Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Tomo Blinstrubio ir Beatos Martišienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Lietkompexim“ skundą atsakovui Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Lietkompexim“ (toliau – ir UAB „Lietkompexim“, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2020 m. vasario 21 d. sprendimą Nr. (1.29-v)2V-612 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą pateikti pareiškėjos prašomus dokumentus.

Skunde teismui pareiškėja nurodo, kad Departamentas Sprendimu netenkino pareiškėjos 2020 m. vasario 7 d. prašymo ir nepateikė pareiškėjos prašomų pateikti dokumentų, t. y. 2019 m. rugpjūčio 28 d. suderinto Neatidėliotinų darbų: avarijos grėsmės likvidavimo, laikančiųjų konstrukcijų remonto ir stiprinimo projekto, laikino stogo įrengimo reg. Nr. 369 (toliau – ir Projektas IV) ir 2019 m. gegužės 2 d. suderinto Administracinio pastato (duomenys neskelbtini), Vilniuje darbo projekto – Neatidėliotini darbai: avarinės būklės likvidavimas – I etapas; neatidėliotini darbai: avarinės būklės likvidavimas tarp ašių 1–8 reg. Nr. 160 (toliau – ir Projektas III). Pareiškėjos teigimu, atsisakymas pateikti prašomus projektus yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Pareiškėja paaiškina, kad 2019 m. spalio 14 d. ir 2019 m. lapkričio 7 d. su prašymais kreipėsi į Departamento Vilniaus skyrių bei į Departamentą, prašydama pateikti minėtus dokumentus bei SPKT dalinės ekspertizės aktą Nr. 78/1-19 (toliau – ir Aktas). Pareiškėjos prašymai buvo netenkinti, todėl su skundu pareiškėja kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją (toliau – ir LAGK), kuri 2020 m. vasario 4 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies – panaikino Departamento ir Departamento Vilniaus skyriaus sprendimus ir įpareigojo Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2019 m. lapkričio 7 d. prašymą. Pareiškėjos teigimu, atsakovas minėto LAGK sprendimo iki šiol nėra įvykdęs.

Pažymi, jog atsakovas pareiškėjos prašymo netenkino ir atsisakė pateikti prašomus projektus, remdamasis Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ir ATGTĮ) 4 straipsnio 2 dalies 9 punkto nuostatomis. Pareiškėjos teigimu, atsakovas skundžiamą sprendimą priėmė neįsigilinęs į esamą situaciją, apribojo pareiškėjos teisę gauti ir žinoti informaciją apie turimą turtą bei neatkreipė dėmesio į prašomos dokumentacijos tikslą.

Nurodo, kad pareiškėja ir uždaroji akcinė bendrovė „Pirklių klubas“ yra pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, bendraturčiai, todėl informacija su abiejų bendrovių interesų įgyvendimu, pareiškėja yra davusi UAB „Pirklių klubas“ sutikimą teikti atsakovui atitinkamus projektus, kitą dokumentaciją, susijusią su minėtu pastatu. Tačiau UAB „pirklių klubas“ atsisako pareiškėjai pateikti turimus dokumentus, todėl pareiškėja turi teisę juos gauti iš atsakovo.

Pareiškėjos vertinimu, ATGTĮ 4 straipsnio 2 dalies 9 punkte išvardinti autorių teisių objektai neapima techninių darbo projektų, kurių atsakovas neteikia pareiškėjai. Pareiškėja remiasi Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis ir pažymi, kad informacijos nepateikimas yra laikytinas asmens teisės gauti informaciją iš viešojo administravimo subjekto pažeidimu.

Nurodo, kad šiuo metu dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – ir Pastatas), vyksta teisminiai procesai tiek Vilniaus miesto apylinkės teisme, tiek Vilniaus apygardos teisme, kuriuose buvo sprendžiami klausimai dėl eksperto paskyrimo bei ekspertizės atlikimo Pastatui, o šiuo metu yra atliekama ekspertizė, todėl prašomi dokumentai yra reikalingi pateikti minėtiems procesams.

