Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko M. J. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Skolų valdymo sprendimai“ pareiškimą skolininkui M. J. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Plungės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 20 d. išduotas teismo įsakymas dėl 2 500 Eur skolos, 5 procentų kompensuojamųjų palūkanų už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 22 d. iki bylos iškėlimo teisme dienos, kurios sudaro 625 Eur, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos 3 125 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. balandžio 20 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 24 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko M. J. kreditorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Skolų valdymo sprendimai“ naudai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4. Skolininkas prašo Plungės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartį panaikinti, spręsti klausimą iš esmės ir priimti skolininko prieštaravimus civilinėje byloje, panaikinti Plungės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 20 d. teismo įsakymą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Nurodo, kad įrodymų, kad skolininkas šioje byloje gavo procesinius dokumentus nėra. Nėra duomenų ir apie tai, kad skolininkas atsisakė priimti jam siunčiamus procesinius dokumentus. Teismas, jeigu nepavyksta įteikti procesinių dokumentų, juos įteikia viešo paskelbimo būdu. Šioje byloje tai padaryta nebuvo.

4.2. Pažymėjo, kad 2022 m. balandžio 20 d. teismo įsakyme nurodyta, kad per 20 dienų nuo šio pranešimo įteikimo dienos raštu pareikšti prieštaravimus dėl kreditorės reikalavimo. Teismo įsakymą skolininkas gavo 2022 m. rugsėjo 20 d. Taigi, terminas per kurį buvo galima reikšti prieštaravimus, nebuvo praleistas.

4.3. Nurodo, kad teismas, priimdamas teismo įsakymą pasisakė, kad netikrino kreditorės pareikšto reikalavimo pagrįstumo, todėl atsisakydamas priimti skolininko prieštaravimus nesilaikė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio nuostatų, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Teisingumas šiuo atveju nebuvo užtikrintas. CPK įtvirtintas rungimosi principas, atsisakius priimti prieštaravimus, buvo pažeistas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirąjį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

8. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria skolininko prašymas dėl termino prieštaravimams pateikti atnaujinimo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)teisėtumo

9. Skolininkas atskirajame skunde argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas jo prašymo atnaujinti praleistą terminą pateikti prieštaravimus dėl kreditoriaus pareiškimo išduoti teismo įsakymą, netinkamai taikė proceso teisės normas. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą, ar pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, svarbūs du aspektai – ar nebuvo pažeistos proceso teisės normos, reglamentuojančios procesinių dokumentų įteikimą fiziniam asmeniui teismui priėmus teismo įsakymą pagal kreditorės pareiškimą ir praleistų įstatymuose nustatytų terminų atnaujinimą.

10. Bylos dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjamos CPK XXIII skyriuje nustatyta tvarka. Šiame skyriuje reglamentuotas civilinis procesas yra specifinis: teismo įsakymas priimamas vadovaujantis tik vienos šalies pateiktais duomenimis, neišklausius priešingos šalies pozicijos ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną (CPK 435 straipsnio 1 dalis, 436 straipsnio 1 dalis). Teismo įsakymas neskundžiamas apeliacine ar kasacine tvarka, įsiteisėja per nustatytą 20 dienų terminą nuo pranešimo įteikimo skolininkui nepareiškus prieštaravimų (CPK 436 straipsnio 7 dalis). Įsiteisėjęs teismo įsakymas kartu yra ir vykdomasis dokumentas, kuris gali būti pateiktas vykdyti papildomai nesikreipiant dėl vykdomojo rašto išdavimo į teismą (CPK 436 straipsnio 4 dalis).

11. Dėl nutarties 10 punkte išvardytų priežasčių šios kategorijos bylose ypač svarbu, kad skolininkas būtų tinkamai informuotas apie kreditoriaus pareiškimą ir teismo įsakymą (CPK 437, 438 straipsniai) ir turėtų realią galimybę per įstatyme nustatytą terminą pareikšti prieštaravimus (pažymėtina, kad CPK 438 straipsnyje įtvirtintas draudimas skolininkui įteikti procesinius dokumentus per kuratorių ir viešo paskelbimo būdu). Priešingu atveju susidarytų situacija, kad skolininkas atsidurtų gerokai blogesnėje procesinėje padėtyje nei kreditorius ir dėl kokių nors nuo jo nepriklausančių priežasčių negavęs ar nesusipažinęs su priimtu teismo įsakymu, jam įsiteisėjus, neturėtų realių galimybių pasinaudoti teise į gynybą – pateikti atsikirtimus į nepagrįstą pareiškimą.

12. Pagal nuosekliai nagrinėjamu klausimu formuojamą kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, asmens teisė būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam yra viena iš asmens teisės į teisingą teismą garantijų. Teisė į teisingą teismą – ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos saugoma vertybė, todėl kasacinio teismo praktikoje dėl procesinių dokumentų įteikimo instituto nuosekliai remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija. Į šias principines nuostatas turi būti atsižvelgiama teismui konkrečioje byloje taikant civilinio proceso teisės normas, nustatančias procesinių dokumentų įteikimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019).

13. Asmens teisei būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam – pateikti bylą nagrinėjančiam teismui argumentus ginant savo interesus – užtikrinti yra skirtas CPK XI skyriaus antrame skirsnyje įtvirtintas procesinių dokumentų įteikimo institutas. CPK 122 straipsnis reguliuoja procesinių dokumentų įteikimo vietą, o CPK 123 ir 124 straipsniai – įteikimo tvarką ir įteikimo patvirtinimą.

14. CPK 122 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą ir asmenį, kuriam galima juos įteikti, arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis.

15. CPK 123 straipsnis reglamentuoja procesinių dokumentų įteikimo tvarką. Šio straipsnio 3 dalis nustato, kad kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Vyriausybė nustato procesinių dokumentų įteikimo tvarką ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje tvarką, ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus formą.

16. Taikant procesinių dokumentų įteikimo instituto nuostatas bylose dėl teismo įsakymo, turi būti atsižvelgta į šių bylų specifiką, be kita ko, į tai, kad teismas, priimdamas įsakymą, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 435 straipsnio 3 dalis), o skolininkas turi absoliučią teisę, gavęs teismo įsakymą, pateikti prieštaravimus, kuriuos pareiškus teismo įsakymas negali įsiteisėti (CPK 439 straipsnis). Taigi, visais atvejais turi būti įvertinama, ar galimybės skolininkui prieštarauti dėl teismo įsakymo nesuteikimas ir kreditoriaus reikalavimų tenkinimas jų pagrįstumo neįvertinus ginčo teisenos tvarka nepažeidžia proporcingumo ir šalių interesų derinimo principų.

17. Procesinių dokumentų, paliktų asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, laikymas įteiktais pagal įstatymą praėjus trisdešimt dienų nuo jų palikimo dienos, nepaisant to, kad asmuo faktiškai procesinių dokumentų neatsiėmė ir jie buvo grąžinti teismui, savo esme yra įteikimo fikcija. Dėl šios priežasties aiškinant ir taikant CPK 123 straipsnio 3 dalies nuostatą ,,jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka“ turi būti atsižvelgiama į teismo rūpestingumą ir pareigą informuoti šalis apie teisminį procesą. Ši pareiga bus pažeista, jeigu teismas laikys procesinius dokumentus, paliktus asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, įteiktais pagal įstatymą iškart po to, kai teismo procesinių dokumentų nepavyko įteikti asmens gyvenamojoje vietoje, nesiėmęs papildomų priemonių.

18. Nepavykus realiai įteikti procesinio dokumento fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu, teismas turi išnaudoti kitas, jam prieinamas protingas priemones, pvz., siųsti dokumentus į asmens darbovietę ar kitą asmens buvimo vietą, naudotis elektroninėmis įteikimo priemonėmis, įteikti dokumentus asmeniui atvykus į teismą ir kt. Tik išnaudojęs šias galimybes teismas siunčia procesinius dokumentus į fizinio asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, suformavęs specialią pašto siuntą, kuri leistų palikti pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir vėliau laikyti, kad procesiniai dokumentai yra įteikti praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.

19. Bylos duomenimis nustatyta, jog 2022 m. balandžio 20 d. teismo įsakymas kartu su nustatytos formos pranešimu buvo išsiųstas pareiškėjui jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Akcinė bendrovė (toliau – ir AB) Lietuvos paštas 2022 m. gegužės 27 d. teismui grąžino siųstus dokumentus su žyma, kad laiškas nebuvo atsiimtas iš pašto per siuntos saugojimo laiką. Teismas 2022 m. gegužės 30 d. užklausė „Sodrą“ duomenų apie skolininko darbovietę, gavęs atsakymą, išsiuntė procesinius dokumentus įteikimui skolininko darbovietei. Pirmosios instancijos teismo siųsti procesiniai dokumentai deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, darbovietės adresu grįžo neįteikti. Teismas, gavęs AB Lietuvos pašto pranešimą su žyma, kad procesiniai dokumentai nebuvo atsiimti iš pašto per siuntos saugojimą laiką, pripažino, kad dokumentai įteikti tinkamai 2022 m. gegužės 26 d.

20. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad teismo įsakymas skolininkui buvo įteiktas vadovaujantis CPK 123 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skolininkui pranešimas apie siunčiamus procesinius dokumentus buvo paliktas jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Iš skolininko kartu su prieštaravimais pateiktų dokumentų nustatyta, kad skolininkas pateikė ir Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Rokiškio miesto seniūnijos 2022 m. rugsėjo 14 d. pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau, atkreiptinas dėmesys, jog skolininkas minėtu adresu gyvenamą vietą deklaravo tik nuo 2022 m. rugsėjo 14 d. Taigi, teismo įsakymo priėmimo ir procesinių dokumentų siuntimo metu, šios gyvenamosios vietos skolininkas nebuvo deklaravęs. Be to, kaip nustatyta, procesiniai dokumentai buvo siunčiami ne tik iki 2022 m. rugsėjo 14 d. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, bet ir skolininko darbo vietos adresu, tačiau procesiniai dokumentai taip pat buvo neatsiimti iš pašto. Pirmosios instancijos teismo gautais duomenimis, buvo nustatyta skolininko darbo vieta - M. J. individuali įmonė „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). Nors skolininkas procesiniuose dokumentuose ir nurodo, kad adresu, kuriuo pirmosios instancijos teismas siuntė jam procesinius dokumentus negyveno, kad jam ten priklauso tik ¼ dalis turto, ir dėl to jis procesinių dokumentų negavo, tačiau niekaip nepagrindžia, kodėl procesiniai dokumentai, siunčiami jo darbovietės, jam priklausančios individualios įmonės registracijos adresu, taip pat nebuvo įteikti, nes nebuvo atsiimti per siuntos saugojimo terminą pašte.

21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išnaudojo visas skolininko informavimo apie pradėtą teisminį procesą galimybes bei teisingai konstatavo, kad skolininkas buvo nepakankamai rūpestingas ir apdairus. Be to, skolininkui nuosavybės teise priklausantis automobilis 2014 m. buvo nuvežtas ir saugomas aikštelėje ir byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad skolininkas ėmėsi veiksmų, kad išsiaiškinti automobilio saugojimo aikštelėje aplinkybes. Skolininkas neįrodinėja, kad jis nežinojo apie automobilio nuvežimą ir saugojimą, niekaip nepateisino savo neveikimo.

22. CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. CPK 439 straipsnyje įtvirtinta skolininko teisė reikšti prieštaravimus dėl kreditoriaus pareiškimo per dvidešimt dienų nuo pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą įteikimo skolininkui dienos; jeigu dėl svarbių priežasčių skolininkas prieštaravimus pareiškia pasibaigus šioje dalyje nurodytam terminui, skolininko prašymu teismas terminą prieštaravimams pareikšti gali atnaujinti. Šiomis procesinėmis priemonėmis skolininkas gali naudotis savo nuožiūra, be kita ko, tais atvejais, kai teismo įsakymas jam įteiktas ne realiai, o laikant dokumentą įteiktu pagal įstatymą. Tačiau jeigu skolininkas prašo atnaujinti procesą byloje dėl teismo įsakymo, teismas turi patikrinti, ar egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas.

23. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad praleistų įstatymuose nustatytų terminų atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. termino, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, eigos metu egzistavo aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Tokios aplinkybės kiekvienu atveju yra skirtingos, jų vertinimas ir atitinkamai pripažinimas svarbiomis ar nesvarbiomis priklauso nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, nuo prašymą atnaujinti praleistą terminą teikiančių asmenų individualių savybių ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-510/2006). Termino praleidimo priežastys gali būti pripažįstamos svarbiomis, jeigu jos egzistavo dar terminui nepasibaigus ir atėmė galimybę arba sutrukdė asmeniui atlikti per nustatytą terminą reikiamus veiksmus, be to, šios priežastys turi pateisinti termino praleidimo laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 28 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-299/2007). Teismas įvertina pareiškėjo nurodomas subjektyvias termino praleidimo priežastis kartu su egzistavusiomis objektyviomis aplinkybėmis, dėl kurių visumos daroma išvada, ar iš tikrųjų egzistavo termino praleidimo svarbios priežastys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2008). Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus, konkrečias faktines bylos aplinkybes, dėl kurių šis terminas buvo praleistas, taip pat į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2008).

24. Nagrinėjamu atveju skolininkas su prašymu atnaujinti praleistą terminą kreipėsi 2022 m. rugsėjo 20 d., teismo įsakymas priimtas 2022 m. balandžio 20 d., o į pirmosios instancijos teismą dėl procesinių dokumentų šioje byloje gavimo skolininkas kreipėsi 2022 m. rugpjūčio 30 d. Kaip minėta, vadovaujantis CPK 123 straipsnio 3 dalimi, skolininkui teismo įsakymas buvo įteiktas 2022 m. gegužės 26 d., įstatyme nustatytas terminas pateikti prieštaravimus baigėsi 2022 m. birželio 15 d. Kaip vieną iš argumentų, kodėl buvo praleistas terminas prieštaravimams pateikti, skolininkas nurodo tai, jam procesiniai dokumentai šioje byloje nebuvo įteikti tinkamai. Pažymėtina, jog skolininkui procesiniai dokumentai šioje byloje buvo įteikti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo įsakymas 2022 m. birželio 22 d. buvo išsiųstas kreditorei, kuri 2022 m. liepos 5 d. teismo įsakymą pateikė vykdyti, o 2022 m. rugpjūčio 24 d. pirmosios instancijos teisme gautas patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo, kadangi skola iš skolininko išieškota.

25. Esant aptartai situacijai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti skolininko prieštaravimus dėl įsiteisėjusio ir įvykdyto teismo įsakymo, teikiamus ženkliai praleidus įstatymo nustatytą terminą ir nenurodant svarbių priežasčių dėl ko terminas buvo praleistas, bei pagrįstai neatnaujino termino minėtiems prieštaravimams pateikti. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas prašymo atnaujinti praleistą terminą, pažeidė proceso teisės normas, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

26. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.