Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Ridikas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-13415-819/2024, pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance ieškinį atsakovui E. R. dėl skolos, palūkanų, negautų pajamų (nuostolių) bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

4. 2025 m. sausio 6 d. ieškovė pateikė prašymą įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) grąžinti byloje sumokėtą 25 Eur dydžio žyminį mokestį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Nagrinėjamu atveju, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

10. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl žyminio mokesčio grąžinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė 2024 m. gegužės 28 d. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su ieškiniu atsakovui dėl skolos, palūkanų, negautų pajamų (nuostolių) bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, už ieškinio pateikimą sumokėdama 25 Eur žyminio mokesčio. Ieškinys bylą nagrinėjančios teisėjos rezoliucija buvo priimtas 2024 m. birželio 9 d., atsakovui įteiktas 2024 m. birželio 21 d., atsiliepimas į ieškinį nepateiktas. Pirmosios instancijos teismui sprendžiant sprendimo už akių priėmimo klausimą, 2024 m. liepos 15 d. nutartimi buvo nustatyta, kad 2024 m. birželio 9 d. teisme priimtas ieškinys yra su trūkumais – nėra pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad pradinė kreditorė faktiškai suteikė sutartyje nurodytą kreditą atsakovui, bei nėra pateikti paaiškinimai ir juos patvirtinantys įrodymus apie tai, kaip pradinė kreditorė vertino atsakovo kreditingumą prieš suteikdama jam kreditą. Minėtas 2024 m. liepos 15 d. nutartimi ieškovei buvo nustatytas 7 dienų terminas nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti, ši nutartis ieškovei 2024 m. liepos 15 d. buvo išsiųsta elektroninių ryšių priemonėmis, todėl, vadovaujantis CPK 175¹ straipsnio 10 dalimi, laikoma įteikta 2024 m. liepos 16 d., todėl terminas ieškinio trūkumams pašalinti baigėsi 2024 m. liepos 23 d. (įskaitytinai). Ieškovė teismo nustatytu terminu trūkumų nepašalino, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą.

12. 2025 m. sausio 6 d. ieškovė pateikė prašymą dėl žyminio mokesčio grąžinimo. Šioje byloje skundžiama nutartimi, pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymo dėl žyminio mokesčio grąžinimo netenkino, nes, teismo vertinimu, ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas dėl ieškovės kaltės, o tai eliminuoja žyminio mokesčio grąžinimo ieškovei galimybę pagal CPK 87 straipsnį. Nesutikdama su šia nutartimi, apeliantė pateikė atskirąjį skundą.

13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad žyminis mokestis – tai proceso įstatymo nustatyta suma, kurią šalys, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, pareiškėjai privalo sumokėti, paduodami teismui tam tikrus procesinius dokumentus (CPK 80 straipsnis). Šis valstybės nustatytas mokestis mokamas už teismo darbą, vykdant teisingumą konkrečioje byloje. Kai teismas dėl tam tikrų priežasčių neatlieka savo pareigos įvykdyti teisingumą pagal žyminiu mokesčiu apmokėtą procesinį dokumentą, civilinio proceso įstatyme yra įtvirtinta sumokėto žyminio mokesčio grąžinimo galimybė. Žyminio mokesčio grąžinimo pagrindai nustatyti CPK 87 straipsnyje.

14. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, žyminio mokesčio grąžinimas, kai ieškinys paliekamas nenagrinėtas, reglamentuojamas CPK 87 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Šioje teisės normoje numatyti konkretūs pagrindai, kuriais palikus ieškinį nenagrinėtą, įstatyme yra numatyta galimybė grąžinti žyminį mokestį. Šie pagrindai yra: kai ieškovas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka; kai ieškinį padavė neveiksnus asmuo; kai šalis neprimokėjo žyminio mokesčio; taip pat palikus ieškinį nenagrinėtą CPK 431 straipsnio 3 dalyje numatytu atveju. Taigi, įstatymo nustatyta galimybė susigrąžinti žyminį mokestį, kai ieškinys paliktas nenagrinėtas CPK 296 straipsnio 1 dalies 1, 2, 7–8 punktuose įtvirtintais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1153-370/2018).

15. Nagrinėjamu atveju apeliantė prašė teismo grąžinti žyminį mokestį, sumokėtą paduodant ieškinį, kuris teismo paliktas nenagrinėtas CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu, t. y. dėl to, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėjo, jog pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų.

16. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad žyminio mokesčio grąžinimo klausimą sprendęs pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog palikus ieškinį nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu, pagal CPK 87 straipsnio 1 dalies 5 punktą nėra teisinio pagrindo sumokėtam žyminiam mokesčiui grąžinti.

17. Atskirajame skunde nurodoma, jog, vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktu, visais atvejais, kai atsisakoma priimti ieškinį, ieškovui yra grąžintinas už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis, o ieškovui negali kilti analogiški procesiniai padariniai, kai nustatinėjama ieškovo kaltė dėl jo netinkamo elgesio ir pareigų nevykdymo.

18. CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad sumokėtas žyminis mokestis grąžinamas, kai atsisakoma priimti ieškinį, prašymą, skundą arba kai šie grąžinami be sprendimo.

19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog tais ieškinio palikimo nenagrinėto atvejais, kurie nepatenka į CPK 87 straipsnio 1 dalies 5 punkte išvardytų pagrindų žyminiam mokesčiui grąžinti sąrašą, žyminis mokestis galėtų būti grąžinamas, vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktu, jeigu dėl bylos užbaigimo nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės nėra ieškovo kaltės. Tais atvejais, kai dėl tokios proceso baigties yra ieškovo kaltė, nėra teisinio pagrindo sumokėtam žyminiam mokesčiui pagal CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktą grąžinti (CPK 3 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2011).

20. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad bendrąja prasme ieškinio palikimas nenagrinėto CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu reiškia, jog nepriimamas teismo sprendimas dėl ginčo esmės. Tačiau, kaip buvo minėta, žyminio mokesčio grąžinimas, palikus ieškinį nenagrinėtą, reglamentuojamas CPK 87 straipsnio 1 dalies 5 punkto, kuriame išvardyti konkretūs ieškinio palikimo nenagrinėto pagrindai, kai žyminis mokestis gali būti grąžinamas. Pripažinus, kad ieškinio palikimo nenagrinėto atvejai patenka į CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punkto reglamentavimo sritį, netektų prasmės CPK 87 straipsnio 1 dalies 5 punktas.

21. Kartu apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad gali būti teisinių situacijų, kai, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, žyminis mokestis galėtų būti grąžinamas ir CPK 87 straipsnio 1 dalies 5 punkte neįvardytais ieškinio palikimo nenagrinėto atvejais (CPK 3 straipsnio 6 dalis). Tais ieškinio palikimo nenagrinėto atvejais, kurie nepatenka į CPK 87 straipsnio 1 dalies 5 punkte išvardytų pagrindų žyminiam mokesčiui grąžinti sąrašą, žyminis mokestis galėtų būti grąžinamas, vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktu, jeigu dėl bylos užbaigimo nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės nėra ieškovo kaltės.

22. Nagrinėjamu atveju ieškinys paliktas nenagrinėtas dėl to, kad apeliantė teismo nustatytu terminu nepašalino ieškinio trūkumų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad dėl tokios civilinio proceso baigties yra ieškovės kaltė, kadangi ji būdama tinkamai informuota apie teismo nustatytus ieškinio trūkumus, jų per teismo nustatytą terminą nepašalino, jokių prašymų ar paaiškinimų dėl teismo įpareigojimo nevykdymo teismui taip pat neteikė.

23. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kaip dėl teisiškai nereikšmingų teisingam šios bylos išnagrinėjimui, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

24. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias žyminio mokesčio grąžinimo klausimus, ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.