Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. K. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-35-457/2016 pagal ieškovės A. Š. ieškinį atsakovams M. K., A. K., R. K., nepilnamečiams N. K., M. K., V. K., atstovaujamiems atstovo pagal įstatymą M. K., dėl pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo patvirtinimo ir skolos pagal pirkimo – pardavimo sutartį priteisimo; atsakovo M. K. priešieškinį ieškovei A. Š., atsakovams A. K., R. K., nepilnamečiams N. K., M. K., V. K., atstovaujamiems atstovo pagal įstatymą M. K., dėl prievolės sumokėti kainą pagal 2008 m. vasario 19 d. pirkimo – pardavimo sutartį įvykdymo pripažinimo ir dėl žemės sklypo, gyvenamojo namo ir pagalbinių pastatų dalies pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė A. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama patvirtinti, kad su L. K. ir M. K. 2008 m. vasario 19 d. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią už 8 688,60 Eur perleido nuosavybės teisę į ½ dalį namų valdos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), o pirkėjai įsipareigojo jai sumokėti sandorio kainą kas mėnesį mokėdami po 144,81 Eur bei 10 proc. dydžio metines palūkanas nuo likusios skolos dalies, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad 2008 m. vasario 19 d. su L. K. ir M. K. buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, kuria buvo perleista nuosavybė į ½ dalį ieškovei priklausančio turto už 23 500 Lt. Kadangi pirkėjai pageidavo pirkti visą ieškovei priklausančią namų valdą, bet neturėjo galimybės sumokėti visos kainos, tą pačią dieną buvo sudarytas susitarimas dėl likusios to paties turto dalies pardavimo, kuriame ieškovė įsipareigojo likusią dalį turto parduoti už 30 000 Lt, o pirkėjai įsipareigojo šią sumą sumokėti ieškovei per 5 metus, mokant po 500 Lt kas mėnesį su 10 proc. dydžio palūkanomis nuo likusios sumos dalies. Ieškovė pažymėjo, kad perdavė pirkėjams naudotis ne dalį, o visą (duomenys neskelbtini)esantį jai priklausantį turtą, kuriuo jie naudojasi iki šiol, tačiau iki galo už įsigytą turtą neatsiskaito.

Atsakovas M. K. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė teismo pripažinti, kad pirkėjai L. K. ir M. K. 2009 m. balandžio 17 d. visiškai įvykdė prievolę sumokėti pardavėjai A. Š. pagal 2008 m. vasario 19 d. pirkimo – pardavimo sutartį; patvirtinti, kad 2009 m. balandžio 17 d. tarp A. Š. ir L. K. bei M. K. buvo sudaryta žemės sklypo, gyvenamojo namo ir pagalbinių pastatų pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią pardavėja A. Š. pardavė pirkėjams ½ dalį jai priklausančio turto, esančio (duomenys neskelbtini) parduoto turto kaina 23 500 Lt (6 806,07 Eur), iš kurios pardavėjai yra sumokėta 5 315,74 Eur, likusi nesumokėta kainos dalis – 1 490,33 Eur, kurią prašė priteisti ieškovei iš atsakovų (M. K. bei mirusios L. K. paveldėtojų – A. K., R. K., N. K., M. K. ir V. K.), atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas nurodė, kad sudarant 2008 m. vasario 19 d. pirkimo – pardavimo sutartį, buvo nurodyta perkamos ½ dalies turto kaina 23 500 Lt (6 806,07 Eur), iš šios sumos ieškovei buvo sumokėta 16 500 Lt, o likusius 7 000 Lt buvo sutarta sumokėti iki 2010 m. sausio 1 d. Tą pačią dieną buvo pasirašytas ir tarpusavio susitarimas, pagal kurį ieškovė įsipareigojo perduoti ir likusią ½ dalį gyvenamojo namo su priklausiniais. Taip pat šalys apskaičiavo visus su turtu atliktus mokėjimus, likusią skolą, pridėjo 23 000 Lt už likusią sodybos dalį ir pasirašė raštelį, kad 30 000 Lt suma bus sumokėta per 5 metus. Atsakovas pažymėjo, kad su ieškove buvo susitarta, kad baigus mokėti skolą pagal 2008 m. vasario 19 d. pirkimo – pardavimo sutartį, ieškovė notariškai patvirtins atsiskaitymą, išregistruos atžymą Nekilnojamojo turto registre apie skolą ir tada šalys sudarys kitos ½ turto dalies notarinę pirkimo – pardavimo sutartį, kurioje numatys mokėjimo už antrą dalį turto tvarką. Šiuo metu pagal minėtą pirkimo – pardavimo sutartį yra visiškai atsiskaityta, tačiau žyma apie įsiskolinimą tebėra registruota Nekilnojamojo turto registre. Ieškovė taip pat nesilaikė ir susitarimo sudaryti likusios ½ dalies notariškai patvirtintą pirkimo – pardavimo sutartį. Atsakovas nurodė, kad pagal tarpusavio susitarimą dėl likusios ½ dalies sodybos ieškovei yra sumokėta 5 315,74 Eur (18 354 Lt), tad skola už šią turto dalį yra 1 490,33 Eur (5 145,83 Lt), kurią atsakovas yra pasiruošęs sumokėti.

Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartimi prie nagrinėjamos bylos buvo prijungta civilinė byla Nr. e2-911-457/2016 pagal ieškovės A. Š. ieškinį atsakovams M. K., N. K., M. K., V. K., A. K., R. K. dėl 7 222,59 Eur skolos ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo. Teismas nurodė, jog kadangi tame pačiame teisme yra nagrinėjamos dvi civilinės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, jose keliami reikalavimai yra tapataus pobūdžio, todėl tikslinga bylas sujungti, kad šalių ginčai būtų išnagrinėti greičiau.

Atsiliepimu į ieškovės ieškinį, pareikštą prijungtoje civilinėje byloje Nr. e2-911-457/2016, atsakovai pakartojo atsakovo M. K. priešieškinyje išdėstytus argumentus bei pareiškė prašymą ieškovės ieškinį atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Joniškio rajono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, o priešieškinį atmetė; patvirtino, kad A. Š. su L. K. ir M. K. 2008 m. vasario 19 d. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią pirkėjams už 8 688,60 Eur perleido nuosavybės teisę į ½ dalį Linkaičių k., Joniškio r. sav. esančio turto, o pirkėjai įsipareigojo sumokėti sandorio kainą kas mėnesį mokėdami po 144,81 Eur bei 10 proc. dydžio metines palūkanas nuo likusios skolos dalies; priteisė solidariai iš atsakovų M. K., N. K., V. K., M. K., R. K., A. K. 7 222,59 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo A. Š. naudai; priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų M. K., N. K., V. K., M. K., R. K., A. K. 1001 Eur bylinėjimosi išlaidų A. Š. naudai; priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų M. K., N. K., V. K., M. K., R. K., A. K. 163 Eur žyminio mokesčio; priteisė iš atsakovo M. K. 127 Eur žyminio mokesčio.

Teismas konstatavo, kad šalių sudaryti 2008 m. vasario 19 d. susitarimai patvirtina, jog ieškovė įsipareigojo parduoti likusią ½ dalį tos pačios dienos notarine pirkimo – pardavimo sutartimi perleisto turto; likusi dalis turto buvo perduota atsakovams tą pačią dieną, atsakovai visą perleistą namų valdą valdo iki šiol, todėl laikytina, kad likusi turto dalis atsakovams buvo parduota. Teismas pažymėjo, kad atsakovai savo sutartines pinigines prievoles vykdė netinkamai, mokėjo nereguliariai, kol visiškai nustojo mokėti, o ieškovė savo įsipareigojimus pagal sandorį, t. y. perduoti daiktą, yra įvykdžiusi, todėl likusios ½ dalies turto pirkimo – pardavimo sandorio sudarymas tvirtintinas teismo sprendimu. Teismas nurodė, jog šalių papildomais susitarimais po notarinės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, šalys konsolidavo atsakovų pinigines prievoles ir susitarė dėl atsiskaitymo tvarkos už visą namų valdą (atsakovai įsipareigojo per 5 metus sumokėti 30 000 Lt, mokant po 500 Lt kas mėnesį bei 10 proc. palūkanų nuo likusios skolos dalies). Teismas konstatavo, kad mirus atsakovei L. K., jos palikimą priėmė jos sutuoktinis ir vaikai, ir kadangi atsakovai savo sutartines prievoles vykdė netinkamai, 7 222,59 Eur skola ieškovei priteistina solidariai iš visų atsakovų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė

A. M. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti; atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Pirmosios instancijos teismas neskyrė pakankamai dėmesio tikrosios šalių valios nustatymui, reikšmingų aplinkybių vertinimui, neišsiaiškino ginčo šalių tikrųjų ketinimų, jų susitarimų esmės ir priežasčių, nenustatinėjo, ko iš tiesų siekė šalys 2008 m. vasario 19 d. sudarydamos ½ dalies turto pirkimo – pardavimo notarinę sutartį bei du tos pačios dienos tarpusavio susitarimus, susijusius su ieškovei A. Š. priklausančiu turtu.

9.2. Teismas nepagrįstai priteisė ieškovės suskaičiuotas palūkanas.

9.3. Ieškovė A. Š. reikalavimą L. K. įpėdiniams pareiškė praėjus naikinamajam trejų metų terminui, atsakovas M. K. prašė taikyti ieškinio senatį, todėl teismo sprendimas dėl skolos priteisimo iš N. K., M. K., V. K., A. K. ir R. K. yra neteisėtas ir naikintinas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apelianto M. K. apeliacinis skundas atmestinas.

11. Prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1 straipsnis). Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2. straipsnis).

12. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2008 m. vasario 19 d. tarp A. Š. (pardavėjos) ir L. K. bei M. K. (pirkėjų) buvo sudaryta žemės sklypo, gyvenamojo namo ir pagalbinių pastatų dalies pirkimo – pardavimo sutartis, patvirtinta notaro (1 t., b. l. 4–6). Sutarties 2.1. punkte numatyta, kad pardavėja pardavė, o pirkėjai bendrosios jungtinės nuosavybės teise nupirko ½ dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir šiame sklype esančių pastatų: gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), daržinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), malkinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), malkinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), malkinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (1 t., b. l. 4). Tos pačios sutarties 3.1. punkte numatyta, jog žemės sklypo, gyvenamojo namo ir pagalbinių pastatų dalis parduota už 23 500 litų, iš kurių 16 500 litų pardavėja gavo iš pirkėjų prieš pasirašant šią sutartį, o likusius 7000 litų pirkėjai pasižada sumokėti pardavėjai iki 2010 m. sausio 1 d. (1 t., b. l. 4–5). 2008 m. vasario 19 d. buvo sudarytas žemės sklypo, gyvenamojo namo ir pagalbinių pastatų dalies perdavimo – priėmimo aktas, kuriuo įformintas minėto turto ½ dalies perdavimas L. K. ir M. K. (1 t., b. l. 13).

13. 2008 m. vasario 19 d. buvo sudaryti du tarpusavio susitarimai: 1) A. Š. įsipareigojo (duomenys neskelbtini) parduoti likusią ½ dalį jai priklausančio turto per tris metus (1 t., b. l. 31); 2) tarpusavio susitarimas, pagal kurį L. K., gavusi A. Š. pažadą, kad likusią ½ dalį nuosavybės ji parduos L. K., sutiko sumokėti 30 000 Lt sumą, kurią įsipareigojo sumokėti per 5 metus, mokant kas mėnesį po 500 Lt + 10 proc. nuo likusios skolos sumos. (1 t., b. l. 7).

14. Atsiliepime į priešieškinį (1 t., b. l. 86–89) ieškovė A. Š. nurodė, kad buvo sutarta dėl visos namų valdos pardavimo, sutarta bendra kaina 47 000 Lt. Kadangi pirkėjai visos sumos iš karto neturėjo, ieškovė sutiko leisti už perkamą namų valdą išsimokėti per 5 metus su sąlyga, kad jai bus kompensuojama palūkanomis – 10 proc. palūkanų nuo likusios skolos dalies. Pagal 2008 m. vasario 19 d. sutartį ½ turto dalies buvo parduota už 23 500 Lt –16 500 Lt buvo sumokėta prieš pasirašant pirkimo – pardavimo sutartį, likusi suma 6 500 Lt (nuo 7 000 Lt atskaičius pirkėjų sumokėtas turto draudimo įmokas ir kitus mokėjimus) sudarė skolos likutį, kurį pridėjus prie likusios ½ turto dalies kainos – 23 500 Lt, bendra per 5 metus mokėtina skolos suma sudarė 30 000 Lt. Į bylą pateiktos turto pirkimo – pardavimo sutarties bei tarpusavio papildomų susitarimų turinys patvirtina, jog notarinė turto pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta dėl ½ namų valdos pardavimo, o dėl likusios įsiskolinimo sumos už notarine sutartimi parduotą dalį bei kitą ½ dalį namų valdos – 30 000 Lt buvo sutarta išsimokėti dalimis per 5 metus, mokant įsiskolinimą ir 10 proc. palūkanų. Remdamasis minėtais byloje esančiais įrodymais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad A. Š. su L. K. ir M. K. 2008 m. vasario 19 d. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią už 8 688,60 Eur perleido nuosavybės teisę į ½ dalį (duomenys neskelbtini) esančio turto, o likusią sandorio kainą atsakovų įsipareigota grąžinti kas mėnesį mokant po 144,81 Eur bei 10 proc. dydžio metines palūkanas nuo likusios skolos dalies. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šią išvadą patvirtina ne tik notarinė pirkimo – pardavimo sutartis, tarpusavio susitarimai, bet ir į bylą pateiktas banko išrašas (1 t., b. l. 14), iš kurio matyti, kad ieškovei nuo 2008-03-21 buvo mokamos periodinės įmokos; 2010-08-09, 2011-02-10, 2011-04-08 ir 2011-06-08 atlikti mokėjimai detalizuoti, nurodyta, jog mokama „už likusią pusę namo 500 Lt“ ir atitinkama 10 proc. suma nuo likusios mokėti sumos.

15. Nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo. Šis faktas turi būti įformintas šio kodekso 6.398 straipsnio nustatyta tvarka. Jeigu viena šalis vengia įregistruoti nuosavybės teisės perėjimo faktą, tai kitos šalies prašymu teismas gali priimti sprendimą dėl sutarties įregistravimo. Šiuo atveju sutartis registruojama teismo sprendimo pagrindu. Šalis, nepagrįstai vengusi įregistruoti nuosavybės teisės perėjimą, turi atlyginti kitai šaliai dėl to patirtus nuostolius (CK 6.393 straipsnio 4 dalis). Nekilnojamojo daikto perdavimas ir jo priėmimas turi būti įformintas pardavėjo ir pirkėjo pasirašytu priėmimo–perdavimo aktu arba kitokiu sutartyje nurodytu dokumentu (CK 6.398 straipsnio 1 dalis). Remiantis byloje esančiu Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, nuosavybės teisė į ½ dalį žemės sklypo L. K. ir M. K. įregistruota 2008 m. kovo 19 d. (1 t., b. l. 8–9), o į ½ dalį statinių įregistruota 2008 m. kovo 26 d. (1 t., b. l. 10–12), šiomis datomis įregistruoti įrašai apie pirkėjų įsiskolinimą už įsigytą turtą. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas bei minėtas 2008 m. vasario 19 d. žemės sklypo, gyvenamojo namo ir pagalbinių pastatų dalies perdavimo – priėmimo aktas patvirtina apie ½ dalies turto perleidimo sandorį. Šalys neginčijo ir patvirtino, kad pagal 2008 m. vasario 19 d. pirkimo – pardavimo sutartį bei tarpusavio susitarimus buvo perduota ne ½ turto dalis, o visa namų valda. Laikoma, kad įsipareigojimas parduoti daiktą kartu perduodant daiktą būsimajam pirkėjui valdyti yra to daikto pirkimas – pardavimas. Šalių sudaryti tarpusavio susitarimai patvirtina, kad ieškovė įsipareigojo parduoti likusią ½ turto dalį, šalys neginčijo, kad visas turtas ieškovės buvo perduotas atsakovams, kurią ginčo metu valdo atsakovai. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmos instancijos teismo sprendimas, kad ieškovė savo įsipareigojimus pagal sandorį (perduoti daiktą) yra įvykdžiusi, todėl likusios ½ dalies turto pirkimo – pardavimo sandorio sudarymas tvirtintinas teismo sprendimu, yra visiškai pagrįstas.

16. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Kai pirkėjas laiku nesumoka už jam perduotus daiktus, pardavėjas turi teisę reikalauti iš pirkėjo sumokėti kainą bei įstatymų ar sutarties nustatytas palūkanas (CK 6.314 straipsnio 5 dalis). Tarpusavio susitarimais šalys susitarė dėl atsiskaitymo tvarkos už visą namų valdą. Tarpusavio susitarimu pagal kurį L. K., gavusi A. Š. pažadą, kad likusią ½ dalį nuosavybės ji parduos L. K., sutiko sumokėti 30 000 Lt sumą, kurią įsipareigojo sumokėti per 5 metus, mokant kas mėnesį po 500 Lt + 10 proc. nuo likusios skolos sumos. Tarpusavio susitarimu šalys sutarė ir parašais patvirtino nustatyto dydžio palūkanas, šį faktą patvirtina ir byloje esantis banko sąskaitos išrašas (1 t., b. l. 1 t., b. l. 14). Už pavėlavimą sumokėti kainą pirkėjas privalo mokėti palūkanas, kurios pradedamos skaičiuoti nuo daikto perdavimo ar šalių sutarto termino, jeigu sutartis ar įstatymai nenumato ko kita (CK 6.344 straipsnio 2 dalis). Remiantis minėtais šalių susitarimais bei įstatymų nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai šalių tarpusavio susitarime nurodytuosius 10 proc. laikė palūkanomis, privalomomis mokėti pirkėjui pagal sudarytą sutartį.

17. Įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus. Jeigu šioje dalyje nurodytu palikimo priėmimo būdu palikimą priėmė keletas įpėdinių, visi jie už palikėjo skolas atsako solidariai visu savo turtu (CK 5.52 straipsnio 1 dalis). Palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto (CK 5.63 straipsnio 1 dalis). Palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas – suteikti įpėdiniui informacijos apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009). Mirusios L. K. palikimą paveldėjo jos sutuoktinis ir vaikai, kurie palikimo priėmimo metu buvo nepilnamečiai (1 t., b. l. 35–40). Palikimo priėmimo metu atsakovas M. K. buvo savo vaikų atstovas pagal įstatymą, jam apie prievolę sumokėti už įsigytą namų valdą buvo žinoma nuo 2008 m. vasario 19 d. pirkimo – pardavimo sutarties bei tarpusavio susitarimų sudarymo, apeliantui, kaip vaikų įstatyminiam atstovui, buvo žinoma apie palikėjos prievoles palikimo atsiradimo momentu. Taip pat pažymėtina, kad atsakovas M. K. priešieškinyje nurodė, jog palikimą po L. K. mirties priėmė visi atsakovai kaip paveldėtojai pagal įstatymą, todėl prievolės pagal prašomą patvirtinti pirkimo – pardavimo sutartį tenka visiems atsakovams (1 t., b. l. 60–65). Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti ieškovei skolą solidariai iš visų atsakovų yra teisėtas ir pagrįstas, atitinkantis įstatymų nuostatas.

18. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovės pateikta 2016 m. spalio 12 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 263 bei jos apmokėjimą patvirtinantis SEB bankas mokėjimo nurodymas patvirtina, kad apeliacinės instancijos teisme ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos siekia 300 Eur. Tokiu atveju jas turi atlyginti apeliantas M. K., kurio apeliacinis skundas atmestas.

19. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, įvertino į bylą pateiktus įrodymus, šalių pateiktus paaiškinimus, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo M. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovės A. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai apeliacinėje instancijoje.