- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-02
- Bylos Nr.
- 2A-1934-773/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-21437-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Šimonis
- Suinteresuotas asmuo
- A. P., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Pareiškėjas
- J. L.
- Kategorijos
- 34.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Mindaugas Šimonis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. P., atstovaujamos advokato V. M., apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. L. pareiškimą, suinteresuotiems asmenims A. P., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas J. L. pareiškimu kreipėsi į Kauno apylinkės teismą ir prašė paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo mamos K. K. ((duomenys neskelbtini)) mirties 1975 m. gruodžio 12 d. priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti. Pareiškėjas nurodė, kad po jo motinos K. K. ((duomenys neskelbtini)) mirties atsirado palikimas, kurį sudaro gyvenamasis namas, tvartas, malkinė, kluonas, kiemo statiniai - šulinys, namų apyvokos, ūkio daiktai, asmeninio naudojimo mamos daiktai. Palikimo priėmimo byla notarų biure užvesta nebuvo nei pagal jo, nei pagal jo sesers A. P. prašymą, testamentas surašytas nebuvo. Aplinkybę, kad pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti patvirtina faktai, jog pareiškėjas visą gyvenimą gyveno paveldėtame objekte, t. y. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Šiame name augo, sukūrė šeimą, augino savo vaikus ir gyvena iki šiol, šias aplinkybes patvirtina dokumentai iš ūkinių knygų. Pareiškėjas nurodė, kad po motinos mirties jis mokėjo visus mokesčius, susijusius su namų valda ir žeme, t. y. žemės mokesčius, pastatų draudimą, kitus mokesčius, be to, po motinos mirties prižiūrėjo ir dabar prižiūri ūkį kaip tikras savininkas – tvarkė ir prižiūrėjo aplinką, rūpinosi nekilnojamųjų daiktų būkle, juos remontavo, atlikinėjo statybos remonto darbus. Pareiškėjo teigimu, jis faktiškai pradėdamas valdyti turtą tapo tikru savininku ir visų namų apyvokos daiktų naudotoju (baldų, indų, patalynės, ūkio padargų, įvairių įrankių ir kt.), tuo tarpu suinteresuotas asmuo A. P. neišreiškė valios priimti atsiradusio palikimo ir praleido šio procesinio veiksmo atlikimo terminą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo A. P. su pareiškimu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad ji paveldint pagal įstatymą yra pirmos eilės įpėdinė - dukra, kuriai priklauso proporcingai lygi K. K. ((duomenys neskelbtini)) palikimo dalis kaip ir pareiškėjui J. L.. Suinteresuotas asmuo taip pat nesutiko, kad nustačius juridinį faktą visas K. K. ((duomenys neskelbtini)) turtas atitektų J. L.. Nurodė, kad kadangi nebuvo galima sutvarkyti nekilnojamojo turto dokumentų, ji nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau kaip numatyta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme kreipėsi į Kauno žemėtvarkos skyrių dėl nuosavybės teisių atkūrimo likusiam jos mamos turtui. Kauno rajono žemėtvarkos 2004 m. kovo 4 d. skyriaus sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) A. P. su bendrasavininku J. L. buvo atkurtos nuosavybės teisės į A. Š. nuosavybės teisėmis valdytą (duomenys neskelbtini) esantį nekilnojamąjį turtą - 1,96 ha žemės sklypą. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad ji aktyviais veiksmais išreiškė savo valią priimti mamos palikimą, nes kreipėsi į atitinkamas institucijas dėl nuosavybės teisių atkūrimo šiam turtui, taip pat daug laiko, pagal galimybes, praleisdavo tėviškėje, rūpinosi likusiais daiktais, namų aplinka, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) mano, kad visiems K. K. –(duomenys neskelbtini) pirmos eilės įpėdiniams – A. P. ir J. L., likęs nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas turėtų būti padalintas lygiomis dalimis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. gegužės 12 d. sprendimu pareiškimą patenkino ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. L. po motinos K. K. ((duomenys neskelbtini)) mirties 1975 m. gruodžio 12 d. priėmė palikimą faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą; juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu. Teismas nurodė, kad iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog dalis pastatų yra pastatyta jau po pareiškėjo motinos mirties, t. y. paties pareiškėjo, tuo tarpu jis pagal byloje pateiktas ūkines knygas yra įvardijamas kaip ūkio galva. Pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai apie mokėtus mokesčius, namo ir ūkinių pastatų draudimą, neginčijamai patvirtina, kad pareiškėjas kartu su šeima likęs gyventi motinos name po jos mirties, priėmė palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti. Teismas pažymėjo, kad nors suinteresuotas asmuo J. L. sesuo A. P. su šiuo faktu nesutiko, nurodydama, kad ir ji palikimą priėmė pradėdama turtą faktiškai valdyti, sutikti su šia pozicija teismas neturi pagrindo. Teismas pažymėjo, kad byloje esanti Kauno apskrities archyvo pažyma apie šeimos sudėtį patvirtina faktą, kad suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini)– P. A. 1967 m. sausio 3 d. išvyko gyventi pas vyrą į Garliavą, šią aplinkybę faktiškai ji patvirtino ir duodama paaiškinimus teisme. Be to, teismas nurodė, kad suinteresuotas asmuo A. P. teismui nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių jos nurodomas aplinkybes apie faktinį palikimo po motinos mirties priėmimą. Teismas pažymėjo, jog A. P. nurodyta aplinkybė, kad jai ir pareiškėjui buvo atstatyta nuosavybės teisė į motinos turėtą žemę yra klaidinga, nes iš byloje jos pačios pateikto Kauno apskrities sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad jai ir pareiškėjui atkurta nuosavybės teisė į A. Š. nuosavybės teisėmis valdytą žemę, o ne į jų motinos nuosavybės teise valdytą žemę. Teismas konstatavo, kad iš pareiškėjo pareiškime nurodytų aplinkybių bei paaiškinimų nustatyta, jog pareiškėjas priėmė mamos K. K. ((duomenys neskelbtini)) palikimą aktyviais veiksmais – gyvendamas jos name, šį būstą prižiūrėdamas, mokėdamas mokesčius, darydamas remontą ir pan., tokiu būdu išreikšdamas valią priimti mamos palikimą. Teismas pažymėjo, kad suinteresuotas asmuo A. P. šių aplinkybių leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė. Teismas nurodė, kad pareiškėjas J. L. turi teisę paveldėti mamos turtą pagal įstatymą kaip pirmos eilės įpėdinis (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tuo tarpu kita tvarka gauti šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų pareiškėjas neturi galimybių, kadangi per įstatymų nustatytą terminą pareiškėjas nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Teismas pažymėjo, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukurs teisines pasekmes pareiškėjui įgyjant teisę priimti palikimą po motinos mirties.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Suinteresuotas asmuo A. P., atstovaujama advokato V. M., apeliaciniame skunde (b. l. 97-102) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po K. K., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios - (duomenys neskelbtini), mirties, A. P. ir J. L. priėmė palikimą faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti. Apeliaciniame skunde iš esmės nurodyti šie argumentai:
1. Teismo sprendimas priimtas neatskleidus bylos esmės, netinkamai ir paviršutiniškai įvertinus suinteresuoto asmens A. P. paaiškinimus, pažeidus materialinės teisės normas. Tiek suinteresuotas asmuo A. P., tiek jos brolis J. L. yra įstatyminiai pirmos eilės įpėdiniai, jie po palikėjos mirties įstatymo nustatytu terminu į notaro biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau tiek brolis, tiek ji pati savo aktyviais veiksmais išreiškė valią palikimui priimti ir priėmė palikimą faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti, todėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu juridinę reikšmę turintis faktas dėl faktinio palikimo priėmimo turėjo būti nustatytas abiem įpėdiniams.
2. Teismas netinkamai taikė 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalies nuostatas dėl palikimo priėmimo, nevertino tikrųjų apeliantės ketinimų. Nors apeliantė nurodė, kad daug laiko praleisdavo tėviškėje, po mamos mirties rūpinosi likusiais mamos daiktais, namu, kuriame gyveno mama, aplinka šalia namo, žeme, teismas nepripažino šių veiksmų valios išreiškimu palikimui priimti, nevertino jų kaip rūpinimąsi, prižiūrėjimą, naudojimą paveldimo turto kaip savo, neatsižvelgdamas į teismų praktiką ir teisės normų aiškinimą.
3. Teismas neįvertino nurodytų faktinių aplinkybių dėl suinteresuoto asmens A. P. veiksmų priimant palikimą, pažeidė teisingumo ir sąžiningumo principus, o taip pat suinteresuoto asmens A. P. teises ir teisėtus interesus paveldėti. Teismas neatsižvelgė, kad po mamos K. K. mirties jos duktė A. P. ėmė rūpintis mamai priklausiusiu turtu kaip savu: perėmė saugoti, naudoti, valdyti po mamos mirties perimtus daiktus, t. y. patalynę, rankšluosčius, asmeninius daiktus, papuošalus, rankdarbius, knygas, nuotraukų albumus, dalį indų, stalo įrankius, laikrodį, kai kuriuos dokumentus, kitus smulkius buities daiktus.
4. Teismas, priimdamas sprendimą išimtinai vadovavosi aplinkybe, kad paveldimame name gyveno pareiškėjas, mokėjo mokesčius, tačiau neatsižvelgė į objektyvias aplinkybes, kad brolis liko gyventi mamos namuose, o sesuo dar iki mamos mirties išvyko gyventi kitur sukūrusi savo šeimą, bet tai nereiškia, kad ji neturi teisės į jai priklausančią palikimo dalį, kadangi rūpindamasi paliktu mamos turtu kaip savu, ji išreiškė valią priimti savo mamos K. K. palikimą. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad vadovaujantis teismų praktika, kiekvienas palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti atvejis yra individualus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2012).
5. Teismas suinteresuoto asmens A. P. pasakytus žodžius, kad ji pastatų neprižiūrėjo ir turtu nesirūpino, įvertino tiesiogiai, o ne visos bylos kontekste. Teismas neatsižvelgė, kad suinteresuotas asmuo yra senyvo amžiaus, ligota moteris, pirmą kartą dalyvaujanti teismo posėdyje nevisiškai tiksliai suprato teismo užduodamus klausimus, o teismas nebuvo tiek aktyvus, jog išsiaiškintų esmines bylos aplinkybes.
6. Suinteresuoto asmens A. P. aktyvūs veiksmai po mamos mirties siekiant atkurti nuosavybės teisę į jos mamos K. K. tėvo A. Š. nuosavybės teisėmis valdytą žemę parodo, jog apeliantei visuomet rūpėjo paveldimas turtas. Kasacinio teismo praktikoje faktiniu palikimo priėmimu pripažįstami įpėdinio atliekami veiksmai, nukreipti į palikėjui priklausančių teisių atkūrimą (Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1998-230/2014). Kauno apylinkės teismui buvo pateiktas tik Kauno apskrities sprendimo Nr. 52/17850 nuorašas, iš kurio matyti, kad apeliantei ir pareiškėjui atkurta nuosavybės teisė į jų senelio žemę, tačiau manant, jog šio dokumento tikrai pakaks, suinteresuotas asmuo A. P. nepateikė ankstesnių pažymų, patvirtinančių jos aktyvius veiksmus rūpinantis mamos tėvo turtu, todėl prašo juos prijungti prie bylos.
7. Teismas nepagrįstai atsisakė priimti naujus įrodymus, pažeidžiant suinteresuoto asmens teisę remtis liudytojų parodymais. Nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas įvyko ganėtinai senai, šis faktas nustatytinas iš esmės remiantis liudytojų parodymais, todėl net ir tuo atveju, jei suinteresuotas asmuo prašymą apklausti liudytojus pateikė ne pirminėje bylos nagrinėjimo stadijoje, teismas, siekdamas visapusiško ir išsamaus bylos išnagrinėjimo, apeliantės manymu, turėjo jai suteikti galimybę remtis liudytojų parodymais, juolab, kad jokie interesai nebūtų nukentėję dėl teismo sprendimo apklausti suinteresuoto asmens A. P. prašomus liudytojus.
Atsiliepimas
Pareiškėjas J. L., atstovaujamas advokatės K. Č., atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 114-117) prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pareiškėjas nurodo šiuos argumentus:
1. Teismo posėdžio protokolo garso įrašas paneigia apeliantės skundo argumentus, kad teismas paviršutiniškai išnagrinėjo bylos aplinkybes. Bylos nagrinėjimo eigoje dalyvavo tiek J. L., tiek A. P., kurie davė paaiškinimus ir atsikirtimus dėl pareiškimo. Nors ši byla nepriskiriama bylų kategorijai, kuriose teismas įpareigojamas būti aktyvus, tačiau teisėja pateikė daug klausimų dėl bylos esmės, tuo tarpu teismo sprendimo išvados pagrįstos ne tik oficialiais rašytiniais įrodymais, tačiau ir asmenų paaiškinimais.
2. Suinteresuotas asmuo A. P. neginčijo nei byloje J. L. pateiktų rašytinių įrodymų, nei jo nurodytų aplinkybių. Teismas iš jos paaiškinimų ir atsakymų į klausimus nustatė bylos aplinkybes, kad faktiškai iš karto po motinos mirties per 6 mėnesius palikimą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti tik J. L.. Pati A. P. pripažino aplinkybes, kad ji neinvestavo į turtą pinigų, neatliko remonto, nesinaudojo pastatais, nemokėjo mokesčių, draudimo ir pan.
3. Suinteresuotas asmuo A. P. nepateikė teismui nei savarankiško ieškinio, nei savarankiško reikalavimo šioje byloje, jog teismas nustatytų juridinį faktą, kad ji priėmė palikimą faktiškai pradėdama atsiradusį palikimą valdyti per šešis mėnesius po motinos mirties. Suinteresuotas asmuo neišreiškė valios priimti po motinos mirties atsiradusio palikimo ir praleido šio procesinio veiksmo atlikimo terminą. Be to, nors apeliacinį skundą draudžiama grįsti aplinkybėmis ir įrodymais, kurie nebuvo tirti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tačiau skunde nurodomos naujos aplinkybės apie papuošalus, aplinkos tvarkymą, kilnojamus mamos daiktus ir kt., kurių A. P. nei atsiliepime į pareiškimą, nei teisme bylos nagrinėjimo eigoje nenurodė.
4. Nepagrįstas skundo argumentas, kad teismo sprendimu paneigta A. P. paveldėjimo teisė, nes byloje nebuvo ginčijama apeliantės teisė paveldėti turtą po motinos mirties. Įpėdinio paveldėjimo teisė įstatyme apibrėžta tik kaip teisė, o ne pareiga. A. P. savo laisva valia, apsisprendimu nesikreipdama į notarą 1975 - 1976 m. pasirinko galimybę nepriimti po motinos mirties atsiradusio palikimo.
Šalies argumentai
5. Pareiškėjas prašo neprijungti prie bylos A. P. su apeliaciniu skundu pateiktų naujų rašytinių įrodymų, nes jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Be to, naujai pateikti įrodymai nepaneigia teismo nustatytų aplinkybių ir priimto teismo sprendimo teisėtumo, nes šalių motina mirė dar neprasidėjus nuosavybės teisių atkūrimo procesui, tuo tarpu tiek J. L., tiek A. P. pateikė prašymus atkurti nuosavybės teises kaip anūkai, kurie pretendavo į senelio, o ne į motinos turtą.
6. Suinteresuotas asmuo A. P. bylos nagrinėjimo metu buvo atstovaujama kvalifikuoto teisininko advokato, todėl jos argumentai, kad ji blogai suprato, ar paaiškino aplinkybes vertintini kaip nesąžiningi ir nepagrįsti. A. P. teismui nepateikė prašymo apklausti liudytojus nei raštu, nei žodžiu. Teismo posėdžio metu teismo salėje buvo jos anūkas, tačiau jo suinteresuotas asmuo taip pat neprašė apklausti liudytoju, todėl darytina išvada, kad nebuvo apribota suinteresuoto asmens teisė teikti įrodymus, apklausti liudytojus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
Apeliacinės instancijos teismas šioje civilinėje byloje tikrindamas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų buvimą, visų pirma tiria, ar pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą Kauno apylinkės teismas 2015 m. gegužės 12 d. sprendimą išsprendė visus pareikštus reikalavimus (CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ši civilinė byla yra iškelta pagal pareiškėjo J. L., atstovaujamo advokatės K. Č., 2014 m. lapkričio 11 d. pareiškimą, kuriuo buvo prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. L. priėmė palikimą, atsiradusį po motinos K. K. ((duomenys neskelbtini)) mirties 1975 m. gruodžio 12 d. faktiškai pradėdamas turtą valdyti (b. l. 5). Kauno apylinkės teismas 2015 m. gegužės 12 d. sprendimu pareiškimą patenkino visiškai, nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. L. po motinos K. K. ((duomenys neskelbtini)), gim. (duomenys neskelbtini)., mirties (duomenys neskelbtini)priėmė palikimą faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą, nurodant, kad juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu (b. l. 93).
Suinteresuotas asmuo A. P., atstovaujama advokato V. M., apeliaciniu skundu skundžia šį teismo sprendimą, prašydama panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po K. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini)mirties, A. P. ir J. L. priėmė palikimą faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo iš esmės neprieštarauja pirmosios instancijos teismo nustatytam juridinę reikšmę turinčiam faktui, kad J. L. po motinos K. K. ((duomenys neskelbtini)), gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą, tačiau su teismo sprendimu nesutinka, nes jame nėra nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad ir suinteresuotas asmuo A. P. po motinos K. K. ((duomenys neskelbtini)) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu abiem palikėjos K. K. ((duomenys neskelbtini)) pirmos eilės įpėdiniams: pareiškėjui J. L. ir suinteresuotam asmeniui A. P..
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylos nagrinėjimo ribas nustato šalių procesiniai dokumentai pateikti teismui įstatymų nustatyta tvarka. Pagal CPK 442 straipsnio 1 punktą bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo teismas nagrinėja ypatingosios teisenos tvarka. Ypatingąja teisena bylų nagrinėjimas pradedamas pareiškėjo pareiškimu ar prašymu (CPK 443 straipsnio 4 dalis). Teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo kai yra pateiktas pareiškimas atitinkantis CPK 447 straipsnyje numatytus reikalavimus (CPK 444 straipsnio 8 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad suinteresuotas asmuo A. P., atstovaujama advokato V. M., šioje civilinėje byloje pareiškimo dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo teismui iš vis nepateikė, todėl teismas neturėjo teisinio ir faktinio pagrindo nagrinėti tokio reikalavimo ir dėl jo pasisakyti (CPK 447 straipsnis). Teismas atkreipia dėmesį, kad nors pats suinteresuoto asmens A. P. atstovas advokatas V. M. pasirašė ir pateikė 2015 m. vasario 25 d. atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašė netenkinti J. L. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir prašė įforminti nuosavybės teisę A. P. ir J. L. į paveldėtą K. K. ((duomenys neskelbtini)) turtą proporcingai lygiomis dalimis su J. L. (b. l. 70), tačiau šis atsiliepimas negali būti laikomas pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pateiktu aukščiau nurodyta įstatymų nustatyta tvarka ir atitinkantis CPK 447 straipsnio reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad suinteresuotam asmeniui 2015 m. vasario 25 d. atsiliepimo į pareiškimą antru punktu prašant įforminti nuosavybės teises į paveldėtą turtą abiem velionio vaikams tiek lingvistine, tiek logine, tiek teisinės technikos prasme nėra prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, todėl teismas pagrįstai šio prašymo, kaip savarankiško reikalavimo, iš esmės nenagrinėjo ir dėl jo teismo sprendime nepasisakė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad suinteresuotą asmenį A. P. atstovavo advokatas V. M., kuris 2015 m. vasario 10 d prašymu teismo prašė atidėti bylos nagrinėjimą, nes reikia susipažinti su bylos medžiaga ir tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui (b. l. 62), teismas šį prašymą tenkino ir dėl to bylos nagrinėjimą atidėjo 2015 m. kovo 24 d. (b. l. 65), todėl, teismo įsitikinimu, advokatas, veikdamas atidžiai ir rūpestingai, turėjo pakankamai laiko teismui pateikti tinkamos formos ir turinio procesinius dokumentus, prašyti teismo palikimo priėmimo juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti ir atstovaujamosios A. P. atžvilgiu, tačiau to nepadarė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad suinteresuotas asmuo A. P., atstovaujama advokato V. M., tik apeliaciniame skunde išreiškė prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po K. K. ((duomenys neskelbtini)) mirties ir ji priėmė palikimą pradėdama faktiškai valdyti turtą. Teismas atkreipia dėmesį, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Įvertinęs nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo išeiti iš pareiškėjo J. L. pareiškimo ribų ir nustatyti, kad K. K. ((duomenys neskelbtini)) turtą galimai paveldėjo tiek pareiškėjas J. L., tiek suinteresuotas asmuo A. P., todėl pripažintina, kad Kauno apylinkės teismas 2015 m. gegužės 12 d. sprendimu išsprendė visus pareikštus reikalavimus, absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, kad jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, asmuo, grindžiantis savo reikalavimus dėl palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011). Tais atvejais, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2001 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2001).
Apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai ištyręs civilinėje byloje esančius įrodymus, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu jų vertinimu ir nustatytomis teisiškai reikšmingomis faktinėmis aplinkybėmis bei padaryta išvada, kad pareiškėjas J. L., kaip K. K. ((duomenys neskelbtini)) įpėdinis, po jos mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą aktyviais veiksmais – gyvendamas jos name, šį būstą prižiūrėdamas, mokėdamas mokesčius (draudimo įmokas (b. l. 24-31), žemės mokesčius (b. l. 22-23, 32-34), atlikdamas pastatų kadastrinius matavimus, darydamas namo remontą, t. y. su paveldėtu turtu elgdamasis kaip savininkas ir palikimą priimdamas faktiškai pradėdamas jį valdyti, tuo tarpu suinteresuotas asmuo A. P. šių faktinių aplinkybių nepaneigė (CPK 178 straipsnis). Dar daugiau, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad suinteresuotas asmuo A. P. nei atsiliepime į pareiškimą, nei civilinės bylos nagrinėjimo metu, nei apeliaciniame skunde neprieštaravo pareiškėjo nurodomoms aplinkybėms ir įrodymams, patvirtinantiems, kad pareiškėjas J. L. priėmė palikimą po motinos K. K. ((duomenys neskelbtini)) mirties (duomenys neskelbtini) apeliaciniame skunde prašydama priimti naują teismo sprendimą sutiko, kad toks palikimo priėmimo juridinę reikšmę turintis faktas būtų nustatytas (b. l. 102), todėl pripažintina, kad Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 12 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Apeliacinės instancijos teismas dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako, nes šioje civilinėje byloje jie nėra teisiškai reikšmingi, tačiau pažymi, kad palikus galioti skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 12 d. sprendimą, tai neatima iš suinteresuoto asmens A. P. teisės įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą su CPK 447 straipsnį atitinkančiu pareiškimu dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė apklausti liudytojus. Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su bylos medžiaga ir išklausęs 2015 m. vasario 10 d. ir 2015 m. balandžio 23 d. vykusių teismo posėdžių garso įrašus, daro išvadą, kad suinteresuotas asmuo A. P. ir jos atstovas advokatas V. M. prašymo apklausti liudytojus pirmosios instancijos teismui nepateikė. Apeliaciniame skunde suinteresuoto asmens A. P. atstovas advokatas V. M. prašo apklausti byloje tris liudytojus, tačiau nenurodo, kokie tai liudytojai ir kokias bylai reikšmingas aplinkybes galėtų patvirtinti. Suinteresuotam asmeniui A. P. nereiškus prašymo apklausti liudytojus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir nenurodžius, dėl kokių priežasčių liudytojai negalėjo būti apklausti, toks prašymas negali būti reiškiamas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Kartu su apeliaciniu skundu yra pateikiami nauji suinteresuoto asmens A. P. parodymai duoti notaro akivaizdoje (b. l. 107-109), kuriuose ji nurodo, kad prižiūrėjo savo motinos turtą, rūpinosi gyvenamuoju namu, jo aplinka. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad suinteresuotas asmuo A. P. 2015 m. balandžio 23 d. vykusio teismo posėdžio metu prieš duodama parodymus teisme prisiekė (b. l. 85) ir tuomet nenurodė aplinkybių, kurias išsakė notaro akivaizdoje, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra teisinio pagrindo šiuos įrodymus priimti ir apeliacinės instancijos teisme iš naujo remtis naujais suinteresuoto asmens parodymais (CPK 314 straipsnis).
Suinteresuotas asmuo A. P., atstovaujama advokato V. M., apeliaciniame skunde pareiškė prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka (b. l. 102). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas būtinas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje civilinėje byloje, nagrinėjamoje apeliacine tvarka, atsižvelgiant į pateikto apeliacinio skundo esmę ir byloje surinktus įrodymus, apeliacinis skundas nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka. Teismas sprendžia, kad pagal skundo nagrinėjimo ribas ir pateiktus įrodymus ši procesinė civilinės bylos nagrinėjimo forma yra tinkama teisingo apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimui, tuo tarpu žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes visas faktines aplinkybes ir juos patvirtinančius įrodymus suinteresuotas asmuo A. P., atstovaujama advokato V. M., turėjo galimybę pateikti pirmosios instancijos teisme.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, tinkamai taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą ir palikimo priėmimą, faktiškai pradėjus turtą valdyti, nenukrypo nuo jų aiškinimo ir taikymo praktikos, visapusiškai įvertino šiai bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsnio 6 dalimi, teismas
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.