Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2014-03-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-15-805/2014

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2013-05-07Alytaus apylinkės teismas
  2. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2014-03-12Alytaus apylinkės teismas
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-03-12
Bylos Nr.
1-15-805/2014
Teisminio proceso Nr.
1-79-1-00593-11
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Loreta Radzevičienė
Kaltinamasis
A. B.
Civilinis ieškovas
A. R. J., R. P.
Civilinis atsakovas
AB „Lietuvos draudimas“
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-15-805/2014Teisminio proceso Nr. 1-79-1-00593-11Procesinio sprendimo kategorijos 1.1.7.1; 1.1.7.2.7; 1.1.8; 1.1.9.2; 1.1.10.1; 1.2.25.4.2; 2.1.15.3.3; 2.1.14; 2.1.16; 2.3.6.4 (S)
PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 12 d.Prienai

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė, sekretoriaujant Laimai Adomaitienei, dalyvaujant prokurorams Mindaugui Povilanskui, Jonui Gyliui, kaltinamojo A. B. gynėjui - advokatui A. B., nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. R. J., jo atstovui advokatui S. U. ir advokato padėjėjui R. B., nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. P., jo atstovui advokatui R. D., civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovui G. T., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, nedarbo draudimo išmokos negauna, vedęs, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 2 d.,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. B. 2011 m. lapkričio 4 d. 17 val. 20 min. Vėžionių k., Jiezno sen., Prienų rajone, kelio Antakalnis-Jieznas-Alytus-Merkinė 35 km. 900 m., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kadangi 2011-03-30 teisė vairuoti transporto priemones atimta, vairavo techniškai netvarkingą jam priklausantį traktorių MTZ 50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo saugumo taisyklių 14 punktą, nurodantį, kad draudžiama vairuoti transporto priemones asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, 246.5 punktą, nurodantį, kad transporto priemone važiuoti draudžiama tamsiu paros metu arba esant blogam matomumui sugedus bent vienai galinei gabaritinei šviesai neveikia (neįjungta) avarinė šviesos signalizacija arba transporto priemonės gale nėra pritvirtino avarinio sustojimo ženklo, t.y. tamsiu paros metu vairavo techniškai netvarkingą traktorių, kurio nedegė nei vienas galinis žibintas, tuo paskui važiuojančiai transporto priemonei sukeldamas sunkiai pastebimą kliūtį, dėl ko paskui ta pačia kryptimi važiavęs automobilis MERSEDES BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas A. R. J., trenkėsi į traktoriaus galinę kairę dalį, po susidūrimo su traktoriumi automobilis MERSEDES BENZ išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kur į jį trenkėsi paskui priešpriešine eismo juosta jo važiavimo kryptimi važiavęs automobilis PORSCHE CAYENNE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas R. P., dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu A. R. J. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ir sugadinti automobiliai MERSEDES BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir PORSCHE CAYENNE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Kaltinamasis A. B. parodė, kadangi reikėjo karvei vaistų nupirkti, o jų lengvojo automobilio buvo silpnas akumuliatorius, nes prieš plentą įkalnėje užgeso žmonos vairuojama mašina, tada nusprendė su žmona į parduotuvę važiuoti su traktoriumi. Abu parėjo namo, nes gyvena 350 metrų atstumu ir vėl važiavo į parduotuvę, bet jau su traktoriumi MTZ50. Parduotuvės pardavėja galėtų paliudyti, kad buvo blaivūs. Parduotuvėje pirkom cukraus, duonos ir alaus du butelius. Alaus vietoje negėrė, vienas alaus butelis susidaužė įvykio metu, o dėl kito alaus butelio nežino. Įvykio dieną ryte, apie 9 val., kai veršiavosi karvė, stiklinę alaus „bonką“ dviese pusiau su veterinorium išgėrė. Kai viskas įvyko dar nebuvo visiškai sutemę. Įvykis buvo 2011-11-04 ne daugiau kaip 17 val. kelyje Jieznas – Alytus, nuo degalinės gal kokie 5 km. Važiavo traktoriumi, neturėdamas vairuotojo teisių, nors faktiškai turėjo traktorininko pažymėjimą, nes jo neatėmė, o lengvojo automobilio pažymėjimą paėmė neteisėtai. Vairavo blaivus. Po įvykio susitrenkė galvą, nes ja išdaužė du traktoriaus langus. Po šoko sugrįžo namo ir radęs degtinės išgėrė, nes labai skaudėjo. Nekvietė greitosios medicinos pagalbos. Faktiškai traktorius buvo tvarkingas, tik jo techninė apžiūra buvo pasibaigusi. Negali pasakyti, kiek laiko iki įvykio buvo pasibaigusi traktoriaus techninė apžiūra. Ruošė traktorių techninei apžiūrai. Raudonos spalvos galiniai žibintai, atšvaitų tuose žibintuose nėra. Traktoriaus šviesos ir gabaritai degė. Matė prieš įvykį veikiančius galinius žibintus. Traktoriaus paskirtis važinėti po ūkį - pašienauti, malkų parsivežti. Mano, kad įvykio priežastis - viršytas greitis ir distancijos nesilaikymas, nes Mercedes automobilis atsitrenkė į traktorių, o Porsche automobilis į Mercedes automobilį. Žmona sėdėjo šalia traktoriuje. Ji matė, kad lengvosios mašinos artėjo, jis pats žiūrėjo į priekį. Galimai žmona atsigręžusi sakė, kad mašinos dideliu greičiu artėja, o tada jos trenkėsi į jį. Trenkėsi į traktoriaus kairį šoną, į ratą. Po smūgio nukirto traktoriaus ratą, išlaužė pusašį iš korpuso ir nustūmė kokia 17 metrų. Mercedes automobilis trenkėsi į kairį traktoriaus ratą ir jį nulaužė, ratas nulėkė nuo smūgio. Porsche automobilis važiavo iš paskos ir trenkėsi į Mercedes automobilį. Jis važiavo apie 30 km/val. greičiu, o kokiu greičiu važiavo Mercedes automobilis, pasakyti negali. Mano, kad Mercedes automobilis pastebėjo traktorių ir jį lenkė, o Porsche automobilis lenkė Mercedes automobilį. Tada Mercedes automobilis, kai pamatė, kad jį lenkia, trenkėsi į traktoriaus ratą, Kadangi Mercedes automobilis buvo atšokęs nuo traktoriaus, tai Porsche automobilis trenkėsi į Mercedes automobilį. Jis pats nematė kaip į įvykio vietą atvyko medikai, nes išėjo. Žino, kad žmona ėjo vaistų pas kaimyną, nes ir ji galvą susitrenkė ir ranką. Negali pasakyti, kodėl specialistas sako, kad negalėjo degti žibintai. Jau apie 20 metų turi įsigijęs šį traktorių. Traktorius per tą laiką keletą kartų buvo praėjęs technines apžiūras, bet su juo toli niekur nevažinėja, jį naudoja važinėti tik po laukus. Traktorių įsigijo iš kolūkio tuo laiku kai kolūkis dalino pajus, už juos įsigijo traktorių. Įvykio metu klimatinės oro sąlygos buvo normalios. Buvo nepašalę, sausas asfaltas, geras matomumas. Faktiškai kaltu nesijaučia, nes lengvieji automobiliai atsimušė į jį važiuodami iš paskos. Traktoriui nebuvo atimta teisė vairuoti, namuose turėjo vairuotojo pažymėjimą. Pripažįsta, jog yra kaltas, nes važiavo be vairuotojo pažymėjimo, nors traktorininko pažymėjimą turėjo, kadangi jo niekas neatėmė ir, kad plentu važiavo pasibaigus traktoriaus techninei apžiūrai. Parodė, kad po 2003 metų nei karto nebuvo techninėje apžiūroje, nes neturėjo tam pinigų. Dėl eksperto išvadoje nurodytos aplinkybės, kad žibintų laidai nebuvo prijungti, parodė, mano, kad per įvykį nutraukė laidus. Abu traktoriaus žibintai degė prieš išvažiuojant iš namų. Gal purvo žibintuose buvo, bet kai keisdavo lemputę, jį išvalydavo. Per sąmanas, rastas žibintuose, jie galimai blankiau degė. Dėl įvykio vietoje nustatytos aplinkybės, kad matosi kabantys žibintai, jie yra be laidų, parodė, kad, jo maymu, niekas netikrino ar laidai ateina, ar ne. Pats iš karto po įvykio neprašė, kad jam ar kitiems auto įvykio dalyviams kviestų medikus. Žmona atskirai nuėjo. Dėl alkoholio vartojimo neįforminus eismo įvykio parodė, kad buvo pasimetęs, iš galvos bėgo kraujas, todėl pavartojo alkoholio. Tik jis vienas tai žino, nes nieko daugiau namuose nebuvo. Žmona buvo įvykio vietoje, o dukra - pas draugą. Patikslino, kad ir kaimynas V. matė kaip važiavo ir, kad degė traktoriaus žibintai, nes jo namas yra prie kelio. Parduotuvė dirba iki 17 val. Tuo metu dirbo pardavėja D. K.. Ji jį matė irgi tą dieną. Teismo nuožiūra palieka spręsti civilinius ieškinius. Negali pasakyti civilinių ieškinių sumų, jeigu jos būtų tenkintinos. Ligonių kasoms sutinka atlyginti 4053,78 Lt. Su nukentėjusiojo R. P. pareikštu civiliniu ieškiniu 53538,50 Lt sumoje nesutinka. Dėl nukentėjusiojo A. R. J. pareikšto civilinio ieškinio 161541,67 Lt sumoje taip pat nesutinka, nes kur jis paims 200000 Lt, tai nerealu, nes neturi jokio turto, namai, kuriuose gyvena, registruoti ne jo vardu. Indėlių, santaupų neturi. Apie 7 metai nedirba, ūkiškai gyvena, laiko 1 karvę, daržus sodinasi sau. Dukra pilnametė, kitų išlaikytinių neturi, gyvena dviese su žmona. Visos pajamos yra iš karvės, už pieną. Žmona nedirba, ji registruota darbo biržoje. Pats sveikas, neturi neįgalumo. Kada namus dukrai padovanojo tiksliai neprisimena. Sutinka, kad draudimas, jeigu yra viskas apdrausta 53000 Lt atlygintų nukentėjusiajam R. P.. Žino, kad negalima vairuotojui pasišalinti iš įvykio vietos ir gerti po avarijos, bet kadangi buvo sutrenkta galva, taip ir pasielgė. Anksčiau nėra turėjęs jokių problemų su teisėsauga. Parodė, kad priklausomybės alkoholiui neturi, išgeria kaip visi su proga.

Nukentėjusysis A. R. J. parodė, kad iš darbo “Nematekas” 2011-11-04 išvažiavo apie 16.45 val. Buvo dar šviesu. Vėžionys yra pusiaukelėje. Nuvažiavus apie 30 km, galėjo būti apie 17.30 val. Nusileidus Jiezno - Druskininkų keliu nuo kalniuko link Alytaus netikėtai išniro kliūtis. Vengdamas tiesioginio kontakto, metėsi į kairę, tačiau nespėjo išsisukti ir trenkėsi į traktorių. Kelias gana geras buvo, tačiau labai greitai temo. Kai įvyko įvykis buvo stipri prietema. Jis vairavo automobilį Mecedes, važiavo vienas. Iki susidūrimo, leisdamasis nuo kalno, per užpakalinius veidrodėlius matė, kad paskui važiuoja aukštesnė mašina, bet jos markės negalėtų pasakyti, nes buvo tamsu, žibino žibintai. Jo greitis buvo apie 80-90 km/val. Viskas įvyko staigiai. Parodė, kad jis pats važiavo su trumpomis šviesomis, kadangi kažkas priešpriešais prieš įvykį atvažinėjo su šviesomis, todėl jo buvo perjungtos trumposios šviesos. Traktorių pastebėjo apie 6-10 metrų atstumu. Trumpos šviesos apšviečia daugiau metrų. Traktoriaus žibintai nedegė, šviesų nebuvo, jis beveik viduriu kelio važiavo. Kilo greita mintis stabdyti, bet pagalvojo, kad, jeigu stabdys, susigrūs į traktorių, todėl metėsi į kairę pusę. Iš tolo traktoriaus nematė, nes tokiu būtų rodęs posūkį. Tai buvo netikėta kliūtis. Pamatė traktorių paskutinę akimirką ir tada metėsį į kairę pusę, nes nebuvo vietos traktoriaus apvažiuoti. Nebuvo traktoriaus atšvaitų ir žibintų. Traktoriaus spalvos nematė, nes buvo tamsu. Pamatė tik traktoriaus ratus, t.y. jo užpakalinę dalį. Metęsis į kairę pusę, trenkėsi į traktoriauis ratą, nuo ko gavosi didelis smūgis į krūtinę, jautė, kad skrenda, persivertė su mašina gal du kartus. Tada priėjo lyg kitas nukentėjusysis ir klausė ar gyvas. Visur bėgo kraujas, žmonės atlupo duris. Buvo prisisegęs saugos diržą. Lūžo šonkauliai. Buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, kuri išvežė į priėmimą Prienuose, o iš ten - į Kauną. Kai Prienuose apžiūrėjo, išvežė į Kauną. Pirminiai nustatyti sužalojimai buvo: kojos lūžiai ir šonkaulių lūžiai. Operacija nebuvo daryta. Tik kitą dieną susivokė, jog buvo sumušta akis, nesuprato, kad nemato. Tai pasakė daktarei, kuri pasakė, kad tai yra sumušimas ir, kad viskas praeis. Po įvykio Kaune padarė kojos operaciją. Pusę metų gulėjo lovos režime, turėjo nedarbingumą. Po įvykio nepradėjo dirbti, o prieš tai dirbo “Nemateke”. Po pusės metų vėl nuvyko pasitikrinti akis. Dėl akies problemų kreipėsi pas Alytaus gydytojus. Po įvykio pradėjo nematyti kaire akimi, nes, verčiantis su automobiliu, gavosi smūgis į galvą ir akį. Iki įvykio turėjo trumparegystę, nešiojo 4 dioptrijų akinius vairavimui. Prieš 2-3 metus buvo išrašyti akiniai. Trumparegystė diagnozuta seniai, jeigu patamsyje nieko nematyti važiuojančio, mano, kad ankstesni regos sutrikimai reikšmės įvykiui neturėjo. Skyrė lęšinius vaistus, bet nepadėjo. Vis dar tęsiamas nedarbingumas dėl kojos, nes gydymo eigoje antrą kartą vėl lūžo koja. Neįgalumas kol tęsiamas nedarbingumas nenustatytas. Kai pabaigs gydymą, tada spręs klausimą dėl darbingumo lygio nustatymo, jei leis sveikatos būklė. Dėl negautų pajamų, susijusių su darbo santykiais parodė, kad su visais progresyviniais gaudavo apie 1500 Lt pajamų per mėnesį. Dabar išeina apie 500 Lt per mėnesį už nedarbingumą. Neturi pateikti duomenų dėl netektų pajamų ir darbo pajamų skirtumo. Dėl neturtinės žalos priteisimo ir civilinio ieškinio pagrindimo paaiškino, kad sveikatos būklė ne gėrėja, be to, yra problemos su širdies veikla, kraujagyslių sutrikimai, neaišku, kaip toliau vaikščios, nemato viena akimi. Iki įvykio panašių ligų neturėjo, kas galėjo sieti su šiuo įvykiu. Ant lovos po įvykio praleido virš 8 mėnesių. Pusę metų iš viso neleido keltis iš lovos, o paskui leido atsikelti tik į tualetą. Dabar tik su lazda gali vaikčioti. Nervingumas, nemiga po įvykio atsirado. Tai, matyt, avarijos pasekmės. Finansiškai ir morališkai atsiliepė šeimos gyvenime. Jam buvo reikalinga nuolatinė priežiūra, žmona yra taip pat 3 grupės invalidė. Nuo 1996 metų turėjo vairuotojo stažą, prieš tai įvykių neturėjo. Žino, kad Sodra moka 100 proc. nedarbingumą, jei įvykis įvyksta vykstant iš darbo ar į darbą. Mano, kad negauna 100 proc. nedarbingumo pašalpos, nes prieš avariją dar turėjo nedarbingumą. Dėl ankstesnio laikotarpio nedarbingumo turi mažesnes šio nedarbingumo pajamas. Buvo nepalankus paskutinis laikotarpis, nes paskutinis nedarbingumas buvo apskaičiuotas, turint kito nedarbingumo mažesnes pajamas.

Civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimo“ atstovas G. T. nurodė, jog pagal teismų praktiką neturtinė žala yra atlyginama, kai žala padaroma nusikaltimu pagal sužalojimą ir kitais įstatymo nustatytais atvejais. Teismų praktika eina tokiu keliu, kad asmuo, kuriam eismo įvykyje nebuvo padaryta sveikatos sutrikdymo, o šiuo atveju nėra konstatuotas nukentėjusiojo R. P. sveikatos sutrikdymas, nes byloje nėra duomenų, kad buvo sutrikdyta šio nukentėjusiojo sveikata, nėra priteisiamas. Tuo tarpu akivaizdu, kad nukentėjęs asmuo A. R. J. nukentėjo daugiau, todėl draudiko atsakomybė dėl neturtinės žalos, kuri ribota 2500 eurų, kas sudaro 8632 Lt, skirtų nukentėjusiajam A. R. J.. Civilinis atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame išdėstė poziciją dėl civilinių ieškinių pagrįstumo. Civilinio atsakovo atstovas G. T. parodė, jog dėl A. R. J., gavus iš teismo papildomus dokumentus, AB „Lietuvos draudimas“ gydytojai ekspertai tyrė, kurios išvados yra susijusios su patirta trauma, o kurios nesusijusios. Matyti, kad A. R. J. serga lėtinėmis širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, nuo kurių gydosi ir, kurios yra pažeidusios akis, dėl ko iki šiol turi nustatytą netektą nedarbingumą. Kas konkrečiai susiję su šiuo įvykiu pagal pateiktus dokumentus: už medikamentus jam kompensuotina 204,11 Lt, kuro arba kelionės išlaidų 166,50 Lt sumai. Visų kitų jo pateiktų dokumentų negalima susieti su šiuo įvykiu. Dėl prašymo paskirti papildomą tyrimą dėl sveikatos sutrikdymo masto tikslaus nustatymo neprieštarauja, mano, jog būtų tikslinga išreikalauti iš gydymo įstaigų visas ligos istorijas, iš kurių matytųsi visi ankstesni nukentėjusiojo A. R. J. susirgimai ir traumos, kitokios iki įvykio turėtos sveikatos problemos, kas leistų nustatyti ar regos problemos išimtinai susijusios su įvykiu, ar tai yra tęsinys prieš tai buvusių nukentėjusiojo sveikatos problemų, vertinti jų sąsajumą.

Nukentėjusysis R. P. teisėjos, nagrinėjančios baudžiamąją bylą, pavedimu apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjos, parodė, kad 2011-11-04 ryte ruošėsi su žmona važiuoti į Druskininkus. Apie 13 val. išvažiavo iš Šiaulių, o apie 17 val. įvyko autoįvykis kelyje važiuojant link Druskininkų 35 kilometre. Jis vyko su žmona automobiliu Porsche. Kelias buvo laisvas, važiavo apie 80 km/h. greičiu, už kolonėlės, pavažiavus kelis kilometrus, pamatė važiuojantį baltą Mersedes, kurį bandė aplenkti. Mersedes nerodė jokių ženklų, važiavo ta pačia kryptimi. Jis pats prieš Mersedes automobilį nepastebėjo jokios kliūties, jokių žibintų. A. M. trenkėsi į kliūtį, kurios jie irgi nematė ir tada Mersedes atskiro į juos. Prieš tai Mersedes, versdamasis ore, pro juos praskrido. Jis sustabdė automobilį, oro pagalvės išsiskleidė. Išlipus iš mašinos kelkraštyje pamatė Mersedes, paklausė vairuotojo apie sveikatos būklę, kitame kelkraštyje buvo traktorius. Iš traktoriaus ropštėsi moteris ir vyras. Iš traktoriaus iškrito alaus butelis ir duona. Traktorių vairavo B.. Iš traktoriaus išlipus moteris pasakė, kad jos vyras vairavo. Kaltininko žmona pasakė, kad ji sakė jam, jog negertų ir nevairuotų. Jie iškvietė pagalbą, žiūrėjo Mersedes vairuotoją. Kaltinamasis išsiropštė iš traktoriaus ir pabėgo. Pirmiausia atvažiavo policija, o paskui greitoji. Policija atvažiavo pusvalandžio bėgyje. Vaikščiodamas toje vietoje rado piniginę su traktoriaus dokumentais, paskui ta moteris pasakė, kad tai jos piniginė. Parodė, kad traktorius, Mersedes ir jo vairuojamas automobilis važiavo ta pačia kryptimi, oro sąlygos buvo geros, tik jau temo. Paaiškino, jog kuomet lenkime susilygino su Mersedes galu, tada Mersedes pataikė į kliūtį, tada vertėsi pro juos ir nukrito į kelkraštį. Nepamena ar dirbo traktoriaus variklis, bet kuomet jis priėjo, jokie žibintai nedegė. Traktoriaus buvo išmuštas ratas, traktorius pasviręs. Dėl apgadinto automobilio byloje reiškia 53538,50 litų civilinį ieškinį, kadangi žala jam dėl automobilio apgadinimų nėra atlyginta. Stipriai sugadintas automobilis, jis nepataisomas. Dūžtantis stiklas supjaustė ranką, žmona labai išsigando, poilsis buvo sugadintas. Buvo didelis diskomfortas, nemigo naktys, prarado transporto priemonę, negalėjo tvarkyti verslo reikalų. Automobilis buvo draustas privalomuoju draudimu. 52538 Lt sudaro turtinė žala ir 1000 Lt neturtinė žala už visus nepatogumus. Automobilis buvo pirktas už daug didesnę sumą, už jį mokėta apie 200000 Lt, jis buvo individualiai sukomplektuotas. Dėl vertės nustatymo atliko nepriklausomą ekspertizę. Automobilis sugadintas nepataisomai. Žalą nustatė eksperto paskaičiavimai.

Liudytoja I. P. teismo, nagrinėjančio bylą, pavedimu ikiteisminio tyrimo teisėjai parodė, kad 2011-11-04 važiavo iš Šiaulių į Druskininkus pailsėti. Autoįvykis nutiko vakare, buvo tamsu. Liudytoja sėdėjo priekyje keleivio sėdynėje. Pravažiavus sankryžą už Lukoil degalinės, kelias buvo tuščias, priekyje važiavo baltas Mersedes. Jos vyras vairavo blaivus, važiavo 70-80 km/h greičiu. Prieš lenkimą kelyje nieko daugiau nesimatė tik Mersedes. Vyras vairavo automobilį Porsche ir nutarė aplenkti Mersedes, lenkimo metu pasigirdo trenksmas. A. M. trenkėsi į kažką nesuprantamo. Mersedes trenkėsi į kliūtį, o po smūgio Mersedes skrido ant jų ir nusileido ant jų automobilio priekio. Tuo metu ji nesuprato į ką atsitrenkė Mersedes, o išlipusi iš automobilio pamatė, kad tai buvo traktorius. Nepastebėjo jokių traktoriaus žibintų. Traktoriuje buvo žmonės, vyro nematė, tik jo žmona vaikščiojo šalia.

