Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio, Juditos Sungailaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Laimos Šeputienės,

nuteistajam V. J., jo gynėjams advokatams Edgarui Pauliui Staniukaičiui ir Alvydai Rimai Medišauskienei,

apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. sausio 12 d. nuosprendžio, kuriuo:

- V. J. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

- V. J. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 243 straipsnyje, ir jam paskirta 30 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsniu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, arešto bausmę pakeičiant į laisvės atėmimo bausmę, ir V. J. paskirta subendrinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir V. J. paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta iš dalies sudedant su Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir V. J. paskirta galutinė subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo V. J. faktinio sulaikymo šiam nuosprendžiui įsiteisėjus.

V. J. paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas, paliktos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o tuomet - naikintinos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, V. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 6 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. sausio 30 d.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta pranešti VĮ „Regitra“ apie baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą V. J. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 6 metams nuo 2024 m. sausio 30 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsniu, V. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant nusikalstamų veikų padarymo metu vairuoto automobilio vertę, t. y. 2 120 Eur.

Palikta galioti Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu, vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsniu, V. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, kurio vertė – 4 040 Eur, įskaitant pagal paminėtą nuosprendį jos įvykdyta piniginė dalis.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš V. J. nepriteistos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

7. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kitus bylos aspektus nepaisydamas to, ar dėl jų gautas skundas, teismas vertina, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

8. Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 12 d. nuosprendžio pateikė tik nuteistasis V. J., kuris neginčija jam inkriminuotų nusikalstamų veikų aplinkybių, šių veikų kvalifikavimo ir kaltės klausimų, taip pat ir apylinkės teismo sprendimo paskirti jam baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones bei turto konfiskavimą, tik prašė pakeisti skundžiamą nuosprendį dalyje dėl jam paskirtos bausmės, t. y. skirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrina baudžiamąją bylą tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Tai yra patikrina, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, skiriant ir individualizuojant V. J. bausmę.

9. Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pažymėtina, jog skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, tai yra kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

10. Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų, o už BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą asmuo baudžiamas bauda arba areštu.

11. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas V. J. parinkdamas bausmių rūšis bei jų dydžius atsižvelgė į tai, jog BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), o BK 243 straipsnyje – baudžiamiesiems nusižengimams, kaltės formą – tiesioginė tyčia, į V. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), taip pat į asmenybę charakterizuojančius duomenis – teistas, baustas administracine tvarka, dirbantis, gyvenantis su sugyventine, turintis pastovią gyvenamąją vietą. Parinkdamas skirtinų bausmių rūšis, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, jog apeliantas praeityje teistas, tarp jų tris kartus už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam, paskutinįjį kartą už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą jis nuteistas Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu, taip pat baustas administracine tvarka.

12. Teisėjų kolegija, patikrinusi apeliaciniam skundui nagrinėti pateiktos baudžiamosios bylos duomenis, dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, jog sutikti su nuteistojo V. J. skunde bei jo gynėjo advokato Edgaro Pauliaus Staniukaičio bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme baigiamųjų kalbų metu, išreikšta pozicija, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir V. J. paskirdamas subendrintą galutinę laisvės atėmimo bausmę, paskyrė aiškiai per griežtą bausmę, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino V. J. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, jų stadiją, kaltės formą ir rūšį, nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ir pagrįstai sprendė, jog bausmės tikslai nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti tik paskyrus apeliantui galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę.

13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog apeliantas V. J. Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 17 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu už nusikaltimų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje bei BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą ir jam paskirta galutinė 4 000 Eur dydžio bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, V. J. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metams bei išieškota valstybės naudai iš V. J. konfiskuotino turto – automobilio, vertė 2 000 Eur. Taip pat V. J. Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 4 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu už nusikalstamų veikų, numatytų BK 243 straipsnyje bei BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą ir jam paskirta galutinė 50 parų arešto bausmė, kuri subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 17 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme, ir V. J. paskirta galutinė 50 parų arešto ir 4 000 Eur dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 6 mėnesiams su įpareigojimais. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsnio 2, 3 dalimis, 72 straipsnio 1, 3 dalimis, V. J. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 5 metams bei konfiskuotas automobilis. Atkreiptinas dėmesys, jog net du kartus bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinti institucija – Lietuvos probacijos tarnyba, į teismą kreipėsi teikimu dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam, tačiau teismas teikimus atmetė. Be to, Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu V. J. pripažintas kaltu už nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (2 veikos) bei BK 243 straipsnyje, padarymą ir jam paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 3, 5 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams su įpareigojimais. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, V. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metams, vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog kaip matyti iš aukščiau įvardinto, apeliantas V. J. ne tik nesilaiko teismo jam išreikšto pasitikėjimo ne kartą atidedant paskirtos bausmės vykdymą, tačiau jis nesilaiko ir teismų apkaltinamaisiais nuosprendžiais paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Be to, iš baudžiamojoje byloje esančio 2024 m. sausio 29 d. administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, jog apeliantas V. J., be kitų administracinių nusižengimų, net du kartus baustas administracine tvarka už transporto priemonių vairavimą, kai teisė vairuoti transporto priemones yra atimta (b. l. 70-75).

14. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nuteistojo teiginiai, kad jis pasižada daugiau nenusikalsti, taip pat laikytini deklaratyviais, kadangi jo elgesys neleidžia apibūdinti kaip linkusio pasimokyti iš savo netinkamo elgesio bei besistengiančio pasitaisyti asmens. Priešingai, nuteistasis savo elgesiu jau ne pirmą kartą kėlė pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai bei turtui. Nors apeliaciniame skunde tvirtinama, jog nuteistasis gydosi nuo priklausomybės alkoholiui, tačiau jokių duomenų, patvirtinančių tokius teiginius, prie apeliacinio skundo nepateikta. Iš bylos medžiagos matyti, kad ankstesniais teismų procesiniais sprendimais nuteistajam buvo skirtos baudos bausmės, taip pat kelis kartus taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau akivaizdu, kad tai nuteistajam teigiamo poveikio nepadarė, kadangi jis ir toliau daro nusikalstamas veikas, tarp jų ir analogiškas. Nei paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės (turto konfiskavimas, specialios teisės atėmimas), nei švelnesnės kriminalinės bausmės nuteistojo elgesio nekeičia. Dėl išvardintų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo manyti, kad paskyrus V. J. švelnesnę – apelianto prašomą bausmę - baudą, nuteistasis pakeis savo nusikalstamus polinkius ir daugiau nebenusikals. Priešingai, švelnesnės nei laisvės atėmimo bausmės paskyrimas gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos įtakos apelianto veiksmams ir pasirinktam gyvenimo būdui keisti, dėl to ateityje jis gali toliau vykdyti analogiško pobūdžio ar kitas nusikalstamas veikas, jų nevertindamas kritiškai. Taigi, siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingo nuteistojo elgesio ir siekiant užkardyti galimas naujas nusikalstamas veikas, tik pirmosios instancijos teismo nustatytos trukmės laisvės atėmimo bausmė atitinka bausmės tikslus ir įgyvendina teisingumo principą.

15. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pirmiau nurodytas aplinkybes bei taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmių skyrimo, nepadarė baudžiamojo įstatymo pažeidimų, V. J. paskirta galutinė bausmė už jo padarytas nusikalstamas veikas atitinka įstatymo reikalavimus, nacionalinę teismų praktiką, bei nėra aiškiai neteisinga ar per griežta, todėl jos švelninti nėra jokio pagrindo.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

16. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutartimi V. J. buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinkta gynėja advokatė Alvyda Rima Medišauskienė. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme ginant V. J. yra 91,67 Eur, kurios turi būti priteistos iš jo valstybei.

17. Teismų praktikoje pripažinta, jog esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas privalomas gynybos dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies „c“ punkte įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-322/2014).

18. Pažymėtina, jog baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka 2024 m. balandžio 24 d. teismo posėdyje dalyvavo advokatas Edgaras Paulius Staniukaitis, kuris gynė nuteistąjį V. J.. Būtent dėl šios priežasties advokatė Alvyda Rima Medišauskienė protokoline nutartimi buvo atleista nuo tolimesnio dalyvavimo procese. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 12 d. nuosprendžio atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.