Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Gintautas Kaulakis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas, valstybės įmonė Registrų centras, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija, J. N., dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodyta, visas nurodytas nekilnojamasis turtas buvo pareiškėjos šeimos nuosavybė nuo jų pastatymo momento, o mirus statytojai, pareiškėjos močiutei O. N., 2024 m. birželio 3 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties pagrindu turtą perėmė pareiškėja S. A.. Registro tvarkytojas atsisakė įregistruoti nuosavybės teises į gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvartą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvartą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini). Pasatus esančius adresu (duomenys neskelbtini), pareiškėjos močiutė valdė nuo 1979 m., nuo tada kai juos pastatė, pareiškėja ten deklaravo savo gyvenamąją vietą 2004 m., t. y. daugiau kaip prieš 20 metų. Pareiškime nurodytos aplinkybės atitinka įgyjamosios senaties sąlygas, pareiškėja turtą valdo sąžiningai, nepertraukiamai, teisėtai ir atvirai.

Pareiškimas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, nes iki teismo posėdžio dienos nebuvo ginčijamas statinio valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 533 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Nustatyta, kad Kaišiadorių rajono Žaslių apylinkės LDT vykdomojo komiteto dokumentų fonde, 1980-1982 ir 1983-1985 metų (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinėse knygose, įrašytas O. N., V., gimusios (duomenys neskelbtini), ūkis. Knygų skiltyse „Ūkiui priklausantieji pastatai“ įrašyta: gyvenamasis namas (1976 m.), tvartas (1976 m.).

2024 m. liepos 3 d. Valstybės įmonė Registrų centras atmetė pareiškėjos prašymą įregistruoti daiktines teises į gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvartą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvartą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini) ir įregistruoti juos nekilnojamojo turto registre.

2024 m. vasario 6 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Žaslių seniūnijos pažymoje apie įrašą ūkinėje knygoje, nurodyta, kad Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Žaslių seniūnijos 1991-1995 m. ūkinėje knygoje Nr. (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodyti tokie namų ūkio duomenys: šeimos narys įrašytas pirmuoju Nr. pil. O. N., ūkiui priklausantys gyvenamieji namai: gyvenamasis namas (bendras plotas (duomenys neskelbtini) kv. m.) adresas (duomenys neskelbtini).

Pateikta Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, kurioje nustatyti nekilnojamojo turto kadastro duomenys, statiniams suteikti unikalūs numeriai.

Iš byloje pateikto 2024 m. birželio 3 d. notaro Gintauto Butkaus liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad O. N. palikimą priėmė jos vaikai B. N., J. N., A. J., K. N., V. N.. B. N., V. N., K. N. ir A. J. savo paveldėjimo teises perleido palikėjos vaikaitei S. A.

Įgyjamoji senatis yra vienas iš privačios nuosavybės teisės įgijimo būdų (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Tam, kad būtų galima pripažinti, jog daiktas tapo privačia nuosavybe įgyjamosios senaties būdu, turi būti nustatyta CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytų sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas, 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis), 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis), 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas, 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas, 6) daiktas valdomas nepertraukiamai, 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas), 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-415/2016).

Bylos duomenų visuma suponuoja, jog egzistuoja įstatyme išvardintų sąlygų visuma.

O. N. nebuvo registruota kaip ginčo statinių savininkė. Kitų asmenų nuosavybės teisė į statinius neįregistruota. O. N. valdė statinius daugiau nei 40 metų iki pat savo mirties. Daikto valdymo teisė yra paveldima turtinė teisė. Šios taisyklės išimčių dėl daikto valdymo, kaip pagrindo įgyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį, teisės įstatymuose nenustatyta.

O. N. statinius įgijo teisėtai, sąžiningai, nepertraukiamai, atvirai ir teisėtai valdė juos visus šiuos metus. Visą valdymo laiką ji statinius valdė kaip savo, t. y. elgėsi kaip jų savininkė, naudojosi jais, esant įsitikinus, kad nėra asmenų, turinčių nuosavybės teisę į jį. Nėra pagrindo vertinti, kad statiniai buvo pastatyti pažeidžiant statybos teisės aktų reikalavimus. Per nustatytą terminą nepaaiškėjo esant suinteresuotų asmenų, reiškiančių pretenzijas į ginčo statinius ir kurių interesus pažeistų prašomo fakto nustatymas.

Atsižvelgiant į tai, jog 2024 m. birželio 3 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties pagrindu O. N. palikimo paveldėjimo teisės buvo perduotos S. A., kitas likęs paveldėtojas, suinteresuotas asmuo J. N., pareiškimui neprieštarauja, taip pat nustačius CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytų sąlygų visumos buvimą, pareiškėjos reikalavimas laikomas pagrįstu.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 7,93 Eur ir neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8,00 Eur), nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411, todėl ši suma valstybei nepriteistina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 533 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

tenkinti pareiškimą.

Nustatyti faktą, kad S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgijo pagal įgyjamąją senatį nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvartą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvartą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.