Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2016-03-01 · Administracinė byla Nr. A-504-146/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-03-26Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-03-01Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-03-01
Bylos Nr.
A-504-146/2016
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-01547-2014-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Anatolijus Baranovas (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Trečiasis asmuo
J. M., Plungės rajono savivaldybės administracijos Plungės miesto
Pareiškėjas
B. B., K. B., L. A., D. M., D. J.
Atsakovas
Plungės rajono savivaldybės administracijai, Plungės rajono savivaldybės Saugaus eismo organizavimo komisijai
Administracinė byla Nr. A-504-146/2016Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01547-2014-9Procesinio sprendimo kategorija 38 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 1 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens J. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų B. B., K. B., L. A., D. M., D. J. skundą atsakovams Plungės rajono savivaldybės administracijai ir Plungės rajono savivaldybės Saugaus eismo organizavimo komisijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims J. M. ir Plungės rajono savivaldybės administracijos Plungės miesto seniūnijai dėl aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjai B. B., K. B., L. A., D. M., D. J. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 5–10), kurį patikslino (II t., b. l. 76–81), prašydami: 1) panaikinti Plungės rajono savivaldybės Saugaus eismo organizavimo komisijos (toliau – ir SEOK) 2014 m. spalio 2 d. posėdžio nutarimą dėl siūlymo Plungės miesto seniūnijai (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu Nr. 8 iki garažų abiejose kelio pusėse įrengti keturis kelio ženklus Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ (toliau – ir SEOK 2014 m. spalio 2 d. nutarimas); 2) panaikinti Plungės rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2014 m. spalio 15 d. raštą Nr. A20-1997 „Dėl saugaus eismo organizavimo komisijos sprendimų vykdymo“ (toliau – ir Administracijos direktoriaus raštas Nr. A20-1997); 3) įpareigoti Plungės rajono savivaldybės administraciją pašalinti keturis kelio ženklus Nr. 332 „Sustoti draudžiama“, pastatytus (duomenys neskelbtini) gatvėje abiejose kelio pusėse ties namu Nr. 8 iki garažų. Be to, pareiškėjai prašė priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjai paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini) g. Nr. 8 ir Nr. 8C, Plungėje. Kaimynas J. M., gyvenantis (duomenys neskelbtini) g. Nr. 6, Plungėje, yra nepatenkintas, kad šalia pareiškėjų gyvenamųjų namų statomi automobiliai, nuolat rašo įvairioms institucijoms skundus dėl, anot jo, neleistino automobilių statymo, tačiau ne kartą kviesta policija pažeidimų neužfiksavo. SEOK 2014 m. spalio 2 d. nutarimą priėmė siekdama išvengti nuolat rašomų nepagrįstų J. M. skundų. 2014 m. lapkričio 7 d. (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu Nr. 8 iki garažų, abiejose kelio pusėse buvo įrengti keturi kelio ženklai Nr. 332 „Sustoti draudžiama“. Plungės miesto seniūnija informavo, kad 2014 m. spalio 15 d. gavo Administracijos direktoriaus raštą Nr. A20-1997, kuriame buvo nurodyta kuo skubiau įrengti minėtus kelio ženklus, suderinus jų pastatymo vietas su Kelių policija, bei informuoti Administracijos direktorių apie šių darbų atlikimo terminus. Pagal Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 130 punktą kelio ženklas Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ naudojamas transporto priemonių sustojimui ir stovėjimui uždrausti toje kelio pusėje, kurioje įrengiamas. Ženklas įrengiamas tame kelio ruože, kuriame sustojusios (stovinčios) transporto priemonės trukdo eismui ir kelia grėsmę eismo saugumui. Pagal kelio ženklų Nr.332 pastatymo (duomenys neskelbtini) gatvėje schemą, šie kelio ženklai pastatyti tik 95 metrų kelio atkarpoje, kurioje yra 4 pareiškėjų gyvenamieji namai. Eismas šioje gatvės atkarpoje neintensyvus, įvažiavimas pakankamai platus, todėl pastatytos transporto priemonės eismui netrukdo. Administracijos direktorius vadovaujasi Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktu, 29 straipsnio 8 dalimi, tačiau tam, kad SEOK pasiūlymas įgautų teisinę galią, Administracijos direktorius turėjo priimti atitinkamą įsakymą. Toks įsakymas nebuvo priimtas. Administracijos direktorius surašė 2014 m. spalio 15 d. raštą Nr. A20-1997, kurio pagrindu buvo pastatyti kelio ženklai. Pareiškėjai taip pat rėmėsi Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniu, kuris susijęs su teisėtumo principo užtikrinimu viešojo administravimo subjektams priimant atitinkamus sprendimus. Teigė, kad SEOK ir Administracijos direktorius bei kelio ženklų pastatymą organizavusi seniūnija elgėsi neteisėtai, viršijo kompetencijos ribas. Kelio ženklai Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ buvo įrengti nesant tam teisinio pagrindo, nesilaikant kelio ženklų įrengimo tvarkos, nesant įstatymų reikalavimus atitinkančių sprendimų, nepagrįsti nei kelių ir gatvių priežiūra, nei saugaus eismo sąlygų užtikrinimu ar organizavimu. Minėtų kelio ženklų pastatymas nepagrįstai suvaržo pareiškėjų nuosavybės teises, neatitinka protingumo ir proporcingumo kriterijų. Minėti atsakovų veiksmai ir sprendimai prieštarauja saugaus eismo organizavimo ir užtikrinimo principams, vieno asmens interesų tenkinimas priešpastatomas kitų asmenų gerovei, nes pastačius šiuos kelio ženklus gatvės atkarpoje šalia pareiškėjų gyvenamųjų namų, transporto priemonės statomos pagrindinėje (duomenys neskelbtini) gatvėje, kurioje eismas intensyvus ir tokiu būdu dar labiau apsunkinamas.

