- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-31
- Bylos Nr.
- e2S-2713-580/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūra Marija
- Pareiškėjas
- S. G., K. M.
- Suinteresuotas asmuo
- akcinei bendrovei Artea bankas
- Kategorijos
- 3.4.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų S. G. ir K. M. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. birželio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų S. G. ir K. M. pareiškimą suinteresuotam asmeniui akcinei bendrovei Artea bankas (buvęs pavadinimas akcinė bendrovė Šiaulių bankas), antstolei Svajonei Žukaitienei dėl fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai S. G. ir K. M. pareiškimu dėl fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo prašė:
1.1. iškelti jiems bankroto bylą;
1.2. paskirti jų bankroto administratore Eglę Gabrėnienę;
1.3. nustatyti 30 dienų terminą, skaičiuojamą nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki S. G. ir K. M. bankroto bylos iškėlimo;
1.4. patvirtinti S. G. 1 400 Eur ir K. M. 900 Eur sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos;
1.5. patvirtinti 600 Eur plius PVM lėšų sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti S. G. ir K. M. bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos;
1.6. nustatyti, kad bankroto administratorius plano projektą teismui turi pateikti per 4 mėnesius nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.
2. Pareiškėjai nurodė, kad:
2.1. (duomenys neskelbtini) pareiškėjai susituokė ir susilaukė sūnaus G. G.. 2007-06-19 sutuoktiniai įsigijo nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir kitais kiemo statiniais adresu (duomenys neskelbtini). Būsto įsigijimui S. G. 2007-07-03 sudarė būsto kredito sutartį Nr. B-2007-1729-18 su AB Šiaulių banku 34 780 Eur sumai;
2.2. iš pradžių prisiimtus įsipareigojimus pavyko dengti laiku, vėliau 2008-09-22 gimus antram sūnui N. G. prasidėjo pasaulinė ekonominė krizė ir šeima susidūrė su finansiniais sunkumais. S. G. dirbo UAB „GNG servisas“, o K. M. augino du sūnus ir negalėjo dirbti. Sumažėjus S. G. pajamoms, pradėjo vėluoti įmokos kredito įstaigai, buvo sunku išlaikyti šeimą ir mokėti paskolą, pašlijo šeimos santykiai. Santuoka nutraukta 2010-11-04. Santuokos metu įgytas turtas bendros jungtinės nuosavybės teise priklausė abiem asmenims, įsipareigojimai pagal kredito sutartį su AB Šiaulių banku buvo solidarūs, po santuokos nutraukimo įsipareigojimai liko abiem asmenims;
2.3. 2012-07-28 S. G. sudarė naują santuoką su V. G. ir susilaukė dukrų S. G. bei M. G.. 2017-03-28 tarp S. G. ir V. G. pasirašyta povedybinė sutartis. S. G. stengėsi vykdyti įsipareigojimus, tačiau mokant išlaikymą vaikams iš pirmos santuokos ir teikiant išlaikymą vaikams iš antros santuokos, vos užtekdavo lėšų savo būtiniesiems poreikiams tenkinti. Tinkamai vykdyti įsipareigojimus kreditoriui buvo neįmanoma;
2.4. išsiskyrusi su S. G. K. G. gyveno pas tėvus, 2016 m. su vaikais išvyko gyventi į Jungtinę Karalystę. 2016-12-31 sudarė santuoką su V. M., gyvenant Anglijoje gimė sūnus – D. M.. K. M. gimus trečiam vaikui, finansiniai sunkumai tapo dar didesni, dengti įsipareigojimų laiku nepavyko, nes augino vaikus ir dirbti negalėjo;
2.5. 2018-04-13 nekilnojamasis turtas parduotas iš varžytynių, padengta tik dalis buvusių įsipareigojimų;
2.6. 2021 m. S. G. 0,5 etato įsidarbino UAB „SRS servisas“, tačiau gaunamų pajamų vos užteko tenkinti savo ir vaikų poreikius. K. M. 2019 m. grįžo gyventi į Lietuvą. Auginant vaikus nebuvo galimybės dirbti, Covid-19 pandemija sumažino galimybes įsidarbinti, todėl ilgą laiką K. M. nedirbo, skolos didėjo, įsidarbinti UAB „Circle Lietuva“ pavyko tik 2024-08-22;
2.7. pareiškėjų pajamos per mėnesį yra per mažos dengti įsipareigojimams (S. G. – 1 530 Eur, K. M. – 970 Eur), todėl net abiem fiziniams asmenims generuojant pajamas per protingą laikotarpį nebūtų įmanoma padengti susidariusių skolų, kurios nuolat didėja.
