- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-11-28
- Bylos Nr.
- 2-1079-322/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-01691-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Borkovskienė
- Ieškovas
- SĮ Telšių butų
- Atsakovas
- V. M., A. Ž., G. Ž.
- Išvadą teikia
- Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
- Kategorijos
- 42.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo SĮ Telšių butų ūkis ieškinį atsakovams V. M., A. Ž., G. Ž. ir V. M., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl skolos, palūkanų bei delspinigių priteisimo, Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš nuomojamos patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas teismui pateiktu ieškiniu prašo priteisti solidariai iš atsakovų V. M. ir V. M. 3440,21 Lt skolos, 140,02 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas turėtas bylinėjimosi išlaidas; nutraukti 2009 m. lapkričio 23 d. Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 283, sudarytą tarp SĮ Telšių butų ūkis ir V. M. ir atsakovus V. M., A. Ž., G. Ž. bei V. M. iškeldinti iš nuomojamo buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
Ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai. 2014 m. lapkričio 21 d. teisme gautas ieškovo atstovo – direktoriaus Artūro Liauzgino prašymas bylą nagrinėti jų atstovams nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Atsakovė V. M. teismui pateiktu atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko, nes daug investavo į butą, jį pagerino, be to, atsakovė nurodė, kad ji – bedarbė, turi sveikatos problemų, kartu gyvena nepilnamečiai vaikai.
Atsakovai į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai. 2014 m. lapkričio 24 d. gautas atsakovės V. M. prašymas, kuriuo prašoma neiškeldinti jos bei nepilnamečių vaikų iš buto, kadangi neturi galimybės atvykti, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
Institucija, teikianti išvadą byloje, Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kad atsakovės šeima nėra įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Skyrius neturi jokios informacijos, kad šioje šeimoje nevykdomi ar netinkamai vykdomi Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11 straipsnyje nustatyti reikalavimai. Nurodė, kad V. M. šeimoje auga nepilnamečiai vaikai, todėl reikalinga jai sudaryti galimybę susidariusią skolą už nuomojamą būstą leisti išmokėti dalimis. 2014 m. spalio 29 d. teisme gautas institucijos atstovės – skyriaus vedėjos A. T. prašymas bylą nagrinėti skyriaus atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Lietuvos Respublikos CK 6.576 straipsnio nuostatos numato, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Mokestis už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas (šiukšlių išvežimą, liftą, bendro naudojimo patalpų ir teritorijos valymą ir kitas), kai nuomojamos valstybės ar savivaldybių gyvenamosios patalpos, imamas atskirai nuo buto nuompinigių (CK 6.584 straipsnio 1 dalis). Nuomininko šeimos nariai yra kartu gyvenantys sutuoktinis (sugyventinis) jų nepilnamečiai vaikai, nuomininko ir jo sutuoktinio tėvai. Pilnamečiai vaikai, jų sutuoktiniai (sugyventiniai) ir nuomininko vaikaičiai priskiriami prie šeimos narių, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį (CK 6.588 straipsnio 1 ir 2 dalys). Gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas (CK 6.589 straipsnio 1 dalis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų – 2009 m. lapkričio 23 d. Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 283, buto perdavimo ir priėmimo akto, Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, Telšių rajono savivaldybės administracijos Telšių miesto seniūnijos pažymos gyvenamosios patalpos savininkui (bendraturčiams), apyvartos žiniaraščio už paslaugas, nuolatinės techninės priežiūros tarifo skaičiavimo, Telšių rajono savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo, įspėjimų dėl nuomos sutarties nutraukimo, pažymos apie įsiskolinimą už paslaugas, administravimo tarifo apskaičiavimo, savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo akto ir daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo tarifų apskaičiavimo metodikos – matyti, kad 2009 m. lapkričio 23 d. tarp ieškovo SĮ Telšių butų ūkis ir atsakovės V. M. buvo sudaryta Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 283, kuria atsakovei ir jos šeimos nariams išnuomotas butas su daliniais patogumais, esantis (duomenys neskelbtini). Nuomininkas (atsakovė) šia sutartimi įsipareigojo mokėti nuompinigius kas mėnesį, prieš prasidedant mėnesiui, bet ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 20 dienos (sutarties 3 punktas), be nuompinigių, kas mėnesį įsipareigojo mokėti mokesčius už vandenį, šilumą, elektros energiją ir kitas komunalines paslaugas (4 ir 7.3 punktai). Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis įstatymų nustatyta tvarka buvo įregistruota viešajame registre – Valstybės įmonės Registrų centre. Nors nuomos sutartis buvo sudaryta tik su atsakove, tačiau, remiantis įstatymu, laikoma, jog gyvenamosios patalpos nuomininkės V. M. šeimos nariai – vaikai: nepilnametės A. Ž., G. Ž. ir pilnametis V. M. turi tokias pačias teises ir pareigas, atsiradusias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas. Atsakovė, ieškovo teigimu, nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. tinkamai nemoka jai pagal Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį bei galiojančius teisės aktus privalomų mokėti mokesčių (administravimo išlaidų, kaupiamų lėšų (nuolatinei priežiūrai), mokesčio už socialinio būsto nuomą, kaupiamų lėšų (socialiniam būstui)), todėl už laikotarpį nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. liepos 31 d. susidarė 3440,21 Lt dydžio įsiskolinimas. Kadangi nustatytu terminu atsakovė neatsiskaitė su ieškovu, ieškovas, vadovaujantis 1995 m. sausio 26 d. įstatymo Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo tvarkos fiziniams asmenims“ 2 straipsnio 1 dalimi bei 2013 m spalio 10 d. įstatymo Nr. XII-550 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo tvarkos fiziniams asmenims“ 2 straipsnio pakeitimo įstatymu, paskaičiavo 0,02 procento nuo priklausančios mokėti sumos už kiekvieną pavėluotą dieną delspinigius, t. y. 140,02 Lt dydžio delspinigius.
Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis), draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis). Solidarioji skolininkų pareiga prieziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu (CK 6.6 straipsnio 3 dalis). Duomenų apie tai, kad atsakovai V. M. ir V. M. ieškovui būtų sumokėję skolą ir delspinigius, byloje nėra, prieštaravimų dėl ieškovo reikalavimų ar jų dydžio atsakovai nepareiškė, todėl ieškinys dalyje dėl 3440,21 Lt (trijų tūkstančių keturių šimtų keturiasdešimties litų 21 cento) skolos ir 140,02 Lt (vieno šimto keturiasdešimties litų 02 centų) delspinigių priteisimo solidariai iš atsakovų V. M. ir V. M. pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir 6.210 straipsnio 1 dalį skolininkas – fizinis asmuo – privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovo reikalavimas priteisti nurodyto dydžio procesines palūkanas solidariai iš atsakovų V. M. ir V. M. taip pat yra pagristas ir tenkintinas.
Ieškovas teismui pateiktu ieškiniu taip pat prašo nutraukti 2009 m. lapkričio 23 d. Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 283, sudarytą tarp SĮ Telšių butų ūkis ir V. M. ir atsakovus V. M., A. Ž., G. Ž. bei V. M. iškeldinti iš nuomojamo buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, tuo pagrindu, kad atsakovė nuo 2011 m. rugsėjo 1 d., t. y. daugiau kaip 3 metus laiko tinkamai nemoka ieškovui pagal nuomos sutartį ir galiojančius teisės aktus privalomų mokėti mokesčių.
Lietuvos Respublikos CK 6.611 straipsnio 1 dalyje numatyta, jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Lietuvos Aukščiausiasis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką iškeldinimo bylose yra išaiškinęs, jog nors įstatyme numatyta galimybė iškeldinti asmenis, tačiau teismas, spręsdamas tokio pobūdžio ginčus, turi vertinti tokios teisinės priemonės proporcingumą padarytam pažeidimui, taip pat sutarties nutraukimo neigiamus padarinius kartu su teisės į būstą ribojimo pagrįstumu ir teisėtumu. Nors gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo vertinimui taikytinos CK normos, tačiau ginčo šalis sieja išskirtinio pobūdžio nuomos sutartis – socialinio būsto nuoma, todėl turi būti atsižvelgiama ir į ginčo sutarties pobūdį ir sudarymo tikslus, kurie suponuoja didesnę labiau pažeidžiamų visuomenės grupių apsaugą, be nacionalinės teisės normų subsidiariai garantuojamą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, dėl kurių Lietuva įsipareigojo (LAT 2012 m. sausio 17 d. nutartis Nr. 3K-7-110/2012; LAT 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis Nr. 3K-3-645/2013; LAT 2014 m. balandžio 4 d. nutartis Nr. 3K-3-192/2014 ir kt.).
Socialinio būsto suteikimo tvarką reglamentuoja Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymas. Asmens teisė į savivaldybei priklausančių ar patikėjimo teise valdomų gyvenamųjų patalpų nuomą turi specifinę socialinę prigimtį, nes tai yra valstybės paramos mažas pajamas turinčioms asmenims (šeimoms) forma. Įstatymo 2 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad socialinis būstas – nekomerciniu pagrindu, pagal Vyriausybės nustatytą nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką nuomojamos savivaldybės gyvenamosios patalpos, skirtos mažas pajamas turintiems asmenims ir šeimoms apgyvendinti pagal šio Įstatymo nustatytas sąlygas. Ši teisės norma reiškia, kad socialinis būstas suteikiamas ne kiekvienam asmeniui, o tik tokiam, kuris atitinka Įstatyme nustatytas sąlygas. Įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje nurodoma, kad socialinio būsto nuomos sutartis nenutraukiama, jeigu socialinio būsto nuomininko (jo šeimos) gautos pajamos už vienerius metus (12 paskutinių mėnesių) ne daugiau kaip 5 procentus viršija Vyriausybės pagal šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies sąlygas nustatytus turto ir pajamų dydžius ir jeigu nuomininkas ar jo šeimos narys šio įstatymo 4 dalyje nustatytų duomenų apie turimą turtą ir gautas pajamas pateikimo savivaldybės vykdomajai institucijai metu teisės aktų nustatyta tvarka yra įsiregistravęs teritorinėje darbo biržoje kaip bedarbis arba nuomininkas ar jo šeimos narys neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka yra pripažintas nedarbingu. Taigi, šios normos paskirtis, tai garantija materialiai nepajėgiems asmenims (neturintiems pakankamai turto ir (ar) pajamų, negaunantiems darbo ir užsiregistravusiems teritorinėje darbo biržoje arba netekusiems darbingumo), kad savivaldybės socialinio būsto nuomos sutartis nebus nutraukta. Šios priežastys susijusios su nuomininko (ar jo šeimos narių) turtine padėtimi ir (ar) darbingumu.
Kadangi atsakovė, pažeisdama Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 4 ir 7.3 punktų reikalavimus, nemokėjo jai priklausančių mokėti mokesčių, dėl to susidarė 3440,21 Lt skola (priteista šiuo sprendimu), todėl ieškovas 2014 m. gegužės 13 d. ir 2014 m. birželio 11 d. išsiuntė atsakovei kvietimą atvykti dėl susidariusių skolų už nuomą ir kitas paslaugas, tuo pačiu pranešė, jog neatvykus ieškovas be atskiro įspėjimo kreipsis į teismą dėl Socialinio būsto nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
Savivaldybei, siekiančiai iškeldinti nuomininką iš socialinio būsto dėl nuomos mokesčio nemokėjimo, kartu tenka pareiga įrodyti, kad toks nemokėjimas yra ne sunkios nuomininko materialinės padėties, kurios jis neturi galimybių pakeisti, rezultatas, o piktnaudžiavimas socialinėmis garantijomis bei sąmoningas vengimas savo jėgomis užsitikrinti materialinį minimumą, kuris būtų pakankamas, be kita ko, nuomos mokesčiui sumokėti (LAT 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis Nr. 3K-3-557/2011 ir kt.).
Iš teismui pateiktos Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados matyti, kad atsakovės šeima nėra įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Skyrius neturi jokios informacijos, kad šioje šeimoje nevykdomi ar netinkamai vykdomi Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11 straipsnyje nustatyti reikalavimai. V. M. skyriaus atstovui nurodė, kad ji yra registruota darbo biržoje, niekur nedirba dėl sveikatos problemų, nes serga bronchine astma, UAB „Telšių sveikata“ išduotoje pažymoje rekomenduojama ją atleisti nuo sunkaus fizinio darbo ir darbo šaltoje, drėgnoje patalpoje, atsakovė nuolat lankosi pas gydytojus, vartoja vaistus. Atsakovė – išsituokusi, šeimoje auga dvi nepilnametės dukterys A. Ž., gimusi 2004 m. gegužės 9 d., ir G. Ž., gimusi 2002 m. vasario 26 d. Dukrų išlaikymui yra priteistas išlaikymas, tačiau jų tėvas A. Ž. vaikams priteistas išmokas moka nereguliariai. Šeima pargyvena tik iš gaunamų socialinių išmokų (apie 700 Lt). Kartu su atsakove gyvena ir pilnametis neįgalus sūnus V. M., kuris yra iš dalies darbingas, jam nustatytas 45 procentų darbingumas. Šeimos materialinė padėtis yra sunki, todėl susidarė įsiskolinimas, atsakovė stengiasi dalimis mokėti mokesčius. Tai patvirtina atsakovės teismui pateikti mokėjimo kvitai, iš kurių matyti, kad V. M. 2014 m. spalio 16 d. ir 2014 m. lapkričio 14 d. ieškovui sumokėjo 440 Lt susidariusios skolos, t. y. po 220 Lt kas mėnesį. Be to, atsakovė teismui pateiktame prašyme nurodė, kad ji yra daug investavusi į nuomojamą butą, už savo lėšas įrengė kanalizaciją, apšiltino lubas, grindis ir pan.
Ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų apie atsakovės gaunamas pajamas, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog atsakovė piktnaudžiauja savo socialinėmis garantijomis ir sąmoningai vengia vykdyti Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Kadangi atsakovės šeima yra socialiai pažeidžiama, dėl ko atsakovei bei jos vaikams ir buvo suteiktas socialinis būstas, laikoma, jog esant dabartinei atsakovės turtinei padėčiai, iškeldinimas dar labiau socialiai pažeistų atsakovės ir jos nepilnamečių vaikų bei pilnamečio neįgalaus sūnaus teises ir teisėtus interesus, be to, toks ieškovo reikalavimas dėl atsakovės bei jos vaikų iškeldinimo iš socialinio būsto pažeistų ir įstatyme įtvirtintus teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus (Lietuvos Respublikos CK 1.5 straipsnis). Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas nutraukti 2009 m. lapkričio 23 d. Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 283, sudarytą tarp SĮ Telšių butų ūkis ir V. M. ir atsakovus V. M., A. Ž., G. Ž. bei V. M. iškeldinti iš nuomojamo buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos laikytinas nepagrįstu ir yra atmestinas.
Pagal Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovų V. M. ir V. M. ieškovui yra priteisiama dalis bylinėjimosi išlaidų, t. y. 81 Lt už patenkintą reikalavimą dėl skolos priteisimo, priteisiant po 40,50 Lt iš kiekvieno atsakovo. Iš atsakovų valstybei priteistina 39,45 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. iš V. M. priteisiant 19,73 Lt bylinėjimosi išlaidų, o iš V. M. – 19,72 Lt (Lietuvos Respublikos CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 ir 9 punktai, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 285 straipsniu ir 286 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti solidariai iš V. M., a. k. (duomenys neskelbtini), ir V. M., a. k. (duomenys neskelbtini), 3440,21 Lt (tris tūkstančius keturis šimtus keturiasdešimt litų 21 centą), t. y. 996,35 Eur (devynis šimtus devyniasdešimt šešis eurus 35 euro centus) skolos, 140,02 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt litų 02 centus), t. y. 40,55 Eur (keturiasdešimt eurų 55 euro centus) delspinigių ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2014 m. rugsėjo 17 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bylinėjimosi išlaidų SĮ Telšių butų ūkis, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), naudai.
Priteisti iš V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. M., a. k. (duomenys neskelbtini), po 40,50 Lt (keturiasdešimt litų 50 centų), t. y. po 11,73 Eur (vienuolika eurų 73 euro centus) bylinėjimosi išlaidų SĮ Telšių butų ūkis, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), naudai.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš V. M., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 19,73 Lt (devyniolika litų 73 centus), t. y. 5,71 Eur (penkis eurus 71 euro centą) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš V. M., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 19,72 Lt (devyniolika litų 72 centus), t. y. 5,71 Eur (penkis eurus 71 euro centą) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.