- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-01-09
- Bylos Nr.
- e2-276-874/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vijoleta Kurtkienė
- Ieškovas
- R. J. M.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto bankas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. J. M. patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto bankas dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo nuginčijimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovas R. J. M. patikslintą ieškinį palaikė visiškai, patvirtino jame išdėstytas aplinkybes, prašydamas pripažinti negaliojančiu 2018 m. balandžio 10 d. Joniškio rajono notarų biuro išduoto Lietuvos Respublikai palikimo perėjimo valstybei liudijimą; priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos ieškovo naudai visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad nuolat moka mokesčius už po motinos J. M. mirties likusį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Kodėl turtas buvo perduotas valstybei, jam niekas nepaaiškino. Mamos J. M. butas pirktas ir už jo pinigus, nori jį atgauti. Jis yra vienintelis J. M. sūnus, mama santuokos nebuvo sudariusi, mirė (duomenys neskelbtini). Dar iki gyvenamosios vietos deklaravimo 2013 m. vasario mėn. pas mamą, gyveno kartu su mama ginčo bute, ir po jos mirties liko toliau gyventi tame bute. Mirus mamai, liko baldai, rūbai, butas su dalimi ūkinio pastato. Iki mamos mirties ir po jos mirties jis dirbo pas V. Z. staliumi, „duomenys neskelbtini“, (duomenys neskelbtini) ūkyje. Tuo metu gyveno mamos bute (duomenys neskelbtini). Buvo nuėjęs pas notarą, sakė susitvarkyti palikimą, bet jis nesusitvarkė. Į (duomenys neskelbtini) pradėjo važinėti po mamos mirties praėjus gal metams. (Duomenys neskelbtini) dirba ir nuomojasi butą. Kai nėra darbo, atvažiuoja į (duomenys neskelbtini), apsitvarko ir vėl išvažiuoja dirbti. Jo turtas yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) tik būtiniausi daiktai. Būtų ūkiui mokėjo kas mėnesį nuo pat pradžios, kai tik bendrovė atsirado. Sutiktų atlyginti atsakovės 61,93 Eur patirtas išlaidas. Po mamos mirties buvo nuvykęs į Joniškio butų ūkį, domėjosi už ką reikia mokėti. Pranešė, kad rūpinsis mamos butu, paliko savo duomenis. Joniškio butų ūkis jam siųsdavo sąskaitas į (duomenys neskelbtini), žinojo kur jis gyvena. Kaimynė I. B. telefonu jam pranešė, kad kažkoks vyras nori plėšti jo buto duris, keisti spyną, yra kažkoks popieriukas užkištas už durų. Atvažiavęs, rado už durų užkištą popieriuką, kad neturi teisės patekti į butą. Iš Turto banko niekas jam nieko nepranešė. Jis po mamos mirties likusiu butu rūpinosi kaip savu, mokėjo visus mokesčius, įsiskolinimų nėra. Visą laiką manė, kad tai jo turtas.
Liudytoja L. J. parodė, kad ieškovas yra kaimynas, ji gyvena (duomenys neskelbtini), apie penkiolika metų. Pažinojo ieškovo mamą J. M., ieškovas gyveno kartu su mama. Ieškovo mama daugiau vaikų neturėjo. Po motinos mirties ieškovas liko toliau gyventi bute. Gal prieš du ar tris metus ieškovas išvyko dirbti į Klaipėdą, bet parvažiuodavo, buvo daržas, sodas. Negirdėjo, kad ieškovas būtų skolingas kam nors už butą. Ieškovas grįžta į (duomenys neskelbtini) maždaug du kartus per mėnesį.
Liudytojas L. Š. parodė, kad ieškovas buvęs bendradarbis, kai dirbo (duomenys neskelbtini) lentpjūvėje. Jis pradėjo dirbti 2007 m., o ieškovas tada jau dirbo. Kartu dirbo apie ketverius ar penkerius metus su patentais. Ieškovas tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino. Ieškovas gyveno su motina. Kai mama mirė, kartu nebedirbo. Kur ieškovas gyveno po mamos mirties, nežino.
Liudytojas V. Z. parodė, kad su ieškovu dirbo kartu su verslo liudijimais, jis tik leido naudotis patalpomis ir įrenginiais. Dirbo apie dešimt metų. Ieškovas gyveno su motina (duomenys neskelbtini). Ir dabar atveža malkų kasmet, aplanko. Ieškovo mama mirė prieš du ar tris metus. Lankėsi pas ieškovą bute, padėjo tvarkyti židinį. Ar dar buvo gyva mama, kai tvarkė židinį, nepamena. Labiau lankydavosi vasarą. Nežinojo, kad ieškovas gyvena dar kur kitur, tik minėjo, kad turi draugę.
Liudytoja I. B. parodė, kad ieškovas kaimynas. Ji į daugiabutį atsikraustė prieš dešimt metų. Ieškovas jau gyveno (duomenys neskelbtini). Ieškovo mamos nėra mačiusi, girdėjo, kad buvo slaugos namuose. Ieškovas gyveno bute po mamos mirties, rūpinosi butu, remontavo, apie įsiskolinimus negirdėjo.
Liudytoja D. P. parodė, kad 2016 m. Joniškio butų ūkis pradėjo administruoti daugiabutį namą, esantį (duomenys neskelbtini), sudarinėjo butų savininkų sąrašus, nes reikalingi savininkų sprendimai namo remontui, lėšų kaupimui. Gavę iš Registrų centro išrašą, kad buto savininkė J. M. mirusi, kreipėsi į Turto banką, jog šie pradėtų paveldėjimo procedūrą ir būtų galima nustatyti savininką. Ieškovas mokėjo mokesčius, apskaitininkei sakė, kad mokesčius mokės, bet turto nesitvarkys, priežasčių nenurodė.
Liudytoja D. J. B. parodė, kad ieškovas yra jos draugas, kurį pažįsta apie dešimt metų. Ieškovas gyveno (duomenys neskelbtini) po mamos mirties apie dvejus metus. Po to, gyveno pas ją (duomenys neskelbtini), nes ten turi darbą. Kai nėra darbo, važiuoja namo į (duomenys neskelbtini). Ieškovo visas turtas yra (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto bankas, atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą atsakovės atstovui pranešta tinkamai. Atsakovės atstovas pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad jei teismas pripažintų ieškovo įrodinėjamą aplinkybę, kad po palikėjos J. M. mirties visą savo motinos palikimą priėmė jos sūnus R. J. M., pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, ieškinio reikalavimą dėl 2018 m. balandžio 10 d. Palikimo perėjimo valstybei liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo negaliojančiu – tenkinti, priešingu atveju – atmesti. Prašė bylą nagrinėti atsakovės atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai.
Ieškovo paaiškinimais, liudytojų parodymais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovo motina J. M., a. k. (duomenys neskelbtini). Po jos mirties liko paveldimas turtas – butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 1/8 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovas per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo nesikreipė. 2017 m. gruodžio 13 d. valstybės įmonė Turto bankas gavo uždarosios akcinės bendrovės Joniškio butų ūkis raštą su pranešimu apie nepriimtą mirusiosios J. M. palikimą. 2018 m. balandžio 10 d. Joniškio rajono notarų biuro notarė Gražina Butienė išdavė Palikimo perėmimo valstybei liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo patvirtino, kad valstybei paveldėjimo teise pereina turtas, kurio savininkas yra palikėjas J. M. Dėl palikimo perėjimo valstybei procedūros atsakovė patyrė 61,93 Eur išlaidas. Atsakovės atstovai remdamiesi minėtu Palikimo perėjimo valstybei liudijimu 2018 m. balandžio 10 d. apžiūrėjo, aprašė ir nustatė preliminarią valstybei perduotino turto vertę bei pažymėjo, kad į vidų nepateko; kaimynės teigimu kartais bute lankosi mirusiosios sūnus; paliko pranešimą, kad susisiektų. Pranešime nurodyta, kad gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), priklauso valstybei, kurią atstovauja VĮ Turto bankas, bet koks patekimas į patalpas be savininko žinios gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę. 2018 m. balandžio 18 d. Nekilnojamojo turto perdavimo-priėmimo aktu Nr. TP1-1244/447065 buvo perimtas minėto Palikimo perėjimo valstybei liudijimo pagrindu valstybei perėjęs mirusiosios J. M. turtas. VĮ Turto bankas 2018 m. gegužės 15 d. raštu pranešė ieškovui, kad šis bute gyvena neteisėtai ir privalo išsikraustyti iki 2018 m. gegužės 23 d., neatlaisvinus patalpų, VĮ Turto bankas kreipsis į teismą dėl iškeldinimo. Ieškovas gyvenamąją vietą deklaravo 2013 m. vasario 8 d. adresu: (duomenys neskelbtini); laikotarpyje nuo 2013 m. vasario 8 d. iki 2018 m. gruodžio 3 d. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturėjo ir neturi. Ieškovas laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 10 d. iki 2013 m. liepos 30 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“; nuo 2013 m. rugpjūčio 9 d. iki 2013 m. spalio 7 d. ir nuo 2013 m. gruodžio 11 d. iki 2014 m. birželio 19 d. dirbo (duomenys neskelbtini) ūkyje; nuo 2016 m. balandžio 25 d. verčiasi individualia veikla turėdamas verslo liudijimą. Viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras 2014 m. kovo 17 d. mokėjimo pranešimą Nr. 97378904 už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą išrašė ieškovo vardu ir siuntė jam deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Sąskaitos už elektrą, už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą ir mokėjimo kvitai už laikotarpį nuo 2014 m. sausio mėn. iki 2014 m. gruodžio mėn., patvirtina, kad ieškovas po palikėjos J. M. mirties apmokėdavo mokesčius už butą adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat iki šiol nėra įsiskolinimo už UAB Joniškio butų ūkio teiktas paslaugas.
Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimą turi priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymas įtvirtina du palikimo priėmimo būdus: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais, t. y. asmuo laikomas priėmusiu palikimą.
Byloje nustatyta, kad J. M. paliktą turtą (butą su 1/8 ūkinio pastato, esančius (duomenys neskelbtini), asmeninius daiktus), ieškovas R. J. M. faktiškai pradėjo valdyti iš karto po palikėjos mirties, nes ieškovas po motinos mirties toliau gyveno palikėjai asmeninės nuosavybės teise priklausiusiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), mokėjo mokesčius už elektros energiją, už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, prižiūrėjo, tvarkė kaip savo turtą. Po motinos mirties ieškovas iki 2014 m. birželio 19 d. dirbo Joniškio r. ir gyveno minėtame bute. Šios aplinkybės pagrindžia palikimo savalaikį priėmimą ir rūpinimąsi juo kaip savo turtu įstatymų nustatytu terminu. Ieškovas, būdamas J. M. sūnumi, priskirtinas pirmos eilės įstatyminiams įpėdiniams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Byloje nepateikta duomenų, kad ieškovas būtų atvykęs pas notarą ir pateikęs notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo ar rašytinį palikimo atsisakymą. Jis, kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių, CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatytą paveldėjimo teisę įgyvendino kitu būdu – pradėdamas faktiškai palikimą valdyti ir neturėjo pareigos kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.
Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 straipsnio 3 dalis). CK 5.62 straipsnio 1 dalis nustato, kad paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu: 1) turtas testamentu paliktas valstybei; 2) palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą; 3) nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo; 4) iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Ši įstatymo norma yra imperatyvaus pobūdžio, nes joje nustatytas baigtinis sąrašas atvejų, kai paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė; valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Ji privalo imtis veiksmų įstatymo pagrindu įvykusiam palikimo perėjimo valstybei juridiniam faktui įforminti. Palikimo perėjimą valstybei patvirtinantis paveldėjimo teisės liudijimas išduodamas valstybei atstovaujančiai institucijai pareiškimo, paduodamo palikimo atsiradimo vietos notarui, pagrindu (CK 5.66 straipsnis). Įstatyme nenustatytas terminas, per kurį valstybei atstovaujanti institucija privalo kreiptis dėl palikimo perėjimo valstybei fakto įforminimo, išduodant jai paveldėjimo teisės liudijimą. Tuo atveju, kai įpėdinių nėra, valstybei atstovaujanti institucija gali kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, nelaukdama, kol sueis aštuoniolika mėnesių nuo palikėjo mirties. O kai nežinoma, ar yra įpėdinių, valstybei atstovaujanti institucija ir notaras turi imtis priemonių, kad per protingą terminą tai išsiaiškintų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).
Byloje nustatyta, kad 2018 m. balandžio 10 d. notarė Gražina Butienė išdavė Palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo patvirtino, kad J. M. turtas paveldėjimo teise pereina valstybei. Šį dokumentą ieškovas prašo pripažinti negaliojančiu.
Atsižvelgiant į tai, kad po J. M. mirties ieškovas palikimą priėmė faktiškai pradėjęs valdyti turtą, valstybė negalėjo perimti J. M. turto, todėl ieškovo reikalavimas pripažinti negaliojančiu palikimo perėjimo valstybei liudijimą yra pagrįstas ir tenkintinas, kadangi šiuo atveju nebelieka CK 5.62 straipsnyje numatytų faktinių aplinkybių ir teisinių pagrindų palikimui pereiti valstybės nuosavybėn. Taigi, valstybė negalėjo įgyti įpėdinio statuso, todėl ir paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių pagrindu buvo išduotas ginčijamas palikimo perėjimo valstybei liudijimas, nesusiklostė. Pagrindo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą nebuvimas pats savaime patvirtina jo neteisėtumą, todėl yra teisinis pagrindas pripažinti palikimo perėjimo valstybei liudijimą negaliojančiu (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).
Iš ieškovo valstybės įmonės Turto bankas naudai priteistinos valstybės įmonės Turto bankas turėtos 61,93 Eur išlaidos, susijusios su palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimu.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovas šioje byloje turėjo iš viso 775 Eur bylinėjimosi išlaidų: 75 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 700 Eur atstovavimo išlaidų. Ieškovas prašo turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovės. Atsakovė prašo ieškinį tenkinus, nepriteisti iš valstybės ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų, kadangi byla buvo inicijuota ne dėl atsakovės kaltų ar neatsargių veiksmų.
Nagrinėjamu atveju civilinės bylos procesas inicijuotas ne dėl atsakovės kaltų ar neatsargių veiksmų, t. y. ne dėl to, kad atsakovė kaip nors pažeidė ieškovo teises. Atsakovė, skirtingai nei CK 5.11 straipsnyje nurodyti įpėdiniai, neturi teisės pasirinkti ir nepriimti palikimo, CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta valstybės pareiga priimti palikimą (palikimas pereina valstybei), jeigu kiti įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą savo teise į palikimą įstatyme nustatyta tvarka nepasinaudoja. Pats ieškovas per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo ir jokiu kitu būdu neišviešino palikimo priėmimo fakto. Net jei atsakovė nebūtų priėmusi palikimo, jokiu kitu keliu, nei kreipdamasis į teismą, ieškovas negalėtų nustatyti juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto. Svarbu ir tai, kad atsakovė ieškovo reikalavimų neginčija, proceso nevilkina. Šioje byloje nėra pagrindo vertinti, kad bylinėjimosi išlaidų atsiradimas buvo kažkokiu būdu nulemtas atsakovės veiksmų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti negaliojančiu Joniškio rajono notarų biuro notarės Gražinos Butienės 2018 m. balandžio 10 d. išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš ieškovo R. J. M., a. k. (duomenys neskelbtini), 61,93 Eur (šešiasdešimt vieną eurą 93 ct) išlaidų, susijusių su palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimu Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto bankas, į. k. 112021042, a. s. Nr. LT51 7044 0600 0044 3925 AB SEB bankas.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose.