- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-26
- Bylos Nr.
- 1A-241-744/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-48309-2017-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Laisvydas Zederštremas (pirm.), Boleslovas Kalainis, Vytautas Kursevičius
- Nuteistasis
- S. B., D. G.
- Civilinis ieškovas
- A. K.
- Kaltinamasis
- D. G., S. B.
- Advokatai
- Jurgita Šlapaitienė, Kęstutis Valys
- Kategorijos
- 1.14.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Vytauto Kursevičiaus ir Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų S. B. ir D. G. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. gegužės 10 d. nuosprendžio, kuriuo:
S. B. pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalyje, ir nuteista areštu 50 parų. Bausmę paskirta atlikti areštinėje. Bausmės pradžia nustatyta nuo atvykimo į bausmės atlikimo vietą, nuosprendžiui įsiteisėjus. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2017 m. spalio 25 d. 14.35 val. iki 2017 m. spalio 27 d. 11.08 val. ir nustatyta, kad S. B. yra atlikusi dvi arešto paras (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punktas);
D. G. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 10 mėnesių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia nustatyta nuo faktinio sulaikymo momento. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2017 m. spalio 31 d. 21.30 val. iki 2017 m. lapkričio 2 d. 14 val., tai yra 2 paros, ir pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nuosprendį atlikta bausmės dalis;
civilinio ieškovo A. K. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista jam solidariai iš kaltinamųjų D. G. ir S. B. 245 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. S. B. ir D. G. nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupėje, būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2017 m. rugsėjo 18 d. apie 21 val., būdami A. K. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), atvirai – matant A. K., pagrobė piniginėje buvusius pinigus – 205 Eur, 40 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, ir taip nukentėjusiajam A. K. padarė 245 Eur turtinę žalą.
II. Apeliacinių skundų argumentai ir prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistoji S. B. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. gegužės 10 d. nuosprendį ir priimti jos atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį, o nukentėjusiojo civilinį ieškinį jos atžvilgiu atmesti.
2.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas nukentėjusiojo A. K. parodymus, neatsižvelgė į tai, kad jie nenuoseklūs, prieštaringi, nepatikimi, nes jis iš pradžių nurodė, kad jo telefoną paėmė vyras, o po to – kad moteris ištraukė piniginę, griebė telefoną ir išėjo. Pažymi, kad liudytojas V. D. nurodė, jog jam paklausus A. K., kas atsitiko, pastarasis atsakė, kad jį apvogė, tačiau A. K. sunkiai kalbėjo, neatsakė į jo klausimus, o VšĮ (duomenys neskelbtini) rajono pirminės sveikatos priežiūros centro 2018 m. balandžio 17 d. rašte nurodyta, kad 2017 m. rugsėjo 18 d. A. K. psichikos būklė vertinta nebuvo, tačiau 2017 m. kovo 17 d. nustatyta diagnozė išliko.
2.2. Mano, kad apylinkės teismas nepagrįstai jos parodymus vertino kaip nepatikimus ir be pagrindo jos kaltę grindė nukentėjusiojo A. K. bei nuteistojo D. G. parodymais. Akcentuoja, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visos abejonės turi būti vertinamos baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
3. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. G. prašo jo veiką kvalifikuoti ne pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, o pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 108 straipsnio 1 dalį, nes jis iš nukentėjusiojo pinigų nepavogė, o pavogė tik telefoną, kurio vertė 40 Eur.
4. Teismo posėdžio metu nuteistoji S. B. ir jos gynėja advokatė Jurgita Šlapaitienė prašė nuteistosios S. B. apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo D. G. gynėjas advokatas Kęstutis Valys prašė nuteistojo D. G. apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras Aivaras Povilaitis prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistųjų S. B. ir D. G. apeliaciniai skundai atmestini.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.
6. Nuteistieji S. B. ir D. G. apeliaciniais skundais ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir teigia, kad yra nuteisti nepagrįstai. Be to, nuteistoji S. B. nesutinka su civilinio ieškinio išsprendimu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, apeliacinių skundų motyvus ir argumentus, kuriais nuteistieji grindžia nesutikimą su apkaltinamajame nuosprendyje padarytomis išvadomis, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio argumentus, konstatuoja, kad nuteistųjų apeliaciniai skundai yra nepagrįsti.
Dėl nuteistosios S. B. skundo argumentų
7. Iš nuteistosios S. B. apeliacinio skundo matyti, kad ji neigia padariusi BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir mano, kad teismas nepagrįstai nukentėjusiajam turtinės žalos atlyginimą priteisė ne tik iš D. G., bet solidariai iš jų abiejų.
8. BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė ir tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą. Atvirosios vagystės esminis požymis, atskiriantis ją nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ar kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad tie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, bet ignoruoja šią aplinkybę. Toks kaltininko veikimas rodo didesnį jo įžūlumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-415/2008, 2K-189/2009). BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyti vagystę kvalifikuojantys požymiai daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (išskyrus atvejį, kai pagrobiamas didelės vertės turtas).
9. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Bendrininkavimo būtinieji subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais. Veikti bendrai gali būti susitariama iki baigtos nusikalstamos veikos stadijos, tai yra iki bus pasiektas norimas rezultatas. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, numatantį bendrai daromą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2008, 2K-5/2009). Sprendžiant apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas, negalima apsiriboti vien tik jų subjektyviais teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumą. Taigi bendrininkavimui būtina nustatyti asmenų veikos bendrumą: susitarimą daryti nusikalstamą veiką kartu ir bendrą vieningą tyčią, t. y. situaciją, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu, kuris irgi suvokia atliekamus nusikalstamus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-648/2017).
10. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 1–5 dalys). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas byloje savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-109/2014).
11. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, vertindamas įrodymus, laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų – įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, ir susiejo juos į vientisą loginę grandinę. Teismas pagrįstai nuteistosios S. B. kaltę grindė nukentėjusiojo A. K. ir nuteistojo D. G. parodymais bei kitais nuosprendyje aptartais duomenimis, kuriuos pagrįstai pripažino įrodymais.
12. Priešingai, nei apeliaciniame skunde teigia nuteistoji S. B., iš nukentėjusiojo A. K. parodymų matyti, kad jie dėl esminių įvykio aplinkybių yra pakankamai išsamūs ir nuoseklūs. Apklausiamas iš karto po įvykio 2017 m. rugsėjo 18 d. (1 t., b. l. 6–9, šie parodymai ištirti pirmosios instancijos teisme) nukentėjusysis A. K. nurodė, kad apie 21 val. pas jį į kambarį atėjusi S. (B.) paprašė 3 Eur cigaretėms nusipirkti, bet jis pasakė, kad tiek neturi, iš piniginės išėmęs pinigus sakė, kad pinigų duos D. (G.). Į kambarį atėjus D., jis pasiūlė pastarajam 5 Eur, tačiau D. atsisakė. Tuomet jis (A. K.) 5 Eur įsidėjo atgal į piniginę ir ją pasidėjo po pagalve. Mano, kad tuo metu S. ir D. galėjo pamatyti, jog piniginėje yra daugiau pinigų – joje be minėtų 5 Eur buvo 200 Eur, kupiūromis po 50 Eur. Maždaug po pusės valandos S. B. ir D. G. grįžo į jo kambarį, jis tuo metu žiūrėjo televizorių. S. priėjusi prie jo iš po pagalvės ištraukė piniginę, išėmė pinigus ir numetė piniginę jam atgal. Nors jis liepė pinigus grąžinti, tačiau S. jų negrąžino, o D. paėmė jo telefoną „Nokia“ ir pasišalino. Šie asmenys savo veiksmais padarė jam 245 Eur turtinę žalą. Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad, apžiūrint įvykio vietą, lovoje rasta ruda odinė piniginė (1 t., b. l. 6–11). Apklausiamas 2017 m. rugsėjo 27 d. A. K. dar kartą patvirtino, kad jo prižiūrėti atvykę asmenys, jam matant (jam būnant lovoje, nes jis nevaikšto), iš piniginės pagrobė pinigus, tai yra 205 Eur (kupiūromis po 50 Eur ir vieną 5 Eur kupiūrą), o piniginę paliko, taip pat jam matant pagrobė telefoną, kurį jis vertina 40 Eur (1 t., b. l. 16, šie parodymai taip pat ištirti apylinkės teismo posėdyje). 2018 m. sausio 23 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo, nukentėjusysis A. K. analogiškai nurodė, kad pasiūlius jį atvykusiems prižiūrėti vyrui ir moteriai 5 Eur, jie šių pinigų neėmė. Kai piniginę, kurioje buvo keturios kupiūros po 50 Eur ir viena 5 Eur kupiūra, jis jau buvo padėjęs po pagalve, moteris paėmė piniginę, ištraukė iš jos pinigus ir numetė piniginę atgal. Vyras paėmė jo telefoną „Nokia“, kurį jis vertina 40 Eur, ir jie abu, tai yra moteris ir vyras, išėjo. Jis pro langą ėmė šaukti kaimynus, paprašė kad iškviestų policiją. Nors 2018 m. sausio 23 d. nukentėjusiojo apklausos protokole be kita ko nurodyta „<...> ji ištraukė piniginę ir griebė už telefono ir išėjo“, įvertinus visus nukentėjusiojo parodymus, įskaitant ir parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui, nėra pagrindo daryti išvadą, kad nukentėjusiojo parodymai prieštaringi, kad jis teigė, jog ir telefoną paėmė moteris. Nukentėjusysis A. K. visų apklausų metu nuosekliai tvirtino, kad telefoną paėmė vyras, o pinigus – moteris, ir šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.
13. Nukentėjusiojo parodymus (o kartu ir nuteistosios S. B. kaltę padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką) patvirtina ir nuteistojo D. G. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu duoti parodymai. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu tuomet įtariamasis D. G. nuosekliai teigė, kad A. K. priklausančius 205 Eur pagrobė jo sugyventinė S. B., jis šiuos pinigus matė, nes pastaroji jam parodė. Kaip ir nukentėjusysis, D. G. nurodė, kad pinigų kupiūros buvo ir po 50 Eur, o viena – 5 Eur kupiūra. Pamatęs, jog sugyventinė turi pinigus, jis suprato, kad pastaroji pinigus pavogė, nes jų jai niekas nedavė, ir tada pats nusprendė pagrobti A. K. telefoną „Nokia“, nes norėjo jį parduoti ir taip gauti pinigų. S. B. matė, kaip jis pavogė telefoną. Paaiškino, kad abu su S. B. iš A. K. namų išėjo ne dėl to, kad pastarasis būtų jiems ką nors pasakęs, o todėl, kad jie abu A. K. apvogė (1 t., b. l. 141–142, 147–148). Teisiamajame posėdyje nuteistasis D. G. dar kartą patvirtino, kad A. K. pinigus pagrobė S. B., o ji pagrobė A. K. telefoną „Nokia“, kurį pardavė broliui už 10 Eur. Pinigus, kuriuos pagrobė S. B., jie išleido kartu – pirko alkoholinius gėrimus, maistą. Jis suprato, kad pinigai pavogti ir kartu su S. B. juos išleido (2 t., b. l. 83–84).
14. Atsižvelgus į tai, kad nukentėjusiojo A. K. ir nuteistojo D. G. parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių sutampa, vieni kitiems neprieštarauja, o priešingai – papildo, abejoti jų parodymų teisingumu ir sutikti su apeliantės teiginiu, kad apylinkės teismas nepagrįstai jos parodymus vertino kaip nepatikimus ir be pagrindo jos kaltę grindė nukentėjusiojo A. K. bei nuteistojo D. G. parodymais, nėra pagrindo. Tai, kad liudytojas V. D. teisiamajame posėdyje nurodė ne tik tai, jog A. K. šaukė, kad jį apvogė, sakė, kad jį apvogė jo globėjai, bet ir pažymėjo, jog A. K. sunkiai kalbėjo, neatsakė į jo klausimus, esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, nereiškia, kad nukentėjusiojo A. K. parodymai neteisingi. Šiuo aspektu taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad liudytojas V. D. taip pat nurodė tai, kad su A. K. bendraudavo dažnai, kad pastarasis „nusišnekėtų“ nepastebėjo, kalbant su A. K., jis truputį patyli, bet po to atsako (2 t., b. l. 64–65). Be to, ir pati S. B. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad nors A. K. kalbėdavo sunkiai, tačiau buvo galima suprasti, ką jis kalba, nebuvo taip, kad jis elgtųsi neprotingai (2 t., b. l. 82–83). Įvertinus visumą bylos įrodymų ir konstatavus, kad nukentėjusiojo A. K. parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių yra išsamūs ir nuoseklūs, pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais nesudaro ir VšĮ (duomenys neskelbtini) rajono pirminės sveikatos priežiūros centro pažymoje nurodyti duomenys, kad 2017 m. rugsėjo 18 d. A. K. psichikos būklė vertinta nebuvo, tačiau išliko 2017 m. kovo 17 d. nustatyta diagnozė (kraujagyslinė encefalopatija, smegenų atrofija, demencija) (2 t., b. l. 76).
15. Taigi byloje yra pakankamai neginčijamų įrodymų, patvirtinančių S. B. kaltę veikiant bendrininkų grupe su D. G., atvirai – matant A. K., pagrobus piniginėje buvusius pinigus – 205 Eur bei 40 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, ir taip nukentėjusiajam A. K. padarius 245 Eur turtinę žalą.
16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.279 straipsnyje nurodyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiajam asmeniui atsako solidariai (CK 6.279 straipsnio 1 dalis). Bendru žalos padarymu laikomi atvejai, kai žala yra kelių asmenų veiksmų padarinys. Jeigu žala galėjo atsirasti dėl kelių asmenų skirtingų veiksmų ir šie asmenys yra atsakingi už žalos atlyginimą, tačiau nustatoma, kad iš tikrųjų žala atsirado tik dėl vieno iš tų asmenų veiksmų, tai visi asmenys atsako kartu, išskyrus atvejus, kai kiti asmenys įrodo, kad žala negalėjo būti įvykio (veiksmų), už kurį jie yra atsakingi, rezultatas (CK 6.279 straipsnio 4 dalis). Kadangi byloje neginčijamai nustatyta, jog turtinę žalą nukentėjusiajam A. K. S. B. ir D. G. padarė bendrais veiksmais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė nukentėjusiajam 245 Eur turtinės žalos atlyginimo iš abiejų kaltinamųjų solidariai. Todėl tenkinti apeliantės S. B. prašymą ir civilinio ieškinio iš jos nepriteisti nėra teisinio pagrindo.
Dėl nuteistojo D. G. skundo argumentų
17. Kaip minėta šios nutarties 8 punkte, vagystė laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir, nors žino, kad savininkas supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau ignoruoja šią aplinkybę. Toks kaltininko veikimas rodo didesnį jo įžūlumą. BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyti vagystę kvalifikuojantys požymiai daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (išskyrus atvejį, kai pagrobiamas didelės vertės turtas).
18. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad S. B. ir D. G. svetimą, nukentėjusiajam A. K. priklausantį, turtą pagrobė veikdami bendrais veiksmais, matant nukentėjusiajam. Kaip apklausų metu nurodė pats nuteistasis D. G., jis suprato, kad S. B. pagrobė A. K. priklausančius 205 Eur, nes pastaroji pati jam šiuos pinigus parodė, o jis pats pagrobė nukentėjusiojo telefoną „Nokia“ (40 Eur vertės), kurį vėliau pardavė savo broliui. S. B. matė, kaip jis pavogė telefoną. Nuteistasis D. G. taip pat nurodė, kad jie iš A. K. namų išėjo ne dėl to, kad pastarasis būtų jiems ką nors pasakęs, o todėl, kad jie abu A. K. apvogė, paaiškino, kad pinigus jie išleido kartu. Įvertinus visumą byloje surinktų duomenų akivaizdu, kad nuteistieji pritarė vienas kito neteisėtiems veiksmams ir taip išreiškė savo valią – pagrobti svetimą turtą. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai konstatavo, kad S. B. ir D. G. atvirą vagystę įvykdė ir 245 Eur turtinę žalą nukentėjusiajam padarė veikdami bendrininkų grupėje. Todėl nuteistojo D. G. veiksmai yra teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir negali būti kvalifikuojami kaip ANK 108 straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas.
19. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti šį nuosprendį ar jį naikinti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistųjų S. B. ir D. G. apeliacinius skundus atmesti.