Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Maškevičienės, Mildos Skersienės ir Larisos Šimanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų A. S., A. J., J. B., N. J., J. Š., R. J., R. J., B. K., L. S. ir atsakovo A. B. apeliacinius skundus dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. vasario 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. S., A. J., J. B., N. J., J. Š., R. J., R. J., B. K. ir L. S. patikslintą ieškinį atsakovui A. B. dėl leidimo be bendraturčio sutikimo vykdyti žemės sklypo formavimą ir pertvarkymą, tretieji asmenys R. B., E. B., T. B., I. D., J. B., Palangos miesto savivaldybės administracija ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, ir atsakovo A. B. patikslintą priešieškinį ieškovams (atsakovams pagal priešieškinį) A. S., A. J., J. B., N. J., J. Š., R. J., R. J., B. K., L. S., R. B., E. B., T. B., I. D. ir J. B. dėl kadastrinių matavimų, tretieji asmenys Palangos miesto savivaldybės administracija ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Kadangi apeliantas apeliaciniame skunde teigia, jog šiuo atveju egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų bus pasisakyta vertinant šių apelianto argumentų pagrįstumą (CPK 329 straipsnis).

15. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, todėl byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

16. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad šalys ir tretieji asmenys nuosavybės teise valdo du žemės sklypus, kadastriniai Nr. (duomenys neviešinami), esančius (duomenys neviešinami), į kuriuos buvo atkurtos nuosavybės teisės (į buvusio savininko (bendro dabartinių savininkų protėvio) iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę). Ieškovai siekia suformuoti žemės sklypus keliais etapais, rengdami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, visų pirma sujungdami sklypus ir skaidydami į keturis sklypus. Nekilnojamojo turto registro pažymėjimas įrodo, kokiomis dalimis žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neviešinami), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovams, tretiesiems asmenims ir atsakovui. Atsakovo dalis yra 980/25158 žemės sklypo bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Nekilnojamojo turto registro pažymėjimas įrodo, kokiomis dalimis žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neviešinami), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovams, tretiesiems asmenims ir atsakovui. Atsakovo dalis yra 283/7290 žemės sklypo bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Abiejų sujungiamų ir atidalijamų žemės sklypų paskirtis – kita. 2,5158 ha žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neviešinami), naudojimo būdas – bendrojo naudojimo (miesto, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendrojo naudojimo) teritorijos, o 0,7290 ha žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neviešinami), naudojimo būdas – atskirųjų želdynų teritorijos. 2014 m. spalio 6 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu „Dėl žemės sklypų (duomenys neviešinami), ir žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neviešinami), (duomenys neviešinami), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo Nr. A1-1023“ nuspręsta organizuoti žemės sklypo (duomenys neviešinami), kurio kadastrinis Nr. (duomenys neviešinami), ir žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neviešinami), (duomenys neviešinami), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Projekto tikslai – žemės sklypų sujungimas ir padalijimas į keturis sklypus. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2015 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. A1-36 nustatė minėtų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto reikalavimus, nustatė projekto rengimo tikslą – žemės sklypų sujungimą ir atidalijimą. 2017 metais UAB „Project 28“ parengė ir pateikė patikrinti NŽT žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, pagal kurį žemės sklypai, kadastriniai Nr. (duomenys neviešinami) ir (duomenys neviešinami), esantys (duomenys neviešinami) buvo sujungti ir padalyti į keturis žemės sklypus, A. S. ir J. A. (kuris bylos nagrinėjimo metu perleido savo nuosavybės teisę į žemės sklypo dalį A. S.) paskiriant žemės sklypą Nr. 1-1, R. J., A. J., R. J., N. J., J. B., B. K. paskiriant žemės sklypą Nr. 1-2, I. D., J. B., E. B., T. B., paskiriant žemės sklypą Nr. 1-3, L. S., R. B., F. B., J. Š. paskiriant žemės sklypą Nr. 1-4. Tiek visuomenė, tiek ir visi bendraturčiai buvo informuoti apie parengtą minėtą projektą. Parengtas žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projekto, M1:2000, sprendinių brėžinys buvo bendraturčių pasirašytas, išskyrus bendraturtį atsakovą.

Dėl ieškovų apeliacinio skundo (ne)pagrįstumo

17. Teismas, nuspręsdamas dėl priešieškinio reikalavimų tenkinimo, nurodė, kad ginčo sklypų kadastro duomenys yra tikslinami ne taip, kaip to nori žemės sklypų savininkai, o kaip reikalauja teisės aktai, procedūra būtina ir reikalinga visiems bendraturčiams norint disponuoti ginčo sklypais, o dėl to, ar ginčo sklypų nauji kadastro duomenys yra nustatyti tinkamai, pasisakys kompetentinga institucija. Nusprendė, kad dėl to ieškovų teisės nebūtų pažeistos ir jų daiktinės teisės nuo to nenukentės, pažymėjo, kad pats ieškovas A. S. teismo posėdžio metu patvirtino, kad kadastriniai matavimai bus tikslinami projekto įgyvendinimo metu. Ieškovas, nesutikdamas su sprendimo dalimi, kuria tenkintas priešieškinis, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo atsakovo priešieškinio nepriimti, teismas nevertino, kad atsakovo priešieškinio reikalavimo patenkinimas reiškia sprendimo, kuriuo buvo iš dalies patenkintas ieškovų reikalavimas, neįgyvendinimą, jeigu žemės sklypų kadastriniai matavimai būtų buvę neteisingi ar netinkami, Nacionalinė žemės tarnyba nebūtų pateikusi teigiamos išvados.

18. Priešieškiniu buvo sprendžiamas ginčas tik dėl ginčo žemės sklypų netikslių kadastro duomenų. Atsakovas patikslintu priešieškiniu prašė leisti teisės aktų nustatyta tvarka užbaigti Žemės sklypų kadastro duomenų tikslinimo procedūras ir, patikslintus šių Žemės sklypų kadastro duomenis, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre be atsakovų (pagal priešieškinį) sutikimo. Apeliaciniu skundu argumentuojama, kad pirmosios instancijos teismas atsakovo priešieškinio neturėjo priimti.

19. Teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas – įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

20. Pažymėtina, kad atsakovas yra ginčo sklypų savininkas, todėl jis, kaip ir ieškovai, turi neabejotiną teisę ginti savo subjektinę teisę, šiuo atveju reikšti priešieškinį dėl jam nuosavybės teise priklausančio kartu su bendraturčiais valdomo žemės sklypo kadastro duomenų tikslinimo. Pritardama pirmosios instancijos teismo pozicijai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su tuo, kad, suteiktus leidimą užbaigti ginčo sklypų kadastro duomenų tikslinimo procedūras ir patikslintus kadastro duomenis įregistravus, ieškovų interesai niekaip nenukentės. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši procedūra būtina visiems bendraturčiams norint disponuoti ginčo žemės sklypais. Vertintina, kad atsakovo intereso įgyvendinimas atitiktų visų šalių interesus, nes, vadovaujantis protingumo principu, jau patys bendraturčiai objektyviai turi būti suinteresuoti, jog viešame registre būtų nurodyti tikslūs duomenys apie jų bendrai valdomą žemės sklypą. Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju, atsižvelgdama į faktines bylos aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo pripažinti, kad atsakovas siekia tenkinti tik savo interesą, ignoruoja ieškovų interesą, nebendradarbiauja, piktnaudžiauja teise, kadangi kadastrinių duomenų tikslinimas šiuo atveju aktualus visiems sklypo bendraturčiams. Manytina, kad šalių interesų pusiausvyrą labiau atitinka atsakovų interesas, nes, kaip jau minėta, patys bendraturčiai objektyviai turi būti suinteresuoti, jog viešame registre būtų nurodyti tikslūs duomenys apie jų žemės sklypą.

22. Nagrinėjamoje byloje ieškovai, siekdami sau palankaus ginčo išsprendimo teisme rezultato, turėjo įrodyti, kad atsakovo pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jų (ieškovų) teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo tai, kad ginčo sklypų kadastriniai duomenys yra tikslinami ne taip, kaip to nori šalys, o kaip reglamentuoja teisės aktai. Teisėjų kolegija tokią pirmosios instancijos teismo išvadą pripažįsta pagrįsta, nes mano, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės teikia pagrindą padaryti išvadą, jog atsakovo pasirinktos teisės įgyvendinimo būdas nepažeistų ieškovų teisėtų interesų. Ieškovai apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovo priešieškinio reikalavimo patenkinimas reiškia sprendimo, kuriuo buvo iš dalies patenkintas ieškovų reikalavimas, neįgyvendinimą. Šiam teiginiui pagrįsti ieškovai nepateikia jokių konkrečių argumentų, o tai, kad kadastriniai duomenys galbūt bus tikslinami Projekto įgyvendinimo metu, pripažino ir ieškovas A. S., taigi visiškai nesuprantama, kodėl ieškovai nesutinka, kad kadastriniai duomenys būtų pradėti tikslinti atsakovo iniciatyva. Bet kokiu atveju kadastro duomenys tikslinami pagal šią procedūrą reglamentuojančius teisės aktus, šioms procedūroms šalių pageidavimai neturės jokios įtakos.

