Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas, e1-4228-1170/2024

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Įsakymas
Data: 2024-12-27
Bylos Nr.: e1-4228-1170/2024
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Justyna Žukovska-Pečiulienė
Kaltinamasis: V. M.

Kategorijos

1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 641 str.)
1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)

Baudžiamoji byla Nr. e1-4228-1170/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42749-2024-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.12; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.4 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gruodžio 27 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokuroro Benedikto Leišio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirbantis, teistas (teistumas išnykęs):

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą 2 (dvejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, neišeiti iš namų nuo 00.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

2) Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1-3 dalimis, atidedant 3 (trejiems) metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti; neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (2021 m. rugpjūčio 24 d. atlikęs bausmę),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. M. sukėlė šeimos nariui fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą, o būtent: jis, 2024 m. spalio 30 d., apie 20.00 val., būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,50 promilių neblaivumas, namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, būdamas sugyventinei nukentėjusiajai M. D. už nugaros, ranka sugriebė pastarajai už jos plaukų bei kitoje rankoje laikytu virtuviniu peiliu įpjovė nukentėjusiajai nugarinę kaklo sritį, tokiu būdu dėl pjautinės žaizdos kaklo nugariniame paviršiuje nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios M. D. sveikatą bei sukėlė jai fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais V. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas V. M. savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad su sugyventine M. D. kartu gyvena ir veda bendrą ūkį apie (duomenys neskelbtini) metus, turi vieną bendrą nepilnametį vaiką M. M., kartu gyvena ir veda bendrą ūkį bute, adresu (duomenys neskelbtini), butas priklauso jo sugyventinei. 2024 m. spalio 30 d., dienos metu jis buvo namuose su sugyventine, buvo dviese, sūnaus namuose nebuvo. Dienos metu jis vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė alų ir degtinę, kiek išgėrė nežino, pasakyti negali. Vėliau, apie 14.00 val. prie jo prisijungė jo sugyventinė, ką ji gėrė jis nežino, neatsimena, taip pat neatsimena, ar tą dieną pas juos buvo kažkas atėjęs. Taip pat, kadangi buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, neatsimena, dėl ko tarp jo ir sugyventinės kilo konfliktas, taip pat neatsimena, kaip ir kokiu būdu ją sužalojo, tačiau neatmeta galimybės, kad tai padarė jis. Atsimena, kad išėjęs į lauką, jis pamatė, kad lauke sėdi jo sugyventinė, po ko pamatė atvykstančius policijos pareigūnus, kurie iš karto jį sulaikė bei patikrino jo neblaivumą, kiek atsimena jam buvo nustatytas 2,50 promilių neblaivumas. Ar tikrino neblaivumą jo sugyventinei, jis nematė. Toliau jis buvo sulaikytas ir pristatytas į areštinę. Dėl jam pareikšto įtarimo nori pasakyti, kad savo kaltę pripažįsta visiškai ir labai gailisi, pripažįsta, kad būdamas neblaivus, galėjo ranka sugriebti savo sugyventinei už plaukų kuodo ir kitoje rankoje laikydamas peilį, juo įdrėksti jai kaklo galinėje pusėje, tačiau dėl ko taip padarė paaiškinti negali. Ankščiau tarp jo ir jo sugyventinės yra kilę žodinių konfliktų, tačiau jokio smurto prieš ją nenaudojo. Vienintelis kartas, kuomet buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tai buvo 2022 m., tuo metu jie su ja apsistumdė ir ji iškvietė pareigūnus, tačiau ikiteisminis tyrimas tada buvo nutrauktas. Kol vyks ikiteisminis tyrimas jis galėtų pagyventi pas savo sesę V. M. Kaltinamasis kartu papildė, jog pripažįsta, kad 2024 m. spalio 30 d., apie 20.00 val. tarp jo ir jo sugyventinės M. D. įvykusio konflikto metu, jis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, galėjo būdamas sugyventinei nukentėjusiajai M. D. už nugaros, ranka sugriebti jai už jos plaukų bei kitoje rankoje laikytu virtuviniu peiliu įpjauti pastarajai nugarinę kaklo sritį bei padaryti jai įtarime minimus sužalojimus. Dėl savo poelgio jis labai gailisi, savo sugyventinės atsiprašė, ši jam atleido, jie susitaikė. Žalą, padaryta ligonių kasai, už sugyventinės M. D. sužalojimus jis atlygins artimiausiu metu.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji M. D. nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su savo sugyventiniu V. M., ir jų bendru mažamečiu sūnumi M. M. Ji su V. M. yra kartu ir bendrą ūkį veda apie (duomenys neskelbtini) metus, gyvena jai priklausančiame bute. V. M. yra nedirbantis, teistas, linkęs vartoti alkoholinius gėrimus, yra anksčiau kelis kartus prieš ją smurtavęs, tačiau ji dėl to niekada pareiškimų nerašė. 2024 m. spalio 30 d., apie 11.00 val. (duomenys neskelbtini) ji prabudo ir pamatė, kad jos sugyventinis V. M. yra akivaizdžiai stipriai išgėręs. Jai prabudus, ji alkoholio nevartojo, užsiiminėjo savais reikalais, o V. M. toliau vienas vartojo alkoholį – alų „Walter“ 4,2% ir degtinę. Apie 14.00 val., ji nusprendė palaikyti savo sugyventiniui kompaniją ir išgerti su juo kartu alkoholio. Ji asmeniškai išgėrė 1-ą plastikinį butelį sidro, kurio pavadinimo nežino ir 2 stikliukus likerio „Moka“, o sugyventinis tuo metu gėrė alų, tačiau kiek išgėrė ji negali pasakyti. Dienos metu, kada tiksliai pasakyti negali, tačiau jau buvo tamsu, pas juos į svečius atėjo kaimynas, kurio pavardės ir telefono numerio ji nežino, kuris pas jas pabuvo apie valandą, išgėrė su jos sugyventiniu butelį 0,5 l degtinės ir išėjo namo. Ji su kaimynu ir sugyventiniu alkoholio nevartojo, šie bendravo ir alkoholį vartojo atskirai. Kaimynui išėjus, jos sugyventinis prie jos žodžiu pradėjo kabinėtis, kaltinti neištikimybe ir įžeidinėti įvairiais necenzūriniais žodžiais. Ji tuo metu sėdėjo kambaryje ant lovos ir jos sugyventinis priėjęs jai iš už nugaros sugriebė už jos surištų plaukų (kuoduko) ir kažkuo įpjovė jai į kaklo galinę pusę. Dėl jos sugyventinio veiksmų ji iškart jokio fizinio skausmo nepajuto ir nesuprato ką jis padarė, tačiau atsistojusi pamatė, kad šis savo rankoje, kurioje nepamena, laiko virtuvinį peilį. Tuomet ji pamatė, kad per jos kaklą teka kraujas iš išgąsčio pradėjo rėkti ir griebusi savo mobiliojo ryšio telefoną, išbėgo į lauką. Išbėgus į lauką, iškart telefonu paskambino savo sūnui D. G. ir paprašė, kad šis paskambintų bendruoju pagalbos numeriu ir iškviestų jai greitąją bei policiją. Belaukiant atvykstančių pajėgų, pradėjo jausti fizinį skausmą kaklo srityje ir visą laiką laukė lauke, o sugyventinis buvo namuose. Kiek tiksliai per visą dieną jos sugyventinis išgėrė alkoholio ji nežino, tačiau nori paminėti, kad jis vartoja alkoholį kiekvieną dieną. Įvykio metu jų su sugyventiniu bendras mažametis sūnus M. M. buvo pas jos sūnų D. G.. Dėl jai sukelto fizinio skausmo ji savo sugyventiniui pretenzijų neturi, pareiškimo nerašys, tačiau nebenori, kad šis grįžtų į jos namus, kadangi ji jo bijo, taikytis su juo nenori. Civilinio ieškinio nereikš.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas D. G. nurodė, kad 2024 m. spalio 30 d., apie 20.05 val., jam būnant namuose (duomenys neskelbtini), paskambino jo mama M. D., kuri pasakė jam, kad jos sugyventinis V. M., perpjovė jai kaklą ir jai bėga kraujas, bei paprašė, kad jis skubiai atvažiuotų. Jis iškart pokalbį su mama baigė ir paskambino savo draugui N. B., kuris buvo su jų bendru draugu R. U., ir paprašė, kad šis iškviestų policiją bei greitosios medicinos pagalbą į jo mamos adresą (duomenys neskelbtini) bei paaiškino, kad jos sugyventinis jai perpjovė kaklą. Jis apie jo mamos ir sugyventinio konfliktą nieko papasakoti negali, jo asmeniškai nematė, jame nedalyvavo, bei jo mama apie tai jam konkrečiai nieko nepasakojo. Tačiau jo žiniomis V. M. prieš jo mamą smurtauja ne pirmą kartą, bet ji niekada dėl jo veiksmų pareiškimų nerašė. Taip pat nori pasakyti, kad jo mamos ir jos sugyventinio bendras mažametis sūnus – jo brolis M. M., įvykio metu buvo pas jį namuose.

Įvykio vietos 2024 m. spalio 30 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas butas adresu (duomenys neskelbtini). Minėtas butas yra namo tipo pastate, namas yra padalintas į butus. Į butą Nr. (duomenys neskelbtini) patenkama užėjus į namo vidinį kiemą ir priėję prie rudos spalvos, medinių durų. Užėję į buto vidų, per minėtas duris, patenkame į buto virtuvę/prieškambarį, kurio kairėje yra šaldytuvas, šiam iš kairė yra kriauklė, viryklė, bei spintelė, virš kriauklės yra matoma pakabinta šviesios spalvos, medinė spintelė, spintelei iš kairės yra matomas gartraukis. Taip pat virš kriauklės ant sienos yra matomas pritvirtintas magnetas, ant kurio yra prikabinti 7 virtuviniai peiliai, 6 iš jų yra su juodos spalvos rankenomis, o pirmas (esantis kairėje) yra su rudos spalvos rankena. Ant minėto virtuvinio peilio su rudos spalva rankena, rankenos yra matomos raudonos spalvos dėmės. Peilis apžiūros metu paimamas ir supakuojamas į voką Nr. 1. Prieškambario dešinėje prie pat išėjimo durų yra dujų balionas, šiam iš kairės yra matomi du kibirai, vienas pilkos, kitas baltos spalvos. Toliau praėjus prieškambarį, praeinama pro duris ir patenkama į buto svetainę. Svetainėje analogiškai priešingame kampe, nei įėjimas į svetainę, yra matoma krosnis, bei kaminas, apdirbtas raudonomis plytelėmis. Minėtai krosniai iš kairės, tarp sienos ir krosnies yra sudėliotos malkos, prie malkų yra matomas maišelis, ant kurio yra užrašas „Sports Direct“, kairiau maišelio yra maža taburetė, bei į sieną atremta skalbinių džiovyklė. Virš džiovyklės ant sienos yra trys lentynėlės, kuriose yra įvairūs medaliai, taurės, dėžutės, bei vaiko nuotrauka. Taip pat svetainėje prie sienos yra matomas medinis stalas, ant stalo yra du pilni alaus plastikiniai buteliai, limonado tuščias butelis, pjaustymo lenta, bintai, du stikliukai, kuprinė, stiklinė, bei lėkštė. Šalia stalo yra kėdė. Žiūrint į svetainės dešinę sieną, esančią šalia išėjimo iš jos į prieškambarį, kampe yra sukrauti įvairūs daiktai, šalia jų palei sieną yra šviesios spalvos, medinis suoliukas, ant suoliuko yra sukrauti įvairūs rūbai, virš suoliuko yra lentyna, ant kurios yra sukrauta daug įvairių daiktų, bei televizorius. Kairiau televizoriaus ant kitos sienos yra sukabinti laukiniai rūbai. Svetainės grindys yra iš šviesaus parketo, ant kurio yra matomos raudonos spalvos dėmės, nuo kurių yra paimama nuoplova, ši apžiūros metu paimama ir pakuojama į voką Nr. 2. Praėjus svetainę į sekančią patalpą, patenkama į buto miegamąjį, užėjus į patalpą, kairėje yra matoma iš sienos išlindusi jau anksčiau minėto kamino dalis. Ant kamino yra padžiauti rūbai. Prie kairės sienos yra pastatyta medžiaginė, tamsios spalvos sofa, ant sofos yra juodos spalvos rankinė, dvi pagalvės, bei pledas. Sofai iš dešinės yra matoma paklota dvigulė lova. Žiūrint į miegamąjį tiesiai nuo jo įėjimo, galinėje sienoje yra matomos užtrauktos ilgos, tamsios spalvos užuolaidos. Minėto kambario dešinėje, kampe yra medinė šviesios spalvos spintelė, ant kurios yra televizorius. Virš televizoriaus ant sienos yra prikabinta daug įvairių fotografijų. Dešiniau spintelės, ant kurios yra televizorius, yra rašomasis stalas, rašomajam stalui iš dešinės yra penkių lentynėlių, šviesios spalvos, medinė spinta. Kairiau išėjimo iš miegamojo į svetainę yra matoma didelė medinė, šviesios spalvos rūbų spinta. Apžiūrimos patalpos vaizdo stebėjimo kameromis nestebimos. Daugiau apžiūros metu tyrimui reikšmingų objektų ar pėdsakų rasta ir paimta nebuvo. 2024 m. spalio 30 d. įvykio vietos apžiūros protokolu paimti: 1. Virtuvinis peilis su ruda rankena, 1 vnt.; 2. Nuoplova, 1 vnt.