Liudytoja D. B., kaltinamojo sutuoktinė, parodė, kad tą dieną, t.y. 2012-11-04 apie 10 val. veršiavosi karvė. Veršelis buvo negyvas, o karvė nesikėlė, todėl veterinaras sakė nupirkti duonos, kad pastiprinti karvę. Parduotuvė dirbo iki 16.30 val. Prieš tai ji pati važiavo mašina, bet kadangi prieš plentą yra kalniukas, o, važiuodama užgeso ir daugiau neužkūrė mašinos, tada parbėgo namo, vyras pajungė akumuliatoriaus pakrovėją, bet akumuliatorius nelabai krovėsi. Dėl to nutarė į parduotuvę važiuoti su traktoriumi, nes karvė vis dar gulėjo ant kiemo. Vyras, sėsdamas į traktorių, buvo blaivus. Anksčiau jis tik „Švyturio“ alaus buvo gėręs. Kadangi tą dieną buvo talka, pas juos buvo susirinkę keli žmonės, visi išgėrė alaus. Vyras turėjo vieną butelį. Alkoholio dar buvo likę ir iš anksčiau, nes lapkričio mėn. 1 d. buvo „švogerio“ gimtadienis. Buvo likę neišgerta pusė butelio, kurį vyras išgėrė vėliau, jau po įvykio. Kai traktoriumi važiavo plentu ji matė, kad iš paskos atvažiuoja dvi mašinos, kurių važiavimas buvo greitas. Gal 30 km/val. jie važiavo. Apie 3 minutės praėjo iki smūgio. J. įjungė posūkį ir juos lenkė, po to ji išgirdo smūgį, nes nukirto traktoriaus ratą. Prarado sąmonę, o kai ją atgavo, pamatė, kad išdaužtas dvigubas langas. Po smūgio vyras buvo be sąmonės, jis buvo užkritęs ant jos, galva prakirsta. Traktoriaus ratas buvo visiškai išrautas. Po smūgio buvo numuštas užpakalinis kairys traktoriaus ratas, kuris buvo nuvarytas į pievą. J. lenkė, jis rodė posūkį, priešais, dar tolokai buvo kita mašina. J., gulėdamas KMUK, prisipažino, kad lenkė traktorių ir pamatė iš priekio mašiną. Į tą vietą daug žmonių susirinkę - pusė Vėžionių kaimo. Vyras išėjo iš įvykio vietos. Prie plento gyvena kaimynas, kuris lyg matė iš eisenos einantį vyrą. Pirmiausia atvažiavo medikai. Po to atvažiavo dukra ir atvežė vyrą į įvykio vietą. Draugai partempė traktorių (vienas pakėlęs laikė, o kitas tempė traktoriaus priekį). Vyras vairavo traktorių. Nebuvo tamsu, laikas buvo iki 17 val., nes dirbo parduotuvė ir pardavėja nebuvo išvažiavusi. Nuo įvykio vietos iki parduotuvės yra apie 1,5 km. Tokiu laikotarpiu greitai temsta, bet medikams atvažiavus dar buvo prieblanda. Traktorius yra MTZ. Jo kairys gabaritas degė kai jiedu važiavo. Vyras jį ruošė techninei apžiūrai praeiti. Traktorius buvo apdraustas, tik nebuvo praėjęs techninės apžiūros. Traktoriaus paskirtis – žemės ūkio darbams. Vyras su traktoriumi dirbdavo sau. I. P. skambino medikams, taip minėjo įvykio liudytojai. Vyrą atvežė dukra į įvykio vietą gal už 1 val. nuo avarijos momento. Sakė, kad vyrui nustatė sunkų girtumą. Matyt, pakako jam 1 val. pasigerti. Namuose buvo likę daugiau nei pusė butelio - apie 300 gr. degtinės. Jai pačiai grįžus namo jau nieko nebuvo likę butelyje, o kitų žmonių, kurie būtų galėję išgerti tą butelio dalį, taip pat namuose nebuvo. Įvykio metu ji pati vieną butelį alaus buvo išgėrusi. Nepatarė ji vyrui bėgti iš įvykio vietos. Parodė, kad degė kairės pusės traktoriaus žibintas. Priekinės traktoriaus lempos taip pat degė, nes jos yra didelės. Kai J. lenkė traktorių, jis buvo priešpriešinėje eismo juostoje ir buvo susilyginęs su traktoriumi, o tada jis trenkėsi į ratą. Lenkdamas lengvasis automobilis susilygino ties traktoriaus ratu, jis traktoriaus visiškai nepralenkė. Kai automobilis įjungė posūkio žibintą ir lenkė, tai jis buvo ties traktoriaus ratu. Iki užpakalinio traktoriaus rato jis buvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą.

Liudytojas G. V., teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamojo iniciatyva, parodė, kad yra to pateis kaimo gyventojas. Parodė, jog kai A. B. važiavo traktoriumi MTZ su žmona, buvo sustojęs prie jo namo (duomenys neskelbtini), jie tarpusavyje kokias 5 min. kalbėjosi, po to jie nuvažiavo link plento. Buvo 2011-11-04 16.50 val., buvo pritemę, jau į pavakarį. Liudytojas kieme kapojo malkas kai pasigirdo smūgis, vėliau sužinojo, kad įvyko avarija. Nuo mano kiemo plentas matosi. Apie 300-400 metrų nuo jo namų iki plento. Po 8-10 min. įvyko smūgis nuo A. B. išvykimo. Parodė, kad traktoriaus šviesos priekyje degė ir kairys užpakalinis gabaritas degė, o dešinys gabaritas nedegė. Nesuprato ar A. B. buvo išgėręs, iš pažiūros jis lyg nebuvo girtas.

Liudytoja D. K., apklausta teismui tenkinus papildomus prašymus kaltinamojo iniciatyva, parodė, jog dirba pardavėja, darbo laikas iki 17 val. Tą dieną, t.y. 2011-11-04, kai įvyko avarija A. B. su žmona buvo atvykęs į parduotuvę prieš pat uždarymą, apsipirko. A. B. tą dieną pirko cukraus, nes veršiavosi jų karvė, taip pat duonos, alaus, gal dar saldainių, sausainius. Bendravo su jais per prekystalį, nekilo įtarimas, kad A. B. buvo vartojęs alkoholio. Nematė, kad kažkuris iš jų būtų buvęs girtas. Buvo nei tamsu, nei šviesu, vos prietema. Atrodo, kad jie atvyko su traktoriumi prieš 17 val., o jai darbas baigiasi 17 val. Apie įvykį sužinojo atvažiavusi kitą kartą į darbą. Įvykio vieta yra išvažiavus į asfaltą, galimai apie 0,5 km būtų iki tos vietos nuo parduotuvės, ties D. ta vieta.

Liudytojas J. D., apklaustas kaltinamojo iniciatyva, parodė, A. B. kaimynas. Kieme grebojo lapus, pažino, kad atvažinėjo kaimynų traktorius. Traktorius važiavo normaliai. Atrodo, kad degė traktoriaus priekiniai žibintai kai jis atvažinėjo. Liudytojui atrodo, kad degė traktoriaus kairys galinis žibintas. Pravažiavus nuo jo apie 100 metrų pasigirdo trinktelėjimas. Atsisukęs pamatė, kad buvo užsiskersavę mašinos. Nekreipė dėmesio į mašinų modelius. Kai po kažkurio laiko nuėjo pasižiūrėti į įvykio vietą, pamatė, kad traktoriaus ratas išsuktas (išmuštas). Mano, kad mašinų greitis buvo didelis. Dėl to mano, kad nedideliu greičiu važiavę mašinos to rato neišmuštų. Liudytojas galvoja, kad lengvųjų automobilių greitis buvo didelis ir, kad buvo dvigubas aplenkimas. Prieš įvykį ir po jo asmeniškai su A. B. nebendravo, įvykio metu prie pat avarijos vietos nebuvo atėjęs, stebėjo viską 10 metrų atstumu iki avarijos vietos. Matė, kad įvykio vietoje buvo daug žmonių. Matė A. B. ir B. tarp tų žmonių. B. prašėsi užeiti į jo namus išgerti citramono, sakė, kad jai bloga. Kur tada buvo A. B. tarp tų žmonių, liudytojas neatkreipė dėmesio. Per sumaištį į viską nuodugniai nesigilino.

Nukentėjusysis A. R. J. pareiškė civilinį ieškinį atlyginti 161541,67 Lt žalą (t.1, b.l.104-125), kurią sudaro 1541,67 Lt turtinė žala, 10000 Lt negautų pajamų iš darbo santykių ir neturtinė žala 150000 Lt.

Nukentėjusysis R. P. pareiškė civilinį ieškinį atlyginti 53538,50 Lt dydžio turtinę ir neturtinę žalą (t.2, b.l.19-71).

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė civilinį ieškinį atlyginti 4053,48 Lt turtinę žalą (t.1, b.l.79-89).

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo A. B. vairuojama transporto priemonė - traktorius MTZ 50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu buvo apdrausta grupinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu AB „Lietuvos draudimas“, AB „Lietuvos draudimas“ teismo nutartimi įtrauka į bylą civiliniu atsakovu, pateikė atsiliepimą (t.3, b.l.1-5), skaičiuotes dėl ieškinių pagrįstumo (gydytojų ekspertų išvadas dėl A. R. J., t.3, b.l.70-70a, t.4, b.l.64-65) bei duomenis patvirtinančius apie nukentėjusiesiems išmokėtas sumas (t.4, b.l.4-8,61-65). Kaltinamajam A. B. pareiškus kad jis neprieštarauja, kad AB „Lietuvos draudimas“ už jį išmokėtų draudimo išmokas nukentėjusiesiems ir, kad tuo jis faktiškai pripažįsta savo kaltę, AB „Lietuvos draudimas“ dėl nagrinėjamo įvykio išmokėjo tokias išmokas. 2013-06-17 - A. R. J. 9002,61 Lt (tame tarpe 8632,00 dėl neturtinės žalos, 204,11 Lt dėl gydymo išlaidų ir 166,50 Lt dėl kelionės išlaidų). Valstybinei Ligonių Kasai prie SAM - 4.053,48 Lt dėl A. R. J. gydymo. A.-R. J. 1540,00 Lt dėl automobilio sugadinimo. R. P. 51308,00 Lt turtinės žalos (tame tarpe 50400 Lt dėl automobilio sugadinimo, 900 Lt dėl transportavimo, 8 Lt už saugojimą iki apžiūros). Nurodė, jog remiantis Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (TPSVCAPD) įstatymo 11 str. 1 d. (redakcija galiojusi įvykio dieną), civilinės atsakomybės draudiko (šiuo atveju AB „Lietuvos draudimas“) maksimali sutartinės atsakomybės dėl neturtinės žalos riba yra 2500,00 Eurų (t.y.8632,00 Lt) dėl vieno įvykio nepriklausomai kiek yra nukentėjusiųjų asmenų. Ši suma ir yra išmokėta sužalotam nukentėjusiajam, todėl nebėra jokio pagrindo priteisinėti kokias nors sumas dėl neturtinės žalos iš AB „Lietuvos draudimas“. A. R. J. reikalavimas dėl negautų bus sprendžiamas kai bus gauti dokumentai (iš darbovietės ir SODROS) reikalingi negautų pajamų apskaičiavimui, nes šiuo metu šis reikalavimas nėra pagrįstas įrodymais (t.4, b.l.4-8). Po praeito teismo posėdžio papildomai išmokėta 2013-07-24 - A. R. J. 53,93 Lt ir 2013-11-07 - 804,66 Lt už medikamentus ir kelionės pas medikus išlaidos (t.4, b.l.61-65). A.-R. J. reikalavimas dėl negautų pajamų yra nepagąstas, nes VSDFV pripažino jo sužalojimą draudžiamuoju įvykiu vykstant iš darbo, todėl negautos pajamos jam kompensuojamos 100 %.

R. P. pateikė pinigų kvitus gynėjo paslaugoms apmokėti 500 Lt ir 1500 Lt sumai (t.3, b.l.74).

Be kaltinamojo parodymų, nukentėjusiųjų bei liudytojų paaiškinimų, A. B. kaltę patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys, kurias abejoti teismas neturi jokio teisinio pagrindo kaltę:

Bendrojoje policijos i formacijoje užfiksuota, kad 2011-11-04 17 val. 29 min. I. P. pranešė apie eismo įvykį, kuriame dalyvauja trys transporto priemonės, dėl kojos lūžio į Prienų ligoninės priėmimo skyrių pristatytas A. J. (t.1, b.l.7-9, t.3, b.l.90-94).

2011-11-04 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole, fotolentelėse pažymėta, kad įvykio vieta yra 35 km. 900 m. kelyje Antakalnis-Jieznas-Alytus-Merkinė Prienų r. Po eismo įvykio traktorius MTZ 50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra dešinėje kelio pusėje, pusiau griovyje, priekiu į kelio važiuojamąją dalį. Nuo traktoriaus priekinės ašies iki kairio kelkraščio yra 7,9 m., o nuo galinių ratų ašies iki to paties kelkraščio yra 10,1 m. atstumas. Kelio važiuojamojoje dalyje matoma 16,1 m ilgio nulaužto traktoriaus rato slydimo žymė. Nuo traktoriaus 15,6 m. atstumu kairiame kelio griovyje yra automobilis MERSEDES BENZ, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini) Nuo automobilio priekinės ašies iki kelio važiuojamosios dalies krašto yra 10,2 m., o nuo galinės ašies iki to paties krašto yra 9,1 m. automobilio MERSEDES BENZ priekis link Jiezno pusės. Kelio važiuojamojoje dalyje yra automobilis PORSCHE CAYNNE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekiu Alytaus kryptimi. Nuo priekinės automobilio ašies iki važiuojamosios dalies krašto yra 6,6 m. atstumas, o nuo galinės ašies iki to paties kelkraščio krašto yra 6,8 m. atstumas (t.1, b.l.10-11).

2011-11-04 17.29 val. eismo įvykio schemoje pavaizduota transporto priemonių judėjimo kryptis, susidūrimo vieta, išsidėstymas (t.1, b.l.22).

2011-11-04 transporto priemonės apžiūros ir techninės būklės patikrinimo protokole nurodyta, kad traktoriaus MTZ 50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. B., išmuštas kairys galinis ratas su ašimi (t.1,b.l.23-24).

2011-11-04 transporto priemonės apžiūros ir techninės būklės patikrinimo protokole nurodyta, kad automobilio MERSEDES BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. R. J., sugadinta abu priekiniai žibintai, posūkio žibintai, variklio dangtis, radiatoriaus grotelės, abu priekiniai ir galiniai sparnai, visos šoninės durys, jų stiklai, priekinis galinis bamperis, stogas, bendra kėbulo deformacija (t.1, b.l.25-26).

2011-11-04 transporto priemonės apžiūros ir techninės būklės patikrinimo metu užfiksuota, kad automobilio PORCHE CAYENNE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo R. P., ir, kurio savininkas yra tas pats asmuo (t.1, b.l.29) sugadintas dešinės pusės sparnas, variklio dangtis, abu priekiniai žibintai, radiatoriaus grotelės, priekinis stiklas, kairės pusės sparnas, kairės priekinės durys, jų stiklas, stogas (t.1, b.l.27-28).

Registracijos liudijimas patvirtina, kad automobilis PORCHE CAYENNE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apdraustas įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu Compensa TU S.A, sutarties laikotarpis 2011-01-08 – 2012-01-07 (t.1, b.l.31).

Traktorius MTZ 50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1978 m. laidos registruotas A. B. vardu (t.1, b.l.32), apdraustas AB „Lietuvos draudimas“ (t.1, b.l.34).

VĮ „Regitra“ pažyma patvirtina, kad MERSEDES BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra A. R. J. (t.1, b.l.35).

2012-01-09 pažyma apie hidrometerologines sąlygas patvirtina, kad 2011-11-04 17 val. buvo apsiniaukę, matomumas 10 m., stebėta rasa (t.1, b.l.48).

Vilniaus Universiteto Astronomijos observatorija pateikė duomenis apie tai, kad saulė nusileido 2011-11-04 16.42 min., jai nusileidus prasidėjo civilinės sutemos, kurios baigėsi apie 17.21 val.. Navigacinių sutemų laikotarpis 17.21 va. – 18.04 val., jų metu natūraliomis sąlygomis atvirame lauke galima išskirti tik stambių objektų kontūrus, tolima horizonto linija sunkiai įžiūrima, lauke reikalingas dirbtinis apšvietimas. Astronominių sutemų laikotarpiu 18.04 val. – 18.45 val. natūralus apšvietimas lauke nesiskiria nuo visiškos nakties sąlygų (t.1, b.l.50).

Kauno meteorologijos stoties duomenimis 2011 m. lapkričio 4 dieną 17 val. oro temperatūra buvo plius 8,6 °C, vėjas rytų 2 m/s, gūsiuose iki 5 m/s. Buvo apsiniaukę, meteorologinis matomumas 10 km. Iš meteorologinių reiškinių stebėta tik rasa. Duomenis apie sutemimo laipsnį neteikia, nes tai ne Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos kompetencijoje (t.4, b.l.59).

2011-12-14 daiktų dokumentų pateikimo protokolu D. B. pateikė traktorių MTZ 50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris apžiūrėtas ir pakvitavimu grąžintas D. B. (t.1, b.l. 52-62).

2011-11-07 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 7981/11(01) nurodyta, kad A. R. J. kraujyje etilo alkoholio nerasta (t.1, b.l.130).

2011-11-07 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 7979/11(01) nurodyta, kad R. P. kraujyje etilo alkoholio nerasta t.2, b.l.16-17).

2011-11-07 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 7980/11(01) nurodyta, kad A. B. kraujyje rasta 2,20 ‰ (promilės) etilo alkoholio (t.2, b.l.106).

2011-12-22 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-3177(11) nurodyta, kad abu traktoriaus žibintai iki eismo įvykio neveikė. Prie dešiniojo žibinto nebuvo prijungti laidai. Kairys neveikė dėl didelės ominės varžos žibinto elektros grandinėse (t.1, b.l.65-67).

2012-06-26 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-570 (12) konstatuota, kad automobilio MERSEDES BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. R. J. eismo įvykio kilimo aplinkybėmis neturėjo techninės galimybės išvengti atsitrenkimo į priekyje mažesniu greičiu važiuojantį traktorių, nes nurodytu kliūties matomumu buvo žymiai mažesniu atstumu, negu reikalingu sumažinti greitį. Traktoriaus MTZ 50 vairuotojo A. B. veiksmai, tamsiu paros metu važiavo kelio Antakalnis-Jieznas-Alytus-Merkinė važiuojamąja dalimi be gale degančių žibintų, sudarė sunkiai pastebimą kliūtį automobilio MERSEDES BENZ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui, dėl ko į traktorių atsitrenkė automobilis, techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti (t.1, b.l.72-76).

2012-01-11 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 49/12(06) nurodyta, kad A. R. J. kliniškai nustatyta muštinė nosies srities žaizda, kairės akies obuolio sumušimas, kraujosruva kairės akies tinklainėje, trauminė galvos smegenų liga, dešinės pusės III,V ir kairės pusės II šonkaulių lūžimai, dešinio šlaunikaulio skeveldrinis lūžimas. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (t.1, b.l.99-101).

Teisiamojo posėdžio, vykusio 2013-06-11 metu, nukentėjusysis A. R. J. parodė, jog jau iki eismo įvykio turėjo regėjimo problemų, sirgo trumparegyste, galėjo vairuoti transporto priemones tik su akiniais, todėl pateiktais duomenimis teisiamojo posėdžio metu, iškilus abejonių dėl eismo įvykio metu nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo masto, siekiant objektyviai įvertinti ir nustatyti A. R. J. sveikatos sutrikdymo mastą buvo paskirta ekspertizė. 2013-07-08 Prienų rajono apylinkės teismas nutartimi (t.t.4, b.l.37-38) paskyrė ekspertizę sveikatos sutrikdymo mastui patikslinti, kadangi po medicininio tyrimo atlikimo nukentėjusiajam A. R. J. ir specialisto išvados Nr. G49/12 (06) (t.1, b.l.99-101), kurioje buvo nustatytas sveikatos sutrikdymo mastas pateikimo, bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusiam paūmėjo kairės akies regos sutrikimai.

2013-07-07 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 706/13(06) konstatuota, kad A. R. J. pateiktų medicinos dokumentų duomenimis nuo 1978 metų nustatyta abiejų akių trumparegystė. Paskutinės okulisto apžiūros, iki 2011-11-04 įvykio, metu 2010-10-26 konstatuota, jog regėjimo aštrumas dešine akimi (nekoreguojant) 0,2, regėjimo aštrumas kaire akimi (nekoreguojant) 0,3. A. R. J. konstatuotas regėjimo aštrumo kaire akimi pablogėjimas sietinas su 2011-11-04 įvykio metu patirta kairės akies trauma; okulisto apžiūros stacionarinio gydymo metu 2011-11-10 konstatuota kairės akies obuolio sumušimas bei kairės akies tinklainės centrinė hemoragija, okulisto apžiūros ambulatorinio gydymo metu 2013-01-28 konstatuota degeneraciniai pakitimai kairės akies tinklainės centrinėje dalyje bei regėjimo aštrumo kaire akimi pablogėjimas. Dėl regėjimo aštrumo kaire akimi sumažėjimo, nuo 0,3 iki aklumo kaire akimi, A. R. J. prarado 20 % bendrojo darbingumo, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Sveikatos sutrikdymo masto kvalifikacija, duota specialisto 2012-01-11 išvados Nr. G 49/12(06) akte, nekeistina (t.4, b.l.41-44). Nustatytas sužalojimas atitinka Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 ir 7.2 punktams.

2012-02-17 kaltinamajam A. B. buvo paskirta kardomoji priemonė-rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri kaltinamajam vengiant dalyvauti procese 2013-06-03 pakeista į griežtesnę – suėmimą (t.3, b.l.83, t.4, b.l.36).

2012-12-16 daiktų apžiūros metu paimti nuo traktoriaus MTZ 50 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), du raudonos spalvos galiniai žibintai, kurie saugomi Prienų rajono policijos komisariate (t.1, b.l.53-55).

Įstatymų leidėjas Lietuvos Respublikos BPK 256 str. įtvirtino procesinę galimybę, kad pasikeitus teisminio nagrinėjimo metu aplinkybėms, visi (tiek prokuroras, tiek nukentėjusieji) turėtų procesines galimybes sutiksinti kaltinimą. Kaip žinia, įstatymų leidėjas, sudarydamas nurodytos normos pataisas (naujausią redakciją), teismui leidžia nuteisti asmenį tiek pagal buvusį seną kaltinimą, tiek pagal pakeistą naują kaltinimą. Duomenys dėl sunkesnio sveikatos sutrikdymo masto nukentėjusiojo A. R. J. atžvilgiu paskyrus teismui papildomą ekspertizę teisminio bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino. Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamais A. B. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, to neneigė ir pats kaltinamasis ryte gėręs alaus. Kiti liudytojai, liudiję kaltinamojo naudai, kurie pakviesti jo paties iniciatyva, besąlygiškai nepatvirtino buvus kaltinamąjį blaiviu, o alkoholį vartotus tik po eismo įvykio. Priešingai, paties kaltinamojo elgesys, pagalbos nukentėjusiajam neiškvietimas, žinant ir suvokiant, jog nevalia taip elgtis savavališkas pasitraukimas iš eismo įvykio vietos, prieš tai jo sutuoktinės vykimas į parduotuvę lengvuoju automobiliu, nors ir netiesiogiai, bet visų aplinkybių kontekste, taip pat duoda pagrindo išvadai buvus pastarąjį neblaiviu, tokiu būdu siekiant išvengti neigiamų pasekmių arba sušvelninti sau padėtį. Tų aplinkybių, kad A. B. po to įvykio namuose dėl jo paties susižalojimo nugėrė iš nervų likusį degtinės butelį, dingsties niekas nepatvirtino, todėl teismas tokius jo paaiškinimus vertina kaip gynybinę poziciją dėl bausmės išvengimo ir/ar švelnesnės bausmės paskyrimo. Jau ir pateis kaltinamojo elgesys teisiamojo posėdžio metu, nevykimas į teisiamuosius posėdžius, atvykimas į teismą neblaiviam charakterizuoja A. B. kaip linkusį piktnaudžiauti alkoholiu, ką beje patvirtina ir pirmesnės administracinės nuobaudos jo atžvilgiu. Tai, kad pardavėjai, bendravusiai per prekystalį, atrodė, jog kaltinamasis galimai negirtas, kiti kaimynai nurodę, kad A. B. turbūt iki įvykio buvo negėręs išimtinai nepatvirtina aplinkybių, jį buvus visiškai blaiviu, nes šie liudytojai kaltinamojo neuostė, bendravo trumpai, jų parodymai nėra tvirti, tik manomojo pobūdžio, be to, teismas sprendžia, kad kaltinamojo iniciatyva apklausti liudytojai turi suinteresuotumą nagrinėjamoje situacijoje pagelbėti kaltinamajam, jie paties įvykio taip pat nematė, arti priėję nebuvo. Vienok, paties kaltinamojo bei jo sutuoktinės parodymai, jog rytą buvo gerta alaus, prieš tai nuo likusio gimtadienio esant likusios degtinės, buvus talkai dėl besiveršiavusios karvės duoda pagrindo pripažinti, jog kaltinamasis vairavo būdamas neblaivus, ką neginčijamai patvirtina specialisto išvada, pateikta byloje. Sunkesnis nei kad pateikta pirminiuose duomenyse sveikatos sutrikdymo mastas nukentėjusiajam A. R. oficialiais ekspertizės duomenimis taip pat nepasitvirtino, jam pasiliko nustatytas pirmesnis sveikatos sutrikdymo mastas, kuris prilyginamas nesunkiam. Taigi, surinktų ir ištirtų bylos duomenų visetu, pagrindo keisti veikos kvalifikacijos nėra. Aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamojo A. B. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d. pilnai įrodyta. Ši nusikalstama veika įrodyta kaltinamojo daliniu kaltės pripažinimu, nukentėjusiųjų A. R. J., R. P. parodymais, liudytojų I. P., D. B. parodymais, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, transporto priemonių apžiūros protokolais, toksikologijos laboratorijos specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad A. B. kraujyje rasta etilo alkoholio, teismo ekspertizės centro specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad traktoriaus užpakaliniai žibintai eismo įvykio metu neveikė, teismo medicinos specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad nukentėjusiajam A. R. J. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymo mastas. Lietuvos Teismo ekspertizės centro specialisto išvada neginčijamai patvirtina, kad pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti buvo traktoriaus vairuotojo A. B. veiksmai, t.y. tamsiu paros metu vairuojant traktorių be veikiančių užpakalinių žibintų, kas sudarė sunkias sąlygas pamatyti traktorių, kaip kliūtį kelyje, kad išvengti susidūrimo, dėl ko į traktorių atsitrenkė A. R. J. vairuojamas automobilis. techniniu požiūriu eismo įvykio priežastis buvo ta, jog tamsiu paros metu važiavęs traktorius be degančių žibintų sudarė kliūtį iš paskos važiuojančiam automobiliui. Ekspertai tiesiogiai pasisakė, kad abu traktoriaus žibintai eismo įvykio metu neveikė. Prie dešinio žibinto netgi laidų nebuvo, o kairys žibintas neveikė dėl ominės varžos žibinto grandinės. Byloje yra dvi pažymos, viena kurių iš hidrometereologinės tarnybos, kad buvo apsiniaukę, iš observatorijos, kad saulė leidosi 16.39 val. Todėl nekyla abejonių, kad buvo tamsu ir buvo apsunkintas matomumas. Dėl kaltinamojo girtumo pažymėtina, jog pagal byloje ištirtą medžiagą matyti, jog jis fiksuotas alkotesterio rodmenimis, medikų išvada bei apklausos protokole iš karto po įvykio. Pirminės apklausos metu nukentėjusysis R. P. nurodė, kad nuo jų abiejų (kaltinamojo ir jo žmonos) sklido stiprus alkoholio kvapas, vėliau vyriškis pasišalino, kažkur dingo, o moteris pasiliko. Taigi, tiek pirmiau aptartais, tiek ir nesuinteresuoto asmens - nukentėjusiojo parodymais, taip pat darytina išvada, kad kaltinamasis vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Priešingai, apklausti liudytojais to paties kaimo gyventojai turėjo galimybę paliudyti apie įvykio aplinkybes praėjus ne 2,5 metų, o labai trumpam laiko tarpui nuo eismo įvykio, kas padaryta nebuvo, juolab, jie paties įvykio tiesiogiai nematė, jų parodymai teisminio nagrinėjimo metu dėl kaltinamojo girtumo nebuvo užtikrinti. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis, nors ir teigė, kad iš jo traktorininko pažymėjimas buvo neatimtas, nes jį turėjo namuose, vienok, bylos duomenimis nustatyta, kad A. B., būdamas neblaivus (vidutiniame girtumo laipsnyje), neturėdamas tam specialiosios teisės, kai ji buvo atimta 2011-03-30 (t.1, b.l.86) iki 2013-09-29, 2011-11-04 vairavo techniškai netvarkingą didesnio pavojaus šaltinį Traktorių MTZ 50, valst Nr. (duomenys neskelbtini), kas yra priežastiniame ryšyje ir buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti. Specialistų išvadomis nėra pagrindo abejoti, nes jos yra aiškios ir nedviprasmiškos, o kaltinamasis tokių duomenų nepaneigė rungtyniškumo principu pasikviestais gynybos iniciatyva liudytojų parodymais, kurie nebuvo kategoriški, o tiktai kaimyniški, galimai manomojo pobūdžio, kas davė pagrindo teismui juos vertinti kritiškai, kitokių objektyvių oficialių rašytinių įrodymų, o būtent, duomenų dėl pagrindinės sąlygos eismo įvykiui kilti bei dėl to, kad neveikė galiniai žibintai, paneigiančių duotąsias specialistų šioje byloje, kuriomis abejoti teismas neturi jokio teisinio pagrindo, kaltinamasis nepateikė ir nenuginčijo. Pats kaltinamasis beje parodė, kad traktoriaus techninė apžiūra buvo praeita berods 2003 metais paskutinį kartą kas taip pat patvirtina specialistų išvadas dėl žibintų neveikimo, nes, kaip matyti bylos duomenimis, juose rasta buvo ir purvo, ir samanų, kas taip pat rodo, kad traktorius buvo neprižiūrimas ir techniškai netvarkingas, kad saugiai juo važiuoti. Kaltinamasis nenumatė, kad dėl jo veikos gali atsirasti pavojingi padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Tarp kaltinamojo veikos ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Esant šioms aplinkybėms, laikytina, kad kaltinamojo padaryta veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymius.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau – ir TPVCAPDĮ). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio mėn. 29 d. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgoje Nr. AC-34-1 yra konstatuota, kad iš privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties atsiradusi prievolė vykdytina pirmiau už deliktinę prievolę. Nors nukentėjusysis įgyja dvi savarankiškais pagrindais atsiradusias reikalavimo teises, įstatyminis šių santykių reguliavimas nustato tokį šių prievolių santykį, kad nukentėjusysis pirmiausia savo reikalavimą turi tenkinti iš draudiko, o jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos skirtumą atlygina transporto priemonės valdytojas. Civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ pareigos atlyginti padarytą žalą šioje byloje pagrindas sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnis numato, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra: 1) iki 2009 m. gruodžio 10 d. – 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 1 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 100 000 eurų dėl žalos turtui; 2) nuo 2009 m. gruodžio 11 d. iki 2012 m. birželio 10 d. – 2 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 2 500 eurų dėl neturtinės žalos) ir 500 000 eurų dėl žalos turtui; 3) nuo 2012 m. birželio 11 d. – 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Byloje nustatyta, kad eismo įvykis įvyko 2011-11-04. Pagal įstatymo 11 straipsnio 2 punktą, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nustatyta - 2 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 2 500 eurų dėl neturtinės žalos).

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d., 109 str.). Teismas sprendžia, kad žala atsirado kaltinamojo nusikalstamų veiksmų pasekoje (CK 6.263 str.). Tarp kaltinamojo padarytos neteisėtos veikos ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Neturtinė žala - asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigas (CK 6.250 str.). CK 6.250 str. 2 d. neturtinės žalos nustatymo kriterijai: 1) neturtinės žalos pasekmės, 2) žalą padariusio asmens kaltė. 3) žalą padariusio asmens turtinė padėtis, 4) jei padaryta turtinė žala, turtinės žalos dydis, 5) kitos, turinčios reikšmės bylai aplinkybės, 6) teisingumo, protingumo, sąžiningumo principai. Dėl šių motyvų spręstina, kad A. R. J. turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį atsižvelgtina į tai, kad neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio, pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiajam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad piniginės kompensacijos dydis kiekvienu konkrečiu atveju yra nustatomas teismo pagal įstatymo nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 str. 2 d., 6.282 str.). Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nėra baigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį vertintinos konkrečios bylos neturtinės žalos padarymo aplinkybės bei kiti faktai, reikšmingi nustatant žalos dydį, atsižvelgiama į įstatyme ir teismų praktikoje įtvirtintus kriterijus. pavojingoje vietoje. Civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ byloje pateiktais duomenimis atlygino A. R. J. maksimalią sumą - 8632 Lt neturtinei žalai atlyginti. Teismui paskyrus ekspertizę sveikatos sutrikdymo mastui patikslinti nenustatyta, kad dėl eismo įvykio esminiai suprastėjo rega, tam turėjo įtakos ankstesnė nukentėjusiojo sveiktos būklė, diagnozuotos ligos. Specialistų pateiktais duomenimis tai esminės reikšmės kitokiam nei, kad nustatyta sveikatos sužalojimo mastui neturi. Dėl šių aplinkybių teismas sprendžia, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes aišku, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Kaltinamasis yra vidutinio amžiaus, nedirba, nedarbo draudimo išmokos negauna, pragyvena iš ūkio, registruotino turto neturi, tačiau atsižvelgiant į A. R. patirtus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, skausmą, gydymosi trukmę, pasveikimo galimybę, vertinat jo ankstesnę sveikatos būklę, teismo manymu, siekiant optimaliai atlyginti padarytą skriaudą, užtikrinti kompensavimo bei teisingumo principų įgyvendinimą, yra pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo A. B. nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą 5368 Lt sumoje, kas su civilinio atsakovo išmokėta suma suminėje išraiškoje sudarytų 14000 Lt sumą. Dėl žalos atlyginimo reikalavimas likusioje dalyje atmestinas, kadangi iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nebuvo teismui pateikti jokie duomenys, pagrindžiantys prašomą priteisti 10000 Lt negautų darbinių pajamų sumą, nepateikta skaičiuotės bei laikotarpiai dėl neva gautų mažesnių pajamų dėl anksčiau turėto nukentėjusiojo laikinojo nedarbingumo ir pan., iš VSDFV biudžeto už laikinąjį nedarbingumą lyginant su pajamomis, gautomis A. R. J. iš darbinių santykių. Beje, kaip nurodė ir AB „Lietuvos draudimas“ pripažinus įvykį draudiminiu, t.y. vykstant iš darbo į namus, iš VSDFV biudžeto nukentėjusiajam buvo mokamas laikinasis nedarbingumas 100 procentų, todėl, įvertinus visas šias aplinkybes, reikalavimas šioje dalyje atmestinas. Turtinės žalos dėl gydymosi, kelionės kaštų, automobilio apgadinimo sumose: 204,11 Lt, 166,50 Lt, 1540 Lt, 53,93 Lt, 804,66 Lt pagal pagrįstus įrodymus išmokėjo AB „Lietuvos draudimas“, todėl tenkinti šio reikalavimo didesnėje apimtyje pagrindo nėra kaip neįrodyto, nes jokie kiti duomenys po civilinio atsakovo paskiausiai išmokėtų sumų teismui pateikti nebuvo.

Dėl civilių ieškinių, pareikštų Valstybinės ligonių kasos 4053,48 Lt ir nukentėjusiojo R. P. iš viso 53538,50 Lt, iš kurios 52538,50 Lt turtinei ir 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti teismas pasisako, kad byloje pateiktais duomenimis civilinis atsakovas AB „Lietuvos drausimas“ atlygino pagrįstą įrodymais 51308,00 Lt turtinę žalą dėl sugadinto automobilio. Nukentėjusiajam R. P. sveikatos sutrikdymo mastas medicininiais duomenimis nenustatytas, jokių kitų duomenų, patvirtinančių prašomą priteisti neturtinę žalą 1000 Lt sumai taip pat nepateikta, todėl ieškinys likusioje dalyje, atsižvelgiant į jau išmokėtas sumas, atmestinas kaip neįrodytas.

Remiantis Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d., teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. P. turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas prašė priteisti 2000 Lt atstovavimo išlaidų, byloje pateiktas advokato orderis ir pinigų priėmimo kvitas. Ši suma yra pagrįsta ir priteistina iš kaltinamojo nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo naudai.

Pažymėtina, kad skiriama bausmė priklauso nuo pažeistos baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės reikšmingumo, padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, jos padarinių, teisę pažeidusio asmens pavojingumo laipsnio (teistumai, baustumai už administracinius pažeidimus) ir kitų svarbių aplinkybių (kaltinamojo elgesio prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos), atliktų veiksmų intensyvumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai, nukentėjusiųjų pozicijos. Visais atvejais nuosprendžiu skiriama bausmė turi būti individualizuota. Pagal Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. nuostatas bausmės paskirtis ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, parinkdamas bausmės dydį, turi atsižvelgti į Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes ir motyvuotai parinkti švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat paskiriamos bausmės dydį. Taigi, skirdamas bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą bei rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kilusius padarinius, kaltinamojo asmenybę, sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai.

Skiriant ir parenkant bausmę kaltinamajam A. B. atsižvelgtina į tai, jis pagal pavojingumo visuomenei laipsnį padarė neatsargią nusikalstamą veiką. Jis administracine tvarka prieš minėtą eismo įvykį buvo baustas už šiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą, atimant specialiąją teisę vairuoti transporto priemonę dvejų metų terminui. Duomenų, kad po šio eismo įvykio kaltinamasis būtų trauktas administracinėn atsakomybėn ar būtų vėl nusikaltęs, byloje nėra pateikta. Kaltinamasis psichiatro - narkologo įskaitoje neįrašytas. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kadangi girtumas yra veiką kvalifikuojantis požymis. Nukentėjusiesiems civiliniai ieškiniai geruoju atlyginti nebuvo. A. R. J. nereikalauja kaltinamajam realios terminuoto laisvės atėmimo bausmės, jis norėtų, kad kaltinamasis atlygintų jo patirtą žalą. Kaltinamasis praeityje neteistas, jis turi pastovią gyvenamąją vietą, gyvena su žmona, oficialiai, nedirba, registruojasi darbo biržoje, nedarbo draudimo išmokos negauna, neįgalumo neturi. Šios aplinkybės vertintinos individualizuojant bausmę. Vienok, teismas sprendžia, kad kaltinamasis, sėsdamas už vairo neblaivus, esant atimtai vairuoti teisei, netvarkingai transporto priemonei, padarė vieną grubiausių kelių eismo taisyklių pažeidimą, jis piktybiškai ignoravo kelių eismo taisykles, kurio pasekmės - sugadintos trys transporto priemonės, nesunkiai sutrikdyta vieno iš nukentėjusiųjų sveikata. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Spręstina, kad bausmės tikslai bus pasiekti bei realaus bausmės atlikimo, jos vykdymą atidedant Lietuvos Respublikos BK 75 str. pagrindu, siekiant prevencijos tikslų - pataisyti kaltinamąjį, pakeisti jo pasaulėžiūrą, perauklėti bei paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų, įgyvendinant ne tik kriminalinę, bet ir socialinę bausmės paskirtį, nustatant pareigą ir baudžiamojo poveikio priemonę. Kadangi A. B. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, praeityje baustas administracine tvarka už vairavimą neblaiviam, šis eismo įvykis sukėlė pasekmes, todėl teismas mano, kad yra pagrindo skirti baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise - vairuoti transporto priemones (BK 67 str. 1 d., 2 d. 1 p., 3 d., 68 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 303-308 straipsniais,

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 2 dalį ir paskirti bausmę - terminuotą laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 d., 2 d. 7 p. (2007-06-28 įst. red., BK 3 str. 2 d.) paskirtosios bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant A. B. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67, 68 straipsniais skirti nuteistajam A. B. baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsniu į bausmės laiką įskaityti A. B. suėmime išbūtą laiką nuo 2013-06-10 iki 2013-06-28 įskaitytinai.

Iš dalies tenkinti nukentėjusiojo A. R. J. civilinį ieškinį. Priteisti iš A. B. A. R. J. 5368 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Civiliniam atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ atlyginus turtinę ir neturtinę žalą, likusioje dalyje civilinius ieškinius atmesti.

Priteisti iš A. B. R. P. jo turėtas 2000 Lt advokato paslaugoms apmokėti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus gražinti A. B. du traktoriaus žibintus, saugomus Prienų rajono policijos komisariate.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėja Loreta Radzevičienė