ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str.).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 29,00 Eur žyminis mokestis, 90,00 Eur už automobilio remonto sąmatinės kainos paskaičiavimą, 675,00 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, ginčo pobūdį, bylos nagrinėjimo laiką, ieškovo atstovo atliktus procesinius veiksmus – parengtus procesinius dokumentus, dalyvavimo teismo posėdyje laiką bei į aktualius nustatytus maksimalius atlygintinus advokato teisinei pagalbai apmokėti išlaidų dydžius, ieškovui iš atsakovės priteistina 524,80 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (450,00 Eur už ieškinio parengimą pagal pateiktą detalizaciją apie atliktus veiksmus (2015-03-19 Rekomendacijų 7, 8.2. punktai), 74,80 Eur už atstovavimą teisme (2016-07-19 posėdis truko 1 val. 4 min, apvalinama iki 1 val.) (2015-03-19 Rekomendacijų 7, 8.19., 9 punktai) (už pasirengimo teismo posėdžiui laiką išlaidos nepriteistinos, kadangi, pirma, pateiktame prašyme nedetalizuota, kiek konkrečiai sugaišta laiko pasirengimui (įvardintas bendras valandų skaičius ir už pasirengimą ir už atstovavimą), be to, atsakovė atsiliepimo į ieškinį ir jokių įrodymų iki teismo posėdžio nebuvo pateikusi, bylos medžiagą prieš teismo posėdį sudarė tik ieškovo pateikti duomenys, su kuriais ieškovo atstovas buvo susipažinęs, rengdamas ieškinį, todėl joks papildomas pasirengimas nebuvo objektyviai reikalingas). Taigi, iš viso ieškovui iš atsakovės priteistina 643,80 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 3 str. 1 d., 88 str. 1 d. 1, 6 p., 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės O. M. 1304,96 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 1304,96 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2016-04-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 643,80 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo V. S. naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.