- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-24
- Bylos Nr.
- 2S-361-265/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Žerlauskas
- Pareiškėjas
- R. Č.
- Kategorijos
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
- 3.5.1Antstolio ir kitų asmenų pareiškimų, paduotų teismui vykdymo proceso metu, nagrinėjimas
- 3.5.18Bendrosios išieškojimo iš skolininko turto taisyklės
- 3.5.21.1Išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens antstolio Aleksandro Selezniovo atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. Č. skundą dėl antstolio Aleksandro Selezniovo veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Aleksandras Selezniovas, uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas R. Č. skundu dėl antstolio veiksmų prašė nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0010/13/03893 pasibaigus įstatymo nustatytam išieškojimo senaties terminui bei panaikinti antstolio patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.
2. Pareiškėjo teigimu, yra pasibaigęs 10 metų ieškinio senaties terminas pagal 2013 m. išduotą vykdomąjį dokumentą. Pareiškėjas nurodė, kad apie vykdytiną sprendimą nebuvo tinkamai informuotas. Pareiškėjo vertinimu, antstolis siekia ne įvykdyti vykdomąjį dokumentą, o išsireikalauti vykdymo išlaidas. Vykdomasis dokumentas galėjo būti įvykdytas prieš daugelį metų, o antstolis per praėjusius 2 metus jokių veiksmų išsireikalauti vykdymo išlaidas nesiėmė, paskutinė antstolio užklausa daryta 2019 metų birželio mėn. Be to, antstolis reikalauja nepagrįstai ir neprotingai didelių vykdymo išlaidų. Pareiškėjas nurodė, kad atliekant laisvės atėmimo bausmes tardymo izoliatoriuje ir pataisos namuose, valstybė ne mažiau kaip 5 metus nevykdė savo pareigos ir neaprūpino pareiškėjo darbo pajamomis. Nurodė, kad nuteistajam vienintelė galimybė įsigyti būtiniausių maisto produktų ir reikmenų yra įkalinimo įstaigos parduotuvė. Laisvės atėmimo įstaigos režimas nenumato kitokių galimybių įsigyti tokius reikmenis kitaip, kaip tik nuteistojo artimiesiems pervedus pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą. Be to, tenka patiems už savo pinigus mokėti už elektrą, telefono pokalbius. Pareiškėjas nurodė, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartimi nutarta pareiškėjo R. Č. skundą tenkinti iš dalies; pripažinti neteisėtais antstolio Aleksandro Selezniovo veiksmus, 2021 m. gruodžio 1 d. patvarkymu Nr. S1f-69163 priverstinį išieškojimą nukreipiant į skolininko R. Č. pinigų sumos dalį, kuri neviršija Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA); kita pareiškėjo skundo dalis atmesta.
4. Teismas nustatė, kad skolininkas buvo tinkamai informuotas apie antstolio vykdomą skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimą, o suėjus raginimo terminui antstolis pagrįstai ėmėsi veiksmų skolai išieškoti. Pažymėta, kad vykdymo procesas jau yra prasidėjęs ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsniu nurodyti bendri ieškinio senaties terminai netaikomi. Nustatyta, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 606 straipsnio 2 dalyje nustatytas penkerių metų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo terminas pateikti vykdyti vykdomąjį raštą nebuvo praleistas. Joks išieškojimo senaties terminas nėra suėjęs ir šiuo pagrindu vykdomosios bylos nutraukti negalima. Pažymėta, kad vykdomas skolos išieškojimas iš pareiškėjo civilinėje byloje pagal įsiteisėjusį teismo įsakymą, kuris yra vykdomasis dokumentas, šiam išieškojimui vykdymo senatis nenustatyta, todėl teigti, kad yra praleisti vykdymo senaties terminai ir vykdomoji byla turi būti nutraukta, nėra pagrindo. Teismas nustatė, kad nepasitvirtina skundo teiginiai, jog paskutinė antstolio užklausa daryta 2019 metų birželio mėn., nes užklausos buvo daromos periodiškai, paskutinės užklausos iš registrų – 2021 m. gruodžio mėnesį. Nenustatyta, kad antstolis reikalautų nepagrįstai didelių vykdymo išlaidų, be to, pareiškėjas nenurodo, kurį patvarkymą skundžia, ir nėra aišku, ar nėra praleistas tokių patvarkymų apskundimo terminas.
5. Teismas nenustatė, kad antstolis būtų priėmęs patvarkymą ar įpareigojimą (duomenys neskelbtini) pataisos namams areštuoti visas pareiškėjui priklausančias lėšas. Pripažinta, kad antstolis ginčo patvarkymu neapribojo skolininko teisės įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų. Tačiau nustatyta, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų išieškojimas negalėjo būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto. Teismas padarė išvadą, kad skundžiamas antstolio patvarkymas ta dalimi, kuria prašoma nukreipti išieškojimą į skolininko įkalinimo įstaigoje esančių pajamų dalį, – „20 proc. nuo pajamų dalies (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas „pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 30 proc.“), neviršijančios vieno MMA“, yra nepagrįstas, todėl pripažintinas neteisėtu ir naikintinas. Kita šio patvarkymo dalis yra teisėta, galiojanti ir vykdytina.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo antstolis Aleksandras Selezniovas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. sausio 20 d. nutarties dalį, kuria teismas nusprendė pripažinti neteisėtais antstolio veiksmus 2021 m. gruodžio 1 d. patvarkymu Nr. s1f-69163 priverstinį išieškojimą nukreipiant į skolininko R. Č. pinigų sumą, kuri neviršija Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
6.1. Nėra aišku, kokie antstolio veiksmai neatitinka įstatymo reikalavimų. Antstolio patvarkymas priimtas vadovaujantis CPK 688, 749, 611, 733–743 straipsniais, patvarkyme atkartoti imperatyvūs CPK dispozicijų reikalavimai. Remiantis CPK 741, 743, 735 straipsnių reglamentavimu, nurodoma, kad išskaitų dydį, t. y. kiek galima išskaityti iš darbuotojo darbo užmokesčio, nustato darbdavys, laikydamasis CPK 735 straipsnio reikalavimų.
6.2. Antstolis vykdo išskaitas iš darbo užmokesčio, o ne iš skolininko piniginių lėšų, esančių įkalinimo įstaigos sąskaitoje, tai du skirtingi procesai. Dėl to teismo nutartyje cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kuri nustato išieškojimo ribojimą iš skolininko piniginių lėšų, esančių įkalinimo įstaigos sąskaitoje, negali būti taikoma, kadangi skiriasi faktinės aplinkybės.
7. Atsiliepimo į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 329, 338 straipsniai).
9. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas skundu nesutiko su antstolio atliekamais išieškojimo veiksmais. Vienu iš skundo dėl antstolio veiksmų argumentų pareiškėjas, remdamasis CPK 668 straipsnio 1 dalies reglamentavimu, nurodė, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Suinteresuoto asmens antstolio Aleksandro Selezniovo atskiruoju skundu keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria nutarta pripažinti neteisėtais antstolio veiksmus 2021 m. gruodžio 1 d. patvarkymu priverstinį išieškojimą nukreipiant į skolininko pinigų sumos dalį, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, teisėtumo ir pagrįstumo.
10. Byloje nustatyta, kad antstolis Aleksandras Selezniovas vykdomojoje byloje Nr. 0010/13/03893 vykdo Klaipėdos apylinkės teismo (tuo metu Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2013 m. rugsėjo 11 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. L2-12318-676/2013 dėl 1 000 Lt (289,62 Eur) skolos, 1 289 Lt (373,32 Eur) ir 5 procentų metinių procesinių palūkanų bei 13 Lt (3,77 Eur) žyminio mokesčio išieškojimo iš skolininko R. Č. išieškotojos UAB „4 finance“ naudai, kurios teises ir pareigas perėmė Lindorff Oy, veikiantis per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą (pavadinimas pakeistas į UAB „Intrum Lietuva“). Vykdomojoje byloje 2021 m. gruodžio 1 d. priimtas antstolio patvarkymas Nr. S1f-69163 dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų, nurodant, kad skolos suma yra 939,42 Eur, vykdymo išlaidų suma – 278,30 Eur, iš viso išieškoma – 1 217,72 Eur. Iš nurodyto antstolio patvarkymo turinio nustatyta, kad šiuo patvarkymu reikalaujama iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų kiekvieną mėnesį išskaityti 50 procentų nuo skolininko pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA, ir 20 proc. nuo pajamų dalies (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas „pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 30 proc.“), neviršijančios vienos MMA.
11. Atskiruoju skundu apeliantas suinteresuotas asmuo (antstolis) teigia, kad antstolis vykdo išskaitas ir darbo užmokesčio, o ne iš skolininko piniginių lėšų, esančių įkalinimo įstaigos sąskaitoje, dėl to pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl antstolio veiksmų teisėtumo atliekant išieškojimo veiksmus netinkamai vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimais. Ištyręs bylos duomenis apeliacinės instancijos teismas su atskirojo skundo argumentais sutinka. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo turto, pradėjus išieškojimą (bendrosios taisyklės, nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius).
12. CPK LI skyriaus normos reglamentuoja išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarką. CPK 733 straipsnio, kuriame įtvirtintos bendrosios išieškojimo iš skolininko pajamų tvarkos nuostatos, 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų antstolis pradeda skolininko darbdaviui ar kitam lėšas išmokančiam asmeniui pateikdamas patvarkymą dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų. CPK 733 straipsnyje įtvirtinta, kad išieškojimas nukreipiamas ne tik į darbo užmokestį, bet ir į kitas pajamas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 45 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad CPK 736 straipsnyje nustatytos išskaitų iš skolininko pajamų taisyklės MMA dydžio atžvilgiu yra taikomos, atsižvelgiant į per vieną mėnesį gaunamas skolininko pajamas, nepriklausomai nuo to, ar jos gaunamos periodiškai, ar kartą, ar kelis kartus per mėnesį. Toks aiškinimas išplaukia iš aplinkybės, kad įstatymo leidėjas kaip atskaitos tašką, nustatant ir diferencijuojant išskaitų dydį, pasirinko būtent teisės aktais nustatyto dydžio – vienos minimaliosios mėnesinės algos – pajamų dalį, taip siekdamas apsaugoti ir skolininko teises, kad jam liktų dalis gaunamų pajamų kas mėnesį būtiniesiems poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K‑7-315-421/2017 47 punktas). Taigi išieškojimui iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jo pajamų (įskaitant į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamas lėšas) taikytini CPK 736 straipsnyje reglamentuojami išskaitų dydžiai.
13. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi kasacinio teismo suformuotu išaiškinimu, kad nukreipdamas išieškojimą į skolininkui priklausančias lėšas laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (ar asmeninėje laisvės atėmimo vietoje esančio skolininko sąskaitoje), esančias pradedant išieškojimą, antstolis neturi teisės nukreipti išieškojimo į vienos MMA dydžio neviršijančią sumą; todėl savo patvarkyme jis turi nurodyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, t. y. kad išieškojimas vykdytinas iš lėšų sumos, viršijančios vienos MMA dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017, 32 punktas). Atkreiptinas dėmesys, kad šis išaiškinimas pateiktas kasaciniam teismui aiškinant CPK nuostatas dėl išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto, įskaitant pinigus, apribojimų.
14. Nurodytu aspektu svarbu pažymėti, kad bendrosios išieškojimo iš skolininko turto taisyklės yra įtvirtintos CPK XLVII skyriuje. Šiame skyriuje esanti CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostata, be kita ko, numato, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog CPK 668 straipsnio, reglamentuojančio išieškojimą iš turto, nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia (be kita ko), pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vienos MMA (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑154‑313/2016). Formuojamoje kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad pagal CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatą apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią MMA, apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017). Iš to, kas nurodyta, matyti, kad CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią vienos MMA, taikytinas, kai išieškoma iš skolininko turto (pagal CPK XLVII skyriuje nustatytas bendrąsias taisykles), be kita ko, pinigų sumų, kaip turto rūšies, iš kurių išieškojimo nereglamentuoja CPK LI skyriaus normos (tokioms pinigų sumoms, kaip turto rūšiai, priskirtinos ir po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo likusios lėšos).
15. Kaip matyti iš 2021 m. gruodžio 1 d. patvarkymo Nr. S1f-69163 turinio, antstolis, vadovaudamasis CPK 688, 749, 611, 733–743 straipsniais, nurodė atlikti išskaitas iš pareiškėjo darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų kiekvieną mėnesį laikantis CPK 733–743 straipsniuose, tarp jų ir CPK 736 straipsnyje, nustatytos tvarkos. CPK 736 straipsnis reglamentuoja išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydžius. Paminėtame antstolio patvarkyme nurodyti išskaitų dydžiai atitinka CPK 736 straipsnyje nustatytus išskaitų procentinius dydžius, t. y. kad iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, pagal vykdomuosius dokumentus išskaitoma, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas, – dvidešimt procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas), pagal kelis vykdomuosius dokumentus – trisdešimt procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas), o iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma penkiasdešimt procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis).
16. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog antstolis būtų priėmęs patvarkymą ar įpareigojimą (duomenys neskelbtini) pataisos namams areštuoti visas pareiškėjui priklausančias lėšas. Taigi byloje nėra duomenų, kad antstolis nukreipė išieškojimą į skolininko pinigines lėšas, kaip turto rūšį, esančias pataisos namų sąskaitoje ar jas visas areštavo (CPK 688 straipsnio 3 dalis). Ši aplinkybė apeliacine tvarka neginčijama. Atskirajame skunde apeliantas patvirtina, kad vykdomas išieškojimas ne iš skolininko piniginių lėšų, esančių įkalinimo įstaigos sąskaitoje, o atliekamos išskaitos ir darbo užmokesčio.
17. Nagrinėjamu atveju antstolio 2021 m. gruodžio 1 d. patvarkymu Nr. S1f-69163 išieškojimas nukreiptas į skolininko darbo užmokestį ar kitas pajamas bei į joms priskiriamas iš trečiųjų asmenų gaunamas lėšas. Toks išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų vykdomas CPK LI skyriuje nustatyta tvarka. Esant nurodytoms faktinėms bylos aplinkybėms pirmosios instancijos teismas netinkamai rėmėsi kasacinio teismo išaiškinimais, konkrečios bylos aplinkybių kontekste nurodydamas, jog vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų išieškojimas negalėjo būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Taip pat nepagrįsta ir neatitinkančia CPK 736 straipsnio reglamentavimo pripažintina pirmosios instancijos teismo išvada, kad yra nepagrįsta skundžiamo antstolio patvarkymo dalis, kuria prašoma nukreipti išieškojimą į skolininko įkalinimo įstaigoje esančių pajamų dalį, – „20 proc. nuo pajamų dalies (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas „pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 30 proc.“), neviršijančios vieno MMA“. Pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė, kad antstolis ginčo 2021 m. gruodžio 1 d. patvarkymu Nr. S1f-69163 neapribojo skolininko teisės įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, tačiau nepagrįstai dėl dalies minėto patvarkymo antstolio veiksmus pripažino neteisėtais.
18. Apibendrindamas tai, kad išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai bylos faktinėms aplinkybėms taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų, netiksliai rėmėsi kasacinio teismo suformuota praktika, dėl to nepagrįstai iš dalies tenkino pareiškėjo skundą ir nepagrįstai pripažino neteisėtais antstolio veiksmus dėl dalies 2021 m. gruodžio 1 d. patvarkyme Nr. S1f-69163 numatytų įpareigojimų. Tuo pagrindu skundžiama teismo nutartis keistina, panaikinant skundžiamos teismo nutarties dalį, kuria pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies, ir pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmetant (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartį.
Panaikinti nutarties dalį, kuria pareiškėjo R. Č. skundas tenkintas iš dalies ir buvo neteisėtais pripažinti antstolio Aleksandro Selezniovo veiksmai 2021 m. gruodžio 1 d. patvarkymu Nr. S1f-69163 priverstinį išieškojimą nukreipiant į skolininko R. Č. pinigų sumos dalį, kuri neviršija Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), ir dėl šios dalies pareiškėjo skundą atmesti.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.