Atsiliepimas
3. Suinteresuoti asmenys AB Artea bankas ir antstolė Svajonė Žukaitienė atsiliepimų į pareiškimą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, prašymų atidėti teismo posėdį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Šiaulių apylinkės teismas 2025 m. birželio 11 d. nutartimi atsisakė iškelti fizinio asmens bankroto bylą pareiškėjams. Nurodė, kad:
4.1. bendras pareiškėjų įsiskolinimas 2025-02-28 sudarė 44 748,99 Eur, iš kurių 43 043,57 Eur skola kreditoriui AB Artea bankas, 1 705,42 Eur skola antstolei Svajonei Žukaitienei. Pareiškėjų solidarūs skoliniai įsipareigojimai viršija 25 MMA ir skolinių įsipareigojimų mokėjimo terminai yra suėję, pareiškėjų padėtis atitinka Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 2 straipsnio 2 dalį;
4.2. antstolė Svajonė Žukaitienė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0076/12/01714, pradėtą pagal Marijampolės apylinkės teismo 2011-06-07 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-1152-570/2011 dėl 31 566,40 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų ir 2,614 proc. sutartinių kintamųjų palūkanų išieškojimo iš skolininkų S. G. ir K. M., išieškotojo AB Artea bankas naudai;
4.3. pareiškėjų gaunamos pajamos yra vidutinės. Teismui kyla pagrįstų abejonių, ar pareiškėjai elgėsi sąžiningai kreditorių atžvilgiu, ar nebuvo sąmoningai stengtasi išvengti mokėjimų kreditoriams, ar pareiškėjai dėjo maksimalias pastangas, siekdami išvengti nemokumo. Nuo sūnaus G. G. pilnametystės, išlaikymą jam pareiškėjas perveda į jo sąskaitą, iš banko sąskaitų išrašų nematyti, kad pareiškėjas perveda išlaikymą pilnamečiui sūnui, V. G. banko sąskaitos išrašai nepateikti. Pareiškėjas nepateikė savo banko sąskaitos išrašų nuo kreipimosi į teismą dienos, iš kurių būtų galima spręsti apie jo gaunamas pajamas, mokamą išlaikymą vaikams ir lėšų nurašymus antstoliui;
4.4. pareiškėjas savo darbo užmokestį kas mėnesį perveda savo sutuoktinei, kuri neturi jokių skolinių įsipareigojimų ir su kuria 2017-03-28 pasirašyta povedybinė sutartis. Pareiškėjas nurodė, kad ilgą laiką, tik gavęs pinigus į savo sąskaitą, juos pervesdavo savo žmonai V. G., kuri pinigus padalindavo vaikų išlaikymui. Pavedimo paskirtyje pareiškėjas nurodo „sąskaitos papildymas“, tai yra nedeklaruoja lėšų panaudojimo ir neįrodo būtinybės. Toks pareiškėjo elgesys negali būti vertinamas kaip sąžiningas kreditorių atžvilgiu, nes pareiškėjo sąskaitoje būna tik keli, ar keliolika eurų, kuo suvaržoma galimybė išieškoti skolas. Pareiškėjas pats nedengia kredito įsiskolinimo, tai priverstinai daro antstolis, pareiškėjas nesitaria su kreditoriais, kokiu būdu ir kokiais terminais galėtų sumažinti įsipareigojimus. Pareiškėjo atžvilgiu per 5 m. priimi sprendimai dėl 12 administracinių nusižengimų. Toks nusižengimų kiekis rodo neatsakingą elgesį su pajamomis, jam skiriamos baudos;
Šalies argumentai
4.5. pareiškėja K. M. nurodė, kad buvo uždėtas areštas jos sąskaitai, todėl 2019 m. susitarė su antstole, kad nuo sąskaitos kiekvieną mėnesį nuskaitytų 100 Eur skolos grąžinimui, nes nedirbo. Pradėjus dirbti, nuskaitoma suma nepasikeitė. Tokie pareiškėjos veiksmai rodo pastangas naudotis savo banko sąskaita, o ne siekį atsiskaityti su kreditoriais. Pareiškėja ryšio operatoriui Bitė Lietuva perveda 200 Eur viršijančias sumas. Pareiškėja perveda ženklias sumas V. M., kartais nenurodydama mokėjimo paskirties (pvz., 2025-02-16 300 Eur pavedimas);
Žemesnės instancijos teismas
4.6. nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjai pastaruosius trejus metus nebuvo sąžiningi kreditorių atžvilgiu, dėl ko pareiškimas iškelti bankroto bylą netenkintinas.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Pareiškėjai S. G. ir K. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. birželio 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjų pareiškimą. Nurodo, kad:
5.1. teismas nenustatinėjo pareiškėjų nemokumo momento. Priverstinis skolos išieškojimas iš pareiškėjų vykdomas nuo 2012 m. Kreditoriui įkeistas turtas realizuotas 2018 m., 2018-04-13 surašytas turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. S-18-76-17869. Ženklaus skolos sumažėjimo iki įkeisto turto pardavimo nebuvo, 2018 m. pareiškėjų įpareigojimai kreditoriui sudarė 45 987,19 Eur (31 566,40 + 14 420,79). Turtą realizavus ir pareiškėjams vykdant mokėjimus antstolei, pareiškėjai 2025-02-28 vis dar skolingi 43 043,57 Eur, priskaičiuota 27 784,17 Eur palūkanų. Pareiškėjai nemokūs tapo 2012 m., kreditoriui iniciavus priverstinį skolos išieškojimą, o vertinant skolos didėjimą 7,614 proc. palūkanomis, jie visą laiką nuo 2012 m. yra nemokūs, nemokūs yra ir kreipimosi į teismo dieną;
5.2. konstatavus, kad pareiškėjai tapo nemokūs 2012 m., tariamai nesąžiningi pareiškėjų veiksmai, neturi priežastinio tiesioginio ryšio su jų nemokumu. Abu pareiškėjai gauna pajamas iš darbinės veiklos, pajamos pervedamos į jų vardu atidarytas sąskaitas. Pareiškėjo darbovietė išskaito dalį darbo užmokesčio ir perveda antstoliui, pareiškėja pati vykdo mokėjimus antstoliui. Tai, kad pareiškėjai vykdo mokėjimus antstoliui vykdomojoje byloje, nesuteikia pagrindo teigti, kad pareiškėjai nesąžiningi. Pajamų pervedimas šeimos nariams nelaikytinas nesąžiningu elgesiu. Visi pavedimai turėjo aiškų pagrindą (išlaikymas vaikams, bendri šeimos poreikiai – maistas, turto išlaikymas ir pan.) ir yra būtini net esant skoloms. Šeimos išlaikymo prioritetas, kai derinamas skolų grąžinimas, nelaikomas nesąžiningumu. Abu pareiškėjai dirba pagal kvalifikaciją. Teismo vertinimas, kad vidutinių pajamų gavimas rodo nesąžiningumą, atmestinas;
5.3. nagrinėdamas fizinio asmens bankroto bylą teismas turi būti aktyvus ir turi teisę rinkti įrodymus. Teismas nenurodė, kad jam trūksta duomenų apie į sąskaitas gautas lėšas nuo kreipimosi į teismą dienos ir kad pareiškėjo sutuoktinės banko sąskaitos išrašas padėtų nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes. Nėra duomenų, kad pareiškėjai sąmoningai leido atsirasti skoloms, tikėdamiesi jų nurašymo. Skoliniai įsipareigojimai atsirado 2011 m., kai nebuvo fizinio asmens bankroto. Skolindamiesi iš banko pareiškėjai negalvojo, kad neįvykdys savo įsipareigojimų. Pareiškėjų nemokumą lėmė ne jų nesąžiningi veiksmai (neveikimas), o susiklosčiusių nepalankių aplinkybių visuma. Nesutiktina su teismo išvada, kad pareiškėjai buvo pasyvus, nesistengė grąžinti skolų. Pareiškėjai nesiekia sąmoningai bloginti savo turtinės padėties, o pagal išgales daugiau kaip dešimt metų bando grąžinti skolas;
5.1 nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui. Teismas neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė pareiškėjams iškelti fizinio asmens bankroto bylą, nurodydamas, kad pareiškėjai laikyti nesąžiningais ar kad pareiškėjai atliko nesąžiningus ir tyčinius veiksmus, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriumi.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė.
7. Apeliacijos objektą sudaro skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta iškelti pareiškėjams fizinio asmens bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
8. FABĮ paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis). FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad fizinio asmens būklė neatitinka šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytos būklės; 2) paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 m. iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę, prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.
9. Pagal FABĮ 2 straipsnio 2 dalį, fizinio asmens nemokumas – tai fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (MMA). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas dėl fizinio asmens nemokumo, kaip vienos iš būtinųjų fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis), buvimo turi ne tik nustatyti, kad skolų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma viršija 25 MMA, bet ir kad asmuo objektyviai neturi galimybės šias skolas padengti nei šiuo metu, nei tokios galimybės neatsiras per protingą terminą, t. y. teismas, be kita ko, turi įvertinti asmens galimybių įvykdyti skolinius įsipareigojimus perspektyvas per konkretų, teismo vertinimu, protingą laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-701/2015).
10. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų, teismas pripažino, jog skolinių įsipareigojimų suma viršija 25 MMA bei aptarė pareiškėjų turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus, t. y. įrodymus, susijusius su aplinkybe dėl pareiškėjų kaip fizinių asmenų galimumu vykdyti skolinius įsipareigojimus. Ginčo situacijoje nustačius, kad pareiškėjų skolų suma viršija 25 MMA ir skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę, papildomai turi būti vertinama, ar pareiškėjai turės galimybes per protingą terminą skolas padengti iš gaunamų pajamų. Pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjų gebėjimo per protingą terminą įvykdyti turimus įsipareigojimus kreditoriams. Nors teismas aptarė pareiškėjų turtinę padėtį, tačiau nepadarė išvadų, ar yra pagrindo nustatyti teisiškai reikšmingą aplinkybę, kad asmenys negali vykdyti savo įsipareigojimų. Nenustačius ir neįvertinus nurodytos aplinkybės, nėra pagrindo spręsti, jog pareiškėjai yra nemokumo situacijoje.
11. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų pareiškimą iškelti bankroto bylą atmetė, konstatavo, kad pareiškėjai pastaruosius trejus metus nebuvo sąžiningi kreditorių atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pareiškėjai pastaruosius trejus metus nebuvo sąžiningi kreditorių atžvilgiu, padarė išvadą, jog pareiškimo tenkinimas prieštarautų FABĮ tikslui, t. y. iš esmės rėmėsi FABĮ 1 straipsnio 1 dalimi. Įstatymų leidėjas FABĮ siekiamą tikslą bei to tikslo įgyvendinimo sąlygas yra apibrėžęs konkrečia teisės norma – 6 straipsnio 1 dalimi, deleguojant į 5 straipsnio 8 dalį. Atsisakymas iškelti fizinio asmens bankroto bylą yra teisėtas ir pagrįstas tik tada, kai nustatomi šiose teisės normose įtvirtinti pagrindai, kurie skundžiama nutartimi nebuvo konstatuoti.
12. Nuosekliai formuojamoje kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376-219/2017, 17 punktas; 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-313/2021, 41 punktas; 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-155-823/2022, 28 punktas). Taigi, teismas, FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu atsisakydamas iškelti fizinio asmens bankroto bylą, turi ne tik nustatyti reikšmingas aplinkybes dėl skolininko nesąžiningumo, bet ir įvertinti nesąžiningumo ir nemokumo atsiradimo priežastinį ryšį. Pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo nemokumo momento bei nepasisakė, ar tarp pareiškėjų nesąžiningais nurodytų jų veiksmų ir nemokumo atsiradimo yra priežastinis ryšys.
13. Teismas pareiškėjų nesąžiningumą konstatavo nurodęs, kad pareiškėjas nepateikė savo banko sąskaitos išrašų nuo kreipimosi į teismą dienos, iš kurių būtų galima spręsti apie jo gaunamas pajamas, mokamą išlaikymą vaikams ir lėšų nurašymus antstoliui. Konstatavo, kad pareiškėjas gavęs pinigus į savo sąskaitą, juos pervesdavo savo žmonai, pavedimo paskirtyje nurodydamas „sąskaitos papildymas“, tai yra nedeklaravo lėšų panaudojimo ir būtinybės. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėja 2019 m. susitarė su antstole, kad nuo sąskaitos kiekvieną mėnesį nuskaitytų 100 Eur skolos grąžinimui, nes nedirbo, tačiau pradėjus dirbti, nuskaitoma suma nepasikeitė. Pareiškėja ryšio operatoriui Bitė Lietuva perveda 200 Eur viršijančias sumas, taip pat ženklias sumas perveda V. M., kartais nenurodydama mokėjimo paskirties.
14. Pirmosios instancijos teismas nustatė bylos faktines aplinkybes, tačiau nebuvo nustatytas pareiškėjų nemokumo atsiradimo momentas bei neįvertintos nemokumo atsiradimo priežastys. Pažymėtina, kad nei fizinio asmens nesąžiningumas, nei nemokumo priežastinis ryšys su nesąžiningumu nėra preziumuojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-381/2025). Pirmosios instancijos teismas nenustatė svarbių aplinkybių, ar pareiškėjai sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skolai, tikėdamiesi, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar apeliantų nemokumą lėmė jų nesąžiningi veiksmai (neveikimas), ar susiklosčiusių nepalankių aplinkybių visuma. Nebuvo įvertinta, ar apeliantai siekia sąmoningai bloginti savo turtinę padėtį, ar pagal išgales bando grąžinti skolas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tik piniginių lėšų pervedimas sutuoktiniui ar kitiems asmenims savaime nesudaro pagrindo pripažinti pareiškėjų elgesio nesąžiningu. Nors bylą nagrinėjęs teismas nustatė, kada ir kokias sumas pareiškėjai perveda kitiems asmenims, tačiau liko nenustatyti tikslai, dėl tokie pavedimai buvo atlikti, neįvertinti pareiškėjų argumentai dėl šeimos išlaikymo prioriteto. Bet kokio elgesio nesąžiningumo konstatavimas nėra pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą, turi būti nustatytos FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos aplinkybės.
15. Nagrinėdamas fizinio asmens bankroto bylą (jos iškėlimo klausimą) teismas turi būti aktyvus ir turi teisę ex officio (pagal pareigas) rinkti įrodymus. FABĮ 5 straipsnio 3 dalis nustato, kad teismas, gavęs pareiškimą iškelti fizinio asmens bankroto bylą, gali įpareigoti fizinį asmenį pateikti teismui bankroto bylai nagrinėti reikalingus papildomus dokumentus. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad jam trūksta duomenų apie į sąskaitas gautas lėšas nuo kreipimosi į teismą dienos ir kad nepateiktas pareiškėjo sutuoktinės banko sąskaitos išrašas, tačiau neįgyvendino savo pareigos surinkti reikiamus įrodymus tam, kad būtų nustatytos pareiškėjų gaunamos pajamos, kad būtų nustatyta, koks yra mokamas išlaikymas vaikams ir kokie mokėjimai atliekami antstoliui. Esant abejonėms dėl vienų ar kitų faktinių aplinkybių, teismas turėjo imtis iniciatyvos joms išsiaiškinti. Daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo atliktas pareiškėjų nemokumo vertinimas atliktas netinkamai.
16. Įvertinus nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šiuo atveju aplinkybės, susijusios su fizinių asmenų nemokumo vertinimu, liko detaliai neįvertintos, dėl ko nebuvo atskleista bylos esmė, kas atitinkamai galėjo lemti ir nagrinėjamo teisinio klausimo netinkamą išsprendimą. Atsižvelgiant į tai, skundžiama nutartis naikintina ir bankroto bylos iškėlimo klausimas grąžintinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
pareiškėjų S. G. ir K. M. atskirąjį skundą tenkinti.
Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. birželio 11 d. nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui pareiškėjų S. G. ir K. M. bankroto bylos iškėlimo klausimą nagrinėti iš naujo.