Kauno apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieškinį atsakovui K. J., trečiajam asmeniui V. J. dėl nusikalstama veika valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad nė viena iš šalių neprašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (CPK 441 straipsnio 2 dalis).

Ieškinys tenkintinas.

Atsakovui K. J. ieškinį pripažinus, sprendimas surašomas sutrumpintais motyvais (CPK 268 straipsnio 5 dalis).

Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų ir teismui savo iniciatyva peržiūrėjus Lietuvos teismų informacinė sistemos LITEKO duomenis, nustatyta, kad apdraustoji V. J., gim. (duomenys neskelbtini), VSDFV Kauno skyriui pateikė nedarbingumo pažymėjimus už laikino nedarbingumo laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 11 d. iki 2016 m. liepos 14 d. Minėti nedarbingumo pažymėjimai išduoti dėl nelaimingo atsitikimo buityje, įvykusio 2016 m. gegužės 10 d. (duomenys neskelbtini). Jonavos rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-160-217/2016 kaltu dėl 2016 m. gegužės 10 d. V. J. sužalojimo pripažino K. J., a. k. (duomenys neskelbtini) VSDFV Kauno skyrius V. J. 2016 m. birželio 9 d., 2016 m. birželio 17 d., 2016 m. liepos 4 d. ir 2016 m. liepos 19 d. sprendimais paskyrė ir iš viso už laikino nedarbingumo laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 13 d. iki 2016 m. liepos 14 d. išmokėjo 2 332,66 Eur ligos pašalpą. V. J. dėl kito asmens kaltės laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 13 d. iki 2016 m. liepos 14 d. išmokėjus ligos pašalpą, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padaryta 2 332,66 Eur dydžio žala. VSDFV Kauno skyrius 2016 m. spalio 31 d. raštu Nr. (1.11)S-92525 kreipėsi į K. J., prašydamas atlyginti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytą 2 332,66 Eur žalą, tačiau K. J. žalos neatlygino.

Kiekvienas asmuo privalo laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (CK 6.283 straipsnio 1 dalis). Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio (CK 6.280 straipsnis). CK 6.288 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog su nukentėjusio asmens suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu susijusi žala, taip pat su gyvybės atėmimu susijusi žala atlyginama periodinėmis išmokomis arba visos žalos dydžio vienkartine išmoka. Vadovaujantis CK 6.263 straipsnio 2 dalimi, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Pagal Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalį juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.

Pagal CK 6.290 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies nuostatas, socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo.

Konstatuotina, kad V. J. dėl K. J. kaltės laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 13 d. iki 2016 m. liepos 14 d. išmokėjus ligos pašalpą, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padaryta 2 332,66 Eur dydžio žala. Ieškovas, išmokėjęs V. J. ligos pašalpą, įgyja regreso teisę reikalauti jos atlyginimo iš atsakovo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į šias materialinės teisės normas bei ieškovo pateiktus įrodymus darytina išvada, kad atsakovas prievolės atsiskaityti su ieškovu neįvykdė, šios aplinkybė neginčijo ir pats atsakovas, sutiko su prašomu priteisti žalos dydžiu, todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 2 332,66 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo (CK 1.137 straipsnis, 6.2, 6.38 straipsniai, 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.279 straipsnio 1 dalis, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas K. J. dėl sunkios finansinės padėties prašo teismo sprendimo vykdymą išdėstyti dalimis, skolos mokėjimą atidedant.

Ieškovas savo pozicijos dėl iš atsakovo priteistinos žalos mokėjimo išdėstymo teismui nepateikė.

Teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti (CPK 284 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant sprendimo išdėstymo klausimus, reikia įvertinti abiejų šalių turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, kurias sąlygoja konkrečios bylos specifika. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Turtinę padėtį apibūdina ne tik asmens periodinės pajamos, bet taip pat ir išlaidos, nuosavybės teise turimas turtas ir pan. Sunki turtinė padėtis ar labai sprendimo vykdymą apsunkinančios aplinkybės yra vertinamojo pobūdžio sąvokos, nustatomos nagrinėjant konkrečią situaciją.

Remiantis atsakovo paaiškinimu ir pateiktais duomenimis, jis šiuo metu dirba, tačiau jo gaunamas darbo užmokestis per mėnesį vidutiniškai sudaro 220 Eur. Be to, jis augina nepilnametį sūnų, kurį privalo išlaikyti. Teismo iniciatyva išreikalautais duomenimis nustatyta, kad atsakovas registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi.

Nors byloje esantys duomenys nepakankamai atskleidžia atsakovo turtinę padėtį (nėra duomenų apie šeimos sudėtį, sutuoktinius (jei jie yra) bei jų vardu registruotą turtą, išlaikytinius ir pan.), tačiau iš esamų dokumentų galima daryti išvadą, jog jo turtinė padėtis nėra gera. Tačiau atsakovas, prašydamas išdėstyti skolos mokėjimą, nenurodo, kokią sumą per mėnesį jis gali skirti skolai padengti, kuriam laikotarpiui prašo atidėti skolos mokėjimą, kiek laiko jis turės praleisti pataisos namuose ir pan.

Taigi, sprendimu priteistos skolos mokėjimo išdėstymas, kuomet ieškovui būtų mokamos labai mažos įmokos, bei atidėjus skolos mokėjimą ilgesniam terminui, pažeistų ir ieškovo interesus. Be to, atsakovas, teigdamas, jog jo turtinė padėtis yra sunki, nenurodė aplinkybių, kurios leistų manyti, kad jo turtinė padėtis ateityje pagerės ir vėliau jis galės realiai mokėti didesnes įmokas ieškovei. Atsakovas nenurodė, kokias pastangos yra dedamos tam, kad jis gautų didesnį atlyginimą. Kaip matyti iš bylos duomenų, jis nuo pat raginimo atlyginti VSDFV padarytą žalą, nėra atlyginęs net dalies sumos.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovas neįrodė CPK 284 straipsnyje nurodytų sąlygų sprendimo vykdymo išdėstymui. Nors byloje esantys duomenys nepakankamai atskleidžia atsakovo turtinę padėtį, tačiau iš esamų dokumentų galima daryti išvadą, jog jo turtinė padėtis nėra gera. Įvertinus atsakovo prašymą pagrindžiančius įrodymus ir teismo iniciatyva išreikalautus duomenis, galima būtų daryti prielaidą, kad atsakovo turtinė padėtis apriboja galimybę iš jo priteistą sumą sumokėti iš karto, tačiau šios aplinkybės nėra išskirtinės ir savaime pakankamos teismo sprendimo vykdymo išdėstymui. Atsakovas nepateikė teismui jokių duomenų apie turimas sąskaitas bankuose ir jose esančias lėšas, duomenų, kokias išlaidas patiria per mėnesį (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą yra tik tuo atveju, jei yra duomenų, leidžiančių tikėtis, kad skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-978-407/2015).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byloje esančius įrodymus apie atsakovo turtinę padėtį, priteistos sumos dydį, darytina išvada, kad patenkinus atsakovo prašymą dėl sprendimu priteistos skolos mokėjimo išdėstymo, būtų pažeisti ieškovo teisėti interesai, šalių lygiateisiškumo principas, todėl atsakovo prašymas netenkintinas (CK 1.5 straipsnis, CPK 185 straipsnis, 284 straipsnis).

Pažymėtina, kad atsakovas dėl skolos mokėjimo išdėstymo gali kreiptis tiesiogiai į ieškovą ir tartis dėl žalos mokėjimo grafiko.

Iš atsakovo K. J. valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 52 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio sumokėjimo ieškovas atleistas CPK 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei neviršija nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl jos nepriteistinos (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014-09-23 įsakymas Nr.1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–268 straipsniais, 269 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui (juridinio asmens kodas 188677437), buveinė: Kaunas, A. Mickevičiaus g. 42, a. s. Nr. LT58 4010 0424 0349 5020, AB DNB bankas, 2 332,66 Eur (dviejų tūkstančių trijų šimtų trisdešimt dviejų eurų 66 ct) žalos atlyginimą.

Priteisti valstybei iš K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 52 Eur (penkiasdešimt dviejų eurų) žyminį mokestį (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per 30 dienų Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą