- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-12-15
- Bylos Nr.
- e2A-815-278/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Valiulienė, Ramunė Čeknienė, Zina Mickevičiūtė
- Ieškovas
- R. A., V. A., L. A., R. B., A. B., Č. B., J. B., L. C., V. Č., V. G., R. G., A. G., R. J. G., J. J., P. J., G. K., A. K., S. K., L. K., V. K., J. K., E. L., J. L., A. M., V. M., E. M., R. M., P. M., R. P., T. R., J. R., R. S., S. Š., V. U., V. V., G. V.
- Atsakovas
- VšĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninė“
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-815-278/2016
Teisėja Malvyra Bučienė Teisminio proceso Nr. 2-37-3-01288-2015-2
2016 m. gruodžio 15 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Zinos Mickevičiūtės, Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. A., V. A., L. A. ir kt. bei atsakovo VšĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninė“ apeliacinius skundus dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-61-126/2016 pagal ieškovų R. A., V. A., L. A., R. B., A. B., Č. B., J. B., L. C., V. Č., V. Č., V. G., R. G., A. G., R. J. G., J. J., P. J., G. K., A. K., S. K., L. K., V. K., A. K., J. K., V. K., E. L., J. L., A. M., V. M., E. M., R. M., A. M., P. M., R. P., T. R., J. R., R. S., R. S., R. S., S. Š., V. U., V. V., G. V. ieškinį atsakovui VšĮ “Rokiškio psichiatrijos ligoninė” dėl 2015-10-12 Panevėžio teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos sprendimo Nr. DGKS-4242 panaikinimo, priemokos ir delspinigių iš darbdavio priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai prašė teismą: panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2015 m. spalio 12 d. sprendimą Nr. DGKS-4242; iš atsakovo VšĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninė“ priteisti R. A. 1 753,01 Eur; V. A. 3 719,49 Eur; L. A. 3 849,55 Eur; R. B. 1 471,84 Eur; A. B. 814,27 Eur; Č. B. 585,24 Eur; J. B. 3 910,92 Eur; L. C. 1 093,07 Eur; V. Č. 1 150,04 Eur; V. Č. 596,68 Eur; V. G. 3 245,89 Eur; R. G. 2 111,23 Eur; A. G. 609,27 Eur; R. J. G. 701,59 Eur; J. J. 864,99 Eur; P. J. 1 158,77 Eur; G. K. 550,95 Eur; A. K. 870,89 Eur; S. K. 600,72 Eur; L. K. 380,84 Eur; V. K. 3 879,12 Eur; A. K. 217,95 Eur; J. K. 898,39 Eur; V. K. 586,72 Eur; E. L. 1 046,19 Eur; J. L. 898,39 Eur; A. M. 2 143,06 Eur; V. M. 269,56 Eur; E. M. 898,39 Eur; R. M. 3 735,93 Eur; A. M. 1463,87 Eur; P. M. 2 071,80 Eur; R. P. 3 675,77 Eur; T. R. 1 114,83 Eur; J. R. 889,10 Eur; R. S. 2 862,42 Eur; R. S. 582,05 Eur; R. S. 1 053,09 Eur; S. Š. 3 660,60 Eur; V. U. 3 928,77 Eur; V. V. 1 381,97 Eur; G. V. 1702,51 Eur; iš atsakovo VšĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninė“ priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, kiekvienam ieškovui po 300 Eur bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos.
2. Nurodė, kad dirbo/dirba VšĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninė“ sanitarais ir atlikdami savo darbą turėjo/turi nuolatinį kontaktą su pacientais, kurie turi psichikos sutrikimų, o jų elgesys dažnai pasižymi agresyvumu, padidintu socialiniu pavojingumu, todėl visi ieškovai dirba aplinkoje, kurioje kiekvieną dieną yra reali grėsmė gyvybei ir sveikatai. Teigė, jog dėl darbo specifikos nėra galimybės išvengti neigiamo poveikio sveikatai, nepaisant priemonių saugioms ir sveikoms darbo sąlygoms užtikrinti, nes atsakovo taikomos priemonės niekaip neįtakoja ir objektyviai negali įtakoti socialiai pavojingų asmenų su produktyvia psichotine simptomatika, linkusių į agresiją, elgesio ir neprognozuojamų veiksmų. Už darbą tokiomis sąlygomis jiems turi būti mokamas padidintas, palyginti su normaliomis darbo sąlygomis, tarifinis atlygis, tačiau atsakovas nemoka minėtų priemokų, kurias mokėti privalo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 192 straipsnio 1 dalį.
3. Teigė, jog iki 2002-01-01, jiems, tuo metu jau dirbusiems pas atsakovą, kaip ir numatė teisės aktai, buvo mokamas 30 procentų minimalios mėnesinės algos priedas už pavojingas darbo sąlygas. VšĮ Rokiškio psichiatrinės ligoninės vyriausiojo gydytojo 2002-01-21 įsakyme Nr. 6k „Dėl darbo užmokesčio“ nurodė, kad nuo 2002-01-01 keičiama darbo apmokėjimo tvarka ir formuojant darbo užmokestį, priedas, kuris mokamas už pavojingas darbo sąlygas, įskaičiuojamas į pagrindinį atlyginimą. Įsakymo priede nurodyta, kad ieškovams mokamas 580 Lt atlyginimas, nenurodant, kokio dydžio yra pagrindinis atlyginimas, o kokio dydžio priedas. Po įsakymo priėmimo minimali mėnesinė alga laikotarpiu nuo 2002-01-01 iki ieškinio pateikimo kito 9 kartus ir nuo 430 Lt padidėjo iki 1 035 Lt, o jų darbo užmokestis nuo 580 Lt iki 1 200 Lt. Teigė, jog Rokiškio rajono apylinkės teismas 2014-02-17 sprendimu pripažino, kad Rokiškio psichiatrijos ligoninėje sanitarai dirbo darbą nukrypstant nuo normalių sąlygų, tačiau priedas prie atlyginimo jiems nebuvo mokamas.
4. Nurodė, jog jie kreipėsi į Panevėžio teritorinio skyriaus darbo ginčų komisiją išspręsti kilusį ginčą su atsakovu dėl priemokos ir delspinigių išieškojimo iš atsakovo. Darbo ginčų komisija atsisakė nagrinėti jų prašymą, motyvuojant tuo, kad yra praleidę DK 289 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 mėnesių kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminą. Ieškovų manymu, tai, kad teisės aktai nustato pareigą tam tikrą visuomeninį konfliktą iš pradžių spręsti ikiteismine tvarka, nepaneigia konstitucinės teisės pasinaudoti teismine gynyba.
5. Nurodė, kad A. B., Č. B., V. Č., A. G., J. J., G. K., A. K., S. K., S. K., J. K., V. K., J. L., E. M., J. R., R. S. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014-02-17 sprendimu priteistos neišmokėtos priemokos už darbą esant nukrypimui nuo normalių darbo sąlygų už trejus metus nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2008-08-22, tačiau jie dirbo darbą esant nukrypimams nuo normalių darbo sąlygų Rokiškio psichiatrijos ligoninėje ir ankščiau, tačiau kreipiantis į teismą galiojo DK 301 straipsnis, todėl buvo priteista tik dalis neišmokėtos priemokos už darbą esant nukrypimui nuo normalių darbo sąlygų, t.y. už trejų metų laikotarpį. Nurodo, jog atsižvelgiant į tai, jog nuo 2015-01-01 DK 301 straipsnis yra netekęs galios, nelieka jokio ribojimo prisiteisti jiems nesumokėtą priemoką iš atsakovo už visą laikotarpį dirbant darbą esant nukrypimams nuo normalių darbo sąlygų. Prašė teismą priteisti iš atsakovo nesumokėtą priemoką už laikotarpį nuo 2003-09-01 iki 2008-01-01 bei delspinigius už 6 paskutinius mėnesius iki kreipimosi į teismą dienos, iš viso 8 408,86 Eur.
6. Ieškovai A. B., A. G., J. J., A. K., J. K., J. L., E. M., J. R. nurodė, kad Rokiškio rajono apylinkės teismas 2014-02-17 sprendimu įpareigojo atsakovą per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatyti ieškovams konkretų padidintą tarifinį atlygį už darbą esant nukrypimams nuo normalių darbo sąlygų, nurodant, kad nustatomas atlygis padidintas palyginti su normaliomis darbo sąlygomis ir jį mokėti nuo 2014-02-17. Rokiškio psichiatrijos ligoninės direktoriaus 2014-09-30 d. įsakymu nustatytas 50 Lt priedas ir jį nuspręsta mokėti nuo 2014-10-01, nors teismo sprendimu atsakovas turėjo mokėti minimą priedą nuo 2014-02-17. Ieškovų teigimu, jiems turėjo būti mokamas padidinto tarifo atlygis, t. y. 30 proc. minimalios mėnesinės algos dydžio priedas, tačiau buvo mokamas mažesnis priedas. Prašė priteisti iš atsakovo nesumokėtą priemoką iš atsakovo už laikotarpį nuo 2014-02-17 iki 2014-10-01 bei 108 Eur delspinigius.
7. R. A., V. A., L. A., R. B., J. B., L. C., V. Č., V. G., R. G., R. J. G., P. J., V. K., A. K., E. L., A. M., V. M., R. M., A. M., P. M., R. P., T. R., R. S., R. S., S. Š., V. U., V. V., G. V. nurodo, kad dirbo Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje, tačiau 2011-08-22 nesikreipė į teismą dėl priedo prie atlyginimo, dirbant darbą esant nukrypimams nuo normalių darbo sąlygų, priteisimo kartu su kitais Rokiškio psichiatrijos ligoninės sanitarais, kurių ieškinys buvo patenkintas. Vadovaudamiesi Konstitucinio Teismo 2014-05-08 nutartimi, numatančioje, kad reikalavimams, susijusiems su darbo teisiniais santykiais, netaikomi apribojimai laike, jiems priteistinas neišmokėtas priedas už darbą, dirbamą pavojingomis sąlygomis. Prašė priteisti iš atsakovo nesumokėtą priemoką už visą laikotarpį, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų dirbtą darbo laiką bei delspinigius už 6 mėnesius iki kreipimosi į teismą dienos, iš viso 58 372,83 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Rokiškio rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Atmetė ieškovų reikalavimą panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2015-10-12 sprendimą Nr. DGKS-4242. Priteisė iš atsakovo VšĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninė“ neišmokėtų priemokų už darbą esant nukrypimui nuo normalių darbo sąlygų dalis ieškovams V. A. – 3 719,49 Eur; L. A. – 3849,55 Eur; R. B. – 1 471,84 Eur; A. B. – 516,60 Eur; Č. B. – 585,24 Eur; J. B. – 3 910,92 Eur; V. Č. – 596,68 Eur; V. G. – 3 245,89 Eur; A. G. – 311,60 Eur; J. J. – 567,32 Eur; G. K. – 550,95 Eur; A. K. – 573,22 Eur; S. K. – 600,72 Eur; L. K. (S. K. turto paveldėtojai) – 380,84 Eur; V. K. – 3 879,12 Eur; J. K. – 600,72 Eur; V. K. – 586,72 Eur; J. L. – 600,72 Eur; E. M. – 600,72 Eur; R. M. – 3 735,93 Eur; R. P. – 3 675,77 Eur; J. R. – 591,43 Eur; R. S. – 2 862,42 Eur; R. S. – 582,05 Eur; S. Š. – 3 660,60 Eur; V. U. – 3 928,77 Eur. Ieškovų R. A., L. C., V. Č., R. G., R. J. G., P. J., A. K., E. L., A. M., V. M., A. M., P. M., T. R., R. S., V. V., G. V. ieškinį atmetė.
9. Teismas nustatė, kad darbo užmokestis daliai ieškovų buvo mokamas vadovaujantis VšĮ Rokiškio psichiatrijos vyriausiojo gydytojo 2002-01-21 įsakymu Nr. 6k, kuriuo nuo 2002-01-01 pakeista iki tol įstaigoje buvusi darbo apmokėjimo tvarka. Nurodė, kad Rokiškio rajono apylinkės teismas 2014-02-17 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-1-233/2014 konstatavo, jog sanitarų atliekamas darbas yra susijęs su nukrypimu nuo normalių darbo sąlygų bei nurodė, jog keisdamas 2002-01-21 Įsakymu nustatytą ieškovams suformuoto darbo užmokesčio dydį, atsakovas nesilaikė įstatymu nustatytos pareigos aiškiai nurodyti ne tik darbo užmokesčio dydį, bet ir jo sudėtines dalis, be to, sudėtines dalis nurodyti taip, jog jos būtų aiškios abiems šalims ir atitiktų suderintą abiejų sutarties šalių valią (DK 93 str., 94 str. 1 d., 95 str. 3 d., 192 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog visų instancijų teismai darė išvadą, kad atsakovas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninė nesilaikė pareigos mokėti ieškovams atitinkamą priedą už darbą esant nukrypimui nuo normalių darbo sąlygų, mokėjo tik dalį priedo, todėl priteisė ieškovams šio priedo įsiskolinimą. Nurodė, kad atsakovas buvo įpareigotas per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nustatyti ieškovams konkretų padidinto tarifinio atlygio už darbą esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, dydį, nurodant, kad nustatomas atlygis yra padidintas, palyginti su normaliomis darbo sąlygomis ir jį mokėti nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, t. y. 2014-02-14. Vykdydamas sprendimą, VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės direktorius priėmė 2014-09-30 įsakymą dėl darbo apmokėjimo esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų Nr. 222, kuriuo nuo 2014-10-01 nutarta mokėti padidintą – 50 Lt tarifinį priedą prie atlyginimo, kuris vėliau buvo pakeistas, nuo 2015-01-15 mokant 15 Eur priedą. Nurodė, jog, teismų sprendimais konstatavus, jog 2002-01-21 įsakymu Nr. 6k buvo pažeidžiamos darbuotojų teisės ir vėliau šį įsakymą pakeitus, yra teisinis pagrindas pripažinti, kad įsakymo taikymo metu vyko tęstinis pažeidimas. Atsižvelgiant į tai, kad Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014-02-17 sprendimas Panevėžio apygardos teismo 2014-08-19 nutartimi iš dalies pakeistas (sprendimo esmę paliekant nepakeistą), o naujas įsakymas dėl padidinto tarifinio atlygio, priedo mokėjimo priimtas 2014-09-30, padidintas atlyginimas pradėtas darbuotojams mokėti nuo 2014-10-01, teismas darė išvadą, jog tęstinis pažeidimas pas atsakovą tebedirbančių darbuotojų atžvilgiu baigėsi 2014-09-30. Nurodė, jog trejų metų ieškinio senaties terminas, numatytas DK 27 straipsnio 2 dalyje, reikalavimams dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo jiems baigsis tik 2017-10-01. Konstatavo, jog pas atsakovą nebedirbančių darbuotojų atžvilgiu testinis pažeidimas baigėsi jiems nutraukus darbo santykius su atsakovu.
10. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2014 m. gegužės 8 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio (2008 m. lapkričio 6 d. redakcija), Lietuvos Respublikos darbo kodekso 298 straipsnio (2002 m. birželio 4 d. redakcija), 301 straipsnio (2012 m. birželio 26 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriuo konstatuota, jog DK 301 straipsnis (2012 m. birželio 26 d. redakcija) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nurodė, kad įvertinus, jog dalis ieškovų jau buvo kreipęsi į teismą dėl neišmokėtų sumų priteisimo, jų reikalavimams taikytina CK 1.130 straipsnio 3 dalis, numatanti, kad nutrauktas ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo nuo to momento, kai išnyko aplinkybės, kurios buvo pagrindas ieškinio senaties terminą nutraukti.
11. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad teismų sprendimais pripažinus, jog ieškovų dirbamas darbas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje yra dirbamas esant nukrypimui nuo normalių darbo sąlygų ir priedas pilnai nebuvo mokamas, šios aplinkybės laikytinos nagrinėjamoje byloje prejudiciniais faktais, kurių nereikia įrodinėti. Nurodė, kad ieškovams faktiškai priklauso priedas už darbą esant nukrypimui nuo normalių darbo sąlygų, tačiau jo priteisimas priklauso nuo to, ar nėra praleistas ieškinio senaties terminas. Konstatavo, jog priemokos dydžiai ieškovams apskaičiuotini imant 30 procentų minimalios mėnesinės algos, t. y. dydį, kuris buvo numatytas iki 2002-01-01, taip pat skaičiuotini delspinigiai už šešių mėnesių laikotarpį.
Šalies argumentai
12. Teismas darė išvadą, kad ieškovai A. B., A. K., J. K., J. L., E. M., J. R., Č. B., V. Č., A. G., J. J., G. K., S. K., S. K., V. K., R. S. nepraleido ieškinio senaties termino, nes 2011 metais kreipėsi į teismą ir pareiškė reikalavimus dėl nesumokėtos priemokos už darbą esant nukrypimui nuo normalių darbo sąlygų priteisimo, todėl senaties termino eiga jų atžvilgiu nutrūko pareiškus teisme ieškinį ir iš naujo prasidėjo Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014-02-17 sprendimui įsiteisėjus, t.y. 2014-08-19. Konstatavo, jog ieškovų reikalavimas priteisti iš atsakovo nesumokėtos priemokos dalį už 2014-02-17 – 2014-10-01 laikotarpį atmestinas. Nurodė, kad 2014-02-17 sprendimu teismas įpareigojo atsakovą per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nustatyti tebedirbantiems ieškovams konkretų padidinto tarifinio atlygio už darbą esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, dydį, nurodant, kad nustatomas atlygis yra padidintas, palyginti su normaliomis darbo sąlygomis ir jį mokėti nuo teismo sprendimo priėmimo 2014-02-17. Vykdydamas šią sprendimo dalį, atsakovas 2014-09-30 priėmė įsakymą Nr. 222, kuriuo nustatė 50 Lt priedą. Teismas nurodė, kad ieškovams nuo 2014-02-17 mokamas padidinto tarifinio atlygio dydis, todėl pagrindų mokėti didesnį atlygį nėra. Be to, nurodė, jog nesutikdami su teismo 2017-02-17 sprendime nustatytu įpareigojimu, ieškovai galėjo jį skųsti šioje dalyje apeliacine tvarka. Dėl paminėto ieškovų A. B., A. G., J. J., A. K., J. K., J. L., E. M., J. R. prašomas priteisti sumas teismas mažino 297,67 Eur suma kiekvienam (258,13 Eur skolos dalis + 39,54 Eur delspinigiai).
13. Nurodė, kad ieškovai V. A., L. A., R. B., J. B., V. G., V. K., R. M., R. P. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje pradėjo dirbti iki 2002-01-21 įsakymo Nr. 6k priėmimo, į teismą su kitais ieškovais civilinėje byloje Nr. 2-1-233/2014 nesikreipė. Teismas darė išvadą, jog minėti ieškovai pas atsakovą ieškinio pateikimo dienai dirba, priemoka už darbą esant nukrypimui nuo normalių darbo sąlygų jiems pradėta mokėti nuo 2014-10-01 (baigėsi tęstinis pažeidimas), ieškinio senaties termino, numatyto DK 27 straipsnio 2 dalyje, pareiškimo padavimo dienai nėra praleidę, todėl jų reikalavimai tenkinti visiškai.
14. Konstatavo, jog ieškovai R. S., S. K., A. G., kurių darbo sutartyse, pažeidžiant DK normų reikalavimus, nebuvo nurodytos sudėtinės darbo užmokesčio dalys, taip pat turi teisę gauti tokio paties dydžio priemoką, kuri buvo nustatyta iki 2002-01-01 pradėjusiems dirbti ieškovams. Nurodė, kad S. Š. pas atsakovą dirbo laikotarpiu nuo 1996-04-08 iki 2003-02-28 ir laikotarpiu nuo 2005-08-16 iki šiol. Už laikotarpį iki 2003-02-28 ieškovas nesumokėtos priedo dalies priteisti neprašo, todėl jo reikalavimas tenkintinas. Nurodė, kad ieškovo V. U. atžvilgiu, pas atsakovą dirbusio nuo 1993-02-01 iki 2015-12-31, pažeidimas dėl nesumokamos priemokos už darbą esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų tęsėsi, kol Rokiškio rajono apylinkės teismas 2014-02-17 priėmė sprendimą, todėl DK 27 straipsnio 2 dalyje numatytas ieškinio senaties terminas laikytinas nepraleistu.
15. Teismas nurodė, kad ieškovai R. A., L. C., V. Č., R. G., R. J. G., P. J., A. K., E. L., A. M., V. M., A. M., P. M., T. R., R. S., V. V., G. V. 2015-08-24 su ieškiniu kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą, tačiau grupės ieškinį atsisakyta priimti, nes nesilaikyta išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos. LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2015-10-12 sprendimu Nr. DGKS-4242 pareiškėjų skundą atsisakyta nagrinėti, praleidus trijų mėnesių kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminą (DK 289 str. 1 d.). Nurodė, jog ieškovų ieškinys teisme gautas 2015-11-13, nuo ieškovų atleidimo iš darbo dienos praėjus daugiau nei trejų metų terminui. Konstatavo, jog su minėtais darbuotojais, jų atleidimo iš darbo dieną, nebuvo pilnai atsiskaityta, tačiau tęstinis pažeidimas jų atžvilgiu nutrūko. Nurodė, jog prie kitų sanitarų 2011 metais iškeltos civilinės bylos šie asmenys neprisijungė, nors tokią galimybę turėjo, be to, (išskyrus V. Č.) buvo supažindinti su 2002-01-21 įsakymu Nr. 6k. Pažymėjo, kad 2002-02-21 ir 2002-02-26 VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės darbininkų sąjunga kreipėsi į atsakovą ir Valstybinę darbo inspekciją (civilinė byla Nr. 2-1-233/2014, I t., b. l. 80-81, 82) reikalaudami įtraukti į kolektyvinę sutartį atskirai mokėjimą už pavojingas darbo sąlygas, kad jis nebūtų kartu su pagrindiniu atlyginimu. 2011-04-19 Lietuvos profesinė sąjunga “Solidarumas” kreipėsi į atsakovą sanitarų vardu prašydama, kad jiems būtų mokamas 30 procentų nuo minimalios algos priedas prie pagrindinės algos už pavojingas darbo sąlygas. Teismas darė išvadą, kad ieškovams, kaip apdairiems ir rūpestingiems asmenims apie tai, kad nei įsakymu, nei darbo sutartimi nenumatytas joks priedas už pavojingas darbo sąlygas buvo atitinkamai žinoma nuo 2002 ir nuo 2011 metų (CK 1.127 str. 1 d.). Kadangi į teismą su kitų sanitarų ieškiniais 2011 metais jie nesikreipė, todėl tiek nuo sužinojimo apie savo pažeistas teises dienos, tiek nuo darbo sutarčių su atsakovu nutraukimo (pasibaigimo) dienos praėjus daugiau nei trejiems metams, šių ieškovų atžvilgiu yra suėjęs ieškinio senaties terminas reikalavimams pareikšti (DK 27 str. 2 d.). Teismas darė išvadą, jog pagrindų senaties terminui atnaujinti nėra, todėl minėtų ieškovų reikalavimai atmestini (CK 1.131 str. 1, 2 d.).
Žemesnės instancijos teismas
16. Teismas nurodė, kad pagrindų panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2015-10-12 sprendimą Nr. DGKS – 4242 byloje nėra. Darė išvadą, kad į Darbo ginčų komisiją ieškovai kreipėsi praleidę DK 289 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, tačiau toks termino praleidimas ar jo neatnaujinimas neužkerta ieškovams teisės kreiptis į teismą, pateikiant ieškinį. Konstatavo, jog ieškinys teisme gautas nepraleidus nustatyto vieno mėnesio termino.
17. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovų reikalavimą priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad šios kompensavimo funkciją atliekančios palūkanos, numatytos CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, taikytinomis civiliniuose teisiniuose santykiuose, o ieškovų reikalavimai kildinami iš darbo teisinių santykių.
Šalies argumentai
18. Ieškovų prašymą priteisti 4 200 Eur bylinėjimosi išlaidas, sumokėtas S. K. už turėtas komunikavimo, informavimo ir kitas būtinas išlaidas teismas atmetė nurodęs nesant duomenų apie šių išlaidų būtinumą bei realumą, t.y. kokie veiksmai buvo atlikti. Įvertinęs bylos sudėtingumą bei advokato ankstesnį dalyvavimą byloje, kurios dalyje buvo keliami panašūs reikalavimai, ginčo sumos dydį ir ieškovų skaičių byloje (Rekomendacijų 2.1, 2.3, 2.5, 2.10 punktai), išlaidas advokato pagalbai apmokėti mažinto iki 2 200 Eur.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
19. Apeliaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį tenkinti visiškai.
20. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju tęstinis pažeidimas truko nuo 2003-09-01 iki 2014-09-30, ir aplinkybė, jog kai kurie darbuotojai jau nebedirba Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, t. y. darbo sutartis su atsakovu yra nutraukę laikotarpiu nuo 2006 m. iki 2012 m., nepanaikina ieškovams teisės gauti priemoką už darbą, dirbtą atsakovo įstaigoje esant nukrypimams nuo normalių darbo sąlygų, nes apie savo pažeistas teises ieškovai iš esmės sužinojo tik 2014-02-17, kai Rokiškio rajono apylinkės teismas priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1-233/2014. Be to, tuo metu, kai sanitarai kreipėsi su ieškiniu į teismą, dauguma ieškovų Rokiškio psichiatrijos ligoninėje jau nebedirbo, buvo nutrūkę ryšiai su dirbančiais sanitarais, todėl prisijungti prie jų reikalavimų neturėjo galimybės. Teigia, jog atsakovas elgėsi nesąžiningai, nes darbo sutarčių nutraukimo metu visiškai su jais neatsiskaitė, nors tokia pareiga numatyta DK 141 str. 1 d., nuslėpė, jog yra nesumokėtas priedas prie atlyginimo, kuris darbuotojams turėjo būti mokamas už darbą esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, t. y. toliau savo veiksmais tęsė nuo 2003-09-01 prasidėjusį pažeidimą. Teigia, jog atsižvelgiant į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus bei konstitucinę žmogaus teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą ieškovams R. A., L. C., V. Č., R. G., R. J. G., P. J., A. K., E. L., A. M., V. M., A. M., P. M., T. R., R. S., V. V., G. V. turi būti priteistas priedas prie atlyginimo už darbą, kurį jie dirbo esant nukrypimams nuo normalių darbo sąlygų.
21. Nesutinka su sprendimo dalimi, kuria buvo nuspręsta nepriteisti ieškovams A. B., A. G., J. J., A. K., J. K., J. L., E. M., J. R. priemokos už 2014-02-17 - 2014-10-01 laikotarpį. Teigia, jog Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014-02-17 sprendimu atsakovas buvo įpareigotas naujai nustatytą priedą mokėti tik ieškovams, dalyvavusiems byloje, o ne visiems Rokiškio psichiatrijos ligoninės sanitarams. Mano, kad darbuotojams, kurie nebuvo civilinės bylos Nr. 2-1-233/2014 šalimis, nuo 2014-02-17 iki 2014-09-30 Rokiškio psichiatrijos ligoninėje turėjo būti mokama 30 poc. MMA dydžio priemoka, kadangi pagal DK 192 straipsnio 1 dalį, jeigu yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, už darbą tokiomis sąlygomis mokamas padidintas, palyginti su normaliomis sąlygomis, tarifinis atlygis. Nurodo, kad 2014-02-17 sprendimu teismas tik įpareigojo atsakovą per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyti tebedirbantiems ieškovams konkretų padidinto tarifinio atlygio už darbą esant nukrypimams nuo normalių darbo sąlygų dydį, nurodant, kad nustatomas atlygis yra padidintas, palyginti su normaliomis darbo sąlygomis, ir jį mokėti, bet nepakeitė iki tol Rokiškio psichiatrijos ligoninėje galiojusio priedo, kuris nebuvo mokamas.
22. Teigia, jog priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, procesinių palūkanų taikymas iš darbo teisinių santykių kylantiems reikalavimams teismų praktikoje pripažįstamas, todėl šiuo atveju procesinės palūkanos nepagrįstai nepriteistos.
23. Nurodo, jog nesutinka ir su sprendimo dalimi dėl sumažintų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo. Teigia, jog jų bylinėjimosi išlaidų dydis yra pagrįstas, nes byla neapsiribojo vien ieškinio parengimu bei sudėtingais nesumokėtų priemokų dydžių paskaičiavimais, papildomų įrodymų rinkimu ir pateikimu teismui, ruošimuisi teismo posėdžiams ir dalyvavimu juose, bet vyko ir neteisminis procesas, t. y. savo pažeistas teises ketino ginti kreipiantis į Panevėžio apygardos teismą su grupės ieškiniu. Prie grupės ieškovų rinkimo prisidėjo jų atstovė S. K., kuri rinko anketinius duomenis, komunikavo tarp jų bei atstovo, rinko bylai įrodymus. Teigia, jog negalėjo kreiptis į Panevėžio apygardos teismą su grupės ieškiniu, nes nebuvo išnagrinėtas tarp šalių kilęs ginčas neteismine tvarka, o jiems buvo suteikta tik teisė skųsti Darbo ginčų komisijos sprendimą, ką jie ir padarė. Šiuo atveju tiek neteisminis, tiek teisminis procesas pareikalavo nemažai laiko sąnaudų iš abiejų ieškovų atstovų.
24. Apeliaciniu skundu atsakovas VšĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninė“ prašo ieškovų pareikštiems reikalavimams taikyti ieškinio senatį; panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
25. Nurodo, kad kiekvienas priedo už darbo apmokėjimo sąlygas nustatymas yra individualus kiekvienoje byloje. Teigia, jog nors nustatyta, kad atsakovas ginčo laikotarpiu mokėjo ieškovams po 129 Lt priemoką už darbą nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų, o Rokiškio rajono apylinkės teisme 2014-02-17 buvo išnagrinėta civilinė byla, kurioje sanitarams buvo priteistas skirtumas tarp tam tikru konkrečiu metu galiojusio 30 proc. MMA ir faktiškai mokėtų 129 Lt kas mėnesį, VšĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninė“ vis tiek laikosi pozicijos, jog tarp įstaigos ir sanitarų buvo tinkamas susitarimas dėl fiksuotos 129 Lt priemokos mokėjimo, neatsižvelgiant į didėjančią minimalią mėnesinę algą ir tokia priemoka buvo faktiškai mokama, o sanitarų darbas nėra susijęs su nukrypimu nuo normalių darbo sąlygų.
26. Teigia, kad teismas daliai ieškovų priteisė sumas iki 2014-10-01 (V. A., L. A., J. B., V. G., V. K., R. M., R. P., R. S., S. Š., V. U.), kitiems ieškovams sumos priteistos laikotarpiui iki darbo sutarties nutraukimo arba 2008-01-01. Nurodo, kad minėtų ieškovų, išskyrus tuos, kurių darbo sutartys buvo nutrauktos anksčiau arba kurie jau buvo kreipęsi į teismą ankstesnėje byloje, 2014-10-01, kaip prašomų priteisti sumų laikotarpio pabaiga nurodyta nepagrįstai. Teigia, jog 2014-09-30 įsakymo Nr. 222 priėmimo pagrindas buvo Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014-02-17 sprendimas. Toks teismo įpareigojimas (nustatyti konkretų dydį mokėti nuo 2014-02-17) ir jo pagrindu faktiškai nuo 2014-02-17 mokėtas priedas atitinka atsakovo bei darbuotojų valią, susitarimą, DK 192 str. nuostatas, DK 35 str. įtvirtintus principus. Dėl šių priežasčių mano, jog sumos, t. y. skirtumas tarp 30 proc. nuo MMA ir faktiškai mokėtų 129 Lt už darbą esant nukrypimams nuo normalių darbo sąlygų, galėtų būti priteistos tik iki 2014-02-17, bet ne iki 2014-10-01.
Atsiliepimas
27. Atsakovas nurodo, jog ieškovai praleido DK 27 str. 2 d. įtvirtintą trijų metų ieškinio senaties terminą. Teigia, jog teismas padarė CK 1.127 str. 5 d. ir 1.130 str. 3 d. taikymo ir aiškinimo klaidą, t. y. be pagrindo sprendė, kad ieškovų atžvilgiu buvo daromas tęstinis pažeidimas, taip pat, kad ieškovų atžvilgiu senaties termino skaičiavimas buvo nutrauktas, be to, netinkamai vadovautasi kasacinio teismo praktika. Nurodo, jog net ir pripažinus pažeidimą tęstiniu, kiekvienai tariamai neišmokėtai priedo daliai ieškinio senaties terminas skaičiuotinas atskirai, nepriklausomai nuo kitos neišmokėtos priedo dalies.
28. Be to, apeliantas teigia, jog ieškovams priteistos sumos turėtų būti mažinamos atsižvelgiant vien į tai, jog atsakovas yra viešoji įstaiga, ligoninė, įstaigos finansavimas yra iš privalomojo draudimo fondo ir jis yra tikslinis – užtikrinti asmens sveikatos paslaugų teikimą. Nurodo, jog ieškovams priteistos sumos sąlygotų neadekvačius praradimus, suvaržymus ir apribojimus, sutrikdytų sklandžią sveikatos priežiūros įstaigos veiklą. Priedų ir delspinigių priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu.
29. Atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą VšĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninė“ prašo apeliacinį skundą atmesti, ieškovų pareikštiems reikalavimams taikyti ieškinio senatį ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
30. Nurodo, kad ieškovai nepagrįstai teigia, jog tęstinis pažeidimas jų atžvilgiu truko iki 2014-09-30. Teigia, jog nors ir nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo šioje byloje vadovautis CK 1.127 str. 5 d., tačiau net jį ir pritaikius, neaišku, kuo pasireiškė ieškovų teisių pažeidimo tęstinumas ieškovams jau nutraukus darbo sutartis dar iki 2014-09-30.
31. Mano, jog teismas pagrįstai atmetė ieškovų reikalavimą priteisti palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nors ieškovai teigia, kad CK 6.37 str. 2 d. taikymas galimas priklausomai nuo reikalavimų pobūdžio, tačiau esminė aplinkybė yra ta, kad šiuo atveju pritaikius CK 6.37 str. 2 d. būtų sudarytos sąlygos taikyti tiek CK 6.37 str. 2 d., tiek DK 303 str., t. y. būtų sudarytos sąlygos piktnaudžiauti savo teisėmis ir papildomai reikalauti taikyti ir DK 303 str., kuris yra specialioji norma, taikytina siekiant skatinti teismų sprendimų vykdymą. Siekiant išvengti netoleruotinos dvigubos finansinės sankcijos atsakovo atžvilgiu, CK 6.37 str. 2 d. netaikytina.
32. Prašo atmesti ieškovų reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nes jos keliolika kartų viršija Rekomendacijose nurodytus maksimalius atstovavimo civilinėse bylose dydžius. Išlaidų nepagrįstumą, nerealumą ir nebūtinumą rodo jau tai, kad išlaidos patirtos dar iki kreipimosi į teismą dienos, todėl neaišku, kaip jos buvo faktiškai apskaičiuotos, kokie faktiniai veiksmai, pagrindžiantys šias išlaidas, buvo atlikti. Mano, jog ieškovų prašomos priteisti išlaidos yra tik siekis pasipelnyti iš VšĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninė“. Teigia, jog aplinkybė, kad ieškovai sutiko sumokėti S. K. 4 200 Eur, vertintina kaip pačių ieškovų išlaidavimas, kadangi nėra nei vieno įrodymo, jog S. K. patyrė bent dalį prašomų priteisti išlaidų ar kad faktiškai atliko kokius nors veiksmus, kurių įkainojimas būtų adekvatus prašomai priteisti sumai.
33. Atsiliepimu į atsakovo VšĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninė“ apeliacinį skundą ieškovai prašo skundą atmesti, priimti naują sprendimą ir jų ieškinį tenkinti pilna apimtimi.
34. Nurodo, kad atsakovas faktiškai pripažįsta, jog jie dirbo darbą esant nukrypimui nuo normalių darbo sąlygų, todėl priešingai nei teigiama, nepriteisiant priedo prie atlyginimo už darbą, dirbtą esant nukrypimams nuo normalių darbo sąlygų, būtų pažeista jų konstitucinė teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą.
35. Teigia, jog atsakovo teiginiai, kad didelių sumų priteisimas ieškovams pakenktų viešajam interesui ar pačiai atsakovo įstaigai, yra nepagrįsti, nes VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninė yra pajėgi atlyginti skolą jiems, ką patvirtina prieš tai nagrinėta sanitarų byla Rokiškio rajono apylinkės teisme, kurioje ieškovams buvo išmokėti priteisti priedai su delspinigiais, sudarytos taikos sutartys, pagal kurias darbuotojams buvo išmokamos nemažos sumos už nemokėtą priedą.
36. Nurodo, kad atsakovo teiginiai apie kokį nors ieškovų piktnaudžiavimą savo teisėmis ar ieškinio senaties instituto paneigimą yra visiškai nepagrįsti. Atsakovas, kaip darbdavys, turėjo suvokti, jog išaiškėjus pažeidimo atvejui, darbuotojai kreipsis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo ir prašys atlyginti jiems nemokėtą priedą už visą laikotarpį, dėl ko susidarys nemažos pinigų sumos. Norėdamas išvengti susidariusios situacijos, atsakovas jau anksčiau galėjo pakeisti VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje nustatytą mokėjimo tvarką ir savo pažeidimą nutraukti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
37. Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.
38. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Teismas konstatuoja, jog CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinių skundų faktinių bei teisinių pagrindų.
39. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinius skundus privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje ieškovai dirbo/dirba darbą esant nukrypimui nuo normalių darbo sąlygų, ar pagrįstai atskirų ieškovų reikalavimą dėl neišmokėto darbo užmokesčio priedo dalies tenkino arba atmetė, ar ieškovai nėra praleidę ieškinio senaties termino ginti pažeistas teises.
Žemesnės instancijos teismas
40. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovai, dirbę bei dirbantys VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje sanitarais nurodė, jog dirbo/dirba darbą esant nukrypimams nuo normalių darbo sąlygų, tačiau 2003-09-01 - 2014-10-01 laikotarpiu atsakovas jiems neišmokėjo dalies atlyginimo priedo ir jį prašė priteisti už dirbtą laikotarpį. Nurodė, jog faktą, kad sanitarai VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje dirba darbą esant nukrypimui nuo normalių darbo sąlygų jau yra konstatavę teismai Rokiškio rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1-233/2014. Ieškovai A. B., Č. B., V. Č., A. G., J. J., G. K., A. K., S. K., S. K., J. K., V. K., J. L., E. M., J. R., R. S. nurodė, jog minėto teismo 2014-02-17 sprendimu už darbą, esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, pagal tuo metu galiojančias Darbo kodekso nuostatas, jiems buvo priteistas neišmokėtas priedas už 2008-08-22 - 2014-02-17 laikotarpį, todėl pasikeitus įstatymo reglamentavimui, priteistinas neišmokėtas priedas už dirbtą laikotarpį nuo 2003-09-01. Be to, ieškovai A. B., A. G., J. J., A. K., J. K., J. L., E. M., J. R. nurodė, jog jiems atsakovas nepilnai išmokėjo priedą, pagal 2014-02-17 sprendimą ir už 2014-02-17 - 2014-10-01 laikotarpį. Atsakovas su ieškiniu nesutiko teigė, jog ieškovai dirbo/dirba nesant nukrypimams nuo normalių darbo sąlygų ir su jais yra tinkamai atsiskaityta. Teigė, jog visiems ieškovams iki 2002-01-21 įsakymo priėmimo buvo mokamas 30 proc. minimalios algos priedas, o šį įsakymą priėmus, nuo 2002-01-01 buvo keičiama darbo apmokėjimo tvarka ir formuojant darbo užmokestį priedas, kuris buvo mokamas už pavojingas darbo sąlygas, įskaičiuotas į pagrindinį atlyginimą. Teigė, jog tarp šalių buvo susitarimas dėl fiksuoto priedo dydžio mokėjimo visą ginčo laikotarpį. Be to, nurodė, jog ieškovai yra praleidę ieškinio senatį ir prašė ją taikyti. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog ieškovai dirbo/dirba darbą, esant nukrypimams nuo normalių darbo sąlygų ir už darbą jiems nuo 2003-09-01 nebuvo pilnai mokamas DK 192 straipsnio nuostatose numatytas priedas. Su šia teismo išvada teisėjų kolegija sutinka dėl sekančių motyvų.
41. Byloje nustatyta, jog dalies ieškovų A. B., Č. B. ir kt. (viso 15 ieškovų), dirbusių VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje sanitarais, 2011-08-22 kreipėsi į Rokiškio rajono apylinkės teismą dėl darbo užmokesčio priedo priteisimo, nurodydami, jog dirba darbą, esant nukrypimams nuo normalių darbo sąlygų ir Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014-02-17 sprendimu, kuris iš dalies buvo pakeistas Panevėžio apygardos teismo 2014-08-19 nutartimi, buvo konstatuota, jog sanitarų darbas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje yra susijęs su nukrypimu nuo normalių darbo sąlygų (civilinė byla Nr. 2-1-233, 27 t., b. l. 142-161) . Minėtas sprendimas yra įsiteisėjęs. Nagrinėjamoje byloje ir aukščiau minėtoje Rokiškio rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1-233/2014 nustatytos faktinės aplinkybės, sanitarų darbo pobūdžio aspektu, sukelia teisines pasekmes visiems VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje sanitarais dirbusiems/dirbantiems asmenims, todėl nereikia pakartotinai įrodinėti, jog sanitarų darbas pas atsakovą yra susijęs su nukrypimu nuo normalių darbo sąlygų (CPK 182 str. 2 p.). Dėl paminėto konstatuotina, jog visi ieškovai, dirbę sanitarais pas atsakovą, dirbo/dirba darbą esant nukrypimams nuo normalių darbo sąlygų.
42. Darbo kodekso 192 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, jog esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, už darbą tokiomis sąlygomis mokamas padidintas, palyginti su normaliomis sąlygomis, tarifinis atlygis. Konkretūs apmokėjimo dydžiai nustatomi kolektyvinėse ir darbo sutartyse. Kasacinis teismas yra konstatavęs, jog ši įstatymo nuostata yra imperatyvioji, t. y. jeigu yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, už darbą tokiomis sąlygomis darbdavys privalo mokėti padidintą, palyginti su normaliomis darbo sąlygomis, darbo užmokestį. Tokiu atveju, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, darbdavio ir darbuotojo susitarimo dalykas yra tik padidinto tarifinio atlygio dydis, bet ne darbuotojo teisė gauti didesnį atlyginimą, nes tokia teisė jam nustatyta įstatymo, imperatyviai įtvirtinančio darbdavio pareigą mokėti už darbą tokiomis sąlygomis didesnį darbo užmokestį. Tuo atveju, jeigu kolektyvinėje sutartyje nenustatyta konkretaus mokėjimo už darbą, esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, dydžio, taip pat didesnis atlygis nenustatytas individualioje darbo sutartyje, darbuotojas po darbo sutarties sudarymo nepraranda teisės kreiptis į darbdavį dėl padidinto darbo užmokesčio mokėjimo, jeigu jis dirba, esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų. Sudarant darbo sutartis dėl darbo, esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, turi būti nustatytas padidintas, palyginti su normaliomis darbo sąlygomis, darbo užmokestis ir darbo sutartyse aiškiai nurodyta, jog nustatytas tarifinis atlygis yra padidintas, atsižvelgiant į nukrypimus nuo normalių darbo sąlygų, kiek jis padidintas. Didesnis darbo užmokestis už darbą aptariamomis sąlygomis gali būti nustatomas tiek nustatant didesnį tarifinį atlygį, tiek tam tikrą priemoką (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-83/2011; 3K-3-257/2015).
43. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas VšĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninė“, kuri yra specializuota psichikos sveikatos priežiūros įstaiga ir joje gydomi asmenys, pripažinti nepakaltinamais, negalintys suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, iki 2002-01-01 sudarytose darbo sutartyse su sanitarais buvo įsipareigojęs mokėti 30 proc. minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžio priedą prie pagrindinio atlyginimo už pavojingas darbo sąlygas ir toks priedas buvo mokamas. Kolektyvinėje sutartyje, galiojusioje iki 2002-03-28, buvo nustatyta, jog priemoka už kenksmingas darbo sąlygas yra 30 proc. MMA dydžio, kas iki 2003-09-01 atitiko 129 Lt. Iš bylos duomenų matyti, jog šis priedas buvo mokamas pas atsakovą dirbantiems sanitarams bei mokamas ne tik 2002 m., bet ir vėlesniais, t.y., 2003-2014 metais, ką pripažįsta pats apeliantas. Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, jog pats atsakovas yra pripažinęs, kad sanitarai dirba darbą esant nukrypimams nuo normalių darbo sąlygų.
Žemesnės instancijos teismas
44. Iš bylos duomenų matyti, jog 2002-01-21 atsakovas priėmė įsakymą Nr.6 k „Dėl darbo užmokesčio“, kuriame nustatė, jog nuo 2002-01-01 keičiama darbo apmokėjimo tvarka – formuojant darbuotojo darbo užmokestį, priedas, kuris mokamas už pavojingas darbo sąlygas, įskaičiuojamas į pagrindinį atlyginimą. Pagal minėto įsakymo priėmimo metu galiojusias Darbo sutarties 8 straipsnio nuostatas, darbo apmokėjimo sąlyga buvo laikoma būtinąja darbo sutarties sąlyga ir pakeisti šias darbo sutarties sąlygas darbdavio valia, nesant darbuotojo sutikimo, buvo draudžiama. Kadangi minėtu metu galiojusios Kolektyvinės sutarties nuostata, jog už faktiškai dirbtą darbą pavojingomis sąlygomis mokama 30 proc. valstybės nustatytos minimalios mėnesinės algos, įskaičius į pagrindinį atlyginimą 129 Lt priedą, alga sanitarams nepasikeitė, todėl ieškovams-sanitarams nekilo klausimas dėl mokamo priedo dydžio ar abejonės dėl galimai pakeičiamo mokamo priedo fiksuotu ir jų sutikimas, įtvirtintas darbo sutartyse, kad sutinkama su 2002-01-21 Įsakymu 6k nustatyta nauja atlyginimo mokėjimo tvarka, nereiškia ieškovų sutikimo keisti Kolektyvinėje sutartyje nustatyto priedo už pavojingą darbą dydžio. Minėtu įsakymu nustatydamas naują darbo apmokėjimo tvarką, atsakovas nesilaikė įstatymu nustatytų nuostatų - aiškiai nurodyti ne tik darbo užmokesčio dydį, bet ir jo sudėtines dalis, jas nurodyti taip, kad jos būtų aiškios abiem šalims ir atitiktų suderintą abiejų sutarties šalių valią, todėl nuo 2003-09-01 keičiantis minimaliai algai, ieškovams mokamas 129 Lt priedas, laikytinas vienašališku priedo už pavojingas darbo sąlygas pakeitimu (DK 95 str. 3 d., 192 str. 1 d.). Kadangi byloje buvo nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, patvirtinančios atsakovo pareigą mokėti ieškovams atitinkamą priedą už darbą esant nukrypimui nuo normalių darbo sąlygų, o jiems iki 2014-10-01 buvo išmokama tik šio priedo dalis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog iš VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės priteistinas šio priedo įsiskolinimas.
45. Priėmus 2002-01-21 įsakymą, darbo sutarties šalys – atsakovas ir ieškovai – susitarė dėl darbo apmokėjimo tvarkos pakeitimo – priedo mokėjimo kartu su pagrindiniu atlyginimu, tačiau ne dėl priemokos dydžio sumažinimo ar konkretaus (ne procentinio) dydžio fiksavimo, todėl sąlyga dėl 30 proc. MMA dydžio priemokos už pavojingą darbą (kuri buvo nustatyta Kolektyvinėje sutartyje, galiojusioje iki 2002-03-28), liko nepakitusi. Šis dydis nebuvo įsakymais keičiamas ir vėliau, o kaip minėta aukščiau, dalis jo buvo mokama, tačiau, keičiantis MMA, neinformuojant darbuotojų apie konkretų jo dydį.
46. Įvertinus nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šalys buvo sutarę dėl 30 proc. MMA dydžio priemokos už nukrypimus nuo normalių darbo sąlygų mokėjimo, tačiau atsakovas šį susitarimą aiškino netinkamai – kaip fiksuoto 129 Lt dydžio priemokos nustatymą nuo 2002-01-01. Kadangi ieškovai nebuvo davę sutikimo dėl priemokos už pavojingas darbo sąlygas nekintamo dydžio nustatymui, todėl LR Vyriausybei didinant minimalią mėnesinę algą, atsakovas privalėjo didinti ir mokamą priedą - 2003-09-01 - 2004-05-01 laikotarpiu papildomai priedą didinti 6 Lt, t.y., kas mėnesį mokėti 135 Lt priedą; 2004-05-01 - 2005-07-01 laikotarpiu priedą padidinti 21 Lt ir mokėti darbuotojoms 150 Lt priedą; 2005-07-01 - 2006-07-01 laikotarpiu priedą padidinti 36 Lt ir mokėti 165 Lt priedą; 2006-07-01 - 2007-07-01 laikotarpiu priedą padidinti 51 Lt ir mokėti 180 Lt priedą; 2007-07-01 - 2008-01-01 – priedą padidinti 81 Lt ir mokėti 210 Lt priedą; 2008-01-01- 2012-08-01 laikotarpiu priedą padidinti 111 Lt ir mokėti 240 Lt; 2012-08-01- 2013-01-01 laikotarpiu priedą padidinti 126 Lt ir mokėti 255 Lt priedą, o 2013-01-01 - 2014-10-01 laikotarpiu priedą padidinti 171 Lt ir kas mėnesį kiekvienam sanitarui mokėti 300 Lt priedą. Ta aplinkybė, jog ieškovai buvo supažindinti su 2002-01-21 įsakymu, nereiškia, jog jie atsisakė priedo padidinimo, keičiantis minimaliai mėnesinei algai.
47. Byloje nustatyta, jog dalis ieškovų (A. B., A. G., J. J. ir kt.) 2011-08-22 kreipėsi į Rokiškio rajono apylinkės teismą su ieškiniu nurodydami, jog dirba darbą esant nukrypimui nuo normalių darbo sąlygų ir prašė teismą priteisti jiems neišmokamą priedą, pagal tuo metu galiojančius įstatymus, 30 procentų minimalios mėnesinės algos dydžio mėnesinę priemoką už darbą, esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos bei įpareigoti atsakovą nustatyti konkrečius priemokos už darbą, esant nukrypimams nuo normalių darbo sąlygų, dydžius bei jų mokėjimo tvarką. Minėti reikalavimai iš dalies buvo patenkinti. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad teismų sprendimais konstatavus, jog atsakovo 2002-01-21 įsakymu Nr. 6k buvo pažeidžiamos darbuotojų teisės ir šį įsakymą pakeitus 2014-09-30 įsakymu, 2003-09-01 - 2014-10-01 laikotarpiu, t.y., įsakymo Nr.6k taikymo metu, vyko tęstinis pažeidimas, kuris nutrūko nuo 2014-10-01 pradėjus ieškovams mokėti padidinto tarifo atlygį. Teismas darė išvadą, jog dirbantys ieškovai nėra praleidę ieškinio senaties termino reikšti reikalavimą priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio priedą nuo 2003-09-09, o pas atsakovą nebedirbantys ir kartu su kitais sanitarais 2011 m. nesikreipę į teismą ieškovai, yra praleidę 3 metų ieškinio senaties terminą ginti pažeistas teises. Tęstiniu pažeidimu laikomas tam tikrą laiko tarpą vykstantis pažeidimas, kai be teisėto pagrindo neatliekami veiksmai, kuriuos privalu atlikti, arba atliekami neteisėti veiksmai ar nenutraukiamas kitoks pažeidimas. Esant tokiam pažeidimui, vadovaujantis DK 27 straipsnio 5 dalimi, CK 1.127 straipsnio 5 dalimi, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda kiekvieną dieną. Teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada dėl tęstinio pažeidimo, nes 2002-01-21 įsakymu atsakovas vienašališkai priedą sanitarams sumažino iki fiksuoto 129 Lt dydžio, todėl, pasikeitus MMA, kiekvieną mėnesį mokėdamas darbo užmokestį ir tik iš dalies išmokėdamas ieškovams priklausantį priedą, šiuos neteisėtus veiksmus tęsė kiekvieną sekančią dieną. Dėl paminėto, atsakovo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismo išvada dėl tęstinio pažeidimo, atmestini.
48. VšĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninė“ teigia, jog R. B. nuo 2010-02-01 buvo perkelta iš sanitarės į valytojos pareigas ir jai priemoka nuo perkėlimo dienos nepriklausė. Sutiktina, jog ieškovei pradėjus dirbti valytojos pareigose, didesnis priedas nepriklausė, tačiau iki 2010-02-01 ieškovei, kaip ir kitiems ieškovams, dirbantiems sanitarais, nebuvo mokamas visas priklausantis priedas už darbą, esant nukrypimams nuo normalių darbo sąlygų. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad perkeliant į kitas pareigas R. B. buvo išmokėtas visas jai priklausęs, neišmokėtas priedas, todėl darytina išvada, kad ieškovei dirbant valytoja, atsakovas jai buvo likęs skolingas už dirbtą sanitarės darbą iki 2010-02-01. Ieškovė prašė priteisti neišmokėtą priedą tik iki minėto termino (2010-02-01) ir teismas reikalavimą tenkino, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovei priteistas priedas ir už darbą, dirbant valytojos pareigose.
49. Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalis nustato 3 metų ieškinio senaties terminą per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises. Atsakovas teigia, jog ieškovai yra praleidę minėtą terminą ir reikalauja taikyti ieškinio senatį. Ieškinio senaties termino pradžios nustatymo Darbo kodekso normos nereglamentuoja, todėl nagrinėjamu atveju taikytina CK 1.127 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, jog ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (DK 27 str. 5 d.). Ieškinio senaties termino eiga yra siejama su asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie savo teisės pažeidimą. Kaip minėta aukščiau, teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada, kad padarytas pažeidimas yra tęstinis bei konstatuoja, jog apie tai, kad sanitarų darbas yra priskirtinas prie darbų, susijusių su nukrypimu nuo normalių darbo sąlygų ir kad visiems sanitarams turi būti mokamas priedas prie darbo užmokesčio, o jis nėra pilnai mokamas, ieškovams neginčijamai tapo žinoma šį faktą konstatavus Rokiškio rajono apylinkės teismui 2014-02-17 sprendimu, kuris įsiteisėjo 2014-08-19 (civilinė byla Nr. 2-1-233/2014, 28 t., b. l. 74-88). Atsakovui neigiant faktą, jog sanitarų darbas priskirtinas prie darbų, susijusių su nukrypimu nuo normalių darbo sąlygų (tai nurodo atsakovas ir apeliaciniame skunde nagrinėjamoje byloje) bei priėmus 2002-01-21 įsakymą Nr.6k, pagal kurį nebuvo aišku koks priedas yra mokamas ir ar jis yra mokamas, keičiantis MMA, konstatuoti, jog tiek darbuotojams, atleistiems iš darbo iki 2011 m., tiek ir 2011 m. nesikreipusiems į teismą kartu su kitais sanitarais, neginčijamai buvo žinoma apie jų pažeistas teises, nėra pakankamo pagrindo.
50. Ieškinį dėl darbo užmokesčio priedo priteisimo teismui ieškovai padavė 2015-11-13, t.y., nepraėjus 3 metams nuo 2014-02-17 sprendimo įsiteisėjimo (2014-08-19), todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovai R. A., L. C., V. Č., R. G., R. J. G., P. J., A. K., E. L., A. M., V. M., A. M., P. M., T. R., R. S., V. V., G. V., neprisijungę prie sanitarų, kurie kreipėsi į teismą dėl neišmokėto priedo priteisimo 2011 m., praleido 3 metų ieškinio senatį, yra nepagrįsta. Ta aplinkybė, jog 2002-02-22, 2002-02-26 buvo reikalaujama išskirti darbo užmokestį ir priedą, Lietuvos profesinė sąjunga “Solidarumas” 2011 m. kreipėsi į atsakovą sanitarų vardu prašydama, kad jiems būtų mokamas 30 procentų nuo minimalios algos priedas prie pagrindinės algos už pavojingas darbo sąlygas, o dalis ieškovų (A. B., A. G., J. J. ir kt.) kreipėsi su ieškiniu į teismą, nereiškia, jog pas atsakovą nebedirbantys ieškovai žinojo, jog 2003-09-01 pasikeitus MMA, jiems nebuvo mokamas pilnas priedas, tiek tai, jog atleidžiant iš darbo su jais atsakovas pilnai neatsiskaitė ir tuo pažeidė jų teises gauti teisingą apmokėjimą už darbą.
51. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2014 m. gegužės 8 d. nutarimu konstatavo, jog LR Darbo kodekso 301 straipsnis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, 109 straipsnio 1 daliai. Konstitucinis Teismas šiame nutarime pažymėjo, jog DK 301 straipsnyje nustatytu teisiniu reguliavimu sudarytos prielaidos nepriteisti viso asmens uždirbto darbo užmokesčio ir kitų jam priklausančių su darbo santykiais susijusių sumų, atitinkamai apribota teismo teisė vykdyti teisingumą ir užtikrinti konstitucinių žmogaus teisių įgyvendinimą. Darbo kodekso 301 straipsnio nuostata, jog darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusio sumos gali būti priteisiamos už tris metus, neteko galios 2015-01-01. Dėl paminėto konstatuotina, jog Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui priėmus aukščiau minėtą nutarimą, Darbo kodeksas nebereglamentuoja termino už kurį gali būti priteistas neišmokėtas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios sumos, todėl taikytinos civilinius santykius reglamentuojančios teisės normos, kurios neprieštarauja darbo santykių teisinio reglamentavimo esmei, t.y. taikytinas bendras 10 metų ieškinio senaties terminas (DK 9 str. 2 d., CK 1.125 str. 1 d.). Kadangi priedas dirbantiems ieškovams pradėtas mokėti 2014-09-30 atsakovo įsakymu, nuo 2014-10-01, todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog teismas be pagrindo neišmokėtą darbo užmokesčio priedą priteisė ir už 2003-09-01 - 2004-09-01 laikotarpį. Pasikeitus įstatymo reglamentavimui, ieškovai, kurie kreipėsi į teismą 2011-08-22, prašydami priteisti neišmokėtą priedą už trejus metus, taip pat turi teisę į neišmokėtą darbo užmokesčio priedą už dirbtą 2004-09-01 - 2008-01-01 laikotarpį.
52. Dėl paminėto, konstatuotina, jog LR Vyriausybės nutarimais didinant minimalią mėnesinę algą ir atsakovui pilnai neišmokėjus ieškovams priedo už pavojingas darbo sąlygas, iš VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės ieškovams, dirbusiems sanitarais, priteistina neišmokėta priedo dalis už 2004-09-01 – 2014-09-30 laikotarpį ir 0,06 procentų dydžio palūkanos už šešis mėnesius (180 d.). Atsakovo teiginiai, jog už ilgą laikotarpį priteisiant įsiskolinimą ieškovams būtų padaryta neigiama įtaka ne tik atsakovui, bet ir jo vykdomai veiklai, t. y., kokybiškam viešųjų sveikatos paslaugų teikimui, o tuo pačiu būtų pažeistas ir viešasis interesas, vertintini kritiškai, nes kaip darbdavys, atsakovas žinojo bei suprato pažeidžiantis konstitucines darbuotojų teises ir šį pažeidimą vykdė ilgą laiką, todėl ieškovų teisėti interesai negali būti ginami mažiau nei atsakovo interesai.
53. Duomenų, jog teisingai apskaičiuotas priedas dirbantiems ieškovams buvo mokamas nuo 2014-02-17, neginčijamų duomenų teismui nepateikta, nes tik vykdant Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014-02-17 sprendimą, 2014-09-30 atsakovas priėmė įsakymą Nr. 222 dėl padidinto tarifinio atlygio mokėjimo nuo 2014-10-01, todėl atsakovo teiginys, jog priedas galėtų būti priteistas tik iki 2014-02-17, vertintinas kritiškai (CPK 178 str.).
54. Pirmosios instancijos teismas ieškovų A. B., A. G., J. J., A. K., J. K., J. L., E. M., J. R. reikalavimus už laikotarpį nuo 2014-02-17 iki 2014-10-01 kiekvienam priteisti iš atsakovo 258,13 Eur skolą bei 39,54 Eur delspinigius, viso 297,67 Eur atmetė, nurodydamas, jog ieškovams nuo 2014-02-17 yra mokamas padidinto tarifinio atlygio dydis, todėl teismas laiko, jog pagrindų mokėti didesnį atlygį nėra. Be to, nurodė, kad nesutikdami su teismo 2014-02-17 sprendime nustatytu įpareigojimu, ieškovai galėjo jį skųsti šioje dalyje apeliacine tvarka. Kaip nurodyta aukščiau, minėti ieškovai, 2011-08-22 ieškiniu prašė teismą priteisti iš atsakovo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2008-08-17 iki 2011-08-16, 30 procentų minimalios mėnesinės algos dydžio mėnesinę priemoką už darbą, esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos bei įpareigoti atsakovą nustatyti konkrečius priemokos už darbą, esant nukrypimams nuo normalių darbo sąlygų, dydžius bei jų mokėjimo tvarką (civilinė byla Nr. 2-1-233/2014). Rokiškio rajono apylinkės teismas 2014-02-17 sprendimu ieškovų reikalavimus tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės neišmokėtas priemokų už darbą esant nukrypimui nuo normalių darbo sąlygų, dalis už trejus metus iki jų kreipimosi į teismą dienos, t.y. iki 2011-08-22 bei už laikotarpį nuo 2011-08-22 iki 2014-02-17. Be to, įpareigojo VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninę per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nustatyti ieškovams konkretų padidinto tarifinio atlygio už darbą esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, dydį, nurodant, kad nustatomas atlygis yra padidintas, palyginti su normaliomis darbo sąlygomis ir jį mokėti nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, t.y. 2014-02-17 (civilinė byla Nr. 2-1-233/2014, 27 t., b. l. 142-161, 29 t., b. l. 76-77). Minėti apeliantai teigia, kad jie nėra atsisakę 30 proc. MMA atlygio, todėl reikalavimas nepagrįstai atmestas, tačiau jų atžvilgiu teismas 2014-02-17 sprendimu klausimą dėl priedo dydžio nustatymo įpareigojo spręsti atsakovą ir priedą mokėti nuo konkrečios datos (2014-02-17). Kaip minėta, 2014-02-17 sprendimu dalis ieškovų reikalavimų buvo atmesti ir iš esmės šioje dalyje sprendimas nei apeliacine, nei kasacine tvarka nebuvo skundžiamas (28 t., b. l. 1-8, 29 t., b. l. 1-10). Teismo įpareigojimą nustatyti ieškovams konkretų padidinto tarifinio atlygio dydį atsakovas įvykdė priimdamas 2014-09-30 įsakymą, kuris nėra ginčijamas. A. B., A. G., J. J., A. K., J. K., J. L., E. M., J. R. manydami, jog vykdant teismo sprendimą, priedas nebuvo teisingai apskaičiuotas ir išmokėtas turi teisę kreiptis ne į teismą, o į antstolį, todėl tenkinti minėtų ieškovų reikalavimą, jiems neginčijant atsakovo 2014-09-30 įsakymo, teismui nebuvo pagrindo.
55. Įvertinus aukščiau nurodytus motyvus, ieškovams priteistina skola apskaičiuojama už dirbtą laikotarpį neišmokėto priedo sumą mažinant dėl nedarbingumo išmokėta suma sekančiai:
A. B. - 473,89 Eur (210+432+612+486 = 1 740-262,14 = 1477,86x0,06%x180 = 158,4+1 477,86 = 1 636,26 Lt);
Č. B. - 542,61 Eur (210+432+612+486 = 1 740-78,25 = 1691x0,06%x180 = 181,80+1 691,75 = 1 873,55 Lt);
V. Č. - 553,98 Eur (210+432+612+486 = 1 740-12,61 = 1727,39x0,06%x180 = 185,4+1 727,39 = 1 912,79 Lt);
J. J. - 553,26 Eur (210+432+612+486 = 1 740-15,08 = 1724,92x0,06%x180 = 185,4+1 724,92 = 1 910,32 Lt;
G. K. - 508,54 Eur (210+432+612+486 = 1 740-155,11 = 1584,89x0,06x180 = 171+1 584,89 = 1 755,89 Lt);
A. K. – 555,10 Eur (210+432+612+486 = 1 740-8,72 = 1731,28x0,06%x180 = 185,4+1 731,28 = 1 916,68 Lt);
S. K. - 558,15 Eur (210+432+612+486 = 1 740x0,06%x180 = 187,20+1 740 = 1 927,20 Lt);
J. K. - 558,15 Eur (210+432+612+486 = 1 740x0,06%x180 = 187,20+1 740 = 1 927,20 Lt);
V. K. - 543,94 Eur (210+432+612+486 = 1 740-43,65 = 1696,35x0,06%x180 = 181,80+1 696,35 = 1 878,15 Lt);
J. L. – 558,15 Eur (210+432+612+486 = 1 740x0,06%x180 = 187,20+1 740 = 1 927,20 Lt);
E. M. - 558,15 Eur (210+432+612+486 = 1 740x0,06%x180 = 187,20+1 740 = 1 927,20 Lt);
J. R. - 548,72 Eur (210+432+612+486 = 1 740-28,97 = 711,03x0,06%x180 = 183,60+1 711,03 = 1 894,63 Lt);
R. S. - 539,21 Eur (210+432+612+486 = 1 740-58,19 = 1681,81x0,06%x180 = 180+1 681,81 = 1 861,81 Lt);
A. G. - 421,22 Eur (36x6+612+486 = 1 314x0,06%x180 = 140,4+1314 = 1 454,40 Lt; už 2006-01-01 – 2008-01-01 laikotarpį);
V. A. - 3 662,25 Eur (210+432+612+486+6 105+630+3 591 = 12 066-652,15 = 11 413,85x0,06%x180 = 1 231,20+11 413,85 = 12 645,05 Lt; už 2004-09-01 - 2014-10-01 laikotarpį);
R. A. - 1 711,72 Eur (210+432+486+612+(40x111+111:31x2) = 6187,16-852,90 = 5 334,26x0,06%x180 = 576+5 334,26 = 5 910,26 Lt; už 2004-09-01 - 2011-05-02 laikotarpį),
L. A. - 3 792,67 Eur (210+432+612+486+6 105+630+3 591 = 12066-246,86 = 11 819,14x0,06%x180 = 1 276,20+11 819,14 = 13 095,34 Lt; už 2004-09-01 – 2014-10-01 laikotarpį);
R. B. - 1 430,48 Eur (210+432+612+486+(25x111+111:28x1) = 4518,96-60,39 = 4 458,57x0,06%x180 = 480,60+4 458,57 = 4 939,17 Lt; 2004-09-01 – 2010-02-01 laikotarpį);
J. B. - 3 853,79 Eur (210+432+612+486+6 105+630+3 591 = 12 066-55,60 = 12 010,40x0,06%x180 = 1 296+12 010,40 = 13 306,40 Lt; už 2004-09-01 - 2014-10-01 laikotarpį);
L. C. - 1 050,46 Eur (210+432+612+486+(14x111) = 3 294-19,74 = 3 274,26x0,06%x180 = 352,80+3 274,26 = 3 627,06 Lt už 2004-09-01 - 2009-02-28 laikotarpį);
V. Č. - 1 156,38 Eur (9x36+36:30x22)+612+486+(28x111+(111:31x3) = 4 567,14-963,19 = 3 603,95x0,06%x180 = 388,8+3 603,95 = 3 992,75 Lt; už 2005-09-08 - 2010-05-03 laikotarpį);
V. G. - 3 188,94 Eur (210+432+612+486+6 105+630+3 591 = 12 066-2 128 = 9 938x0,06%x180 = 1 072,8+9 938 = 11 010,80 Lt; už 2004-09-01 – 2014-10-01 laikotarpį);
R. G. - 1 864,53 Eur (210+432+612+486+(111x37+111:28x3) = 5 858,88-47,40 = 5 811,48x0,06x180 = 626,4+5 811,48 = 6 437,88 Lt; už 2004-09-01- 2011-02-03 laikotarpį),
R. J. G. - 659,09 Eur (210+432+612+486+(3x111+111:30x3) = 2084,10-29,77 = 2 054,33x0,06%x180 = 221,40+2 054,10 = 2 275,73 Lt; už 2004-09-01 - 2008-04-03 laikotarpį),
P. J. - 1 117,09 Eur (210+432+612+486+(15x111+111:30x21) = 3 482,70x0,06%x180 = 374,40+3 482,70 = 3857,10 Lt; už 2004-09-01 - 2009-04-21 laikotarpį),
L. K. (S. K. turto paveldėtojai) - 378,82 Eur (36x2+15,6+612+486 = 1 185,6-3,6 = 1 182x0,06%x180 = 126+1 182 = 1 308 Lt; už 2006-04-13 - 2008-01-01 laikotarpį);
V. K. - 3 821,96 Eur (210+432+612+486+6 105+630+3 591 = 12066-154,71 = 11 911,29x0,06%x180 = 1 285,20+11 911,29 = 13 196,49 Lt; už 2004-09-01- 2014-10-01 laikotarpį);
A. K. - 175,50 Eur (210+(36x9+36:30x12) = 548,4x0,06%x180 = 57,6+548,4 = 606 Lt; už 2004-09-01 - 2006-04-12 laikotarpį),
E. L. - 1 007,19 Eur (210+432+612+486+(12x111+111:31x22) = 3 150,76-11,51 = 3 139,25x0,06%x180 = 338,4+3 139,25 = 3 477,65 Lt; už 2004-09-01 - 2009-01-22 laikotarpį);
A. M. - 2 093,10 Eur (210+432+612+486+(111x45+111:31x7) = 6760,06-236,85 = 6 523,26x0,06%x180 = 703,80+6 523,26 = 7 227,06 Lt; už 2004-09-01 - 2011-10-07 laikotarpį);
V. M. - 227,43 Eur (210+432+(51x2+51:30x6) = 754,20-44,50 = 709,70x0,06%x180 = 75,60+754,2 = 785,30 Lt; už 2004-09-01 - 2006-09-06 laikotarpį);
R. M. - 3 678,66 Eur (210+432+612+486+6 105+630+3 591 = 12066-600,92 = 11 465,08x0,06%x180 = 1 236,60+11 465,08 = 12 701,68 Lt; už 2004-09-01 – 2014-10-01 laikotarpį);
A. M. - 1 456,65 Eur (210+432+612+486+(30x111+111:31x7) = 5 095,06-555,11= 4 539,95x0,06%x180 = 489,60+4 539,95 = 5 029,55 Lt; už 2004-09-01 - 2010-07-07 laikotarpį);
P. M. - 2 029,58 Eur (210+432+612+486+(54x111+111:31x20) = 7805,60-1 480,06 = 6 325,54x0,06%x180 = 682,20+6 325,54 = 7 007,74 Lt; už 2004-09-01 - 2012-07-20 laikotarpį);
R. P. – 3 618,00 Eur (210+432+612+486+6 105+630+3 591 = 12066-788,40 = 11 277,60x0,06%x180 = 1 216,80+11 277,60+12 494,40 Lt; už 2004-09-01-2014-10-01 laikotarpį);
T. R. - 1 107,46 Eur (210+432+612+486+(23x111+111:31x15) = 4346,70-895,43 = 3 451,27x0,06%x180 = 372,60+3 451,27 = 3 823,87 Lt; už 2004-09-01 - 2009-12-15 laikotarpį),
R. S. - 1 010,02 Eur (210+432+612+486+(12x111+111:31x22) = 3149x0,06%x180 = 338,40+3 149 = 3 487,40 Lt; už 2004-09-01 - 2009-01-22 laikotarpį),
R. S. - 2 847,70 Eur (41x111+111:28x26)+630+3 591 = 8874,96x0,06%x180 = 957,60+8 874,96 = 9 832,56 Lt; už 2009-02-02 – 2014-10-01 laikotarpį);
S. Š. – 3 665,92 Eur (10x36+36:31x15)+612+486+6 105+630+3 591 = 11 801,40-376,68 = 11 424,72x0,06%x180 = 1 233+11 424,72 = 12 657,72 Lt; už 2005-08-16 - 2014-10-01 laikotarpį);
V. U. - 3 871,46 Eur (210+432+612+486+6 105+630+3 591 = 12066x0,06%x180 = 1 301,40+12 066 = 13 367,40 Lt; už 2004-09-01-2014-10-01 laikotarpį);
V. V. - 1 375,16 Eur (210+432+612+486+(24x111) = 4 404-118,44 = 4 285,56x0,06%x180 = 462,6+4 285,56 = 4 748,16 Lt; už 2004-09-01 - 2009-12-31 laikotarpį),
G. V. - 1 672,38 Eur 210+432+612+486+(33x111+111:31x11) = 442,38-229,57 = 5 212,81x0,06%x180 = 561,6+5 212,81 = 5 774,41 Lt; už 2004-09-01 - 2010-10-11 laikotarpį).
56. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovų prašymo priteisti iš atsakovo 5 proc. procesinių palūkanų už teismo sprendimu priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, nes darbo santykius reglamentuoja specialūs įstatymai ir tik jeigu tam tikrų darbo santykių nereglamentuoja darbo įstatymai, konkrečiam klausimui spręsti taikomos bendresnės – Civilinio kodekso – normos (CK 1.1 str. 3 d., DK 1 str.). Darbo kodekso nuostatomis yra reglamentuoti kompensavimo darbuotojams už piniginius praradimus dėl neteisėto atleidimo iš darbo, negauto darbo užmokesčio bei teismo sprendimų darbo bylose nevykdymo teisinių pasekmių klausimai: DK 300 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta pareiga darbdaviui išmokėti darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį už visą dėl neteisėto atleidimo iš darbo susidariusį priverstinės pravaikštos laiką; DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbdavys turi sumokėti jo vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką, kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės; DK 303 straipsnyje nustatyta, kad tais atvejais, kai darbdavys nevykdo darbo ginčų komisijos ar teismo sprendimo, darbuotojo prašymu teismas priima nutartį išieškoti darbuotojui darbo užmokestį už visą laiką nuo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos. Kadangi nevykdant teismo sprendimo, priimto darbo bylose yra taikomas specialaus pobūdžio DK 303 straipsnis, darbo bylose (siekiant skatinti teismų sprendimų vykdymą) CK 6.37 straipsnis nėra taikomas (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. 3K-3-245/2012; Nr. 3K-3-209-469/2015 ir kt.).
57. Ieškovai prašo panaikinti 2016-05-09 sprendimą, kas reikštų, jog nesutinkama ir su teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas reikalavimas panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2015 m. spalio 12 d. sprendimą Nr. DGKS-4162, tačiau apeliantai jokių nesutikimo motyvų nenurodo. Kadangi teisėjų kolegija sutinka su teismo sprendimo motyvais šioje dalyje, jie yra pagrįsti, todėl dėl minėtos sprendimo dalies pagrįstumo papildomai nepasisako.
58. Ieškovai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada iš dalies tenkinti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija sutinka su teismo motyvais, jog tenkinti ieškovų patirtas 4 200 Eur išlaidas, sumokėtas S. K. nėra pagrindo, nes minėtas asmuo teisme ieškovų neatstovavo, nurodomos komunikavimo, informavimo ir kitos būtinos išlaidos patirtos 2015-07-02, t.y. ženkliai anksčiau nei ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu (2015-11-13). Nurodoma aplinkybė, jog išlaidos yra susijusios su kreipimusi į darbo ginčų komisiją, apygardos teismą, nesudaro pakankamo pagrindo jas priteisti nagrinėjamoje byloje, be to, nėra ir aiškiai detalizuotos. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog ieškovų reikalavimai yra tenkinami 80 proc., išskyrus ieškovų A. B., A. G., J. J., A. K., J. K., J. L., E. M., J. R., kurių reikalavimai tenkintini 70 proc.. Kiekvienas ieškovas atstovui (kuris ruošė ieškinį, dalyvavo teismo posėdžiuose) yra sumokėję po 200 Eur, todėl, tenkinant ieškinį iš dalies, iš atsakovo A. B., A. G., J. J., A. K., J. K., J. L., E. M., J. R. priteistina po 140 Eur, o kitiems ieškovams - po 160 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 2 d., 98 str. 1 d.).
59. Pirmosios instancijos teisme atsakovas patyrė 1 936 Eur bylinėjimosi išlaidų. Įvertinus, jog ieškovų reikalavimai iš dalies atmesti, iš kiekvieno ieškovo VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės naudai priteistina po 20 Eur. Padarius šalių pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų užskaitą, iš atsakovo kiekvienam ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos mažintinos 20 Eur suma (160-20 = 140 Eur; 140-20 = 120 Eur).
60. Apeliacinį skundą atsakovas pateikė dėl dalies teismo sprendimo ir už apeliacinį skundą sumokėjo 909 Eur žyminį mokestį, o už minėto skundo paruošimą - 1 210 Eur. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog atsakovo apeliacinį skundą tenkinant iš dalies iš ieškovų (išskyrus R. A., L. C., V. Č., R. G., R. J. G., P. J., A. K., E. L., A. M., V. M., A. M., P. M., T. R., R. S., V. V., G. V.) priteistina po 7 Eur žyminio mokesčio bei 9,30 Eur apeliacinio skundo parengimo išlaidų, viso po 16,30 Eur bylinėjimosi išlaidų VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės naudai (CPK 93, 98 str.).
61. Dėl paminėtų motyvų, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas - sprendimo dalis, kuria atmesti ieškovų R. A., L. C., V. Č., R. G., R. J. G., P. J., A. K., E. L., A. M., V. M., A. M., P. M., T. R., R. S., V. V., G. V. reikalavimai naikintina ir priimtinas naujas sprendimas - ieškinį tenkinti iš dalies; sprendimo dalis, kuria tenkinti kitų ieškovų reikalavimai keistina, ieškovams priteisto priedo sumos mažintinos, atsakovo naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos keistinos, o iš atsakovo priteistos bylinėjimosi išlaidos ieškovams ir valstybei didintinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu teisėjų kolegija
nusprendžia:
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovų R. A., L. C., V. Č., R. G., R. J. G., P. J., A. K., E. L., A. M., V. M., A. M., P. M., T. R., R. S., V. V., G. V. reikalavimai dėl neišmokėtų priemokų už darbą esant nukrypimui nuo normalių darbo sąlygų, panaikinti, šioje dalyje priimti naują sprendimą ir minėtų ieškovų ieškinį tenkinti iš dalies.
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimo dalį, kuria ieškovams V. A., L. A., R. B., A. B., Č. B., J. B., V. Č., V. G., A. G., J. J., G. K., A. K., S. K., L. K., V. K., J. K., V. K., J. L., E. M., R. M., R. P., J. R., R. S., R. S., S. Š., V. U. priteistas neišmokėtas priedas už darbą esant nukrypimui nuo normalių darbo sąlygų, pakeisti, ieškovams priteistas sumas sumažinti bei pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir rezoliucinę sprendimo dalį išdėstyti nauja redakcija:
„Ieškovų ieškinį tenkinti iš dalies.
Ieškinio reikalavimą panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2015 m. spalio 12 d. sprendimą Nr. DGKS-4162, atmesti.
Priteisti iš atsakovo viešosios įstaigos Rokiškio psichiatrijos ligoninės (į. k. 173222266) neišmokėtas priemokas už darbą esant nukrypimui nuo normalių darbo sąlygų:
R. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) - 1 711,72 Eur;
V. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) - 3 662,25 Eur;
L. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) - 3 792,67 Eur;
R. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) - 1 430,48 Eur;
A. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) - 473,89 Eur;
Č. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) - 542,61 Eur;
J. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) - 3 853,79 Eur;
L. C. (a.k. (duomenys neskelbtini) - 1 050,46 Eur;
V. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini) - 1 156,38 Eur;
V. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini) - 553,98 Eur;
V. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) - 3 188,94 Eur;
R. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) - 1 864,53 Eur;
A. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) - 421,22 Eur;
R. J. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) - 659,09 Eur;
J. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) - 553,26 Eur;
P. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) - 1 117,09 Eur;
G. K. ( a.k. (duomenys neskelbtini) - 508,54 Eur;
A. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) - 555,10 Eur;
S. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) -558,15 Eur;
L. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) S. K. turto paveldėtojai) – 378,82 Eur;
V. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) - 3 821,96 Eur;
A. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) - 175,50 Eur;
J. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) - 558,15 Eur;
V. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) - 543,94 Eur;
E. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) - 1 007,19 Eur;
J. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) - 558,15 Eur;
A. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) - 2 093,10 Eur;
V. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) - 227,43 Eur;
E. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) - 558,15 Eur;
R. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) - 3 678,66 Eur;
A. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) -1 456,65 Eur;
P. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) - 2 029,58 Eur;
R. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) - 3 618,00 Eur;
T. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) - 1 107,46 Eur;
J. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) - 548,72 Eur;
R. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) - 2 847,70 Eur;
R. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) - 539,21 Eur;
R. S. (duomenys neskelbtini) - 1 010,02 Eur;
S. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) - 3 665,92 Eur;
V. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) - 3 871,46 Eur;
V. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) - 1 375,16 Eur;
G. V. (duomenys neskelbtini) - 1 672,38 Eur.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo Viešosios įstaigos Rokiškio psichiatrijos ligoninės (į.k. 173222266) ieškovams A. B., A. G., J. J., A. K., J. K., J. L., E. M., J. R. po 120 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų), o R. A., V. A., L. A., R. B., Č. B., J. B., L. C., V. Č., V. Č., V. G., R. G., R. J. G., P. J., G. K., S. K., L. K., V. K., A. K., V. K., E. L., A. M., V. M., R. M., A. M., P. M., R. P., T. R., R. S., R. S., R. S., S. Š., V. U., V. V., G. V. - po 140 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės (į.k. 173222266) 1 191,52 Eur (vieną tūkstantį šimtą devyniasdešimt vieną eurą 52 euro centus) žyminio mokesčio valstybei (įmokos kodas – 5660)“.
Priteisti iš ieškovų V. A., L. A., R. B., A. B., Č. B., J. B., V. Č., V. G., A. G., J. J., G. K., A. K., S. K., L. K., V. K., J. K., V. K., J. L., E. M., R. M., R. P., J. R., R. S., R. S., S. Š., V. U. po 7 Eur žyminio mokesčio bei 9,30 Eur apeliacinio skundo parengimo išlaidų, viso iš kiekvieno po 16,30 Eur (šešiolika eurų 30 euro centų) bylinėjimosi išlaidų atsakovo VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės naudai.