Atsakovai Plungės rajono savivaldybės administracija ir Plungės rajono savivaldybės Saugaus eismo organizavimo komisija prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą (I t., b. l. 78–80) paaiškino, kad priimant SEOK 2014 m. spalio 2 d. nutarimą buvo atsižvelgta į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK) Kelių policijos biuro 2014 m. rugsėjo 25 d. rašte Nr. 30-R-S-13675 pateiktą rekomendaciją. Administracijos direktorius, atsižvelgdamas į SEOK 2014 m. spalio 2 d. protokolinį nutarimą ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) 2014 m. spalio 6 d. rašte Nr. 5-S-3527 išdėstytą įpareigojimą, 2014 m. spalio 15 d. raštu Nr. A20-1997 pavedė Plungės miesto seniūnijai parengti ir suderinti su Kelių policija kelio ženklų pastatymo schemą. Plungės miesto seniūno pavaduotojas, vykdydamas minėtą Administracijos direktoriaus pavedimą ir SEOK 2014 m. spalio 2 d. protokolinį nutarimą, 2014 m. lapkričio 3 d. parengė kelio ženklų Nr.332 pastatymo (duomenys neskelbtini) gatvėje schemą ir suderino ją su Klaipėdos AVPK Plungės PK Kelių policija. Pareiškėjas B. B. 2013 m. liepos 30 d. kreipėsi į Administraciją su prašymu leisti prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) g.8, Plungėje, įsirengti savo lėšomis aikštelę, nes užsiima paslaugų veikla ir atvykę klientai neturi kur pastatyti automobilių. SEOK 2013 m. rugpjūčio 2 d. protokoliniu sprendimu tam neprieštaravo, tačiau Administracija, atsižvelgdama į Policijos departamento 2014 m. spalio 6 d. raštą Nr. 5-S-3527, kuriame nurodyta, kad Pagal Kelių įstatymo 13 straipsnio 1 dalį keliuose, kelių juostose ir apsaugos zonose dirbti įvairius darbus be kelio savininko leidimo draudžiama, o Plungės rajono savivaldybė įpareigota išspręsti neteisėtai įrengtų stovėjimo vietų panaikinimą ir žaliosios vejos atstatymą minėtoje vietoje, leidimo nėra išdavusi. Savivaldybė, būdama atsakinga už kelio, jo inžinerinių statinių ir techninių eismo organizavimo priemonių priežiūrą taip, kad ji atitiktų kelių priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus bei privalėdama užtikrinti, kad nedelsiant būtų panaikintos kliūtys, trukdančios eismui ir keliančios pavojų, o jei to padaryti neįmanoma, užtikrinti, kad pavojingose vietose būtų įrengtos atitinkamos techninės eismo organizavimo priemonės tol, kol šios kliūtys bus panaikintos, pagrįstai ir teisėtai nusprendė įrengti (duomenys neskelbtini) g.prie namo Nr.8 kelio ženklus Nr.332. Ginčo teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai nenustato konkrečių kriterijų, kuriems esant įrengiamas kelio ženklas Nr.332. Kelio savininkas (Plungės rajono savivaldybė), pasitelkdama į pagalbą SEOK, turėjo teisę ir pareigą spręsti, kokių eismo saugumo priemonių imtis ginčui aktualioje vietoje. SEOK surinko šiam klausimui išspręsti aktualią informaciją, ją išnagrinėjo ir priėmė 2014 m. spalio 2 d. protokolinį nutarimą. Kelio ženklų Nr.332 įrengimas skunde nurodytoje vietoje ne tik užtikrins eismo organizavimo priemonių priežiūrą taip, kad ji atitiktų kelių priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, bet ir sudarys sąlygas atkurti kelio apsaugos zoną, įrengiant žalią veją. Policijos departamento 2014 m. spalio 6 d. raštas Nr. 5-S-3527 buvo pakankamas pagrindas tam, kad įvertinti atsakovo veiksmų atitikimą Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 3 punkto nuostatų aspektu. Pareiškėjų skundžiamas SEOK protokolinis nutarimas ir Administracijos direktoriaus pavedimas Nr. A20-1997 priimti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo J. M. prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepime į skundą (I t., b. l. 112–115) paaiškino, kad dėl kelio ženklų niekur nesikreipė ir jų pastatymo neinicijavo, tačiau nuo 2008 metų nuotraukose tarp namų Nr. 6 ir 8 (duomenys neskelbtini) gatvėje, Plungėje, fiksavo galimus Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo, Kelių įstatymo, KET pažeidimus ir teikė informaciją Plungės savivaldybei, Plungės policijos komisariatui, teismams, kitoms valstybės institucijoms. 2013-2014 metais bendraudamas su Policijos generaliniu komisaru ir jo pavaduotoju pateikė jiems pažeidimų nuotraukas ir policijos vadovai patvirtino, kad nuotraukose yra užfiksuoti Saugaus eismo automobilių keliais ir Kelių įstatymo pažeidimai, o Policijos departamentas savo raštuose paaiškino įstatymų pažeidimus. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad Plungės rajono savivaldybė 15 metų nereagavo į jo skundus šiais klausimais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Plungės rajono savivaldybės administracijos Plungės miesto seniūnija (toliau – ir Seniūnija) atsiliepime į skundą (II t., b. l. 68) paaiškino, kad kelio ženklai (duomenys neskelbtini) gatvėje ties namu Nr. 8, Plungėje, pastatyti 2014 m. lapkričio 3 d. Darbus atliko UAB „Baltuvos projektai“, su kuria Plungės rajono savivaldybės administracija (taip pat ir Plungės miesto seniūnija) yra pasirašiusi sutartį dėl Kelio ženklų įrengimo Plungės mieste. Apie atliktus darbus Plungės rajono savivaldybės administracija informuota žodžiu iš karto po darbų atlikimo.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 26 d. sprendimu (II t., b. l. 104–110) pareiškėjų B. B., K. B., L. A., D. M., D. J. skundą patenkino: panaikino Plungės rajono savivaldybės SEOK 2014 m. spalio 2 d. protokolinį sprendimą Nr. TK-68 bei Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. spalio 15 d. raštą Nr.A20-1997 ir įpareigojo Administracijos direktorių, įsiteisėjus šiam teismo sprendimui, priimti sprendimą pašalinti (duomenys neskelbtini) gatvėje ties namu Nr. 8 iki garažų abiejose kelio pusėse įrengtus 4 kelio ženklus Nr. 332 „Sustoti draudžiama“. Teismas pareiškėjų prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas paliko nenagrinėtą, o trečiojo suinteresuoto asmens J. M. prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkino.

Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Pareiškėjams įstatymas nesuteikia teisės ginti viešąjį interesą.

Teismas nustatė, kad administracinis ginčas kilo dėl viešojo administravimo subjekto administracinių aktų ir įpareigojimo atlikti atitinkamus veiksmus (ABTĮ 15 str. 1 d. 2 p.), t.y. dėl Plungės rajono savivaldybės SEOK 2014 m. spalio 2 d. protokolinio sprendimo Nr. TK-68 siūlyti Plungės miesto seniūnijai (duomenys neskelbtini) gatvėje ties namu Nr. 8 iki garažų abiejose kelio pusėse įrengti keturis kelio ženklus Nr. 332 „Sustoti draudžiama“, ženklų pastatymo schemą suderinti su Kelių policija, įforminto 2014 m. spalio 2 d. protokolu Nr. TK-68 (I t., b. l. 40), ir Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. spalio 15 d. rašto Nr. A20-1997 „Dėl saugaus eismo organizavimo komisijos sprendimų vykdymo“ (I t., b. l. 84), kuriame prašoma, kad Plungės miesto seniūnija kuo skubiau parengtų kelio ženklų pastatymo schemą, suderintų ją su Kelių policija ir pastatytų keturis kelio ženklus Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ bei informuoti apie šių darbų atlikimo terminus. Pareiškėjai taip pat prašė, kad teismas, panaikinęs skundžiamus aktus, įpareigotų Plungės rajono savivaldybės administraciją pašalinti minėtus keturis kelio ženklus Nr. 332 „Sustoti draudžiama“. Nagrinėjant tokio pobūdžio bylą paprastai turi būti tikrinama ginčijamų aktų teisėtumas ir pagrįstumas, ar atsakovas kompetentingas atlikti reikalaujamus veiksmus, ar turi pareigą juos atlikti, o pareiškėjas teisę to reikalauti. Taip pat visuomet aktualu patikrinti ir pareiškėjo materialinį teisinį suinteresuotumą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2013 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-1001-13).

Iš VĮ Registrų centro 2014 m. gruodžio 17 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenų (I t., b. l. 47–48) teismas nustatė, kad kelias (gatvė) (duomenys neskelbtini) gatvė, Plungėje, nuosavybės teise priklauso Plungės rajono savivaldybei. Plungėje, (duomenys neskelbtini) gatvės atšakoje ties namu Nr. 8 iki garažų, abiejose kelio pusėse buvo įrengti keturi kelio ženklai Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ (I t., b. l. 25–27). Pareiškėjai B. B., K. B., L. A., D. M. gyvena name, (duomenys neskelbtini) g. Nr. 8, Plungėje (II t., b. l. 4–7), o šalia esančiame name (duomenys neskelbtini) g. Nr. 8C, Plungėje, gyvena pareiškėjas D. J.. Iš abiejų namų teritorijos išvažiavimai yra būtent į tą (duomenys neskelbtini) gatvės atšakos dalį, kurioje įrengti minėti kelio ženklai.

Šalies argumentai

Pareiškėjai paaiškino, kad ginčo kelio ženklų pastatymas nepagrįstai ir neteisėtai draudžia šalia jų gyvenamųjų namų statyti nuosavas transporto priemones ir suvaržo jų nuosavybės ir kitas teises, nes grįžę namo automobiliu negali sustoti ir išlipti atsidaryti bei uždaryti vartų, kad galėtų patekti į savo gyvenamojo namo teritoriją, negali sustoti išsikrauti daiktų, išlaipinti vaikus. Pareiškėjų nuomone, tokie Administracijos veiksmai neteisėti, be to, pažeidžia viešąjį interesą, nes ginčo kelio ženklų įrengimas nėra susiję su saugiu eismu; dabar visos transporto priemonės yra statomos pagrindinėje gatvėje ir taip apsunkinamas eismas pagrindine gatve, o išvažiuojant iš gatvės atkarpos, esančios šalia pareiškėjų gyvenamųjų namų, į pagrindinę (duomenys neskelbtini) gatvę matomumas labai sumažėja. Pareiškėjas B. B. paaiškino, kad name (duomenys neskelbtini) gatvėje Nr.8 gyvena trys šeimos, kurios turi šešis automobilius.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkte nustatyta, kad savivaldybių funkcijoms priskiriama savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 1–6 punktais, užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės administracijos direktorius: vadovaudamasis Valstybine eismo saugumo programa, tvirtina savivaldybės eismo saugumo programą; iš savivaldybės administravimo subjektų ir valstybinio administravimo subjektų savivaldybėje, nevyriausybinių organizacijų atstovų sudaro savivaldybės eismo saugumo komisiją, tvirtina jos nuostatus; sprendžia eismo organizavimo klausimus miestų ir kaimų gyvenamosiose vietovėse, vietinės reikšmės keliuose; rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu, organizuoja kelių saugumo audito, poveikio kelio saugumui vertinimo, kelių saugumo patikrinimo, didelio avaringumo ruožų ir saugumo lygio nustatymo kelių tinkle atlikimą vietinės reikšmės keliuose ir gatvėse, organizuoja medicinos pagalbos teikimą eismo įvykiuose nukentėjusiems asmenims; įgyvendina švietėjišką mokomąją veiklą eismo saugumo srityje; atlieka kitas funkcijas, susijusias su eismo saugumo užtikrinimu savivaldybės teritorijoje. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-83 patvirtintų Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių (toliau – ir Kelio ženklų įrengimo taisyklės) 100 punkte nustatyta, kad draudžiamieji ženklai naudojami eismui uždrausti ir apriboti arba tiems draudimams (apribojimams) panaikinti; draudžiamieji ženklai gali būti naudojami tik tada, kai jie yra būtini saugiam eismui organizuoti arba aplinkai apsaugoti; neturi būti naudojami ženklai, kurie nepagrįstai draustų ar apribotų eismą. Kelio ženklų įrengimo taisyklių 130 punktas nustato, kad ženklas Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ naudojamas transporto priemonių sustojimui ir stovėjimui uždrausti toje kelio pusėje, kurioje įrengiamas; ženklas įrengiamas tame kelio ruože, kuriame sustojusios (stovinčios) transporto priemonės trukdo eismui ar kelia grėsmę eismo saugumui. Pagal Kelio ženklų įrengimo taisyklių 130.2 punktą, ženklo Nr. 332 nereikia įrengti tose vietose, kuriose sustoti draudžia Kelių eismo taisyklės. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 150.5 punktas nustato, kad sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas vertino, kad pareiškėjai, gyvendami (duomenys neskelbtini) gatvės, Plungėje, atšakoje esančiuose namuose, iš kurių teritorijos išvažiavimai yra į šią atšaką, yra teisiškai suinteresuoti, kad šioje gatvės atšakoje, vadovaujantis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 3 punktu, eismo organizavimo klausimai būtų sprendžiami laikantis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų.

Iš Administracijos direktoriaus rašto Nr. A20-1997 teismas nustatė, kad prašymas Plungės miesto seniūnijai kuo skubiau parengti ir suderinti ženklų pastatymo schemą su Kelių policija ir pastatyti keturis kelio ženklus Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ bei informuoti apie šių darbų atlikimo terminus buvo motyvuojamas tuo, jog Plungės rajono savivaldybės administracija nuolat gauna įvairių institucijų informacijos ir raginimų spręsti Plungės miesto (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojų skundus dėl galimų eismo taisyklių pažeidimų, parkuojant automobilius ties (duomenys neskelbtini) g. namu Nr. 8, ir savavališko valstybinės žemės panaudojimo automobiliams parkuoti. Iš SEOK 2014 m. spalio 2 d. protokolinio sprendimo Nr. TK-68 teismas nustatė, kad posėdžio metu pranešėjas M. J. supažindino su Klaipėdos AVPK Kelių policijos biuro raštu, kuriuo rekomenduojama įrengti kelio ženklus Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ arba Nr. 333 „Stovėti draudžiama“ tam, kad būtų išspręsta automobilių statymo problema, (duomenys neskelbtini) g. ties namu Nr. 8, Plungėje; A. L. pritarė kelio ženklų įrengimui (duomenys neskelbtini) g.; A. P. pritarė ženklų įrengimui, tačiau pastebėjo, kad jie turėtų būti įrengti laikinai, kol bus sutvarkyta automobilių statymo aikštelė, bei kad visi statomi automobiliai bus parkuojami pagrindinėje (duomenys neskelbtini) gatvėje. Klaipėdos AVPK Kelių policijos biuras 2014 m. rugsėjo 25 d. raštu Nr. 30-12-S-13615 „Dėl automobilių statymo ir kelio ženklų įrengimo“ (I t., b. l. 83) nurodė, kad pranešimai apie galimus KET pažeidimus nuolatos kartojasi, todėl rekomendavo SEOK įrengti kelio ženklą Nr. 322 „Sustoti draudžiama“ arba Nr. 333 „Stovėti draudžiama“ tam, kad būtų išspręsta automobilių parkavimo problema. Policijos departamentas 2014 m. spalio 6 d. raštu Nr. 5-S-3527 „Dėl infrastruktūros atstatymo Plungėje, šalia (duomenys neskelbtini) g. 8 namo“ (I t., b. l. 82), atsižvelgęs į tai, kad kelio ir teritorijos, esančios šalia namo, (duomenys neskelbtini) g. 8, Plungėje, savininkas yra Plungės rajono savivaldybė, prašė spręsti neteisėtai įrengtų stovėjimo vietų panaikinimą ir žalios vejos atstatymą minėtoje vietoje.

Įvertinęs pirmiau aptartus dokumentus, teismas priėjo prie išvadų, kad nei SEOK 2014 m. spalio 2 d. protokolinis nutarimas Nr. TK-68, bei Administracijos direktoriaus raštas Nr. A20-1997 nebuvo grindžiami tuo, kad ginčo kelio ruože sustojusios (stovinčios) transporto priemonės trukdo eismui ar kelia grėsmę eismo saugumui (Kelio ženklų įrengimo taisyklių 130 punktas). Nebuvo pateikta jokių įrodymų, t. y. kelių saugumo patikrinimo ar audito atlikimą patvirtinančių dokumentų ar kt., patvirtinančių priešingas aplinkybes (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punktas). Tiek SEOK 2014 m. spalio 2 d. protokolinis nutarimas Nr. TK-68, tiek Administracijos direktoriaus raštas Nr. A20-1997 iš esmės motyvuojami tuo, kad būtina sutvarkyti neteisėtai įrengtas stovėjimo vietas, atstatyti žalią veją, išspręsti kitas parkavimo problemas, skundų įvairioms institucijoms rašymą, tačiau nė viena iš šių priežasčių nėra susijusi su sustojusių (stovinčių) transporto priemonių trukdymu eismui ar grėsmės kėlimu eismo saugumui. Teismas atkreipė dėmesį, kad SEOK 2014 m. spalio 2 d. posėdžio metu net nebuvo svarstoma, kurį ženklą labiau tiktų įrengti: Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ ar Nr. 333 „Stovėti draudžiama“, nors Klaipėdos AVPK Kelių policijos biuras rekomendavo pasirinktinai įrengti kelio ženklą. Teismas pažymėjo ir tai, kad Lietuvos kelių policijos tarnyba 2015 m. sausio 21 d. raštu Nr. 39-S-309 „Dėl kelio ženklo Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ įrengimo Plungėje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, pagrįstumo“ (II t., b. l. 8) pareiškėjams B. B. ir D. J. nurodė, jog, vadovaujantis Kelio ženklų įrengimo taisyklių 130 punktu, minėtas ženklas įrengiamas tame kelio ruože, kuriame sustojusios (stovinčios) transporto priemonės trukdo eismui ar kelia grėsmę eismo saugumui, todėl, įvertinę esamą situaciją, pateikė nuomonę, kad Plungės rajono savivaldybės SEOK 2014 m. spalio 2 d. sprendimas Plungėje, (duomenys neskelbtini) gatvėje įrengti kelio ženklus Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ nėra pagrįstas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-15/2010).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vertino, kad Administracijos direktoriaus rašte Nr. A20-1997 (I t., b. l. 38) nurodyti abstraktūs argumentai, nepateiktas teisinis pagrindimas dėl Administracijos direktoriaus nurodymo Plungės miesto seniūnijai kuo skubiau parengti ir suderinti kelio ženklų schemą su kelių policija ir pastatyti nurodytus kelio ženklus, nenurodyta šio rašto apskundimo tvarka ir terminas. Atsižvelgęs į tai, teismas pripažino, kad Administracijos direktoriaus raštas Nr. A20-1997 neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų.

Remdamasis išdėstytais motyvais, teismas konstatavo, kad SEOK 2014 m. spalio 2 d. protokolinis nutarimas Nr. TK-68 ir Administracijos direktoriaus raštas Nr. A20-1997 yra nepagrįsti ir neteisėti, todėl naikintini. Panaikinęs skundžiamus aktus, teismas įpareigojo Plungės rajono savivaldybės administracijos direktorių pagal kompetenciją (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 3 punktas) priimti sprendimą dėl minėtų kelio ženklų pašalinimo.

Spręsdamas dėl pareiškėjų prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas teismas pažymėjo , kad pareiškėjai nenurodė konkretaus šių išlaidų dydžio. Kadangi pareiškėjai nepateikė prašymo raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, teismas jų prašymą paliko nenagrinėtą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo J. M. prašė priteisti jam 345,66 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 44, 45 straipsniais, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjų skundas tenkinamas, o tai reiškia, kad sprendimas priimtas ne trečiojo suinteresuoto asmens J. M. naudai, prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkino.

III.

Trečiasis suinteresuotas asmuo J. M. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde (II t., b. l. 113) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 26 d. sprendimo dalį, kurioje buvo netenkintas jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, prašymą išnagrinėti iš esmės ir jį patenkinti.

Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo iš esmės neskundžia, tačiau nesutinka su tuo, kad nebuvo patenkintas jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai jam nepriteisė bylinėjimosi išlaidų, kadangi jis į bylos procesą įsitraukė ne savo noru, o buvo įtrauktas teismo iniciatyva (teismo nutartimi) ir įpareigotas pateikti savo nuomonę dėl skundo ir šį teismo įpareigojimą įvykdė. Apeliantas pažymi, kad nepageidavo dalyvauti teismo procese dėl ginčo kelio ženklų, kadangi jų įrengimo neinicijavo, apie

tai nežinojo. Kadangi buvo įtrauktas į administracinės bylos procesą ne pareiškėjų skundu, o teismo nutartimi, jis pagrįstai tikėjosi gauti savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, pateiktą pirmosios instancijos teismui, suformulavo nenurodydamas konkrečios šalies, iš kurios priteistinos išlaidos, tikėdamasis, kad teismas bylinėjimosi išlaidas paskirstys savo nuožiūra. Teismas jo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų nepagrįstai susiaurino iki teiginio esą J. M. prašo išlaidų atlyginimo būtent iš pareiškėjų. Apeliantas pažymi, kad jis nelaiko savęs bylą pralaimėjusia šalimi ir teigia, kad savo nuomonę ginčo klausimu pareiškė vykdydamas teismo įpareigojimą, į jokias institucijas dėl kelio ženklų pastatymo ar nepastatymo nesikreipė. Jei teismas mano, kad bylinėjosi išlaidų jam neturi atlyginti pareiškėjai ir pralaimėjusi bylą šalis, atsižvelgiant į tai, kad jį į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu įtraukė teismas, svarstytinas klausimas, ar apelianto patirtos išlaidos neturėtų būti atlygintos valstybės lėšomis.

Šalies argumentai

Pareiškėjai B. B., K. B., L. A., D. M., D. J. su trečiojo suinteresuoto asmens J. M. apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą (II t., b. l. 125–128) pareiškėjai pažymi, kad atsakovai jau įvykdė skundžiamą teismo sprendimą ir kelio ženklus pašalino.

Žemesnės instancijos teismas

Pareiškėjų nuomone, teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, priėmė teisingą sprendimą nepriteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinio skundo argumentai neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nes apeliantas nuolat įvairioms institucijoms rašo skundus, susijusius su pareiškėjų gyvenamąja vieta, todėl jo argumentai esą jis šioje byloje neturi jokio intereso, yra nepagrįsti. Apeliantas nuo 2013 metų savo skundais reikalavo SEOK pastatyti kelio ženklus šalia pareiškėjų namų ir net siūlė savo lėšomis juos nupirkti. SEOK 2014 m. rugsėjo 11 d. posėdyje sprendė klausimą dėl J. M. rašto. Buvo nutarta jį aptarti, kai Klaipėdos apygardos teismas priims sprendimą dėl galimų KET pažeidimų. Nors Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 17 d. administracinėje byloje Nr. ATP-648-380/2014 J. M. skundo netenkino, SEOK 2014 m. spalio 2 d. posėdyje priėmė nutarimą pastatyti kelio ženklus. Nors apeliantas neigia, kad kreipėsi dėl kelio ženklų pastatymo, tačiau tai paneigia atsiliepimu į pareiškėjų skundą priedai. Iš bylos dokumentų matyti, kad J. M. nuolat kreipiasi į įvairias institucijas dėl, jo manymu, esamų pažeidimais, todėl jo argumentai esą jo veiksmai nelėmė ženklų pastatymo, yra nepagrįsti. Teismo posėdžių metu trečiasis suinteresuotas asmuo J. M. laikėsi nuomonės, kad ginčo ženklai pastatyti teisėtai, nepritarė pareiškėjų reikalavimui juos pašalinti, todėl darytina išvada, kad jis buvo atsakovų pusėje, palaikė jų poziciją, vadinasi, neturi teisės į teismo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 45 str.).

Atsiliepimas

Pareiškėjai B. B., K. B., L. A., D. M. kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą (II t., b. l. 129–131): 1) priteisti iš atsakovų pareiškėjams B. B., K. B., L. A. ir D. M. 350 Eur proceso išlaidų atlyginimą už skundo surašymą ir atstovavimą teismo posėdžiuose; 2) priteisti iš atsakovų pareiškėjui D. J. 100 Eur proceso išlaidų atlyginimą už atstovavimą teismo posėdyje.

Šalies argumentai

Atsakovai Plungės rajono savivaldybės administracija ir Plungės rajono savivaldybės Saugaus eismo organizavimo komisija su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti bei palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą (II t., b. l. 123–124) atsakovai, vadovaudamiesi ABTĮ 44 straipsnio 2 ir 5 dalių nuostatomis pažymi, kad trečiasis suinteresuotas asmuo J. M. tiek atsiliepime teismui į pareiškėjų skundą, tiek teismo posėdžio metu prašė pareiškėjų skundą atmesti ir palaikė atsakovų poziciją, kad pareiškėjų skundas nepagrįstas. Tai rodo, kad J. M., kaip privatus asmuo, tuo pačiu gynė savo subjektines teises dėl galimo saugaus eismo pažeidimo (duomenys neskelbtini) g. ties namais Nr. 6 ir 8. Bylos duomenys patvirtina, kad J. M. ne kartą kreipėsi į atitinkamas institucijas dėl galimų teisės aktų pažeidimų, įskaitant, bet nepasiribojant KET pažeidimais. Iš J. M. pozicijos byloje matyti, jog jis buvo suinteresuotas tuo, kad teismas atmestų pareiškėjų skundą, todėl teismui priėmus sprendimą patenkinti pareiškėjų skundą, laikytina, kad nėra teigiamo bylos išnagrinėjimo rezultato trečiojo suinteresuoto asmens naudai, todėl priteisti jam bylinėjimosi išlaidas nėra teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Pirmosios instancijos administracinis teismas 2015 m. kovo 26 d. sprendimu patenkino pareiškėjų B. B., K. B., L. A., D. M., D. J. skundą. Teismas panaikino pareiškėjų skundžiamus aktus, t.y. Plungės rajono savivaldybės Saugaus eismo organizavimo komisijos 2014 m. spalio 2 d. protokolinį nutarimą Nr.TK-68, kuriuo SEOK nutarė siūlyti Plungės miesto seniūnijai Plungėje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu Nr. 8 iki garažų, abiejose kelio pusėse įrengti keturis kelio ženklus Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ bei Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. spalio 15 d. raštą Nr. A20-1997, kuriuo Administracijos direktorius pavedė Plungės miesto seniūnijai kuo skubiau parengti, suderinti su Kelių policija minėtų kelio ženklų pastatymo schemą ir pastatyti nurodytus kelio ženklus. Panaikinęs skundžiamus aktus, teismas įpareigojo atsakovą Plungės rajono savivaldybės administracijos direktorių, įsiteisėjus šiam teismo sprendimui, priimti sprendimą pašalinti (duomenys neskelbtini) gatvėje ties namu Nr. 8 iki garažų abiejose kelio pusėse įrengtus keturis kelio ženklus Nr. 332 „Sustoti draudžiama“.

Administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, dėl pareiškėjo skundo (prašymo) materialinio pobūdžio reikalavimų priima vieną iš ABTĮ 88 straipsnyje numatytų procesinių sprendimų. Pareiškėjų skundo materialiniai teisiniai reikalavimai buvo patenkinti visiškai (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas).

Bylos proceso dalyvių prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra procesinio pobūdžio ir jų išsprendimui ABTĮ 88 straipsnio nuostatos netaikomos. Išlaidų, susijusių su administracinės bylos nagrinėjimu, atlyginimo klausimus reglamentuoja Administracinių bylų teisenos įstatymo šeštasis skirsnis (38-45 straipsniai).

Prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu teismui gali būti paduoti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos arba ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo (ABTĮ 45 straipsnio 1 dalis). Iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos administraciniame teisme pateiktus prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Kitais atvejais prašymą dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja paprastai rašytinio proceso tvarka priimdamas nutartį (ABTĮ 45 straipsnio 2 dalis).

Prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pirmosios instancijos teismui buvo pateikę pareiškėjai ir trečiasis suinteresuotas asmuo J. M.. Pareiškėjų prašymas buvo pateiktas skunde ir patikslintame skunde (1 t., b.l. 5-10, 2 t., b.l. 76-81), o trečiojo suinteresuoto asmens J. M. išdėstytas 2015 m. kovo 19 d. rašytiniame prašyme (2 t., b.l.91,100-102).

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo paliko nenagrinėtą, kadangi pareiškėjai nepateikė prašymo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Trečiojo suinteresuoto asmens J. M. prašymo priteisti jam 345,66 Eur bylinėjimosi išlaidų teismas netenkino motyvuodamas tuo, kad pareiškėjų skundas patenkintas, o tai reiškia, kad sprendimas priimtas ne trečiojo suinteresuoto asmens J. M. naudai (ABTĮ 44 straipsnis).

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria teismas išsprendė pareiškėjų materialinio pobūdžio reikalavimus (ABTĮ 88 straipsnis), bylos proceso dalyviai apeliacinių skundų nepadavė. Trečiojo suinteresuoto asmens J. M. apeliacinis skundas paduotas tik dėl tos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria teismas atsisakė tenkinti jo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (ABTĮ 44,45 straipsniai).

ABTĮ 136 straipsnis nustato, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tų asmenų atžvilgiu, kurie skundo nepadavė (1 dalis). Teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą ( 2 dalis).

Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimui motyvuoti gali būti pakankama pažymėti, jog teismas sutinka su žemesnės instancijos teismo motyvais juos įrašant į sprendimą arba nurodant, jog su tokiais motyvais sutinkama (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v. Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 20772/92 Helle v. Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v. Spain). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, kuriais teismas išsprendė pareiškėjų materialinio teisinio pobūdžio reikalavimus, todėl šiais klausimais iš naujo nepasisako. Tuo labiau, kad apeliacinis skundas byloje pateiktas tik dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

ABTĮ 44 straipsnio 2 ir 6 dalys numato, kad kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas; atstovavimo išlaidas. Tokių pat bylinėjimosi išlaidų atlyginimo gali reikalauti ir tretieji suinteresuoti asmenys, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos jų teisės (ABTĮ 44 straipsnio 5 dalis). Atsakovas atitinkamai gali reikalauti atlyginti: išlaidas, kurias turėjo rengdamas ir raštu pateikdamas teismui dokumentus; kitas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje išlaidas už laiką, kol vyko procesas, bei dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas; atstovavimo išlaidas (ABTĮ 44 straipsnio 4 ir 6 dalys).

Iš minėto teisinio reguliavimo matyti, kad Lietuvos administraciniame procese vyrauja principas „pralaimėjęs moka“, kuris įtvirtintas ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje, nustatančioje, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas atlieka kelias pagrindines funkcijas: pirma, padeda užtikrinti šalių teisę į teisminę gynybą, veiksmingą ir kokybišką procesą, nes priešingu atveju, žinodamos, kad net ir laimėjusios bylą negalės gauti patirtų išlaidų atlyginimo, jos vengtų administracinį procesą pasirinkti kaip vieną iš ginčo sprendimo formų, taip pat samdytis profesionalius atstovus ir pan.; antra, atlieka svarbų prevencinį vaidmenį, nes žinojimas, kad pralaimėjimo atveju šalis turės sumokėti ne tik savo, bet ir bylą laimėjusios šalies išlaidas, apsaugo nuo nepagrįstų skundų ar atsiliepimų į skundus pareiškimo ir pan.; trečia, padeda reguliuoti šalių procesinį elgesį, nes rizika apmokėti kitos šalies išlaidas advokatų pagalbai atgraso nuo nepagrįsto ir ilgo bylinėjimosi; ketvirta, kompensuoja dėl kaltos proceso šalies patirtas išlaidas (žr. 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 16, 2008 m. 2010 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1440/2009 ir kt.).

ABTĮ 44 straipsnio 1 dalies nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Be to, toks laimėjimas siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (žr. LVAT 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr.AS822–485/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 20, 2010 m.). ABTĮ 44 straipsnio 5 dalyje vartojama formuluotė „kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos jų teisės“, kuri siejama su trečiųjų suinteresuotų asmenų teise reikalauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, priklauso nuo to, ar pareiškėjo skunde (prašyme) iškelti materialiniai reikalavimai buvo tiesiogiai susiję su trečiojo suinteresuoto asmens teisėmis ir pareigomis, kurios bylos šalies (laimėjusios ar pralaimėjusios bylą) pusėje dalyvavo trečiasis suinteresuotas asmuo, kuris prašo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kokią įtaką to trečiojo suinteresuoto asmens teisėms ir pareigoms turi teismo galutinis procesinis sprendimas, priimtas išnagrinėjus bylą iš esmės.

Nagrinėjamu atveju ABTĮ 44 straipsnio 1 dalies prasme bylos proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, pagal Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 26 d. sprendimą, kuris yra pagrįstas ir teisėtas, yra pareiškėjai, o proceso šalis, kurios nenaudai priimtas sprendimas – atsakovai. Trečiasis suinteresuotas asmuo J. M. šios bylos procese palaikė atsakovų poziciją, t.y. prašė atmesti pareiškėjų skundą. Ši trečiojo suinteresuoto asmens pozicija aiškiai išdėstyta atsiliepime į pareiškėjų skundą (1 t., b.l.112-115).

Trečiojo suinteresuoto asmens J. M. apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kad jis neinicijavo kelio ženklų įrengimo, į bylos procesą buvo įtrauktas teismo iniciatyva (teismo nutartimi) ir įpareigotas pateikti savo nuomonę dėl skundo, šį teismo įpareigojimą įvykdė, todėl pagrįstai tikėjosi gauti savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

ABTĮ 48 straipsnio 2 dalis apibūdina, kad tretieji suinteresuoti asmenys administracinėje byloje yra tie asmenys, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos. Pagal ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 2 punktą atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, yra besąlyginis tokio teismo priimto sprendimo negaliojimo pagrindas. Atsižvelgdamas į šį teisinį reguliavimą, pirmosios instancijos administracinis teismas byloje, be kita ko, turi įvertinti ar pareiškėjo skunde (prašyme) suformuluotas ginčo dalykas nėra susijęs su atitinkamų asmenų teisėmis ir pareigomis, kurių pareiškėjas nenurodė savo prašyme (skunde) trečiaisiais suinteresuotais asmenimis. ABTĮ 37 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu skunde (prašyme) pareiškėjas nenurodo atsakovo ar trečiojo suinteresuoto asmens arba nurodo ne tą atsakovą ar trečiąjį suinteresuotą asmenį ar nurodo asmenis, su kurių teisėmis ar pareigomis ginčas nesusijęs, tačiau skunde pakankamai aiškiai suformuluoja ginčo dalyką (nurodo skundžiamą aktą, veiksmą arba atsisakymą ar vilkinimą atlikti veiksmus) ir administravimo subjektą, dėl kurio priimto akto, veiksmo ar neveikimo paduodamas skundas, teismo pirmininkas ar teisėjas nutartimi gali pašalinti šiuos trūkumus.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjai skunde teismui J. M. neįtraukė į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu, tačiau prašydami teismo panaikinti skundžiamus aktus ir įpareigoti atsakovą pašalinti gatvės atkarpoje prie jų namų ((duomenys neskelbtini) g.8, Plungėje) pastatytus kelio ženklus Nr.332 „Sustoti draudžiama“, nurodė aplinkybę, kad (duomenys neskelbtini) g.6, Plungėje, gyvenantis J. M. nuolat skundžiasi dėl gatvėje statomų automobilių, todėl atsakovai, priimdami šioje byloje skundžiamus aktus, tokiu būdu reagavo į šiuos skundus. Prie skundo pareiškėjai pridėjo su šiuo savo teiginiu susijusią Klaipėdos AVPK Kelių policijos biuro 2014 m. rugsėjo 5 d. rašto Plungės rajono savivaldybės SEOK kopiją, kurioje nurodyta, kad ši institucija gauna daug pranešimų apie galimai daromus KET 151, 155.5 punktų pažeidimus, susijusius su automobilių stovėjimu, Plungėje, ties (duomenys neskelbtini) g. namu Nr.8. Šiame rašte minima administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje teismai išnagrinėjo J. M. skundą, jog Plungėje, prie namo (duomenys neskelbtini) g.8, statomi automobiliai ir tokiu būdu pažeidžiami KET reikalavimai (1 t., b.l.17). Kartu su skundu pareiškėjai pateikė Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje (teisminio proceso Nr.4-33-3-00451-2014-00), kurioje teismas atmetė J. M. atskirąjį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 1 d. nutarties, kuria šis teismas netenkino J. M. skundo dėl Klaipėdos AVPK Plungės rajono PK 2014 m. liepos 1 d. nutarimo nepradėti ATP bylos teisenos pagal J. M. 2014 m. birželio 7 d. pranešimą, kad prie (duomenys neskelbtini) g.8, Plungėje, ant vejos stovi automobiliai. Apie šią ATP bylą pagal J. M. skundą rašoma Klaipėdos AVPK Kelių policijos biuro 2014 m. rugsėjo 5 d. rašte Plungės rajono savivaldybės SEOK. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartyje, be kita ko, paminėta, kad Plungės savivaldybės administracijoje 2013 m. gegužės 15 d. vyko posėdis, kuriame buvo svarstoma dėl transporto priemonių statymo prie namo (duomenys neskelbtini) g.8, Plungėje, ir Kelių policijos poskyrio vadovas informavo apie ne kartą gautus J. M. skundus dėl (duomenys neskelbtini) g. statomų automobilių (1 t., b.l. 18-19). Pareiškėjai prie skundo taip pat pridėjo SEOK 2014 m. rugsėjo 11 d. protokolą Nr. TK-62, kuriame nutarta aptarti J. M. raštą ir dėl galimo KET pažeidimo spręsti Klaipėdos apygardos teismui priėmus sprendimą (1 t., b.l. 16). Šie pareiškėjų skundo ir jo priedų duomenys pirmosios instancijos teismui suteikė pakankamą pagrindą išvadoms, kad J. M., gyvenantis (duomenys neskelbtini) g.6, Plungėje, yra suinteresuotas asmuo, kad prie namo (duomenys neskelbtini) g.8, Plungėje, nebūtų statomi automobiliai, o pareiškėjai savo skundo materialiniais teisiniais reikalavimais siekia priešingo rezultato, t.y. kad būtų panaikinti administraciniai aktai, kuriais leista pastatyti ginčo vietoje kelio ženklus Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ ir šie kelio ženklai pašalinti. Pirmosios instancijos teismas 2014 m. gruodžio 23 d. nutartimi pagrįstai nutarė įtraukti J. M. trečiuoju suinteresuotu asmeniu (1 t., b.l.69-70), kadangi administracinės bylos pagal pareiškėjų skundą išsprendimas gali turėti įtakos minėto asmens teisėms ar pareigoms.