2024 m. spalio 30 d. asmens apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas sužalojimas ant M. D. kaklo. Apžiūrint asmens kaklą, o būtent jo galinę dalį, yra matoma, atvira, galimai pjautinė žaizda, ant žaizdos yra matomas nedidelis raudonos spalvos krešulys.

2024 m. spalio 30 d. asmens apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas V. M., apžiūrimi esantys sužalojimai ant V. M. kūno. Apžiūrint V. M. krūtinę ir pilvo sritį, nėra matomų jokių akivaizdžių sužalojimų. Paprašius asmens ištiesti rankas priešais save ir parodyti plaštakų išorines dalis, buvo matoma, jog ant kairės plaštakos pirštų yra matomos nedidelės raudonos spalvos dėmės, bei ant pačios plaštakos išorinės dalies yra matomi seni įdrėskimai. Apžiūrint dešinės rankos plaštakos išorinę dalį, ant visų penkių pirštų yra matomos raudonos spalvos dėmės, o ant „mažylio“ ir „bevardžio“ pirštų yra matomi baltos spalvos, prilipę galimai servetėlės likučiai. Apžiūrint asmens plaštakų vidines dalis, šios buvo padengtos raudonos spalvos dėmėmis, ant kairės plaštakos jokių sužalojimų matyti nebuvo, o ant dešinės plaštakos „mažylio“ piršto, pirmojo sulenkimo nuo viršaus yra matoma atvira galimai pjautinė žaizda. Apžiūrint asmens kojas iš priekio, ant dešinės kojos pėdos yra matomos raudonos spalvos dėmės, virš pėdos ant šlaunikaulio priekio yra matomas įdrėskimas. Apžiūrint kojas iš galinės pusės, ant kairės pėdos yra matoma raudonos spalvos dėmė, ant dešinės kojos blauzdos yra taip pat matoma pailga raudonos spalvos dėmė, akivaizdžių sužalojimų apžiūrint kojas iš galinės pusės nėra matoma. Nuo dešinės rankos vidinės plaštakos dalies, raudonos spalvos dėmės yra paimama nuoplova ant kosmetinio ausų krapštuko, kuris paimamas ir supakuojamas į voką Nr. 1. 2024 m. spalio 30 d. V. M. asmens apžiūros protokolu paimta nuoplova, 1 vnt.

Kitų objektų (vaizdo įrašų) 2024 m. gruodžio 12 d. apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti du 2024 m. spalio 30 d. policijos pareigūno vaizdo registratoriaus („Body kameros“) vaizdo įrašai. Atidarius vaizdo įrašą, pavadintą „PSS-20241030-202504UTC+0200“. Įrašo trukmė 00:13:14 min. Įrašas yra spalvotas su garsu. Vaizdo įraše matome į įvykį atvykusius pareigūnus ir vyrą, kaip vėliau nustatyta tai V. M., kuriam pareigūnai nurodo parodyti rankas bei atsigulti ant žemės ir V. M. atsigula. Pareigūnai paklausia, ką V. M. turi prie savęs, jis atsako, kad nieko, po ko jam uždedami antrankiai bei iškviečiama greitoji med. pagalba. Pareigūnas kelis kartus paklausia V. M. ar jis konfliktavo su moterimi, tačiau atsakymo nėra girdima. Pareigūnas klausia V. M., kur jis padėjo peilį, ką jis atsako, nėra girdima, pareigūnas paklausia, namuose? Toliau pareigūnas prieina prie kito pareigūno ir moters, kaip vėliau nustatyta, tai M. D., kurios paklausia, ar namuose dar kažkas yra, M. D. atsako, kad šuniukas, po ko pareigūnas klausia „su peiliu jums perpjovė gerklę?“, M. D. atsako „jo, va tenai“, pareigūnas kalusia „peilis yra?“, toliau pareigūnai užeina į butą, jį apžiūri, po ko klausia M. D., ar ji žino kur yra peilis, jį atsako, kad guli kur kriauklė, pareigūnas paklausia, ar tas su rudu, M. D. patvirtina, kad taip, pareigūnas klausia „tai čia su šitų dūrė?“, M. D. patvirtina. Pareigūnui priėjus prie V. M., pastarasis sako „jinai mane pjovė, pažiūrėkite“, pareigūnas sako „ką pažiūrėti, tai kodėl pas ją kaklas perpjautas?“, V. M. nieko neatsako. Toliau įraše pareigūnas nueina iki tarybinio automobilio, po ko grįžta ir klausia M. D., prieš kiek laiko įvyko įvykis, M. D. atsako, kad prieš pusvalandį. Po ko vėl nueina iki automobilio ir grįžęs klausia M. D., kurioje vietoje įvyko konfliktas, M. D. sako, kad ten žiūrėkite, kraujo daug, pareigūnas sako, kad matė kraują ir kambarį ir visus ir klausia „ten kur telikas? O kur įdūrė?“, M. D. paklausia, ar gali paleisti šunį, po ko sako „šitam mažam kambariuke“. Toliau įraše matomas atvykęs kitas ekipažas. Toliau įraše pareigūnas dar užeina į butą ir apžiūri, toliau įraše matomi atvykę medikai, kurie išsiveda M. D., pareigūnas kalbasi su vyru, kurio pareigūnas klausia, iš kur jis sužinojo apie įvykį, jis paaiškino, kad kaip suprato, M. D. paskambino savo sūnui ir papasakojo apie konfliktą, po ko jis paskambino jam, kad jie nueitų patikrintuo, kadangi jie gyvena šalia, pareigūnas dar patikslina „tai jinai paskambino sūnui, o sūnus tau?“, vyras atsako, kad taip, pareigūnas paklausia „tai kaip tu iškvietei?“, vyras pasakoja, kad jis buvo namuose su <...>, tai va, jam tam draugeliui paskambino jos sūnus, ir tada mes nuėjome čia, išsiaiškinti viską, tada iškvietėme policiją <…>. Daugiau įraše tyrimui reikšmingos informacijos nėra. Atidarius vaizdo įrašą, pavadintą „PSS-20241030-203828UTC+0200“. Įrašo trukmė 00:07:02 min. Įrašas yra spalvotas su garsu. Vaizdo įraše matome pareigūną, prieinanti prie GMP automobilio, kur tuo metu stovi kiti du pareigūnai ir girdimas M. D. balsas pasakojantis „<...> man nepatiko šitas, ir mes pradėjome pyktis, aš sakiau, kad aš pasakysiu policijai arba dar kažkam ir jis pakvietė kaimyną, pradėjo gerti degtinę“, pareigūnė paklausia ar daugiau niekur nėra sužalojimų“, M. D. sako, kad ne. Toliau M. D. pasakojo „paėmė tą degtinę ir tiesiog išėjo toks konfliktas“, pareigūnas paklausia „čia su juo?“, M. D. „jo, nes jis nenorėjo, kad aš pasakyčiau, kad jis buvo <...>“, pareigūnas paklausia „susitarėte?“, pareigūnas klausia, toliau kas vyko, M. D. sako „peilį ir man smogė per kaklą“, pareigūnas klausia „paėmė peilį ir smogė ar pridėjo ir traukė?“, M. D. sako „jis kaip padarė, paėmė mane už šito“, pareigūnai patikslina „už kuoduko“, M. D. „<...> pasakysi, papjausiu visai“, pareigūnė klausia „o čia sugyventinis?“, M. D. pasakoja, kad ji nori, kad jis išeitų iš namų, kad jos sūnus jau išėjo iš namų, kad jį prašė sūnaus, kad jis jai padėtų, kad jis išeitų iš namų <...>“, pareigūnas paklausia ar M. D. turės pretenzijų, jis verkdama sako, kad ji visai negerianti, tačiau geria, nes jis geria, toliau pareigūnas dar kartą paklausia, ar ji turės pretenzijų, ji atsako, kad taip, kad ji nenori, kad jis daugiau čia būtų, pareigūnė paaiškina, kad ikiteisminis tyrimas bus pradėtas bet kokiu atveju, bet ar ji rašys pareiškimą, M. D. atsako, kad taip, kad jo nebūtų niekada čia, pareigūnė klausia „čia vyras ar sugyventinis?“, M. D. „sugyventinis, čia mano mažojo vaiko tėvas <...>“, toliau pareigūnė dar kartą paklausė kur viskas įvyko ir kur peilis kaip jis atrodė, M. D. sako „jis mane paėmė, tai tik špuh, aš sakau, tu durnas ir pradėjo kraujas bėgti, man jau atsibodo“, pareigūnas klausia „o dėl ko pas jį rankos kruvinos?“, M. D. sako „todėl, kad aš jį pradėjau smaugti“, pareigūnas klausia „ir dėl to pas jį rankos kruvinos?“, M. D. sako „todėl, kad pas mane pradėjo bėgti kraujas, ir aš jam ir jis mane norėjo sustabdyti“, pareigūnas klausia „tai jis sužalojo ir bandė sustabdyti?“, M. D. sako „jo, aš paėmiau telefoną ir iš karto skambinu sūnui, nes dukra toli gyvena, (duomenys neskelbtini), o sūnui paskambinau ir pasakiau, D. gelbėk“, D. iš karto draugams, draugai netoli gyvena, nes jie čia kartu mokėsi, kiek galima jau kentėti, man necenzūrinis žodis (duomenys neskelbtini) metų <…>“, toliau medikai klausia ar M. D. vyks siūti žaizdos, ji atsisako, tačiau medikai ir pareigūnai bando ją įkalbėti, M. D. sutinka ir eina persirengti, bei klausia, ar jo čia nebus, aiškindama, kad ji jo bijo, kad jis sakė, kad padegs jai malkinę. Daugiau įraše tyrimui reikšmingos informacijos nėra.

