Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorui

viešame teisiamajame posėdyje nagrinėdamas baudžiamąją bylą, kurioje

K. J. gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, a. k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas, kaltinamas pagal LR BK 138 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. J. 2016-05-10, apie 18.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nustatyta 3,21 % promilių girtumas, kairės rankos kumščiu vieną kartą tyčia smogė savo buvusiai sutuoktinei V. J. į veido sritį, taip, ne mažiau kaip vieno trauminio poveikio pasėkoje padarydamas poodinę kraujosruvą dešinės akies paakyje, dešiniame skruoste ir dešiniame žande, dešinio maksiliarinio (žandinio) sinuso priekinės sienelės skeveldrinį kompresinį lūžį, tokiu būdu mušdamas sužalojo V. J. ir padarė nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą, K. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d.

Vadovaujantis LR BPK 273 str. nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis K. J. teisiamajame posėdyje prisipažino pilnai, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, kaltinamasis (LR BPK 273 str.). Parodė, kad 2016-05-10 po darbo išgėręs grįžo namo adresu (duomenys neskelbtini) neprisimena dėl ko sudavė smūgį buvusiai sutuoktinei V. J. , buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Dėl įvykio gailisi, su civiliniu ieškiniu sutinka dalinai, kadangi jo atlyginimas minimalus, su civiliniu ieškiniu sutinka dalinai, sutinka nukentėjusiajai atlyginti 500 Eur neturtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

K. J. kaltė padarius baudžiamąją veiką, numatytą LR BK 138 str. 1 d., įrodyta be jo pačio prisipažinimo ir kitais surinkti įrodymai byloje.

Apklaustas įtariamuoju K. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-05-10, laikotarpyje tarp 15:00 ir 16:00 val., po darbo nuėjo išgerti į barą, esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje, tačiau baro adreso ar pavadinimo neatsimena. Gėrė alų ir degtinę. Kiek tiksliai alkoholio vartojo, neprisimena. Po kiek laiko, apie 17:30 val., apsvaigęs nuo alkoholio, grįžo namo adresu (duomenys neskelbtini). Tada tarp jo ir buvusios sutuoktinės, su kuria šiuo metu gyvena ir veda bendrą ūkį - V. J., kilo žodinis konfliktas. Dėl ko kilo konfliktas, tiksliai nurodyti negali, nes neprisimena. Ar trenkė savo sutuoktinei, neprisimena, nes stipriai buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau neneigia, kad taip galėjo būti. Konflikto metu namuose buvo sūnus I. J., kuriam yra 10 metų, tačiau jis, kiek prisimena, konflikto nematė, buvo savo kambaryje, o konfliktas vyko prieškambaryje. Anksčiau prieš savo sutuoktinę ar šeimos narius smurtavęs nėra, alkoholį vartoja nedažnai. Dėl įvykio gailisi, daugiau smurto prieš šeimos narius nevartos (b.l. 46).

Papildomai apklaustas K. J. parodė, kad tvirtina pirminės apklauso metu savo duotus parodymus, tačiau patikslina, kad su V. J. bendro ūkio neveda. Klydo manydamas, jog gyvenimas tame pačiame bute savaime reiškia, kad vedamas bendras ūkis. Buto mokesčiu moka V. J., jai butas ir priklauso. Paskyrus kardomąją priemonę, gyvena pas dukrą (duomenys neskelbtini) (b.l. 64).

2016-05-10 tarnybiniu parnešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatoma, kad smurtą patyrė V. J., užfiksuoti sužalojimai veide, smurtą naudojęs asmuo, kuris sulaikytas įvykio vietoje - K. J. , užfiksuota, kad sužalojimas padarytas trenkus kumščiu , įtariamas asmuo padaręs nusikalstamą veiką pristatytas į areštinę (b.l. 8-9).

2016-05-10 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nustatyta, jog įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu nieko nerasta ir niekas nepaimta.

Nukentėjusioji V. J. parodė, kad buvęs sutuoktinis K. J. konflikto metu sudavė vieną smūgį pareiškėjai į veidą ir sužalojo. Sūnus I. konflikto metu buvo kitame kambaryje. Su K. J. yra išsiskyrę, bendro ūkio neveda (b.l. 4-7).

Nukentėjusioji V. J. parodė, kad tvirtina savo parodymus, duotus 2016-05-10 ir papildo, kad 2016-05-10, apie 17:50 val., į namus grįžo buvęs sutuoktinis K. J., su kuriuo šiuo metu gyvena tame pačiame bute, tačiau atskiruose kambariuose. K. J. buvo neblaivus, todėl su juo kilo žodinis konfliktas, kurio metu dešinės rankos kumščiu trenkė jai (V. J.) į veido sritį ir ji nukrito. Tada nuėjo į miegamąjį kambarį ir paskambino bendruoju pagalbos telefonu, pranešė apie įvykį. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai ir išvežė K. J.. Vykstant konfliktui svetainės patalpose tarp jos ir buvusio sutuoktinio K. J., sūnus I. J. buvo savo kambaryje ir konflikto nematė. Šiuo metu, įsiteisėjus teismo paskirtai kardomajai priemonei su K. J. nebendrauja (b.l. 15).

2016-05-16 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, jog V. J. pateikė kompaktinį diską, kuriame yra vaizdo įrašas iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuris apžiūrėtas ir saugomas bylos medžiagoje (b.l. 16-18).

2016-05-13 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1227/2016(02) užfiksuota įvykio aplinkybės - 2016-05-10 18.00 val. namuose (duomenys neskelbtini) neblaivus buvęs sutuoktinis sudavė į galvą V. J. ir ją sužalojo. Tiriamoji paaiškino, kad 2016-05-10 apie 18.00 val. namuose (duomenys neskelbtini) buvęs sutuoktinis K. J., būdamas neblaivus, kumščiu sudavė į veido sritį vieną kartą. Nuo smūgio nugriuvo. Buvo trumpam praradusi sąmonę, kreipsis į LSMUL Kauno klinikų SPS. Skundžiasi skausmu sumušimo vietose, negalėjimu kramtyti kieto maisto.

Konstatuota objektyvaus tyrimo duomenys: dešinės akies paakyje, dešiniame skruoste, dešiniame žande ištisinė rausvai melsvos spalvos poodinė kraujosruva. Audiniai veido dešinėje pusėje ties poodinėmis kraujosruvomis sutinę.

Išvadoje nustatyta, kad V. J. padaryta poodinės kraujosruvos dešinės akies paakyje, dešiniame skruoste ir dešiniame žande, dešinio maksiliarinio (žandinio) sinuso priekinės sienelės skeveldrinis kompresinis lūžis. V. J. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinio maksiliarinio (žandinio) sinuso priekinės sienelės skeveldrinio kompresinio lūžio jos sveikata bus sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Išvardinti sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, turinčiu ribotą paviršių, kuo galėjo būti treniruotos rankos kumštis. Sužalojimai padaryti vieno trauminio poveikio pasėkoje užduotyje nurodytu laiku – 2016-05-10. Išvardinti sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai (b.l. 20-21).

2016-05-10 pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu Nr. 2262 užfiksuota, kad 2016-05-10, 19:49:24 val. K. J. nustatytas 3,21 % promilių girtumas (b.l. 40).

K. J. kaltę patvirtina ir CD diskas su pateiktu vaizdo įrašu (b.l. 17).

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, padarymo motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į visas bylos aplinkybes.

K. J. kaltu prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi, tai laikytina K. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. K. J. dirba, teisiamas pirmą kartą, administracine tvarka baustas , turi galiojančią nuobaudą (b.l. 27-33), VŠĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (b.l. 37), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre registruotas (b.l. 36), 2016-05-13 specialisto išvadoje Nr. 93TPK-426 nurodyta, jog K. J. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę , nefiksuojama tokio lygio psichopatologija, dėl kurios negalėtų suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti (b.l. 35-36).

K. J. baustinas laisvės apribojimo bausme, tikėtina, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant šią bausmę, teisiamas pirmą kartą, padarė tyčinę nusikalstamą veiką, kuri nepriskiriama sunkioms, nuoširdžiai gailisi, įvertinus atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, aplinkybių kiekį ir pobūdį, jų tarpusavio santykį, visas bylos aplinkybes, baustinas laisvės apribojimo bausme artima bausmės vidurkiui (BK 61 str. 2,4 d.). Taikytinas BK 64 ¹ str., bausmė mažintina 1/3, jam skirtini įpareigojimai ir draudimai, baudžiamojo poveikio priemonė.

Dėl V. J. civilinio ieškinio.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (LR BPK 44 str. 10 d.). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (LR BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (LR BPK 113 str., 115 str. 1 d.).

Realizuodama šią teisę, V. J. pareiškė civilinį ieškinį dėl 15000 Eur neturinės žalos. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, pažymėtina, kad pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (LR CK 6.250 str. 1, 2 d.). Teismas, priteisdamas asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. (LR CK 6.282 str.). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Kartu pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Teismo priedermė tokiose bylose yra teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas.

V. J. civilinis ieškinys dėl padarytos neturtinės žalos priteisimo įrodytas ir tenkintinas dalinai, atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, finansinius pajėgumus, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, priteistina neturtinės žalos atlyginimui iš kaltinamojo K. J. nukentėjusiajai vienas tūkstantis Eur (LR CK 6.250 str. 1, 2 d.).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė taikytina iki bausmės vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 307 str., teismas

nusprendžia:

K. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 138 str. 1 d. ir nuteisti laisvės apribojimo bausme vieneriems metams šešiems mėnesiams, taikyti jo atžvilgiu BK 64 ¹ str., bausmę sumažinti 1/3 dalimi, sumažinus paskirti K. J. vienerius metus laisvės apribojimo, skirti K. J. įpareigojimus-

nuo 23 iki 6 val. būti namuose pagal gyvenamąją vietą, išskyrus, jei tai nesusiję su darbu; įpareigoti dirbti ar tęsti darbą,

paskirti K. J. baudžiamojo poveikio priemonę dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 6 mėn. terminą nuosprendžiui įsiteisėjus, per kurį įpareigojimas turi būti įvykdytas.

Išaiškinti nuteistajam, kad asmenys nuteisti laisvės apribojimo bausmę privalo:

be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;vykdyti tesimo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Paskirtą kardomąją priemonę įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios V. J. ir nesiartinti prie nukentėjusiojo asmens, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, ir baigti taikyti pradėjus vykdyti nuosprendį.

Į bausmės atlikimo laiką įskaičiuoti laiką būtą suėmime nuo 2016-05-10 iki 2016-05-12, prilyginant vieną laisvės atėmimo dieną dviems laisvės apribojimo dienoms.

Civilinį ieškinį patenkinti dalinai, priteisti iš kaltinamojo K. J. g. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai V. J. g.(duomenys neskelbtini) a.k. (duomenys neskelbtini) vieną tūkstantį eurų (1000,00 Eur) neturtinei žalai atlyginti, likusioje dalyje dėl didesnės neturtinės žalos priteisimo, atmesti.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - pakuotę, kurioje CD diskas su vaizdo įrašu saugoti kartu su baudžiamąja byla visą baudžiamosios bylos saugojimo laiką.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.