Kauno apylinkės teismo įsakymas

2015-04-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1161-240/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2015-04-07
Bylos Nr.
1-1161-240/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Bronislovas Liatukas
Kaltinamasis
G. V.
Baudžiamoji byla Nr. 1-1161-240/2015proceso Nr. 1-65-2-00009-2012-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.4.; 1.2.18.11.; 2.10.1.3.; 2.10.1.4.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 7 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronislovas Liatukas, išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Jolantos Laurinavičiūtės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

G. V., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis pagal verslo liudijimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), adresas korespondencijai – (duomenys neskelbtini), teistas 2011-10-03 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. (4 veikos) laisvės apribojimu 1 m. 4 mėn., bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

- kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis G. V. laikotarpiu nuo 2008-07-10 iki 2010-07-03, dirbdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574, nauja red. 2008-07-03 Nr. X-1679) 19 str.1 d., 2 d., 4 d. ir 21 str. 1 d., 2 d., būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2008-07-10 iki 2010-07-03 aplaidžiai tvarkė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą: pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnį, kuriame nurodyta, kad Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama, 2) pateikiama laiku,3) išsami ir naudinga vidaus išorės informacijos vartotojams“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 5 punktą, kuriame nurodyta, kad ,,Jeigu pinigai išmokami pagal kasos išlaidų orderį fiziniam asmeniui, kuris nėra to ūkio subjekto darbuotojas, nurodomas šio fizinio asmens vardas, pavardė, paso arba kito asmens tapatybę įrodančio dokumento pavadinimas, numeris ir gyvenamoji vieta“ bei 6 punktą, kuriame nurodyta, kad ,,Išmokėti pinigus iš kasos fiziniams asmenims, kurie nėra ūkio subjekto darbuotojai, leidžiama tik pagal kiekvienam fiziniam asmeniui atskirai išrašytus kasos išlaidų orderius. Kasininkas išmoka pinigus tik kasos orderyje nurodytam fiziniam asmeniui...“, taip pat Taisyklių 9 punktą, kuriame nurodyta, kad ,,Ūkio subjektas gali išmokėti pinigus ūkio subjekto darbuotojams, kuriuos ūkio subjekto vadovas paskyrė mokėti už turtą, ..., suteiktas paslaugas, mokėti avansą, padengti kitas su ūkio subjekto veikla susijusias išlaidas... Išmokant pinigus iš kasos, išrašomas kasos išlaidų orderis. Atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, fiziniais asmenimis, pateikia vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui)pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus...“, bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu įformino, kad pagal kasos išlaidų orderius išdavė: 2008-08-04 Nr. 1E – 21000 EUR (72 508,80 Lt), pagal 2008-08-08 Nr. 2E – 23000 EUR (79 414,40 Lt), pagal 2008-09-05 Nr. 3E – 22000 EUR (75 961,60 Lt), pagal 2008-09-18 – 21000 EUR (72 508,80 Lt), iš viso 87000 EUR (300 393,60 Lt) grynais pinigais G. V. apmokėti C. P. GmbH, įmonės C. P. GmbH išrašytų apmokėjimą patvirtinančių dokumentų neišsaugojo, o kasos išlaidų orderiuose pinigų gavėjo parašo vietoje paėmė uždėtus spaudus (C. P. (duomenys neskelbtini)) bei neįskaitomus parašus, dėl ko negalima nustatyti pinigus gavusio asmens tapatybės, tai yra nustatyti ar 87000 EUR (300 393,60 Lt) buvo apmokėta C. P. GmbH, dėl to iš dalies negalima nustatyti bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 10 d. iki 2010 m. liepos 3 d.; pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad ,,Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais...“ ir 4 dalį, kurioje nurodyta, kad ,,Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, taip pat Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (2001-12-20 Nr. IX-675) 31 straipsnį, kuriame nurodyta, kad ,,Sąnaudos – visos išlaidos, patirtos uždirbant pajamas“, bei Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad ,,Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, dvejiems Lenkijos vežėjams (duomenys neskelbtini), pagal CMR važtaraščius kilimus pakrovus 2008-07-23 Olandijoje, bei pristačius bendrovei ,,(duomenys neskelbtini)“, už jų atvežimą sumokėjęs grynais pinigais, neužtikrino, kad ši ūkinė operacija būtų užfiksuota ir apmokėjimas būtų įformintas dokumentais bei patirtos sąnaudos būtų apskaitytos įmonės apskaitoje, dėl to iš dalies negalima nustatyti bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 10 d. iki 2010 m. liepos 3 d.; pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio ,,Apskaitos dokumentų rekvizitai“ 1 dalį, kurioje nurodyta, kad ,,Privalomi šie apskaitos rekvizitai: 1) apskaitos dokumento pavadinimas, 2) ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimas, kodas, 3) apskaitos dokumento data, 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys, 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška. Jeigu ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas nurodomas kiekybine išraiška, turi būti nurodyti mato vienetai, 6) asmens (-ų), kuris (-ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas (-ai) arba pirmoji (-osios) vardo (-ų) raidė (-ės), pavardė (-ės), parašas (-ai) ir pareigos“ ir 3 dalį, kurioje nurodyta, kad ,,Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, išskyrus apskaitos dokumentus, gautus iš užsienio subjektų“, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-07 nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo 4 punktą, kuriame nurodyta, kad ,,Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus, išrašius kasos išlaidų orderį, kurį pasirašo įmonės vadovas, vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir kasininkas“ ir 5 punktą, kuriame nurodyta, kad ,,Pinigų gavėjas, priimdamas pinigus, pasirašo kasos išlaidų orderyje...“, bei 19 punktą, kuriame nurodyta, kad ,,Jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti“, šių taisyklių reikalavimų neužtikrino, nes laikotarpiu nuo 2008-07-01 iki 2010-07-30 iš viso 47 atvejais grynųjų pinigų išmokėjimo apskaitos dokumentuose - atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose ir kasos išlaidų orderiuose nepasirašė pinigų gavėjai, dėl ko negalima nustatyti ar pinigai buvo išmokėti, pinigų išmokėjimo operacijas pagal šiuos dokumentus įrašė į apskaitos registrus ir taip iš bendrovės kasos iš viso nurašė 3911,12 EUR (13 504,30 Lt), dėl to iš dalies negalima nustatyti bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 10 d. iki 2010 m. liepos 3 d., tai yra padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 str. 1 d.

Kaltinamojo kaltę, padarius baudžiamajame įstatyme numatytą ir jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties parodymų, kuriais jis iš dalies pripažįsta savo kaltę (t. 7, b. l. 153-155), taip pat neabejotinai įrodo: daiktų, dokumentų pateikimo protokolai (t. 7, b. l. 156, t. 1, b. l. 67); liudytojos L. P. (t. 7, b. l. 99-102), S. S. (t. 2, b. l. 83-85) parodymai; 2011-07-28 UAB ,,Apskaitos tarnyba“ raštas (t. 7, b. l. 24); Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos VRM Kauno apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2011-05-17 specialisto išvada Nr. 5-2/89, papildoma 2011-12-14 išvada Nr. 5-2/200 (t. 6, b. l. 54-83, 157-166) bei kita bylos medžiaga. Pažymėtina, kad baudžiamojoje byloje (t. 7, b. l. 162-164) yra Vilniaus apygardos teismo 2011-12-01 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-4372-104/2011 (sprendimas įsiteisėjęs, Lietuvos Apeliacinio Teismo 2013-06-11 nutartimi jis paliktas nepakeistas), kuriuo konstatuota, kad 2010-06-30 buvo įvykdyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ kilimų vagystė – iš sandėlio pagrobta 725,66 m. kilimų už 271777,20 Lt. Atsakovas 2010-07-01 užregistravo ieškovo pranešimą apie 2010-06-30 įvykį, tą pačią dieną Kauno AVPK Kauno rajono PK pradėtas ikiteisminis tyrimas ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 65-1-00931-10 dėl vagystės iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojamo sandėlio patalpų adresu (duomenys neskelbtini). Įvykdytos vagystės faktą patvirtina Kauno AVPK Kauno rajono PK kriminalinės policijos skyriaus raštai. Nagrinėti šiame Vilniaus apygardos teismo sprendime jau ištirtas aplinkybes antrą kartą teismas neturi teisinio pagrindo, nes aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, laikytinos įrodytomis ir nebenagrinėjamos.

Aukščiau išdėstyti, teismo ištirti bei įvertinti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros, tuo padarė nusikalstamą veiką – nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 str. 1 d., todėl kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai ir pagrįstai.

Civilinio ieškinio byloje nėra.

Kaltinamasis su prokurorės sprendimu užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi (t. 8, b. l. 80). Atsižvelgiant į skirtinos bausmės – baudos – dydį nustatytinas 6 mėnesių baudos sumokėjimo terminas.

Esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms ir pagrindams procesas užbaigtinas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, kuris yra nuosprendis (BPK 29 str. 2 d., 41 str., 418 str. 1 d., 420 str. 1 d. 1 p.).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Spręsdamas klausimą dėl bausmės kaltinamajam individualizavimo ir skyrimo, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.): kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšį – nusikaltimas, stadiją (nusikalstama veika baigta), pobūdį (kaltės forma - neatsargumas), motyvus ir tikslus, baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę: nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo teistas, administracine tvarka nebaustas.

Teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes, sutinka su prokuroro kaltinamajam siūloma skirti bausmės rūšimi – bauda, nes prokurorės siūloma bausmė atitinka bausmių skyrimo principus, numatytus LR BK.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu iš esmės prisipažino, todėl teismo įsitikinimu yra pagrindas taikyti jo atžvilgiu LR BK 64¹ str. nuostatas, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 str., 420 str. 1 d. 1 p., 421, 422 str.,

nusprendžia:

G. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 str. 1 d. ir nuteisti 30 MGL, t. y. 1129,80 Eur dydžio bauda.

Vadovaujantis LR BK 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir nustatyti, kad šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė – bauda – yra 20 MGL, t. y. 753,20 Eur (septynių šimtų penkiasdešimt trijų eurų 20 ct) dydžio.

Įpareigoti kaltinamąjį per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas ,,Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801. Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Išaiškinti kaltinamajam, kad sumokėjęs baudą, jis privalo pateikti Kauno apylinkės teismo raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).

G. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti - UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, saugomus Kauno r. PK, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Išaiškinti, kad kaltinamasis per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjus bylą ir pripažinus asmenį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Teisėjas Bronislovas Liatukas