Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r., skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ( toliau – Institucija) 2023 m. lapkričio 23 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-13739-2023.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėja V. N. surašė administracinio nusižengimo protokolą už tai, kad R. K. 2023 m. spalio 24 d. 16:09 val., adresu Dubysos 60, Klaipėdoje, trinktelėjo lauko durimis į automobilio „Buick Encore“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinę bamperio dalį. Tokiais savo veiksmais buvo apgadintas svetimas turtas, kurio vertė 60 Eur. Tokiais savo veiksmais įvykdė administracinį nusižengimą, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse ( toliau – ANK) 115 straipsnyje.

Institucija 2023 m. lapkričio 23 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-13739-2023 R. K. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 115 straipsnio 1 dalyje, paskyrė nuobaudą - 400 Eur baudą ir vadovaujantis ANK 664 straipsnio 2 dalimi, 665 straipsnio 1 dalimi, iš R. K. priteisė atlyginti T. M. padarytą 60 Eur turtinę žalą. R. K. įpareigotas turtinę žalą atlyginti per 1(vieną) mėnesį nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2023 m. gruodžio 22 d. gautas R. K. skundas, kuriuo jis prašo panaikinti 2023 m. lapkričio 2 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-13739-2023 ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Nurodo, kad administracinio nusižengimo byla išnagrinėta žodinio proceso tvarka, jam dalyvaujant. Yra įsitikinęs, kad jo kaltės policijos pareigūnai nenustatė. T. M. savo automobilį „Buick Encore“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pastatė neleistinoje vietoje, t. y. priparkavo ten, kur parkuoti draudžiama. Prie pastato, adresu Dubysos g. 60, Klaipėda, yra sužymėta automobilių parkavimo (stovėjimo) aikštelė. Stovėjimo vietos yra ne tik aiškiai pažymėtos, jos dar yra išskirtos ir kitos spalvos trinkelėmis. Pastate, adresu Dubysos 60, Klaipėda, yra įsikūrusi UAB „B.“. T. M. savo automobilį priparkavo prie įėjimo durų, o šioje vietoje automobilių parkuoti negalima. Toks automobilio statymas trukdė darbuotojams ir klientams laisvai atidaryti durtis ir patekti į pastatą ar iš jo išeiti. UAB „B.“ prekiauja įvairiomis statybinėmis medžiagomis (kartais ir tikrai didelių gabaritų) jas nešasi į savo automobilį, negalėdami visiškai atidaryti durų, atsitinka, kad durys remiasi į netvarkingai priparkuotą automobilį. Pažymėjo, kad durys nėra permatomos. Pripažino, kad išeidamas pro duris, jas atidarė ir nestipriai trenkė durimis į T. M. automobilio prekinį bamperį. Nurodo, kad nežinojo, nematė, kad visiškai prie durų yra pastatytas automobilis, kuris, kaip jam minėta, negalėjo toje vietoje stovėti. Taip pat patvirtino, kad matant T. M., jis 2-3 kartus atidarė duris, taip parodydamas, kad durys liečia automobilio bamperį ir durų visiškai atidaryti nepavyksta. Pareiškėjas, pakartotinai atidarant duris 2-3 kartus, siekė tik parodyti, kad automobilis pastatytas netinkamai ir kad durų neįmanoma atidaryti, kad jos neatsitrenktų į automobilio bamperį. Net jei 2-3 kartus pakartotiniai atidarius duris ir buvo paliestas automobilio bamperis, padaryta žala nepadidėjo ir nepasikeitė, nes durys lietė tą pačią automobilio bamperio vietą, kur durys buvo atsitrenkusios jas darant pirmą kartą. T. M. elgėsi labai agresyviai, fotografavo, iškvietė policiją. Jai paaiškinus, kad automobilio statyti negalima, ji pareiškė, kad automobilį stato kaip nori, kad čia pastatė tik trumpam ir laukia vaiko. Tačiau automobilis stovėjo mažiausiai 30 minučių, pareiškėjo nuomone, tai ne trumpas terminas. Trumpas parkavimas galėtų trukti iki 1-2 minučių. Nurodo, kad pareiškėjas neveikė nei tiesiogine nei netiesiogine tyčia, t. y. jis nesuvokė savo veikos pavojingumo, nenumatė, kad bus sugadintas svetimas turtas, ir šių padarinių nenorėjo, taip pat nesiekė, kad tie padariniai sąmoningai atsirastų. Pareiškėjas į automobilio bamperį durimis trenkė dėl neatsargumo, t. y. nematydamas, kad automobilis pastatytas yra už durų vos kelių centimetrų atstumu nuo jų. Pareiškėjui kyla klausimas ar T. M. automobiliui apskritai padaryta kokia nors reali žala. Net jei automobiliui buvo padaryta žala, nėra aišku, kuo remiantis T. M. žalą įvertino būtent 60 Eur. Pareiškėjo nuomone, jei byloje nėra jokių dokumentų dėl padarytos žalos mastą, tikėtina, kad žala automobiliui galėjo būti nepadaryta.

