Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Jurgitai Vaisėtaitei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams M. S. ir R. S. (R. S.) dėl vaiko atskyrimo nuo motinos ir neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, trečiasis asmuo byloje, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų – V. S..

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė ieškinį, kuriuo prašo: 1) atskirti nepilnametį vaiką Š. S. nuo jo motinos M. S.; 2) neterminuotai apriboti R. S., tėvo valdžią jo sūnaus Š. S. atžvilgiu; 3) iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo, nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą V. S. šeimoje; 4) priteisti iš atsakovės M. S. išlaikymą nepilnamečiam vaikui, po 300 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant V. S.; 5) priteisti iš atsakovo R. S. išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 388 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant V. S.. Nurodo, kad:

1.1. 2024 m. rugpjūčio 16 d. į Tarnybą atvyko nepilnamečio vaiko Š. S. močiutė V. S., kuri paaiškino, kad vaiko motina yra įkalinimo įstaigoje, tėvo buvimo vieta nežinoma, ir vaikas yra likęs be įstatyminių atstovų.

1.2. Nepilnamečio vaiko tėvas R. S. yra Rusijos Federacijos pilietis, šiuo metu Lietuvoje negyvena, jo gyvenamoji vieta nežinoma, jokių kontaktų su sūnumi ir šeimos nariais vyras nepalaiko bei vaiko auklėjime nedalyvauja.

1.3. Atsakovas savo kaltais veiksmais neįgyvendino tėvų valdžios, nusišalino nuo savo vaiko auklėjimo, išlaikymo, nevykdo savo prigimtinės pareigos rūpintis vaiku, nesudaro sąlygų vaikui grįžti į šeimą. Atsakovas gyvena savo interesais, o vaikas auga be tėvo globos. Savo netinkamu, neatsakingu elgesiu atsakovas neužtikrina ir negali užtikinti vaikui gerų gyvenimo sąlygų, tinkamo auklėjimo ir priežiūros, saugumo, normalaus vystymosi. Savo neveikimu bei abejingumu daro žalą vaiko fizinei, protinei, dvasinei, dorovinei ir socialinei raidai.

1.4. Nepilnametis vaikas laikinai apgyvendintas tetos V. S. šeimoje.

1.5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), išdavė teismo leidimą paimti nepilnametį vaiką iš įstatyminių atstovų.

1.6. 2024 m. rugsėjo 9 d. Elektrėnų savivaldybės mero potvarkiu Nr. 01V-E-290 Š. S. laikinoji globa nustatyta tetos V. S. šeimoje.

2. Atsakovų M. S. ir R. S. atstovė Regina Vasiliauskienė atsiliepimu sutiko dėl nepilnamečio vaiko atskyrimo nuo motinos, tuo tarpu dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo prašė spręsti teismo nuožiūra. Prašymą priteisti išlaikymą iš abiejų tėvų tenkinti iš dalies – priteisti iš abiejų tėvų vienodą išlaikymą po 150-200 Eur. Nurodė, kad:

2.1. Atsakovas kartais bendrauja su sūnumi telefonu, tačiau aplankyti jo neatvyksta, išlaikymo neteikia.

2.2. Atsakovės turtinė padėtis yra bloga, kadangi yra įkalinimo įstaigoje ir neturi galimybių gauti pajamų, leisiančių teikti vaikui išlaikymą.

2.3. Tėvų pareigos yra lygios ir abu tėvai turi teikti šiuo atveju vienodo dydžio išlaikymą.

3. Teismo posėdžio metu Tarnybos atstovė palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, prašė ieškinį tenkinti.

4. Teismo posėdžio metu atsakovų atstovė Regina Vasiliauskienė palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti iš dalies.

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

5. Byloje sprendžiama dėl vaiko atskyrimo nuo motinos, neterminuoto tėvo R. S. apribojimo bei išlaikymo nepilnamečiam vaikui (ne)priteisimo.

6. Gimimo įrašo duomenimis, atsakovė M. S. ir atsakovas R. S. yra Š. S., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai.

7. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžiu atsakovė M. S. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalį, ir jai paskirta galutinė 10 metų laisvės atėmimo bausmė.

8. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), leista paimti nepilnametį vaiką iš įstatyminių atstovų.

9. Elektrėnų savivaldybės mero 2024 m. rugsėjo potvarkiu Nr. 01V-E, nepilnamečiam vaikui nustatyta laikinoji globa, globėja (rūpintoja) paskirta V. S..

10. Gyventojų registro duomenimis, atsakovė M. S. turi du nepilnamečius vaikus – A. S. ir Š. S..

11. Iš ANTA informacinės sistemos – duomenų bazės išrašo duomenimis, nustatyta, jog atsakovei nustatytas 65 proc. dalyvumo lygis.

Dėl nepilnamečio vaiko atskyrimo nuo motinos

12. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu.

13. Vaiko atskyrimas nuo tėvų – laikina vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, kuri taikoma nesant tėvų kaltės, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Vaiko atskyrimas nuo tėvų, kaip vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, taikoma nesant tėvų kaltės, kai tėvai negali vykdyti savo pareigų dėl objektyvių aplinkybių. Pažymėtina, kad atskirtam nuo tėvų vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste (CK 3.179 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad vaiko atskyrimas nuo tėvų iš esmės atsižvelgiant į susiklosčiusią padėtį, neriboja vaiko teisių ir pareigų, susijusių su tėvais, t. y. jos lieka be ribojimų tokios, kokios nustatytos įstatyme. Atskirtam nuo tėvų vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste. Atskyrus vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (CK 3.179 straipsnis).

14. CK 3.179 straipsnio 1 dalis, nustatanti vaikų ir tėvų atskyrimą, nenurodo apibrėžto sąrašo aplinkybių, kurioms esant vaikai gali būti atskirti nuo tėvų, o numato tik bendrą principą, kad toks atskyrimas nuo tėvų gali būti daromas dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.), kai reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas.

15. Kaip minėta, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžiu atsakovei M. S. paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė.

16. Byloje esančiais dokumentų išrašų duomenimis atsakovė negali tinkamai pasirūpinti savo vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių – dėl laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Esant susiklosčiusiai situacijai, atsakovė negali užtikrinti vaikui saugios aplinkos ir tinkamo nepilnamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų įgyvendinimo.

17. Teismas, įvertinęs aukščiau esančius duomenis, sprendžia, jog atsakovė dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo negali tinkamai pasirūpinti savo nepilnamečiu vaiku, t. y. atsakovė ne dėl kaltės, o dėl objektyvių priežasčių negali savarankiškai užtikrinti nepilnamečio vaiko poreikių ir interesų, saugios gyvenamosios aplinkos. Tad, vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos principu, yra pagrindas atskirti nepilnametį Š. S. nuo jo motinos M. S., neapribojant jos kaip motinos teisių (CK 3.179 straipsnis).

Dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo

18. Tėvų valdžios esmę įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, kurioje nurodyta, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus, iki pilnametystės juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005).

19. Nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią, nes vaikų auklėjimas yra prigimtinė tėvų pareiga. Todėl šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas jokiais argumentais. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu.

20. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvas ar motina vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, teismo sprendimu gali būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Teismui, sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo.

21. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013; kt.). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Taigi, nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

22. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas (motina) daro žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Kadangi tėvų valdžia gali būti ribojama tik esant tėvų kaltei, todėl esminis dalykas, ribojant tėvų valdžią, yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.

23. Teismas šiame sprendime aptartų rašytinių įrodymų bei dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų pagrindu nustatė, kad tėvas (atsakovas) visiškai yra nusišalinęs nuo sūnaus priežiūros, išlaikymo. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, atsakovas visiškai nedalyvauja vaiko gyvenime, nesirūpina jo gerove, nebendrauja su ugdymo įstaigos darbuotojais, neteikia išlaikymo ir neketina to daryti. Atsakovo gyvenamoji vieta, kontaktiniai duomenys, nežinomi. Atsakovas, tikėtina, kad yra išvykęs į Rusijos Federaciją.

24. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą spręsti apie netolimoje ateityje galimą esminį teigiamą atsakovo elgesio pasikeitimą, suponuojantį vaiko domėjimąsi, noru juo rūpintis ar pan.

25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų valdžia turi būti įgyvendinama nuolat ir teismas turi vertinti nuosekliai pasikartojančius tėvo (motinos) veiksmus. Tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Domėtis vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).

26. Dėl nurodytų priežasčių, teismo vertinimu, terminuoto tėvų valdžios apribojimo, kaip prevencinės priemonės, atsakovui taikymas nėra galimas – jis neužtikrintų maksimalios vaiko teisių ir interesų apsaugos, vaiko augimo saugioje ir stabilioje aplinkoje.

27. Įvertinęs nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą ir neterminuotai apriboti atsakovo kaip tėvo valdžią nepilnamečiam sūnui Š. S.. Teismas pažymi, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas nepilnamečiam vaikui neužkerta galimybių atsakovui ateityje kreiptis į teismą dėl tėvo valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio vaikui pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaiko auklėjimo ir ugdymo procese.

28. Išaiškintina, kad, neterminuotai apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Neterminuotai apribojus tėvų valdžią, vaikas be atskiro tėvų sutikimo gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo

29. CPK 406 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo patenkinus, išsprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba Valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje.

30. Atskyrus nepilnametį vaiką nuo motinos, bei apribojus atsakovui tėvo valdžią sūnaus atžvilgiu, iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo, Š. S. gyvenamoji vieta nustatytina su V. S., jos gyvenamojoje vietoje (šeimoje), kur vaikas gyvena šiuo metu (CPK 406 straipsnio 2 dalis, 407 straipsnis).

31. Nepilnametį vaiką atskyrus nuo motinos, o tėvui apribojus valdžią, vaikai netenka tėvų globos ir esamomis sąlygomis negali grįžti į šeimą. Teismas, vadovaudamasis CPK 496¹ straipsnio 1 dalimi, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią (atskirti vaikus nuo tėvų), privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą, todėl remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, ieškinį tenkinus, inicijuotina civilinė byla dėl vaiko nuolatinės globos ir vaiko globėjo paskyrimo.

Dėl išlaikymo (ne)priteisimo

32. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitomis aplinkybėmis.

33. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018).

34. Teismas nustatė, kad atsakovė turi 2 nepilnamečius vaikus, jai nustatytas 65 proc. dalyvumo lygis, atsakovei nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), kuris areštuotas. Sodros duomenimis, atsakovė nedirba. Transporto priemonių atsakovės vardu neregistruota, jos atžvilgiu vykdomi skolos išieškojimai. Tuo tarpu duomenų apie atsakovo finansinę padėtį, nėra.

35. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovų nepilnamečiam vaikui yra (duomenys neskelbtini) metai, lanko ugdymo įstaigą, duomenų, jog turėtų specialių poreikių, nėra. Į bylą nepateikta vaiko poreikių lentelė, tačiau akivaizdu, kad įprastines vaiko išlaikymo išlaidas sudaro išlaidos maistui, aprangai, sveikatos priežiūrai, higienos, ugdymo priemonėms įsigyti, laisvalaikiui ir panašiai.

36. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad atsakovės finansinė padėtis sunki (nedirba, vykdomi skolos išieškojimai, yra įkalinimo įstaigoje), be to, atsakovė taip pat turi dar vieną išlaikytinį, jai nustatytas 65 proc. dalyvumo lygis. Tad atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog ieškovės prašomas priteisti iš atsakovės išlaikymo jos vaikui dydis, sudarantis 300 Eur, apsunkintų atsakovės materialinę padėtį. Tad atsižvelgiant į protingumo bei proporcingumo principus, spręstina, jog išlaikymo dydis iš atsakovės nepilnamečiam vaikui mažintinas, iš atsakovės priteisiant 200 Eur.

37. Tuo tarpu sprendžiant klausimą dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovo, teismas pažymi, kad atsakovas privalo dėti pastangas patenkinti bent minimalius vaiko poreikius. Tad atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus ((duomenys neskelbtini) m.), nesant byloje duomenų, apie atsakovo sveikatos sutrikimus, spręstina, jog iš atsakovo priteistinas minimalus nepilnamečiam vaikui išlaikymas – 388 Eur.

38. Atsižvelgiant į šios nutarties 34–37 punktuose esančias aplinkybes, teismas sprendžia, jog ieškinio reikalavimai dėl išlaikymo tenkintini iš dalies, priteisiant iš atsakovės M. S. 200 Eur dydžio sumą, iš atsakovo – 388 Eur, mokamą periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, 2025 m. liepos 2 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka. Priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama V. S..

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

39. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

40. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, civilinės bylos dalyką ir pagrindą, įvertinus aplinkybę, jog atsakovams buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba teismo iniciatyva, atsakovų finansinė padėtis sunki, atlieka laisvės atėmimo bausmę, ieškinį tenkinus iš dalies, iš atsakovų bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, 406–407 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Atskirti nepilnametį Š. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo jo motinos M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Neterminuotai apriboti atsakovo R. S. (R. S.), gimusio (duomenys neskelbtini), tėvo valdžią jo nepilnamečio sūnaus Š. S. atžvilgiu.

Nustatyti nepilnamečio vaiko Š. S. gyvenamąją vietą V. S. gyvenamojoje vietoje (šeimoje) iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.

Priteisti iš atsakovės M. S. nepilnamečiam vaikui Š. S. išlaikymą, mokamą po 200 Eur (du šimtus eurų) dydžio periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, 2025 m. liepos 2 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovo R. S. (R. S.) nepilnamečiam vaikui Š. S. išlaikymą, mokamą po 388 Eur (tris šimtu aštuoniasdešimt aštuonis eurus) dydžio periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, 2025 m. liepos 2 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka.

Pavesti V. S. uzufrukto teise tvarkyti Š. S. tenkantį išlaikymą.

Inicijuoti civilinę bylą dėl nuolatinės globos nepilnamečiam vaikui nustatymo ir globėjo paskyrimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 496¹ straipsnyje nustatyta tvarka.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimo dalį dėl vaiko atskyrimo nuo motinos, tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Teisėja [pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu] Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė