- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-27
- Bylos Nr.
- eI-2129-595/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00387-2019-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Vita Valeckaitė
- Pareiškėjas
- G. L.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 20.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. L. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas), dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, jį patikslindamas, nurodė, kad Marijampolės PN dirbo tvarkiniu valgykloje be išeiginių ir poilsio dienų, po 6 valandas per dieną, gaudavo 52 Eur darbo užmokesčio per mėnesį. Dėl to 2016 m. birželio 14 d. kreipėsi į Marijampolės PN direktorių. Po to pradėjo jį persekioti pataisos namų administracija ir kiti nuteistieji. Teigia, kad jam buvo grasinama, jį marino badu, žemino. Nors kreipėsi į visas institucijas dėl šių veiksmų, tačiau nei viena iš jų nesiėmė jokių užkardymo veiksmų. 2018 m. kovo 12 d. kreipėsi dėl nurodytų aplinkybių į Marijampolės PN direktorių su skundu, atsakymo negavo. 2018 m. balandžio 9 d. patikslintu skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie LR Teisingumo ministerijos, nurodydamas, kad visa medžiaga dėl grasinimo ir persekiojimo yra Marijampolės PN administracijoje ir Kalėjimnų departamente. Kalėjimų departamentas 2018 m. gegužės 18 d. atsakymu atsisakė nagrinėti jo skundą, motyvuojant, kad išdėstytos skunde aplinkybės nėra aiškios ir tikslios, prašė patikslinti duomenis apie grasinimus ir persekiojimus, įvardijant konkrečius faktus. Su tokia pozicija teigia nesutinkantis, kadangi jis pateikė pakankamai informacijos ir įrodančios medžiagos. Nurodo, kad priimti sprendimai atsisakyti nagrinėti jo prašymus yra neišsamūs, nepagrįsti. Skundai atitinka Viešojo administravimo įstatymo skundui keliamus reikalavimus. Atsisakymai nagrinėti skundus prieštarauja viešojo administravimo principams. Teigia, kad Kalėjimų departamentas neįvykdė teisės aktuose nustatytos pareigos neišnagrinėdamas jo skundo. Taigi, pareiškėjas skunde nurodo, kad dėl Kalėjimų departamento 2018 m. kovo 28 d. ir 2018 m. gegužės 18 d. raštų bei Marijampolės PN 2018 m. kovo 12 d. atsisakymo nagrinėti jo skundus patyrė ilgai trunkančius dvasinius išgyvenimus, kurie pasireiškė nemiga, nuolatiniu, kasdieną lydinčiu stresu bei emociniu sukrėtimu, iki šiol nesijaučia saugus dėl savo sveikatos ir gyvybės. Todėl skundu prašo panaikinti 2018 m. kovo 28 d. ir 2018 m. gegužės 18 d. Kalėjimų departamento raštus, prašo įpareigoti Kalėjimų departamentą bei Marijampolės PN visapusiškai ir objektyviai ištirti jo skundus, prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN ir Kalėjimų departamento solidariai 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti (e. b. I tomas, b. l. 1-13, 88-93, 130-133).
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas Marijampolės PN atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (e. b. I tomas, b. l. 136-139).
Šalies argumentai
Paaiškino, kad gavus pareiškėjo skundą, buvo paprašyta jo nurodyti konkrečius pareigūnus ir faktus. Marijampolės PN 2018 m. balandžio 4 d. pateikė pareiškėjui atsakymą, kad skunde nėra išdėstytų jokių konkrečių aplinkybių ar asmenų, dėl kurių jam tariamai kyla grėsmė, dėl kurių veikimo ar neveikimo būtų pagrindas pradėti tyrimą ir imtis atitinkamų priemonių. Pareiškėjo skundas neatitiko Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio reikalavimų. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 12 d. iki 2018 m. lapkričio 28 d. į Marijampolės PN psichologus ir gydytojus kreipęsis nebuvo. Todėl vien ta priežastis, kad pareiškėjas yra pasipiktinęs ir turi neigiamą požiūrį į visą bausmių vykdymo sistemą, nėra pagrindas neturtinės žalos atlyginimui. Pareiškėjas nėra nurodęs jokių konkrečių neteisėtų atsakovės atstovo veikmų, kas jam galėjo sukelti neigiamas pasekmes, ir kad tai būtų vertinama kaip neturtinės žalos kilimas. Nurodo, kad Marijampolės PN veikė tinkamai, nepažeisdami jokių teisės aktų reikalavimų. Nesant neteisėtų veiksmų, negali kilti ir deliktinė atsakomybė. Prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas Kalėjimų departamentas atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjo reikalavimas nepagrįstas, prašo jo netenkinti (e. b. I tomas, b. l. 147-148).
Nurodė, kad teismas atsisakė atnaujinti pareiškėjui terminą dėl Kalėjimų departamento raštų apskundimo. Pareiškėjas nepateikė jokių žalą patvirtinančių įrodymų. Pareiškėjo prašymas dėl žalos atlyginimo yra visiškai nepagrįstas, todėl atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018 m. kovo 28 d. rašto Nr. 2S-1045 bei 2018 m. gegužės 18 d. rašto Nr. 2S-1632, priimtų jo atžvilgiu teisėtumo, prašo juos panaikinti, įpareigoti atsakovės atstovus ištirti jo skundus bei priteisti iš atstovų solidariai 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teigia, kad dėl Kalėjimo departamento raštų, kuriais buvo atsisakyta nagrinėti jo skundus, jam kilo neturtinė žala, pasireiškusi ilgai trunkančiais išgyvenimais, nemiga, stresu bei iki šiol trunkančiu emociniu sukrėtimu.
Nustatyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. balandžio 10 d. nutartimi (Nr. eAS-242-1062/2019) paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartį dalyje, kurioje pareiškėjui buvo neatnaujintas terminas Kalėjimų departamento 2018 m. kovo 28 d. ir 2019 m. gegužės 18 d. raštams skųsti ir šioje dalyje pareiškėjo skundą buvo atsisakyta priimti.
Pareiškėjas, 2019 m. balandžio 29 d. patikslinęs skundą, prašo teismo nagrinėti skundą tokį, koks jis buvo pateiktas (e. b. I tomas, b.l. 130-133).
Taigi, įvertinus skundo reikalavimus bei tai, kad teismas nėra atnaujinęs pareiškėjui termino skųsti Kalėjimų departamento 2018 m. kovo 28 d. raštą Nr. 2S-1045 bei 2018 m. gegužės 18 d. raštą Nr. 2S-1632, šie reikalavimai teismo yra atsisakyti priimti, - šio pareiškėjo skundo dalykas yra neturtinės žalos atlyginimas (e. b. I tomas, b.l. 114-119).
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).
Pagal CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Skirtingai nei turtinė, neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Jeigu įstatymas specialiai jos atlyginimo nenumato, ji neatlyginama. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaroma dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Net ir tuo atveju, kuomet neturtinės žalos faktas preziumuojamas pagal įstatymą, ieškovas turi pagrįsti reikalaujamos kompensacijos dydį.
Teismų praktikoje pažymėta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006 ir kt.).
Pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtą valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-669/2011). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Taip pat yra pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada yra įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t.y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-39/2012; 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-336/2012; kt.). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, jog asmuo tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai patyrė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų nebuvo vienkartinio pobūdžio. Reikalavimas atlyginti neturtinę žalą turi būti pagrįstas ne vien deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, bet ir pačios žalos padarymu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007).
Nagrinėjamu atveju, pareiškėjo argumentai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl atsakovės atstovų veiksmų, nes nebuvo išnagrinėti jo skundai (prašymai) dėl jo persekiojimo ir grasinimų jam, kad nebuvo sudaryta jam saugi aplinka, yra visiškai nepagrįsti, neįrodyti nei faktinėmis aplinkybėmis, nei konkrečiais įrodymais. Iš pridėtų pareiškėjo skundų Marijampolės PN, Kalėjimų departamentui turinio nėra nustatyta, kad pareiškėjas yra įvardijęs ir nurodęs konkrečius jo atžvilgiu pareigūnų neteisėtus veiksmus, konkrečius įvykius, faktus dėl jo persekiojimo, grasinimų ir kt., kurie būtų sukėlę jam neigiamas pasekmes. Skunduose abstrakčiai buvo nurodyta, kad jį persekioja administracija, kiti nuteistieji, kad jam buvo grasinama, kad jį marino badu, taip pat pareiškėjas baiminasi dėl savo sveikatos, bei kad dėl pareigūnų veiksmų prašo imtis visų būtinų priemonių jiems užkardyti, tačiau paprašytas patikslinti nusiskundimų aplinkybes, nurodyti konkrečius asmenis ir įvykius, pareiškėjas tik nurodė, kad visa medžiaga yra pas atsakovės atstovus, jokių detalių įvykių, konkrečių faktų, nutikimų, sukėlusių jam neigiamas pasekmes, nenurodė (e.b. I tomas, b.l. 17-20, 21-26). Pagal pareiškėjo skunduose nurodytus duomenis nebuvo aišku, kokius įvykius administracija turi tirti ir kokių imtis bei kokiu pagrindu užkardymo veiksmų. Į pareiškėjo skundus (prašymus) buvo atsakyta, todėl atsakovės atstovų neveikimo nenustatyta (e. b. I tomas.b.l. 20, 27). 2019 m. gegužės 10 d. Marijampolės pataisos namų Resocializacijos skyriaus pateikta į bylą pažyma bei Marijampolės PN Sveikatos priežiūros skyriaus pažyma patvirtina, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 12 d. iki 2018 m. lapkričio 28 d. į psichologus ir Sveikatos priežiūros skyriaus gydytojus nesikreipė (e. b. I tomas, b.l. 140, 141).
Remiantis išdėstytu, nesant nustatytų pažeidimų fakto, neteisėtų pareigūnų veiksmų, nėra pagrindo spręsti ir dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Pareiškėjo pasipiktinimas bausmių vykdymo sistema, jo subjektyvi nuomonė ir pasvarstymai, neigiamas požiūris nėra pagrindas neturtinės žalos atlyginimui. Todėl pareiškėjo skundas yra atmestinas, kadangi nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo G. L. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.