2024 m. sausio 16 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose gautas Institucijos atsiliepimas į pareikštą R. K. skundą. Atsiliepime nurodoma, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato nuomone, skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, kadangi nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje surinkti duomenys, kad įvykis, kurio metu buvo apgadintas T. M. priklausantis automobilis įvyko aikštelėje, kurios danga grįsta trinkelėmis, tačiau duomenų, kad automobilių stovėjimo vietos būtų pažymėtos, naudojant kelio ženklus ar kelio horizontalųjį ženklinimą nėra. Duomenų, kad nurodytoje vietoje yra draudžiama statyti automobilius ir automobilis pastatytas vietoje, kurioje draudžiama tai daryti, nenustatyta. Pažymėjo, kad nukentėjusioji automobilį šioje vietoje pastatė priverstinai, dėl staiga atsiradusio jos vairuojamo automobilio gedimo. Svarbi aplinkybė yra tai, kad net jei automobilis ir būtų pastatytas netvarkingai, nesilaikant aikštelėje nustatytos automobilių statymo tvarkos (kaip tai skunde nurodo R. K.), administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, gindamas savo teisę laisvai (nekliudomai) patekti į parduotuvę ir iš jos išeiti, tai privalėjo atlikti laikydamasis įstatymų nustatytos tvarkos. Pavyzdžiui, galėjo užfiksuoti galimą KET pažeidimą ir informaciją apie tai naudojantis portalu epolicija perduoti policijos pareigūnams arba tiesiog apie tokį įvykį pranešti telefonu 112. Tačiau jokiu būdu negalėjo tyčia gadinti svetimo turto, norėdamas įrodyti, kad automobilis pastatytas netinkamai per arti įėjimo į parduotuvę durų. R. K. skunde nurodo, kad pastatytas automobilis trukdė darbuotojams ir klientams laisvai atidaryti duris ir patekti į pastatą ar iš jo išeiti. Pažymėjo, kad atvykus pareigūnams asmenų (išskyrus R. K.), kuriems galimai būtų buvę sukliudyta patekti į parduotuvę, nenustatyta. Pareigūnės naudojama vaizdo kamera užfiksuotame vaizdo įraše matyti, kad į įvykį reagavusiems pareigūnams pabandžius atidaryti įėjimo į pastatą (parduotuvę) duris, šios atsidarė pilnai taip sudarydamos mažiausiai 90 laipsnių kampą (pastato atžvilgiu), durims atsidarius yra galimybė nekliudomai patekti į pastatą ir iš jo išeiti, įnešti ar išnešti krovinius. Be to, vaizdo įraše girdisi R. K. žodžiai, kad tai jis padarė iš principo. R. K. skunde nurodo, kad durys nėra permatomos, taigi žmogus išeidamas iš pastato atidaro duris ir nemato, kad iš esmės vos kelių centimetrų pastatytas automobilis, o atidarius duris jos iš karto trenkiasi į automobilio bamperį. Nukentėjusioji T. M. nurodo, kad pirma iš parduotuvės pro duris jas atidarydamas išėjo kitas vyriškis (galimai yra užfiksuotas vaizdo įraše), tačiau durimis automobilio nekliudo ir grįžta į parduotuvės patalpas. Netrukus po to išeina R. K., kuris durimis trenkiasi į stovintį automobilį, tarp jų kyla ginčas. R. K. skunde neneigia, kad automobilio durimis nestipriai trenkė durimis į T. M. automobilio priekinį bamperį, tačiau teigia, kad nežinojo ir nematė, kad visiškai prie durų yra pastatytas automobilis. O vėliau pakartotinai dar 2-3 kartus atidaręs duris jomis matant T. M. lietė automobilį, taip parodydamas, kad durys liečia automobilio bamperį ir durų atidaryti nepavyksta. Mano, kad jei ir buvo padaryta nežymi žala automobilio bamperiui tai atsitiko tik R. K. pirmą kartą atidarius duris ir joms trenkęsis į automobilio bamperį. Mano, kad R. K. taip bando išvengti atsakomybės už padarytą turto sugadinimą, nes atlikdamas tokius veiksmus, o vėliau ir dar 2-3 kartus durimis trinktelėdamas į stovintį automobilį, turėjo suvokti, kad durims atsitrenkus į stovintį automobilį gali būti sugadintas svetimas turtas ir nors šių padarinių ir nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems kilti. Dėl padarytos žalos dydžio, automobiliui padaryti sugadinimai (priekinio bamperio) užfiksuoti administracinio nusižengimo byloje esančia medžiaga. Nukentėjusioji padarytą žalą įvertino 60 eurų. Nors tai patvirtinančių dokumentų nepateikė, tačiau paprastai tokie ant automobilio kėbulo ar jo dalių atsiradę gedimai šalinami perdažant visą ar dalį apgadintos detalės, todėl manytina, kad nukentėjusios nurodytos jai padarytos turtinės žalos dydis nėra per didelis.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas R. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad su policijos išvada nesutiko, atsiuntė papildomus įrodymus: kaip sužymėta automobilių stovėjimo aikštelė ir kad pilnai durų neina atidaryti. Taip pat pareigūnai nenurodė, jog iš pastato išeidinėjo žmonės ir pareigūnai prilaikė duris, kad tos durys neatsitrenktų į automobilį. Išeidamas, net nematė, kad už durų kas nors yra. Kadangi jį aprėkė, ir pradėjo filmuoti, todėl grįžo atgal ir parodė, kad durys pilnai neatsidaro. Trenkė bet nestipriai, vaizdo įrašė yra užfiksuotas visas stiprumas. Pripažįsta, kad trinktelėjo. Iš parduotuvės išėjo plačiai atidaręs duris. Jam ir kolega pasakė, jog už durų stovi automobilis.

Nukentėjusioji T. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad atvežė vaiką į būrelį, tai buvo apie 16:00 val. Dukrą išleido. Jos mašiną užgeso, užsidegė lemputė. Telefone ieškojo informacijos apie galimą gedimą. Iš parduotuvės išėjo vyras ir pasakė, kad jos automobilis trukdo išeiti iš parduotuvės. Ji jam paaiškino, kad pastatė tik trumpam, išsiaiškins gedimą ir patrauks automobilį. Neužilgo išėjo ir pareiškėjas, paskui grįžo ir 2-3 kartus truktelėjo jos automobilį. Ji jau tuo metu išsiaiškino, kad gali važiuoti. Po trinktelėjimo, pareiškėjas nuėjo į savo automobilį. Tai todėl ir pradėjo filmuoti jį ir perspėjo, kad iškvies policijos pareigūnus. Pareiškėjas vėl grįžo prie parduotuvės ir trinktelėjo parduotuvės durimis jos automobilį. Paskui pareiškėjas nuėjo į savo automobilį ir išvažiavo. Grįžo atgal ir praeidamas, vėl trinktelėjo durelėmis jos automobilį. Ji iš įvykio vietos nepasitraukė, kadangi laukė policijos pareigūnų. Jai padaryta 60 eurų žala. Žala nėra atlyginta. Bamperio dar nesutvarkė.