Prie atsiliepimo į pareiškėjų skundą, kuriuo prašė atmesti skundą, J. M. pridėjo susirašinėjimo su įvairiomis valstybės institucijomis dokumentus dėl prie namo (duomenys neskelbtini) g.8, Plungėje, statomų automobilių, tuo patvirtindamas savo suinteresuotumą bylos pagal pareiškėjų skunde suformuluotus materialinius teisinius reikalavimus, baigtimi. Minėti bylos duomenys suteikia pakankamą pagrindą išvadoms, kad teismas, įtraukdamas J. M. į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu, tinkamai taikė procesinės teisės normas. Pažymėtina, kad J. M. trečiuoju suinteresuotu asmeniu patikslintame skunde nurodė ir patys pareiškėjai (2 t., b.l. 76-81).

Iš Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 29 d. rašto (1 t., b.l.77) matyti, kad šiuo raštu ir prie jo pridėtais procesiniais dokumentais (2014 m. gruodžio 23 d. teismo nutartimi, pareiškėjo skundu, atsakovo atsiliepimu ir kt.) teismas pranešė J. M. apie jo įtraukimą į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu, išaiškino procesines teises. Pagal ABTĮ 72 straipsnį pateikti atsiliepimą į skundą privalo atsakovas. Pateikti atsiliepimą į skundą yra trečiojo suinteresuoto asmens teisė. Pirmosios instancijos teismas, priešingai nė teigia apeliantas, nei 2014 m. gruodžio 23 d. nutartimi, nei 2014 m. gruodžio 29 d. raštu, nei kitu procesiniu dokumentu jo neįpareigojo pateikti atsiliepimą į pareiškėjų skundą, taip pat nenustatė jokių kitų įpareigojimų, o tik išaiškino procesines teises. 2014 m. gruodžio 29 d. rašte teismas išaiškino, kad jis gali pateikti atsiliepimą į skundą ir rašytinius įrodymus, pasiūlė pranešti ar dalyvaus nagrinėjant bylą teismo posėdyje (teismo šaukimą išsiuntė kartu su minėtu raštu). Paaiškino, kad jei J. M. iki teismo nustatyto termino (2015 m. sausio 19 d.) nepateiks atsiliepimo ir nepraneš apie neatvykimą, tai jam neatvykus į teismo posėdį, byla bus nagrinėjama jam nedalyvaujant. Taigi apeliantas turėjo pasirinkimo laisvę apsispręsti, kuria apimtimi naudotis savo (trečiojo suinteresuoto asmens) teisėmis, ar jomis nesinaudoti visiškai, t.y. ar teikti atsiliepimą į pareiškėjų skundą ir įrodymus, ar dalyvauti teismo posėdyje ir kt. Byloje nustatyta, kad apeliantas nepranešė Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, jog jis nėra suinteresuotas bylos pagal pareiškėjų skundą baigtimi ir trečiojo suinteresuoto asmens procesinėmis teisėmis naudojosi aktyviai. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 21 d. gavo trečiojo suinteresuoto asmens J. M. atsiliepimą į pareiškėjo skundą ir pridėtus įrodymus, kuriais trečiasis suinteresuotas asmuo grindė savo poziciją, kad pareiškėjų skundas nepagrįstas ir prašė jį atmesti (1 t., b.l.112-187). Atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad teismo posėdyje dalyvaus ir dalyvavo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 29 d. ir 2015 m. kovo 19 d. teismo posėdžiuose (2 t., b.l.47-50, 100-102), viename iš jų (2015 m. sausio 29 d.) su įgaliotu atstovu.

Nors apeliantas teigia, kad jis neinicijavo kelio ženklų Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ įrengimo prie pareiškėjų namų, tačiau atsiliepimo į pareiškėjų skundą argumentuose ir jo prieduose, pats pateikė duomenis, kad nuo 2008 metų teikė informaciją Plungės savivaldybei, policijai, kitoms valstybės institucijoms apie automobilių statymą prie (duomenys neskelbtini) g.8, Plungėje, o savivaldybė 15 metų į tai nereagavo. Taigi apeliantas neneigia, kad jis savo skundais siekė atitinkamų pokyčių organizuojant eismą gatvėje, kurioje jis ir pareiškėjai gyvena. Bylos proceso šalių pateiktų į bylą įrodymų visuma nesuteikia pagrindo išvadoms, kad pareiškėjų skundžiamų aktų, kuriuos pirmosios instancijos teismas panaikino pagrįstai ir teisėtai, priėmimui neturėjo įtakos trečiojo suinteresuoto asmens J. M. veiksmai siekiant, kad Plungės rajono savivaldybės administracija atliktų atitinkamus jam palankius pakeitimus eismo organizavimo prasme (duomenys neskelbtini) g. atkarpoje, kurioje yra jo ir pareiškėjų gyvenamieji namai.

Klaipėdos apygardos administracinio teismui 2015 m. kovo 26 d. sprendimu patenkinus pareiškėjų skundą, t.y. ABTĮ 44 straipsnio 1 dalies prasme priėmus sprendimą pareiškėjų naudai, trečiasis suinteresuotas asmuo J. M., kuris prašė pareiškėjų skundą atmesti ir palaikė atsakovo poziciją, pagal bylos aplinkybes neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 44 straipsnio 5 dalis). Todėl trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl pareiškėjų prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (2 t., b. l. 129–139) teisėjų kolegija pažymi, kad pagal pateiktus dokumentus šios bylinėjimosi išlaidos susiję su bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme. Pagal ABTĮ nuostatas bylinėjimosi išlaidų klausimai pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose sprendžiami atskirai, t.y. prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, sprendžia pirmosios instancijos teismas, o apeliacinės instancijos teismas tikrina tokio pirmosios instancijos procesinio sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą. Atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų nėra susijęs su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme, teisėjų kolegija pareiškėjų prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, pridėtą prie atsiliepimo į trečiojo suinteresuoto asmens J. M. apeliacinio skundo (2 t., b. l. 129–139), perduoda nagrinėti pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 44,45 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Trečiojo suinteresuoto asmens J. M. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Pareiškėjų B. B., K. B., L. A., D. M., D. J. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo perduoti nagrinėti Klaipėdos apygardos administraciniam teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė BaltrūnaitėAnatolijus BaranovasVaida Urmonaitė-Maculevičienė