Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aivos Survilienės ir Nijolės Žimkienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 7 d. nuosprendžio, kuriuo D. T. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, pridedant prie neatliktos bausmės dalį – 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo, ir D. T. paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2021 m. spalio 7 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 94 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais, daiktus – likusį tabaką, tualetinio popieriaus skiautes ir pakuotes, porolono gabalą su pagalvės užvalkalu, saugomus Vilniaus pataisos namų Kriminalinės žvalgybos valdybos kriminalistinės žvalgybos skyriaus patalpose (seife), nuspręsta sunaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei prašo jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį.

6. BK 259 straipsnio 1 dalis įtvirtina baudžiamąją atsakomybę tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno arba siuntė narkotines arba psichotropines medžiagas, neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Taigi šio straipsnio dispozicija yra aprašyta alternatyviais požymiais. Tam, kad asmeniui būtų galima inkriminuoti minėto straipsnio 1 dalį, pakanka nustatyti vieną iš šio straipsnio dalies normos dispozicijoje numatytų alternatyviųjų požymių.

7. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad D. T. kaltė dėl nusikaltimo, numatyto BK 259 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta ir yra pagrįsta nuoseklia baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analize. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo nuosprendžio ir apeliacinio skundo motyvus, pritaria šiai pirmosios instancijos teismo išvadai.

8. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ir neatsižvelgė į tai, kad liudytojų duoti parodymai yra akivaizdžiai melagingi, t. y. nesutinkama su įrodymų vertinimu bei nurodo, kad teismui pakako kelių pareigūnų melagingų parodymų tam, kad apelianto atžvilgiu priimtų iš esmės neteisingą ir nepagrįstą sprendimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų vertinimas bei jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo prerogatyva. Proceso dalyviai turi teisę teikti savo nuomonę ir pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais, dėl darytinų išvadų vertinant įrodymus, tačiau proceso dalyviams nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo, savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nuteistasis iš esmės ginčija (duomenys neskelbtini) pareigūnų parodymų patikimumą remdamasis tuo, kad šie asmenys yra prieš jį nusiteikę ir siekia su juo susidoroti. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, skundžiamo nuosprendžio bei apeliacinio skundo motyvais, atmeta šiuos argumentus kaip deklaratyvius bei nepagrįstus jokia objektyvia byloje surinkta medžiaga.

8.1. Šiame kontekste svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad pareigūnų A. M., D. B.,E. U. bei I. K. parodymai išliko nuoseklūs viso tyrimo metu, yra tarpusavyje vienas kitą papildantys bei sutampa dėl esminių bylos aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamo nuosprendžio išvada, kad bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, jog minėti liudytojai būtų suinteresuoti bylos baigtimi ir būtų susitarę duoti esmingai melagingus parodymus tam, kad su nuteistuoju „susidorotų“, kaip yra nurodoma apeliaciniame skunde. Liudytojai D. B. ir A. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausti pirmosios instancijos teismo posėdyje nuosekliai nurodė, kad jiems užėjus į gyvenamąją patalpą Nr. (duomenys neskelbtini), nuteistasis D. T. ant žemės išmetė tualetinio popieriaus skiautę, kurioje buvo tabakas ir kilus įtarimui, kad skiautė galimai apipurkšta narkotinėmis medžiagomis, skiautę A. M. įsidėjo sau į kišenę. Šioje dalyje nesutinkama su apeliacinio skundo teiginiais, kad D. B. negalėjo nieko matyti dėl gyvenamosios patalpos išdėstymo, kadangi, kaip matyti tiek iš bylos medžiagoje esančios gyvenamosios patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) schemos (1 t., b. l. 186), tiek iš 2020 m. rugsėjo 24 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo priedo (1 t., b. l. 187-189), stebint nuo gyvenamosios patalpos durų aiškiai matosi patalpos centras, kuriame buvo rasta ir paimta tualetinio popieriaus skiautė su tabaku. Šią aplinkybę patvirtino teismo posėdžio metu apeliacinės instancijos teisme apklaustas liudytojas V. L., kuris teigė, kad pareigūnas, stovėdamas prie durų galėjo matyti po dešine esančią perėją, bei liudytojas A. R., kuris nurodė, kad įvykio vakarą gyvenamosios patalpos perėjoje esančios užuolaidos galimai nebuvo iki galo užtrauktos. Kad prie durų stovintis pareigūnas galėjo matyti, kas darosi praėjime, nurodė ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas G. G..