Iš pateikto vaizdo įrašo PSS-20231024-164826UTC+0300 nustatyta, kad policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą, iš parduotuvės išeina R. K. (nustatyta, aiškinantis įvykio aplinkybės). 02:01 įrašo minutė T. M. pravėrė parduotuvės duris, pasakydama. Kad „galima kažkaip praeiti“. 02:07 įrašo minutė policijos pareigūnė plačiai atidaro parduotuvės duris, o R. K. jai atsako: „galima. Arba galima neužstatyti įėjimą į parduotuvę“ . Į policijos pareigūnės prašymą paaiškinti įvykio aplinkybės, R. K., nurodė, jog pastatytas automobilis užstatė įėjimą į parduotuvę, durys pilnai neatsidaro“. 04:47 įrašo minutė R. K. nurodo, kad: „atsibodo, kad pastoviai užstato parduotuves įėjimą. Nebūtinai šitos moters automobilis, ir tai yra principo reikalas“. 06:19 įrašo minutė R. K. nurodo, kad: „Kolega išėjo, perspėjo ją, kad nestatytų automobilio. Ji ( T. M.) išlipo pasižiūrėjo, pasakė, kad tuoj išvažiuos. Ir tik po kelių minučių išėjau aš ir trenkiau“. R. K. pripažino, kad darydamas duris tikėjosi, kad kažkas ten bus( 07:00 įrašo minutė) ( b. l. 14).

Iš 2023 m. spalio 24 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2023 m. spalio 24 d. 13:43 val. partraliuojant ekipaže L1102 kartu su tyrėju V. Č., gautas pranešimas, kad prieš 5 minutės, vyras išeidamas iš įmonės, kelis kartus durimis specialiai kliudė pranešėjos stovintį automobilį Buick, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atvykus į įvykio vietą, Dubysos g. 60, Klaipėda, pasitiko pranešėja, T. M. ir paaiškino, kad iš parduotuvės išėjęs vyriškis daug kartų trenkė parduotuvės metalinėmis durimis į jai priklausantį automobilį. Tuo metu, kai bendravo su pranešėja, iš nurodytos parduotuvės išėjo R. K., kuris paaiškino, kad specialiai, piktybiškai trenkė daug kartų durimis į pranešėjos automobilį, norėdamas jį apgadinti, nes automobilis stovi per arti parduotuvės įėjimo, į parduotuvę sunku patekti (b. l. 20).

Iš 2023 m. spalio 24 d. apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas automobilis Buick Encore, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris pastatytas prie parduotuvės „B.“ ir „D.“ durų, stovi pastatytas tvarkingai, nepažeidžiant kelių eismo taisyklių, netrukdantis praeiti pėstiesiems, bei netrukdo atidaryti parduotuvės durų. Apžiūrint automobilį Buick Encore, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ant priekinio bamperio apsauginės dalies, virš kairės pusės priešrūkinio žibinto aukštyje nuo 48 cm iki 51 cm matomas priekinio bamperio apsauginės dalies įbrėžimas, apgadinimai esantys aukštyje nuo 26 cm. Iki 34 cm, su šiuo įvykiu nesusiję (seni apgadinimai). Atidarius parduotuvės duris „B.“ ir „D.i“ ir priglaudus prie priekinio bamperio apsauginės dalies, apgadinimų aukštis sutampa su durimis ( b. l. 26-28, 32-38).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). ANK 617 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagrindinės administracinės atsakomybės nuostatos nustatytos ANK 2 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Taigi, administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis – tai įstatyme nurodytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-27-689/2019).

ANK 115 straipsnyje numatyta atsakomybė už tyčinį turto sunaikinimą ar sugadinimą, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šiame straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padaromas tiek tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia, tačiau atsakomybė už turto sugadinimą nekyla tuomet, kai jis padaromas asmeniui veikiant neatsargiai. ANK 8 straipsnis numato, kad administracinės teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jei jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti arba jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir jų norėjo, arba nors jų ir nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Aiškinant šią teisės normą, teismų praktikoje bei teisės doktrinoje laikomasi nuostatos, jog ji įtvirtina administracinės atsakomybės už priešingą teisei veikimą ar neveikimą taikymo tik esant asmens kaltei principą. Tai reiškia, kad administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas asmuo, kuris padarė teisės draudžiamą veikimą (neveikimą) kaltai, t. y. suvokdamas pavojingus, žalingus visuomenei tokio savo elgesio padarinius, jų siekdamas arba sąmoningai leisdamas tokiems padariniams atsirasti.

Byloje nustatyta, kad R. K. 2023 m. spalio 24 d. 16:09 val., adresu Dubysos 60, Klaipėdoje, trinktelėjo lauko durimis į automobilio „Buick Encore“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinę bamperio dalį. Dėl šio nusižengimo administracinėn atsakomybėn patrauktas R. K..

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. K., duodamas paaiškinimus tiek teismo posėdžio metu, tiek ir įvykio vietoje, iš pradžių, neigė kaltę dėl padaryto nusižengimo ir paaiškino, išeidamas iš parduotuvės net nežinojo, kad už durų stovi automobilis, tačiau nurodė, kad kolega jam buvo pasakęs, kad lauke stovi automobilis, t. y. jis žinojo. Taip pat pažymėtina, jog nukentėjusiosios paaiškinimai dėl esminių aplinkybių - nuoseklūs ir neprieštaringi, atitinka faktines nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos aplinkybes, todėl atmesti juos kaip nepagrįstus ar nepatikimus bei jais nesivadovauti sprendžiant klausimą dėl administracinės teisenos pagal ANK 115 straipsnį R. K. atžvilgiu, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

Byloje esančių įrodymų visuma (byloje esančios nuotraukos bei filmuota policijos pareigūnų vaizdo medžiaga, administracinėn atsakomybėn patraukto R. K. paaiškinimai, nukentėjusiosios T. M. paaiškinimai) patvirtina, kad būtent R. K., numanydamas, kad už durų gali stovėti automobilis, išeidamas iš parduotuvės, plačiai atidarydamas duris, tyčia apgadino nukentėjusiosios T. M. stovintį automobilį, Buick Encore, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) R. K. buvo pagrįstai pripažintas kaltu ir nubaustas už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 115 straipsnyje. Skundžiamą nutarimą priėmė Institucija, turinti teisę nagrinėti bylą ir skirti nuobaudą už minėtą nusižengimą. Institucija, skirdama administracinę nuobaudą, laikėsi įstatymų nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, objektyviai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes. Skundžiamu nutarimu jam paskirta administracinė nuobauda – 400 Eur bauda – individualizuota tinkamai, nėra aiškiai per griežta, atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.

Teismas, įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog naikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. lapkričio 23 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-13739-2023 pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ANK 115 straipsnis dalių neturi, todėl nuoroda į 1 dalį šalintina, tačiau tai nekeičia priimto nutarimo esmės.

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo R. K. skundo netenkinti.

Patikslinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. lapkričio 23 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-13739-2023, nurodant, kad padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 115 straipsnyje.

Kitą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. lapkričio 23 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-13739-2023 dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.