Kitų objektų 2024 m. gruodžio 12 d. apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas 2024 m. spalio 30 d. Bendrojo pagalbos centro įrašas. Atidarius garso įrašą programėlėje „Media player“ pavadinimu „BPC skambu io ra as (ID (duomenys neskelbtini), skambu io prad ia 2024-10-30 20 13 46)“ ekrano viršutiniame kairiajame kampe yra užrašas „2024/10/30_20:13:43“. Įrašo pradžia - 00:00 val., pabaiga - 02:19 val. Bendrojo pagalbos centro operatorius (toliau - žymimas raide O): Vienas vienas du“. Pranešėjas 1 (toliau - žymimas raide P1): Sveiki, reikėtu policijos (duomenys neskelbtini), nes. O): Koks miestas? P): Kaip sakote? O): Koks miestas? P): (duomenys neskelbtini). O): (duomenys neskelbtini) kiek sakėte? P): (duomenys neskelbtini) O): Kas ten atsitiko? P): Nu, kaip čia pasakius, vienas žmogus prisigėrė. O): Taip. P): Ir jis buvo su savo kaip ir sužadėtine, kaip ir drauge ir nu kaip supratau, jis pradėjo smurtauti girtas. O): Mhm, tai dabar jis ten yra? Vietoje? P): Jo, jie ten abu. O): Smurtauja prieš moterį, taip? P): Jo. O): Ten jo sužadėtinė? Žmona, ar draugė? P): Tai vat, geras klausimas, draugė, sužadėtinė. O): O medikų ten reikia kam nors, nežinote? P): Jo, man rodos reikia. O): Ten kam reikia medikų, jai? P): Jo jai. Kiek aš supratau, pas ją gerklė perpjauta. O): Perpjauta gerklė? P): Jo, kažkiek. O): Jinai sąmoninga? P): Sąmoninga. O): Ten (duomenys neskelbtini) namas, o būtas kelintas, ar ten nuosavas namas? P): Ten ne nuosavas namas, kaip supratau jis padalintas per puse, tai (duomenys neskelbtini) bus. O): O jus ten vietoje, nevietoje, iš kur jus žinote, kas nutiko? P): Mums paskambino mūsų draugas, ten <...> O): Tai čia draugas tas sumušė tą draugę, ar? P): Ne ne, draugas, jis gyvena už miesto ir ten yra jo mama ir tas patėvis. O): Tai čia dabar tas patėvis mama? P): Jo, jo. O): Amžiaus aišku nežinote moters? P): Ne. O): Supratau, Jūsų vardas pavardė? P): R. U. O): R.? P): R. U. O): S. P): U. O): U., taip? P): Taip. O): Mhm, tai nežinote, nepilnamečių vaikų yra namuose, ar nėra? P): Ne, nėra. O): Supratau, gerai, informuoju tada ir medikus ir pareigūnus. P): Gerai, ir pareigūnus informuokite, kad tas vyras su peiliu yra. O): Turi peilį su savimi? Gerai P): Ji, jis įsidėjęs jį už galo O): Gerai, viso.

2024 m. gruodžio 12 d. apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas 2024 m. spalio 30 d. įvykio vietos apžiūros protokolu paimtas virtuvinis peilis su rudos spalvos rankena. Peilis susideda iš juodos spalvos geležtės ir rudos spalvos, medžio imitacijos rankenos. Ant peilio geležtės yra užrašas „UNIWELL KITCHENWARE“. Peilio bendras ilgis yra apie 30 cm, geležtės ilgis apie 17,5 cm, rankenos apie 12,5 cm. Tiek ant rankenos, tiek ant geležtės matomos rudos spalvos dėmės.

2024 m. gruodžio 12 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti 2024 m. spalio 30 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikti juodos spalvos sportiniai medžiaginiai šortai su užrašu „N Sport“. Šortai yra juodos spalvos, priekyje, iš abejų pusių matomos dvi, užtrauktukų užsegamos kišenės, abejose šonuose matomos pilkos spalvos juostelės bei užrašas „N Sport“. Šortų dešinėje pusėje, prie kišenės, ant pilkos spalvos juostelės ir šortų apačioje, ant pilkos spalvos juostelės matomos rudos spalvos dėmės. Galinėje šortų pusėje matomos skyles, šortai purvini.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3717/2024 (01) nurodyta, kad M. D. nustatyta pjautinė žaizda kaklo nugariniame paviršiuje, padarytą minėtą kaklo sritį galimai paveikus aštriu, pjaunančių savybių turinčiu daiktu, prieš patenkant į RVUL priėmimo ir skubios pagalbos skyrių, tai yra 2024 m. spalio 30 d., 21.30 val. Nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nukentėjusioji, patiriant nustatytą sužalojimą, galėjo jausti fizinį skausmą. Nustatytas sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu ir galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Nustatytas sužalojimas padarytas galimai aštriu, pjaunančių savybių turinčiu daiktu. Pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra pateiktas išsamus makromorfologinis nustatyto kūno sužalojimo aprašymas, todėl nėra ir galimybės tiksliau pasisakyti apie žalojusio įrankio (daikto) formą, dydžius, ar žalojusių įrankių (daiktų) skaičių. Nustatytas sužalojimas neatspindi nukentėjusiosios kūno pozos sužalojimo jai padarymo metu.

Alkotesterio kvito duomenimis, V. M. 2024 m. spalio 30 d., 21.11.22 val. buvo nustatytas 2,50 promilių neblaivumo laipsnis.

Alkotesterio kvito duomenimis, M. D. 2024 m. spalio 30 d., 21.00.19 val. buvo nustatytas 2,19 promilių neblaivumo laipsnis.

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia artimo giminaičio ar šeimos nario mušimu arba kitokiu smurtavimu prieš jį. Nurodyti veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šią baudžiamojo įstatymo normą. Aptarta nusikalstama veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios veikos sudėtis yra materiali, todėl būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) formuojamą praktiką, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, jog dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų fizinį skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat yra vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos svarbios aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu tai, kad toks pojūtis būtų išreikštas tokiu būdu, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017). Svarbią reikšmę įgyja ne tik tiesioginiai (pačių konflikto dalyvių parodymai), tačiau ir netiesioginiai įrodymai (pavyzdžiui, parodymai asmenų, kuriems nukentėjusysis pasakojo apie konfliktą), ypač atvejais, kai nukentėjusiajam sukeliamas tik fizinis skausmas, nepadarant sunkesnių sužalojimų. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, jog sukeliami atitinkami, BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodyti padariniai.

