Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo viešosios įstaigos „EKOŠVIESA“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „EKOŠVIESA“ skundą atsakovams Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai ir Aplinkos apsaugos agentūrai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) „EKOŠVIESA“ (toliau – ir pareiškėjas) 2015 m. birželio 9 d. elektroninių ryšių priemonėmis išsiuntė teismui skundą, kuriame prašė: 1) skubiai ir nepranešus atsakovams taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti akcinei bendrovei (toliau – ir AB) „Swedbank“ išmokėti pinigus pagal 2014 m. birželio 2 d. išduotą garantiją Nr. 14-041983-GM, kol nebus išspręstas pareiškėjo skundas dėl Aplinkos apsaugos agentūros 2015 m. gegužės 26 d. rašto Nr. (15.11)-A4-5763 ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos sprendimo, kuriuo nuspręstą reikalauti pinigų išmokėjimo pagal banko garantiją Nr. 14-041983-GM; 2) panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros 2015 m. gegužės 26 d. raštą Nr. (15.11)-A4-5763 ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos sprendimą, kuriuo nuspręsta reikalauti pinigų išmokėjimo pagal banko garantiją Nr. 14-041983-GM; 3) įpareigoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją į bylą pateikti sprendimą, kuriuo buvo nuspręsta reikalauti pinigų išmokėjimo pagal banko garantiją Nr. 14-041983-GM; 4) įpareigoti Aplinkos apsaugos agentūrą į bylą pateikti 2015 m. gegužės 26 d. raštą Nr. (15.11)-A4-5763; 5) pareiškėjos naudai priteisti iš atsakovų Aplinkos ministerijos ir Aplinkos apsaugos agentūros patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nustatęs, kad paduotas skundas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimų, 2015 m. birželio 16 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinis teismas nustatė pareiškėjui terminą iki 2015 m. liepos 20 d., kurį vėliau pratęsė iki 2015 m. rugsėjo 3 d., nutartyje nustatytiems skundo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti ginčijamus sprendimus arba nurodyti priežastis, dėl kurių negali jų pateikti.

Vykdydamas teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį, pareiškėjo atstovas 2015 m. rugsėjo 3 d. paštu teismui išsiuntė patikslintą skundą, kuriuo prašė panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros 2015 m. gegužės 26 d. raštą Nr. (15.11)-A4-5763 bei įpareigoti Aplinkos apsaugos agentūrą pateikti visą su 2015 m. gegužės 26 d. rašto Nr. (15.11)-A4-5763 priėmimu susijusią medžiagą.

II.

Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 3 straipsnio 1 dalies, 15 straipsnio 1 dalies ir 22 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nustatęs, jog patikslintame skunde pareiškėjas ginčija tik Aplinkos apsaugos agentūros 2015 m. gegužės 26 d. raštą Nr. (15.11)-A4-5763, adresuotą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, kuriame atsakovas informavo Aplinkos ministeriją, kad pagal jo turimus duomenis pareiškėjas neįvykdė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos 50 % atliekų tvarkymo užduoties, nes sutvarkė 40,65 % atliekų ir kurio pagrindu Aplinkos ministerija 2015 m. gegužės 28 d. raštu pareikalavo AB „Swedbank“ 2014 m. birželio 2 d. suteiktoje banko garantijoje Nr. 14-041983-GM nurodytą sumą (83 812,50 Lt) pervesti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, konstatavo, kad realias teisines pasekmes pareiškėjui sukelia būtent Aplinkos ministerijos 2015 m. gegužės 28 d. raštas, dėl kurio gali būti keliamas ginčas teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymėjo, kad šioje byloje ginčijamas Aplinkos apsaugos agentūros 2015 m. gegužės 26 d. raštas Nr. (15.11)-A4-5763 vertintinas kaip tarpinis informacinio-konstatuojamojo pobūdžio dokumentas, negalintis būti savarankišku administracinės bylos dalyku. Įvertinęs skundžiamo akto turinį teismas darė išvadą, kad ginčijamame Aplinkos apsaugos agentūros rašte Aplinkos ministerijai yra pateikiama informacija, todėl jis nesukelia pareiškėjui naujų teisių ir pareigų, nekeičia jo teisinės padėties. Konstatavo, kad nagrinėjamos administracinės bylos kontekste šis raštas nėra administracinis aktas, nes jame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų pareiškėjo atžvilgiu, jis nenustato, nepakeičia ir nepanaikina jokių pareiškėjo teisių ar pareigų viešojo administravimo srityje, todėl atsisakė priimti reikalavimą dėl minėto rašto panaikinimo kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjo ginčijamas Aplinkos apsaugos agentūros 2015 m. gegužės 26 d. raštas Nr. (15.11)-A4-5763 yra tarpinis viešojo administravimo subjekto priimtas informacinio-konstatuojamojo pobūdžio dokumentas, kuriuo jokios pareigos, prievolės, įpareigojimai ar kitokie privalomi vykdyti nurodymai tiesiogiai nenustatyti. Teismo vertinimu, minėtas raštas yra tarpinis procedūrinis aktas, nesukėlęs pareiškėjui materialių teisinių pasekmių.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.

Viešojo administravimo srityje priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinamas administraciniuose teismuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei 22 straipsnio 1 dalies nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (žr., pvz., 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-121/2004). Iš nusistovėjusios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos taip pat matyti, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą pagal ATBĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 22 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Kitaip tariant, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009).

Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia ir todėl negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą atsisakytina priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinė byla nutrauktina kaip nepriskirtina administraciniams teismams, kadangi nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.). Vis dėlto minėta taisyklė turi būti taikoma pripažįstant visuotinio teisminės gynybos prieinamumo principo svarbą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1669/2008, 2006 m. rugpjūčio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-278/2006).

Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas bei kaip matyti iš pareiškėjo ginčijamo Aplinkos apsaugos agentūros rašto turinio, Aplinkos apsaugos agentūros 2015 m. gegužės 26 d. raštas Nr. (15.11)-A4-5763 neturi įtakos pareiškėjo turimų teisių ir pareigų apimčiai, nes juo, įvertinus Aplinkos apsaugos agentūros turimą informaciją, yra tiesiog pateikiama tam tikra išvada apie susiklosčiusią faktinę situaciją. Tuo tarpu, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pinigai iš banko į valstybės biudžetą buvo pervesti Aplinkos ministerijos rašto pagrindu. Todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo išvada, kad Aplinkos apsaugos agentūros 2015 m. gegužės 26 d. raštas Nr. (15.11)-A4-5763 kaip atskiras dokumentas pareiškėjo materialinei teisinei padėčiai tiesioginės įtakos neturi ir šia prasme yra tarpinis aktas yra pagrįsta. Kaip teisingai pastebi pareiškėjas, Aplinkos apsaugos agentūros 2015 m. gegužės 26 d. raštas Nr. (15.11)-A4-5763 yra pagrindas Aplinkos ministerijai reikalauti, kad banko garantijoje nurodyta pinigų suma būtų pervesta į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą. Atitinkamai tai reiškia, jog skųsdamas galutinį administracinės procedūros sprendimą, pareiškėjas įgis galimybę be kita ko pasisakyti dėl Aplinkos apsaugos agentūros 2015 m. gegužės 26 d. rašto Nr. (15.11)-A4-5763 ir šį dokumentą teismas iš esmės įvertins sprendimo reikalauti banko garantijoje numatytų pinigų pervedimo teisėtumo bei pagrįstumo kontekste.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė bei tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo viešosios įstaigos „EKOŠVIESA“ atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.