- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-12
- Bylos Nr.
- 1A-389-928/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-44450-2021-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurga Vasiliauskienė, Algirdas Giedraitis, Odeta Gruodienė
- Kaltinamasis
- R. J.
- Nukentėjusysis
- I. O. P.
- Kategorijos
- 1.2.14.1.1Kvalifikuota vagystė (BK 178 str. 2-3 d.)
- 2.4.2.1Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos (BPK 320 str. 3, 5 d.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
- 2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Odetos Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgos Vasiliauskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Daivos Kavaliauskienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo R. J. išteisinta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
Nukentėjusiosios I. O. P. civilinis ieškinys atmestas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. R. J. buvo kaltinama tuo, kad 2021 m. gruodžio 22 d., apie 11.38 val., paskambinusi I. O. P., prisistačiusi „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja ir susitarusi dėl apsilankymo, 2021 m. gruodžio 23 d., apie 12 val., apgaulės būdu įsibrovė į I. O. P. priklausančius namus, esančius (duomenys neskelbtini), ir iš piniginės, buvusios miegamojo kambaryje, pagrobė svetimą nukentėjusiajai I. O. P. priklausantį turtą 2000 eurų. Veika kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu R. J. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, išteisinta, neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad teisme ištirtų įrodymų pagrindu darytina išvada, kad byloje nesurinkta jokių patikimų, neabejotinų, neginčijamų įrodymų, kad 2021 m. gruodžio 22 d. apie 11.38 val. būtent kaltinamoji R. J., paskambinusi Irenai O. P., prisistačiusi „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja ir susitarusi dėl apsilankymo, 2021 m. gruodžio 23 d., apie 12 val., apgaulės būdu įsibrovė į I. O. P. priklausančius namus, esančius (duomenys neskelbtini), ir iš piniginės, buvusios miegamojo kambaryje, pagrobė svetimą nukentėjusiajai I. O. P. priklausantį turtą – 2000 eurų. Teisiamojo posėdžio metu nei nukentėjusioji I. O. P., nei liudytoja E. E. P. negalėjo patvirtinti, kad joms į namų telefoną skambino būtent kaltinamoji R. J.. Jos taip pat nepatvirtinto, kad viena iš dviejų, „(duomenys neskelbtini)“ atstovėmis prisistačiusių moterų, buvo kaltinamoji R. J.. Liudytoja E. E. P. taip pat pabrėžė, kad nė viena iš atėjusių nebuvo nėščia, nes 6-ių mėnesių nėštumas būtų pastebimas, o kaltinamoji R. J. tuo metu buvo 6-is mėnesius nėščia. Nukentėjusioji I. O. P. ir liudytoja E. E. P. po liudytojos S. B. apklausos parodė, kad S. B. labiau panaši į pas jas į namus atėjusią moterį, nei kad kaltinamoji. Telefono numerio (duomenys neskelbtini) įeinančių ir išeinančių skambučių ir trumpųjų tekstinių pranešimų išklotinė patvirtina, kad nukentėjusiajai I. O. P. į jos namų telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) buvo skambinta iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo numeriu, bylos duomenimis, naudojosi ne tik kaltinamoji, bet ir jos sūnus bei kaimynai, todėl neginčijamai teigti, kad būtent ji skambino nukentėjusiajai ir prisistatė „(duomenys neskelbtini)“ atstove, nėra įrodyta. Jokie kiti byloje surinkti duomenys kaltinamosios kaltės, padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką, nepatvirtina. Neįrodžius, kad kaltinamoji dalyvavo darant nusikalstamą veiką, nukentėjusiosios Irenos O. P. civilinis ieškinys atmestas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė D. K. prašo 2023 m. balandžio 7 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį - pripažinti R. J. kalta, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir skirti jai 1 metų laisvės apribojimo bausmę, paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, t. y. būti savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 22 val. iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu. Nukentėjusiosios Irenos O. P. civilinį ieškinį tenkinti pilnai. Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vokus su galimai biologiniais pėdsakais, rastais ir paimtais įvykio vietos apžiūros metu, 3 vnt., priduotus saugoti į Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugyklą, palikti saugoti iki kaltų asmenų dėl vagystės nustatymo; piniginę, maisto produktus - 1 vnt. 400 g plastikiniame maišelyje „Trijų grūdų dribsniai“, gamintojas „Fasma“, 1 vnt. 800 g plastikiniame maišelyje „Perlinės kruopos“, gamintojas „Fasma“, 1 vnt. 800 g plastikiniame maišelyje „Žirniai“, gamintojas „Fasma“, lvnt. 800 g plastikiniame maišelyje „Kvietinės kruopos“, gamintojas „Fasma“, lvnt. 1 kg plastikiniame maišelyje „Cukrus“, 2 vnt. po 61 g plastikiniame maišelyje „Rollton“, greito paruošimo sriuba, plastikiniame maišelyje supakuoti 6 vnt. obuolių, 1 vnt. 114 g popierinėje dėžutėje, supakuoti saldainiai „Pergalė“, 1 vnt. 800 g popieriniame maišelyje „Ekstra“ miltai, gamintojas „Kauno grūdai“, pakvitavimu perduotus I. O. P., palikti jos nuosavybėje; kompaktinį diską su išklotinėmis, palikti saugoti byloje; telefoną „Samsung Galaxy S9+“, pakvitavimu perduotą S. B., palikti S. B. nuosavybėje; telefoną „Samsung“, pakvitavimu perduotą P. S., palikti P. S. nuosavybėje.
3.1. Skunde nurodo, kad pirmos instancijos teismas, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, nevertino jų visumos, tarpusavio sąsajos ir tik vienam įrodymų šaltiniui, t. y. suinteresuotos bylos baigtimi kaltinamosios R. J. parodymams, teikė išskirtinės prioritetinės reikšmės, todėl padarė klaidingas išvadas dėl kaltinamosios R. J. nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje padarymo. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas pagal įrodymų vertinimo taisykles, turėjo vertinti ne tik kaltinamosios R. J. parodymus dėl kaltės nepripažinimo ir atskirų bylos įrodymų įrodomąją reikšmę, bet visus byloje surinktus įrodymus susieti į vientisą loginę įrodinėjimo grandinę ir pateikti motyvuotas ir tikslias išvadas dėl kaltinamajai pareikšto kaltinimo pagrįstumo, tačiau teismas to nepadarė, nes ne visi bylos įrodymai yra įvertinti kaip visuma ir sugretinti tarpusavyje.
3.2. Pabrėžė, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Tiesioginiai įrodymai patys, be tarpinių grandžių, yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą ir įrodinėtinas aplinkybes. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė nustatoma tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius.
3.3. Mano, kad priimdamas išteisinamąjį nuosprendį pirmos instancijos teismas neteisingai įvertino nukentėjusiosios I. O. P. parodymus, kurie dėl esminių bylos aplinkybių viso proceso metu buvo nuoseklūs ir neprieštaringi, sutapo tarpusavyje, atitiko nustatytus objektyvius duomenis. Vertindamas liudytojos E. E. P. parodymus, visiškai neatsižvelgė, jog nuo įvykio dienos ir liudytojos apklausos teisme praėjo beveik dveji metai, kaltinamoji galėjo ir pasikeisti, be to neatsižvelgė į garbų liudytojos amžių. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. E. P. parodė, kad tikslaus laiko neprisimena, su ja susisiekė moteris, prisistatė „(duomenys neskelbtini)” darbuotoja, tarėsi dėl susitikimo, po kelių dienų moterys atvyko dviese, E. E. P. vienai moterų buvo nuėmusi kaukę. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, jog E. E. P. iš jai pateiktų nuotraukų atpažino J. J., kaip moterį, kuri įvykio dieną buvo atvykusi į jos namus. Šias aplinkybes patvirtino ir teisme apklausta liudytoja A. Š., kuri parodė, jog gavusi pavedimą iš aukštesniojo pareigūno, nuvyko pas liudytoją E. E. P., pateikė pastarajai nuotraukas, liudytoja iš karto, peržiūrėjusi 6 fotonuotraukas, pirštu dūrė į nuotrauką, pasakiusi, jog tai ta pati moteris, kuri buvo jos namuose. Liudytoja pažymėjo, kad labai gražių veido bruožų buvo ta moteris, sakė, kad viena moteris buvo su veido kauke, o kitai moteriai ji nuėmė kaukę, be to ji parodė, jog liudytoja atpažinimo metu buvo sąmoninga, mintis dėstė rišliai, tačiau teismas šios liudytojos parodymų taip pat nevertino.
3.4. Atkreipė dėmesį, jog teismas nevertino ir liudytojos D. N. teisme duotų parodymų, kurie patvirtina, jog kaltinamoji R. J. naudojosi telefono abonentu, kurio numeris (duomenys neskelbtini). Liudytoja parodė, jog 2021 m. gruodžio 30 d. susipažinusi su nukentėjusiosios telefono numerio išklotinėmis bei nustačiusi, jog 2021 m. sausio 22 d. nukentėjusiajai į fiksuoto ryšio telefono numerį, skambino telefono abonentas, kurio numeris (duomenys neskelbtini), surinko šį numerį, atsiliepė moteris, prisistatė R. J., nurodė savo gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbtini), po pusvalandžio nuvykus J. J. nurodytu gyvenamosios vietos adresu, telefono abonentas, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), jau buvo išjungtas, policijos pareigūnai buvo įleisti į gyvenamąsias patalpas, juos pasitikusi moteris prisistatė J. J., paprašius šios pateikti telefoną, į kurį buvo skambinta prieš pusvalandį, moteris nurodė kad telefoną paliko parduotuvėje, pastaroji šypsojosi, lyg kažką slėptų, taip pat moteris teigė, jog telefono abonentu, kurio numeris (duomenys neskelbtini), naudojosi beveik mėnesį, šie pastarosios nurodyti duomenys, taip pat užfiksuoti 2021 m. gruodžio 31 d. tarnybiniame pranešime. Teismas nevertino ir liudytojos S. B. duotų parodymų, patvirtinančių, jog kaltinamoji R. J. naudojosi telefono abonentu, kurio numeris (duomenys neskelbtini). Liudytoja parodė, jog R. J. naudojosi keliais telefonų abonentų numeriais tarp jų ir numeriu Nr. (duomenys neskelbtini).
3.5. Skunde pažymėjo, jog teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, nesivadovavo 2022 m. sausio 3 d., 2022 m. vasario 2 d., tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota informacija, jog SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įdėta į telefono aparatą, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini). 2021 m. gruodžio 23 d. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi mobiliuoju internetu, jungėsi prie celės Nr. (duomenys neskelbtini). Analizuojant abonentinio telefono numerio (duomenys neskelbtini) išklotines laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., telefono abonento numeris su telefono numeriu (duomenys neskelbtini) (priklausančio O. P.) bendravo 2021 m. gruodžio 22 d. 11.38 val., tuomet jungėsi prie celes bokšto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., bokšto veikimas apima didžiąją dalį (duomenys neskelbtini) g. 2021 m. gruodžio 23 d. nuo 11.00 iki 13.00 laikotarpiu telefono numeris (duomenys neskelbtini), 11:49 val., jungėsi prie celes bokšto Nr. (duomenys neskelbtini). 12:39 val. jungėsi prie celes bokšto Nr. (duomenys neskelbtini), bokšto veikimas apima visą (duomenys neskelbtini) g., kurioje gyvena nukentėjusioji. Šie duomenys patvirtina, jog telefono abonentu, kurio numeris (duomenys neskelbtini) įvykio dieną buvo skambinta nukentėjusiajai, bei telefono aparatas jungėsi prie celių, kurios išsidėstę kaltinamosios ir nukentėjusiosios gyvenamųjų vietų teritorijoje.
3.6. Teismas visiškai nevertino bylos nagrinėjimo metu teismui pateiktuose 2021 m. gruodžio 21 d. ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-39190-21 atliktos kratos protokole, 2021 m. gruodžio 22 d. prašyme, 2021 m. gruodžio 29 d. nutarime grąžinti daiktus, 2022 m. kovo 30 d. tarnybiniame pranešime bei 2022 m. balandžio 6 d. daiktų apžiūros protokole bei išklotinės išraše užfiksuotų duomenų, jog 2021 m. gruodžio 21 d. R. J. namuose atliktos kratos pas A. B. metu paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy A51", kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini). 2021 m. gruodžio 22 d. gautas advokato prašymas grąžinti R. J. priklausantį 2021 m. gruodžio 21 d. kratos metu paimtą mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy A51". 2021 m. gruodžio 23 d. IT pareigūnės nutarimu prašomas telefonas 2021 m. gruodžio 29 d. grąžinamas R. J.. 2021 m. gruodžio 31 d. minėtame telefone, kuris turi lustus, dviem SIM kortelėm, ir du IMEI (duomenys neskelbtini) ir IMEI (duomenys neskelbtini), 11.15 val., veikė R. J. asmeninis telefonas Nr. (duomenys neskelbtini), ir 11.16 min., į tą patį telefono aparatą buvo įdėta antroji SIM kortelė, kurios Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat iš 2022 m. kovo 30 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad telefono abonento numeris 864754413 buvo dėtas į telefoną, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), o iš 2022 m. balandžio 6 d. telefono apžiūros protokolo matyti, kad telefonas „Samsung Galaxy A51" turi 2 IMEI: (duomenys neskelbtini), o išklotinės išraše užfiksuota, kad nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2022 m. kovo 30 d. į R. J. asmeninį telefoną buvo dėtos SIM kortelės, kurių tel. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Jų laikai susikerta. Šie duomenys patvirtina, jog R. J. telefono aparate „Samsung Galaxy A51", kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2022 m. kovo 30 d. naudojo telefono abonentą, kurio Nr. 864754413.
3.7. Prokurorė skunde prašo išteisintosios R. J. duotus parodymus apie įvykio aplinkybes vertintini kritiškai kaip asmens, kuris yra suinteresuotas bylos baigtimi. Pastaroji parodė, jog įvykio dieną buvo namuose, tai matė jos kaimynai, telefoną, kuriuo atsiliepė pareigūnams, naudojo apie mėnesį laiko, SIM kortelę į jos telefoną įsidėdavo kaimynai o ji juo atsiliepdavo, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nagrinėjant bylą teisme negauta. Dėl to, mano, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, teismo išvados neatitinka nuosprendyje išdėstytų faktinių bylos aplinkybių bei nepagrįstai R. J. išteisino, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, todėl skundžiamą nuosprendį prašo naikinti dėl nuosprendyje išdėstytų faktinių bylos aplinkybių ir netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir nepagrįsto R. J. išteisinimo.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintosios gynėjas su apeliacinio skundo argumentais nesutiko, prašė skundą atmesti.
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Daivos Kavaliauskienės apeliacinis skundas atmetamas
5. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos reglamentuotos BPK 320 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Ši baudžiamojo proceso nuostata ne tik apibrėžia bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas, bet ir įtvirtina apeliacinės instancijos teismo pareigą patikrinti bylą tokia apimtimi, kokie yra suformuluoti reikalavimai apeliaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-697/2021). Taigi apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina atsižvelgdamas į nuosprendžio apskundimo pagrindus ir motyvus, apelianto reiškiamų prašymų apimtį, pobūdį, konkretumą, tikslumą, kartu patikrindamas ir tai, ar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai.
6. Nagrinėjamoje byloje prokurorė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, mano, kad R. J. išteisinta nepagrįstai, todėl prašo panaikinti skundžiamą nuosprendį ir R. J. pripažinti kalta padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Savo nesutikimą motyvuoja tuo, kad teismas neteisingai vertino nukentėjusiosios I. O. P., liudytojų E. E. P., D. N., S. B. parodymus be pagrindo ignoravo ir nepakankamai išsamiai išnagrinėjo tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotą informaciją dėl išteisintajai ir nukentėjusiajai priklausančių telefono abonentų jungimosi prie celių įvykio dieną, kurios išsidėstę jų gyvenamojoje teritorijoje. Apeliaciniame skunde iš esmės keliamas įrodymų vertinimo klausimas ir tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, nevertino jų visumos, tarpusavio sąsajos, išteisinamąjį nuosprendį išimtinai grindė išteisintosios parodymais.
7. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal jas teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-303/2023). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ištirtus įrodymus, padarė išvadą, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių daryti pagrįstą ir neabejotiną išvadą, kad R. J. pagrobė svetimą nukentėjusiajai I. O. P. priklausantį turtą – 2000 Eur. Teisėjų kolegija, pakartotinai įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, išklausiusi proceso dalyvių pozicijas, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jame padarytos išvados remiasi bylos duomenų visuma, yra neprieštaringos, tinkamai argumentuotos, dėl ko skundžiamo nuosprendžio keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
8. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad išteisintoji R. J. viso proceso metu neigė padariusi nusikaltimą tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, kad dėl jos akivaizdžių nėštumo požymių nagrinėjamo įvykio metu neturi kilti klausimų, jog ji yra nekalta. 2021 m. gruodžio 22 d. nukentėjusiosios namuose nebuvo, nieko bendro su ta nusikalstama veika neturi. Vėliau pareigūnai atėjo pas jos kaimynę J. M., po to pas ją. Jie ieškojo juodos striukės ir telefono. Tokios striukės ji neturėjo. Įvykio dieną ji buvo namuose. Tuo metu vyras A. B. buvo sulaikytas, o ji su vaikais sėdėjo namuose. Vyras buvo sulaikytas nuo 2021 m. gruodžio 21 d. iki 2022 m. vasario 22 d. Kai buvo namuose, pas ją ateidavo J. M., kaimynai. Jie matė, kad ji buvo namuose. Telefonas, kurio numeris (duomenys neskelbtini), ne jos. 2021 m. gruodžio 30 d. atsiliepė šiuo telefono numeriu, nes ši kortelė buvo įdėta į jos telefoną. Viename kieme ji turi du namus. Namo nuomininkai taip pat buvo romai, nuomojosi nuo rugsėjo mėnesio. Prašydavo jie jos telefonų, kad įdėti kortelę, nes jų telefonas buvo be kamerų. Kaimynai įdėdavo tą kortelę į telefoną, ji pakeldavo ragelį, nežino, kiek laiko tas telefonas buvo. Vyras, kai buvo sulaikytas, skambino ir sakė, kad atvyks pareigūnai ir ji jiems turi paduoti mašinos pirkimo-pardavimo sutartį. Pareigūnė sakė, kad ji, kaltinamoji, nenustebusi atidarė duris, bet ji dėl vyro skambučio laukė pareigūnų. Kai atvyko pareigūnai pradėjo ieškoti striukės, tačiau nerado tos striukės, kokios ieškojo. Nufotografavo ir ją. Klausė, kur telefonas, jeigu juo su pareigūnais kalbėjo. Ji SIM kortelę buvo įsidėjusi į mėlynos spalvos „Samsung“ telefoną (2 t., b. l. 5,9, 160-161). Tuo tarpu nukentėjusioji I. O. P. viso proceso metu nuosekliai teigė, jog pas ją 2021 m. gruodžio 23 d. atėjo viena moteris, ji buvo su kapišonu ir kauke, pasakė, jog yra iš (duomenys neskelbtini), ruošia dovanėles vienišiems žmonėms, užėjusi į virtuvę, padėjo lauknešėlį ant kėdės ir padavė rašiklį, liepė surašyti kokie produktai yra gaunami ir pasakė, kad priklauso 20 Eur, tačiau reikės grąžos, tuomet ji ėjo į kitą kambarį, paimti iš spintos piniginę. Ta moteris ėjo paskui ją. Paruošė jai grąžą iš 100 Eur. Kupiūros moteris nerodė. Ji piniginę numetė miegamajame ant lovos. Tada moteris paprašė leisti pasinaudoti tualetu. Girdėjo, kad atsidarė tualeto durys. Ji tuo metu surašinėjo produktus. Ilgai tos moters nebuvo, vėliau pasigedo pinigų. Pagal nuotraukas neatpažino, kadangi ji buvo su kapišonu ir kauke, balso taip pat neatpažino, kurį davė paklausyti, nelabai atpažįsta balsą ir dabar, plaukų spalvos nematė, jokių papuošalų nematė, moteris buvo su kailiniais, normalaus kūno sudėjimo, storai apsirengusi (1 t., b. l. 4-10, 2 t., b. l. 90-91). Nors kaip teigiama prokurorės skunde nukentėjusiosios parodymai dėstomi pakankamai nuosekliai, tuo neabejoja ir aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija, visgi iš jų turinio nėra galimybės daryti neabejotinos išvados, kad būtent išteisintoji R. J. yra nekvestionuotinai susijusi su nukentėjusiosios atžvilgiu įvykdyta vagyste. Priešingai, I. O. P. moters, kuri lankėsi jos namuose vizualių požymių teigė neįsidėmėjusi, kadangi ji buvo su kauke, dėl balso taip pat abejojanti. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusios parodymais grįsti R. J. kaltę, kaip to norėtų prokurorė, nėra pagrindo.
9. Prokurorė skunde taip pat apeliuoja į tai, kad nuosprendyje neteisingai vertinti liudytojos E. E. P. parodymai. Apygardos teismo teisėjų kolegija su tokiu skundo argumentu neturi pagrindo sutikti. Visų pirma pažymėtina, kad liudytojos E. E. P. nurodytas atvejis negali būti besąlygiškai tapatinamas su I. O. P. atžvilgiu įvykdyta nusikalstama veika, kadangi tai du skirtingi atvejai. Nors 2022 m. vasario 9 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad liudytoja E. E. P. iš jai pateiktų 6 nuotraukų, atpažino moterį nuotraukoje Nr. 4 (R. J.), kuri pas ją buvo atėjusi į namus bei pristatė esanti iš „(duomenys neskelbtini)“, ją atpažįsta iš labai gražių veido bruožų, palaidų plaukų, gražios nosies formos (1 t., b. l. 132–140), tačiau teikdama paaiškinimus teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu liudytoja jau nebuvo tikra dėl savo pasirinkimo. Dar labiau, nurodė, kad pas ją atėjo dvi moterys. Viena - nedidelė, gana graži, kita - stambesnė, su kelnėm. Moterys tamsaus gymio, gražiai lietuviškai kalbėjo. Abi buvo su kaukėm. Vienai moteriai ji nutraukė veido kaukę. Ta moteris nebuvo panaši į kaltinamąją. Mano, kad kaltinamoji galėjo būti ta kita moteris su kauke. Kaltinamoji į moterį su kauke panaši iš akių, bet ta moteris buvo smulkesnė. Tačiau ji šimtu procentu negali pasakyti, kad kaltinamoji yra viena iš tų moterų. <...>. Patvirtino, kad nei viena atėjusi moteris tikrai nebuvo nėščia, kadangi 6 mėnesių nėštumas tikrai matomas (2 t., b. l. 110-111). Taigi teisiamojo posėdžio metu liudytoja kelis kartus patvirtino, kad pas ją atėjusi moteris tikrai ne R. J.. Svarbu pažymėti dar ir tai, kad po liudytojos S. B. apklausos E. E. P. parodė, kad S. B. labiau panaši į pas ją į namus atėjusią moterį, nei kad kaltinamoji (R. J.). Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai prokurorės skundo argumentams, tokių liudytojos E. E. P. parodymų negalima vertinti kaip nuoseklių, betarpiškai patvirtinančių pas ją atvykusių asmenų tapatybę. Aplinkybės dėl liudytojos garbaus amžiaus, praėjusio laiko tarpo nuo įvykių, galimai pasikeitusios kaltinamosios išvaizdos, šiuo atveju neturi esminės reikšmės. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju net ir nustačius, jog pas E. E. P., jos nurodytomis aplinkybėmis buvo atėjusi R. J., savaime neleistų tvirtinti, jog tas pats asmuo (R. J.) taip pat buvo atvykusi ir pas I. O. P. jos nurodomo įvykio metu.
10. Tai, kad R. J. nebuvo nusikaltimo vietoje sustiprina tiek nukentėjusiosios I. O. P., tiek liudytojos E. E. P. dėstomos aplinkybės, kurios nurodė, jog nei viena pas jas atėjusių moterų neatrodė besilaukianti, kai tuo tarpu bylos duomenys ir liudytojos D. N. parodymai patvirtina, kad R. J. veikos padarymo metu buvo jau šeštą mėnesį besilaukianti vaikelio, tai yra su akivaizdžiais nėštumo požymiais.
11. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, buvo atsižvelgta ir į tai, jog telefono numerio (duomenys neskelbtini) įeinančių ir išeinančių skambučių ir trumpųjų tekstinių pranešimų išklotinė patvirtina, kad nukentėjusiajai I. O. P. į jos namų telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) buvo skambinta iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau kaip teisingai konstatuota skundžiamame nuosprendyje šiuo numeriu, bylos duomenimis, naudojosi ne tik R. J., bet ir jos sūnus bei kaimynai, todėl neginčijamai teigti, kad būtent ji skambino nukentėjusiajai ir prisistatė „(duomenys neskelbtini)“ atstove, nėra pagrindo, juolab, kad nei nukentėjusioji, nei liudytoja E. E. P. iš balso neatpažino, jog pokalbis vyko būtent su R. J.. Tokiu būdu apeliaciniame skunde dėstomos aplinkybės dėl minėto telefono Nr. (duomenys neskelbtini) priklausomumo išimtinai R. J., nesant jokių kitų objektyvių duomenų neginčijamai įrodančių jos kaltę, nėra pakankami daryti išvadą, kad byloje nagrinėjamu metu išteisintoji buvo nurodomoje vietoje ir atliko jai inkriminuotus veiksmus.
12. Atsakant į apeliacinio skundo argumentus dėl telefono aparato jungimosi prie celių, kurios išsidėstę R. J. ir nukentėjusiosios gyvenamųjų vietų teritorijoje pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad R. J. tuo metu buvo įvykio vietoje ar yra su aptariamu įvykiu kaip nors kitaip susijusi. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien aplinkybė, kad įvykio dieną išteisintosios telefono numeris veikė mobiliojo ryšio bokštų, apimančių įvykio vietos adresą, veikimo lauke, nėra pakankama siekiant nekvestionuotinai konstatuoti, kad išteisintoji buvo konkrečioje vietoje. Apkaltinamasis nuosprendis privalo būti grindžiamas ne prielaidomis, o patikimais ir abejonių nekeliančiais įrodymais. Todėl nėra pagrindo sutikti su prokurorės skundo motyvais, jog byloje pateiktos mobiliųjų telefonų išklotinės patvirtina faktą, kad išteisintoji buvo 2021 m. gruodžio 23 d. apie 12.00 val. įvykio vietoje ir, kad būtent ji pavogė iš nukentėjusiosios pinigus. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytos veikos padarymą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai visus neaiškumus ir netikslumus aiškino kaltininkės naudai (in dubio pro reo).
Motyvuojamoji dalis
13. Teisėjų kolegija sprendžia, kad netiesioginiai įrodymai, kuriuos prokurorė mini apeliaciniame skunde ir kuriais bando grįsti išteisintosios kaltę, nei savo forma, nei turiniu šiuo atveju nėra pakankami, konstatuoti R. J. kaltę įvykdžius jai inkriminuotą nusikaltimą.
14. Atsižvelgus į tai, kad išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje turi būti įrodytos kaltinime nurodytos aplinkybės, o ne vien sukeltos abejonės dėl nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens ar liudytojų nurodomų aplinkybių. Asmuo gali būti pripažintas kaltu dėl nusikaltimo padarymo tik esant pagrįstiems, teisėtiems įrodymams, jo kaltumas negali būti grindžiamas prielaidomis. Esant anksčiau aptartų aplinkybių visumai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šioje byloje nebuvo surinkta pakankamai patikimų įrodymų, kurie be jokių pagrįstų abejonių leistų padaryti išvadą, jog R. J. pagrobė I. O. P. priklausantį turtą, visos galimybės išsiaiškinti objektyvią tiesą šio proceso metu buvo išnaudotos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį, kuriame konstatavo, kad byloje neįrodyta, jog R. J. dalyvavo padarant jai inkriminuojamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Esant šioms aplinkybėms, keisti ar naikinti skundžiamą nuosprendį nėra pagrindo, todėl prokurorės apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Daivos Kavaliauskienės apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.