Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Lina Rakštelytė, sekretoriaujant Ingai Borusevičienei, J. K., dalyvaujant ieškovo AB SEB banko įgaliotai atstovei advokatei K. S., viešame teismo posėdyje, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo AB SEB banko patikslintą ieškinį atsakovui D. P. (D. P.), tretiesiems asmenims J. P., RUAB „Valentino langai“, atstovaujamai administratoriaus UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ dėl palūkanų, delspinigių ir baudos priteisimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė advokatė K. S. palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus, prašė patikslintą ieškinį tenkinti visiškai jame nurodytų motyvų pagrindu.

Atsakovas D. P. (D. P.) į teismo posėdį neatvyko, nors jam apie posėdį pranešta tinkamai (CPK 130 str., II t., b. l. 30, 31).

Teisme gautas trečiojo asmens RUAB „Valentino langai“ administratoriaus UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ įgalioto atstovo A. V. prašymas civilinę bylą nagrinėti administratoriui nedalyvaujant (II t., b. l. 24).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2006-08-10 tarp ieškovo AB SEB banko ir trečiojo asmens UAB „Valentino langai“ buvo sudaryta kreditavimo sutartis Nr. 0450607121204/64 (su vėlesniais pakeitimais), pagal kurią trečiajam asmeniui UAB „Valentino langai“, atstovaujamai direktoriaus D. P., buvo suteiktas 2380000 Lt dydžio ilgalaikis kreditas iki 2009-08-10 (I t., b. l. 30-79). Kitą dieną, t.y. 2008-08-11 atsakovas D. P., J. P., V. P. ir J. P. su ieškovu AB SEB bankas sudarė laidavimo sutartį Nr. 04/08048 (su vėlesniais papildymais ir pakeitimais), kuria buvo užtikrintas 2006-08-10 kredito sutarties Nr. 0450607121204/64 tarp ieškovo AB SEB bankas ir UAB „Valentino langai“ sąlygų įvykdymas (I t., b. l. 13-20). Nurodytos laidavimo sutarties 1.1. punkte numatyta, kad laiduotojas laiduoja už kredito gavėją ir įsipareigoja solidariai visu savo turtu (piniginėmis lėšomis, esančiomis bankų sąskaitose, būsimomis įplaukomis į šias sąskaitas, kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu, vertybiniais popieriais ir kt.) atsakyti bankui ta pačia suma kaip ir kredito gavėjas kreditavimo sutarties galiojimo laikotarpiu, t. y. užtikrina tinkamą kredito ar bet kurios jo dalies grąžinimą, palūkanų ir netesybų (delspinigių ar baudų) mokėjimą, nuostolių atlyginimą ir kitų kreditavimo sutartyje nustatytų įmokų sumokėjimą, jeigu kredito gavėjas, už kurį laiduojama, neįvykdys bankui, kaip kreditoriui, turinčiam piniginį reikalavimą, visų savo mokėjimo prievolių ar jų dalies pagal kreditavimo sutartį. Laidavimo sutarties 1.2. punkte nurodyta, kad laiduotojo atsakomybė pagal kreditavimo sutartį yra solidarioji, t. y. laiduotojas ir kredito gavėjas bankui už kredito gavėjo kreditavimu prisiimtus mokėjimo įsipareigojimus atsako kaip solidarūs skolininkai (I t., b. l. 13-20). Taigi, sudaryta laidavimo sutartimi atsakovas D. P. bei V. P. prisiėmė solidariąją atsakomybę už visas trečiojo asmens UAB „Valentino langai“ prievoles, kilusias iš ieškovo ir UAB „Valentino langai“ sudarytos 2006-08-10 kreditavimo sutarties Nr. 0450607121204/64. Byloje esančia AB SEB banko pažyma nustatyta, kad UAB „Valentino langai“ pagal kreditavimo sutartį Nr. 0450607121204/64 (su vėlesniais pakeitimais) skola ieškovui 2013-10-15 yra 29159,62 Lt palūkanos, 1355,79 Lt delspinigių, 46400 Lt bauda, iš viso 76915,41 Lt (II t., b. l. 173).

Atsakovo prievolė kreditoriui kilo iš laidavimo sutarties, pagal kurią D. P. bei V. P. įsipareigojo atsakyti ieškovui kaip solidarūs skolininkai visu jam nuosavybės teise priklausančiu turtu, jeigu kredito gavėjas (trečiasis asmuo) laiku ir tinkamai nevykdys visų savo prievolių arba jų dalies pagal kreditavimo sutartį. Pagrindiniam skolininkui nevykdant sutartinių įsipareigojimų, ieškovas kreipėsi pradiniu ieškiniu į teismą solidariems skolininkams atsakovams D. P. bei V. P., laidavimo sutartimis prisiėmusiems solidariąją atsakomybę už visas atsakovo UAB „Valentino langai“ prievoles, kilusias iš ieškovo ir UAB „Valentino langai“ sudarytos 2006-08-10 kreditavimo sutarties Nr. 0450607121204/64, kaip teisiniu reikalavimo pagrindu vadovavosi Lietuvos Respublikos CK 6.81 straipsnyje įtvirtintomis teisės normomis. Teisminio nagrinėjimo metu įsiteisėjusia 2013-10-16 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi buvo patvirtinta ieškovo AB SEB banko ir atsakovo V. P., trečiojo asmens J. P. sudaryta taikos sutartis.

Atsakovas D. P. nesutikimą su ieškovo patikslintame ieškinyje reiškiamais reikalavimais grindžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.5 straipsniu, 6.9 straipsnio 1 dalimi, 6.87 straipsnio 4 dalimi, nurodydamas, kad tiek jis, tiek V. P. yra solidarūs skolininkai ir ieškovui pagal laidavimo sutartis prievolę privalo įvykdyti lygiomis dalimis (dalinė prievolė), tuo tarpu teismui patvirtinus taikos sutartį, minėtas lygių dalių principas pažeistas, nes atsakovui liko sumokėti žymiai didesnė skolos dalis. Atsižvelgiant į atsiliepime nurodytas aplinkybes, atsakovas mano, kad jo prievolė pagal laidavimo sutartį yra pasibaigusi.

Teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad teismo patvirtinta taikos sutartimi solidarioji skola (111915,41 Lt) yra sumažinta mažesne dalimi, nei pagal bendrą taisyklę sudaro taikos sutartį pasirašiusių skolininkų dalis (CK 1.8 str. 1 d., 6.129 str. 6 d.), tačiau 2013-10-16 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimas buvo nagrinėjamas apeliacinės instancijos teisme, kur 2014-05-22 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi konstatuota, kad ieškovo (kreditoriaus) su atsakovu V. P. sudaryta taikos sutartis nepažeidžia atsakovo teisių ir teisėtų interesų, t. y. taikos sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, nepažeidžia šalių, kitų asmenų teisių ar įstatymų saugomų interesų.

Solidariosios prievolės atveju kreditorius gali atskirai ir besąlygiškai priimti dalį prievolės įvykdymo iš vieno bendraskolio ir taip atsisakyti solidariosios prievolės būtent dėl šio skolininko (CK 6.6 str. 8 d.). Tačiau vieno bendraskolio prievolės pasibaigimas savaime nereiškia, kad pasibaigia visa solidarioji prievolė. Jeigu kreditorius atsisako reikalavimo vieno iš bendraskolių naudai, jis išsaugo teisę reikalauti iš kitų bendraskolių įvykdyti visą prievolę (CK 6.8 str. 3 d.). Kartu pažymėtina ir tai, kad tokiu atveju neturi būti apsunkinta kitų skolininkų padėtis. Nors tuo atveju, kai vienas skolininkas atleidžiamas nuo prievolės vykdymo, solidarioji prievolė išlieka, tačiau jos dalykas sumažėja atleisto nuo prievolės vykdymo skolininko dalimi. Tai reiškia, kad kiti solidarieji skolininkai privalo įvykdyti prievolę, išskyrus atleisto nuo prievolės vykdymo skolininko dalį (CK 6.23 str. 3 d., 6.129 str. 6 d.). Aplinkybė, kad ieškovas teismo patvirtintos taikos sutarties 5 punktu sutiko nereikšti pretenzijų dėl likusio įsiskolinimo pagal laidavimo sutartį atlyginimo ir (arba) kitų reikalavimų iš atsakovo V. P. savaime nereiškia, kad yra ribojamos ir/ar varžomos atsakovo D. P. teisės. Įvykdžius solidariąją pareigą ieškovui, regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių, taigi ir iš atsakovo V. P., lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį (CK 6.9 str. 1 d.). Taigi faktas, kad V. P. taikos sutartimi įsipareigojo įvykdyti dalį solidariosios prievolės kreditoriui, neatleidžia jo nuo prievolės kitam bendraskoliui (šiuo atveju atsakovui), jeigu šis pareikštų atgręžtinį reikalavimą pagal Lietuvos Respublikos CK 6.9 str. Analogiški išaiškinimai atsakovui D. P. buvo išdėstyti ir 2014-05-22 Klaipėdos apygardos teismo nutartyje.

Atsižvelgiant į išdėstytas faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, atsakovo D. P. argumentai apie tai, kad teismui patvirtinus ginčo taikos sutartį, buvo pažeistas solidarių skolininkų (laiduotojų) lygių dalių principas, nes atsakovui liko sumokėti žymiai didesnę skolos dalį ir, kad tokia taikos sutartis pažeidžia jo teises, o jo prievolė pagal laidavimo sutartį yra pasibaigusi, atmestini, kaip visiškai nepagrįsti.

Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Laidavimas yra asmeninis prievolių užtikrinimo būdas, jo tikslas – užtikrinti, kad prievolė už kurią laiduojama, bus tinkamai įvykdyta. Nagrinėjamu atveju laiduotojas (atsakovas) laidavo už UAB „Valentino langai“ ir įsipareigojo atsakyti ieškovui, jeigu skolininkas UAB „Valentino langai“ neįvykdys savo prisiimtų įsipareigojimų dėl nuostolių, netesybų ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Taigi, laiduotojas prisiėmė atsakomybę už tinkamą kredito gavėjo prievolės įvykdymą bei įsipareigojo sutartimi užtikrinti tinkamą kredito ar bet kurios jo dalies grąžinimą, palūkanų ir netesybų (delspinigių ar baudų) mokėjimą, nuostolių atlyginimą ir kitų kreditavimo sutartyje nustatytų įmokų sumokėjimą. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju yra nustatyta ir neginčijama aplinkybė, kad kredito gavėjas UAB „Valentino langai“ savo prievolių pagal kreditavimo sutartį Nr. 0450607121204/64 (su vėlesniais pakeitimais) laiku ir tinkamai neįvykdė. 2009-10-22 Klaipėdos apygardos teismas UAB „Valentino langai“ iškėlė restruktūrizavimo bylą. Vykdant restruktūrizavimo planą bei kreditorių komiteto įpareigojimus, restruktūrizavimo metu buvo parduotas AB SEB bankui įkeistas nekilnojamasis turtas už 3601500 Lt, iš kurių padengta skola pagal kreditavimo sutartį Nr. 0450607121204/64, tačiau bankui nesumokėtos palūkanos, delspinigiai ir bauda.

Tokiu būdu, skolininkui (kredito gavėjui) UAB „Valentino langai“, už kurį laidavo atsakovas, neįvykdžius ieškovui (bankui), kaip kreditoriui, turinčiam piniginį reikalavimą, dalies savo mokėjimo prievolių pagal kreditavimo sutartį, atsakomybė pagal kreditavimo sutartį Nr. 0450607121204/64 už prievolės neįvykdymą tenka atsakovui.

Byloje esančia 2013-10-15 pažyma apie UAB „Valentino langai“ skolą, nustatyta, kad trečiojo asmens RUAB „Valentino langai“ skolos dalis, už kurią laidavo atsakovas, 2013-04-22 buvo 76915,41 Lt, t. y. 29159,62 Lt priskaičiuotos ir nesumokėtos palūkanos, 1355,79 Lt delspinigiai ir 46400,00 Lt bauda.

Atsakovas neginčija ieškovo priskaičiuotų ir nesumokėtų sutartinių palūkanų dydžio, tačiau atsiliepime nurodo, jog yra pagrindas mažinti netesybas – baudą ir delspinigius, nes jos yra neprotingai didelės.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.73 straipsnio 2 dalį ir Lietuvos Respublikos CK 6.258 straipsnio 3 dalį, teismui suteikta teisė kontroliuoti netesybų dydį, t. y. teismas, nustatęs, kad konkrečiu atveju netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, turi teisę sumažinti sutartyje nustatytas netesybas. Taigi sutartyje šalių nustatytos netesybos už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą gali būti sumažinamos tik Lietuvos Respublikos CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos CK 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka ir pagrindais. Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 str. 2 d.) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 str. 3 d.) įstatymo nesukonkretintos. Kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismai, nagrinėdami konkrečias bylas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teismas, nustatydamas, ar yra pagal Lietuvos Respublikos CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008).

Vertinant netesybų dydį, teismas atsižvelgdamas į netesybų funkciją – užtikrinti minimalius kreditoriaus nuostolius, netesybų ir kredito santykį, į tai, kad pagal kreditavimo sutartį suteikta paskola buvo didelė (2380000 Lt), į pagrindinės prievolės pobūdį, į tai, kad kreditavimo sutartis buvo komercinė, sudaryta tarp šalių, kurios abi yra verslininkai, be kita ko, UAB „Valentino langai“ direktoriumi kreditavimo sutarties sudarymo metu buvo būtent atsakovas, taip pat atsižvelgdamas į prievolės pažeidimą ir į padarinius, įvertinant skolos faktinio egzistavimo laikotarpį, į tai, kad atsakovas, būdamas laiduotoju, iki šiol nėra pradėjęs vykdyti ir neįvykdė nė dalies jam pagal laidavimo sutartį tenkančios prievolės ieškovui, t.y. pažeidžia sutartimi prisiimtą prievolę ilgą laiko tarpą, taip pat atsižvelgdamas į ieškovo paskaičiuotų delspinigių ir baudos dydį - pagal kreditavimo sutarties specialiosios dalies 3.1 punktą numatyti 0,03 proc. dydžio delspinigiai nuo nesumokėtos skolos už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną palyginus su paskolos dydžiu, ir pagal kreditavimo sutarties specialiosios dalies 3.2 punktą numatyti 2 procentai bauda už uždelstą grąžinti kreditą ar jo dalį, vadovaudamasis šalių interesų pusiausvyros ir lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių apsaugos principais, atmeta atsakovo argumentą, kad netesybos yra neprotingai didelės, nes šis argumentas nepagrįstas dėl aukščiau nurodytų motyvų. Teismas nesutinka su atsakovo argumentu, kad netesybos turėtų būti mažinamos dar ir dėl to, kad jis yra tik laiduotojas. Ta aplinkybė, kad atsakovo prievolė mokėti netesybas kilo iš laidavimo sutarties, kad atsakovas nebuvo pagrindinės sutarties dalyvis, nėra pagrindas mažinti netesybas. Laidavimo sutartimi atsakovas įsipareigojo atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 6.76 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos CK 6.81 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų, delspinigių netesybų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Atsakovo sudarytoje laidavimo sutartyje nėra numatyta, kad atsakovas neatsako už netesybų mokėjimą. Priešingai, pagal kreditavimo sutartį atsakovas, laiduodamas už kredito gavėją, įsipareigojo solidariai visu savo turtu atsakyti ieškovui ta pačia suma kaip ir kredito gavėjas, t. y. įsipareigojo užtikrinti tinkamą kredito ar bet kurios jo dalies grąžinimą, palūkanų ir netesybų (delspinigių ar baudų) mokėjimą, nuostolių atlyginimą ir kitų laidavimo sutartyje nustatytų įmokų sumokėjimą, jeigu kredito gavėjas, už kurį laiduojama, neįvykdys bankui, kaip kreditoriui, turinčiam piniginį reikalavimą, visų savo mokėjimo prievolių ar jų dalies pagal kreditavimo sutartį (Laidavimo sutarties 1.2 punktas). Taigi vien ta aplinkybė, kad atsakovo prievolė kilo iš šalutinės prievolės, t. y. laidavimo sutarties, negali būti pagrindas išvadai, kad sutartyje nustatyti delspinigiai ir bauda yra aiškiai per dideli. Laidavimo paskirtis – užtikrinti kito asmens prievolės kreditoriui įvykdymą. Kreditorius, savo prievolę užtikrinęs laidavimu, žino, kad pagrindiniam skolininkui neįvykdžius prievolės, reikalavimą jis galės nukreipti į laiduotoją, todėl mažinant netesybas vien dėl to, kad laiduotojas nėra pagrindinės prievolės šalis, būtų paneigta laidavimo esmė, juo siekiami tikslai ir kreditoriaus interesai.

Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus motyvus ir nustatytas faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo mažinti ieškovo prašomų priteisti delspinigių ir baudos, nes tai nėra aiškiai per didelės netesybos, ieškovo paskaičiuotos netesybos atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus ir neprieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, todėl atsakovo prašymas mažinti ieškovo priskaičiuotus delspinigius ir baudą atmestinas.

Prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir nustatytais terminais (CK 6.38 str., 6.63 str., 6.189 str., 6.200, 6.205 str.). Byloje duomenų apie tai, kad atsakovas būtų tinkamai ir visiškai įvykdęs savo sutartinius įsipareigojimus ieškovui, nėra. Atsakovui tinkamai ir nustatytais terminais neįvykdžius piniginių prievolių ieškovui, laikytina, kad atsakovas pažeidė piniginės prievolės įvykdymo terminus, todėl jam atsiranda pareiga atlyginti dėl to ieškovo patirtus nuostolius, sumokėti šalių sutartyse numatyto dydžio palūkanas, delspinigius, ir baudą, bei Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnio pagrindu skaičiuojamas procesines palūkanas.

Teismas, atsižvelgdamas į visas pirmiau nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, kad ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimai yra pagrįsti pakankamais rašytiniais įrodymais, todėl tenkintini pilna apimtimi, ieškovui priteistina iš atsakovo 29159,62 Lt palūkanos, 1355,79 Lt delspinigiai, bei 46400,00 Lt bauda.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 str. 1 d.), todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2013-04-26, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.).

Patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 2307 Lt žyminis mokestis, 704 Lt išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą (II t., b. l. 183-191) (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d.).

2013-05-28 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi, kuri buvo pakeista 2013-10-16 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi, taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo D. P. nekilnojamajam ir kilnojamajam turtui, esančiam pas atsakovą D. P. ar trečiuosius asmenis, o jo nesant – piniginėms lėšoms ar turtinėms teisėms, neviršijant 76915,41 Lt sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau iš sąskaitoje esančių piniginių lėšų atsakovui leidžiant atlikti pinigines operacijas, susijusias su privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės ir savivaldybės biudžetams bei atsiskaityti su ieškovu AB SEB banku, paliktinos galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 285 – 287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti pilnai.

Priteisti ieškovui AB SEB banko, buveinė – Gedimino g. 12, Vilnius, a. s. Nr. LT47044063000000022, banko kodas 70440, iš atsakovo D. P. (D. P.), a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 29159,62 Lt (dvidešimt devynis tūkstančius vieną šimtą penkiasdešimt devynis litus ir 62 ct) palūkanų, 1355,79 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus penkiasdešimt penkis litus ir 79 ct) delspinigių, 46400,00 Lt (keturiasdešimt šešis tūkstančius keturis šimtus litų baudos, ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą 76915,41 Lt (septyniasdešimt šešių tūkstančių devynių šimtų penkiolikos litų ir 41 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2013-04-26 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 3011 Lt (tris tūkstančius vienuolika litų ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

2013-05-28 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi kuri buvo pakeista 2013-10-16 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi, taikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovo D. P. nekilnojamajam ir kilnojamajam turtui, esančiam pas atsakovą D. P. ar trečiuosius asmenis, o jo nesant – piniginėms lėšoms ar turtinėms teisėms, neviršijant 76915,41 Lt sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau iš sąskaitoje esančių piniginių lėšų atsakovui leidžiant atlikti pinigines operacijas, susijusias su privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės ir savivaldybės biudžetams bei atsiskaityti su ieškovu AB SEB banku, palikti galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.