Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2024-08-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1063-1129/2024

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2024-08-12Kauno apylinkės teismas
  2. T-633-1068/2025Nutartis · 2025-10-21Klaipėdos apylinkės teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-08-12
Bylos Nr.
1-1063-1129/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-34258-2023-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dominykas Rusonis
Kaltinamasis
V. V.
Nukentėjusysis
G. L.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1063-1129/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34258-2023-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.7.9; 1.1.9.9; 1.1.10.1.1; 1.2.4.4.2.3; 2.1.8; 2.1.16; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugpjūčio 12 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Dominykas Rusonis,sekretoriaujant L. Ž., U. P.,dalyvaujant prokurorui E. T.,kaltinamajam V. V., jo gynėjai advokatei K. S.-Lankevičienei,nukentėjusiajai G. L., jos atstovui advokatui P. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), vairuotoju, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Klaipėdos m. apylinkės teismo 2002 m. gegužės 20 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 straipsnio 1 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 42 straipsnio 1 dalį, 47 ¹ straipsniu paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, su ¼ turto konfiskavimu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

2. Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 21 d. pagal BK 286 straipsnį, BK 290 straipsnį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, BK 64 ¹ straipsnio 1 dalimi – 4 MGL (150 eurų) bauda, 2015 m. vasario 13 d. bauda sumokėta;

3. Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 5 d. pagal BK 286 straipsnį, vadovaujantis BK 64 ¹ straipsnio 1 dalimi – 4 MGL (150,64 eurų) bauda, 2016 m. vasario 10 d. bauda sumokėta;

4. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. lapkričio 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos visiško bausmių sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 9 mėnesiams, be intensyvios priežiūros, uždraudžiant per šį laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Vadovaujantis BK 64 ¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 6 mėnesiams, be intensyvios priežiūros, uždraudžiant per šį laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas;

5. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 25 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir jam skirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 ¹ straipsniu, bausmė mažinta trečdaliu ir skirta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2020 m. lapkričio 16 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta laisvės apribojimo bausmės dalimi ir paskirta subendrinta bausmė 7 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsniu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, per šešis mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo išklausyti smurtinį elgesį keičiančią programą.

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021 m. liepos 23 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir nutarta vykdyti 2021 m. vasario 25 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

6.Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 20 d., teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį paskirta – 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64 ¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė sumažinta bausmė – 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmė, 2022 m. gruodžio 9 d. arešto bausmę atlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V., 2023 m. rugsėjo 7 d. apie 05.00 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini) pirmajame aukšte, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto su savo šeimos nariu, sugyventine G. L. metu, tyčia, ne mažiau kaip po vieną kartą, kiekvienos savo kojos basa pėda spyrė į jos abejas kojas, dešinės rankos delnu bei šaukštu, skirtu palengvinti apsiavimą batais, smogė jai bendrai ne mažiau, kaip penkis kartus į veidą, abi rankas, o jai ant kairio šono nugriuvus ant grindų ir ant jų gulint, ne mažiau, kaip aštuonis kartus bendrai spyrė jai į abu šonus, į krūtinę, taip mušdamas G. L., padarė jai poodines kraujosruvas dešinėje alkūnėje, nugaros dešinėje, kairiame žaste, kairėje alkūnėje, kairiame dilbyje, abiejose šlaunyse, kairiame kelyje, dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimus dešinėje alkūnėje, nugaros dešinėje, kairiame rieše, dešiniųjų XI-XII šonkaulių lūžius, kas sukėlė nesunkų G. L. sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis V. V. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo savo kaltės nepripažino ir nurodė, kad 2023 m. rugsėjo 6 d. apie 23.30 val. nakties buvo (duomenys neskelbtini), kadangi tuo metu buvo grįžęs iš (duomenys neskelbtini) Išėjęs iš oro uosto įjungė savo telefoną ir gavo žinutę, kad jo mašina užkurta visą valandą, kuri stovėjo gatvėje. Gavo tokį pranešimą, kadangi jis turėjo telefone tokią programėlę, kuri praneša, kada mašina būna užvedama. Iškvietė policiją, kad atvyktų į tą vietą, kada jis bus prie savo automobilio. Policija jo jau laukė prie (duomenys neskelbtini) Jam atvykus minėtu adresu pareigūnas nuėjo pasikalbėti su nukentėjusiąja G. L.. Pareigūnas išnešė automobilio raktus, jis pasiėmė savo mašiną ir išvažiavo. Nakvojo (duomenys neskelbtini) tačiau su G. susirašinėjo ir paprašė, kad atiduotų jo daiktus, kurių prašė ilgą jau laiką. Ji sutiko atiduoti daiktus nakties metu susirašinėjant žinutėmis, tai galėjo būti apie 03.30 val. Jis atėjo pas G. į namus, jie pasikalbėjo ir viskas buvo gerai, kol nepradėjo rinktis daiktų. Kažkas G. sunervino, gal, kad ima daiktus, kurie yra vertingiausi ir priklauso jam. Ji supyko ir viską mėtė į lauką. Ji metė į jo mašiną, kažkokį daiktą gal lygintuvą. Ji tada pabėgo ir per antro aukšto balkoną pradėjo mėtyti gėlių vazonų laikiklius. Tada jis greitai įlipo į mašiną ir nuvažiavo apie 200 metrų nuo namų ir iškvietė policiją. Kol policija važiavo, išgėrė skardinę alaus. Atvyko policija ir jie tik tada vėl bendravo su nukentėjusiąją. Paprašė, kad pareigūnai užfiksuotų mašinos apgadinimus, bet jie nieko nefiksavo ir parašė, kad reikia kreiptis į draudimą. Jis apie valandą pastovėjo ir, kai jau nebuvo reikalingas pareigūnams išvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir jam paskambino tyrėją B. ir pasakė, kad yra gautas pareiškimas ir jis turu grįžti į (duomenys neskelbtini), jis grįžo į (duomenys neskelbtini). Konfliktas buvo žodinis su nukentėjusiąja, bet jokių veiksmų jos atžvilgiu neatliko. Fizinio kontakto jokio nebuvo. G. iškarto įbėgo į namus ir per balkoną iš antro aukšto mėtė vazonus ir jų stovus, o jis tuo metu išvažiavo su mašina. Nukentėjusioji sakė, kad jai skauda šonus, nes rugsėjo 6 d. ji metė jo daiktus į aikštelę. Sužalojimų pas G. jokių nematė. Ankstyvą rytą ant G. kūno sužalojimų nematė tik kalbėjo apie skaudamą šoną ankščiau iki įvykio. Ant kūno mėlynių nematė, nes buvo tamsu. Jam G. sakė, kad būdama pas pusseserę R., dalyvavo ir krito lipdama, kažkur ant spintos. Jis sužalojimų jokių pas G. nematė. G., kad skauda šoną ir koją jam sakė. Jis kalbėjo telefonu su G. kelias dienas prieš įvykį ir gavo nuotrauką iš pačios G.. Įvykio metu su G. bendro ūkio jau nevedė. Ji buvo jo sugyventinė iki įvykio. Jie susitikdavo tik kelias dienas, kaip jis grįždavo iš užsienio, bet su G. jam susitaikyti nepavykdavo. Jo daiktai buvo pas G., nes ji jų neatiduodavo. Jos nuolatos prašydavo jam atiduoti daiktus, bet ji to nedarydavo ir policija niekuo nepadėdavo. Daiktai pas nukentėjusiąją buvo apie pusę metų. Jis mano, kad nukentėjusioji jį apkalba, nes jis nenori su ja gyventi ir tai yra ne pirmas kartas. Neblaivumą pareigūnai jam nustatė, kai iškvietė pareigūnus antrą kartą, nes jis išgėrė butelį alaus jau po policijos iškvietimo, nervams numalšinti. Negyvena kartu su G. nuo 2023 m. sausio mėn. 2023 m. rugpjūčio mėn. per konfliktą kvietė pareigūnus, nes tokie įvykiai būna dažnai. Nukentėjusiajai taikė pareigūnai smurto orderį, bet kokiu tikslu nepamena. Namas (duomenys neskelbtini), priklauso G., todėl nedrįso į namus eiti, kad neapkaltintu jo vagyste. Vieną kartą lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja įvykio dieną. Ankščiau santykių jokių nebuvo. Nukentėjusiajai seniau buvo išdavęs įgaliojimą kol atlikinėjo bausmę, kad ji galėtų tvarkyti jo reikalus, įgaliojimas buvo išduotas metams laiko. Kelionės su nukentėjusiąją į (duomenys neskelbtini) neplanavo. Pagal paveldėjimą pasirašė sutartį su šilumos tinklais. G. nepasirašė sutarties, ji tik pakeitė duomenis, kad siųstų sąskaitas jam ir broliui atskirai. G. pasirašė pavedimus jo vardu, bet tai padarė nesąžiningai, nes jis to neprašė ir ji neturėjo įgaliojimo, tačiau sutarties neginčija. Anksčiau buvo orderis išduotas nukentėjusiajai G. L.. Ji buvo išvežta į psichiatrinę ligoninę dėl savo veiksmų. Jis patyrė smurtą pagal išduotą orderį, bet smurto jis nepatyrė, todėl pareiškimo jokio nerašė. Kiek jam žinoma nukentėjusioji buvo susižalojusi, kai nukrito nuo spintos. Nuo 2023 m. rugsėjo 7 d. nukentėjusiosios kieme stovėjo jo automobilis, nes jam išvykus, G. leisdavo automobilį palikti jos kieme. Su savo dabartine sutuoktine L. susipažino prieš tris mėnesius nuo vestuvių. 2024 m. kovo 6 d. susituokėme. Automobilio raktelius nukentėjusioji laikė savo namuose. Su nukentėjusiąja buvo paskutinėje kelionėje (duomenys neskelbtini). Jie bandė gyventi, kaip šeima, bet tai nebuvo šeimos gyvenimas. Tai, kad ėjo į krepšinį, nereiškia, kad jie buvo šeima, nes jie tik bendravo. Dirbtinis apvaisinimas buvo planuotas dar prieš keletą metų, todėl ji nėra šeimos narys. Buvo sugyventinė, tačiau santykiai nebuvo pastovūs.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino, tačiau jo kaltę patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, tai yra nukentėjusiosios bei liudytojos parodymai, kita rašytinė bylos medžiaga.

Nukentėjusioji G. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su kaltinamuoju buvo šeimos nariai. Daug konfliktavo telefonu, prieš tai susirašinėjo, kol kaltinamasis dirbo užsienyje. Ji 6 dienas nežinojo, kad kaltinamasis grįžta į Lietuvą. Jis norėjo, kad būtų sudėti jo daiktai, kurių atvažiavo paimti kaltinamojo pusbrolis. Jo daiktus iš garažo išvilko ir viską sudėjo kieme, kad jo pusbrolis galėtų pasiimti sudėtus daiktus ir išsivežti. Įvykio metu ji buvo nervinėje įtampoje, kadangi naktį atvažiavo pareigūnai ir liepia atidaryti duris, už pusvalandžio atvyko ir kaltinamasis. Pareigūnai nurodė, kad juos iškvietė V. V., nes jam reikėjo jo daiktų. Nors susirašinėjime parašyta, kad visų daiktų nesurinko, tačiau ji prašė laiko, kad galėtų jam juos atiduoti. Tai ne pirmas kartas, kai kaltinamasis jai iškviečia pareigūnus. Buvo kaltinamojo ne kartą sumušta, bijojo jį įsileisti į namus. Jis reikalavo daiktų, mašinos raktelių, bet ji juos išmetė pro balkoną. G., jai, kad jei neatiduos raktelių, tai jis pjaus ir ardys namo durų spyną. Raktelius išmetė ir buvo namo viduje. Tada jis pradėjo jai rašyti žinutes, tai buvo jau po pareigūnų išvykimo. Rašė ir, kad ją myli. Tada ji jį įsileido, nes manė, kad susitaikys, tačiau po intymių santykių sumušė. Įvykio metu ji buvo išgėrusi ir jam priekaištavo, kad jis turi kitą moterį, tačiau kaltinamasis tai neigė. Kaltinamasis dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, todėl negyveno visada kartu, tačiau planavo turėtų dirbtinio apvaisinimo pagalbą kūdikį. Įvykio metu kaltinamasi ją sumušė ne tik su rankomis, bet kojomis ir batų šaukštu, tampė plaukus, vadino įvairiais žodžiais. Jis buvo piktas. Nesakė, dėl ko buvo piktas. Jis jai sakė, kad ji jam vienintelė, tačiau ją sumušė į įvairias kūno vietas, daug kartų spardė, net nepamena, kiek kartų ir į kurias kūno vietas. Ant veido sužalojimų nesimatė. Pyktis ir alkoholis buvo viename. Durys buvo užremtos su kėde, kad ji neišeitų iš namų. Anksčiau buvo kalionėje (duomenys neskelbtini), po kelionės buvo, taip pat konfliktas, vėl buvo policija, tačiau susitaikė, po kiek laiko vėl susipyko. Visada žinutėmis vienas kitą draskė ir visada tie patys konfliktai ir daiktų pasiėmimai. Orderio metu daiktų jis nepasiėmė, tuo metu nebuvo (duomenys neskelbtini), buvo jūros šventėje. Kaltinamasis tik apsipyksta ir išeina iš namų. Atvažiuodavo iš reisų, pabūna, tik sukonfliktuoja ir jis išvažiuoja, tada vėl žinutės ir vėl susitaiko, tada vėl grįžta. Visą laiką ji juo rūpinosi, pirko maistą, cigaretes, kojines specialias vairuotojams kelionei. Apvaisinimui yra gavusi iš kaltinamojo pinigų. Jie šimtus kartus yra sakę, kad yra išsiskyrę, bet jo daiktai visada buvo pas juos namuose. Kai jis ją mušė, ji tik prisidengė rankomis, nes vyro rankos stipresnės. Ji kreipėsi į specialistus pagalbos dėl jų santykių, bet kaltinamasis visada kaltino tik ją vieną. Sakė, kad problemas kuria ji, pasakė, kad jai reikia gydytis. Bendraudavo su kaltinamuoju telefonu, kol jis reise nuo ryto iki vakaro ir naktimis. Planavo su juo turėtų vaikų. Valentino dienai net skrido pas kaltinamąjį į (duomenys neskelbtini). Kalėdas ir naujus metus sutiko su jos šeima, nes jis neturi tėvų. Civilinį ieškinį palaiko, kuris susideda iš turtinės ir neturtinės žalos, kuri padaryta per ilgą laiką, skaudu buvo skirtis. Tai nėra vieneri metai praleisti kartu, dėl šių santykių ji bendrauja psichologais. Daug kartų buvo kaltinamojo sumušta, kiekvienu kartu reikėjo rašyti pareiškimą. Pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tik dėl šio įvykio. Po įvykio su kaltinamuoju kontaktuoti bandė, galvojo dar susitaikys. Dėl sumušimo jaučiasi iki šiol prastai, jaučia nemigą, jaučiasi labai pažeminta. Nuo kitų stengiasi užsidaryti, nesipasakoti, gėda. Nejaučia pilnavertiškumo, buvo pažeminta, kaip moteris, jaučiasi negraži, sugniuždyta, tai labai sunku psichologiškai, prarado savigarbą, nustojo save mylėti. Tą vakarą atsimena labai sunkiai, nes reikėjo psichoterapeuto pagalbos, ji iki šiol, kiekvieną naktį sapnuodavo Vilimą. Be tablečių neužmiega.

Liudytoja R. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji su G. L. pusseserės. Jos buvo susitikusios pas ją namuose ir jai G. pasakė, kad kažkas buvo įvykę, pasakojo prie vyno, apie buvusius bei esamus santykius. Labai gerai neatsimena, nes viskas buvo prieš pusę metų bei jos vartojo alkoholį. Susitiko įvykio dieną apie 12 valandą ir svečiavosi G. iki 22 val. Laiko gerai neatsimenu. Tą vakarą nieko neįvyko tik ji išsikvietė taksi ir išvyko. Kitą dieną pasiskambino, kaip sveikatos ar neskauda galvų. Ji pasakė, kad truputį skauda galvą, daugiau G. nieko nepasakojo.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti buvo pagarsinti liudytojos R. A. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Liudytoja R. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji viena augina mažametę dukterį, kuri yra ikimokyklinio amžiaus. Gyvena tik su dukra. Abi gyvena nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Butas yra daugiabučiame name, trečiajame aukšte, vieno kambario. 2023 m. rugsėjo mėn., tikslios datos neatsimena, bet pirmąją rugsėjo savaitę, darbo dieną, kiek pamena, antradienį, todėl tikėtina, kad 2023 m. rugsėjo 5 d. prieš vidurdienį pas ją į namus atvažiavo jos brolis T. B., kuris yra jos dukters krikšto tėtis. Buvo sutarę, kad jis pasiims jos dukrą, savo krikšto dukterį, pasibūti ir pasibendrauti ir jai ją atveš kitą dieną. Tada ji susiskambino ar susirašė su G. L.. G. yra jos pusseserė, giminaitė, tačiau tolima. Jų bendravimas retas, tačiau šiltas, draugiškas ir atviras. Abi yra ne iš (duomenys neskelbtini), ir nors šiuo metu abi gyvena (duomenys neskelbtini), telefonu bendrauja dažnai, tačiau susitinka retai. Buvo jos pasiilgus, bendraudama telefonu, pakvietė G. L. pas save į svečius. Ji sutiko atvažiuoti. Minėtą dieną apie 14.00 val. G. L. atvažiavo pas ją į namus, t. y. į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ji atvažiavo blaivi, ji namuose irgi buvo blaivi. G. L. atvyko viena, o ji namuose, taip pat buvo viena, nes brolis su jos dukra jau buvo išvykęs. Iki 22.00 val. – 22.30 val. ji ir G. L. buvo pas ją namuose, iš jų niekur nėjo. G. L. pas ją atvyko sveika, ant jos kūno nesimatė jokių sužalojimo žymių, ji nesiskundė sveikata. Būdamos pas ją, dviese išgėrė alkoholio. Nepiktnaudžiauja alkoholiu, kaip jau minėjo, viena augina mažametį vaiką, todėl alkoholio beveik nevartoja. Kadangi vaiko nebuvo, jis buvo saugioje priežiūroje, o G. L. buvo mačiusi seniai, nusprendė šiek tiek atsipalaiduoti. Gėrė šampaną, kurio abi bendrai išgėrė vieną 0,7 litro butelį, o paskui gėrė degtinę, kurios bendrai abi su G. L. išgėrė ne daugiau kaip pusę 0,5 litro, nes tiek turėjo namuose. Ji alkoholio gėrė mažiau, nes šampano nelabai mėgsta, o stipriuosius gėrimus iš viso vartoja retai. Alkoholį gėrė buto virtuvėje. Butas yra vieno aukšto, ne loftas. Iš virtuvės kambarys nesimato. Begerdamos alkoholį, virtuvėje klausėsi muzikos. Muzika nebuvo garsi, tačiau ją klausėsi per kolonėlę, tai nebuvo ir labai tylu. Nebuvo taip, kad griežtai sėdėjo tik virtuvėje arba, kad abi griežtai buvo tik vienoje patalpoje. Buvo laisvas pasisėdėjimas, nesakė viena kitai, jei trumpam nueidavo į tualetą, vonią ar į kambarį. Kitaip tariant, nors su G. L. beveik visą laiką buvo vienoje patalpoje, tačiau visą laiką jos nestebėjo. G. L. buvo geros nuotaikos, daug kalbėjosi, šoko. Neprisimena, ar joms būnant kartu, G. L. bendravo su kuo nors telefonu, ar ne, nes jai žinoti tai nebuvo svarbu, į tai dėmesio nesutelkė, tačiau nebuvo taip, kad jos nuotaika būtų pasikeitusi iš geros į blogą, todėl, jeigu ji telefonu ir bendravo su kažkuo, tai nebuvo nemalonus pokalbis ar barnis, be to, jeigu bendravo, tai trumpai. Buto kambaryje yra nedaug baldų, sekcija, sofa, dukros lova, nedidelis staliukas ir du minkšti pufai. Virtuvėje yra virtuvinės spintelės, stalas su trimis kėdėmis. Viso jos ir G. L. pasibuvimo metu kažkokių incidentų nebuvo. Ji tos dienos aplinkybes atsimena puikiai, apgirtusi nebuvo. G. L. iš jos namų išėjo niekuo nesiskųsdama. Kartu su ja ji nevažiavo, liko namuose, tačiau žino, kad namo ji vyko ,,Bolt“ automobiliu, kurį išsikvietė dar būdama pas ją namuose. Girdėjo, kaip kviesdama ,,Bolt“ pavėžėją, G. L. nurodė vyksianti (duomenys neskelbtini). Žino, kad tai jos namų adresas. Kai G. L. išvyko namo, tą vakarą daugiau su ja nesusiskambino, nesusirašė ir nekalbėjo. Sekančią dieną, tikėtina, kad tai buvo 2023 m. rugsėjo 6 d., apie 16.00 val. jai paskambino G. L.. Neatrodė, kad ji būtų buvusi neblaivi. Atvirkščiai, paklausta, kaip jaučiasi ar nereikia pagirių, ši atsakė, kad nereikia pagirių, kad šiandien ji geria ir gers tik vandenį. Telefoninio pokalbio metu G. L. jai pasakė, kad jai maudžia šoną ar sėdmenį, paklausė, ar ji pas ją nebuvo kur nugriuvusi. Pasakė, kad jos bute jos akivaizdoje ši tikrai nebuvo nugriuvusi, o kad būtų nugriuvusi ir jai apie tai pasakiusi, nepamena. Tikrai būtų atsiminusi, jeigu G. L. būtų jai sakiusi, kad griuvo, susimušė ar pan. Be to, akcentuoja, kad butas, kuriame gyvena yra tik vieno kambario, todėl net ir būdama virtuvėje, tualete ar vonioje, tikrai būtų girdėjusi griuvimo ar panašų garsą. Paklausė G. L., ar jai labai skauda, ji pasakė, kad nelabai, tiesiog maudžia. Iš G. L. pasakojimo suprato, kad ji iš jos ,,Bolt“ automobiliu grįžo tiesiai į namus, esančius (duomenys neskelbtini) ir iš jų nebuvo išėjusi iki skambučio jai. Kadangi ji iš jos išėjo vizualiai sveika, pas ją jokių incidentų nebuvo, o žino, kad ji gyvena dviaukščiame bute, akimirkai pagalvojo, kad galbūt ji nugriuvo namuose nuo laiptų. Ar savo pamąstymą jai pasakė, ar ne, nežino, tačiau tai tik jos mintys. Ji jai nesakė, kad griuvo nuo laiptų ar kur kitur, nesakė, kad būtų atsitrenkusi į kokiu nors daiktus ir, kaip supranta, maža tikimybė, kad griuvo nuo laiptų, nes, tada nebūtų klausus, ar nebuvo kur nugriuvusi pas ją. Pas ją bute G. L. vaikščiojo grindimis, nebuvo palipusi ant kėdžių, stalų ar kitokių daiktų ar baldų. Kažkokio stipresnio skausmo G. L. jos ir jos pokalbio, vykusio sekančią dieną po jų susitikimo, neišreiškė - užsiminė, kad jai maudžia, paklausė, ar neužsigavo pas ją ir tiek. Sakė jai, kad, jeigu jai skauda ar pasidarys blogiau, tegul eina pas gydytoją, bet ji jai pasakė, kad jai nėra taip blogai, kad reiktų eiti pas gydytoją. Daugiau apie tai pokalbis nevyko. Ji jai nesakė, kad jai būtų kokie matomi padariniai ant kūno, tokie kaip nubrozdinimai, įbrėžimai, kraujosruvos ar pan., nesiuntė jai jokių nuotraukų ar video su tokiais vaizdais, tai buvo tik jos žodžiai jai, kad jai maudžia ir tiek. Per daug jų ir nesureikšmino. (duomenys neskelbtini) arba 8 d., tikslios datos neatsimena, šviesiu paros metu, laiko neatsimena, bet ne iš pat ryto, jai paskambino G. L.. Tik jai pradėjus kalbėti, suprato, kad kažkas įvykę. Jos balsas buvo prislopintas, sunkus, ji mažai ir lėtai kalbanti, neguvi, kaip įprastai. Telefonu G. L. jai pasakė, kad ji buvo (duomenys neskelbtini). Paklausė, dėl ko. G. L. pasakė, kad naktį grįžo V. ir jis ją namuose sumušė. Ji žino, kas yra V. V.. Kaip dabar žino, jie, šiuo metu jau buvę sugyventiniai. Ar jie buvo sugyventiniai jo grįžimo metu, apie kurį jai pasakė G. L., nežino, tačiau ji jam pasakė, kad jis grįžo, todėl, mano, kad juos tuo metu dar siejo šeimyninis ryšys. Ji jai pasakė, kad V. V. netikėtai, jai nepranešęs, nakties metu grįžo iš užsienio, lyg (duomenys neskelbtini), kur dirba, sakė, kad iš karto atvyko su policijos pareigūnais daiktų ar mašinos pasiimti, o vėliau išvažiavo ir grįžo. G. L. sakė, kad jie turėjo lytinį aktą jo iniciatyva, kad ji nenorėjo su juo mylėtis, tik nežino, ar jam tą sakė, ar ne. Sakė, kad po to jis ją sumušė taip, kad jai lūžo šonkauliai, dėl ko iš savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), ją greitosios medicinos pagalbos automobiliu medikai nuvežė į Kauno klinikas. G. L. aiškiai pasakė, kad namuose ją sumušė būtent V. V. ir, kad šonkaulių lūžimas yra jo mušimo padarinys. Neturėjo jokių abejonių, kad G. L. jai sakė tiesą. Kalbėdama ji dejavo. G. L. sakė, kad jai dabar skauda. Po šio įvykio su G. L. apie tą įvykį daugiau nekalbėjo. Susiskambina, tačiau kalba apie kitus reikalus, jos dukrą, kurios krikšto mama G. L. yra. Ji žino, kad anksčiau V. V. yra smurtavęs prieš G. L.. Tą ji jai yra sakiusi pati, ji yra mačiusi ankstesnių mušimų padarinius, kraujosruvas. Ji yra mačiusi V. V. su apykoję. G. L. yra sakiusi, kad jis buvo nuteistas dėl smurto prieš ją. Girdėjo pasakojimų, kad jis ją mušė ne tik (duomenys neskelbtini), bet ir (duomenys neskelbtini) iš kur G. L. kilusi. Ji pati nei ankstesnių, nei 2023 m. rugsėjo 7 d. ar 2023 m. rugsėjo 8 d. pokalbio su G. L. metu apibūdinto įvykio nematė. V. V. yra mačiusi vos kelis kartus, tarp jų artimas bendravimas nesusiklostė, tačiau gerbė jį kaip savo pusseserės antrąją pusę, šeimos narį. G. L. ji labai pasitiki. Ši niekada nėra jai melavusi, jos apgavusi ar sudariusi pagrindą ja abejoti, jos, kaip ir minėjo, pasipasakoja viena kitai atvirai, net ir intymius ar nemalonius dalykus, kurių svetimam žmogui nepasakotų (1 t., b. l. 176-180).

Liudytoja R. A. teisiamojo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurie perskaityti teisiamojo posėdžio metu, papildomai nurodė, kad kitą dieną jos klausė ar nebuvo nugriuvusi, bet ji nematė, kad būtų griuvusi ar susižalojusi. Iš jos tą vakarą G. važiavo namo. Ji paskambino iš ligoninės ir pasakė, kad jai skauda šoną, kad yra mėlynė. Ji buvo klinikose. Paklausė G. kas atsitiko, pasakė, kad su V. sukonfliktavo ir viskas. Pas juos visada būdavo kivirčai. Nieko per daug nepasakojo, sakė, kad skauda šoną ir kad yra mėlynė. Suprato, kad taip atsitiko po kivirčo. Po kelių dienų G. jai pasakė, kad prieš ją smurtavo V.. Sakė, kad lytiškai norėjo ją išprievartauti, kad buvo seksas per prievartą. Visko, ką sakė G. ji neatsimena. Ji tik sakė, kad V. ją sumušė. Sakė, kad viskas buvo per prievartą. Įvykio metu V. buvo su G. pora, jie buvo šeima. Jie kartu gyveno, jis parvažiuodavo iš darbų. V. ji yra ne kartą ir kirpusi bei jie kartu yra buvę pas ją namuose.

Specialistė S. B. teisiamojo posėdžio metu patvirtino pateiktą specialisto išvadą. Sužalojimo pobūdis atitinka nurodyta traumos pobūdį. Nukentėjusioji atvyko tą pačią dieną, nepraėjus 12 valandų po įvykio. Sužalojimai buvo švieži, atitinka iki paros laiko. Surašant šią specialisto išvadą buvo apžiūrėta nukentėjusioji. Nukentėjusioji galėjo ir vaikščioti ir judėti, bet buvo juntamas skausmas. Atvykusi nukentėjusioji sėdėjo susigūžusi matėsi, kad kenčia nuo skausmo. Vienas sužalojimas buvo ne tos spalvos, tai jis tikrai buvo virš paros.

2023 m. lapkričio 9 d. akistatos tarp nukentėjusiosios G. L. ir įtariamojo V. V. metu nukentėjusioji G. L. parodė, kad įvykis buvo 2023 m. rugsėjo 7 d. paryčiais, apie 05.00-06.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kuriuose ji gyveno su sugyventiniu V. V.. Tuo laiku tarp jos ir V. V. kilo konfliktas, kurio metu jis ją iškeikė ir ją mušė. Jis jai spyrė į abu šonus, tampė už plaukų, buvo suėmęs jai už kaklo. Spyrė ne mažiau kaip dešimt kartų. Ji nugriuvo. Paėmė šaukštą, kurio paskirtis palengvinti batų apsiavimą, ir tuo šaukštu trenkė jai, pataikydamas jai į rankas, į veidą. Jis mušė ir ją nugriuvusią. Smūgiavo jai rankomis, spyrė kojomis. Smogė delnu. Juto fizinį skausmą. Skausmą juto visame kūne. Įtariamasis parodė, kad nukentėjusiosios G. L. parodymus girdėjo, juos suprato, su jos parodymais sutinka iš dalies ir sutinka tik su ta parodymų dalimi, kad 2023 m. rugsėjo 7 d. apie 05.00-06.00 val. (duomenys neskelbtini), tarp jo ir G. L. buvo konfliktas, kurio metu abu keikėsi necenzūriniais žodžiais. Nesutinka, kad jis ją mušė. Nori pasakyti, kad 2023 m. rugsėjo 6 d. 23.30 val. jis atskrido iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Skrydis truko apie 3 val. 20 min. 2023 m. rugsėjo 6 d. 23.45 val. (duomenys neskelbtini) įsijungė telefoną, kurį buvo išjungęs skrydžio metu, ir gavo žinutę Whats up programa iš G. L. naudojamo numerio žinutę. Šioje žinutėje buvo žmogaus kūno ir drabužių fragmento nuotrauka ir prierašas ,,As nesu tavo garazo daiktus sulauzyta“. Jis galvoja, kad jam atsiųstoje nuotraukoje yra užfiksuotas dešinysis šonas nugarinėje dalyje. Nuotraukoje jis pamatė mėlynę. Jis atpažino, kad nuotraukoje užfiksuotas G. L. šortų fragmentas, nes tuos šortus buvo matęs, gyvendamas su ja. Pagalvojo, kad tai G. L. dešinio šono nuotrauka. G. L. prierašą suprato, kad jai skauda nešti jo daiktus. Toje nuotraukoje jis matė, kad G. L. sužalota. Gavęs šią žinutę, jis nusijuokė, nes prieš kelias dienas G. L. jam buvo skambinusi ir sakiusi, kad pas savo pusseserę R., kurios tikslios pavardės jis neatsimena, ji, t. y. G. L., nukrito, lipdama ant spintos ar komodos. Šiuos du įvykius, t. y. G. L. pranešime atsiųstą nuotrauką ir ankstesnį jos pasakojimą apie nukritimą, jis susiejo ir suprato, kad nuotraukoje yra sužalojimo, kurį ji patyrė nukritusi, padarinys. Daugiau apie padarinius, kai kalbėjo apie jos nukritimą, G. L. nedetalizavo, jis jos neklausė. 2023 m. rugsėjo 7 d. apie 03.30 val. jis atvažiavo į (duomenys neskelbtini). Važiavo pasiimti savo rūbų. Ten yra daug jo daiktų, "visas gyvenimas". Atvažiavęs pamatė G. L.. Ji atrodė pavargusi. Ji buvo apsirengusi, tačiau, kokiais rūbais, jis neatsimena. Tuo metu neatkreipė dėmesio į jos kūno vietas, kurios nebuvo uždengtos rūbais. Įėjęs apsikabino G. L. ir pabučiavo, ji taip pat jį pabučiavo. Tada abu nuėjo į antrajame aukšte esantį miegamojo kambarį. Kitų žmonių nebuvo. Apie 04.00 val. abiejų jų iniciatyva ir valia tarp jų įvyko savanoriškas lytinis aktas. Lytinio akto metu jie buvo nuogi, visiškai be rūbų. Lytinis aktas buvo vaginalinis. Lytinis aktas vyko ne viena poza. Keičiant mylėjimosi pozą, jis švelniai prilaikydavo G. L.. Ji sakė, kad jai skauda, tačiau daugiau nedetalizavo. Jis jos neklausinėjo, dėl ko jai skauda, jos skausmą susiejo kaip padarinį jos ankstesnio kritimo, apie kurį ji jam sakė telefonu, jam dar esant ne Lietuvoje. Nors lytinio akto metu jie buvo nuogi, nei prieš lytinį aktą, nei jo metu, nei po jo jis G. L. kūno gerai nematė, kambaryje nedegė šviesa, buvo tamsus paros metas, buvo uždarytos to kambario lango žaliuzės. Po lytinio akto jis su G. L. kalbėjosi. Jis jai pasakė, kad, vis dėlto, nori pasiimti savo daiktus ir išvažiuoti. Visas bendravimas buvo draugiškas, taikus. Net ir jam pasakius, kad nori pasiimti daiktus, ji tam neprieštaravo, leido juos pasiimti. Kai jis pasiėmė savo sportinius batelius, kurie yra brangūs, G. L. pasakė, kad jis ima tik vertingus vardinius daiktus. Jis pasakė, kad ima tiek, kiek gali šį kartą paimti, mašina nedidelė. G. L. pradėjo kalbėti aukštesniu tonu, papriekaištavo, neva šlamštą palieka, pasiima tik, kas geriausia. Jis jai sakė, kad pasiims visus daiktus. Jis tapo irzlus, tačiau vis tiek nešė savo daiktus į automobilį, stovėjusį priešais (duomenys neskelbtini) namą, (duomenys neskelbtini). Jam esant lauke, (duomenys neskelbtini) namo kieme, vaikštant ir kraunant daiktus į automobilį, jis žiūrėjo į G. L., kuri buvo išėjusi į to namo kiemą, ir stovėjo priešais namą, o paskui - buvo buto antrajame aukšte, balkone. Tada ji į jo pusę metė lygintuvą, vėliau kamuolio formos vazoną su žemėmis, du metalinius stovus gėlėms laikyti, baltą keramikinį vazoną su gėle. Nei vienas iš šių daiktų į ją nepataikė, tačiau visi minėti daiktai, išskyrus baltą keramikinį vazoną su gėle, pataikė į jo vardu registruotą ir jo naudojamą automobilį Mercedes benz, E“ klasės, kurio valst. Nr(duomenys neskelbtini) į kurį jis krovėsi daiktus. Fizinių padarinių jis nepatyrė, buvo apgadintas tik automobilis. G. L. veiksmų susinervavo, keikėsi necenzūriniais žodžiais, nukreiptais jai. Nei prieš tai, nei tuo metu, kai G. L. mėtė daiktus, nei po to, prieš ją jokio fizinio smurto nenaudojo, taigi, nenaudojo fizinio smurto ir nemušė G. L. jos nurodytu laiku bute. Nukentėjusioji G. L. parodė, kad įtariamojo V. V. parodymus girdėjo, juos suprato, nesutinka su jo parodymais, kurie prieštarauja jos parodymams ir kai kuria kita jo parodymų dalimi, kurią detalizuos. Ji sutinka, kad dar V. V. esant ne Lietuvoje, jie kalbėjo telefonu. Kada tai buvo tiksliai, nepamena, tačiau tai galėjo būti kelias dienas iki 2023-09-07. Pokalbio metu ji buvo pas pusseserę. Su pussesere gėrė alkoholį, todėl tikslaus jos ir V. V. pokalbio telefonu turinio neatsimena. Neatsimena, ar krito pas pussesere , tačiau pas jos pusseserę į namus nebuvo kviesti medikai, į juos nesikreipė ir po to, kai iš jos išvažiavo. Iki atvykstant V. V. į medikus nebuvo poreikio kreiptis. Jeigu būtų poreikis medikams, turėjo galimybę juos kviestis ir būtų išsikvietusi ar kreipusi. Taip pat papildo, kad išvykusi iš pusseserės, V. V. nesant Lietuvoje, kalbėjo su pussesere, nes jautė skausmą. kadangi neatsiminė, kas vyko pas pusseserę, klausė jos, ar ji, būdama pas ją namuose, krito. Ji jai atsakė, kad neatsimena. 2023 m. rugsėjo 6 d. susirašinėjo su V. V. ir jis prašė atiduoti jo daiktus jo pusbroliui, kuris pas ją atvažiuos. Ji tam neprieštaravo ir 2023 m. rugsėjo 6 d. dienos metu pati savo rankomis nešė daiktus iš namų prie garažo, o V. V. pusbrolis atvyko pasiimti V. V. daiktų. Ji neprieštaravo, kad jis juos pasiimtų, tačiau jis pasiėmė ne visus jos iki garažo atnešus daiktus, todėl tuos, kuriuos jau buvo atnešusi iki garažo, ji nunešė už tvoros, manydama, kad V. V. pusbrolis juos pasiims vėliau. Tai buvo sunkūs daiktai - įrankiai, dėžės. Fizinės jos galimybės leido jai nešti tuos daiktus. Ar 2023 m. rugsėjo 6 d. siuntė V. V. kokią nors nuotrauką, neatsimena. Visą susirašinėjimą su V. V. yra ištrynusi ir negali siuntimo fakto nei patvirtinti, nei paneigti. Jos ir V. V. tarpusavio santykiai pastaruoju metu buvo įtempti, ji patyrė daug streso, dėl to neatsimena. Nors akistatos metu V. V. neigia ją mušęs 2023 m. rugsėjo 7 d., tačiau ji su jo parodymais nesutinka ir tvirtina savo parodymus. Jis ją mušė. Ji tą pačią dieną kreipėsi dėl pagalbos į policiją, kreipėsi dėl to, kad jis ją sumušė. Ji negalėjo išeiti iš namų, nes V. V. kėdėmis iš lauko pusės užrėmė įėjimą į butą ir išėjimą iš jo. Į jos namus atvykus policija, policijos pareigūnai iškvietė jai medikus. Iš karto po įvykio iš (duomenys neskelbtini), greitosios medicinos pagalbos automobiliu ji buvo nuvežta į Kauno klinikas, kur jai iš karto buvo nustatyti dviejų šonkaulių lūžiai. Diagnozė buvo nurodyta medicinos išraše. V. V. pas ją atvyko 2023 m. rugsėjo 7 d. Ji patvirtina, kad jam atvykus ji buvo sveika ir nebuvo medicininio poreikio. Taip pat patvirtina, kad tarp jų buvo lytinis aktas, apie kurį akistatos metu nurodė V. V., tačiau nori paminėti, kad savanoriškas buvo tik vaginalinis lytinis aktas. To lytinio akto metu jis reikalavo oralinio akto, kurio ji nenorėjo, tačiau jam nei žodžiu, nei veiksmu to neišsakė ir neparodė. Oralinis aktas įvyko be jos valios, tačiau jai neleidus jam to suprasti. Į klinikas ji buvo nuvežta dėl V. V. veiksmų, šonkaulių lūžius, mušdamas ją, padarė V. V.. Įtariamasis V. V. parodė, kad nukentėjusiosios G. L. parodymus girdėjo, juos suprato. Sutinka tik su ta dalimi, kuri neprieštarauja jo parodymams. Savo parodymus, duotus akistatos metu, tvirtina ir tuo pačiu nori juos papildyti, argumentuodamas G. L. parodymams. Nežino, ar ji kreipėsi į medikus po to, kai jie kalbėjo telefonu ir ji jam sakė, kad krito pas pusseserę namuose, tačiau 2023-09-07 po jų lytinio akto, įvykusio apie 04.00 val., kurio metu ji žodžiu išsakė, kad jai skauda, bet skausmo nedetalizavo, G. L. jam minėjo, kad ji buvo užsiregistravusi pas gydytojus dėl skausmo, tačiau, kurios vietos, ji nedetalizavo, o jis jos neklausė. Ji jam pasakė, kad nešiodama jo daiktus iš namų į garažą, ji nenuvyko pas medikus, kaip planavo. Be to, nepaisant to, kad G. L. nurodė, jog yra ištrynusi jos ir jo tarpusavio susirašinėjimą, jis yra jį išsaugojęs, be to, jam žinoma, kad jo gynėja yra pateikusi ikiteisminiam tyrimui nuotrauką, apie kurią davė parodymus. Nukentėjusioji G. L. parodė, kad įtariamojo V. V. parodymus girdėjo, juos suprato, su V. V. kontraargumentais nesutinka. Pas jokius gydytojus ji nebuvo užsiregistravusi, daiktus nešė, nes jis to prašė, o ji sutiko. Kaip minėjo, poreikio kreiptis į medikus iki atvykstant V. V. nejautė. Įtariamasis V. V. parodė, kad nukentėjusiosios G. L. parodymus girdėjo, juos suprato. Sutinka tik su tais jos parodymais, kurie neprieštarauja jo parodymams ir daugiau parodymų neturi. Nukentėjusioji G. L. parodė, kad įtariamojo V. V. parodymus girdėjo, juos suprato. Sutinka tik su tais jos parodymais, kurie neprieštarauja jos parodymams ir daugiau parodymų neturi. Nukentėjusioji G. L. ir įtariamasis V. V. parodė, kad klausimų vienas kitam neturi. Į nukentėjusiosios G. L. įgalioto atstovo P. V. klausimą nukentėjusiajai, kurioje namo vietoje 2023 m. rugsėjo 7 d. vyko konfliktas, nukentėjusioji G. L. parodė, kad atstovo klausimą girdėjo, jį suprato. 2023 m. rugsėjo 7 d. konfliktas vyko namo pirmajame aukšte prie pagrindinių lauko durų, koridoriuje, esančiame bendroje erdvėje su svetaine. Į nukentėjusiosios G. L. įgalioto atstovo P. V. klausimą įtariamajam V. V., ar nukentėjusiosios G. L. nurodytoje vietoje 2023 m. rugsėjo 7 d. vyko jų tarpusavio konfliktas, įtariamasis V. V. parodė, kad klausimą girdėjo, jį suprato. Kaip minėjo, 2023 m. rugsėjo 7 d. jo ir G. L. konfliktas prasidėjo būtent toje vietoje, kurią nurodė G. L., t. y. namo pirmajame aukšte prie pagrindinių lauko durų, koridoriuje, esančiame bendroje erdvėje su svetaine, nes ten jis ėmė savo sportinius batelius, apie kuriuos davė parodymus. Į nukentėjusiosios G. L. įgalioto atstovo P. V. klausimą įtariamajam V. V., prašant detalizuoti ten vykusį konfliktą, t. y. koks konfliktas konkrečiai tarp jų vyko toje vietoje, įtariamasis V. V. parodė, kad klausimą girdėjo, jį suprato. Nepavadintų to konfliktu, tai buvo G. L. nepasitenkinimas žodžiu, kad jis ima tik brangiausius vardinius daiktus. Smurtinio pobūdžio veiksmų jis neatliko nei toje, nei kitoje vietoje. Toje vietoje nei jis, nei ji nesikeikė necenzūriniais žodžiais, neįžeidinėjo vienas kito. Jis po jos priekaišto toliau rinkosi savo daiktus. Į nukentėjusiosios G. L. įgalioto atstovo P. V. klausimą nukentėjusiajai, ar 2023 m. rugsėjo 7 d. lytinio akto su V. V. metu prieš aktą ar po akto ji galėjo apžiūrėti V. V. kūną, nukentėjusioji G. L. parodė, kad klausimą girdėjo, jį suprato. Kambaryje buvo pakankamai šviesu, kad ji galėtų matyti V. V. kūną, siluetą, tatuiruotes, kurias V. V. turi. Į nukentėjusiosios G. L. įgalioto atstovo P. V. klausimą nukentėjusiajai, ar po 2023 m. rugsėjo 7 d. lytinio akto su V. V. ji apsirengė, kuriuo metu, kurioje vietoje ir kokiam apšvietimui esant ji apsirengė, nukentėjusioji G. L. parodė, kad klausimą girdėjo, jį suprato. Apsirengė tame pačiame kambaryje, kur vyko lytinis aktas, t. y. miegamajame kambaryje. Apsirengė ne iš karto. Apsirengė tam pačiam apšvietime, kuriam esant vyko lytinis aktas. Į nukentėjusiosios G. L. įgalioto atstovo P. V. klausimą įtariamajam V. V., ar 2023-09-07 laikotarpiu nuo atvykimo pradžios iki tol, kol atvyko policijos pareigūnai, jis ant G. L. kūno matė kokius nors sužalojimus, jeigu taip, kur ir kokius, įtariamasis V. V. parodė, kad klausimą girdėjo ir suprato. Sužalojimų ant jos kūno nematė, nes, jam atvykus, ji buvo apsirengus, lytinio akto metu buvo tamsu, ji nusirengė ir apsirengė tamsoje, vėliau jau buvo su rūbais. Sužalojimų nepastebėjo. Į įtariamojo V. V. gynėjos K. S. L. klausimą nukentėjusiajai G. L., kurioje kūno vietoje konkrečiai ji jautė fizinį skausmą po apsilankymo pas savo puseserę, nukentėjusioji G. L. parodė, kad klausimą girdėjo, jį supratau. Jai skaudėjo dešinį sėdmenį ir tik jį. Jokių kitų kūno vietų skausmo po apsilankymo pas pusseserę nejautė. Į įtariamojo V. V. gynėjos K. S. L. klausimą nukentėjusiajai G. L., ar ji supranta, apie kokią nuotrauką V. V. davė parodymus, ar ją matė, jeigu taip, ar nuotraukoje yra užfiksuotas jos kūnas, nukentėjusioji G. L. parodė, kad klausimą girdėjo, jį suprato. Taip, žino, apie kokią nuotrauką V. V. davė parodymus, jis ją jai parodė. Ji nežino, kieno kūnas užfiksuotas toje nuotraukoje. Negali nei patvirtinti, nei paneigti, ar tai jos kūnas, ar ne jos kūnas yra užfiksuotas toje nuotraukoje. Į įtariamojo V. V. gynėjos K. S. L. klausimą nukentėjusiajai G. L., ar ji turi ar turėjo tokius šortus, kurių fragmentas yra užfiksuotas toje nuotraukoje, nukentėjusioji G. L. parodė, kad klausimą girdėjo, jį suprato. Nuotraukoje yra užfiksuotas labai mažas rūbo fragmentas, todėl negali atsakyti tiksliai, ar turi tokį rūbą, ar ne. Į įtariamojo V. V. gynėjos K. S. L. klausimą nukentėjusiajai G. L., ar ji po tariamo sumašimo, kurį teigė atliko V. V., kėlė lygintuvą, vazonus su žemėmis, stovu, nukentėjusioji G. L. parodė, kad klausimą girdėjau, jį suprato. Taip, kėlė. Į įtariamojo V. V. klausimą nukentėjusiajai G. L., ar 2023 m. rugsėjo mėnesį ji buvo kur nors nukritusi nuo laiptų, jeigu taip, ar kam nors apie tai sakė, nukentėjusioji G. L. parodė, kad klausimą girdėjo, jį suprato. Nuo laiptų, kiek atsimena, nekrito. Apie galimą kritimą klausė pusseserės, ar nekrito pas ją, nes pati kritimo fakto neatsiminė, tačiau ir pusseserė pasakė, kad neatsimena, kas konkrečiai vyko pas ją, todėl nežino, ar krito, ar ne. Klausimų proceso dalyviai neturi. Į ikiteisminio tyrimo pareigūno klausimą nukentėjusiajai G. L., ar iki V. V. atvykstant ant jos kūno buvo kokių nors sužalojimo žymių, jeigu taip, kokių, kokia jų lokalizacija, kur juos patyrė, nukentėjusioji G. L. parodė, kad klausimą girdėjo, jį suprato. Iki V. V. atvykstant 2023 m. rugsėjo 7 d. ant jos kūno buvo kraujosruva ant dešinio sėdmens. Daugiau nematė. Kokiomis aplinkybėmis patyrė kraujosruvą ant dešinio sėdmens, neatsimena. Į ikiteisminio tyrimo pareigūno klausimą nukentėjusiajai G. L., ar iki 2023 m. rugsėjo 7 d. V. V. atvykimo ji mėnesio laike buvo patyrusi kokį nors trauminį poveikį, bet kokį trauminio pobūdžio kontaktą, apie kurį atsimena, nukentėjusioji G. L. parodė, kad klausimą girdėjo, jį suprato. Jokių fizinio pobūdžio traumų, kontaktų, kuriuos atsimena, mėnesio laike iki V. V. atvykimo, neturėjo (1 t., b. l. 135-142).

Policijos registruojamų įvykių registre informacija apie įvykį ROIK (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad gautas G. L. prisistačiusio asmens telefoninis pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), prieš 10 min. vyras namuose sumušė rankomis ir suspardė pranešėją. Vaikų nėra. GMP nėra. Vyras pasišalino, pranešėja laukia namuose. Pranešėjos skambučio pradžios data ir laikas: 2023-09-07 05.23 val(duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 34-39)

2023 m. rugsėjo 7 d. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimu, kuriame nurodyta, kad 2023 m. rugsėjo 7 d. iš Kauno apskrities VPK RV vyresniojo tyrėjo, dirbusio radijo ryšio šaukiniu „K1747“, gautas tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad gauti duomenys, jog 2023 m. rugsėjo 7 d. apie 05.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini) pirmame aukšte esančiame koridoriuje, sugyventinis V. V. tyčia ne mažiau dešimt kartų dešinės rankos delnu trenkė G. L. į veido sritį, taip pat pirmo aukšto koridoriuje, paėmęs plastikinį šaukštą batams, nenustatytą kartų skaičių trenkė į įvairias kūno vietas bei dešine koja nenustatytą kartų skaičių spardė į įvairias kūno vietas, taip G. L. sukeldamas fizinį skausmą. Vadovaujantis BPK 166 straipsnio 1 dalies 2 punktu pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr(duomenys neskelbtini) pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (1 t., b. l. 9-15).

2024 m. sausio 5 d. tarnybiniu pranešimu dėl nusikalstamos veikos kvalifikacijos pakeitimo iš BK 140 straipsnio 2 dalies į BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kuriame nurodyta, kad Kauno apskrities VPK Kauno m. Nemuno PK 2-ajame veiklos skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-34258-23, pradėtas 2023 m. rugsėjo 7 d. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, gavus duomenų, kad 2023 m. rugsėjo 7 d. apie 05.00 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirmajame aukšte, konflikto tarp sugyventinių G. L. ir V. V. metu jis, kaip įtariama, tyčia, ne mažiau kaip po vieną kartą kiekvienos savo kojos basa pėda spyrė į jos abejas kojas, dešinės rankos delnu bei šaukštu, skirtu palengvinti apsiavimą batais, smogė jai bendrai ne mažiau kaip penkis kartus į veidą, abejas rankas, o jai ant kairio šono nugriuvus ant grindų ir ant jų gulint, ne mažiau kaip aštuonis kartus bendrai spyrė jai į abu šonus, į krūtinę, taip galimai mušdamas G. L., sukėlė fizinį skausmą. Ikiteisminio tyrimo metu gauta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G1898/2023(02), kurioje nurodyta, kad G. L. konstatuota poodinės kraujosruvos dešinėje alkūnėje, nugaros dešinėje, kairiame žaste, kairėje alkūnėje, kairiame dilbyje, abiejose šlaunyse, kairiame kelyje, dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimai dešinėje alkūnėje, nugaros dešinėje, kairiame rieše, dešiniųjų XI-XII šonkaulių lūžiai. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl XI-XII šonkaulių lūžio dešinėje G. L. sveikata sutriks daugiau 10 dienų laikotarpiui. Vertinant poodinių kraujosruvų spalvą, odos nubrozdinimų pobūdį poodinį kraujosruva dešinėje šlaunyje padaryta prieš 2-5 paras iki apžiūros ir su 2023 m. rugsėjo 7 d. trauma nesusijusi. Sužalojimai padaryti kietais bukais riboto paviršiaus daiktais, kuo galėjo būti ranka, koja ar kitas kietas bukas daiktas. Sužalojimų visuma griuvimui nebūdinga. Sužalojimai padaryti ne mažiau trylikos trauminių poveikių. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2023 m. rugsėjo 7 d.. Atsižvelgiant į teismo medicinos specialisto išvados duomenis apie trauminių poveikių skaičių, į tai, kad specialisto išvadoje konstatuota, jog G. L. sužalojimų visuma griuvimui nebūdinga, į tai, jog nustatyti sužalojimai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, veikos kvalifikacija keičiama iš BK 140 straipsnio 2 dalies į BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir toliau ikiteisminis tyrimas tęsiamas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo (1 t., b. l. 16-19).

2023 m. rugsėjo 29 d. tarnybiniu pranešimu dėl aplinkybių patikslinimo nurodyta, kad Kauno apskrities VPK Kauno m. Nemuno PK 2-ajame veiklos skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame tikslinga apklausti R. L. apie jai galimai žinomas jos mamos G. L. patirto sužalojimo aplinkybes, patikrinti nukentėjusios G. L. ir įtariamojo V. V. pateiktas versijas. 2023 m. rugsėjo 29 d. apie 09.30 val. R. L. pašaukta į apklausą ikiteisminio tyrimo įstaigoje atvykti 2023 m. spalio 2 d. Telefonu R. nurodė, kad gyvena ne Kauno apskrityje, o G. L. ir V. V. yra jos šeimos nariai. Paaiškinus galimybę atlikti apklausą nuotoliniu būdu bei jos teisę neduoti parodymų bei neatsakyti į klausimus, R. L. nurodė, kad dalyvauti baudžiamajame procese ir duoti parodymus ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) ji atsisako. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, R. L. apklausti nėra galimybės (1 t., b. l. 144-145).

2023 m. rugsėjo 7 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad adresu (duomenys neskelbtini) atlikta įvykio vietos apžiūra. Atlikus apžiūrą, paimtas geltonos spalvos plastikinis šaukštas batams (1 t., b. l. 20-29).

2023 m. lapkričio 20 d. daiktų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad V. V. savanoriškai pateikė jam priklausantį mobilaus ryšio telefoną Iphone. Atidarius telefone iPhone esančią ,,WhatsApp“ programėlę, joje matyti susirašinėjimas su kontaktu, pavadintu ,,G.“, kurio telefono numeris +(duomenys neskelbtini) V. V. parodė 2023 m. rugsėjo 6 d. 23.45 val. gautą iš „G.“ žinutę, ,,As nesu tavo garazo daiktus sulauzyta“. Daugiau apžiūros metu tyrimui reikšmingų duomenų neužfiksuota (1 t., b. l. 46-53).

2023 m. lapkričio 23 d. tarnybiniu pranešimu dėl aplinkybių patikslinimo, kuriame nurodyta, kad vykdant įtariamojo gynėjos prašymo 3-čio punkto prašymą ištirti V. V. siųstą nuotrauką, nustatant ar nurodyta nuotrauka kada nors buvo patalpinta internete ir ar ji autentiška, techninių galimybių atlikti tokius veiksmus ar tyrimą nėra (1 t., b. l. 54-55).

2023 m. rugsėjo 7 d. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad apie įvykį pranešė ir smurtą galimai patyrė – G. L.. Smurtą patyrusio asmens dėl jo fizinės būklės nebuvo galimybės apklausti. Smurtą patyrusio asmens sužalojimai: patinimas, nubrozdinimas, kraujosruva (mėlynė); vieta: abejos kojos, galvos kairė pusė. Smurtą patyrusio asmens būsena: šoko būsena, didelis susijaudinimas, akivaizdi baimė, akivaizdžiai neblaivi (nustatyta 2,40 promilių). Smurtu įtariamas asmuo – V. V.. Smurtu įtariamo asmens būklė: matomų kūno sužalojimų nėra, ramus, akivaizdžiai neblaivus (nustatyta 0,39 promilės). Ryšys, siejantis smurtą patyrusį asmenį su smurtu įtariamu asmeniu: sugyventiniai. Gauti paaiškinimai: atvykus (duomenys neskelbtini), pasitiko 2 bute gyvenanti G. L., kuri nurodė, kad 2023-09-07 apie 05.00 val. namuose, (duomenys neskelbtini), pirmajame aukšte esančioje svetainėje kilusio žodinio konflikto metu jos sugyventinis V. V. tyčia, nenustatytą kartų skaičių koja spyrė jai į įvairias kūno vietas, tokiais veiksmais sukeldamas jai fizinį skausmą bei padarydamas sužalojimus ant kojų, rankos, veido. Atvykę GMP medikai, apžiūrėję G. L., nusprendė ją vežti į gydymo įstaigą detalesnei apžiūrai. Informacija apie įvykio vietos aplinką: išmėtyti daiktai. Smurtu įtariamas asmuo nesulaikytas, yra jo kontaktiniai duomenys, kuriais jis bus pasiekiamas. Filmuota kūno kamera (1 t., b. l. 30-33).

2023 m. rugsėjo 22 d. tarnybiniu pranešimu dėl pavedimo, kuriame nurodyta, kad vykdant pavedimą ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) 3, 2023-09-22 apie 11.00 val. nuvykta adresu (duomenys neskelbtini) kur durų niekas neatidarė. Minėto kotedžo antrame aukšte, balkone ant balkono stogo vidinės pusės matėsi kamera, tačiau ji yra giliau į vidų nuo kiemo ir nuo (duomenys neskelbtini) ją skiria mūrinė siena, todėl ji minėto namo lauko kiemo nestebi, jeigu ir yra veikianti. Kadangi (duomenys neskelbtini) buto durų niekas neatidarė, duomenų bazėse buvo nustatyta, kad ten registruotas A. S., gim. (duomenys neskelbtini)., bei nustatytas jo telefono numeris, tačiau skambinant minėtu numeriu, niekas nekėlė ragelio bei neperskambino. Apklausti (duomenys neskelbtini) gyvenančius asmenis nebuvo galimybės (1 t., b. l. 146-147).

2023 m. rugsėjo 25 d. tarnybiniu pranešimu dėl vaizdo įrašų, kuriame nurodyta, kad vykdant pavedimą ikiteisminiame tyrime Nr(duomenys neskelbtini), telefonu susisiekta su H2auto plovyklų vadovu A., kuris yra atsakingas ir už vaizdo stebėjimo kameras. Asmuo paaiškino, kad vaizdo įrašai išsisaugoja, bet neilgam. Dėl 2023 m. rugsėjo 7 d. 1.30 val. – 2.00 val. jis paaiškino, kad įrašo jau nebėra, kadangi saugomas trumpą laiką (1 t., b. l. 188-189).

GMP tarnyba 2023-09-18 raštu (1 t., b. l. 62), kuriame informavo, kad 2023 m. rugsėjo 7 d. 05.51 val. joje buvo registruotas kvietimas adresu (duomenys neskelbtini), pacientei G. L.. Pateikta GMP kvietimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), kurios kvietimo rezultato kitoje informacijoje nurodyta, jog gauti duomenys apie šeimyninį konfliktą. Sumušė vyras. Spardė. Mušė rankomis per galvą ir kietu daiktu per kūną bendrai. Kūne stebimos kraujosrūvos. Pacientė sakosi vartojusi alkoholį. Buvo trumpam be sąmonės. Preliminari diagnozė: nugaros apatinės dalies ir dubens sumušimas (TLK-10-AM kodas S30.0) (1 t., b. l. 63).

LSMUL Kauno klinikų 2023 m. rugsėjo 7 d. medicinos dokumentų išrašu/siuntimu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad G. L. į Skubios pagalbos skyrių atvyko 2023 m. rugsėjo 7 d. 07.00 val. Teigia, kad buvo sumušta buityje, patyrė smūgius į galvą, nugarą, pilvą. Teigia, buvo trumpam praradusi sąmonę. Diagnozė: dauginiai šonkaulių lūžiai, kai lūžę du šonkauliai (TLK-10-AM kodas S22.42) (1 t., b. l. 67).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos (toliau – VTMT) Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1898/2023(02) nurodyta, kad G. L. konstatuota poodinės kraujosruvos dešinėje alkūnėje, nugaros dešinėje, kairiame žaste, kairėje alkūnėje, kairiame dilbyje, abiejose šlaunyse, kairiame kelyje, dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimai dešinėje alkūnėje, nugaros dešinėje, kairiame rieše, dešiniųjų XI-XII šonkaulių lūžiai. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl XI-XII šonkaulių lūžio dešinėje G. L. sveikata sutriks daugiau 10 dienų laikotarpiui. Vertinant poodinių kraujosruvų spalvą, odos nubrozdinimų pobūdį poodinė kraujosruva dešinėje šlaunyje padaryta prieš 2-5 paras iki apžiūros ir su 2023-09-07 trauma nesusijusi. Sužalojimai padaryti kietais bukais riboto paviršiaus daiktais, kuo galėjo būti ranka, koja ar kitas kietas bukas daiktas. Sužalojimų visuma griuvimui nebūdinga. Sužalojimai padaryti ne mažiau trylikos trauminių poveikių. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2023 m. rugsėjo 7 d. (1 t., b. l. 78-80).

VTMT Kauno skyrius 2023 m. lapkričio 17 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo, kad VTMT specialistai (ekspertai) neteikia išvadų pagal fotonuotraukas. Atliekant nukentėjusiosios G. L. teismo medicininę apžiūrą, VTMT Kauno skyriuje 2023 m. rugsėjo 7 d. jai konstatuoti sužalojimai fotografuojami nebuvo (1 t., b. l. 84).

(duomenys neskelbtini) klinika 2023 m. sausio 10 d. raštu Nr. A24/01-75 informavo, kad (duomenys neskelbtini) pacientai gali pas gydytoją registruotis atvykę į kliniką, internetu, telefonu. Pacientui registuojantis telefonu, yra fiksuojama skambučio laikas, iš kokio telefono numerio buvo skambinama ir daromas skambučio įrašas. Paciento tapatybė identifikuojama pagal vardą ir pavardę bei gimimo datą. Registracija internetu yra vykdoma tik pacientui prisijungus prie savo paskyros, taip pat pacientą gali užregistruoti kitas asmuo, jei pacientas yra nepilnametis. Pacientė G. L. laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 4 d. iki 2023 m. rugsėjo 7 d. nebuvo registruota pas šemos gydytoją ar kitą specialistą (duomenys neskelbtini) klinikoje (1 t., b. l. 88).

Asmens testo alkoholiui išraše nurodyta, kad 2023 m. rugsėjo 7 d. 06.00 val. G. L., nustatyta – 2,40 promilės, 2023 m. rugsėjo 7 d. 06.05 val. V. V. nustatyta 0,39 promilės (2 t., b. l. 1-2).

Dėl nesunkaus savo šeimos nario sveikatos sutrikdymo (BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktas)

V. V. yra kaltinamas nesunkiai susargdinęs savo šeimos narį (sugyventinę) G. L., t. y., padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir 3 punktą atsako tas, kas sužalojo ar susargdino mažametį savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Objektyviai sveikatos sutrikdymą sudaro tik neteisėtas kito žmogaus sveikatos sutrikdymas. Būtini objektyvieji šio nusikaltimo požymiai yra: 1) pavojinga kito žmogaus sveikatai veika; 2) žalingi padariniai – žmogaus sveikatos sutrikdymas; 3) priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir kilusių padarinių, tai yra nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas turi būti dėsningas, ne atsitiktinis kaltininko veikos padarinys. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas supranta, kad jo veika yra pavojinga kito žmogaus sveikatai, gali sukelti nesunkų sveikatos sutrikdymą ir arba nori tokių padarinių arba, nors jų nenori bei nesiekia, sąmoningai leidžia jiems kilti. Kaltininko veika – atitinkamas poveikis nukentėjusiajam turi būti jam atsiradusio nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo vertinimu, šio kaltinimo objektyvioji pusė yra visiškai įrodyta ir pagrįsta aptartų įrodymų visuma – nukentėjusiosios G. L. parodymais apie tai, kad įvykio dieną įvyko konfliktas po santykių aiškinimosi grįžus jam iš darbinės kelionės, ji kaltinamojo buvo sumušta spyriais, suduodant delnais bei batų šaukštu, dėl ko jai buvo sukeltas nesunkus sveikatos sutrikdymas, taip pat ir liudytojos R. A. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, kad kitą dieną po susitikimo su G. ji jai paskambino iš ligoninės ir pasakė, kad jai skauda šoną, kadangi su V. sukonfliktavo, o po kelių dienų G. jai pasakė, kad prieš ją smurtavo V., taip pat teismo nurodyta rašytine medžiaga.

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta duomenų, kurie leistų spręsti apie atliktos specialisto išvados trūkumus, t. y. kad išvados turinys prieštaringas, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, neįvertinti tam tikri reikšmingi faktoriai, išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai ir pan. Kaltinamasis, taip pat neišreiškė ir pagrįstų abejonių, sudarančių pagrindą abejoti dėl specialisto išvados tyrimo eigos, taip pat nepateikė ir faktų, keliančių abejonių dėl specialistės nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos. Subjektyvūs kaltinamojo ir jo gynėjo teiginiai ir nurodyti pasisakymai dėl nesukelto nukentėjusiajai nesunkaus sveikatos sutrikdymo nelaikytini pakankamais suabejoti pateiktais nuketėjusiosios, liudytojos parodymais bei specialisto išvada, kurioje nurodytas nukentėjusiajai konstatuotinas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nors kaltinamasis kaltę pripažino iš dalies, nurodydamas, kad konfliktas buvo, tačiau nukentėjusiosios nemušė, tačiau specialisto išvada bei anksčiau aptartais parodymais nustatyta, kad būtent taip ir buvo nukentėjusiajai nesunkiai sutrikdyta sveikata, kuri netinkamais kaltinamojo veiksmais buvo susargdinta G. L..

Kaltinamasis V. V. šioje byloje yra pagrįstai kaltinamas sukėlęs nesunkų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui (sugyventinei). Šeimos nario sąvoka yra pateikta BK 248 straipsnyje, kurio 2 dalyje nustatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Jau buvo minėta, kad išsamų šeimos sampratos išaiškinimą Konstitucinis Teismas pateikė 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime nurodydamas, kad konstitucinė šeimos samprata grindžiama ne formalia santykių išraiškos forma, o šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi. Sprendžiant apie šeimos santykių buvimą reikia vertinti tų santykių turinį ir atsižvelgus į teismo nurodytus kriterijus spręsti dėl šeimos santykių fakto. Svarbios tokios bylos aplinkybės, kurios liudija apie paties nuteistojo požiūrį į kartu su juo gyvenusį asmenį, tarpusavio atsakomybės supratimą ir atitinkamą pareigų vieno kitam prisiėmimą, taigi reikia atidžiai vertinti visumą tų aplinkybių, kurios gali atspindėti kartu gyvenančių asmenų santykių turinį, asmenų vieno į kitą požiūrį ir tuomet spręsti, ar gyvenimo kartu aplinkybės yra pagrindas konstatuoti esant šeimos būdingų santykių turinį atitinkančius santykius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-487/2013).

Nagrinėjamoje byloje aktualus klausimas dėl to, ar G. L. pripažintina V. V. šeimos nariu. Pagal teisų suformuotą praktiką, pirmiau išdėstyti principai dėl asmenų tarpusavio šeimos santykių taikytini su atitinkamais pakeitimais ta prasme, kad, nukentėjusiajai sukūrus su kaltininku šeimos santykius (sugyventiniai) ir gyvenant kartu nors ir grįžus iš kaltinamojo darbo komandiruočių su ja, t. y. šioje šeimoje, nukentėjusioji atsižvelgiant ir į kitų šeimos santykių požymių visumos buvimą, paprastai faktiškai tampa tokios šeimos nariu, nepriklausomai nuo savo tiesioginio apsisprendimo ir formalaus teisinio statuso kaltininko atžvilgiu. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, būtent tokia situacija yra ir nagrinėjamoje byloje. Iš kaltinamojo parodymų ir kitos bylos medžiagos matyti, kad V. V. su G. L. bei jos dukra kartu gyveno maždaug 4 metus iki pat įvykusio konflikto. Nors šiuo atveju G. L. nebuvo su kaltinamuoju V. V. sudarę santuokos ar įregistravę sugyventinių statusą įstatymų nustatyta tvarka, santykių turinys leidžia spręsti, kad ir juodu siejo faktiniai šeiminiai santykiai. Tai patvirtina ne tik nukentėjusiosios parodymai, bet ir kaltinamojo duoti parodymai, kuriuose jis teigė, kad po komandiruočių duodavo nukentėjusiajai pinigų, vedė bendrą ūkį, šventė bendras šeimos šventes, planavo dirbtinio apvaisinimo pagalba susilaukti kūdikio, per bendro gyvenimo metus tiek morališkai, tiek visomis kitomis išgalėmis siekė padėti sugyventinei ir padėjo jai auginti jos dukrą bei padėjo buityje, taip pat išvykęs ilgesniam laikotarpiui į užsienį darbo reikalais vykdavo pokalbiai telefonu ar vaizdu. Taigi pripažintina, kad šiuo konkrečiu atveju BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto prasme nukentėjusioji laikytina V. V. šeimos nariu.

Įvertinus byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, kaltinamojo V. V. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta. Kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, nes nustatyta, kad minėtu netinkamu elgesiu, panaudodamas fizinį smurtą, tokiu būdu nesunkiai susargdindami šį savo šeimos narį.

Dėl bausmės skyrimo

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgtina į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitus Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytus bausmės skyrimo pradmenis.

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra tyčinė ir baigta, priskiriama prie apysunkio nusikaltimo. Kaltinamasis anksčiau teistas, taip pat pažymėtina, kad teistas būtent pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kai veika padaryta šeimos nariui (sugyventinei), šioje byloje esamai nukentėjusiajai G. L., taip pat administracine tvarka baustas. Nei vieno iš jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamasis dirba (duomenys neskelbtini) vairuotoju.

Įvertinus visas šias aplinkybes ir bausmės kaip valstybinės prievartos priemonės tikslus bei paskirtį, kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirtina laisvės atėmimo bausmė (vienintelė numatyta BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Be to, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą. Bylos duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-183/2014, 2K-61-895/2015, 2K-66-303/2015).

Šioje baudžiamojoje byloje įvertinta V. V. asmenybė, teismas mano, kad dar yra pagrindas jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir jam paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Pagal BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, paskyrus įpareigojimus. Sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis apie veikos padarymo aplinkybes, nors ir kaltu neprisipažino pagrįstai manytina, kad bausmės tikslai nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju negalima teigti, kad V. V. realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas padarytų itin teigiamos įtakos jo ankstesniam elgesiui. Teismo vertinimu, būtent tokio dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams. Atidedant bausmės vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsniu, nustatytini kaltinamojo elgesį galintys tinkamai paveikti apribojimai ir įpareigojimai.

Dėl civilinio ieškovo Kauno teritorinė ligonių kasa civilinio ieškinio

Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Kauno teritorinės ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį – 222,37 eurų dėl turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiosios G. L. gydymą, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir iš V. V. priteistina – 222,37 eurai turtinei žalai atlyginti už nukentėjusiosios G. L. gydymą (1 t., b. l. 151-155).

Dėl nukentėjusiosios G. L. civilinio ieškinio

Nukentėjusioji G. L. pareiškė kaltinamajam 28 500 eurų civilinį ieškinį, kurį sudaro 13 500 eurų turtinės žalos atlyginimas, 15 000 eurų neturtinės žalos atlyginimas bei patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 2 235 eurus, kuriame nurodyta, kad dėl kaltinamojo V. V. neteisėtų veiksmų nukentėjusioji patyrė 28 500 eurų žalą. Kaltinamasis su civiliniu ieškiniu nesutiko.

Nukentėjusiosios G. L. pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nukentėjusioji G. L. civiliniame ieškinyje nurodo, kad dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos patyrė fizinę ir psichologinę žalą, kurią įrodo specialisto išvada, todėl dėl jai padarytos neturtinės žalos ir kaltinamojo padaryti veiksmai yra tiesioginis ryšys, žala atsirado dėl kaltinamojo veiksmų.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad kaltinamasis V. V. nukentėjusiajai G. L. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinės kraujosruvos dešinėje alkūnėje, nugaros dešinėje, kairiame žaste, kairėje alkūnėje, kairiame dilbyje, abiejose šlaunyse, kairiame kelyje, dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimai dešinėje alkūnėje, nugaros dešinėje, kairiame rieše, dešiniųjų XI-XII šonkaulių lūžiai. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl XI-XII šonkaulių lūžio dešinėje G. L. sveikata sutriks daugiau 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimai padaryti ne mažiau trylikos trauminių poveikių. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2023 m. rugsėjo 7 d. Teismas mano, kad nukentėjusioji neabejotinai patyrė fizinį skausmą. Taip pat, teismas mano, kad nukentėjusioji patyrė ir dvasinį sukrėtimą, neigiamus išgyvenimus ir stresą, neabejotinai sutriko jo gyvenimo ritmas, t. y., jai buvo sukeltos pasekmės, kurios laikytinos neturtine žala.

Nukentėjusiosios pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos įrodytas iš dalies dėl fizinio skausmo, dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, dvasinio sukrėtimo, emocinės depresijos, pažeminimo, kadangi šiuos išgyvenimus sukėlė neteisėti kaltinamojo (nukentėjusiosios sugyventinio) veiksmai, taip pat reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Atsižvelgiant į visa tai, kas paminėta bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, teismas nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, kaltinamojo V. V. veiksmais nukentėjusiajai G. L. padarytą neturtinę žalą vertinant 3 000 Eur (trimis tūkstančiais eurų), kuri priteistina iš kaltinamojo V. V. nukentėjusiosios G. L. naudai.

Civilinio kodekso 6.263 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Civilinė ieškovė pareiškė 13 500 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo. Civiliniame išekinyje nurodo, kad turtinę žalą sudaro nedarbingumo metu negautos pajamos, kurias sudaro minėta 13 500 eurų, todėl prašo ją atlyginti. Byloje pateiktas negautų pajamų paskaičiavimas už turėtas suteikti dizainerės paslaugas (3 t., b. l. 95-99), pateikiamos pajamų mnokesčio deklaracijos (3 t., b. l. 104-119) už praeitus metus nuo 2020 m. iki 2023 m. bei pateikta paslaugų teikimo sutartisbei jos vertimas (3 t., b. l. 120-121) tačiau byloje nėra duomenų patvirtinančių šios sutarties įsigaliojimo termino, bei patvirtinančių šalių valią, patvirtinančią šalių parašais.

Baudžiamieji įstatymai turtine žala laiko nusikalstama veika padarytą tiesioginę turtinę žalą, nuostolius, kuriuos nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos patyrė ir išlaidas, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos padarinius, tad nukentėjusysis, patyręs dėl nusikalstamos veikos turtinę žalą, teisę į jos atlyginimą, turi, tačiau ją turėdamas, nusikalstama veika padarytos turtinės žalos dydį, privalo įrodyti. Taigi, byloje turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys tokio ieškinio pagrindą ir dydį. Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y., fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala. Kaltinamojo veikoje yra nusikaltimų požymiai ir tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Kitaip tariant, gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-7-50-1073/2019).

Teismas pažymi, kad nukentėjusioji nurodo, kad nuo 2029 m. rugsėjo 7 d. iki 2023 m. spalio 26 d. buvo nustatytas laikinas nedarbingumo netekimas, nurodyti 2029 m. laikytini, kaip rašymo apsirikimo klaida ir taisytini į 2023 metus, tačiau byloje nėra duomenų apie išduotą nedarbingumo pažymą. Bendro darbingumo netekimas, šiuo atveju nenustatomas nesant objektyvių klinikinių duomenų apie liekamuosius reiškinius, funkcijos sutrikimą. Bendro darbingumo netekimas nustatomas tais atvejais, kada kai ,,įrodomas tiesioginis priežastinis aptirtos traumos arba susargdinimo ir tiriamojo asmens sveikatos būklės pablogėjimo ryšys; traumos arba susargdinimo padariniai matyti iškart po traumos (išmuštas dantis, amputuota galūnė, pašalintas organas operacijos metu); gydymas baigtas ir panaudotos visos reabilitacijos priemonės, o nedarbingumo požymiai išlikę, bet ne anksčiau kaip praėjus 120 dienų po traumos ar susargdinimo. (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių komentarų 28 punktas). G. L. sveikata buvo sutrikdyta, kaip ir nurodyta specialisto išvadoje, kad dėl minėtų sužalojimų nukentėjusios sveikata sutriks daugiau nei 10 dienų. Atkreiptinas dėmesys, ar patirtus nuostolius galima laikyti negautomis pajamomis, sprendžiama pagal tai ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto, ar pagrįstai buvo tikėtasi jas gauti, ar jos negautos dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų. Negautų pajamų, kaip turtinės žalos rūšies, samprata atskleidžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 4 d. nutartyje Nr. 2K-12/2005). Taigi, negautos pajamos turi būti ne spėjamos, o realiai galimos, todėl formalus ieškovės nurodymas, kad ji negavo 13 500 eurų pajamų vertinamas kritiškai, kadangi pagal pateiktą ieškovės sutarties vertimą matyti, kad sutartis šalių nebuvo pasirašyta. Teismas sprendžia, kad civilinis ieškinys dėl negautų pajamų negali būti grindžiamas menamu atlyginimu. Bendro darbingumo netekimas nustatomas tais atvejais, kada kai ,,įrodomas tiesioginis priežastinis aptirtos traumos arba susargdinimo ir tiriamojo asmens sveikatos būklės pablogėjimo ryšys; traumos arba susargdinimo padariniai matyti iškart po traumos (išmuštas dantis, amputuota galūnė, pašalintas organas operacijos metu); gydymas baigtas ir panaudotos visos reabilitacijos priemonės, o nedarbingumo požymiai išlikę, bet ne anksčiau kaip praėjus 120 dienų po traumos ar susargdinimo. (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių komentarų 28 punktas), todėl civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos 13 500 eurų turtinės žalos, t. y. negautų pajamų atlyginimo netenkintinas.

Nukentėjusioji šią baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme, naudojosi advokato P. V. paslaugomis, kuriam sumokėjo – 2 235 eurus (4 t., b. l. 38-49). Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo V. V. (BPK straipsnio 106 straipsnio 2 dalis).

Kiti klausimai

Kaltinamajam V. V. paskirta kardomoji priemonė – užstatas, paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina ir užstatas grąžintinas užstato davėjui.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – plastikinis šaukštas batams, kuris perduotas į daiktų saugyklą (1 t., b. l. 43-45), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas.

USB laikmenos (2 t., b. l. 78, 125-127), perduotos teismui kartu su ikiteisminio tyrimo medžiaga, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos baudžiamojoje byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniais, 301 – 308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 7 punktu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant kaltinamąjį V. V. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, skirti V. V. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinio elgesio pataisos programoje.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš V. V. priteisti Kauno teritorinės ligonių kasos naudai 222,37 Eur (du šimtus dvidešimt du eurus 37 centus) turtinei žalai atlyginti.

Nukentėujusiosios G. L. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš V. V. priteisti G. L. naudai 3 000 Eur (tris tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti bei 2 235 Eur (du tūkstančius du šimtus trisdešimt penkis eurus) proceso išlaidoms atlyginti.

Kaltinamajam V. V. paskirtą kardomąją priemonę – užstatą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ir užstatą grąžinti užstato davėjui.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – plastikinį šaukštą batams, kuris perduotas į daiktų saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti; USB laikmenas, kurios perduotos teismui kartu su ikiteisminio tyrimo medžiaga, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėjas Dominykas Rusonis