8.2. Pabrėžtina, kad šias aplinkybes patvirtina ir kitų liudytojų parodymai. I. K. ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjamo pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad A. M. perdavė informaciją, jog D. T. numetė popieriaus skiautę su joje esančiu tabaku ir ją šiam parodė. Tęsiant kratą, nuteistojo miegamojoje vietoje rado porolono atraižą, kurios viduje buvo rastos keturios vizualiai identiškos tualetinio popieriaus skiautės pirmai rastajai (1 t., b. l. 13-16). Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuos I. K. parodymus patvirtina E. U. ir P. Š. paaiškinimai dėl porolono atraižoje rastų tualetinio popieriaus skiaučių, t. y., kad gyvenamojoje patalpoje Nr. (duomenys neskelbtini), I. K. iš nuteistojo D. T. miegamosios vietos ištraukė porolono atraižą su viduje esančia neaiškios kilmės medžiaga. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, nėra jokio pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog liudytojų parodymai akivaizdžiai melagingi. Aptarti liudytojų parodymai yra pagrįsti ir kita bylos medžiaga, o nuosprendyje nurodytos aplinkybės ir įrodymai iš esmės sudaro loginę, nuoseklią ir nenutrūkstamą faktų grandinę, kuri neabejotinai įrodo D. T. kaltę ir, priešingai nei yra teigiama apeliaciniame skunde, ši išvada nėra paremta prielaidomis ar iš įrodymų visumos išskirtais duomenimis, t. y. (duomenys neskelbtini) pareigūnų parodymais.

8.3. Nors nuteistasis D. T. liudytojų parodymų melagingumą pabrėžia, teigdamas, kad liudytojas E. U. teismo posėdžio metu nurodė, kad nuteistajam atliktas šlapimo testas buvo neigiamas, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje yra duomenų, paneigiančių šį skundo teiginį. Teismo posėdžio metu apklaustas E. U. paaiškino, kad šlapimo testą atliko jis ir, kiek prisimena, testas galimai buvo neigiamas, tačiau liudytojas neprisiminė ar tai buvo būtent tos dienos testas (2 t., b. l. 68). Taip pat, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, liudytojas E. U. 2021 m. gegužės 18 d. teisiamojo posėdžio nenurodė, kad pavedimą nuteistajam padaryti greitąjį šlapimo testą davė būtent I. K., o tiesiog paaiškino, kad pamatę apsvaigusį asmenį, jie be jokių išimčių jį veda testui atlikti (2 t., b. l. 68). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti E. U. teiginiai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog E. U. patvirtino skunde nurodytą teiginį, kad D. T. šlapimo testas buvo neigiamas ir to pasėkoje daryti išvadą, kad kitų pareigūnų parodymai yra melagingi.

8.4. Nors nuteistasis pripažino, kad porolono atraižą savo miegamojoje vietoje padėjo pats, tačiau kategoriškai neigė, kad joje rastos tualetinio popieriaus skiautės yra jo, teigdamas, kad į jų gyvenamąją patalpą galėjo įeiti bet kas, todėl neįmanoma įrodyti, kad rasti neleistini daiktai tikrai priklauso jam. Nors šią aplinkybę patvirtino teisme apklaustas liudytojas V. L., teisėjų kolegijos vertinimu, vien pats faktas, kad gyvenamoji patalpa buvo nerakinama ir į ją galėjo užeiti bet kas, nepaneigia D. T. kaltės. Apeliantas nurodė, kad esant šiai situacijai, iš esmės bet koks kitas asmuo turėjo galimybę jam „pakišti“ rastas psichotropines medžiagas, tačiau šioje dalyje pabrėžtina tai, kad jokių neleistinų daiktų ar medžiagų atliktos kratos metu nebuvo rasta pas kitus kartu su D. T. gyvenusius asmenis, kurių toje patalpoje buvo dešimt. Nors teismo posėdžio metu apeliacinės instancijos teisme apklausti liudytojai teigė, jog niekada nematė D. T. kažką slepiančio lovos čiužinyje, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad liudytojas A. R. paaiškino, jog toje vietoje buvo užuolaidos, per kurias nesimatydavo, ką nuteistieji veikia. Nurodytą aplinkybę iš dalies patvirtino ir pats nuteistasis, užduodamas klausimus apie užuolaidas liudytojams. Pritartina ir apylinkės teismo išvadai, kad pagrįstą abejonę D. T. teiginiais kelia ir tai, kad pirmojoje skiautėje surastos psichotropinės medžiagos sudėtis yra identiška psichotropinės medžiagos, rastos porolono atraižoje, sudėčiai (1 t., b. l. 45-47). Teisėjų kolegijos nuomone, visų išvardintų aplinkybių visuma leidžia pagrįstai manyti, kad rasta psichotropinė medžiaga iš tikrųjų priklausė D. T., o jo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai vertintini kaip nuteistojo gynybinė versija.

9. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. M. pateikė netikrų įvykio liudininkų parodymus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad I. K. jam (A. M.) ir jaunesniesiems specialistams P. Š. bei D. B. nurodė užbėgti į gyvenamąją patalpą Nr. (duomenys neskelbtini), po ko į gyvenamąją patalpą atėjo I. K. ir jie pradėjo kratą. D. B. ir I. K., apklausti ikiteisminio tyrimo metu, P. Š., apklaustas teismo posėdyje, patvirtino šiuos parodymus, t. y., kad tai būtent jie atliko kratą gyvenamojoje patalpoje Nr. (duomenys neskelbtini). Kiti ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai – G. G., A. R., V. L. bei D. M. – tai asmenys, kurie kartu su D. T. gyveno gyvenamojoje patalpoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir buvo apklausti kaip galimai turėję informacijos apie nagrinėjamą įvykį. Todėl nesutiktina su apelianto argumentais, kad A. M. pateikė netikrų liudytojų parodymus, kadangi, kaip matyti iš šio liudytojo apklausų, šis asmuo jokių kitų liudytojų parodymų nepateikė, o papasakojo apie nagrinėjamo įvykio aplinkybes bei nurodė, kokie kiti pareigūnai kartu su juo atliko kratą ir rado minėtą psichotropinę medžiagą pas nuteistąjį D. T.. Dėl šių priežasčių apeliacinio skundo motyvai šioje dalyje yra atmestini kaip nepagrįsti ir neargumentuoti.

10. Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia tai, jog baudžiamosios bylos medžiaga yra suklastota dėl siekio susidoroti su D. T. bei nurodo, kad buvo klastojami jam daromi greitieji teistai apsvaigimo nustatymui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie nuteistojo teiginiai yra tik jo subjektyvi nuomonė, kadangi baudžiamosios bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, galinčių pagrįsti nurodytus motyvus. Nors sutiktina, kad specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra pateikta skirtinga išvada nei 2020 m. rugpjūčio 7 d. apsvaigimo nustatymo akte Nr. (duomenys neskelbtini), t. y., nustatyta, kad D. T. šlapime sintetinių kanabinoidų ar etilo alkoholio nerasta, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip teisingai pabrėžė ir pirmosios instancijos teismas, ši aplinkybė teisinės reikšmės dėl BK 259 straipsnio 1 dalies kvalifikavimo neturi. Kaip matyti iš minėto BK straipsnio dispozicijos, vartojimas kaip alternatyvus nusikaltimo padarymo veiksmas, nesiejamas su neteisėto disponavimo narkotinėmis arba psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti sąvoka, taigi nėra ir šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalykas. Šiame kontekste pabrėžtina, kad apelianto teiginiai, jog atlikdamas bausmę (duomenys neskelbtini) jis nebuvo nei karto baustas už narkotinių medžiagų vartojimą, neturi esminės reikšmės nagrinėjamiems klausimams, kadangi, kaip minėta aukščiau, D. T. inkriminuojama nusikalstama veika iš esmės nėra siejama su narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimu. Apelianto nurodyti argumentai dėl tariamai suklastotos bylos medžiagos yra atmetami kaip deklaratyvaus pobūdžio.

11. Skunde pabrėžiama, kad nuteistasis D. T. reikalavo atlikti DNR tyrimą tam, kad būtų galima nustatyti, kam priklauso tualetinio popieriaus skiautės su jose rastu tabaku. Kaip matyti iš 2020 m. lapkričio 9 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 52-53), atlikus DNR tyrimą, ant porolono atraižos ir pagalvės užvalkalo nustatyti mišrūs daliniai ne mažiau nei trijų asmenų DNR profiliai, kurie netinka tolimesniam asmens identifikavimui. Taigi pabrėžtina, kad šiuo atveju buvo atlikta biologinės kilmės pėdsakų paieška, tačiau DNR profilių priklausomybės nustatyti nepavyko dėl objektyvių priežasčių.

12. Rastos psichotropinės medžiagos suradimą nuteistasis ginčija ir dėl to, kad, pasak jo, narkotinės ir psichotropinės medžiagos į (duomenys neskelbtini) patenka per juose dirbančius pareigūnus. 2021 m. gegužės 18 d. teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas E. U. paaiškino, jog narkotinės medžiagos į (duomenys neskelbtini) įmetamos arba įvežamos, taip pat tai, kad buvo sulaikyti pareigūnai, kurie nešė draudžiamas medžiagas (2 t., b. l. 68). Aplinkybę dėl sulaikytų pareigūnų teisme patvirtino ir liudytojas I. K. (2 t., b. l. 96). Tačiau svarbu pažymėti, kad E. U. patikino, kad A. M. negalėjo įnešti draudžiamų medžiagų, nors nuteistasis teisiamojo posėdžio metu teigė, jog yra girdėjęs, kad A. M. atneša draudžiamus daiktus ir vėliau juos atima (1 t., b. l. 69). Teisėjų kolegijos vertinimu, nors šie E. U. ir I. K. parodymai iš dalies patvirtina apeliacinio skundo teiginį dėl draudžiamų medžiagų patekimo į (duomenys neskelbtini), tačiau tai savaime nereiškia, kad nagrinėjamu atveju buvo būtent tokia situacija. Šiame kontekste svarbu pabrėžti, kad psichotropinė medžiaga buvo rasta nuteistojo D. T. miegamojoje vietoje, o pirmoji tualetinio popieriaus skiautė su joje buvusiu tabaku iškrito iš nuteistojo kišenės, kur ją rado apžiūrą atlikę pareigūnai, todėl negalima sutikti su nuteistojo teiginiais, kad apie psichotropinę medžiagą, rastą porolono atraižoje, jis nežinojo ir minėtos tualetinio popieriaus skiautės buvo padėtos pašalinio asmens, o ne paties nuteistojo.

13. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ar kratos atlikimo metu buvo naudojami vaizdo registratoriai, nors, pasak nuteistojo, kartu su savo gynėju įrodė tai, kad vaizdo registratorių išdavimas yra registruojamas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylos nagrinėjimo teisme metu duoti liudytojų parodymai neleidžia daryti pagrįstos konstatuojamojo pobūdžio išvados, kad šiuo atveju buvo naudoti vaizdo registratoriai, kas lėmė tai, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo išreikalauta vaizdinė medžiaga. Ikiteisminiame tyrime apklaustas liudytojas A. M. nurodė, kad kratos metu filmuojama nebuvo, o teismo posėdžio metu paaiškino, kad vaizdo registratoriai tuo metu buvo tik rekomendacinio pobūdžio. Šiuos liudytojo parodymus patvirtino liudytojas E. U., teismo posėdyje nurodęs, kad įvykio metu buvo tik keli registratoriai ir jų naudojimas nebuvo privalomas, nors tvarka dabar yra pasikeitusi ir filmavimas yra privalomas. Teisme apklaustas I. K. patvirtino, kad tuo metu jie turėjo ne daugiau nei tris vaizdo registratorius, o vienas iš jų šio įvykio metu buvo pas pamainos vyresnįjį pareigūną. Teismo posėdžio metu liudytojas P. Š. taip pat nurodė, kad registratorius gavo neseniai, tačiau neprisimena ar šio įvykio metu jie buvo naudojami. Vienintelis D. B. teismo posėdyje parodė, kad gyvenamosios patalpos krata buvo filmuojama, tačiau jis taip pat pabrėžė, jog iš pradžių filmuojama nebuvo, kadangi jie ėjo atlikti apžiūros, o ne kratos. Atsižvelgiant į tai, kad byloje esančioje tarnybinėje dokumentacijoje yra nuotraukos, kuriose užfiksuotas porolono atraižos ir joje esančių tualetinio popieriaus skiaučių radimo momentas (1 t., b. l. 13-16), teisėjų kolegijos nuomone, vaizdinės medžiagos išreikalavimas iš esmės būtų perteklinis.

14. Nuteistojo teigimu, bylos medžiaga yra surinkta šališkai, kadangi ją rinko (duomenys neskelbtini) pareigūnė, kuri yra ne tik A. M. kolegė, bet ir I. K. pavaldinė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, motyvai, jog O. J. yra iš anksto susidariusi neigiamą nuomonę apie nuteistąjį D. T., yra paties nuteistojo subjektyvi nuomonė, kadangi skunde nepateikiami jokie konkretūs duomenys, kad pareigūnė yra asmeniškai suinteresuota bylos baigtimi, o tyrimo metu buvo šališka ir neobjektyvi. Vien faktas, kad ji dirba kartu su įvykyje dalyvavusiais (duomenys neskelbtini) pareigūnais, kurie po įvykio buvo paaukštinti, nereiškia, kad pareigūnė buvo šališka ar kaip kitaip darė įtaką informacijos rinkimui tyrimo metu ar, kad jai darė įtaką A. M. ar I. K.. Kaip matyti iš Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro Ričardo Kubiliaus rezoliucijos (1 t., b. l. 3), ikiteisminio tyrimo atlikimas pavestas šiai pareigūnei, t. y. O. J., ikiteisminį tyrimą kontroliuojančio prokuroro sprendimu, kuris, priimdamas minėtą sprendimą, nepadarė išvados, kad pareigūnė gali būti šališka ar neobjektyvi.

2. Įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismas, pripažindamas D. T. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, įstatymų nepažeidė, iš esmės nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, teisingai ir pagrįstai įvertino visas reikšmingas aplinkybes. Skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 7 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti nuteistojo D. T. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 7 d. nuosprendžio atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.