2020 m. lapkričio 13 d. pareiškėja pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad kreipėsi į Lietuvos Respublikos kultūros ministeriją išaiškinimo dėl tarp šalių kilusio ginčo, tačiau Kultūros ministerija atsisakė pateikti išaiškinimą, nes ginčą nagrinėja teismas (Viešojo administravimo 27 straipsnio 5 dalis). Taip pat pareiškėjos kreipimąsi persiuntė Departamentui papildomam tyrimui. Departamentas persiuntė Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai dėl galimai savavališkai atliktų tvarkomųjų statybos darbų. Pareiškėja pabrėžia, kad Projektas III nebuvo pateiktas ekspertui civilinėje byloje Nr. e2-1054-466/2020. Paaiškino, kad objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) , Vilnius, pradėti balkonų montavimai, vadovaujantis 2018 m. rugpjūčio 6 d. išduotu leidimu Nr. LPV-80. Toks Departamento elgesys yra prieštaringas, nes pareiškėja yra su Departamentu suderinusi kitą projektą. Taigi lieka neaišku, kokiu projektu reikia vadovautis. Pareiškėja nagrinėjamoje byloje gina ne tik savo privatų interesą, bet ir siekia elementarios tvarkos, kad negaliotų keli projektai, kurių sprendiniai prieštarauja vienas kitam ir pareigūnai atsakytų už savo veiksmus. Nors atsakovas vadovaujasi ATGTĮ, tačiau tiek Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, tiek STR1.04.04:2017 nustato pareigą projekto užsakovams, projekto autoriams derinti projektus su bendraturčiais. Taigi atsakovui tenka atsakomybė tiek dėl painiavos atsakovo tvirtinamuose projektuose, tiek dėl galimai neteisėto derinimo veiksmų, dėl ko ir slepiamas Projektas III.

Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjos skundą atmesti.

Atsiliepime nurodo, kad Sprendimu pareiškėjai motyvuotai atsisakė pateikti Projektą IV ir Projektą III ir pateikė Aktą. Remiasi Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 4 straipsnio 1 dalies nuostata, kurioje nustatyta, kad institucijos privalo teikti pareiškėjams ar jų atstovams dokumentus, išskyrus šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus atvejus. Pažymi, kad Įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įstatymas netaikomas: dokumentams, į kuriuos trečiosios šalys turi pramoninės nuosavybės, autorių, gretutines ar duomenų bazių gamintojų (sui generis) teises (2 punktas); dokumentams, kuriuos teikti draudžia įstatymai ar jų pagrindu priimti kiti norminiai teisės aktai (3 punktas).

ATGTĮ 4 straipsnio 1 dalis nustato, kad autorių teisių objektai yra originalūs literatūros, mokslo ir meno kūriniai, kurie yra kokia nors objektyvia forma išreikštas kūrybinės veiklos rezultatas. Vadovaujantis ATGTĮ 4 straipsnio 2 dalies 9 punktu, autorių teisių objektu pripažįstami architektūros kūriniai (pastatų ir kitų statinių projektai, brėžiniai, eskizai ir modeliai, taip pat pastatai ir kiti statiniai). Remiasi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 61 dalimi, Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. Dl-738 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ patvirtinimo“ (toliau – ir STR1.04.04:2017) 6.19 punktu ir sprendžia, kad Projektas IV ir Projektas III, laikytini statinio projektu, kuriems taikomos AGTĮ nuostatos. Departamentas yra viešojo administravimo subjektas, kuris pagal Departamento nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 1 d. įsakymo Nr. ĮV-116, 1 punktą pagal savo kompetenciją atlieka įstatymu jam pavestas nekilnojamojo kultūros paveldo ir kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos funkcijas, atsako už jų vykdymą. Departamentas pagal kompetenciją vykdydamas pavestas funkcijas tikrina, ar planuojamų atlikti tvarkomieji paveldosaugos ir (ar) statybos darbai atitinka keliamus paveldosaugos reikalavimus. Departamentui teikiama projektinė dokumentacija išimtine teise nėra perduodama viešam rodymui ir (ar) kopijų platinimui tretiesiems asmenims.

Atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Respublikos kultūros ministerija 2016 m. balandžio 22 d. raštu Nr. S2-1032 „Dėl Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo nuostatų taikymo supažindinant asmenis su tvarkybos darbų projektais“ ir 2011 m. kovo 7 d. raštu Nr. S2-570 „Dėl galimybės susipažinti su statinių techniniais projektais ir gauti jų kopijas“ pateikė poziciją ir nurodė, kad tokios pat tvarkos turi laikytis ir Departamentas supažindinant trečiuosius asmenis su tvarkybos darbų projektais, kurie taip pat yra kūrybinės veiklos rezultatas.

Pagal išdėstytą išaiškinimą, siekdamas užtikrinti asmenų teisę gauti informaciją, susijusią su statinių techniniais projektais, tvarkybos darbų projektais, Departamentas gali sudaryti sąlygas asmenims susipažinti su projektais Departamento patalpose, tačiau sudarydamas sąlygas susipažinti su projektais, Departamentas turi užtikrinti, kad projektai jokia forma ir jokiais būdais nebus atgaminami (kopijuojami) ir platinami.

Pastebi, kad pareiškėja, teikdama skundą dėl jai nepateiktų projektų (Projekto IV, Projekto III) kopijų pati prie skundo priedų teikia Projekto IV kopiją (pridedamų dokumentų 23 punktas). Taigi prašomą pateikti dokumentą pareiškėja turi.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėjai atsisakyta pateikti jos 2020 m. vasario 7 d. prašyme prašomus dokumentus, t. y. Projektą IV ir Projektą III, teisėtumo bei pagrįstumo. Ginčą, kurio ribos yra būtent tokios, nagrinėjamoje byloje sprendžia teismas. Todėl dėl kitų argumentų, nesusijusių su ginčo ribomis (dėl Departamento elgesio derinant projektus, dėl to, kuriuo projektu vadovautis, dėl balkonų ir t.t.), teismas nepasisako.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2019 m. spalio 14 d. raštu kreipėsi į Departamento Vilniaus skyrių prašydama pateikti 2019 m. rugpjūčio 28 d. suderintą Neatidėliotinų darbų: avarijos grėsmės likvidavimo, laikančiųjų konstrukcijų remonto ir stiprinimo projektą, laikino stogo įrengimo reg. Nr. 369 (Projektas IV); 2019 m. gegužės 2 d. suderintą administracinio pastato (duomenys neskelbtini), Vilnius, darbo projektą Neatidėliotini darbai: avarinės būklės likvidavimas – I etapas; neatidėliotini darbai: avarinės būklės likvidavimas tarp ašių 1–8 reg. Nr. 160 (Projektas III); SPTK dalinę ekspertizę 2019 m. kovo 1 d. Nr. 78/1-19.

Departamento Vilniaus skyrius 2019 m. spalio 30 d. raštu Nr. (1.29.-V)2V-2673 atsisakė pateikti pareiškėjos prašomus dokumentus.

Pareiškėja 2019 m. lapkričio 7 d. pakartotinai kreipėsi į Departamentą, kuris 2019 m. gruodžio 5 d. raštu Nr. (11.13.)2-2628 nurodė pritariantis Departamento Vilniaus skyriaus 2019 m. spalio 30 d. raštu pateiktam sprendimui ir išdėstytai pozicijai.

Pareiškėja, nesutikdama su priimtais sprendimais, 2020 m. sausio 6 d. su skundu kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją.

Lietuvos administracinių ginčų komisija 2020 m. vasario 4 d. sprendimu Nr. 21R-91(AG-13/07-2020) pareiškėjos skundą tenkino iš dalies ir panaikino Departamento Vilniaus skyriaus 2019 m. spalio 30 d. sprendimą Nr. (1.29.-V)2V-2673, Departamento 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimą Nr. (11.13.)2-2628. Taip pat įpareigojo Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2019 m. lapkričio 7 d. prašymą ir pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.

Pareiškėja 2020 m. vasario 7 d. kreipėsi į Departamentą su prašymu Nr. 2020-01/14 „Dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2020 m. vasario 4 d. sprendimo taikymo“ ir informavo atsakovą, kad Aktą yra gavusi, todėl prašo pateikti tik Projektą IV ir Projektą III.

Departamento Vilniaus skyrius, vykdydamas Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimą, išnagrinėjo pareiškėjos 2019 m. lapkričio 7 d. bei atsakydamas į 2020 m. vasario 7 d. pareiškėjos prašymą, pateikė Sprendimą. Sprendime nurodoma, kad atsisakoma pareiškėjai pateikti jos prašomus dokumentus (Projektą IV ir Projektą III, Aktas buvo pateiktas), nes prašomi pateikti dokumentai laikytini autorių teisių objektu, o atsakovui nėra išimtine teise perduoti projektai viešam rodymui ir kopijų platinimui tretiesiems asmenims. Nurodoma, kad su projektais galima susipažinti atvykus į vietą, tačiau be projektų autoriaus sutikimo jie negali būti atgaminami ir platinami.

Pareiškėja, nesutikdama su Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą.

Pareiškėjos teigimu, atsakovas nepagrįstai prašomus pateikti dokumentus laiko autorių teisių objektu, nes autorių teisių objektai neapima techninių darbo projektų, tokie projektai laikytini oficialiais administracinio pobūdžio dokumentais, kuriems netaikomos ATGTĮ 4 straipsnio 2 dalies 9 punkto nuostatos. Teisėjų kolegija su šiais pareiškėjos argumentais sutikti negali.

ATGTĮ 4 straipsnio 1 dalis nustato, kad Autorių teisių objektai – originalūs literatūros, mokslo ir meno kūriniai, kurie yra kokia nors objektyvia forma išreikštas kūrybinės veiklos rezultatas. ATGTĮ 4 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad autorių teisių objektu pripažįstami architektūros kūriniai (pastatų ir kitų statinių projektai, brėžiniai, eskizai ir modeliai, taip pat pastatai ir kiti statiniai).

Statinio projektas – normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytos sudėties dokumentų, kuriuose pateikiami statytojo sumanyto statinio sprendiniai (statinio projekto dalys, skaičiavimai, brėžiniai), skirtų statybą leidžiančiam dokumentui gauti, statybai vykdyti ir statybos užbaigimo procedūroms atlikti, visuma (Statybos įstatymo 2 straipsnio 61 dalis). Techninio projekto sąvoka yra pateikta STR 1.04.04:2017 6.19 punkte, kuriame nustatyta, kad techninis projektas – projekto pirmuoju etapu rengiamas normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytos sudėties dokumentas, kuriame pateikiami statytojo sumanyto statinio sprendiniai ir kuris skirtas statybą leidžiančiam dokumentui gauti.

Taigi, pareiškėjos prašomi pateikti dokumentai – Projektas IV ir Projektas III, yra statinio projektai, kuriems taikomos ATGTĮ nuostatos. Techninius darbo projektus autorių teisių objektais laiko ir teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-490-469/2015 ir kt.).

Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad institucijos privalo teikti pareiškėjams ar jų atstovams dokumentus, išskyrus šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus atvejus. To paties įstatymo 2 straipsnio 2 dalis nustato, jog šis įstatymas netaikomas dokumentams, į kuriuos trečiosios šalys turi pramoninės nuosavybės, autorių, gretutines ar duomenų bazių gamintojų (sui generis) teises (toliau – intelektinės nuosavybės teisės) (2 punktas); dokumentams, kuriuos teikti draudžia įstatymai ar jų pagrindu priimti kiti norminiai teisės aktai, įskaitant dokumentus, kurie nėra prieinami dėl nacionalinio ar visuomenės saugumo, šalies gynybos interesų, statistinių duomenų slaptumo, komercinio konfidencialumo arba kurie sudaro valstybės, tarnybos, banko, komercinę, profesinę paslaptį (3 punktas).

ATGTĮ 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad autorius turi išimtines teises leisti arba uždrausti šiuos veiksmus: 1) atgaminti kūrinį bet kokia forma ar būdu; 2) išleisti kūrinį; 3) versti kūrinį; 4) adaptuoti, aranžuoti, inscenizuoti ar kitaip perdirbti kūrinį; 5) platinti kūrinio originalą ar jo kopijas parduodant, įskaitant viešą siūlymą juos pirkti ar tikslinę kūrinio originalo ar jo kopijų reklamą, skatinančią vartotojus juos įsigyti, taip pat nuomoti, teikti panaudai ar kitaip perduoti kūrinio originalą ar jo kopijas nuosavybėn arba valdyti, importuoti ar eksportuoti; 6) viešai rodyti kūrinio originalą ar kopijas; 7) viešai atlikti kūrinį bet kokiais būdais ir priemonėmis; 8) transliuoti, retransliuoti ir kitaip viešai skelbti kūrinį, įskaitant jo padarymą viešai prieinamu kompiuterių tinklais (internete). To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad bet koks kūrinio originalo ar jo kopijų panaudojimas be autoriaus, jo teisių perėmėjo ar jo tinkamai įgalioto asmens leidimo yra laikomas neteisėtu (išskyrus šio Įstatymo numatytus atvejus).

Departamentas tiek pareiškėjai, tiek teismui nurodė, kad Departamentui teikiama projektinė dokumentacija išimtine teise nėra perduodama viešam rodymui ir kopijų platinimui tretiesiems asmenims.

Teismas nori pažymėti, jog Departamentas skundžiamame sprendime nurodė, kad pareiškėja gali susipažinti su minėtais Projektu III ir Projektu IV atvykusi į atsakovo patalpas. Taigi teismas atmeta pareiškėjos argumentus, kad dokumentai yra slepiami. Dar daugiau, kaip teisingai atsakovas pastebėjo, pareiškėja kartu su skundu teismui pateikė Projektą IV, taigi pageidaujamą dokumentą pareiškėja jau turi. Pareiškėjos skundo argumentai, kad dokumentų kopijos jai reikalingos civilinės bylos nagrinėjimui tam, kad kopijas galėtų pateikti ekspertams, laikomi nepagrįstais. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 214 straipsnyje nustatyta, kad ekspertas turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, dalyvauti, kai teismas nagrinėja bylą, pateikti šalims, tretiesiems asmenims ar liudytojams klausimų, prašyti teismą pateikti jam papildomą medžiagą, jeigu tai reikalinga išvadai duoti (2 dalis). Ekspertas turi teisę atsisakyti duoti išvadą, jeigu jis mano, kad pateikta jam medžiaga yra nepakankama išvadai duoti arba kad jam pateiktas klausimas viršija jo kvalifikaciją ar kompetenciją (3 dalis). Pareiškėja į bylą pateikė ekspertizės aktą, taigi civilinėje byloje Nr. e2-1054-466/2020 buvo išspręsti visi ekspertizei reikalingų dokumentų klausimai, ekspertizė atlikta.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas priėmė teisėtą bei pagrįstą Sprendimą, kurio nėra jokio pagrindo naikinti ir įpareigoti Departamentą pateikti pareiškėjai Projektą IV bei Projektą III. Pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 4 punktu, 132 – 134 straipsniais teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Lietkompexim“ skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.