Teismas, įvertinęs šioje baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo V. M. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką (nusikaltimą), numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta visiškai ir nekelia jokių objektyvių abejonių.

Kaltinamasis V. M., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino visiškai. Paaiškino, kad 2024 m. spalio 30 d., dienos metu jis buvo namuose su sugyventine M. D., dienos metu jis vartojo alkoholinius gėrimus. Kadangi buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, neatsimena, dėl ko tarp jo ir sugyventinės kilo konfliktas, taip pat neatsimena, kaip ir kokiu būdu ja sužalojo, tačiau neatmeta galimybės, kad nurodytomis aplinkybėmis panaudojo M. D. atžvilgiu fizinį smurtą. Teismas pagrįsto objektyvaus pagrindo abejoti kaltinamojo parodymais apie konfliktą ir jo metu panaudotą fizinį smurtą neturi, kadangi juos patvirtina kiti baudžiamojoje byloje surinkti duomenys, kurie teismo pripažintini įrodymais. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji M. D. nurodė, kad 2024 m. spalio 30 d., apie 11.00 val. pamatė, kad jos sugyventinis yra stipriai išgėręs. Apie 14.00 val. ji nusprendė palaikyti savo sugyventiniui kompaniją ir išgerti su juo kartu alkoholio. Dienos metu pas juos buvo užėjęs kaimynas, po ko jam išėjus, sugyventinis pradėjo prie jos žodžiu kabinėtis, kaltinti neištikimybe ir įžeidinėti įvairiais necenzūriniais žodžiais. Ji tuo metu sėdėjo kambaryje ant lovos ir jos sugyventinis priėjęs jai iš už nugaros sugriebė už jos surištų plaukų (kuoduko) ir kažkuo įpjovė jai į kaklo galinę pusę. Dėl šių sugyventinio veiksmų, iš karto jokio fizinio skausmo nepajuto ir nesuprato ką jis padarė, tačiau atsistojusi pamatė, kad šis savo rankoje laikė virtuvinį peilį, o tada pamatė, kad per jos kaklą teka kraujas ir iš išgąsčio pradėjo rėkti. Akcentuotina ir tai, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios įvykusio konflikto ir jo metu panaudoto fizinio smurto faktą patvirtina ne tik prieš tai aptarti pastarųjų parodymai, bet ir į įvykio vietą pagal iškvietimą atvykusių policijos pareigūnų vaizdo kamerų turinys, detalizuotas 2024 m. gruodžio 12 d. apžiūros protokole (kuriame, be kita ko, nukentėjusioji M. D. nurodė, kad sugyventinis paėmęs jai už plaukų kuodo smogė su peiliu per kaklą) bei skambučio Bendrajam pagalbos centrui turinys, užfiksuotas 2024 m. gruodžio 12 d. apžiūros protokole (kuriame nurodyta, kad kaltinamasis žodinio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu). Galiausiai, nukentėjusiosios M. D. įvykio metu patirti sužalojimai yra užfiksuoti, tiek jos asmens apžiūros protokole, tiek ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3717/2024 (01), kuriuose konstatuota, kad M. D. yra padaryta pjautinė žaizda kaklo nugariniame paviršiuje, kaklo sritį galimai paveikus aštriu, pjaunančių savybių turinčiu daiktu, galimai 2024 m. spalio 30 d., 21.30 val. Nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu ir patiriant nustatytą sužalojimą, M. D. galėjo jausti fizinį skausmą.

Taigi, šioje baudžiamojoje byloje esančių įrodymų visumos analizės pagrindu darytina išvada, kad V. M. savo tyčiniais smurtinio pobūdžio veiksmais nežymiai sutrikdė savo šeimos nario sveikatą, t. y. inkriminuotame kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, būdamas neblaivus, asmeninio žodinio konflikto su savo sugyventine M. D. metu, būdamas sugyventinei už nugaros, ranka sugriebė pastarajai už jos plaukų bei kitoje rankoje laikytu virtuviniu peiliu įpjovė nukentėjusiajai nugarinę kaklo sritį, tokiu būdu jai padarė pjautinę žaizdą kaklo nugariniame paviršiuje. Tokiu būdu nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas ir nežymiai sutrikdyta sveikata. Tai reiškia, kad kaltinamojo atliktus smurtinio pobūdžio veiksmus ir nukentėjusiosios patirtus sužalojimus siejo tiesioginis priežastinis ryšys. Teismo nustatyti kaltinamojo veiksmai atitinka visus jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, todėl V. M. trauktinas baudžiamojon atsakomybėn dėl nežymaus savo šeimos nario (sugyventinės) sveikatos sutrikdymo.

Teismas, atsižvelgęs į šios bylos duomenis, taip pat nustatęs BPK 418 straipsnio 1 dalyje numatytus pagrindus, daro pagrįstą išvadą, jog baudžiamasis procesas gali būti užbaigtas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Bylos aplinkybės yra aiškios. Ikiteisminio tyrimo metu paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat išaiškinus proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tvarką ir pasekmes, numatytas BPK 418-425 straipsniuose, kaltinamasis V. M. pasirašytinai sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu sutiko. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiajai M. D. registruotu paštu (2024 m. gruodžio 16 d.) buvo išsiųstas pranešimas apie prokuroro sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo ji buvo informuota apie galimybę šį sprendimą apskųsti. Pastaroji prokuroro sprendimo įstatymo nustatytu terminu neskundė. Reikalavimų dėl turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo byloje nepareikšta. Procesinių kliūčių priimti teismo baudžiamąjį įsakymą nėra.

Dėl skirtinos bausmės

Įstatymų leidėjas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą numato šias alternatyvias bausmes – viešuosius darbus, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki dvejų metų.

Teismas, skirdamas bausmę V. M., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytomis nuostatomis – atsižvelgia į inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, asmens kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas šiai bylai aplinkybes.

Pažymėtina, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 2 dalis). Iš šioje baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamasis praeityje yra teistas, įskaitant ir už smurtinio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą. Iš byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad V. M. per vienerių metų laikotarpį nebuvo trauktas administracinėn atsakomybėn. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. M. šiuo metu oficialiai nedirba (paskutinį kartą oficialiai dirbo nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2014 m. spalio 10 d.), neturima duomenų apie jo registraciją Užimtumo tarnyboje prie Socialinių reikalų ir darbo ministerijos. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis būtų gydęsis nuo psichikos ir (ar) priklausomybės ligų. Kaltinamojo V. M. baudžiamąją atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir atlygino nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), o sunkinančia – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte).

Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir jos pavojingumo laipsnį, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančias ir kitas svarbias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta V. M. paskyrus prokuroro prašomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas bausmės dydis – 2 metai laisvės apribojimo, šiuo konkrečiu atveju yra protinga ir proporcinga, todėl mažinti ar didinti jos nėra pagrindo. Be to, kaltinamasis V. M. įpareigotinas paskirtos laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu – pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; būti namuose nuo 23.00 val. iki 05.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį).

Kadangi ši baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę V. M. sumažinant vienu trečdaliu ir skiriant galutinę bausmę – 1 metų ir 4 mėnesių laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, įpareigojant kaltinamąjį V. M. paskirtos laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu – pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; būti namuose nuo 23.00 val. iki 05.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį).

Atsižvelgiant į kaltininko asmenybę bei nusikalstamos veikos pobūdį, V. M. skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72² straipsnyje – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuris turi būti įvykdytas per septynis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas V. M. laikino sulaikymo laikas nuo 2024 m. spalio 30 d., 20.25 val. iki 2024 m. spalio 31 d., 15.22 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kiti baudžiamosios bylos klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu, Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2024 m. spalio 31 d. nutartimi kaltinamajam V. M. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei nurodytu atstumu 2 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2024 m. spalio 31 d., įpareigojant kaltinamąjį gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios M. D.; nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja M. D.; nesilankyti M. D. gyvenamoje vietoje). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikintina.

Bylos duomenimis, Vilniaus teritorinės ligonių kasos pateiktą 53,96 Eur civilinį ieškinį dėl privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo už nukentėjusiosios M. D. gydymą sveikatos priežiūros įstaigoje, kaltinamasis V. M. atlygino. Atsižvelgiant į tai, nutrauktinas procesas dėl Vilniaus teritorinei ligonių kasai turtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusioji M. D. šioje baudžiamojoje byloje nėra pareiškusi civilinio ieškinio. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, proceso išlaidų nėra.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui, t. y. 1) nuoplova Nr. 1 (vokas Nr. 1), nuoplova Nr. 2 (vokas Nr. 2) ir virtuvinis peilis su rudos spalvos rankena (vokas Nr. 3), 2024 m. gruodžio 12 d. ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu perduoti saugojimui į Policijos departamento Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus r., teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, bei paskirti jam 2 (dvejų) metų trukmės laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant per paskirtos laisvės apribojimo bausmės laikotarpį – pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; būti namuose nuo 23.00 val. iki 05.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. M. paskirti galutinę bausmę – 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių trukmės laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant per paskirtos laisvės apribojimo bausmės laikotarpį – pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; būti namuose nuo 23.00 val. iki 05.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, V. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šį įpareigojimą įvykdyti per 7 (septynis) mėnesius nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 ir 66 straipsniais bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 punktu, į galutinę paskirtą bausmę įskaityti V. M. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. spalio 30 d., 20.25 val. iki 2024 m. spalio 31 d., 15.22 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

V. M. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios M. D. bei nesilankyti nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), palikti galioti nepakeistą iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikinti.

Nutraukti procesą dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui, t. y. 1) nuoplovą Nr. 1 (vokas Nr. 1), nuoplovą Nr. 2 (vokas Nr. 2) ir virtuvinį peilį su rudos spalvos rankena (vokas Nr. 3), saugomus į Policijos departamento Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus r., teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.

Išaiškinti V. M., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti savo gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Taip pat išaiškinti V. M., kad:

1) Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė