Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-07-12 · Civilinė byla Nr. 2S-2196-431/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. 2YT-13395-1035/2018Nutartis · 2018-05-03Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2018-07-12Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-07-12
Bylos Nr.
2S-2196-431/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-07825-2018-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Gerasičkinienė
Pareiškėjas
P. L.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-2196-431/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07825-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.11; (S) 3.5.9; 3.5.21.1; 3.3.2.5
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo P. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo P. L. skundą dėl antstolio D. T. veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolis D. T.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas skundu dėl antstolio veiksmų prašė nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0241/18/00256 (toliau – ir Vykdomoji byla) ir panaikinti visas su ja susijusias vykdymo priemones, tarp jų 2018 m. vasario 5 d. patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S-18-241-1768, 2018 m. vasario 5 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-18-241-1769, 2018 m. vasario 5 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-18-241-1752, 2018 m. vasario 5 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-18-241-1772, taip pat 2018 m. vasario 6 d. iš pareiškėjo banko sąskaitos antstolio atliktą 105,18 Eur sumos nurašymą ir grąžinti pareiškėjui nurašytą 105,18 Eur sumą.Nurodė, jog apie Vykdomąją bylą ir ginčijamus antstolio atliktus veiksmus sužinojo tik 2018 m. vasario 7 d., el. paštu gavęs antstolio informaciją. Vykdomoji byla buvo pradėta pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2018 m. vasario 2 d. sprendimą išieškoti laiku nesumokėtas baudas už administracinius nusižengimus iš turto Nr. (23.31-08)483-14584 (toliau – ir Sprendimas). Antstolis iš pareiškėjo banko sąskaitos nurašė 105,18 Eur sumą, kurią sudaro 23 Eur bauda ir 82,18 Eur Sprendimo vykdymo išlaidos.Pareiškėjas prieš tai jokio antstolio pranešimo ir (ar) raginimo nebuvo gavęs ir apie Vykdomąją bylą nieko nežinojo. Pareiškėjas taip pat nebuvo informuotas apie Sprendimą ir jame nurodytą 2017 m. lapkričio 16 d. procesinį sprendimą, kuriuo jam buvo paskirta bauda už administracinį nusižengimą. Teismo sprendimai vykdomi po to, kai jie įsiteisėja, išskyrus atvejus, kai teismas nutaria juos vykdyti skubiai. Sprendime nėra nurodyta, kad jis turi būti vykdomas skubiai. Priešingai, Sprendime nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas ne vėliau kaip per 1 mėn. nuo jo gavimo dienos. Sprendime nurodyta, kad jis priimtas dėl baudos už administracinį nusižengimą pagal administracinį nutarimą, tačiau šis nutarimas pareiškėjui niekada nebuvo siųstas ir įteiktas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 675 straipsnio 2 dalį baudai sumokėti nustatytas 40 kalendorinių dienų terminas. Kadangi pareiškėjui nebuvo žinomas nutarimo turinys, baudos sumokėjimo terminas dar nėra suėjęs ir jos negalima išieškoti. Antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, turi patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Šiuo atveju buvo akivaizdžios kliūtys Sprendimo priėmimui ir vykdymui, nes tiek apie Sprendimą, tiek apie nutarimą pareiškėjui nieko nebuvo žinoma, todėl nebuvo patikrinta, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka. Todėl Vykdomoji byla buvo užvesta ir lėšų nurašymas buvo atliktas neteisėtai. Antstolis nesilaikė CPK 654 straipsnio, 634 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Sprendime nėra nurodytas jo įvykdymo terminas, todėl antstolis pagal CPK 659 straipsnio 1 dalį ir 624 straipsnio 1 dalį turėjo išsiųsti pareiškėjui raginimą įvykdyti sprendimą. CPK 661 straipsnio 1 dalis netaikytina, nes pareiškėjas nieko nežinojo apie Sprendimą ir nutarimą. Lėšų nurašymas atliktas neteisėtai, nes nesilaikyta CPK 668 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Išieškotojas nagrinėjamu atveju nėra apmokėjęs kokių nors vykdymo išlaidų, kaip numatyta CPK 610 straipsnio 1 dalyje. Antstolis taip pat neteisingai apskaičiavo vykdymo išlaidas. Antstolis nesutiko su skundu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog vykdomojoje byloje vykdomas nutarimas dėl administracinės baudos išieškojimo, kurioje raginimas nesiunčiamas ir antstolis, gavęs nutarimą, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus. Antstolio priimti procesiniai dokumentai buvo išsiųsti vykdomajame dokumente nurodytu adresu, tačiau grįžo neįteikti. Todėl 2018 m. vasario 7 d. procesiniai dokumentai ir vykdomasis dokumentas buvo išsiųsti skolininkui el. paštu. Antstolis neturi pareigos tikrinti vykdomųjų dokumentų priėmimo teisėtumo. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 50 punkte pateiktą lentelę išieškojimuose nuo 14,48 Eur iki 57,92 Eur būtinosios vykdymo išlaidos sudaro 20 Eur, antstolio atlyginimas sudaro 40 Eur, pašto (kurjerių) paslaugos sudaro 2,18 Eur. Atliekant procesinius veiksmus, susidarė 20,80 Eur dydžio papildomos vykdymo išlaidos, tačiau, vadovaujantis Instrukcijos 43.1 punkte nurodytu ribojimu, iš skolininko išieškota 20 Eur papildomų vykdymo išlaidų. VMI yra biudžetinė įstaiga ir ji yra atleista nuo būtinųjų vykdymo išlaidų apmokėjimo.Suinteresuotas asmuo VMI nesutiko su skundu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog pareiškėjas negalėjo nežinoti apie jo atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo bylą, kadangi jis buvo nubaustas už važiavimą troleibusu be bilieto. Pranešimai apie pareiškėjui paskirtą baudą www.vmi.lt skyrelyje „Mano VMI“ buvo paskelbti 2017 m. spalio 28 d., 2017 m. lapkričio 20 d., pranešimas apie nesumokėtus mokesčius paskelbtas 2018 m. sausio 11 d., VMI sprendimas paskelbtas 2018 m. vasario 2 d.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 3 d. nutartimi netenkino pareiškėjo P. L. skundo dėl antstolio D. T. veiksmų.Teismas pažymėjo, jog nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų, nevertina Sprendimo ir nutarimo teisėtumo, o į pareiškėjo nurodytas aplinkybes apie jo neinformavimą apie nutarimo ir Sprendimo priėmimą atsižvelgia tiek, kiek yra būtina, vertinant antstolio atliktus veiksmus, šiam pateikus Sprendimą, t. y. vykdomąjį dokumentą. CPK 588 straipsnyje kalbama apie teismo priimtų procesinių sprendimų vykdymą, t. y. šie vykdomi po to, kai įsiteisėja, nebent teismas nutaria juos vykdyti skubiai. Nagrinėjamu atveju Sprendimą priėmė ne teismas, o VMI, todėl pareiškėjo nurodytos įstatymo nuostatos šiuo atveju neaktualios. Pačiame Sprendime nurodyta, kad jo įsigaliojimo data – 2018 m. vasario 2 d.Sprendimu pareiškėjui nebuvo paskirta bauda už administracinio nusižengimo padarymą. Ši bauda buvo paskirta nutarimu ir, kaip nurodyta Sprendime, šios baudos mokėjimo terminas suėjo 2018 m. sausio 2 d. Aplinkybės dėl pareiškėjo (ne)žinojimo apie nutarimo priėmimą nagrinėjamu atveju, vertinant antstolio veiksmus, neturi reikšmės. Antstolis patvarkyme, kuriuo netenkino skundo, teisingai nurodė, kad į jo pareigas neįeina vykdomųjų dokumentų priėmimo teisėtumo tikrinimas. Teismo vertinimu, Sprendimo turinys ir jame nurodytos aplinkybės nesudarė pagrindo antstoliui konstatuoti, kad yra akivaizdžios kliūtys Sprendimui, kaip vykdomajam dokumentui, priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Sprendime nurodyta, kad baudos mokėjimo terminas suėjo 2018 m. sausio 2 d., todėl Sprendimo priėmimo faktas ir jo pateikimas antstoliui savaime patvirtina, kad jis nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka.Pagal CPK 661 straipsnį raginimas nesiunčiamas, jeigu vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai, taip pat bylose dėl mažesnių negu vienas šimtas eurų piniginių sumų išieškojimo. Tokiais atvejais antstolis iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus. Sprendime buvo nurodyta, jog paskirtos baudos, kurios dydis – 23 Eur, mokėjimo terminas suėjęs 2018 m. sausio 2 d., todėl antstolis neturėjo pareigos siųsti raginimą įvykdyti Sprendimą. Sprendimų vykdymo instrukcijos 34 punkte numatyta, kad, vykdydamas biudžetinių įstaigų pateiktus vykdyti vykdomuosius dokumentus dėl pinigų sumų išieškojimo, antstolis turi teisę atidėti visų vykdymo išlaidų apmokėjimą arba atleisti išieškotoją ar vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikusią biudžetinę įstaigą nuo šių išlaidų apmokėjimo. Sprendimų vykdymo instrukcijos 50 punkte pateikta lentelė, pagal kurią išieškojimuose nuo 14,48 Eur iki 57,92 Eur būtinos vykdymo išlaidos sudaro 20 Eur, antstolio atlyginimas – 40 Eur. Papildomos vykdymo išlaidos negali viršyti 20 Eur sumos (Sprendimų vykdymo instrukcijos 43.1 punktas). Šiuo atveju antstolis patyrė ir kitų išlaidų, mokamų tretiesiems asmenims, t. y. 2,18 Eur pašto išlaidų. Antstolis, tikrindamas pareiškėjo turtinę padėtį, antstolių informacinėje sistemoje pateikė 11 užklausų. Vienos užklausos kaina yra 1,20 Eur (Sprendimų vykdymo instrukcijos 60 punktas). Be to, antstolis 2018 m. vasario 5 d. priėmė 4 procesinius dokumentus, kurių vieno kaina – 20 Eur. Procesinių dokumentų kopija, siunčiama skolininkui, kainuoja 1,20 Eur. Akivaizdu, kad susidarė didesnės nei Sprendimų vykdymo instrukcijos 43.1 punkte numatytos maksimalios papildomos vykdymo išlaidos, todėl antstolis nurodė išieškoti iš pareiškėjo 20 Eur papildomų vykdymo išlaidų. Taigi nagrinėjamu atveju antstolis pagrįstai priskaičiavo pareiškėjui 82,18 Eur vykdymo išlaidų.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėjas P. L. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo skundą tenkinti ir nutraukti Vykdomąją bylą, panaikinti visas su ja susijusias vykdymo priemones, grąžinti pareiškėjui neteisėtai nurašytas lėšas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Pareiškėjas iki 2018 m. vasario 7 d. nebuvo informuotas nei apie Sprendimą, nei apie jo vykdymą, nei apie Sprendime nurodomą 2017 m. lapkričio 16 d. nutarimą. Nei vienas iš šių dokumentų pareiškėjui nebuvo įteiktas, nors tiek antstoliui, tiek VMI turėjo būti žinoma pareiškėjo darbovietė, mokymosi ištaiga ir kiti viešai prieinami pareiškėjo kontaktai. Šie duomenys turėjo būti žinomi ir SĮ „Susisiekimo paslaugos“, paskyrusiai pareiškėjui baudą, tačiau nesudariusiai jam jokių sąlygų ne tik apsiginti, bet ir apskritai būti išklausytam. Teismas nutartyje neįvertino šių aplinkybių. Pareiškėjas dėl Sprendimo yra pateikęs skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui (administracinės bylos Nr. I-2162-643/2018), todėl pareiškėjo skundo nagrinėjimas turėjo būti sustabdytas iki tol, kol bus priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas minėtoje administracinėje byloje, kurioje sprendžiamas Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Tačiau teismas į šią aplinkybę neatsižvelgė. Tinkamo procesinių dokumentų įteikimo sąvoka yra plačiai analizuota Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) praktikoje. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įtvirtina teisę į teismą. Tam, kad ši teisė būtų veiksminga, asmuo privalo turėti aiškią, praktinę galimybę ginčyti veiksmą, ribojantį jo teises. Taigi procesinių dokumentų įteikimas kitai bylos šaliai yra viena esminių teisės kreiptis į teismą bei iš jos išplaukiančių teisių, tokias kaip rungimąsi, lygiateisiškumo, teisminės gynybos, būti išklausytam, įgyvendinimo sąlygų. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju neturėtų būti vadovaujamasi CPK 588 straipsnio 1 ir 2 dalimis. Tačiau pagal CPK 3 straipsnio 7 dalį, jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo materialinį arba procesinį santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius (įstatymo analogija). Be to, toks skubus Sprendimo vykdymas šiuo atveju prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Teismas visiškai neįvertino ir to, kad nutarimas antstoliui net nubuvo pateiktas. Taip pat pareiškėjui nebuvo žinoma nei apie Sprendimą, nei apie nutarimą, kuriuo paskirta bauda. Jokių duomenų, kad pareiškėjui procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai pagal ANK 573 straipsnio 1 dalyje nustatytą tvarką Vykdomojoje byloje nėra. Pagal CPK 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fiziniu asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigą sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA). Pareiškėjo pajamos neviršija vienos MMA. Be to, pagal CPK 733 straipsnio 1 dalį išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų antstolis pradeda skolininko darbdaviui ar kitam lėšas išmokančiam asmeniui pateikdamas patvarkymą dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų. Tačiau ir tai šiuo atveju nebuvo padaryta. Teismas neįvertino šių aplinkybių.Antstolis D. T. atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais: Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui iš esmės nepateikia naujų argumentų ir kartoja skunde dėl antstolio veiksmų išdėstytus teiginius. Teisės aktuose nėra įtvirtinta antstolio pareiga atskirai informuoti skolininką, kad jo atžvilgiu yra užvesta vykdomoji byla. Visi antstolio vykdomojoje byloje priimti procesiniai dokumentai buvo išsiųsti registruota pašto siunta, vykdomajame dokumente nurodytu adresu. Pareiškėjas nėra deklaravęs gyvenamosios vietos adreso, o tai apsunkina visų valstybinių institucijų galimybę įteikti skolininkui procesinius dokumentus. Gavęs skolininko elektroninį laišką, antstolis nedelsdamas informavo pareiškėją apie vykdomąją bylą ir nusiuntė skenuotus procesinius dokumentus. VMI 2018 m. vasario 2 d. vykdomajame dokumente nurodyta, kad jis įsigaliojo 2018 m. vasario 2 d., todėl tai reiškia, kad jis yra vykdytinas. CPK 651 straipsnyje nustatyta tvarka patikrinęs, kad nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, antstolis užvedė vykdomąją bylą ir priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Įvykdytos 11 užklausų apie skolininką leido antstoliui įvertinti skolininko turtinę padėtį, jo mokumą ir galimybę išieškoti skolą bei pradėti protingumo ir proporcingumo principais paremtus priverstinio vykdymo veiksmus. Apie Vilniaus apygardos administraciniame teisme pradėtą administracinę bylą Nr. 1-2162-643/2018 antstolis buvo informuotas 2018 m. kovo 7 d. skolininko elektroniniu laišku ir 2018 m. kovo 12 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo pranešimu, kai vykdomoji byla jau buvo užbaigta kaip visiškai įvykdyta, o išieškotos lėšos jau buvo paskirstytos. Pareiškėjas neteisingai vertina administracinių baudų išieškojimo priverstine tvarka taisykles. Pagal CPK 661 straipsnio 1 dalį, jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai, raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas ir antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus. Baudos apmokėjimo terminas buvo nurodytas vykdomajame dokumente (2018 m. sausio 2 d.). Vadovaudamasis nurodytu juridiniu faktu antstolis pradėjo išieškojimo veiksmus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados

Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų, kuriais jis priėmė vykdomąjį dokumentą ir išieškojo jame nurodytą skolą iš pareiškėjo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2017 m. lapkričio 16 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje skyrė pareiškėjui 23 Eur baudą už ANK 446 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymą (b.l. 19). Nutarime buvo nurodyta jo apskundimo tvarka, savanoriško baudos sumokėjimo tvarka, sumokėjimo terminas (ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos). VMI 2018 m. vasario 2 d. sprendimu nusprendė išieškoti į biudžetą iš pareiškėjo turto 23 Eur baudą (b.l. 21-22). Minėtas sprendimas 2018 m. vasario 2 d. buvo pateiktas antstoliui vykdyti. Antstolis 2018 m. vasario 5 d. priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, apskaičiavo vykdymo išlaidas, priėmė patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas – 105,18 Eur (23 Eur bauda, 82,18 Eur vykdymo išlaidos) (vykdomosios b. l. 14–17), o 2018 m. vasario 23 d. priėmė patvarkymą paskirstyti išieškotas lėšas Vykdomojoje byloje (vykdomosios b. l. 27).Pagrindinis pareiškėjo atskirojo skundo argumentas, kuriuo jis ginčija pirmos instancijos teismo nutartį, yra aplinkybė, kad jis nebuvo informuotas nei apie SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2017 m. lapkričio 16 d. nutarimą, nei apie VMI 2018 m. vasario 2 d. sprendimą, tai yra jam buvo užkirsta galimybė apsiginti administracinio nusižengimo byloje. Tačiau pirmos instancijos teismas pareiškėjui skundžiamoje nutartyje buvo išaiškinęs, jog pagal CPK nuostatas antstolis neturi kompetencijos tikrinti jam pateikiamų vykdomųjų dokumentų teisėtumo. Nagrinėjamoje byloje pirmos instancijos teismas taip pat tikrino tik antstolio veiksmų teisėtumą vykdomojoje byloje. Tuo tarpu SĮ „Susisiekimo paslaugos“ nutarimo ir VMI sprendimo teisėtumui patikrinti įstatymuose yra numatyta speciali procedūra.Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, jog pareiškėjas 2018 m. balandžio 4 d. buvo pateikęs Vilniaus miesto apylinkės teismui skundą dėl SĮ „Susisiekimo paslaugos“ nutarimo ir prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą. Tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 13 d. nutartimi byloje Nr. II-245-1034/2018 netenkino pareiškėjo prašymo dėl termino skundui paduoti atnaujinimo ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Minėta teismo nutartis yra įsiteisėjusi. Pareiškėjas yra pateikęs Lietuvos Aukščiausiajam Teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinio nusižengimo byloje, dėl kurio dar nėra priimtas procesinis kasacinio teismo sprendimas.Pareiškėjas taip pat pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, prašydamas panaikinti VMI 2018 m. vasario 2 d. sprendimą, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2162-643/2018 atmetė pareiškėjo skundą. Minėtas sprendimas dar nėra įsiteisėjęs. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pagrindinis SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2017 m. lapkričio 16 d. nutarimas, kuriuo pareiškėjui buvo skirta bauda, šiuo metu yra įsiteisėjęs ir joks sprendimas dėl šios bylos atnaujinimo nėra priimtas, pripažintina, jog pareiškėjui bauda buvo paskirta pagrįstai, todėl antstolis teisėtai pradėjo ir pabaigė išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje, o stabdyti nagrinėjamos bylos nėra teisinio pagrindo.Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, jog antstolis, vykdydamas išieškojimą, pažeidė CPK 668 straipsnio 1 dalį, kadangi pareiškėjo pajamos neviršija vieno MMA. Be to, antstolis nesilaikė CPK 733 straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos ir nepateikė pareiškėjo darbdaviui patvarkymo dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais pareiškėjo argumentais. Pažymėtina, jog antstolis vykdomojoje byloje nepriėmė patvarkymo išieškoti iš pareiškėjo darbo užmokesčio, nes išieškojimas buvo nukreiptas į pareiškėjo pinigines lėšas, esančias banko sąskaitoje pagal antstolio 2018 m. vasario 5 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas, kuris buvo pateiktas Piniginių lėšų apribojimo informacinei sistemai. Todėl nagrinėjamu atveju nėra taikytinos CPK 733 straipsnio taisyklės.Pagal CPK 668 straipsnio 1 dalį vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Taigi antstolis nagrinėjamoje byloje negalėjo nukreipti išieškojimo į pareiškėjo sąskaitoje esančią sumą, jeigu ji būtų neviršijusi vienos MMA (400 Eur).Antstolis 2018 m. vasario 5 d. patvarkyme nurodė, jog jeigu šiuo nurodymu nurašytos piniginės lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas arba nurašytos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka, skolininkas turi teisę per 14 d. nuo šio nurodymo išsiuntimo skolininkui dienos pateikti antstoliui nurašytų lėšų kilmę patvirtinančius dokumentus. Tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui. Pareiškėjas nei kartu su skundu dėl antstolio veiksmų, nei su atskiruoju skundu nepateikė duomenų, kokio dydžio lėšos buvo jo banko sąskaitoje pinigų nurašymo dieną, taip pat nenurodė, iš kokių jo gaunamų pajamų susideda šios lėšos. Pareiškėjas kartu su atskiruoju skundu pateikė duomenis, jog 2018 m. vasario ir kovo mėnesiais gavo po 113,57 Eur darbo užmokesčio (b.l. 60-61), vykdomojoje byloje taip pat yra duomenų, jog pareiškėjo darbo užmokestis 2017 m. sudarė nuo 115,20 Eur iki 331,20 Eur per mėnesį. Tačiau vien tik duomenys apie darbo užmokestį neatskleidžia nei visų galimų pareiškėjo gaunamų pajamų, nei realiai lėšų nurašymo metu buvusios jo banko sąskaitoje pinigų sumos dydžio. Todėl teismas negali daryti išvados, jog antstolis 2018 m. vasario 5 d. patvarkymu būtų pažeidęs CPK 668 ar 733 straipsnių reikalavimus.Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Laima Gerasičkinienė