Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Šalies argumentai

Pareiškėja UAB „Euristika“ kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Tarnyba) 2016-08-01 patikrinimo aktą Nr. VP-25(16) (toliau – Patikrinimo aktas) (t. I, b. l. 1–8) . Skunde nurodė ir teismo posėdyje pareiškėjos atstovi paaiškino, kad patikrinimo aktas yra nepagrįstas, be teisinių pagrindų bei motyvų, todėl neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje individualiems administraciniams teisės aktams keliamų reikalavimų. Tarnyba yra viešojo administravimo subjektas, kuris savo veikloje privalo, be kita ko, vadovautis ir bendraisiais viešosios teisės principais, šiuo atveju nustatytais ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje, o priimtam sprendimui, kaip individualiam administraciniam aktui taikomi Viešojo administravimo įstatymo reikalavimai. Patikrinimo akte nurodyti pažeidimai yra nemotyvuoti, jame konstatuoti tik Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – Įstatymas) ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012-04-27 įsakymu Nr. 1K-159 patvirtintos Turto ir verslo vertinimo metodikos (toliau – Metodika) pažeidimai, tačiau nepateikti konkretūs teisiniai motyvai, pagrindžiantys nustatytus pažeidimus. Patikrinimo aktas neatitinka teisėtumo principo, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Atsakovė, atlikdama paskesnio pareiškėjos veiklos patikrinimą, pažeidė pareiškėjos teisę teikti paaiškinimus, dėl ko buvo pažeistas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012-12-11 įsakymu Nr. 1K-422 patvirtintų Turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių veiklos patikrinimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 15.4 ir 17 punktai, Viešojo administravimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas objektyvumo principas. Atsakovė, atlikdama paskesnį patikrinimą nereikalavo pateikti jokių paaiškinimų dėl atsakovės nustatytų pažeidimų ataskaitose, dėl ko patikrinimo aktas yra neobjektyvus ir priimtas neturint visos objektyvios informacijos. Pareiškėjai buvo atimta galimybė pateikti papildomus paaiškinimus, kurių pagrindu pareiškėja, kaip savo srities specialistė, būtų turėjusi galimybę atsakyti į atsakovei kilusius klausimus, t. y. pagrįsti, kodėl nustatyti pažeidimai nepagrįsti. Atsakovės nustatyti pažeidimai nepagrįsti, kadangi 2015-11-02 – 2015-11-12 ataskaitoje Nr. 1510/26 (verslo vertinimas UAB „Impeks“ (toliau – Ataskaita 1) pateikta informacija, iš kurios galima matyti, kaip buvo apskaičiuotos diskonto normos dalys. Kita vertus, nei Įstatymas, nei Metodika, nei kiti teisės aktai nenumato, kiek detaliai turi būti pateiktas diskonto normos sudėtinių dalių pagrindimas ataskaitoje, todėl Tarnyba neturi teisinio pagrindo teigti, kad pareiškėja pažeidė Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto nuostatas. Kadangi atsakovė, atlikdama paskesnį veiklos patikrinimą, iš pareiškėjos nepagrįstai atėmė teisę teikti paaiškinimus, pareiškėja šiuos paaiškinimus priversta teikti teismui. Ataskaitos 1 24–25 psl. yra pateiktas detalus ir išsamus paaiškinimas, kas yra kapitalizacijos (diskonto) norma, kuo remiantis skaičiuojama bei kaip skaičiuojama. Ataskaitos 25 psl. pateikiama pagrindinė naudojama formulė, detaliai aprašant kiekvieną formulės dedamąją dalį, atliktų skaičiavimų seka bei gauti rezultatai pateikti 18 lentelėje, kurioje skaičiavimams naudotas turto pelningumas detaliai aprašomas ir apskaičiuojamas Ataskaitos 2.6 skyriaus „Retroperspektyvinė įmonės finansinės – ūkinė veiklos analizė“ bei pateikiama 10 lentelėje „Pelningumo rodiklių analizė. Šioje lentelėje apskaičiuotas 2010-12-31 balanso duomenimis turto pelningumas (pelnas iki mokesčių/turtas*100) yra 25,77 proc., suapvalinus iki 1 skaičiaus po kablelio yra 25,8 proc. Ši įmonės pelningumo norma yra panaudota skaičiuojant diskonto normą, kurio skaičiavimai pateikti 18 lentelėje. Ataskaitos 1 25 psl. 18 lentelėje pateikti pirkėjų diversifikacijos laipsnis (5 proc.) bei tiekėjų diversifikacijos laipsnis (5 proc.) buvo apskaičiuoti remiantis pateikta įmonės finansinės atskaitomybės dokumentacija, o konkrečiai remiantis „Atsiskaitymų su debitoriais apskaitos žiniaraščiu, 2010-01-01 – 2010-12-31 laikotarpis“ bei „Atsiskaitymų su kreditoriais apskaitos žiniaraščiu, 2010-01-01 – 2010-12-31“. Kruopščios analizės būdu buvo nustatyta, kad 2010-12-31 balanse yra apskaitytų ir nesumokėtų skolų likučiai (apie 80 proc. debitorinių ir kreditorinių įsiskolinimų – gautinos skolos iš 4 svarbiausių pirkėjų ir mokėtinos skolos 4 svarbiausiems tiekėjams. Pirkėjų ir tiekėjų diversifikacijos laipsnis buvo paskaičiuotas pagal principą: pirkėjų ar tiekėjų diversifikacijos laipsnis yra lygus neapmokėto skolos likučio metų pabaigoje ir visos skolos santykis, išreikštas procentais ir padalintas iš skaičiuotinų įmonių skaičiaus, šiuo atveju iš 4. Ataskaitoje 1 detaliai pateikta informacija bei paaiškinimai, kaip buvo apskaičiuotos ir nustatytos diskonto normos sudėtinės dalys. Atsakovė patikrinimo akte nurodė, kad 2015-09-08 – 2015-09-11 ataskaitoje Nr. 1509/24 (nekilnojamojo turto komplekso ir kito turto) (toliau – Atskaita 2) nepateiktas mažiausias vieno objekto nuotraukų skaičius. Iš Ataskaitos 2 matyti, kad joje pateiktos 33 foto nuotraukos. Ataskaitos 2 prieduose pateikiamos viso vertinamo komplekso 59 nuotraukos iš kurių 26 nuotraukose yra pateiktas nekilnojamasis turtas, 1 nuotraukoje – kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, 32 nuotraukose – kilnojamasis turtas. Ataskaitos 2 18–19 psl. nurodyta, kad turto apžiūros metu (2015-09-08) vertinamas turto kompleksas: 178 m² bendro ploto kontrolės postas su gyvenamosiomis patalpomis, t. y. faktiškai tai individualus gyvenamasis namas, nes yra naudojamas gyvenamajai ir buitinei paskirčiai. Vertinamą turtą teisiškai pritaikyti alternatyviam naudojimui komplikuota ir netikslinga. Vertintojos nuomone, maksimalus ir geriausias vertinamo turto panaudojimas, atitinka esamą turto naudojimą. Ataskaitos priede pateikiamos nuotraukos rodo, kad vertinamas pastatas yra daugiavaikės šeimos vienintelis gyvenamasis būstas. Vertintojai pagrįstai priskyrė vertinamą namą individualių gyvenamųjų namų kategorijai, vertinamą turtą namų valdai ir vertinimui panaudojo panašaus turto (pagal faktinį ir vienintelį galimą turto panaudojimą) įvykusių sandorių duomenis. Pareiškėja Ataskaitoje 2 22–26 psl. pateikė detalų nekilnojamojo turto įvertinimo proceso aprašymą, taip pat analogiško arba panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, pasirinkimo pagrindimo aplinkybes, pataisų būtinumo pagrindimo aplinkybes, Ataskaitoje 2 pateiktos formulės, atliktų skaičiavimų sekos bei gauti rezultatai. Pastatų plotų skirtumai pataisai analizei buvo naudojami visoje Kaišiadorių r. savivaldybėje nuo 2012 metų rugsėjo mėnesio iki 2015 metų rugsėjo mėnesio įvykę gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto kompleksų pirkimo-pardavimo sandoriai. Detaliai analizei atlikti buvo naudojami lyginamieji sandoriai, gauti iš VĮ Registrų centro duomenų bazių. Pareiškėja atliko sąlyginį pastatų ir žemės sklypo verčių išskyrimą iš vertinamo turto vertės. Šiam tikslui buvo įvertinta žemės sklypo dalis, kuria naudojasi užsakovas R. P.. Ataskaitos 2 3 skyriuje „Sąlyginis pastato ir žemės sklypo verčių išskyrimas iš vertinamo turto vertės“ yra pateikta detalus žemės sklypo įvertinimo proceso aprašymas, analogiško arba panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, pasirinkimo pagrindimo aplinkybės, pataisų būtinumo pagrindimo aplinkybės, pateiktos formulės, atliktų skaičiavimų seka bei gautas rezultatas.