Dėl atsakovo apeliacinio skundo (ne)pagrįstumo

23. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria buvo iš dalies patenkintas ieškinys. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas priimdamas sprendimą peržengė ieškinio ribas, nesuprato ir neatskleidė bylos esmės, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Skundžiamu sprendimu teismas suteikė teisę ieškovui A. S. be atsakovo sutikimo pateikti 2017 m. UAB „Project 28“ parengtą žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neviešinami), esančio (duomenys neviešinami), ir žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neviešinami), esančio (duomenys neviešinami), sujungimo ir atidalijimo projektą tvirtinti ir tęsti administracines procedūras. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė.

24. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai – bendraturčiai siekia suformuoti naujus žemės sklypus iš esamų dviejų žemės sklypų (kadastriniai Nr. (duomenys neviešinami) ir Nr. (duomenys neviešinami)) keliais etapais, rengdami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, visų pirma sujungdami du atkurtus nuosavybės teise žemės sklypus ir po to išskaidydami į keturis sklypus. Tuo pagrindu buvo pradėtas žemės sklypų (kadastriniai Nr. (duomenys neviešinami) ir (duomenys neviešinami)) formavimas ir pertvarkymas. Byloje yra pateiktas 2017 m. rugsėjo 8 d. projekto Nacionalinės žemės tarnybos patikrinimo aktas, kuriuo pritariama ieškovų projekto teikimui tvirtinti. Iš atsakovo procesinių dokumentų darytina išvada, kad atsakovas atsisako pasirašyti paminėtą brėžinį, nes skiriasi Nr. 1-1 ir Nr. 1-4 suformuotų sklypų vertė ir jam siūlomas pats nepatraukliausias ir nevertingiausias žemės sklypas, be to, jam siūlomas žemės sklypas patenka į oro uosto apsaugos zoną. Ieškovų atstovei atsakovas rašte taip pat nurodė, kad jis sutiks derinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą tik tuo atveju, jei jam atiteks žemės sklypo dalis Nr. 1-1, o J. A. ir A. S. būtų nurodyti kaip žemės sklypo Nr. 1-4 bendraturčiai (proporcingai pagal tenkantį žemės sklypo plotą), ir pateikė bendraturčiams alternatyvų žemės sklypo padalijimo planą bei kitus vėlesnius pasiūlymus.

25. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi grąžindamas šią civilinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo nurodė, kad pagal suformuluoto ieškinio reikalavimus šioje byloje turi būti pasisakyta dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos leidimo patvirtinti žemės sklypo, esančio (duomenys neviešinami) , kadastrinis Nr. (duomenys neviešinami), ir žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neviešinami), esančio (duomenys neviešinami), žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, jo sprendinius be atsakovo F. B. sutikimo ir kitų išvestinių reikalavimų, kurie susiję su ginčo žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūromis.

26. Byloje nustatyta, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2015 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. A1-36 nustatė Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto reikalavimus, nustatė projekto rengimo tikslą – žemės sklypų sujungimas ir atidalijimas. Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas yra parengtas ir suderintas su Palangos miesto savivaldybės administracija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentu ir jis buvo patikrintas Nacionalinės žemės tarnybos, kurios teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akte nurodyta, jog visi paruošto projekto sprendiniai atitinka teritorijų planavimo ir kitų teisės aktų reikalavimus, o patikrinimo išvada – teigiama.

27. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas nesutiko pasirašyti parengto Žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinio, nebuvo galimos tolesnės Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūros, todėl ieškovai kreipėsi į teismą, kad būtų apginti jų pažeisti interesai – kad žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas būtų toliau įgyvendinamas be atsakovo pritarimo ir kad būtų suformuoti nauji žemės sklypai ir sumažėtų turimos nuosavybės bendraturčių skaičius. Bendraturčiai, išskyrus atsakovą, pageidauja, kad žemės sklypai būtų atidalyti būtent pagal projektą, kuris šiuo metu yra pateiktas nagrinėjamoje byloje. Visi bendraturčiai, išskyrus atsakovą, yra išreiškę poziciją, jog kitokiam žemės sklypų atidalijimo projektui nepritars. Rengiant į bylą pateiktą projektą ir formuojant naujus sklypus buvo nuspręsta atsižvelgti į bendraturčių tarpusavio giminystės ryšį (šeimas) ir sklypus suformuoti būtent pagal šį kriterijų, taip pat atsižvelgti į bendraturčių turimas nuosavybės teise žemės sklypų dalis bei norminių teisės aktų reikalavimus.

28. Neginčytina, kad daikto savininko turima nuosavybės teisė reiškia savininko teisę savo nuožiūra, tačiau, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti daiktą, juo naudotis ir disponuoti. Kai daiktas priklauso keliems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu (CK 4.75 str. 1 d.). Susitarimą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai paprastai pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus ir veikdami pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Bendraturčiams nesusitarus, nepriklausomai nuo nesutarimo priežasčių, daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka gali būti nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.

29. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendraturčiai turi teisę atsisakyti duoti sutikimą atlikti darbus, tačiau atsisakymas turi būti pagrįstas realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš numatomų statybos ar rekonstrukcijos darbų, ir bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008; kt.). Taigi, pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą pagrįstas, taip pat ir dėl kadastrinių matavimų bei jų registracijos, tenka atsisakančiam duoti sutikimą bendraturčiui. Tačiau pažymėtina ir tai, bendraturtis (šiuo atveju ieškovai) turi pareigą atskleisti visus aspektus, kurie gali būti atsakovams svarbūs, kad jie galėtų apsispręsti, ar nebus pažeidžiamos jų teisės ir teisėti interesai atliekant kadastrinius matavimus ir nustatytus kadastrinius duomenis įregistruojant registre.

30. Teisėjų kolegija pirmiausiai atkreipia atsakovo dėmesį į tai, kad ieškiniu nebuvo prašoma patvirtinti projekto. Pirmosios instancijos teismas ieškovui tik suteikė teisę be atsakovo sutikimo pateikti projektą tvirtinti ir tęsti administracines procedūras. Kaip pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, tokiose situacijose turi būti laikomasi tam tikrų etapų (stadijų), t. y. 1) projekto rengimo etapo; 2) projekto viešinimo etapo; 3) projekto derinimo etapo; 4) projekto tikrinimo etapo; 5) projekto tvirtinimo etapo. Ieškovų projektas jau buvo paskutiniame etape, kai ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl leidimo tęsti administracines procedūras be atsakovo sutikimo. Projekto tvirtinimas yra vienas iš projekto įgyvendinimo etapų.

31. Pirmosios instancijos teismui iš dalies tenkinus ieškinį, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nebuvo peržengtos ieškinio reikalavimo ribos, todėl šie atsakovo apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip visiškai nepagrįsti. Ginčo esmė buvo gauti atsakovo parašą, o atsakovui nesutinkant teismo sprendimas yra prilyginamas atsakovo parašui. Šiuo ginču, priešingai, nei teigia atsakovas apeliaciniu skundu, nebuvo sprendžiama nei dėl sklypų sujungimo, nei dėl jų atidalijimo. Tai, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkindamas ieškovų ieškinį leido toliau tęsti administracines procedūras, netenkino kitų ieškinio reikalavimų, nereiškia, kad buvo peržengtos ieškinio reikalavimų ribos.

32. Atsakovas nesutikdamas su skundžiamu sprendimu taip pat nurodo, kad turėjo būti sprendžiamas klausimas, ar toks projektas, kuris pateiktas ieškovų, gali būti tvirtinimas. Apeliacinės instancijos teismas atmesdamas šį apeliacinio skundo argumentą nurodo, kad teismas nepriima ir šiuo atveju taip pat nepriėmė sprendimo dėl projekto tvirtinimo, kadangi tai yra administracine procedūra. Projektas svarstomas ir tvirtinamas laikantis Žemės įstatymo 40 straipsnio 7 dalies 1–4 punktuose numatytos tvarkos. Projektų rengimą detalizuoja žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės (toliau – Taisyklės). Taisyklėse yra numatyta, jog parengtą projektą tvirtina arba atsisako jį tvirtinti savivaldybės administracijos direktorius (Taisyklių 68 punktas). Taigi, priešingai, nei nurodo atsakovas, teismas neturi diskrecijos pats tvirtinti arba atsisakyti tvirtinti projektą, kadangi tokią teisę turi administracijos direktorius. Administracinėmis procedūromis sprendžiant klausimą dėl projekto tvirtinimo ir bus įvertinta, ar projektą yra pagrindas tvirtinti. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai, susiję su projekto tvirtinimu ir negalimumu jo tvirtinti, apskritai šiuo konkrečiu atveju neaktualūs, kadangi dėl projekto tvirtinimo sprendžia ne teismas, o atitinkama Taisyklėse numatyta institucija, o šios institucijos priimtus sprendimus administracine tvarka, nesutikdamas su jais, atsakovas turės galimybę skųsti.

33. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad projektu yra keičiamos bendraturčių dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje, ir mano, kad teismas turėjo į tai atsižvelgti. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atsakovo skundo argumentus taip pat atmeta kaip visiškai nepagrįstus. Skundžiamu sprendimu nebuvo išspręstas klausimas dėl bendraturčių nuosavybės dalių ar jų pakeitimo, bendraturčių sklypai nebuvo atidalyti, taigi apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti ir su šiais atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime taip pat akcentavo, kad šioje byloje teismas neturi teisinio pagrindo sujungti ir padalyti ginčo sklypų, nes ieškovai iškėlė ginčą tik dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūrų be atsakovo sutikimo. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šio ginčo esmė yra gauti atsakovo parašą, t. y. teismo sprendimas yra prilyginamas atsakovo parašui, o ne sklypų sujungimui ir padalijimui.

34. Atsakovo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovo pateiktų į bylą dokumentų, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo sprendimo turinį, atmeta šiuos atsakovo argumentus. Pažymėtina, kad kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės ir priimdamas joje galutinį sprendimą, neprivalo aptarti kiekvieno byloje dalyvaujančio asmens argumento ar įrodymo. Priešingai, teismas turi atrinkti ir vertinti tik tuos įrodymus, kurių visetas patvirtina ar paneigia aplinkybių, susijusių su ginčo dalyku, egzistavimą (CPK176 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2011). Pirmosios instancijos teismas įvertino šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu priėmė skundžiamą sprendimą, aplinkybė, kad atsakovas įrodymus vertina kitaip nei pirmosios instancijos teismas, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad priimtas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Dėl procesinės bylos baigties

35. Kiti apeliacinių skundų argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas taip pat nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas).

36. Apibendrindama išdėstytus argumentus ir padarytas išvadas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, kitas ginčui išspręsti aktualias teisės aktų nuostatas, taip pat proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais. Šalių apeliacinių skundų motyvais panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nusprendžia Plungės apylinkės teismo 2023 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

37. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 1, 2 dalis šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų atlyginimo priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

38. Ieškovas apeliacinės instancijos teismui pateikė duomenis, kad patyrė 1 952,14 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro teisinės pagalbos išlaidos, susijusios su apeliacinio skundo ir atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimu. Ieškovas papildomai patyrė 107 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro sumokėtas žyminis mokestis už apeliacinį skundą. Ieškovas apeliacinės instancijos teismui pateikė duomenis, kad iš viso patyrė 2 059,14 Eur bylinėjimosi išlaidų.

39. Atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 107 Eur žyminio mokesčio. Kartu su apeliaciniu skundu pateikė duomenis apie tai, kad patyrė 800 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro apeliacinio skundo parengimo išlaidos. Iš viso atsakovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 907 Eur bylinėjimosi išlaidų.

40. Atlikus tarpusavio reikalavimų įskaitymą, ieškovui iš atsakovo priteistina 1 152,14 Eur (2 059,14 Eur – 907 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2023 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui A. S. iš atsakovo A. B. 1 152,14 Eur (vieną tūkstantį šimtą penkiasdešimt du eurus keturiolika centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.